Byla e2S-827-440/2016
Dėl kito sutuoktinio kaltės

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. L. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-854-322/2016 pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui A. B. E. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės ir atsakovo A. B. E. L. priešieškinį ieškovei R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-854-322/2016 sprendžiamas klausimas dėl ieškovės R. L. ir atsakovo A. B. E. L. santuokos nutraukimo.
  2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir jos dukros A. Š., gyvenančių ( - ). Prašyme nurodoma, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, žemina ieškovę, ne kartą yra vartojęs psichologinį skurtą ieškovės atžvilgiu, todėl ji naktį pabėgdavo pas savo motiną. Matydami tokį atsakovo elgesį giminės ir draugai nustojo kviesti juos į svečius, svečiuotis ieškovės namuose, vengė bendravimo su atsakovu. 2016 m. sausio mėn. atsakovas grasino susidoroti su ieškove, visa tai girdėjo ieškovės nepilnametė dukra. Atsakovas perdėtai rūpestingai rūpinasi jos septyniolikmete dukra A. Š., nuteikinėja ją prieš ieškovę. Neseniai ieškovė sužinojo, kad atsakovas buvo teistas Vokietijoje už prekybą žmonėmis, sąvadavimą, įsteigtą viešnamį. Atsižvelgiant į tai, kad jos dukra nėra savarankiška, ją lengva įtikinti, ieškovė bijo, kad atsakovas gali pasinaudoti jos dukra ir įtrauktų ją į buvusį verslą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. liepos 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausta ieškovei trukdyti, neleisti ar kitaip sudaryti bet kokias kliūtis atsakovui patekti, gyventi ir naudotis gyvenamuoju namu, esančiu ( - ). Nors ieškovė yra pateikusi atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtas nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau atskirojo skundo priėmimo klausimas nėra išspręstas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra panaikintos. Kadangi galioja teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės dėl įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir jos dukters, gyvenančių ( - ), t. y. tuo pačiu adresu, prieštarautų galiojančioms laikinosios apsaugos priemonėms. Įrodymų apie pasikeitusias aplinkybes ieškovė nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

6III. Atskirojo skundo esmė

7

  1. Atskiruoju skundu ieškovė R. L. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir jos dukros. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas vadovavosi neįsiteisėjusia 2016 m. liepos 21 d. nutartimi ir laikė, kad ieškovė nebegali ginti nei savo, nei dukters interesų.
    2. Teismas neatsižvelgė į prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes: atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, girdint nepilnametei ieškovės dukrai grasino susidoroti su ieškove, nuteikinėja nepilnametę dukrą prieš ieškovę, be to, atsakovas elgiasi perdėtai rūpestingai su ieškovės dukra: pažadėjo padovanoti automobilį, duoti pinigų, išmokyti vairuoti, suteikti geras gyvenimo sąlygas Vokietijoje (dukra tiki atsakovo pažadais). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Vokietijoje teistas už prekybą žmonėmis, sąvadavimą, įsteigtą viešnamį, ieškovė bijo, kad atsakovas gali pasinaudoti jos nepilnamete dukra ir įtraukti ją į prostituciją.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

9

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Atskirasis skundas netenkintas.
  1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo.
  2. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka 2009 m. balandžio 6 d. įregistruota Vokietijoje, Štutgarte. Ieškovė 2016 m. balandžio 20 d. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu pareiškė priešieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kelmės rajono apylinkės teismas nagrinėdamas atsakovo pašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis ( - ), pagrįstai įvardijamas šeimos turtu, todėl atsakovo prašymas iki bylos išnagrinėjimo uždrausti ieškovei trukdyti atsakovui naudotis šiuo turtu yra pagrįstas, todėl 2016 m. liepos 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausta ieškovei trukdyti, neleisti ar kitaip sudaryti bet kokias kliūtis atsakovui patekti, gyventi ir naudotis gyvenamuoju namu, esančiu ( - ). Ieškovė nesutikdama su teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė atskirąjį skundą. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad atskirasis skundas dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo bus nagrinėjamas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-863-883/2016, teismo posėdis paskirtas 2016 m. spalio 18 d. 14 val.
  3. 2016 m. liepos 27 d. Kelmės rajono apylinkės teisme gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir jos dukters. Kartu su prašymu pateiktas Kelmės rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos 2016 m. liepos 26 d. pažyma Nr. (2016-250PD)-31, kuri patvirtina, kad atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota ( - ). Ieškovė taip pat pateikė išspausdintą, Kelmės rajone, 2012 m. balandžio 17 d. naujienų portale www.delfi.lt publikuotą J. V. straipsnį „Nuteisti sutuoktiniai, vertę lietuves dirbti prostitutėmis“, kuriame nurodama, kad ( - ) amžiaus vokietis A. L. ir jo ( - ) žmona A. Vokietijoje turėjo viešnamį, kuriame dirbo vien merginos iš Lietuvos, bei vokiečių kalba atspausdintą informaciją iš internetinio puslapio www.city-intim.de.
  4. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.
  5. Taip pat pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, o atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 152 straipsnio 1 ir 3 dalys). Taigi aplinkybė, kad apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti 2016 m. liepos 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, sutiktina su apeliantės argumentais, kad ši nutartis yra neįsiteisėjusi, tačiau minėta nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra galiojančios ir jos turi būti vykdomos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog 2016 m. liepos 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos, pakeistos ar kitaip sustabdytas jų vykdymas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašymų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų šiuo metu galiojančioms, t. y. 2016 m. liepos 21 d. nutartimi taikytomis, laikinosiomis priemonėmis.
  6. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir jos dukters, kurios gyvena adresu ( - ) – paneigtų ar sudarytų kliūtis vykdyti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. draudimą ieškovei trukdyti atsakovui patekti, gyventi ir naudotis gyvenamuoju namu, esančiu ( - ), todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad būtų priimti du skirtingi teismo sprendimai, kurie vienas kitam prieštarautų, sudarytų kliūtis vykdyti pirmesnįjį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo.
  7. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje esant tam pagrindo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas - apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus - yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms, ne tik santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atvejais. Todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
  8. Apeliantė nesutikdama su teismo atsisakymu įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi, savo nesutikimą grindžia aplinkybėmis dėl santuokos iširimo. Teigia, kad jų santuoka iširo todėl, kad sutuoktinis vartojo psichologinį smurtą, jai teko bėgti iš namų, nors patvirtino, kad į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl jo elgesio nesikreipė. Teigia, kad atsakovas dėl girtavimo buvo praradęs vairuotojo teises, išvyko į užsienį slėpdamasis nuo kreditorių. Nuo šių metų sausio pradžios jo elgesys jos atžvilgiu dar pablogėjo, elgėsi su ja nepagarbiai dukros akivaizdoje, žemino ją, grasino susidorojimu. Pradėjo nuteikinėti dukrą jos atžvilgiu, žadėdamas jai suteikti materialinius dalykus, geras gyvenimo sąlygas Vokietijoje. Atsakovui grįžus liepos mėnesį ir pradėjus reikalauti jį įleisti į namus, ji baiminasi dėl dukros, nes jis ją nuteikia prieš ją. Be to atsižvelgiant į tai, kad ji sužinojo apie vyro teistumą, baiminasi, kad dukra nėra savarankiška, ją lengva įtikinti, bijo, kad atsakovas ja nepasinaudotų ir neįtrauktų į buvusį verslą. Teigia, kad teismas neįsigilino į jos prašymo esmę, neatsižvelgė į CK 3.65 straipsnio nuostatas, jos bei vaiko interesus.
  9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkto norma taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y., kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nurodydama konkrečias aplinkybes nepateikė jos argumentus patvirtinančių įrodymų. Nepateikė jokių duomenų, kurie leistų padaryti išvadas dėl netinkamo sutuoktinio elgesio apeliantės ar nepilnametės dukros atžvilgiu. Byloje nurodyti argumentai dėl sutuoktinio galimo teistumo, nors oficialių duomenų nepateikta, ir apeliantė nepateikė duomenų, kad ji kreipėsi dėl duomenų apie teistumą suteikimo ir jai buvo atsisakyta tokius duomenis suteikti, taip pat atspausdinti tekstai vokiečių kalba nesuteikia pagrindo įžvelgti grėsmę nepilnamečio vaiko interesams. Pažymėtina, kad visi byloje pateikiami duomenys, įrodymai turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, turi būti pateikti lietuvių kalba, susiję su bylos nagrinėjimu ir kita. ( CPK 111 straipsnis, 115 straipsnis, 178 straipsnis). Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia.
  10. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas. Ekonomiškumo principas reiškia draudimą bet kuriomis (tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio) laikinosios apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat pažymėtina, kad teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neeliminuoja dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 245 straipsnio 3 dalis). Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimas nesukelia CPK 293 straipsnio 3 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje nustatytų padarinių, t. y. draudimo su tuo pačiu prašymu kreiptis į teismą pakartotinai. Šią išvadą pagrindžia dar ir tai, kad teismo nutartis laikinųjų apsaugos priemonių klausimu gali būti ne tik skundžiama instancine (išskyrus kasaciją) tvarka (CPK 151 straipsnis), bet ir pats laikinąją apsaugos priemonę taikęs teismas gali laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 146 straipsnis) arba papildomai pritaikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnio 2 dalis) ir netgi šias panaikinti (CPK 150 straipsnis). (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2008).
  11. Šioje proceso stadijoje nesant jokių objektyvių duomenų, nėra pagrindo atsakovės argumentus vertinti visiškai objektyviais ir patikimais, kad būtų pagrindas įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės (sutuoktinės) ir jų nepilnamečio vaiko. Jokių kitų duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie kitus netinkamus atsakovo veiksmus nėra. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmė 2016 m. liepos 21 d., o ieškovės prašymas dėl įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium gautas teisme po septynių dienų. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad šalys santuoką siekia nutraukti dėl vienas kitos kaltės, o tai neabejotinai lemia galimai konfliktiškus ir įtemptus jų tarpusavio santykius. Šiuo konkrečiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium, pagrįstai įvertino bylos aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždrausta ieškovei trukdyti, neleisti ar kitaip sudaryti bet kokias kliūtis atsakovui patekti, gyventi ir naudotis gyvenamuoju namu, ir nustatytų aplinkybių kontekste sprendė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę nebuvo pagrindo.
  12. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
  13. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  14. Pasikeitus faktinėms situacijos aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

10Palikti nepakeistą Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį.

11Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

12Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Ryšiai