Byla A-2905-602/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio apygardos teismo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo, Šiaulių apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo, Klaipėdos apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir atsakovams Šiaulių apylinkės teismui, Panevėžio miesto apylinkės teismui, Klaipėdos apygardos teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. rugsėjo 9 d. skundu ir 2013 m. sausio 14 d. patikslintu skundu prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA), priteisti 1 158,48 Eur (4 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

6Teigė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta per 2009 m. sausio 1 d. – 2013 m. sausio 21 d. laikotarpį tuo, kad NTA neaprūpino Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo stalais, skirtais pasidėti pareiškėjo atsinešamus į teismo posėdžių salę įvairius dokumentus ir kitus daiktus. Pareiškėjas akcentavo, kad jis jautė diskriminaciją, kadangi kiti bylos dalyviai galimybę naudotis stalu turi.

7Pareiškėjas 2013 m. balandžio 9 d. pateikė skundo papildymą, kuriame suformulavo reikalavimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NTA, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo, Šiaulių apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), Vilniaus apygardos administracinio teismo, priteisti 15 060,24 Eur (52 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

8Pareiškėjas nurodytame procesiniame dokumente paaiškino, kad neturtinė žala buvo padaryta tuo, kad Teisingumo ministerija parengtuose Teismo pastatų ir patalpų projektavimo ir įrengimo pagrindiniuose principuose nenumatė suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims skirto stalo; NTA neaprūpino Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo, Šiaulių apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims skirtu stalu, o nurodyti teismai patys nepasirūpino suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims skirtu stalu; Panevėžio miesto apylinkės teismas ir Šiaulių apylinkės teismas eksploatuoja laikino sulaikymo patalpas, kurių sienos nutrintos, dažai ir tinkas nusilupę, sienos prirašytos necenzūrinių žodžių, pripieštos, purvinos, lubos pajuodusios; Šiaulių apylinkės teismo laikinojo sulaikymo patalpa yra apie 1 m2 pločio; Panevėžio miesto apylinkės teisme ir Šiaulių apylinkės teisme laikino sulaikymo patalpose nėra įrengtos ventiliacijos, natūralios šviesos (lango), tiktai naktinio apšvietimo lemputė, Šiaulių apylinkės teisme įrengtas langelis 10x20 cm, tačiau jis neatsidaro; laikino sulaikymo patalpose nėra šiukšlių dėžių, stalų, šiose patalpose yra dulkių, purvo, pelenų, tvyro nikotino kvapas, nėra įrengtos atskiros rūkymo patalpos; Panevėžio apygardos teisme ir Šiaulių apygardos teisme laikino sulaikymo patalpose nėra ventiliacijos, lango, nėra atskiros rūkymo patalpos; Panevėžio apygardos teismo antro aukšto posėdžių salėse suimtiesiems ir nuteistiesiems įrengtos medinės užtvaros, kuriose neįmanoma stovėti, nes tarp suolo ir užtvaro yra labai siauras tarpas; Viešojo saugumo tarnyba per Lietuvos apeliacinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžius bei laikino sulaikymo patalpose laikė pareiškėjo rankas surakintas antrankiais; Panevėžio apygardos teismas ir Panevėžio miesto apylinkės teismas, gavę iš pareiškėjo prašymus ir skundus viešojo administravimo srityje, juos užregistravę, neatsiuntė pareiškėjui kopijų, nors jis buvo to prašęs; Vilniaus apygardos administraciniame teisme teismo posėdžių metu neleidžiama nuimti antrankių ir susipažinti su byla. Pareiškėjas teigė, kad neaprūpinus teismų, kuriuose 2009 m. sausio mėn. – 2013 m. sausio 21 d. laikotarpiu buvo nagrinėjamos pareiškėjo baudžiamosios bylos, jis negalėjo ant stalo pasidėti bylos dokumentų, užrašų, procesinių knygų, vandens buteliuko, o nagrinėjant apeliacine tvarka baudžiamąją bylą Nr. 50-I-0694-2008, jautė nepatogumus, fizinį skausmą, stresą, pažeminimą. Nurodė, kad kiti proceso dalyviai (nukentėjusieji, teisėjai, prokurorai, advokatai) salėse naudojasi stalais, todėl pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas, jis negalėjo užsirašyti pastabų teismo posėdžių metu, pasiruošti, buvo trukdoma jam gintis, patyrė nelygybę, nepatogumus, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, stresą, bendravimo galimybių sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą, depresiją.

9Be to, pareiškėjas 2013 m. gegužės 13 d. per Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Panevėžio AVPK ) pateikė skundo papildymą, kuriame nurodė, kad neturtinė žala buvo padaryta ir tuo, jog Klaipėdos apygardos teismo, pagal pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėjusio baudžiamąją bylą, teismo proceso Nr. 1-46-1-00128-2008-1, salėje nebuvo stalo, todėl pareiškėjas negalėjo pasidėti jo sukauptų bylos dokumentų ir kitų į salę atsineštų daiktų.

10Pareiškėjas 2015 m. vasario 12 d. ir 2016 m. gegužės 5 d. skundo papildymuose nurodė, kad neturtinę žalą jam sukėlė ir tai, kad jis, konvojaus pareigūnų pristatytas į Panevėžio miesto apylinkės teismą, Šiaulių apylinkės teismą ir Klaipėdos apygardos teismą, buvo laikomas šiuose teismuose esančiose laikino sulaikymo patalpose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų. Nurodyti teismai eksploatavo higienos normų reikalavimų neatitinkančias laikino sulaikymo patalpas, nesirūpino šių patalpų remontu ir nesiėmė priemonių, kad nuo laikino sulaikymo patalpų sienų būtų pašalinti necenzūriniai, nešvankūs žodžiais bei pornografinio turinio piešiniai. Pareiškėjui neturtinė žala buvo padaryta ir tuo, jog NTA nesikreipė į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu skirti lėšų teismuose esančių laikino sulaikymo patalpų remontui bei neveikė taip, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo, Šiaulių apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo laikino sulaikymo patalpos atitiktų higienos normų reikalavimus. Pareiškėjui neturtinę žalą sukėlė ir Panevėžio AVPK bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) pareigūnų neveikimas, kadangi jie 2008 m. lapkričio 14 d. – 2015 m. vasario 12 d. laikotarpiu neužtikrino, jog į Šiaulių apylinkės teismo ir Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžius pristatyti asmenys negadintų šiuose teismuose įrengtų laikino sulaikymo patalpų.

11Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, susijęs su Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais per teismo posėdžius, kuriuose buvo nagrinėjamos pareiškėjo bylos, laikyti jį su antrankiais bei Panevėžio apygardos teismo procesiniais sprendimais per teismo posėdžius, kuriuose buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, teisminio proceso Nr. 1-50-1-00694-2008-6, jį laikyti už specialaus užtvaro, buvo išskirtas į atskirą administracinę bylą, kuri perduota nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

12Pareiškėjas 2015 m. vasario 13 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis mažina prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 8 688,60 Eur (30 000 Lt), nes nebepalaiko savo reikalavimų, kildinamų iš Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo veiksmų.

13Lietuvos valstybei atstovaujančios institucijos: Nacionalinė teismų administracija, Panevėžio miesto apylinkės teismas, Panevėžio apygardos teismas, Šiaulių apylinkės teismas, Šiaulių apygardos teismas, Klaipėdos apygardos teismas atsiliepimais į skundą ir patikslintus skundus G. K. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

14Nacionalinė teismų administracija nurodė, kad įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato valstybei pareigos teismo posėdžių salėse esančiose vietose, kurios numatytos suimtiesiems, įrengti jiems stalą. Pagrįsdama tokią poziciją, NTA rėmėsi Teismų tarybos 2006 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 13P-432, kuriuo buvo pritarta Teisingumo ministerijos parengtiems Teismo pastatų ir patalpų projektavimo ir įrengimo pagrindiniams principams, kurie numatė reikalavimus projektuojamiems, statomiems ir įrengiamiems teismams, bei Teisėjų tarybos 2009 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 13 P-155-(7.1.2), pritarusiu naujai parengtiems Teismo pastatų ir patalpų projektavimo bei įrengimo pagrindiniams principams. NTA pažymėjo, kad šiuose dokumentuose nustatyti principai buvo ir yra taikomi atitinkamai nuo 2006 m. ir 2009 m. projektuotiems, statomiems ir įrengiamiems teismams ir juose nebuvo ir nėra numatyta, kad teismo posėdžių salėse suimtiesiems skirtose vietose būtų įrengti stalai. Akcentavo, kad Panevėžio apygardos teismo, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo, Šiaulių miesto apylinkės teismo pastatai buvo pastatyti ir įrengti iki minėtų principų patvirtinimo. Tvirtino, kad pareiškėjo teiginys apie jo diskriminavimą nėra niekuo pagrįstas, kadangi jo, kaip teisiamojo, teisių įgyvendinimą užtikrino gynėjas ir teismai.

15Panevėžio miesto apylinkės teismas nurodė, kad Teismo pastatų ir patalpų projektavimo ir įrengimo pagrindinių principų 5.2 dalyje, reglamentuojančioje reikalavimus posėdžių salėms, nėra numatyta, jog posėdžių salėse privaloma įrengti stalus suimtiesiems. Prašė atmesti kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme yra netinkamos suimtųjų laikymo sąlygos, kadangi laikino sulaikymo patalpos yra tvarkomos, atsižvelgus į valstybės skiriamą finansavimą. Panevėžio miesto apylinkės teismas teigė, kad į visus pareiškėjo pateiktus skundus ir prašymus buvo atsakyta per teisės aktuose nustatytus terminus.

16Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad galiojantys teisės aktai neįpareigojo viešojo administravimo subjektų siųsti pareiškėjams jų skundų (prašymų, pareiškimų) kopijų. Teigė, kad užregistravus G. K. skundą (prašymą, pareiškimą), kopijos jam ir nebuvo išsiųstos. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo patalpos, jų apšvietimas, vėdinimas atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 7 d. įsakymu patvirtintų Teismo pastatų ir patalpų projektavimo ir įrengimo pagrindinių principų (toliau – ir Principai) numatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad Principų 5.2 dalyje, reglamentuojančioje reikalavimus posėdžių salėms, nėra įtvirtinta pareiga posėdžių salėse įrengti stalus suimtiesiems.

17Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja, kaip turi būti įrengta teismo salė, kurioje nagrinėjama baudžiamoji byla. Statant naujus teismo pastatus ar remontuojant esamas teismų patalpas, vadovaujamasi Principais. Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, kad šis aktas turi rekomendacinį pobūdį, jame nėra nustatyto reikalavimo posėdžių salėse įrengti vietą (stalą), skirtą suimtų teisiamųjų dokumentams susidėti. Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, kad apeliacine tvarka nagrinėtoje baudžiamojoje byloje pareiškėjui buvo paskirtas gynėjas, todėl pareiškėjas turėjo galimybę į teismo posėdį atsineštus dokumentus laikyti ant gynėjams skirtų stalų, užsirašinėti per teismo posėdžius galima ir nesinaudojant stalu. Klaipėdos apygardos teismas teigė, kad vien ta aplinkybė, jog per teismo posėdžius pareiškėjas negalėjo naudotis stalu, nereiškia, kad jis buvo diskriminuojamas.

18Šiaulių apylinkės teismas nurodė, kad trūkstant teismo posėdžių salių, beveik visi ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmai atliekami teisėjų kabinetuose, kuriuose proceso dalyviai turi galimybę pasinaudoti kabinetuose stovinčiais stalais. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo nėra aišku, kokiu konkrečiu laiku ir pas kurį teisėją G. K. dalyvavo atliekant procesinius veiksmus Šiaulių apylinkės teismo patalpose. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teisme yra šešios laikino sulaikymo kameros, kurių būklės, atsižvelgus į skiriamą finansavimą, neturi galimybės pagerinti; pareiškėjas laikino sulaikymo kamerose būdavo laikomas vienas.

19Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad nuo 2008 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. nebuvo gauta nė vieno pareiškėjo skundo dėl to, jog teismas neaprūpintas suimtiesiems skirtu inventoriumi, t. y. stalais. G. K. kreipėsi dėl higienos normų nesilaikymo laikino sulaikymo kamerose. Siekiant patikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismo pirmininko įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri 2011 m. kovo 2 d. 16 val. patikrino šias patalpas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad G. K. skunde nurodyti teiginiai apie nevalomas kameras nepasitvirtino. Šiaulių apygardos teismas pripažino, kad dėl nepakankamo finansavimo neturi galimybės laikino sulaikymo kamerose įrengti ventiliacinės sistemos, tačiau nurodė, kad kameros vėdinamos per languose įtaisytas orlaides. Šiaulių apygardos teismo administracija dėjo nuolatines pastangas, kad sąlygos laikino sulaikymo kamerose būtų geresnės: 2006 m. buvo įstatyti nauji langai su orlaidėmis, 2007 m. atliktas remontas, grindys išklijuotos plytelėmis, perdažytos sienos ir lubos.

20Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai vadovavosi Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Šių Konvojavimo taisyklių 195 punkte nurodyta, kad konvojaus viršininkas nuo momento, kai praneša posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti. Nurodė, kad turimoje tarnybinėje dokumentacijoje nėra duomenų, kad posėdžio pirmininkas būtų leidęs antrankius nuimti. Pabrėžė, kad pareiškėjas turėjo galimybę raštu ar žodžiu pateikti pretenzijas, nusiskundimus dėl galimo laikymo su antrankiais laikinojo sulaikymo patalpose, tačiau konvojaus kelionės žiniaraščiuose pastabų apie tokius pareikštus skundus nėra. Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl žalos yra abstraktūs. Tvirtino, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, nėra jokių duomenų, kad pareigūnų veiksmai konvojuojant pareiškėją buvo neteisėti ir pažeidė pareiškėjo teises.

21Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodė, kad ji nelaikytina tinkama Lietuvos valstybės atstove. Teigė, kad Teisingumo ministerija Lietuvos Respublikos atstove trauktina tose bylose, kuriose skundo pagrindu yra neteisėti teismo ar teisėjo veiksmai, arba kuriose skundžiamas Teisingumo ministerijos priimtas viešojo administravimo aktas.

22Lietuvos apeliacinis teismas atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

23Pareiškėjo papildomą skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo Panevėžio miesto apylinkės teismas, Šiaulių apylinkės teismas, Klaipėdos apygardos teismas, Panevėžio AVPK ir Šiaulių AVPK atsiliepimais prašė atmesti kaip nepagrįstą.

24Panevėžio miesto apylinkės teismas pripažino, kad laikino sulaikymo patalpų sienos vietomis aprašinėtos, kai kur sienų dažai atsilupę ar nulupti. Teigė, kad laikino sulaikymo patalpos remontuojamos, atsižvelgus į skiriamą finansavimą; laikino sulaikymo patalpos kiekvieną dieną sutvarkomos ir išvalomos, jose įrengtas tinkamas apšvietimas, ventiliacijos anga išvesta į koridorių. Atsakovas pabrėžė, kad Konvojavimo taisyklių 127.6 punktas draudžia konvojuojamiesiems palikti užrašus ant sienų, gultų ir lentynų, todėl už nurodytų patalpų būklę atsakingi ir patys konvojuojamieji, pažeidžiantys nurodytą draudimą. Tvirtino, kad Konvojavimo taisyklių 52.6 ir 127.7 punktai draudžia konvojaus metu rūkyti, o teisės aktai nenustato reikalavimo laikino sulaikymo patalpose pastatyti stalus ir šiukšliadėžes. Panevėžio miesto apylinkės teismas teigė, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kuo pasireiškė jam atsiradusi neturtinė žala. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas apie jam galimai daromą neturtinę žalą sužinojo dar 2008 m lapkričio 14 d., prašė reikalavimui taikyti 3 metų ieškinio senatį.

25Šiaulių apylinkės teismas paaiškino, kad šio teismo pastatas pastatytas 1997 metais, todėl laikino sulaikymo patalpų įrengimui Teisingumo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu patvirtinti Reikalavimai naujai įrengiamoms laikino sulaikymo kameroms teismuose netaikomi. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nurodė, jog Šiaulių apylinkės teisme nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. pareiškėjo baudžiamųjų bylų nebuvo nagrinėta; pareiškėjas buvo pateikęs 7 skundus dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka, iš kurių 5 buvo nepriimti, o dviejų skundų nagrinėjimas baigėsi proceso dėl skundo nutraukimu; pareiškėjas buvo pristatomas į Šiaulių apylinkės teismo posėdžius, vykusius 2011 m. rugpjūčio 2 d. ir lapkričio 8 d., 2012 m. balandžio 11 d., birželio 20 d., rugpjūčio 7 ir 23 dienomis, kurie trukdavo trumpiausiai 30 min., ilgiausiai – 3 val. 30 min., o laikino sulaikymo patalpose pareiškėjas buvo laikomas trumpai. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje G. K. buvo suteikta galimybė naudotis stalu, be to, posėdžių salėse prie atitvarų suimtiesiems yra pritvirtintos platesnės atramos, tinkamos dokumentams pasidėti ir naudotis kaip stalu.

26Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai apie netinkamai įrengtas laikino sulaikymo patalpas yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais duomenimis. Paaiškino, kad šiame teisme yra įrengtos 4 laikino sulaikymo patalpos, kuriose palaikoma švara, užtikrinama elektros instaliacija, šildymas ir vėdinimas, atliekamas paprastas patalpų remontas. Atsakovas tvirtino, kad teismo patalpų projektavimą ir įrengimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato reikalavimo laikino sulaikymo patalpose pastatyti stalą ir kėdes, įrengti kondicionierių, skaitymui ir rašymui skirtą apšvietimą. Nurodė, kad pareiškėjas skundų dėl netinkamų sąlygų laikino sulaikymo patalpose per baudžiamosios bylos Nr. 1A-22-107/2014 nagrinėjimo laikotarpį, t. y. nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d., neteikė.

27Šiaulių AVPK, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127, 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.126 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2059-520/2015 priimtą 2015 m. birželio 8 d. nutartį, prašė reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti 3 metų ieškinio senatį. Nurodė, kad Šiaulių AVPK nebesaugo 2009 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio postų žiniaraščių, lydėjimo sąrašų, nes jie nustatyta tvarka yra sunaikinti, o per 2013 metus pareiškėjas į Šiaulių apylinkės teismą nebuvo konvojuojamas.

28Panevėžio AVPK nurodė, kad 2008 – 2009 metų dokumentai apie G. K. pristatymą į Panevėžio miesto apylinkės teismą sunaikinti, suėjus nustatytam saugojimo terminui. Pateikė duomenis apie pareiškėjo pristatymą į Panevėžio miesto apylinkės teismą 2010 m. kovo 9 d. – 2010 m. gruodžio 27 d., 2011 m. vasario 10 d. – 2011 m. lapkričio 15 d., 2012 m. sausio 9 d. – 2012 m. lapkričio 9 d., 2013 m. sausio 14 d. – 2013 m. rugpjūčio 21 d., 2014 m. sausio 15 d. – 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. sausio 2 d. – 2015 m. sausio 28 d. laikotarpiais. Panevėžio AVPK, remdamasis CK 1.128 straipsnio 8 dalimi ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, prašė reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Be to, tvirtino, kad pareiškėjo teiginiai abstraktūs, jis pakartoja įstatyme nurodytą neturtinės žalos apibrėžimą, o nurodytos aplinkybės nepatvirtina realaus neturtinės žalos egzistavimo.

29II.

30Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu G. K. skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalies atsisakymą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos apeliacinio teismo, priėmė ir administracinės bylos Nr. I-1213-283/2016, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02402-2012-6, dalį pagal G. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos apeliacinio teismo, nutraukė. G. K. išaiškino, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

31G. K. skundo dalį dėl žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei tenkino iš dalies. Pripažino, kad Panevėžio apygardos teismas pažeidė Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 27 punkte (2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 975 redakcija) nustatytą G. K. teisę gauti užregistruotų jo skundų, pareiškimų ar prašymų, teiktų viešojo administravimo srityje, kopijas. Skundo reikalavimą už nustatytą G. K. teisės pažeidimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apygardos teismo, atmetė. Kitą pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai NTA, Teisingumo ministerijos, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo, Šiaulių apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo, Klaipėdos apygardos teismo, Viešojo saugumo tarnybos, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmetė. Pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Panevėžio miesto apylinkės teismui, Šiaulių apylinkės teismui ir Klaipėdos apygardos teismui atmetė. Priteisė iš G. K. Viešajai saugumo tarnybai 74,22 Eur administracinėje byloje turėtų transporto išlaidų.

32Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo dalies atsisakymas, suformuluotas pareiškėjo 2015 m. vasario 13 d. pareiškime, pareikštas laisva valia, savo nuožiūra disponuojant savo teisėmis į teisminę gynybą, pareikštas atsisakymas įstatymams ar viešajam interesui neprieštarauja, kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl priimamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinės bylos dalis pagal pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos apeliacinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 3 punktu, nutraukta.

33Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo kildinamą iš teismų, policijos ir valdžios institucijų galimai neteisėtų aktų viešojo administravimo srityje. Apibendrinęs pareiškėjo pateiktuose procesiniuose dokumentuose suformuluotus reikalavimus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neturtinei žalai atlyginti prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, NTA, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo, Šiaulių apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo, Klaipėdos apygardos teismo, Viešojo saugumo tarnybos, Panevėžio AVPK ir Šiaulių AVPK, priteisti 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt).

34Teismas rėmėsi CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, CK 6.250 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad, įvertinus Lietuvos valstybei atstovaujančių bendrosios kompetencijos teismų atsiliepimuose pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, jog tarp bylos proceso dalyvių nėra ginčo, jog Panevėžio apygardos teismo, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo, Šiaulių apylinkės teismo, Klaipėdos apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo salėse nėra stalų, skirtų suimtiesiems ir nuteistiesiems. Tačiau Lietuvos valstybei atstovaujantys teismai bei NTA teigė, kad teisės aktai nenustato pareigos teismo salėse įrengti stalus, skirtus suimtiesiems ir nuteistiesiems.

35Asmenų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka apribota laisvė, laikymo tardymo izoliatoriuose, policijos įstaigų areštinėje, laisvės atėmimo bausmės vietose reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, Lietuvos Respublikos higienos normos, nustatančios reikalavimus gyvenamųjų patalpų, buities ir kitas sąlygas.

36Nustatyta, kad Teismų taryba 2006 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 13 P-432 pritarė Teisingumo ministerijos parengtiems Teismų pastatų ir patalpų projektavimo ir įrengimo pagrindiniams principams. Be to, Teisingumo ministras 2008 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1R-313 sudarė darbo grupę, kuri nustatė teismų pastatų ir patalpų būklės, patalpų plotų įvertinimo kriterijus, kuriais vadovaudamasi, Teisingumo ministerija galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl konkrečių investicijų projektų rengimo, jų prioritetų nustatymo ir jų įtraukimo į Valstybės investicijų programą. Minėta darbo grupė parengė Teismų pastatų ir patalpų projektavimo ir įrengimo pagrindinius principus, kuriems Teisėjų taryba pritarė 2009 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 13 P-155-(7.1.2). Teisingumo ministras Teismų pastatų ir patalpų projektavimo ir įrengimo pagrindinius principus patvirtino 2009 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 1R-341. Patvirtinti Principai yra galiojantys, nepripažinti neteisėtais ir nepanaikinti.

37Principai, kuriems Teismų taryba pritarė 2006 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 13 P-432, numatė, kad projektuojant ir įrengiant teismų pastatus ir patalpas, būtina sudaryti tinkamas darbo sąlygas ir saugią aplinką teisėjams, teismų darbuotojams, proceso dalyviams ir visuomenės atstovams (2.3–2.4 punktai). Išanalizavęs šio akto ir konkrečiai 5.2 skyriaus „Posėdžių salės“ turinį, teismas darė išvadą, kad jame nėra suformuluotų konkrečių nuostatų, sureguliuojančių, kiek stalų ir kokiems proceso dalyviams jie skiriami. Principuose, kuriems Teisėjų taryba pritarė 2009 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 13 P-155-(7.1.2), numatyta, kad projektuojant, statant bei įrengiant teismų pastatus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, šiais Principais ir kitais nustatyta tvarka patvirtintais ar priimtais teisės aktais, reguliuojančiais statinių projektavimą ir statybą (2.1 punktas). Principai nustato, kad teismo patalpų įrengimas turi užtikrinti tinkamas teismo darbo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos teismų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reguliuojančiuose teismų darbą (2.3 punktas), projektuojant ir įrengiant teismų pastatus ir patalpas, būtina sudaryti tinkamas darbo sąlygas bei saugią aplinką teismo darbuotojams, proceso dalyviams ir visuomenės atstovams (2.4 punktas). Posėdžių salių įrengimą reglamentavo Principų 6.1 punktas, kuriame reikalavimo teismo posėdžių salėse esančiose vietose suimtiesiems įrengti stalus nebuvo suformuluota. Nagrinėjant bylą, įsigaliojo Teisėjų tarybos 2015 m. sausio 30 d. Nr. 13P-16-(7.1.2) nutarimu patvirtintas Pavyzdinis pagrindinių teismų pastatų ir patalpų projektavimo ir įrengimo reikalavimų aprašas, taikomas projektuojant ir įrengiant naujus ar rekonstruojant esamus teismų pastatus ir patalpas. Minėto aprašo XVI dalyje „Viešosios patalpos. Teismo posėdžių salės“ 80–81 punktuose taip pat nėra įtvirtinto reikalavimo teismų salėse, kuriose nagrinėjamos baudžiamosios bylos, įrengti stalą, skirtą suimtiesiems ir nuteistiesiems. Minėto aprašo 91.9 punktas nustato, kad baudžiamųjų bylų posėdžių salėse turi būti pastatyti kaltinamųjų suolas arba kėdės.

38Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, darė išvadą, kad teisės normos nenustatė teismams pareigos salėse, kurios skirtos nagrinėti baudžiamąsias bylas, įrengti stalą, skirtą suimtiesiems ir nuteistiesiems.

39Teismas rėmėsi Konstitucijos 29 straipsniu, Teismų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, Principų 6.1 punktu ir pažymėjo, kad toks teisiamųjų ir jų gynėjų vietų įrengimas sudarė sąlygas šiems proceso dalyviams efektyviai bendrauti ir bendradarbiauti bei, laikantis nustatytų teisės normų, siekti, kad būtų nepažeistos ir apgintos teisiamojo teisės. Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, darė išvadą, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui teismo salėse posėdžių metu nebuvo suteiktas stalas, nereiškia, jog jis buvo diskriminuojamas. Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, pareiškėjo teiginiai, kad teismuose, kuriuose buvo nagrinėjamos jo baudžiamosios bylos, neturėdamas stalo patyrė diskriminaciją, kai kiti proceso dalyviai stalus turėjo, pripažinti nepagrįstais.

40Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į ginčo laikotarpiu galiojusius Principus, sprendė, kad tuo, jog teismų salėse, kuriose nagrinėjant pareiškėjo baudžiamąsias bylas, nebuvo stalo, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems, Teisingumo ministerija, NTA, Panevėžio apygardos teismas, Panevėžio miesto apylinkės teismas, Šiaulių apygardos teismas, Šiaulių apylinkės teismas, Klaipėdos apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas pareiškėjo teisių ir interesų nepažeidė.

41Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą jam sukėlė ir tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas ir Šiaulių apylinkės teismas eksploatuoja laikino sulaikymo patalpas, kurių sienos nutrintos, dažai ir tinkas nusilupę, sienos prirašytos necenzūriniais žodžiais, pripieštos, purvinos, lubos pajuodusios; nėra įrengtos ventiliacijos, natūralios šviesos (lango), tiktai naktinio apšvietimo lemputė; Šiaulių apylinkės teisme įrengtas langelis 10 x 20 cm, tačiau jis neatsidaro; laikino sulaikymo patalpose nėra šiukšlių dėžių, stalų, šiose patalpose yra dulkių, purvo, pelenų, tvyro nikotino kvapas, nėra įrengtos atskiros rūkymo patalpos; Šiaulių apylinkės teismo laikinojo sulaikymo patalpa yra apie 1m2 pločio; Panevėžio apygardos teisme ir Šiaulių apygardos teisme laikino sulaikymo patalpose nėra atskiros rūkymo patalpos; nė vieno teismo laikino sulaikymo patalpose nėra suimtiesiems skirtų stalų.

42Teismas sprendė, kad higienos normų, reglamentuojančių reikalavimus laikino sulaikymo patalpoms, skirtoms konvojuojamiesiems asmenims laikyti, nėra priimta. Teismų tarybos 2006 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 13 P-432 patvirtintų Principų 5.11 punkte buvo nustatyta, kad teismuose patalpos konvojuojamųjų laikymui turi būti įrengtos laikantis Lietuvos higienos normos HN37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 (toliau – Higienos norma HN37: 2002, galiojo iki 2009 m. spalio 9 d.), ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Konvojavimo taisyklių nustatyta tvarka. Higienos normos HN37:2002 1 punkte buvo nustatyta, kad šis teisės aktas taikomas naujai statomoms, rekonstruojamoms, remontuojamoms ir eksploatuojamoms areštinėms. Higienos normos HN37:200242-44 punktai numatė bendro pobūdžio reikalavimus, kad laikino sulaikymo patalpos lubos, sienos ir grindys turi būti lygios, grindys ir sienos turi būti padengtos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; ši patalpa turi būti vėdinama, gerai apšviesta, dirbtinė šviesa turi būti ne mažesnė kaip 100 lx; laikino sulaikymo patalpoje turi būti pritvirtintas suolas. Konvojavimo taisyklės specialių reikalavimų laikino sulaikymo kamerų apšvietimui ir vėdinimui nenustatė.

43Teisėjų tarybos 2009 m. spalio 30 d. nutarimu patvirtintų Principų 7.1 punkte buvo nustatyta, kad reikalavimai laikino sulaikymo kameroms nustatomi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Teisingumo ministras 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 1R-216 patvirtino Reikalavimus naujai įrengiamoms laikino sulaikymo kameroms teismuose (toliau – ir Reikalavimai). Pagal nurodyto įsakymo 1 punktą, Reikalavimai privalomi naujai įrengiamoms laikino sulaikymo kameroms teismuose, o pagal 2 dalies nuostatas, teismams, atliekantiems savo patalpų einamąjį remontą, ir esamoms laikino sulaikymo kamerų patalpoms, Reikalavimai turi tik rekomendacinį pobūdį. Išanalizavęs Reikalavimus, teismas darė išvadą, kad juose nustatyta, jog laikino sulaikymo kameros plotas turi būti ne mažesnis kaip 5 m2 (1 punktas); grindų ir sienų danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcijos medžiagų poveikiui (3 punktas); uždaros laikino sulaikymo kameros privalo būti vėdinamos (4 punktas); patalpa turi būti gerai apšviesta, joje dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 100 liuksų (5 punktas); laikino sulaikymo kameroje prie galinės sienos turi būti įrengtas monolitinio gelžbetonio ar atitinkamo stiprumo medinis gultas, šioje patalpoje gali būti montuojamas standžiai pritvirtintas suolas (6 punktas). Taigi šis teisės aktas nereikalavo, kad teismuose įrengiamose ir esančiose laikino sulaikymo patalpose būtų įrengtas stalas.

44Be to, Principuose buvo numatyta, kad projektuojant, statant bei įrengiant teismų pastatus, vadovaujamasi ir kitais nustatyta tvarka patvirtintais ar priimtais teisės aktais, reguliuojančiais statinių projektavimą ir statybą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ numato, kad vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo oru būdas turi būti parinktos pagal pastato paskirtį ir jo naudojimo ypatumus taip, kad garantuotų norminį patalpų mikroklimatą ir oro švarumą normaliomis jų naudojimo ir lauko oro sąlygomis; natūralusis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai tiekiamo ar šalinamo oro nereikia valyti, o naudotojas, nekenkdamas kitiems, gali užtikrinti norminį mikroklimatą ir oro švarumą reguliuodamas tiesiai į patalpą patenkančio oro kiekį, arba kai į patalpą infiltruojasi pakankamai lauko oro; mechaninis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų; mechaninis ir natūralus vėdinimas gali veikti kartu (20-20.2 punktai). Higienos norma HN98: 2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės bei bendrieji matavimo reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277, reglamentuojanti darbo vietų apšvietimo reikalavimus, nereikalavo visais atvejais užtikrinti natūralaus apšvietimo darbo vietose, šios normos 49 punktas nustato apšvietos ribines vertes tuo atveju, kai darbo patalpoje nėra natūralaus apšvietimo.

45Konvojavimo taisyklės nustato konvojuojamųjų pareigą laikino sulaikymo kamerose palaikyti švarą (126.4 punktas), draudžia daryti užrašus ant sienų, lubų, gultų ir lentynų (127.6 punktas), numato konvojuojamųjų atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Konvojavimo taisykles už nustatytų draudimų nevykdymą (128 punktas); draudžia rūkyti tiek konvojuojamiesiems, tiek konvojuotojams (Konvojavimo taisyklių 52.6 ir 127.7 punktai).

46Teismas, atsižvelgęs į nustatytą teisinį reguliavimą ir teismų laikino sulaikymo patalpų paskirtį, darė išvadą, kad šių patalpų įrengimui bei eksploatacijai taikytini reikalavimai, užtikrinantys žmogaus sveikatai ir gyvybei saugias ir higieniškas sąlygas.

47Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininkas 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-23 sudarė komisiją, kuri 2011 m. kovo 2 d., 16 val. patikrino šio teismo konvojavimo patalpų būklę. Komisija apžiūrėjo visas teismo laikino sulaikymo kameras ir užfiksavo tikrinimo rezultatus. Minėtas patikrinimas buvo atliktas, gavus Šiaulių visuomenės sveikatos centre pranešimą apie pareiškėjo skundą dėl netvarkingų Šiaulių apygardos teismo laikino sulaikymo patalpų. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. pareiškėjui parengė atsakymą Nr. S2-172. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šiais rašytiniais įrodymais, todėl jais rėmėsi, darydamas išvadas apie Šiaulių apygardos teismo laikino sulaikymo patalpų būklę. Įvertinęs minėtų dokumentų duomenis, teismas darė išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo laikino sulaikymo kamerose remontas buvo atliktas 2006–2007 metais; laikino sulaikymo patalpose yra įrengti 1450x850 mm dydžio langai su orlaidėmis, kurios buvo atidarytos; tikrinimo metu laikino sulaikymo patalpose rūkalų kvapas nebuvo juntamas; laikino sulaikymo patalpų grindys išklotos plytelėmis, sienos glaistytos ir dažytos, kiekvienoje patalpoje yra po du medinius suolus atsisėsti; patalpos išvalomos kiekvieną darbo dieną 17 val., laikino sulaikymo patalpose nuorūkų, pelenų nerasta. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. S-16272 patvirtino, kad šio teismo laikino sulaikymo kamerose dirbtinė ventiliacijos sistema neįrengta, nurodytos patalpos vėdinamos per languose įtaisytas orlaides.

48Panevėžio apygardos teismas pateikė 2011 m. birželio 7 d. dirbtinės apšvietos matavimo protokolą Nr. F-P-A-50, kuriame užfiksuoti šio teismo laikino sulaikymo patalpose atliktų dirbtinio apšvietimo matavimų rezultatai. Atsižvelgęs į šiame protokole užfiksuotus duomenis, teismas darė išvadą, kad jose įrengta dirbtinio apšvietimo sistema užtikrina patalpų dirbtiniam apšvietimui nustatytus reikalavimus. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismo laikino sulaikymo patalpose yra įrengti ženklai, perspėjantys apie draudimą rūkyti šiose teismo patalpose.

49Spręsdamas dėl Klaipėdos apygardos teisme esančių laikino sulaikymo patalpų būklės, teismas rėmėsi šio proceso dalyvio 2016 m. gegužės 17 d. parengtame atsiliepime pateiktais paaiškinimais ir nuotraukomis (IV t., b. l. 146; V t., b. l. 100–107). Klaipėdos apygardos teismo pateikti duomenys leido daryti išvadą, kad šio teismo laikino sulaikymo patalpos nėra kapitališkai suremontuotos; ant patalpų sienų matyti nusilupę dažai; laikino sulaikymo patalpos šildomos, jos apšviečiamos dirbtine šviesa.

50Panevėžio miesto apylinkės teismas duomenis apie šiame teisme esančių laikino sulaikymo patalpų būklę pateikė 2014 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. SD-680 ir 2016 m. gegužės 11 d. parengtame atsiliepime į patikslintą skundą (III t. 3, b. l. 194–195; IV t., 115–116), Šiaulių apylinkės teismas – 2015 m. sausio 14 d. rašte Nr. S-36 ir 2016 m. gegužės 17 d. atsiliepime (IV t., b. l. 2, 136–137). Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Šiaulių apylinkės teismo pateikti duomenys patvirtina, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo laikino sulaikymo kamerose yra įrengtas dirbtinis apšvietimas, patalpos vėdinamos per į koridorių išvestą ventiliacijos angą; Šiaulių apylinkės teismo laikino sulaikymo patalpos yra nuo 3,68 m2 iki 4,68 m2 ploto, t. y. yra didesnės nei 1 m2 ploto; patalpose įrengtas pagal lauko temperatūrą reguliuojamas centrinis šildymas; patalpos apšviečiamos kaitrine lempa; natūralų apšvietimą ir vėdinimą užtikrina patalpose įrengti langai; patalpos išklotos linoleumu, jos kasdien valomos.

51Įvertinęs surinktų įrodymų visetą, teismas darė išvadą, kad byloje dalyvavusių teismų laikino sulaikymo patalpose yra įrengtas dirbtinis apšvietimas arba kartu su juo ir natūralus apšvietimas per langus; užtikrinamas laikino sulaikymo patalpų vėdinimas per įrengtus ortakius; patalpose sudarytos galimybės konvojuojamiems asmenims atsisėsti (įrengti suolai, gultai). Teismo vertinimu, toks laikino sulaikymo patalpų įrengimas iš esmės atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Be to, teismas sprendė, kad byloje kaip Lietuvos valstybės atstovai dalyvavę teismai ginčo laikotarpiu valė laikino sulaikymo patalpas ir taip palaikė jose švarą bei tvarką. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsniu ir, įvertinęs byloje nustatytus duomenis, sprendė, kad perspėjimai, draudžiantys rūkyti teismo patalpose, įskaitant ir laikino sulaikymo patalpas, iškabinti Panevėžio apygardos teisme. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme ir Konvojavimo taisyklių 52.6 ir 127.7 punktuose įtvirtintas nuostatas, sprendė, kad laikino sulaikymo patalpose jose esantiems asmenims yra draudžiama rūkyti, todėl teismas neprivalėjo šių patalpų aprūpinti priemonėmis pelenams ir nuorūkoms rinkti. Remdamasis Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Šiaulių apylinkės teismo pateiktais duomenimis, darė išvadą, kad šie bylos proceso dalyviai iš esmės pripažino aplinkybę, jog ginčo laikotarpiu šių teismų laikino sulaikymo patalpų sienos aprašinėtos, apipieštos, o Panevėžio miesto apylinkės teisme – šios paskirties patalpų sienų dažai vietomis nusilupę ar nulupti.

52Be to, teismas, išanalizavęs pareiškėjo nurodytus argumentus dėl netinkamų sąlygų teismų laikino sulaikymo patalpose, darė išvadą, kad jie yra abstraktūs; pareiškėjas teismui nenurodė konkrečių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai spręsti apie jam atsiradusius žalingus padarinius. Spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių apie jam galimai padarytą neturtinę žalą, teismas atsižvelgė į tai, kad teismuose įrengtos laikino sulaikymo patalpos yra skirtos trumpam laikui uždaryti į teismą pristatomus asmenis, kuriems nustatyta tvarka apribota laisvė. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. SD-680 patvirtina, kad pareiškėjas, pristatytas į šiame teisme vykusius teismo posėdžius, laikino sulaikymo patalpose buvo laikomas apie 5–10 min. prieš posėdžius ir po jų, t. y. trumpai, o per pietų pertraukas būdavo išvežamas į policijos įstaigos areštinę. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. parengtame atsiliepime į patikslintą skundą pateikti duomenys taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas, penkis kartus pristatytas į 2011 m. rugpjūčio 2 d. – 2012 m. rugpjūčio 3 d. laikotarpiu vykusius posėdžius, laikino sulaikymo patalpose buvo laikomas trumpai. Teismo vertinimu, tai, kad Šiaulių apylinkės teisme ir Panevėžio miesto apylinkės teisme esančių laikino sulaikymo patalpų sienos aprašinėtos, apipieštos, o Panevėžio miesto apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme – ir vietomis apsilupusios, galėjo pareiškėjui kelti nemalonius įspūdžius. Vertindamas šiuos neigiamus išgyvenimus, teismas atsižvelgė į tai, kad teisminėje praktikoje laikomasi nuoseklaus aiškinimo, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Tai reiškia, kad neturtinės žalos atsiradimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai nustatoma, jog neteisėto akto poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, ir dėl to asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas, o ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

53Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas konstatavo, kad nagrinėjant bylą nustatyti neteisėto pobūdžio faktoriai pareiškėjui nesukėlė tokių dvasinių išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, pažeminimo, ir kitokių nepatogumų, pagal savo mastą, gilumą ir poveikio intensyvumą vertintinų kaip CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta neturtinė žala.

54Be to, pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas ir Panevėžio apygardos teismas, gavę iš jo prašymus, skundus viešojo administravimo srityje, juos užregistravę, neatsiuntė jam šių skundų, prašymų kopijų ar registracijos kortelių, nors jis prašė juos užregistravus, atsiųsti jų kopijas.

55Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis numato, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtino Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės). Ginčui nagrinėti taikoma šių taisyklių redakcija, galiojusi iki 2015 m. rugsėjo 1 d., kai pradėjo galioti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 913 patvirtintos naujos redakcijos Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės. Panevėžio miesto apylinkės teismas pateikė informaciją, patvirtinančią, kad šiame teisme asmenų prašymai nagrinėjami ir pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko 2014 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. TV-70 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Panevėžio miesto apylinkės teisme taisykles.

56Teismas, remdamasis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. rašte Nr. SD-22, pateiktais duomenimis, darė išvadą kad šis teismas G. K. atsakymus į jo prašymus ar skundus išsiųsdavo iš karto, nurodydavo jų registravimo teisme datą, registravimo numerį bei pareiškimo, prašymo ar skundo esmę, atskirais atvejais pareiškėjo gautų skundų ir prašymų patvirtintų kopijų su registravimo spaudais, data ir numeriu pagal pareiškėjo prašymą nesiųsdavo. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra abstrakčios, jis nepateikė konkrečių duomenų apie tai, kokiu laiku, kokiais klausimais teiktų savo skundų, prašymų kopijų jis negavo, teismas nematė pagrindo abejoti Panevėžio miesto apylinkės teismo pateikta informacija ir ją vertino kaip teisingą ir objektyvią. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjo teiktus skundus ir prašymus, veikė pagal aukščiau paminėtų taisyklių nustatytą tvarką. Nenustatęs viešojo administravimo srityje veikusio Panevėžio miesto apylinkės teismo neteisėtų aktų, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui neturtinė žala negalėjo atsirasti.

57Įvertinęs Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. SD-7807 pateiktą informaciją, teismas darė išvadą, kad šis teismas pripažino, jog per 2009 m. sausio 1 d. – 2014 m. lapkričio 13 d. laikotarpį nė vieno G. K. skundo, pareiškimo ar prašymo kopijos po jų užregistravimo pareiškėjui neišsiuntė. Panevėžio apygardos teismo nuomone, galiojantys teisės aktai neįpareigojo siųsti pareiškėjams jų skundų (prašymų, pareiškimų), gautų viešojo administravimo srityje, kopijų.

58Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 27 punkte (2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 975 redakcija) buvo nustatyta, kad, priėmus prašymą, asmens pageidavimu įteikiamas, o jeigu prašymas gautas paštu, per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje asmens nurodytu adresu išsiunčiamas prašymo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas-registracijos kortelė ar spaudu pažymėta prašymo kopija, išskyrus atvejus, kai prašymas patenkinamas iš karto. Teismas sprendė, kad Panevėžio apygardos teismas, esant pareiškėjo prašymui, nepagrįstai, pažeisdamas nustatytą asmenų prašymų nagrinėjimo tvarką, neišsiuntė iš jo gautų ir užregistruotų prašymų, skundų ir pareiškimų viešojo administravimo srityje kopijų.

59Minėta, kad valstybės institucijos neteisėti veiksmai yra viena tik iš trijų būtinųjų valstybės atsakomybės sąlygų, todėl sprendžiant dėl valstybės atsakomybės klausimo, būtina nustatyti ir tai, ar dėl tokių valdžios institucijos aktų asmuo patyrė žalą. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo pareigą reguliuojančiose teisės normose įtvirtintomis nuostatomis, darė išvadą, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, turi pareigą nurodyti konkrečias ir reikšmingas aplinkybes, tarp jų – ir apie kilusią neturtinę žalą. Teismas, įvertinęs procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, sprendė, kad pareiškėjas jokių konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių jam iš neteisėtų Panevėžio apygardos teismo kilusios neturtinės žalos mastą, nenurodė bei nepateikė nustatytų įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad pareiškėjas patyrė pažeminimą, turėjo dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ar kitokių sunkumų, kurie galėtų būti įvertinti kaip CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta neturtinė žala. Teismas iš dalies pagrįstais pripažino pareiškėjo argumentus, kad be teisėto pagrindo Panevėžio apygardos teismui atsisakius pateikti jo teiktų prašymų, skundų ar pareiškimų kopijas, jam galėjo kilti neigiamų išgyvenimų. Tačiau, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, nematė pagrindo pripažinti, kad šie patirti neigiami išgyvenimai buvo tokio gilumo, masto ir pobūdžio, kad jų nekompensuotų teismo pripažinimas, jog viešojo administravimo srityje veikusio subjekto neveikimas buvo neteisėtas. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendė, kad pripažinimas, jog pareiškėjui nepagrįstai buvo atsisakyta pateikti jo prašomų skundų, prašymų, pareiškimų viešojo administravimo srityje kopijas, t. y. kad buvo pažeista asmens teisė, yra pakankama ir teisinga satisfakcija, o pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

60Pareiškėjas 2015 m. vasario 12 d. skundo patikslinime nurodė, kad jam neturtinę žalą sukėlė ir Klaipėdos apygardos teismo neveikimas viešojo administravimo srityje, pasireiškęs tuo, kad šis teismas pareiškėjui nepateikdavo gautų ir užregistruotų prašymų, skundų kopijų ar registracijos šaknelių.

61Klaipėdos apygardos teismas, atsakydamas į šiuos pareiškėjo teiginius, atsiliepime nurodė, kad G. K. nuo 2012 m. spalio 1 d., kai buvo gauta baudžiamoji byla Nr. 1A-22-107/2014 su jo apeliaciniu skundu, pateikė 21 skundą, į kuriuos buvo parengta 12 atsakymų. Klaipėdos apygardos teismas teigė, kad pareiškėjas skunduose nurodydavo nesutikimus su bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos procesiniais sprendimais ir reikalaudavo inicijuoti teisėjams drausmės bylas, keliais skundais prašė ankstesnių savo skundų kopijų ir kėlė skundų registravimo klausimus. Klaipėdos apygardos teismas tvirtino, kad pareiškėjo skundai buvo registruojami nustatyta tvarka, pripažino, kad registracijos šaknelės pareiškėjui nebuvo siunčiamos.

62Klaipėdos apygardos teismas prie atsiliepimo pateikė iš pareiškėjo gautų skundų, prašymų ir jam parengtų atsakymų kopijas. Išanalizavęs pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismui G. K. teiktų skundų, prašymų ir kitų raštų turinį, teismas darė išvadą, kad šie pareiškėjo rengti dokumentai tiesiogiai susiję su Klaipėdos apygardos teisme pagal G. K. apeliacinį skundą nagrinėta baudžiamąja byla Nr. 1A-22-107-2014, t. y. baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų procesiniais veiksmais ir sprendimais, kita procesine veikla, kardomojo kalinimo taikymu, teismo posėdžių organizavimu, jų vedimų ir tvarkos užtikrinimu, teismo posėdžių protokolų rengimu ir kt. Be to, dalis pareiškėjo teiktų raštų yra susiję su jo siekimu inicijuoti Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, nagrinėjusiems baudžiamąją bylą Nr. 1A-22-107-2014, privataus kaltinimo bylas. Apibendrinęs tai, kas nurodyta, teismas darė išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismui teiktuose pareiškėjo skunduose, prašymuose ir kituose raštuose kelti klausimai nebuvo susiję su šio teismo veikla viešojo administravimo srityje, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis proceso dalyvis pareiškėjui padarė žalą viešojo administravimo teisinių santykių srityje.

63Be to, pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą patyrė dėl neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmų, jog Lietuvos apeliacinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžių metu bei laikino sulaikymo patalpose laikė pareiškėjo rankas surakintas antrankiais.

64Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato Konvojavimo taisyklės. Teismas rėmėsi Konvojavimo taisyklių 229 punktu, 195 punktu, 137 punktu ir pažymėjo, kad, išanalizavus ir įvertinus Viešojo saugumo tarnybos pateiktus dokumentus, spręstina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų skundų konvojaus viršininkui nėra teikęs. Taigi, remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas darė išvadą, kad nagrinėjant bylą, nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, jog Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmai, atlikti konvojuojant pareiškėją, neatitiko teisės aktų reikalavimų ir buvo neteisėti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl Viešojo saugumo tarnybos ir jos pareigūnų veiklos neturtinės žalos pareiškėjui neatsirado.

65Pareiškėjas, 2015 m. vasario 12 d. skundo papildyme nurodęs, kad 2008 m. lapkričio 14 d. –2015 m. vasario 12 d. laikotarpiu Šiaulių apylinkės teisme ir Panevėžio miesto apylinkės teisme bei šiuose teismuose įrengtose laikino sulaikymo patalpose buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, prašė įpareigoti Panevėžio miesto apylinkės teismą ir Šiaulių apylinkės teismą: 1) nuvalyti ir uždažyti ant šiuose teismuose įrengtų laikino sulaikymo patalpų sienų esančius necenzūrinius, nešvankius žodžius bei pornografinio turinio piešinius; 2) nurodytų teismų laikino sulaikymo patalpose įrengti higienos normas atitinkančius apšvietimą ir ventiliaciją; 3) nurodytų teismų teismo posėdžių salėse įrengti stalą suimtiesiems. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 9 d. pateikė skundo patikslinimą ir prašė įpareigoti Klaipėdos apygardos teismą atlikti veiksmus, kuriais šiame teisme esančios laikino laikymo patalpos būtų įrengtos taip, kad atitiktų higienos normų reikalavimus ir žmogiškumo kriterijus. Išvardinti pareiškėjo reikalavimai teismo nagrinėti administraciniame teisme buvo priimti 2016 m. gegužės 3 d. ir 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi.

66Panevėžio miesto apylinkės teismas, Šiaulių apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas atsiliepimais prašė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

67Išanalizavęs pareiškėjo 2015 m. vasario 12 d. ir 2016 m. gegužės 9 d. skundo patikslinimuose suformuluotus reikalavimus, nukeiptus į Šiaulių apylinkės teismą, Panevėžio miesto apylinkės teismą ir Klaipėdos apygardos teismą, teismas darė išvadą, kad jie yra susiję su asmens, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka apribota laisvė, laikymu šiuose teismuose įrengtose laikino sulaikymo patalpose bei teismo posėdžių salėse.

68Šiaulių apylinkės teismo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo pristatomas į teismo posėdžius, vykusius 2011 m. rugpjūčio 2 d. – 2012 m. rugpjūčio 23 dienomis. Šiaulių AVPK pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog pareiškėjas per 2013 metus į Šiaulių apylinkės teismą nebuvo konvojuotas. Panevėžio AVPK pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 28 d. į Panevėžio apylinkės teismą nebepristatomas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo pagal G. K. apeliacinį skundą nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-107-2014 (teisminio proceso Nr. 1-46-1-00126-2008-1) teismo posėdžiai buvo organizuojami 2012 m. lapkričio 15 d. – 2014 m. gruodžio 4 d. laikotarpiu. Klaipėdos AVPK pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Klaipėdos apygardos teismą buvo konvojuojamas nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. spalio 28 d. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartimi G. K. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą, Panevėžio apygardos probacijos tarnyba pareiškėjo elgesį kontroliavo nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi patenkino Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą ir, suėjus 3/4 probacijos termino pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendį, pareiškėjui prieš terminą nutraukė vykdomą priežiūrą (teikimas Nr. T-160-334/2016, teisminio proceso Nr. 1-46-1-00126-2008-1).

69Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, kuriam nagrinėjant bylą nebetaikomas laisvės apribojimas, prarado materialinę reikalavimo teisę reikalauti, jog atsakovai Šiaulių apylinkės teismas, Panevėžio miesto apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas atliktų veiksmus, susijusius su šiuose teismuose įrengtų laikino sulaikymo patalpų sienų būklės palaikymu, apšvietimo ir ventiliacijos įrengimu šių teismų laikino sulaikymo patalpose, stalų suimtiesiems įrengimu nurodytų teismų posėdžių salėse. Teismas sprendė, kad pareiškėjas ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų kategorijai nepriskirtinas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Šiaulių apylinkės teismą, Panevėžio miesto apylinkės teismą ir Klaipėdos apygardos teismą atlikti veiksmus atmestas kaip nepagrįstas.

70Viešojo saugumo tarnyba, laikydamasi ABTĮ 45 straipsnio reikalavimų, raštu pateikė prašymą dėl 77,02 Eur teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinę bylą, atlyginimo ir pateikė dokumentus, kuriais grindžiama apskaičiuota teismo išlaidų suma.

71Viešojo saugumo tarnyba prašė atlyginti 77,02 Eur transporto išlaidų, susijusių su jos atstovo A. S. atvykimu į Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. ir 2014 m. gruodžio 3 d. posėdžius, bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus: transporto priemonės registracijos liudijimą, UAB „Lukoil Baltija“ degalinės kvitą, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 47V-804 patvirtintas tarnybos transporto priemonių bazines degalų nurašymo normas (IV t., b. l. 5–9). Teisėjų kolegija sprendė, kad šie atsakovo pateikti įrodymai yra tinkami, proceso dalyviui įrodinėjant jo patirtas išlaidas.

72Administracinėje byloje Viešojo saugumo tarnybai pagal 2014 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 47V-105 atstovavo A. S., kuris dalyvavo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. ir 2014 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžiuose (III t., b. l. 113, 116–119; IV t., b. l. 36–39). Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos interneto tinklalapyje teikiamais duomenimis, atstumas tarp Kauno, Viešojo saugumo tarnybos buveinės vietos, ir Panevėžio yra 106 kilometrai. Viešojo saugumo tarnybos pateikti duomenys patvirtina, kad šiai institucijai priklausančio automobilio Mercedes Benz VITO 114, valst. Nr. ( - ), variklio darbinis tūris 2 295 cm3, naudojamų degalų rūšis – benzinas; nurodytos transporto priemonės kontrolinė (bazinė) kuro sunaudojimo norma 100 kilometrų yra 16,00 litrų (IV t., b. l. 5, 8). Atvykti į teismo posėdį ir sugrįžti į Viešojo saugumo tarnybos buveinės vietą (16,00 × 212/100) atsakovo atstovas sunaudojo 33,92 (16,00 × 212/100) litrus benzino. Įvertinęs įsigytų degalų kainą (1,094 eurai už litrą), teismas darė išvadą, kad administracinėje byloje, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02402-2012-6, Viešojo saugumo tarnybos atstovo kelionės išlaidos į vieną teismo posėdį sudarė 37,11 Eur, o į du teismo posėdžius – 74,22 Eur. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Viešojo saugumo tarnybos prašymas tenkintas iš dalies, atsakovui priteista 74,22 Eur byloje turėtų išlaidų.

73III.

74Atsakovas Panevėžio apygardos teismas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalimi nesutinka. Apeliaciniame skunde (V t., b. l. 118–160) prašo paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažintas Panevėžio apygardos teismo padarytas Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių pažeidimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

75Pažymi, kad, aiškinant Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių (galiojusių iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) 27 punktą, akivaizdu, jog, gavusi asmens prašymą paštu, institucija per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo privalėjo asmens nurodytu adresu išsiųsti prašymo gavimo faktą patvirtinantį dokumentą esant dviem sąlygoms: 1) asmeniui pageidaujant, ir 2) nesant galimybės asmens prašymą patenkinti iš karto. Susipažinus su pareiškėjo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 21 d. Panevėžio apygardos teismui paštu pateiktais skundais, matyti, jog pareiškėjas nepageidavo gauti didžiosios dalies savo skundų gavimą patvirtinančių dokumentų; pareiškėjas pageidavo gauti keturių jo skundų gavimą patvirtinančius dokumentus, tačiau šie jo skundai buvo išnagrinėti iš karto ir pareiškėjui buvo išsiųsti atsakymai į juos. Pažymi, kad vienu Panevėžio apygardos teismui paštu ne procesine tvarka atsiųstu prašymu (2010 m. gautas prašymas, registracijos Nr. GD-8234) pareiškėjas pageidavo gauti jo gavimo faktą patvirtinantį dokumentą ir šis prašymas nebuvo išnagrinėtas iš karto, tačiau jo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas nebuvo išsiųstas, nes minėtame prašyme buvo keliami klausimai, susiję su baudžiamąją bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos procesiniais sprendimais ir netiesiogiai kėlė teisėjų drausminės atsakomybės klausimą. Tai teismo veikla, nesusijusi su viešuoju administravimu, todėl pareiškėjui nebuvo padaryta jokia žala viešojo administravimo srityje. Mano, jog Panevėžio apygardos teismas pareiškėjo siųstus prašymus užregistravo ir išnagrinėjo nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.

76Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime mano, jog nėra tinkamas atsakovas byloje, todėl dėl pateikto apeliacinio skundo nepasisako.

77Atsakovas Nacionalinė teismų administracija pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą dėl pateikto apeliacinio skundo prašo spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad pareiškėjas daugelyje skundų, pateiktų Panevėžio apygardos teismui, neprašė pateikti jų gavimą patvirtinančių dokumentų, o į dalį kreipimųsi atsakyta iš karto.

78Atsakovas Lietuvos apeliacinis teismas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą dėl pateikto apeliacinio skundo prašo spręsti teismo nuožiūra, nes byla dėl reikalavimo, susijusio su Lietuvos apeliacinis teismu, yra nutraukta ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis neskundžiama.

79Atsakovas Klaipėdos apygardos teismas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo dėl pateikto apeliacinio skundo prašo spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kiek jis susijęs su Klaipėdos apygardos teismo interesais, yra teisėtas ir pagrįstas.

80Atsakovas Šiaulių apylinkės teismas pateiktu atsiliepimu dėl pateikto apeliacinio skundo prašo spręsti teismo nuožiūra. Akcentuoja, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kiek jis susijęs su Šiaulių apylinkės teismo interesais.

81Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateiktame atsiliepime sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakoma dėl atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato teisių ir pareigų.

82Teisėjų kolegija

konstatuoja:

83IV.

84Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti jam viešojo administravimo srityje patirtą neturtinę žalą.

85Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NTA, Teisingumo ministerijos, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo, Šiaulių apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Viešojo saugumo tarnybos, Vilniaus apygardos administracinio teismo, priteisti 15 060,24 Eur (52 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

86Pareiškėjas 2015 m. vasario 13 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis mažina prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 8 688,60 Eur (30 000 Lt), nes nebepalaiko savo reikalavimų, kildinamų iš Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo veiksmų.

87Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu G. K. skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalies atsisakymą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos apeliacinio teismo, priėmė ir administracinės bylos dalį pagal G. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos apeliacinio teismo, nutraukė.

88G. K. skundo dalį dėl žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei tenkino iš dalies. Pripažino, kad Panevėžio apygardos teismas pažeidė Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 27 punkte (2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 975 redakcija) nustatytą G. K. teisę gauti užregistruotų jo skundų, pareiškimų ar prašymų, teiktų viešojo administravimo srityje, kopijas. Skundo reikalavimą už nustatytą G. K. teisės pažeidimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apygardos teismo, atmetė. Kitą pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai NTA, Teisingumo ministerijos, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo, Šiaulių apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo, Klaipėdos apygardos teismo, Viešojo saugumo tarnybos, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmetė. Pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Panevėžio miesto apylinkės teismui, Šiaulių apylinkės teismui ir Klaipėdos apygardos teismui atmetė. Priteisė iš G. K. Viešajai saugumo tarnybai 74,22 Eur administracinėje byloje turėtų transporto išlaidų.

89Atsakovas Panevėžio apygardos teismas pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, jog Panevėžio apygardos teismas padarė Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių pažeidimą, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama būtent šia apimtimi.

90Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar Panevėžio apygardos teismas, gavęs pareiškėjo prašymus viešojo administravimo srityje, juos užregistravęs, turėjo išsiųsti pareiškėjui šių prašymų kopijas ar registracijos korteles.

91Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas pripažino, jog per 2009 m. sausio 1 d. – 2014 m. lapkričio 13 d. laikotarpį G. K. prašymų kopijų po jų užregistravimo pareiškėjui nesiuntė, todėl sprendė, kad minėtas teismas pažeidė nustatytą asmenų prašymų nagrinėjimo tvarką.

92Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 27 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 975 redakcija) nustatyta, kad, priėmus prašymą, asmens pageidavimu įteikiamas, o jeigu prašymas gautas paštu, per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje asmens nurodytu adresu išsiunčiamas prašymo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas-registracijos kortelė ar spaudu pažymėta prašymo kopija, išskyrus atvejus, kai prašymas patenkinamas iš karto.

93Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2008 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V5 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Panevėžio apygardos teisme taisyklių 23 punkte numatyta, kad priėmus prašymą, asmens pageidavimu įteikiamas, o jeigu prašymas gautas paštu, per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo Teisme asmens nurodytu adresu išsiunčiamas prašymo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas – registracijos kortelė ar spaudu pažymėta prašymo kopija, išskyrus atvejus, kai prašymas patenkinamas iš karto.

94Iš aptartų nuostatų matyti, jog prašymo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas asmeniui įteikiamas arba išsiunčiamas, kai: 1) pateiktame prašyme asmuo pageidauja gauti tokį patvirtinimą; ir 2) prašymas nėra patenkinamas iš karto. Taigi prieš padarydamas išvadą, jog Panevėžio apygardos teismas pažeidė aptartas teisės aktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas turėjo įsitikinti, ar nėra teisės aktuose numatytų sąlygų, kada prašymo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas pareiškėjui neturi būti siunčiamas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą dėl teisės aktų pažeidimo padarė įvertinęs tik aplinkybę, jog Panevėžio apygardos teismas per 2009 m. sausio 1 d. – 2014 m. lapkričio 13 d. laikotarpį G. K. prašymų kopijų po jų užregistravimo pareiškėjui nesiuntė. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio, jog dalyje prašymų, pateiktų Panevėžio apygardos teismui, pareiškėjas neišreiškė pageidavimo gauti jo prašymo gavimo faktą patvirtinantį dokumentą, kita dalis prašymų buvo išspręsta iš karto, kiti prašymai buvo paduoti ne viešojo administravimo srityje.

95Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus pareiškėjo per 2009 m. sausio 1 d. – 2014 m. lapkričio 13 d. laikotarpį Panevėžio apygardos teismui paduotus prašymus, daro išvadą, jog jie visi iš esmės patenka į vieną iš atvejų, kada institucijai neatsiranda pareiga siųsti prašymo gavimo faktą patvirtinantį dokumentą pareiškėjui. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde pateiktu argumentu, jog Panevėžio apygardos teismas pareiškėjo G. K. siųstus prašymus užregistravo ir išnagrinėjo nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.

96Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs teisės aktų pažeidimą, tačiau nesiaiškinęs, ar buvo tam teisės aktuose nustatytos sąlygos, šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Minėtos aplinkybės yra pagrindas tenkinti atsakovo Panevėžio apygardos teismo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti šią pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apygardos teismo, atmetant.

97Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

98Atsakovo Panevėžio apygardos teismo apeliacinį skundą tenkinti.

99Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeisti pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apygardos teismo, atmetant.

100Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m.... 6. Teigė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta per 2009 m. sausio 1 d. – 2013... 7. Pareiškėjas 2013 m. balandžio 9 d. pateikė skundo papildymą, kuriame... 8. Pareiškėjas nurodytame procesiniame dokumente paaiškino, kad neturtinė... 9. Be to, pareiškėjas 2013 m. gegužės 13 d. per Panevėžio apskrities... 10. Pareiškėjas 2015 m. vasario 12 d. ir 2016 m. gegužės 5 d. skundo... 11. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi... 12. Pareiškėjas 2015 m. vasario 13 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriame... 13. Lietuvos valstybei atstovaujančios institucijos: Nacionalinė teismų... 14. Nacionalinė teismų administracija nurodė, kad įstatymai ir kiti teisės... 15. Panevėžio miesto apylinkės teismas nurodė, kad Teismo pastatų ir patalpų... 16. Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad galiojantys teisės aktai... 17. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja, kaip... 18. Šiaulių apylinkės teismas nurodė, kad trūkstant teismo posėdžių salių,... 19. Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad nuo 2008 m. lapkričio 11 d. iki 2013... 20. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad... 21. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodė, kad ji nelaikytina tinkama... 22. Lietuvos apeliacinis teismas atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti... 23. Pareiškėjo papildomą skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo... 24. Panevėžio miesto apylinkės teismas pripažino, kad laikino sulaikymo... 25. Šiaulių apylinkės teismas paaiškino, kad šio teismo pastatas pastatytas... 26. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai apie... 27. Šiaulių AVPK, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –... 28. Panevėžio AVPK nurodė, kad 2008 – 2009 metų dokumentai apie 29. II.... 30. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 22 d.... 31. G. K. skundo dalį dėl žalos atlyginimo atsakovui... 32. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo dalies atsisakymas, suformuluotas... 33. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti... 34. Teismas rėmėsi CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, CK 6.250 straipsnio 1 dalimi ir... 35. Asmenų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka apribota laisvė, laikymo... 36. Nustatyta, kad Teismų taryba 2006 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 13 P-432... 37. Principai, kuriems Teismų taryba pritarė 2006 m. vasario 11 d. nutarimu Nr.... 38. Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, darė išvadą, kad teisės normos... 39. Teismas rėmėsi Konstitucijos 29 straipsniu, Teismų įstatymo 6 straipsnio 1... 40. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į ginčo... 41. Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą jam sukėlė ir tai, kad... 42. Teismas sprendė, kad higienos normų, reglamentuojančių reikalavimus laikino... 43. Teisėjų tarybos 2009 m. spalio 30 d. nutarimu patvirtintų Principų 7.1... 44. Be to, Principuose buvo numatyta, kad projektuojant, statant bei įrengiant... 45. Konvojavimo taisyklės nustato konvojuojamųjų pareigą laikino sulaikymo... 46. Teismas, atsižvelgęs į nustatytą teisinį reguliavimą ir teismų laikino... 47. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininkas 2011 m. kovo 2 d.... 48. Panevėžio apygardos teismas pateikė 2011 m. birželio 7 d. dirbtinės... 49. Spręsdamas dėl Klaipėdos apygardos teisme esančių laikino sulaikymo... 50. Panevėžio miesto apylinkės teismas duomenis apie šiame teisme esančių... 51. Įvertinęs surinktų įrodymų visetą, teismas darė išvadą, kad byloje... 52. Be to, teismas, išanalizavęs pareiškėjo nurodytus argumentus dėl... 53. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas konstatavo, kad nagrinėjant bylą... 54. Be to, pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad Panevėžio miesto... 55. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis numato,... 56. Teismas, remdamasis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d.... 57. Įvertinęs Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. rašte Nr.... 58. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo... 59. Minėta, kad valstybės institucijos neteisėti veiksmai yra viena tik iš... 60. Pareiškėjas 2015 m. vasario 12 d. skundo patikslinime nurodė, kad jam... 61. Klaipėdos apygardos teismas, atsakydamas į šiuos pareiškėjo teiginius,... 62. Klaipėdos apygardos teismas prie atsiliepimo pateikė iš pareiškėjo gautų... 63. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą patyrė dėl neteisėtų... 64. Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas,... 65. Pareiškėjas, 2015 m. vasario 12 d. skundo papildyme nurodęs, kad 2008 m.... 66. Panevėžio miesto apylinkės teismas, Šiaulių apylinkės teismas ir... 67. Išanalizavęs pareiškėjo 2015 m. vasario 12 d. ir 2016 m. gegužės 9 d.... 68. Šiaulių apylinkės teismo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas... 69. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, kuriam... 70. Viešojo saugumo tarnyba, laikydamasi ABTĮ 45 straipsnio reikalavimų, raštu... 71. Viešojo saugumo tarnyba prašė atlyginti 77,02 Eur transporto išlaidų,... 72. Administracinėje byloje Viešojo saugumo tarnybai pagal 2014 m. vasario 11 d.... 73. III.... 74. Atsakovas Panevėžio apygardos teismas su Panevėžio apygardos... 75. Pažymi, kad, aiškinant Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių (galiojusių... 76. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime mano, jog... 77. Atsakovas Nacionalinė teismų administracija pateiktame atsiliepime į... 78. Atsakovas Lietuvos apeliacinis teismas pateiktame atsiliepime į apeliacinį... 79. Atsakovas Klaipėdos apygardos teismas pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 80. Atsakovas Šiaulių apylinkės teismas pateiktu atsiliepimu dėl pateikto... 81. Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateiktame... 82. Teisėjų kolegija... 83. IV.... 84. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti jam... 85. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą,... 86. Pareiškėjas 2015 m. vasario 13 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriame... 87. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 22 d.... 88. G. K. skundo dalį dėl žalos atlyginimo atsakovui... 89. Atsakovas Panevėžio apygardos teismas pateiktame... 90. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar Panevėžio apygardos teismas,... 91. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad Panevėžio apygardos... 92. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875... 93. Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2008 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V5... 94. Iš aptartų nuostatų matyti, jog prašymo gavimo faktą patvirtinantis... 95. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus pareiškėjo per 2009 m. sausio 1 d.... 96. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 97. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 98. Atsakovo Panevėžio apygardos teismo apeliacinį skundą tenkinti.... 99. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d.... 100. Nutartis neskundžiama....