Byla 1A-22-107-2014
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio, teisėjų Reginai Bertašienei, Daliai Kursevičienei, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorams Ritai Ušinskienei, Sauliui Galminui, gynėjams advokatams Eugenijai Galatiltienei, Jurijui Koreckiui, nuteistajam G. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. K., gim. ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas:

2pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (turto pagrobimas iš parduotuvės „( - )“ 2007-12-08) – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams,

3pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį (parduotuvės „( - )“ turto sugadinimas 2007-12-08) – laisvės atėmimu vieneriems metams,

4pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (L. B. turto pagrobimas 2008-01-14) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams,

5pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (UAB „( - )“ turto pagrobimas 2008-02-02) – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams,

6pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „( - )“ turto sugadinimas 2008-02-02) – laisvės atėmimu vieneriems metams,

7pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (UAB „( - )“ turto pagrobimas 2008-02-15) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams,

8pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „( - )“ turto sugadinimas 2008-02-15) – laisvės atėmimu vieneriems metams,

9pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (UAB „( - )“ parduotuvės „( - )“ turto pagrobimas 2008-03-01) – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams,

10pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį (UAB „( - )“ turto sugadinimas 2008-03-01) – keturiasdešimties (40) parų areštu.

11Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendžiu, kuris pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nuosprendžiu, ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartimi subendrinta bausme (pagal 2009-03-20 ir 2009-11-23 nuosprendžius), G. K. paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

13Į paskirtą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendį, kuris pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nuosprendžiu, ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartį.

14Iš G. K. UAB „( - )“ priteista 2426,78 Lt turtinei žalai atlyginti.

15Iš G. K. nukentėjusiajai L. B. priteista 3110 Lt turtinei žalai atlyginti.

16Iš G. K. AB „( - )“ priteista 3500 Lt turtinei žalai atlyginti.

17Iš G. K. UAB ( - )“ priteista 365 Lt turtinei žalai atlyginti.

18Iš G. K. į valstybės pajamas priteista 106,45 Lt proceso išlaidų.

19Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

20G. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 8 d., apie 00.30 val., iš UAB „( - )“ parduotuvės „( - )“, esančios ( - ), betoninio bortelio dalimi išdaužęs 739,28 Lt vertės lango stiklą, įsibrovęs į minėtas patalpas, pagrobė svetimą UAB „( - )“ priklausantį turtą – kasos stalčiuje buvusius 1687,50 Lt.

21Be to, G. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 19 val. ( - ) 20 val., tiksliai ( - )teisminio tyrimo ir teismo nenustatytu laiku, įsibrovęs į firmos „( - )“ patalpas, esančias ( - ) , t. y. patekęs į jas be teisėto savininko leidimo pro nerakintas duris, slapta pagrobė svetimą L. B. priklausantį turtą – 110 Lt vertės rankinę ir joje buvusius daiktus: 30 Lt vertės dirbtinės odos mėlynos spalvos piniginę, 2200 Lt pinigų, vairuotojo pažymėjimą, išduotą L. B. vardu, banko ( - ) kortelę, banko ( - ) mokėjimo kortelę, išduotas L. B. vardu, 100 Lt vertės elektroninį skaičiuotuvą „( - )“, 10 Lt vertės juodos spalvos kosmetinę „( - )“, įvairių lūpų dažų už 800 Lt, iš viso pagrobė L. B. turto už 3250 Lt.

22G. K. nuteistas ir už tai, kad 2008 m. vasario 2 d., apie 23 val., tiksliai ( - )teisminio tyrimo ir teismo nenustatytu laiku, iš UAB „( - )“ administracinių patalpų ( - ), sudaužęs 540 Lt vertės UAB „( - )“ fasadinių lauko durų stiklo paketą ir taip įsibrovęs į patalpas, iš jų pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – nešiojamąjį kompiuterį „ACER TM243XC“, kurio vertė 3693,60 Lt, kompiuterio pelę, kurios vertė 16,20 Lt, kompiuterio dėklą, kurio vertė 124,20 Lt, iš viso pagrobė turto už 3834 Lt.

23Be to, G. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 15 d., apie 6.00 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , išplėšęs ir taip sugadinęs duris, kurių vertė 2500,01 Lt, įsibrovęs į paminėtas patalpas, vagystės metu sugadindamas 1000 Lt vertės stiklinę prekių vitriną, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefonus: 150 Lt vertės „Nokia 6310i“, 500 Lt vertės „Sony Erikson K550i“, 250 Lt vertės „Sharp GX29“, 350 Lt vertės „Nokia 6270“, 250 Lt vertės „Nokia 6125“, 2000 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „DELL 1501“, 100 Lt vertės muz( - )nio centro „Philips (duomenys neskelbtini)“ nuotolinio valdymo pultą, iš viso pagrobė svetimo turto už 3600 Lt, sugadino turto už 3500,01 Lt.

24G. K. nuteistas ir už tai, kad 2008 m. kovo 1 d., tiksliai ( - )teisminio tyrimo ir teismo nenustatytu laiku, nuo 19.20 val. ( - ) 22.20 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), plyta išdaužęs parduotuvės vadovės kabineto lango stiklą, kurio vertė 250 Lt, iš paminėto kabineto pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 550 Lt vertės kompiuterio vaizduoklį „Hewlett Packard 15 LCD“, sugadino 73 litų vertės elektros rozetę, sudaužė 17 litų vertės gėlių vazoną, nupjovė 25 litų vertės kompiuterio laidus, iš viso sugadino turto už 365 Lt.

25Apeliaciniame skunde nuteistasis G. K. teigia, kad jo baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, tai buvo galima pastebėti iš teisėjos elgesio, veiksmų, žodžių, nutarčių. Teisėja neleido nuteistajam ir liudytojams teikti informaciją, nuteistąjį teisinančius įrodymus, teisėja trukdė gauti teisinę pagalbą, gintis, šalino iš bylos viską, kas susiję su tiesos nustatymu, ji turėjo išankstinį nusistatymą netikėti kaltinamuoju, ji turėjo išankstinę nuomonę, kad kaltinamasis kaltas, teisėja tikėjo kaltintojais, nors jų įrodymai buvo surinkti pažeidžiant BPK reikalavimus, teikė privilegijas prokurorei, ( - )teisminio tyrimo pareigūnams, specialistui A. M..

26Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisėja neteisėtai apribojo G. K. teises ir laisves, teisėtus jo interesus, pažeidė nekaltumo prezumpciją, įrodymus įvertino neužbaigus įrodymų tyrimo, neužbaigus baigiamųjų kalbų, nepasakius paskutinio žodžio, teisėja bylą nagrinėjo „už akių“, „už uždarų durų“, kad nebūtų nustatyti teisingi įvykiai, priimtas išteisinamasis nuosprendis, kad įstatymus pažeidę asmenys nebūtų atskleisti ir nubausti, teisėja nenorėjo apklausti kaltinamojo, neuždavė jam klausimų, varžė kaltinamojo teisę užduoti klausimus, teisėja atmetė kaltinamojo prašymą daryti garso įrašą kaltinamojo apklausos metu. Apeliaciniame skunde komentuojamas teisiamojo posėdžio protokolas.

27Apelianto nuomone, teisiamajame posėdyje kaip liudytojai turėjo būti apklausti D. ir J. K., J. M., A. B., A. B., L. L., J. M., E. G., N. Č., J. J., G. G., A. Č., R. D., V., „Š.“, G., pravarde B., D. K., R. K., D. K., D. G., V. M., R. V., Z. J., A. B., L. B., E. N., bet jie apklausti nebuvo. Nuteistasis tvirtina, kad nuosprendyje remiamasi teisiamajame posėdyje neištirtais dokumentais, teisiamajame posėdyje bylos dokumentai buvo tik išvardyti, nors nuteistasis tam prieštaravo.

28Apeliaciniame skunde šališkumu kaltinamas ir nuteistojo G. K. gynėjas advokatas V. M. K., teigiama, kad jis nepadėjo įgyvendinti G. K. prašymų, o teismas neparūpino kito tinkamo gynėjo.

29Nuteistasis G. K. teigia, kad nepagrįstai įrodymu buvo pripažinta avalynė su užrašu „Gommus“, kuri buvo paimta 2008-03-26, ir buvo ne jo, kad specialistas A. M. melagingai 2008-08-25 specialisto išvadoje Nr. 50-6-191-913 nurodė, kad paminėta avalynė yra G. K.. Apylinkės teismo teisėja nepagrįstai tenkino prokurorės prašymą į teisiamąjį posėdį kviesti specialistą A. M., nors G. K. tam prieštaravo, be to, neleido specialisto A. M. nušalinti.

30Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismo teisėja D. Švitinienė kaltinamajam G. K. nepagrįstai skyrė kardomąją priemonę – suėmimą, buvo šališka, tai matyti iš to, kad 2012-03-20 nutartyje pasisakė apie G. K. kaltę žodžiais: „siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės“. G. K. nuomone, teisėja D. Švitinienė nagrinėti baudžiamąją bylą ir toje pačioje byloje spręsti jo suėmimo klausimus negalėjo, pati nenusišalino ir pareikšti jai nušalinimą neleido. Apeliantas prašo pripažinti, kad apylinkės teismo 2012-01-16 nutartis baigti įrodymų tyrimą ir neleisti kaltinamajam teikti prašymus papildyti įrodymų tyrimą yra neteisėta.

31Apeliaciniame skunde teigiama, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-25 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-334-2012 na( - )ntinas, nes nuosprendyje nesurašyti kaltinamojo G. K. parodymai, paaiškinimai, nuosprendyje surašyti tokie žodžiai, kurių G. K. apie avalynę nesakė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisėja D. Švitinienė 2012-06-25 nuosprendyje sufabrikavo įrodymus, iškraipė kaltinamojo G. K. parodymus. Apeliantas prašo atlikti su juo parodymų patikrinimą vietoje, kad jis galėtų parodyti, kur buvo 2008-01-14 nuo 18.30 val. ( - ) 20.30 val., apklausti kaip liudytoją asmenį, kurio pravardė T.. Apie tai, kur 2008-01-14 buvo su T., G. K. tvirtina nurodęs teisiamajame posėdyje.

32G. K. akcentuoja, kad kratos, kurios buvo padarytos J. K., D. K., J. M., I. K., J. M. patalpose, yra neteisėtos, nes ten jis negyveno. Teisėja į nuosprendį 25 kartus melagingai įrašė, kad krata buvo padaryta G. K. gyvenamosiose patalpose, kad avalynė paimta iš G. K. gyvenamųjų patalpų.

33Apeliaciniame skunde teigiama, kad specialistas savo išvadoje netvirtino, jog pėdsakas, paimtas iš parduotuvės „( - )“, paliktas įsibrovimo į parduotuvę metu, kad avalynę su užrašu „Puma“ 2008-12-08 dėvėjo G. K., o teisėja D. Švitinienė meluoja, kad specialistas tai tvirtino. Teisėja nepagrįstai atmetė kaltinamojo G. K. prašymą iškviesti specialistą ir jį paklausti, kiek laiko pėdsakas buvo parduotuvėje „( - )“, kol jis buvo paimtas 2011-11-15.

34Apeliantas G. K. tvirtina, kad teisėja D. Švitinienė nuosprendyje iškraipė liudytojos J. M. parodymus apie automobilį „Volkswagen Golf“, apie tai, kas juo naudojosi. Teisėja netenkino G. K. prašymo patikrinti, ar daktiloskopinėje plokštelėje užfiksuotas ir specialistui A. M. pateiktas tas pėdsakas, kuris 2008-12-08 buvo aptiktas parduotuvėje „( - )“. Nuteistojo nuomone, įvykio vieta parduotuvėje „( - )“ apžiūrėta netinkamai, pažeidžiant BPK 207 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes nebuvo nufilmuoti, nufotografuoti parduotuvėje „( - )“ rasti avalynės pėdsakai, daktiloskopinė plokštelė po pėdsako paėmimo nebuvo tinkamai supakuota, todėl plokštelę buvo galima pakeisti. Nuteistojo nuomone, parduotuvėje „( - )“ rastas avalynės pėdsakas įrodomosios reikšmės neturi, juo kaip įrodymu remtis negalima. Nuteistasis teigia norėjęs L. L. ir E. G. paklausti dėl to, kodėl parduotuvėje „( - )“ avalynės pėdsakas nebuvo nufilmuotas ir nufotografuotas.

35Nuteistasis G. K. tvirtina, kad 2007-12-08 avalynės su užrašu „Puma“ neturėjo, tokia avalynė, kuri buvo paimta kratos metu, buvo R. D.. 2008-03-26 kratos metu paimta avalynė su pavadinimais „Adidas“, „Puma“, „Nike“ aprašyta nebuvo, individualios žymės į kratos protokolą įrašytos nebuvo, nebuvo nufotografuota, supakuota, užantspauduota, taip buvo pažeisti BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimai. Nuteistasis teigia, kad nėra garantijų, jog avalynė su užrašu „Puma“ nebuvo padirbta. Būtina iškviesti avalynės paėmime dalyvavusius asmenis ir atlikti avalynės su užrašais „Puma“ ir „Gommus“ atpažinimą, kad būtų nustatyta, kokią avalynę tyrė specialistas A. M.. Teisiamajame posėdyje avalynė apžiūrėta nebuvo. Apeliantas teigia, kad vagystėje iš parduotuvės „( - )“ nedalyvavo.

36Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendis dėl L. B. turto vagystės grindžiamas 2008-03-06 automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūros protokolo, kurį pasirašė neaišku kas, duomenimis. Teisiamajame posėdyje G. K. prašė išsiaiškinti, nuo kurio laiko ir kaip automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) atsirado (duomenys neskelbtini), nuo kada automobilyje buvo jame surasti daiktai, tačiau teisėja nepagrįstai šį G. K. prašymą ir prašymus nustatyti, kas tą automobilį pagrobė, ar buvo priimtas ( - )teisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas paimti automobilį, atmetė. Apelianto nuomone, automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) su jame buvusiais daiktais buvo paimtas pažeidžiant BPK 147 straipsnio nuostatas. Automobilis apžiūros metu nebuvo nufotografuotas ir nufilmuotas, todėl pažeistos BPK 207 straipsnio 2 dalies nuostatos. Nors nuosprendyje konstatuota, kad paminėtu automobiliu naudojosi G. K., tačiau tuo automobiliu naudodavosi ir J. M., J. K., R. D., D. G. ir kiti asmenys, automobiliu disponavo ir jame buvusiais daiktais naudojosi L. L..

37G. K. nuomone, įtarimai dėl L. B. turto vagystės turėjo būti pareikšti ir J. M. ir kitiems asmenims, kurie naudojosi paminėtu automobiliu, o jis pats pagal BK 178 straipsnio 2 dalį turėtų būti išteisintas, nes mėlynos spalvos piniginės, moteriškos kosmetinės nevogė, su tais daiktais kontakto neturėjo, nusikaltimo padarymo metu 2008-01-14 nuo 18.30 val. ( - ) 20.30 val. buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje pas pažįstamą asmenį ir jo kompiuteriu bendravo su D. K., R. K., D. K., kurie tai gali patvirtinti.

38Nuteistojo G. K. nuomone, L. B. daiktų atpažinimas atliktas pažeidžiant BPK 191, 193, 194, 195 straipsnių nuostatas, nes piniginė, kosmetinė, skaičiuotuvas iš pradžių buvo parodyti per visuomeninę televiziją, o po to duoti atpažinti L. B., kuri daiktus atpažino iš anksto nenurodžiusi atpažinimo žymių.

39G. K. tvirtina, kad vagystės iš UAB „( - )“ nepadarė, todėl dėl šio kaltinimo turi būti išteisintas. Jeigu būtų galima teisti dėl vagystės įtarus tai, kad G. K. naudojosi automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) tai nuteisti turi būti ir kiti asmenys, kurie tuo automobiliu, kuriame surasti vogti daiktai, naudojosi.

40G. K. neigia dalyvavęs vagystėje ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, nes tos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo namuose, tose patalpose nebuvo.

41G. K. prašo jį išteisinti ir dėl vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, nes toje vagystėje nedalyvavo, monitoriaus nepavogė, parduotuvės „( - )“ lango neišdaužė. Byloje kaip įrodymu remiamasi avalynės pėdsaku, kuris parduotuvėje „( - )“ buvo rastas ant popieriaus lapo. G. K. teigia, kad avalynės su užrašu „Puma“ vagystės iš parduotuvės laiku 2008-03-01 neturėjo. Avalynę su užrašu „Puma“, kuri buvo paimta kratos metu 2008-03-01, turėjo R. D.. Apelianto nuomone, teisėja tyčia nenustatinėjo, kas 2008-03-01 vagystės metu buvo užsimovęs kratos metu paimtą avalynę, netirta, ar specialistas tyrė kratos metu paimtą avalynę. Kratos metu paimta avalynė nebuvo nufotografuota, pažeidžiant BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimus, 2008-03-26 protokole nebuvo nurodyti individualūs jos požymiai, avalynė nebuvo supakuota ir užantspauduota, todėl avalynė su užrašu „Puma“ buvo pakeista, padirbta, nuotraukose prie 2008-08-25 specialisto išvados avalynė su užrašu „Puma“ yra ne ta, kuri buvo paimta kratos metu. Teisiamajame posėdyje, pažeidžiant BPK 289 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ta avalynė apžiūrėta nebuvo, nebuvo iškviesti asmenys, dalyvavę avalynės paėmimo metu 2008-03-26, avalynė nebuvo pateikta atpažinimui. Nenustatyta, kas ir kada į automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) įdėjo iš parduotuvės „( - )“ pavogtą monitorių. Automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) su jame buvusiais daiktais buvo paimtas pažeidžiant BPK 147 straipsnio nuostatas. Neišsiaiškinta, kodėl 2008-03-06 automobilio apžiūros protokole nėra J. M., A. Š. parašų. Nepaneigta, kad vogtas monitorius į automobilį buvo įdėtas po G. K. sulaikymo. Apeliantas prašo nelaikyti įrodymu liudytojos J. M. parodymų, nes, pažeidžiant BPK 82 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jai, kaip apelianto sugyventinei, nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų ar atsakyti į klausimus. Prašoma nelaikyti įrodymais ir J. K. parodymų, nes jie nebuvo patikrinti teisiamajame posėdyje.

42G. K. prašo pripažinti, kad jo trisdešimt kartų pakartoti reikalavimai atnaujinti įrodymų tyrimą buvo pagrįsti, prašo nustatyti, kad teisėja ir prokurorė trukdė kaltinamajam paaiškinti, kodėl prašomi veiksmai turi būti atlikti, kad teisiamajame posėdyje įspėjimai kaltinamajam buvo nepagrįsti, kad teisėja vertė kaltinamąjį neberašyti baigiamųjų kalbų ir paskutinio žodžio, paskutinį žodį nutraukė, nors kaltinamasis kalbėjo apie tai, kas susiję su byla. G. K. nuomone, teisiamojo posėdžio protokolas suklastotas, todėl dėl jo turėjo rašyti daug pastabų.

43Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-25 nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba, nuosprendį panaikinus, priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų nepadarė, arba sumažinti laisvės atėmimo bausmę, nes: 1) nepagrįstai netaikyta BK 63 straipsnio 10 dalis, 2) neatsižvelgta į tai, kad G. K. turi sūnų, gim. (duomenys neskelbtini), kurį globoja 74 metų amžiaus seneliai, 3) neatsižvelgta į tai, kad nuteistojo tėvams reikalinga nuteistojo priežiūra ir pagalba, 4) nuosprendžio teiginys apie blogą nuteistojo charakteristiką neparemtas faktais, 5) neatsižvelgta į tai, kad nuteistasis administracine tvarka nebaustas, išskyrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 6) neatsižvelgta į tai, kad nuteistasis dirbo ir buvo įrašytas į Darbo biržos įskaitą darbo paieškai, 7) subendrinant nuosprendį su 2009-11-23 nuosprendžiu turėjo būti taikomas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas, nes nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, skiriasi pagal BK 11 straipsnio kategorijas, 8) neatsižvelgta į tai, kad ikiteisminiai tyrimai, dėl kurių priimti 2009-03-20, 2009-11-23, 2012-06-25 nuosprendžiai, nebuvo sujungti laiku, todėl bylų nagrinėjimas vyko labai ilgai, dėl to 4 metus 6 mėnesius buvo laikomas suimtas kaip kalėjimo rėžime, 9) nuosprendyje neatsižvelgta į tai, kad laisvės atėmimas skirtas ne recidyvistui, 10) neatsižvelgta į nuteistojo amžių, į tai, kad negalėjo artimai bendrauti su sūnumi ir artimaisiais, 11) bylos teisminio nagrinėjimo metu laikomas kalėjime, kuris neatitinka Valstybės teisės aktuose numatytų sveikatos ir higienos normų.

44Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

45Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

46Nuteistojo G. K. apeliaciniame skunde teigiama, kad jo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, vertindamas įrodymus, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo sprendimu pripažinti apeliantą kaltu už svetimo turto pagrobimą, svetimo turto sunaikinimą, ginčydamas teismo nuosprendžiu nustatytą jo kaltę, prašydamas apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti, apeliantas taip pat prašo jam paskirtą bausmę švelninti.

47Apeliacinei instancijai – Klaipėdos apygardos teismui – Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-14-334/2012 su G. K. apeliaciniu skundu buvo perduota nagrinėti laikinai ėjusios Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas L. G. 2012-09-25 nutartimi (t. 9, b. l. 73, 74–76).

48Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis teismą įpareigoja apeliacinio bylos proceso metu bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

49Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ir apeliaciniame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas, įstatymų reikalavimų laikėsi, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes tyrė nešališkai, byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai (BPK 20 straipsnio 5 dalis) bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo G. K. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta, skundžiamu nuosprendžiu veikos kvalifikuotos ir bausmės už jas paskirtos teisingai.

50Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas esminių BPK 20 straipsnio ar kitų BPK reikalavimų, dėl ko reikėtų skundžiamą nuosprendį naikinti, nepadarė, o kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo pačios savaime prieštaraujančiomis įstatymui nelaikytinos. Dėl vagystės iš parduotuvės „( - )“

51G. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 8 d., apie 00.30 val., iš UAB „( - )“ parduotuvės „( - )“, esančios (duomenys neskelbtini), betoninio bortelio dalimi išdaužęs 739,28 Lt vertės lango stiklą, įsibrovęs į minėtas patalpas, pagrobė svetimą UAB „( - )“ priklausantį turtą – kasos stalčiuje buvusius 1687,50 Lt.

52Nuomonę, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, apeliaciniame skunde apeliantas G. K. pagrindė tuo, kad teisėja jam neleido teikti įrodymų, neatliko daiktinių įrodymų apžiūros, o atliekant BPK 289 straipsnio 1 dalyje numatytus procesinius veiksmus kaltinamasis būtų parodęs, kad avalynė su užrašu „Puma“ ir „Gommus“ yra ne ta avalynė, kuri buvo paimta 2008-03-26, kad avalynės nudėvėjimas, nudilimai skiriasi nuo jo avalynėje esančių nudilimų ir nudėvėjimų, būtų parodęs, kad avalynė „Puma“ ir „Gommus“ neatitinka jo kojos matmenų, būtų nuginčijęs specialisto A. M. 2008-08-25 pateiktus duomenis, o teisėja neleido per specialisto A. M. apklausą paklausti apie nustatytus avalynės sutapimus. Apeliantas tvirtina, kad skundžiamas nuosprendis buvo pagrįstas daiktiniais įrodymais, kurie teisiamajame posėdyje nebuvo apžiūrėti.

53Apeliaciniame skunde nuteistasis G. K. teigia, kad jo baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėja teikė privilegijas prokurorei, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, specialistui A. M.. Apylinkės teismo teisėja nepagrįstai tenkino prokurorės prašymą į teisiamąjį posėdį kviesti specialistą A. M., nors G. K. tam prieštaravo, be to, neleido specialisto A. M. nušalinti.

54Apeliantas prašo nustatyti BPK 7 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio, 242 straipsnio, 289 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 369 straipsnio 3 dalies pažeidimus.

55Apeliaciniame skunde apeliantas rašo, kad avalynė „Gommus“, kuri buvo paimta poėmio metu 2008-03-26, skiriasi nuo avalynės, kuri pavaizduota specialisto A. M. 2008-08-25 išvadoje, fotolentelėje Nr. 1, todėl kaltinamasis teismo prašė avalynę, kuri laikoma Panevėžio apskrities VPK, apžiūrėti. Teisėja, būdama šališka, kaltinamojo prašymą atmetė, o specialistas A. M. 2008-03-26 poėmyje nedalyvavo ir, kaip atrodė paimta avalynė, nežinojo, todėl avalynės tapatybės patvirtinti negalėjo, specialisto A. M. išvados nutarė netikrinti.

56Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2012-06-25 nuosprendyje nesurašyti kaltinamojo G. K. parodymai, paaiškinimai, į nuosprendį įrašyti žodžiai ir sakiniai, kurių G. K. nesakė, teisėja tendencingai padirbinėjo įrodymus, nes į nuosprendį surašė ne tą informaciją, kuri yra byloje ir tikrovėje (t. 9, b. l. 25). Apeliantas teigia, kad nesakė į nuosprendį įrašyto sakinio: „Avalynės pėdsakas, paliktas parduotuvėje yra ne jo“, be to, neaišku, kas yra tas „ne jo“. Taip pat nesakė sakinio „Dėl avalynės paimtos jo namuose gali paaiškinti asmenys „B.“, „V.“, „Š.“, nes sakė kitokį sakinį. Nesakė sakinių: „Avalynė, kurią paėmė pareigūnai iš jo namų, priklauso ne jam, tai gali patvirtinti B., V., Š., R. D.“, „Jų gyvenamųjų vietų, adresų nežino, bet vežiojamas po miestą gali parodyti“, „asmenys B., V., Š. gali patvirtinti, kad tuos batus R. D. atsinešė į jo namus adresu (duomenys neskelbtini)“. Apeliantas tvirtina nesakęs į nuosprendį įrašyto sakinio: „Jie gali patvirtinti, kad tuos batus R. D. atnešė į jo namus adresu (duomenys neskelbtini)“. Nuosprendyje rašoma, kad kaltinamojo parodymai atmetami, „kadangi ikiteisminio tyrimo metu apie šiuos asmenis jis neužsiminė“. Apeliantas teigia, kad tai netiesa, nes įtariamojo apklausos protokole yra parašyta, kad „automobiliu naudojosi jie“, o kratos ir poėmio protokoluose yra parašyta, kad „avalynę, su kuria įtariama, kad padaryta vagystė, yra ne G. K.“. Nuosprendyje taip pat melagingai parašyta, kad „G. K. adresų, kur gyvena šie asmenys negali nurodyti, pageidauja, kad jeigu jį vežiotų po miestą, jis parodytų kur šie asmenys gyvena.“ Apeliantas tvirtina, kad jis prašė nuvežti į tikslias gyvenamąsias vietas, be to, prašė duoti (duomenys neskelbtini) miesto žemėlapį, kuriame būtų parodęs tikslius paminėtų asmenų gyvenamųjų vietų adresus, o R. D. adresą nurodė tikslų: (duomenys neskelbtini).

57Apeliaciniame skunde rašoma, kad 2012-01-09 kaltinamasis G. K. prašė, jog būtų nustatyta, kad 2008-03-06 ir 2008-03-26 kratos buvo atliktos J. K., D. K., J. M., I. K., J. M. gyvenamosiose patalpose, kratos buvo daromos patalpose, kuriose gyveno kiti asmenys, o G. K. jų kambariuose negyveno. Be to, nuo 2008-03-05 ( - ) 2008-03-26, kai 2008-03-26 buvo daroma krata, G. K. bute (duomenys neskelbtini) mieste, negyveno, o tai, kad krata padaryta G. K. gyvenamosiose patalpose, kad avalynė paimta iš G. K. gyvenamųjų patalpų, į nuosprendį įrašyta melagingai. Teisėja į nuosprendį įrašė tai, ko nėra 2008-03-26 poėmio protokole: „G. K. avalynė“, „užrašu ant padų“, „kuria jis avėjo“.

58Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad specialisto A. M. atsakymai 2011-11-15 teisiamojo posėdžio protokole buvo suklastoti, todėl apeliantas prašo tais atsakymais nesiremti.

59Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje iškraipyti specialisto A. M. parodymai, į nuosprendį įrašyta tai, ko šis specialistas teisme nesakė: kad pėdsakas, paimtas iš parduotuvės „( - )“, paliktas įsibrovimo į parduotuvę metu, kad G. K. avalynę dėvėjo įsibrovimo metu. Apeliantas tvirtina, kad 2008-12-08 avalynės su užrašu „Puma“ neturėjo, atkreipia dėmesį į tai, kad ant tirtos avalynės su užrašu „Puma“ nerasta parduotuvės „( - )“ stiklo mikrodalelių, todėl daro išvadą, kad, jei pėdsakai parduotuvėje palikti sportbačiu „Puma“, tai jie palikti parduotuvės darbo metu. Apeliantas teigia, kad 2011-11-15 buvo atmestas jo prašymas iškviesti specialistą A. M. į teisiamąjį posėdį.

60Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialistas A. M. 2008-08-25 išvadoje nenurodė, kokie keturi vokai su pėdsakais plokštelėse jam buvo perduoti tyrimui, kas ant tų vokų buvo parašyta, kieno parašai buvo ant tų vokų, kaip jie buvo užklijuoti. Apie tai nepasakė ir teisiamajame posėdyje 2011-11-15. Norint įrodyti kaltę, reikėjo patikrinti, ar 2008-07-11 specialistui pateiktoje plokštelėje buvo tas pėdsakas, kuris buvo surastas ir paimtas parduotuvėje „( - )“ 2007-12-08, bet tai patikrinta nebuvo.

61Apeliantas tvirtina, kad liudytoja J. M. nesakė, jog su kaltinamuoju 2007 metais kartu gyveno apie 6 mėnesius, kad G. K. turėjo sidabrinės spalvos mašiną „Volkswagen Golf“, kad automobilis priklausė kaltinamojo tėvui, kad juo naudojosi ir G. K., tačiau tai į nuosprendį buvo įrašyta. Apeliantas tvirtina, kad teisėja nuslėpė, jog krata buvo daryta J. K., D. K., J. M., I. K., J. M., R. D. ir kitų asmenų gyvenamojoje patalpose, nuslėpta, kad automobiliu naudojosi J. K., J. M., R. D., D. G., L. L., A. Š..

62Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2007-12-08 parduotuvės „( - )“ apžiūrą atlikę L. L. ir E. G. pažeidė BPK 207 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes nenufilmavo, nenufotografavo avalynės pėdsakus, tuo padarė esminį BPK 369 straipsnio 3 dalies pažeidimą, 20 straipsnio 4 dalies pažeidimą, nes negalima patikrinti, ar specialistams R. D. 2007-12-10 ir A. M. 2008-07-11 pateiktose plokštelėse yra tie patys pėdsakai, kurie 2007-12-08 buvo matomi parduotuvėje „( - )“. Plokštelės galėjo būti apkeistos, padirbtos. Apeliantas prašo šalinti iš bylos įrodymą, kad avalynės su užrašu „Puma“ pado raštas buvo ant parduotuvės „( - )“ grindų, ir prašo jį išteisinti arba nustatyti teisėjos D. Švitinienės netinkamą, aplaidų ar tyčinį pareigų neatlikimą dėl to, kad neiškvietė apklausai E. G., L. L.. Apeliantas apeliaciniame skunde prašė iškviesti L. L., E. G., R. M. ir atlikti BPK 191, 193, 195 straipsniuose numatytus proceso veiksmus – daiktų (plokštelėse esančių pėdsakų raštų) atpažinimą, norėjo L. L. ir E. G. paklausti, kodėl nenufilmavo, nenufotografavo avalynės pėdsakų, rastų parduotuvėje „( - )“ ant grindų. Apelianto nuomone, teisėjos D. Švitinienės teiginys, kad 2007-12-08, nuo 1.35 val. ( - ) 2.25 val., parduotuvėje „( - )“ aptikti pėdsakai buvo palikti vagystės metu, tėra tik prielaida, kuri neparemta jokiais faktais ir įrodymais, todėl įrodymu nelaikytina. Nuosprendyje, pažeidžiant BPK 301 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 4 dalį, teigiama, kad avalynę su užrašu „Puma“ 2007-12-08 vagystės iš parduotuvės „( - )“ metu dėvėjo G. K., tačiau to niekas teisiamajame posėdyje nepasakė, tai neparašyta nė viename dokumente. G. K. tvirtina, kad avalynės su užrašu „Puma“ 2007-12-08 neturėjo, vagystės laiku buvo namie, avalynė su užrašu „Puma“, kuri buvo paimta kratos metu, yra R. D., gyvenančio (duomenys neskelbtini) , kuris su kitu kol kas apeliantui nežinomu asmeniu 2008-03-04 tą avalynę atnešė į butą (duomenys neskelbtini) m. Teisėja tuos įrodymus atmetė nepaneigusi jokiais įrodymais. Apeliantas tvirtina, kad 2008-03-26 kratos ir poėmio metu avalynė „Puma“, „Gommus“ paimta pažeidžiant BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimus, nebuvo aprašyti avalynės individualieji požymiai, nebuvo supakuota, nufotografuota, užantspauduota, todėl nėra garantijų, ar ta avalynė, kurią tyrė specialistas A. M., buvo paimta kratos metu 2008-03-26, ar avalynė su užrašais „Puma“, „Gommus“ nebuvo padirbta. Apeliantas prašo atlikti BPK 191, 192, 193, 195 straipsniuose numatytus veiksmus, iškviesti visus poėmyje dalyvavusius asmenis ir atlikti avalynės su užrašais „Puma“ ir „Gommus“ (nesugadintų porų) atpažinimą, kad būtų nustatyta, jog specialistas A. M. tyrė ne tą avalynę, kuri buvo paimta kratos ir poėmio metu.

63Apeliantas prašo jį dėl 2007-12-08 vagystės iš parduotuvės „( - )“ išteisinti, nes 1687,50 Lt nevogė, vagystėje nedalyvavo, nusikalstamos veikos padarymo metu 2007-12-08 buvo namie, tą dieną gydėsi psichotropiniais migdomaisiais vaistais. Tai gali patvirtinti D. K. ir J. K., kurie 2007-12-08 buto duris buvo užrakinę ir raktai buvo pas juos. Teisme liudytoja J. M. patvirtino, kad naktimis apeliantas buvo namie, pinigų neturėjo.

64Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad 2011-02-10 teisiamajame posėdyje kaltinamasis pareiškė, jog kaltu neprisipažįsta, jokių nusikalstamų veikų, kuriomis jį kaltina prokuratūra, nėra padaręs, o savo paaiškinimus ir parodymus duos įrodymų tyrimo pabaigoje (t. 5, b. l. 38–39, 41).

65Kai 2011-02-10 teisiamajame posėdyje G. K. buvo paklausta, ar jis duos parodymus, kaltinamasis atsakė, kad nevisiškai išgirdo perskaitytus liudytojų parodymus, prašė paskirti specialistą jo klausai ištirti, papriekaištavo, kad bylos nagrinėjime nedalyvauja AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Kai kaltinamajam buvo paaiškinta, kad civilinė ieškovė AB „(duomenys neskelbtini)“ prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 5, b. l. 26), kaltinamasis pareiškė, kad parodymus duos įrodymų tyrimo pabaigoje (t. 5, b. l. 41).

66Atlikus BPK 290 straipsnyje numatytus proceso veiksmus, kaltinamajam vėl buvo pasiūlyta duoti parodymus, tačiau jis pareiškė, kad parodymus duos bylos nagrinėjimo pabaigoje (t. 5, b. l. 64).

672011-07-20 G. K. vėl buvo siūloma duoti parodymus. Kaltinamasis paprašė 10 minučių pertraukos tam, kad galėtų nuspręsti, kokius parodymus duoti ir ar iš viso juos duoti. Po 15 minučių pertraukos kaltinamasis G. K. parodė, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, byloje esantys įrodymai yra sufalsifikuoti, neleistini, nepatikimi (t. 5, b. l. 110). Pakalbėjęs apie ikiteisminio tyrimo ir jo metu surašytų dokumentų trūkumus, BPK pažeidimus, kaltinamasis parodymus duoti atsisakė, paprašė skirti ekspertizę avalynei ištirti (t. 5, b. l. 113).

682011-11-15 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. pareiškė, kad patyrinėjo datas, kurios nurodytos kaltinime, prisiminė, ką tomis dienomis veikė, kur buvo, kas tai gali paliudyti, pažadėjo papildomai nurodyti asmenis, kurie gali patvirtinti, kad nurodytų batų jis nenešiojo (t. 5, b. l. 189). Kai teismas leido kaltinamajam kalbėti, jis parodė, kad 2007-12-07 Panevėžio miesto apylinkės teismas jam paskyrė įpareigojimą neišeiti iš namų, todėl tą dieną gerai prisimena. Namuose buvo D. K. ir J. K., jie gali paliudyti, kad 2007-12-08 0 val. 30 min. buvo namuose, svetimo turto vagystės iš prekybos centro „( - )“ nepadarė (t. 5, b. l. 190, 193, 196–197).

69Teigdamas, kad 2007-12-07 teismo posėdį gerai įsiminė, apeliantas suklydo, nes iš Panevėžio apygardos teismo 2007-12-29 nutarties, kuria panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-07 nutartis, turinio matyti, kad 2007-12-07 Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė nutartį G. K. grąžinti į bausmės atlikimo vietą atlikti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-09-15 nuosprendžiu paskirtos ir nebaigtos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies ir klausimo dėl įpareigojimų skyrimo nesprendė (t. 18, b. l. 99–102).

702012-01-12 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. parodė, kad 2007-12-08 buvo namuose (t. 6, b. l. 64). Tą tvirtino ir kolegijai 2014-03-05 teismo posėdyje (t. 10, b. l. 113).

71Kaltinamojo G. K. parodymais teisiamajame posėdyje, jis nusikaltimo iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės nepadarė, 2007-12-08 buvo namuose, tai gali patvirtinti jo tėvai J. K. ir D. K., o dėl avalynės, paimtos iš (duomenys neskelbtini) , gali paaiškinti asmenys B., V., Š.. Jie gali patvirtinti, kad tuos batus į (duomenys neskelbtini) , atnešė R. D..

722012-03-22 teisiamajame posėdyje baigiamosios kalbos metu kaltinamasis G. K. pareiškė, kad 2007-12-07 22 val. išgėrė gydytojo paskirtus migdomuosius vaistus, nuėjo miegoti ir iki 2007-12-08 buvo namuose. Tai paliudija tėvai J. K. ir D. K.. Liudytoja J. M., G. K. sugyventinė, taip pat tvirtina, kad kaltinamasis naktimis būdavo namuose. Kaltinamojo tvirtinimu, jis tuo metu vykdė teismo nustatytą draudimą neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto (t. 7, b. l. 95).

732014-09-24 apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamosios kalbos metu kaltinamasis G. K. jau tvirtino, kad vagystės iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės laiku buvo namie ne tik su tėvais, bet ir su J. M., kad ikiteisminio tyrimo metu nežinojo, kada pasakyti, kad avalynę atnešė D., pareikšdamas kolegijai, kad teisėjai turi ne tik teises, bet ir pareigas, kad kaltinamasis bylos skaityti neprivalo, kad teismas privalo patikrinti, ar kaltinamasis meluoja ar nemeluoja (t. 22, b. l. 52, 54, 60).

742014-10-01 teismo posėdyje, tęsdamas baigiamąją kalbą, kaltinamasis pakartojo, kad nuo 2007-12-07 22 val. iki 2007-12-08 9 val. buvo namie (duomenys neskelbtini) , tuo metu buvo ir tėvai, ir J. M., kad ir 2007-12-08 nuo 22 val. ( - ) ryto buvo namie su tais pačiais asmenimis, kad 2007-12-07 kartu su J. M. buvo nuvykęs į Psichoanalizės ir psichoterapijos polikliniką, ten gydytoja kaltinamajam diagnozavo psichikos sutrikimą, išrašė receptą migdomiesiems vaistams, 2007-12-07 buvo apylinkės teismo posėdis, miegojo namuose (t. 22, b. l. 98–99).

75Tenkindama kaltinamojo prašymą, kolegija prie bylos pridėjo 2008-06-05 medicininį pažymėjimą Nr. 1039 (kopiją patvirtino tyrėja S. M.), kuris parašytas atsakant į Panevėžio miesto VPK 2-ojo PK 2008-05-30 raštą Nr. 46-S-4831 ir patvirtina, kad G. K. dėl nerimo sutrikimų į psichiatrą kreipėsi privačiai 2007-12-07 ir 2008-01-25 į VšĮ (duomenys neskelbtini), jam buvo skirtas gydymas, vėliau nesilankė. G. K. paaiškino, kad turėjo šaukimą į 2007-12-07 teismo posėdį, bet į jį nenuvyko dėl sveikatos sutrikimo, kurį patvirtina medicininė pažyma (t. 10, b. l. 58, 78). Panevėžio miesto VPK 2-ojo PK paklausimo data dėl G. K. kreipimosi į gydytoją patvirtina, kad apie kaltinamojo paaiškinimus, patvirtinančius duomenis dėl jo kreipimosi į gydymo įstaigą ir vaistų vartojimą 2007-12-07, atliekant ikiteisminį tyrimą byloje buvo žinoma, bet pažymos turiniu patvirtintos aplinkybės kliūtimi svetimam turtui pagrobti 2007-12-08 naktį nelaikytinos.

76Apeliantas neigia, kad patalpos (duomenys neskelbtini) , kuriose buvo atlikta krata ir padarytas daiktų poėmis, buvo jo gyvenamoji vieta, nes tai buvo J. K., D. K., J. M., I. K., J. M. patalpos, todėl ir tose patalpose atlikti veiksmai yra neteisėti.

772010-11-30 teisiamajame posėdyje, tikrinant kaltinamojo G. K. anketinius duomenis, jis patvirtino, kad ( - ) sulaikymo gyveno (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 187).

782010-12-21 teisiamajame posėdyje, tikrinant kaltinamojo G. K. anketinius duomenis, jis atsakė, kad, kur iki sulaikymo dirbo ir gyveno, neprisimena (t. 4, b. l. 202).

792011-02-10 teisiamajame posėdyje, tikrinant kaltinamojo G. K. anketinius duomenis, jis paaiškino, kad deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 30–31).

80Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendyje (baudž. byla Nr.

811-92-184/2009), kuriuo G. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį už nusikalstamas veikas, padarytas 2007-09-08 ir 2008 m. sausio–vasario mėn., Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendyje (baudž. byla Nr. 1-453-229/2009), kuris priimtas dėl 2008 metų lapkričio mėnesio įvykių konstatuota, kad G. K. gyvena (duomenys neskelbtini), tai patvirtinta ir Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nuosprendžiu (t. 5, b. l. 163–169, 170–182, t. 23, b. l. 89–99).

82Iš apeliaciniame teismo posėdyje ištirto 2008-03-06 kratos protokolo turinio matyti (t. 2, b. l. 4–7), kad kratos metu, dalyvaujant J. M., kuriai buvo paskelbtas 2008-03-06 nutarimas kratai daryti G. K. bute ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini) , buvo rasta įvairių daiktų, patvirtinančių, kad bute gyvenama, o kad bute (duomenys neskelbtini), G. K. negyvena, nei prieš kratą, nei jos metu tokių pareiškimų nebuvo. Nors 2008-03-06 kratą G. K. laiko neteisėta (kaltinamojo 2011-07-20 parodymai, t. 5, b. l. 112), šios kratos teisėtumą pagrįstai 2008-03-07 patvirtino teisėja R. R. (t. 2, b. l. 3, 4–7). Tą pačią kaltinamojo gyvenamąją vietą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00923-07 duoti J. K. parodymai (t. 2, b. l. 86–88).

83Iš Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2013-01-16 informacijos matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamojo seseriai J. M.. Probacijos skyriaus išvadoje nurodyta, kad paleistas iš pataisos namų kaltinamasis tame bute gyventų su tėvais ir savo sūnumi D. K. (t. 10, b. l. 132).

84Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad prieš nusikalstamų veikų padarymą nuo 2007-12-08 iki 2008-03-01 ir po to butas (duomenys neskelbtini) , buvo ir kaltinamojo G. K. gyvenamoji vieta.

85Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

86Teismų praktikoje įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-419/2014). Todėl tai, kad apylinkės teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis G. K., nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

87Kaltinamojo G. K. kaltę apylinkės teismas pagrindė ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

88Civilinės ieškovės UAB „( - )“ atstovė V. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad parduotuvėje „( - )“ įvykio metu dirbo paprasta darbuotoja, tik vėliau tapo UAB „( - )“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), direktore. Apie 2007-12-08 įvykį parduotuvėje sužinojo atėjusi į darbą. Buvo išdaužtas parduotuvės lango stiklas ir pavogtas terminalo stalčius su jame buvusiais pinigais. Parduotuvėje buvo įrengta signalizacija, buvo apsauga, tačiau viskas įvyko labai greitai, apsauga atvykti nesuspėjo. Tikslios pavogtų pinigų sumos V. D. neprisiminė, bet patvirtino, kad galėjo būti 1687,50 Lt. Terminalo stalčiuje buvo laikomi metaliniai pinigai, terminale esantys pinigai neinkasuojami. Už terminale laikomus pinigus buvo atsakinga vyr. kasininkė, kuri parduotuvėje nebedirba. Dėl išdaužto lango stiklo, pavogtų pinigų pareikštas 2426,78 Lt dydžio ieškinys. Žala neatlyginta. Civilinės ieškovės UAB „( - )“ atstovė V. D. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Civilinės ieškovės UAB „( - )“ atstovei klausimus uždavė ir kaltinamasis G. K. (t. 5, b. l. 40).

892011-02-10 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K., vadovaudamasis BPK 244 straipsnio 3 dalies nuostata, prašė bylos nagrinėjimą pradėti iš pradžių, nes nebuvo susipažinęs su teisiamojo posėdžio protokolu, negalėjo dėl jo pareikšti pastabų, bet, kai prokurorė, vadovaudamasi BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, paprašė anksčiau teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų į teisiamąjį posėdį nebešaukti, kaltinamasis G. K. prokurorės pasiūlymą palaikė: „Palaikau prokurorės poziciją ir prašau pagarsinti teisiamuosiuose posėdžiuose apklaustų liudytojų ir kitų asmenų parodymus, nes su posėdžių protokolais nesusipažinau, bylos nagrinėjimas vyko labai seniai.“ Teismas nutarė anksčiau teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų į bylos nagrinėjimą pakartotinai nekviesti, bet paskelbti 2010-05-12 teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymus (t. 5, b. l. 38).

90Kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinai apklausai gali būti nekviečiami, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, balsu perskaitomi, jeigu nagrinėjimo teisme dalyviai su tuo sutinka ir nepageidauja, kad liudytojai ir nukentėjusieji būtų pakartotinai apklausti (BPK 276 straipsnio 5 dalis).

91Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos R. M. parodymai (t. 5, b. l. 41), kuriuos ji davė teisiamajame posėdyje 2010-05-12 (t. 4, b. l. 138). Liudytoja R. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 78–79, 80) patvirtina, parodė, kad 2007-12-08 parduotuvėje „( - )“, kuri yra (duomenys neskelbtini) , dirbo direktore. Naktį paskambino policija ir pranešė, kad suveikė apsaugos signalizacija, išdaužtas parduotuvės langas. Nuvyko prie parduotuvės, ten atvyko ir vyr. kasininkė bei apsauga. Kai atvyko į įvykio vietą, policija jau buvo ten. Langas buvo išdaužtas betono luitu. Parduotuvė buvo saugoma apsaugos tarnybos. Parduotuvėje pasigedo terminalo stalčiaus, dingo apie 1000 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė 1687,50 Lt sumą, taip pat parodė, kad buvo bandoma patikrinti stebėjimo kamera nufilmuotą vaizdą, bet kamera neveikė, t. 1, b. l. 80).

92Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos T. I. parodymai (t. 5, b. l. 41), kuriuos ji davė teisiamajame posėdyje 2010-05-12 (t. 4, b. l. 138–139). Liudytoja T. I. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 81) patvirtina, kad 2007-12-07 parduotuvėje „( - )“ dirbo vyr. kasininke. Dirbdavo iki 22 valandos vakaro. Ji užrakindavo parduotuvę, o parduotuvės apsauga įjungdavo signalizaciją. Įvykis buvo naktį iš penktadienio į šeštadienį. Kai iš ryto atėjo į darbą, nuo įėjimo dešinėje pusėje buvo išdaužtas langas. Iš direktorės sužinojo, kad išneštas terminalo stalčius. Stalčius prie terminalo nėra prijungtas, jis yra atskiras. Pinigai iš terminalo būdavo išimami kas savaitę, kokia apyvarta, nežino, žalos dydžio neprisiminė.

93Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis G. K. tvirtino, kad, teisiamajame posėdyje pradėjus bylą nagrinėti iš naujo, į teismą nebebuvo pašaukti liudytojai, kuriuos apklausė šališkas teisėjas, toks priekaištas reiškiamas ir apeliaciniame skunde (t. 10, b. l. 83, t. 22, b. l. 51). Iš 2010-11-09 nutarties matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas A. R. 2010-11-09 nuo bylos nagrinėjimo nusišalino ne todėl, kad palaikė save šališku ar tokiu buvo pripažintas, bet todėl, kad turėjo pagrindo manyti, jog Teisėjų etikos ir drausmės komisija, priimdama nagrinėti proceso dalyvio – kaltinamojo G. K. – teikimą iškelti teisėjui A. R. drausmės bylą, pažeidė „teismų ir teisėjų nepriklausomumo principą, kuris yra būtinas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sąlyga ir viena svarbiausių teisėjo ir teismų pareigų, kylanti iš Konstitucijos garantuotos kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, teisės į nešališką teismą“ (t. 4, b. l. 174–175). Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Nešališkumo principo pažeidimas visada konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių (LAT nutartis byloje Nr. 2K-396/2014), tačiau šioje nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nėra.

942010-04-08, 2010-05-12 teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymai duoti dalyvaujant kaltinamajam G. K., kuriam kaip ir gynėjui, prokurorei buvo suteikta teisė užduoti apklausiamiems asmenims klausimus, kaltinamasis šia teise pasinaudojo, todėl sprendimas anksčiau apklaustų liudytojų į teisiamąjį posėdį nešaukti, o jų parodymus, duotus teisiamajame posėdyje 2010-04-08, 2010-05-12 (t. 4, b. l. 105–110, 135–139), paskelbti (t. 5, b. l. 38, 41), buvo teisėtas, priimtas atsižvelgiant ne tik į prokurorės, kaltinamojo ir jo gynėjo nuomones, bet ir į tai, kad ankstesniame teisiamajame posėdyje asmenis apklausė nešališkas teismas, kaltinamojo teisės pažeistos nebuvo, pats kaltinamasis prokurorės nuomonę neatlikti pakartotinės apklausos palaikė, be to, kaltinamasis G. K. teisiamajame posėdyje dėl neatvykusių į teismą liudytojų buvo pareiškęs ir savo nuomonę: „manau, kad nėra reikalo varginti žmonių, liudytojai nieko nepamena. Manau, kad tie, kurie neatvyko, nereikalingi (t. 4, b. l. 110).

95Apeliantas reiškia priekaištus dėl to, kad teisme nebuvo apklausti jo tėvai D. ir J. K..

962011-11-15 teisiamajame posėdyje kaltinamojo tėvai nebuvo apklausti todėl, kad kaltinamojo motina ir tėvas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, buvo salėje ir 2011-11-15. Teismo nuomone, prašymas apklausti šiuos liudytojus turėjo būti pateiktas įrodymų tyrimo pradžioje, be to, kai 2010-06-22 teisiamajame posėdyje kaltinamojo tėvas J. K. duoti parodymus atsisakė, jis į 2011-02-10 teisiamąjį posėdį šaukiamas nebebuvo (t. 4, b. l. 147, t. 5, b. l. 41, 193–194).

972013-10-15 Klaipėdos apygardos teismas gavo D. K. ir J. K. prašymą juos apklausti sūnaus G. K. baudžiamojoje byloje (t. 10, b. l. 1). 2013-12-20 kaltinamasis prašė iškviesti ir apklausti J. K. (t. 10, b. l. 80), o 2014-03-05 prašė iškviesti D. K. ir J. K.. Kolegija nutarė prašymą tenkinti (t. 10, b. l. 111) ir kaltinamojo tėvams išsiuntė šaukimus į teismą.

982014-03-26 kolegija gavo D. ir J. K. pranešimą, kad 2014-03-28 į teismo posėdį atvykti negali, suplanuotų atvykti šiltesniu metų laiku – gegužės mėnesį, prie pranešimo buvo pridėtas medicininio dokumento išrašas dėl J. K. gydymosi ligoninės stacionare nuo 2014-02-01 iki 2014-02-11 (t. 11, b. l. 86, 87).

992014-04-07 G. K. kolegijai pranešė, kad liudytojus informuos, kad jie atvyktų ir atsivežtų dokumentus į teismo posėdį 2014-05-16, tačiau nei D. ir J. K., kurie buvo šaukiami atvykti į teismo posėdį ir 2014-05-16, nei kiti artimi kaltinamajam asmenys, į teismo posėdį neatvyko (t. 11, b. l. 116, 172, 173, t. 12, b. l. 10–11). 2014-05-19 kaltinamasis pareiškė, kad jo tėvai neatvyko todėl, kad nebuvo priimtas sprendimas juos į teismą atvesdinti (t. 12, b. l. 42), imtis prievartos priemonių dėl tėvų kaltinamasis siūlė ir baigiamosios kalbos metu 2014-10-01 (t. 22, b. l. 105).

100Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo G. K. motina D. K. anksčiau 2009-01-14 atsisakė duoti paaiškinimus G. K. administracinėje byloje Nr. II-12-252/2009 dėl Panevėžio apskrities VPK 1-ojo PK nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje panaikinimo (t. 10, b. l. 138–141), kaltinamojo tėvas J. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodymus duoti atsisakė (nors ikiteisminio tyrimo metu parodymus buvo davęs, t. 2, b. l. 87–88, t. 3, b. l. 56–57), į apeliacinės instancijos teismo posėdžius abu kaltinamojo tėvai nevyko ir jų pačių pasirinktu laiku, atsižvelgiant į BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatytą šių liudytojų teisę neduoti parodymų dėl šeimos narių ar artimųjų giminaičių, D. ir J. K. į teismo posėdį vesdinami ir duoti parodymus verčiami nebuvo.

101BPK 290 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia ( - )teisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva šie dokumentai gali būti apžiūrimi (BPK 290 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie nepageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami ir apžiūrimi, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių dokumentų išvardijimu.

102Kadangi 2011-02-10 teisiamajame posėdyje prokurorė, nukentėjusioji, civilinių ieškovų atstovai, gynėjas buvo tos nuomonės, kad bylos dokumentų apžiūrėti nereikia, pakanka turinčius reikšmės bylai ir prie jos pridėtus dokumentus išvardyti, teisiamojo posėdžio pirmininkė, išklausiusi ir kaltinamojo nuomonę, atsižvelgusi į tai, kad kaltinamasis su bylos dokumentais susipažinęs, jam buvo padarytos visų bylos dokumentų kopijos 2009-12-17 (t. 3, b. l. 174–177), 2009-11-20, 2009-11-24 (t. 4, b. l. 38–39, 43–44), 2010-03-04 (t. 4, b. l. 71–72, 90), byloje esančius ir įrodomąją reikšmę turinčius dokumentus išvardijo, nors kaltinamasis G. K. prašė, kad būtų perskaitytas ir jam duodamas apžiūrėti kiekvienas bylos dokumentas. Nors kaltinamasis su dokumentais buvo susipažinęs ir ikiteisminio tyrimo, ir bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu, dalis jo prašymų dėl dokumentų apžiūros teisiamajame posėdyje buvo tenkinama (t. 5, b. l. 41–42, 60–64).

103Nors kaltinamajam G. K. galimybė susipažinti su bylos dokumentais ir gauti dokumentų kopijas buvo suteikta 2009-12-17 (t. 3, b. l. 174–177), 2009-11-20, 2009-11-24 (t. 4, b. l. 38–39, 43–44), 2010-03-04 (t. 4, b. l. 71–72, 90), 2011-11-15 (t. 5, b. l. 197), 2013-05-07 (t. 9, b. l. 136), pridėti prie G. K. civilinės bylos buvo padaryta G. K. nagrinėjamos baudžiamosios bylos pirmų trijų tomų kopija (t. 9, b. l. 111), kaltinamojo prašymas apžiūrėti dokumentus buvo tenkinamas ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2014-03-18, 2014-03-26 (t. 11, b. l. 36–38, 72–74) bei vėliau, 2014-03-18, 2014-03-26 apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apžiūrėti ir tie dokumentai, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė.

104Iš teisiamajame posėdyje ištirto 2007-12-08 protokolo-pareiškimo turinio matyti, kad UAB „( - )“ parduotuvės „( - )“, esančios (duomenys neskelbtini), direktorė R. M. pranešė apie tai, kad 2007-12-08, apie 0.30 val., buvo įsilaužta į minėtą parduotuvę išdaužus vitrininį langą ir pavogtas „(duomenys neskelbtini) “ terminalo stalčius su pinigais (t. 1, b. l. 49).

105Iš 2007-12-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra UAB „( - )“ priklausančioje parduotuvėje „( - )“, esančioje (duomenys neskelbtini), pirmame pastato aukšte. Nuo šiaurės pusės yra išdaužtas trečio lango stiklas. Ertmės pakraščiai nelygūs. Nuo ertmės pakraščių paimtos mikrodalelės. Dalis stiklo šukių yra lauke prie sienos, o kita dalis – pastato viduje. Lauke palei sieną stovi keturių dalių metalinis stovas dviračiams. Patalpos viduje rasta stiklo šukių, betoninis bortelis, kuris įvykio metu buvo įmestas į vidų pro langą. Nuo įėjimo į prekybos salę vartų paimtas avalynės pėdsakas Nr. 1. Nuo įėjimo durų į pietus paimtas avalynės pėdsakas Nr. 2. Prie įėjimo vartų ant prekybos stalo rastas „(duomenys neskelbtini)“ terminalas be stalčiaus, kuriame buvo laikomi pinigai. Terminale rastas suvestinės kvitas, kuriame nurodyti duomenys: 2007-12-07 22:06:39, pinigų suma 644 Lt. Įvykio vieta apžiūrėta dalyvaujant specialistui E. G. (t. 1, b. l. 51–55).

106Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta specialisto E. G. kortelė su kompiuterinėje laikmenoje užfiksuotais parduotuvės vaizdais (t. 1, b. l. 55).

1072014-03-26 apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas specialistas E. G., kuris patvirtino (t. 11, b. l. 68–69), kad įvykio vietos – parduotuvės „( - )“ – apžiūroje (t. 1, b. l. 51–54) dalyvavo, rastus pėdsakus nukopijavo daktiloskopinėmis plokštelėmis, jas supakavo į vokus. Specialistas parodė, kad užfiksuotus pėdsakus rado jis, pėdsakų aptikimo eigą diktavo tyrėjai, o ji rašė protokolą.

108Iš Panevėžio miesto VPK Kriminalinės policijos Kriminalistinių tyrimų specialisto R. D. 2007-12-30 išvados Nr. 50-6-IS1-1308 matyti (t. 1, b. l. 57–58), kad du avalynės pėdsakų fragmentai, rasti ir nukopijuoti plokštelėse Nr. 1, 2, apžiūrint vagystės iš „( - )“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), vietą, gali būti tinkami juos palikusios avalynės identifikavimui tik pateikus konkrečius lyginamuosius pavyzdžius. Specialisto išvadoje jokių tyrimui pateiktų daiktų (dviejų plokštelių su avalynės pėdsakais) pakavimo ir pateikimo tyrimui atlikti pažeidimų nenustatyta. Tyrimą atlikęs specialistas R. D. turi aukštąjį išsilavinimą, tyrimų atlikimo metu turėjo keturiolikos metų laboratorinio darbo stažą, dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį įspėtas.

109Iš teisiamajame posėdyje ištirtos 2008-01-02 pažymos matyti, kad 2007-12-08, apie 0.35 val., buvo išdaužtas vitrinos langas, įsibrauta į patalpą – UAB „( - )“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir pagrobtas UAB „( - )“ priklausantis turtas – „Tele Loto“ terminalo stalčius su pinigais (t. 1, b. l. 59).

110Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtos PVM sąskaitos faktūros, serija AUL Nr. 0018012, matyti, kad išdaužtam parduotuvės „( - )“ stiklo paketui pakeisti UAB „( - )“ pirko kitą stiklo paketą. Už stiklo paketą, jo atvežimą ir sumontavimą UAB „( - )“ sumokėjo, įskaitant PVM, 739,28 Lt. Už prekių ir paslaugų gavėją pasirašė R. M. (t. 1, b. l. 64).

111Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-03-17 nutartimi buvo leista atlikti kratą G. K. gyvenamosiose ir joms priklausančiose pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti paslėptus mobiliojo ryšio telefonus (nurodyti telefonų IMEI), muzikinio centro „Philips ( - )“ distancinio valdymo pultą, taip pat kitus daiktus ir dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti (t. 2, b. l. 70).

1122014-03-05 teismo posėdyje kaltinamasis G. K. tvirtino, kad tyrėjams buto (duomenys neskelbtini), duris kratai atlikti atrakino atvažiavusi I. K., o kartu su ja buvo jos sugyventinis A. L. (t. 10, b. l. 113).

113Iš apeliaciniame teismo posėdyje ištirto 2008-03-26 kratos protokolo turinio matyti, kad prieš kratos pradžią G. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-03-17 nutartis dėl kratos darymo buvo paskelbta. G. K. pareiškus, kad „nutarime išvardytų daiktų nėra“, patalpose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant kviestiniams – (duomenys neskelbtini) miesto gyventojams I. K. ir A. L., buvo daroma krata, kurios metu buvo rasti ir paimti baltos spalvos sportiniai bateliai su užrašu „Puma“, juodos spalvos sportiniai bateliai „AN“, mėlynos–baltos spalvos sportiniai bateliai „Adidas“, sportiniai bateliai „Nike“ su mėlynos spalvos juostomis, plastmasinė dėžė „Metabo“ su įvairiais raktais. Į kratos protokolą įrašyta kviestinės I. K. pastaba: „Nemačiau kaip buvo pakuojami daiktai“ ir G. K. pastaba: „Šie daiktai ne mano“ (t. 2, b. l. 71–72).

114Dėl 2008-03-26 kratos patalpose (duomenys neskelbtini), protokolo turinio, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje 2011-07-20, kalbėjo kaltinamasis G. K. ir prašė „tokį dokumentą atmesti“ (t. 5, b. l. 111). Šio dokumento turinį kaltinamasis analizavo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

115Iš 2008-03-26 poėmio protokolo turinio matyti, kad, dalyvaujant protokole pasirašiusiai kviestinei I. K., tyrėjams E. P., R. S. (į protokolą įrašyta ir kviestinė A. B., gyv. (duomenys neskelbtini)), Panevėžio miesto VPK 2-ojo PK tyrėjas A. B., paskelbęs G. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-03-17 nutartį padaryti avalynės ir viršutinių rūbų poėmį, 2008-03-26 iš buto (duomenys neskelbtini), paėmė raudonos spalvos striukę „Military Forces“, mėlynos spalvos džinsines kelnes „Sastrs“, juodos spalvos batelius su užrašu „Gommus“, kurie, kaip rašoma protokole, „buvo paimti nuo K.“ (t. 3, b. l. 3). Rūbai ir bateliai su užrašu „Gommus“ buvo paimti vykdant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-03-17 nutartį tenkinti prokuroro prašymą ir padaryti G. K. avalynės, kurią avi izoliatoriuje, ir viršutinių rūbų, kuriuos vilki izoliatoriuje, poėmį ryšium su vagystės iš UAB „( - )“ padarymu (t. 3, b. l. 2). Iš teismo nutarties turinio matyti, kad buvo duota konkreti užduotis paimti apavą ir rūbus, kuriuos kaltinamasis avėjo, dėvėjo poėmio metu. Kad nurodytas apavas ir rūbai buvo paimti ne tardymo izoliatoriaus patalpose, nelaikytina, kad nutartis neįvykdyta.

116Tenkinant kaltinamojo prašymą, į 2014-03-28 teismo posėdį buvo šaukiama atvykti A. B., tačiau 2014-03-28 kolegija gavo jos pranešimą, kad į teismo posėdį neatvyks dėl chroniškos sunkios ligos, kad apie bylos aplinkybes paliudyti negalės, nes tai buvo labai seniai, gali patvirtinti tai, kad buvo daroma krata G. K. bute, datos neprisimena, matė, kad buvo išvežti kažkokie maišai, kas tuose maišuose buvo, nežino, kratos akte pasirašė dėl to, kad liepė policija (t. 11, b. l. 89). A. B. buvo šaukiama į teismo posėdį ir 2014-05-16 (t. 11, b. l. 174, t. 12, b. l. 10–11), tačiau nevyko dėl hipertoninės ligos.

117Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis G. K. parodė, kad 2008-03-26 poėmio protokole nėra reikiamų rekvizitų, daiktai nesupakuoti, nenufotografuoti, neužantspauduoti, poėmis nenufilmuotas, atlikus poėmį, kaltinamasis protokole įrašė pastabą, kad daiktai ne jo (t. 5, b. l. 111–112).

1182011-11-15 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. parodė, kad krata (duomenys neskelbtini), 2008-03-26 vyko apie valandą laiko, po to buvo daromas poėmis. Poėmio metu buvo paimti batai. Kviestiniai I. K. ir A. B. gali patvirtinti, kad kaltinamasis ir pareigūnai po kambarius vaikščiojo be batų. 2008-03-26 poėmio protokole parašyta, kad „nemačiau, kaip buvo pakuojami daiktai“, taip pat parašyta, kad „šie daiktai yra ne mano“. Tas pats parašyta ir kratos protokole. Kratos metu pareigūnai vaikščiojo po visus kambarius, ką susidėliojo, kaip susidėliojo, nerodė. Kaltinamasis parodė, kad paimtų batų, sportbačių nenešiojo. Kratos metu pareigūnai paėmė daugiau batų, negu buvo surašyta. Pasakė, kad turi batų atspaudus, jiems reikalinga paimti panašius. Pareigūnai iš pradžių visą valandą apžiūrinėjo visus batus. Tuo metu ant kaltinamojo kojų nebuvo jokių batų, tai gali patvirtinti kviestiniai. Kai pareigūnai viską apžiūrėjo, liepė kaltinamajam apsiauti vienus batus iš likusių batų. Nebuvo nurodymo paimti avalynę, kurią kaltinamasis nešiojo Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Juodos spalvos batai buvo nuimti ne nuo kaltinamojo kojų. Šiaulių tardymo izoliatoriuje juodų batų neturėjo, tai patvirtins ir kaltinamojo asmens byloje esantys dokumentai. Kaltinamasis parodė, kad, kaip matyti iš specialisto A. M. išvados, batai yra skirtingų dydžių, kompleksinė ekspertizė patvirtintų, kad kaltinamojo kojų pado atspaudai sportiniuose batuose esančių išnešiojimų, kurie nurodyti ekspertizės išvadoje, neatitinka. Kaltinamasis pareiškė, kad jo dešinės kojos pirštai yra išskirtiniai, 4-tas kojos pirštas užlinkęs ant 3-io piršto (t. 5, b. l. 190–191), tuo duodamas suprasti, kad vaikšto ir bėga sukryžiuotais kojos pirštais.

1192014-03-18 apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis parodė, kad „Baltos spalvos „Puma“ buvo nešti R. D. 2008-03-04 į (duomenys neskelbtini) , kartu su juo man nežinomas asmuo, buvo D. G.. Visi paimti daiktai ne mano. D. keletą tašių atsinešė. Kratą darė, eigos nesurašė. Atidarė spintą ir ten buvo avalynė suversta. Iš pradžių tašės buvo, o bateliai baltos spalvos buvo padėti, jie buvo pasidėję koridoriuje iš tos tašės. Avalynė ne mano yra. Padėta buvo toje vietoje, kur jie ją sudėjo. Visi daiktai ne mano kratos protokole nurodyti“ (t. 11, b. l. 38). Tokiais parodymais kaltinamasis G. K. patvirtino, kad batai iš (duomenys neskelbtini), 2008-03-26 kratos ir poėmio metu paimti buvo, kad batai buvo paimti iš spintos, buto koridoriaus.

1202011-11-15 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. parodė, kad užduotyje atlikti papildomą objektų tyrimą (t. 3, b. l. 88) nurodyta melaginga informacija, kad „šie bateliai G. K. buvo nuauti nuo kojų.“ Kaltinamojo nuomone, specialistas A. M., remdamasis šiuo dokumentu, pateikė išvadą, kad avalynę nešiojo G. K.. G. K. atkreipė teismo dėmesį į tai, kad 2008-03-26 poėmio protokole (t. 3, b. l. 3), pirmajame lape akivaizdžiai matosi, kad kitos spalvos rašikliu darašyta, „kurie buvo paimti nuo G. K. kojos“, tokio įrašo poėmio protokole poėmio metu nebuvo (t. 5, b. l. 196). Apie protokolo klastojimą kaltinamasis užsiminė ir 2014-02-28 apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 10, b. l. 102). Tačiau 2012-01-09 teisiamajame posėdyje kaltinamasis lyg ir pats pripažino, kad žodžių „nuo kojų“ poėmio protokole nėra (t. 6, b. l. 26–27). Apeliaciniame teismo posėdyje ištyrus ir 2008-03-26 poėmio protokolą akivaizdžiai matyti, kad poėmio protokolas pradėtas ir baigtas rašyti ta pačia juoda spalva, o kaltinamojo nurodyto sakinio protokole nėra, bylos 1 tomo 3 lape, puslapio pabaigoje yra sakinys „kurie buvo paimti nuo K.“, žodžio „kojos“ sakinyje nėra.

1212012-01-12 teisiamajame posėdyje ir 2014-02-28 apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 10, b. l. 101) kaltinamasis parodė, kad 2008-03-26 poėmio metu paimta avalynė nepanaši į tą, kuri pavaizduota 2008-08-25 specialisto išvadoje. Poėmio metu parodyti batai buvo smailesni, su šonuose esančiais kvadratiniais tinkleliais iš odos gabaliukų, kairėje pusėje nebuvo dviejų kilpučių, į kuriuos įsiveria batų raišteliai. Kaltinamasis parodė, kad poėmio metu buvo paimta kito žmogaus avalynė. Žmogaus, kurio avalynė buvo paimta, pavardės, adreso kaltinamasis nežinojo, bet prašė jį nuvežti, kad galėtų parodyti, kur tas žmogus gyvena. Paprašęs pertraukos ir galimybės pasitarti su gynėju, po pertraukos kaltinamasis pareiškė, kad buvo susitikęs su žmogumi, kurį vadina Š., buvo pas jį (duomenys neskelbtini) gatvėje ne vieną kartą. Lankantis pas jį, bute būdavo kaltinamajam anksčiau nematytas ir nepažįstamas žmogus, kurį vadina „D.“ ir su kuriuo 2008 m. kovo mėnesį, laikotarpiu nuo 2-os iki 6-tos dienos, susipažino. Kai sužinojo, kad tam žmogui reikalingas kambarys, kaltinamasis sutiko (nors, kaltinamojo parodymais, šis butas jam nepriklausė, t. 6, b. l. 77), kad jis naudotųsi kambariu, buto (duomenys neskelbtini) , patalpomis. Kaltinamasis parodė, kad šiuo metu to asmens įvardyti nenori, nes praėjo daug laiko, kaltinamasis gali suklysti. Kaltinamasis parodė, kad tą asmenį gerai pažįsta asmuo Š., jį gerai pažįsta ir asmuo, kuris vadinamas B., taip pat T., V. (ar V.), tų asmenų pavardžių, vardų kaltinamasis nežino. Kaltinamasis parodė, kad paminėtu laikotarpiu tas asmuo į butą (duomenys neskelbtini), atsivežė daiktus, tarp kurių buvo ir avalynė. Kaltinamasis G. K. parodė, kad, pažiūrėjus į specialisto išvadą, jam kilo abejonių, kad poėmio ir kratos metu buvo paimta to asmens avalynė (t. 6, b. l. 52, 64–65).

1222012-03-22 teisiamajame posėdyje baigiamosios kalbos metu kaltinamasis G. K. paminėjo, kad, apsilankius pas Š., ten būdavo ir pažįstamas R. D. su kitu žmogumi, kurio vardo šiuo metu neprisimena. 2008-03-04 R. D. su tuo žmogumi, kurio vardo kaltinamasis neprisimena, į butą (duomenys neskelbtini), atsivežė daiktus, tarp kurių buvo ir avalynė – sportbačiai ir batai, kurie buvo paimti 2008-03-26 kratos ir poėmio metu. Kaltinamasis tvirtino, kad kratos ir poėmio metu paimti sportbačiai „Puma“ ir batai „Gommus“ yra R. D. ir to žmogaus, kurio vardo kaltinamasis neprisiminė. Kaltinamasis tvirtino, kad liudytojai R. D., gyv. (duomenys neskelbtini), V., gyvenantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, G., pravarde B., gyv. (duomenys neskelbtini), Š., gyv. (duomenys neskelbtini) gatvės gale, teismui paliudys, kad sportbačiai „Puma“ ir batai „Gommus“ kaltinamajam nepriklauso, jis jų neturėjo. Darant kratą ir poėmį 2008-03-26, A. B., kuris paėmė batus „Gommus“, suklydo ir paėmė ne kaltinamojo avalynę. Kaltinamasis tvirtino, kad A. B. kaltinamajam neleido į poėmio protokolą įrašyti paimamos avalynės individualių požymių, nuslėpė nuo teismo, kad avalynė nebuvo nuauta nuo kaltinamojo kojų, batai „Gommus“ buvo paimti nuo grindų (t. 7, b. l. 96–97).

123Tokie kaltinamojo parodymai, kuriuose dangstomasi niekuo nepatvirtintais mirusių asmenų veiksmais (D. G. mirė (duomenys neskelbtini), R. D. mirė (duomenys neskelbtini), t. 11, b. l. 2, 34), kratos ir poėmio metu paimtos avalynės priklausomybės kaltinamajam nepaneigia. Manyti, kad G. K. galėjo leisti ne jam priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini) , kurios, kaip teigia apeliaciniame skunde, priklausė J. K., D. K., J. M., I. K., J. M., svetimiems asmenims laikyti gerokai padėvėtą avalynę, nėra jokio pagrindo.

1242013-12-23 apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis G. K. prašė iškviesti ir apklausti R. D., gyv. (duomenys neskelbtini). Jis turėjo pasakyti, ar paliko bute (duomenys neskelbtini), avalynę „Puma“. Jei jis to nepasakytų, kaltinamasis pažadėjo surasti dar vieną liudytoją, nes jų yra ne vienas. Taip pat kaltinamasis prašė iškviesti ir apklausti D. G., kurį pažįsta D. (t. 10, b. l. 83).

1252014-03-05 apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis G. K. pareiškė, kad 2008-03-06 automobiliu „Volkswagen Golf“ važiavo R. D. su tuo asmeniu, kuris atnešė avalynę, ir D. G. paliudys, kad 2008-03-04 D. atnešė į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje avalynę, nes jis tuo metu buvo namie ir tuos įvykius matė, patvirtins, kad su D. ir kitu asmeniu naudojosi automobiliu (t. 10, b. l. 107).

1262014-03-05 teismo posėdyje kaltinamasis G. K. tvirtino, kad tyrėjas A. B. suklydo ir poėmio (duomenys neskelbtini) metu paėmė avalynę „nuo grindų“, nors prokuratūra prašė paimti avalynę iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (t. 10, b. l. 108).

127Kaip matyti iš bylos aplinkybių, nors po nusikaltimų padarymo iki G. K. sulaikymo 2008-03-06 buvo praėję daug laiko, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-03-17 nutartimi buvo nutarta paimti G. K. avalynę ir viršutinius rūbus, kuriuos jis „vilki izoliatoriuje“. Su šia nutartimi G. K. supažindintas 2008-03-26 prieš kratą ir poėmį jo gyvenamojoje vietoje (t. 3, b. l. 2). Duomenų apie sulaikymo metu G. K. turėtą avalynę, kaltinamojo prašymu, buvo ieškoma ir jo asmens byloje, taip pat Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-184/2009, kurioje G. K. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, Panevėžio apygardos probacijos tarnyboje, tačiau duomenų apie G. K. trumpalaikio sulaikymo metu 2008-03-06 turėtą ir kaltinamąjį dominusią avalynę duomenų nerasta (t. 11, b. l. 108, 109, 110–111, 125–141, 144, 145, 146, 162, 163, 164, 165, 166, 168, 169, 170).

128G. K. 2008-03-06 sulaikymo protokolą surašęs Šiaulių m. VPK 1-ojo PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas T. F. nurodė, kad G. K. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), 2008-03-06 17.30 val. Apie sulaikymą pranešta I. K., duomenų apie avalynę sulaikymo protokole nėra (t. 11, b. l. 110–111). Jeigu tokie duomenys protokole ir būtų buvę, jie įrodomosios reikšmės nebūtų turėję, nes nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo (2008-03-01) buvo praėję nemažai laiko, sulaikytasis galėjo avėti ir kitais nusikaltimų padarymo metu neavėtais batais.

129Kolegijos nuomone, atliekant 2008-03-26 kratą ir poėmį, esminių BPK 149 straipsnio nuostatų buvo laikomasi, kratos ir poėmio protokoluose buvo pažymėti kai kurie individualūs paimtų daiktų požymiai, tačiau pačiuose protokoluose nepažymėta, kaip paimti daiktai buvo supakuoti ir užantspauduoti (BPK 149 straipsnio 7 dalis), tas procesas nebuvo akcentuotas kratoje ir poėmyje dalyvavusiai kviestinei I. K., todėl protokoluose atsirado kviestinės I. K. pastaba „Nemačiau kaip buvo pakuojami daiktai“ (2014-03-05 teismo posėdyje kaltinamasis patvirtino, kad į 2008-03-26 poėmio protokolą sakinį „nemačiau, kaip buvo pakuojami daiktai“ įrašė I. K. arba A. L., t. 10, b. l. 108, t. 11, b. l. 38). Tačiau iš kviestinės I. K. pastabų ir kratos bei poėmio protokolų turinio įmanoma suprasti, kad paimti daiktai dalyvaujantiems kratoje asmenims buvo parodyti, o BPK 149 straipsnio 9 dalies reikalavimai buvo įvykdyti. Be G. K. ir I. K., kiti kratoje ar poėmyje dalyvavę asmenys – A. L., E. P., R. S. – pastabų nepareiškė. Kratos protokole yra visų kratoje dalyvavusių asmenų parašai, G. K. pasirašė po savo pastaba. Poėmio protokole yra I. K. ir kitų poėmyje dalyvavusių asmenų parašai. Šalia pastabos „Šie daiktai ne mano“ yra ir G. K. parašas. G. K. pastabos, kad nematė, kaip daiktai buvo supakuoti, nėra.

130Tenkinant kaltinamojo prašymą, į teismo posėdį 2014-05-16 buvo šaukiami I. K., A. L., A. A., J. M., pakartotinai šaukta ir J. M. (t. 11, b. l. 178–187), tačiau jie neatvyko. Vieni galėjo neatvykti į teismo posėdį todėl, kad kolegija neturėjo tikslių duomenų apie dabartines šaukiamų asmenų gyvenamąsias vietas, todėl jie neatsiėmė šaukimų, o J. M. neatvyko dėl ligos. I. K., J. M. galėjo į teismą nevykti ir pasinaudodamos BPK 82 straipsnio 2 dalyje suteikta teise neduoti parodymų. R. D. ir V. Š. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK į 2014-05-16 teismo posėdį nepristatė todėl, kad jų (duomenys neskelbtini) mieste nesurado, tikrosios gyvenamosios vietos nenustatė, o D. G. jau buvo miręs (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 1, 2, 10–11, 31, 32). Kolegija taip pat nustatė, kad R. D., gyv. (duomenys neskelbtini) , mirė (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 34).

131BPK 149 straipsnis griežtos daiktų supakavimo tvarkos nereglamentuoja. Paimti daiktai ir dokumentai kratos ar poėmio vietoje turi būti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami (BPK 149 straipsnio 7 dalis). Garso ir vaizdo įrašas kratos ar poėmio metu dalyvaujančių asmenų prašymu daromas, kai nėra kviestinių, tačiau tokia nuostata įsigaliojo tik nuo 2014-07-19 (2014-07-10 įstatymas Nr. XII-1017).

132Iš esmės 2008-03-26 kratos ir poėmio protokolai laikytini dokumentais, nes atitinka BPK 95 straipsnio, 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijus. Šių kaip ir kitų dokumentų leistinumo reikalavimas tiesiogiai išvedamas iš BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos bendrosios įrodymų leistinumo nuostatos, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rinkimas ir atsiradimas baudžiamojoje byloje galimas visais BPK numatytais įrodymų rinkimo būdais: 1) proceso veiksmai; 2) daiktų ir dokumentų išreikalavimas (BPK 97 straipsnis); 3) daiktų ir dokumentų pateikimas (BPK 98 straipsnis). Dokumentų, kaip ir kitų įrodymų, rinkimas įstatymo nenumatytais būdais neleistinas. 2008-03-26 kratos ir poėmio protokolai baudžiamojoje byloje atsirado kaip teisėto proceso veiksmo rezultatai ir skundžiamame nuosprendyje jais kaip įrodymais vadovautasi pagrįstai ir teisėtai (BPK 20 straipsnis). Tikėti kaltinamojo parodymais, kad iš jo gyvenamųjų patalpų buvo paimti ne jo, bet kitų asmenų dėvėta avalynė, kad padėvėtus batus pas kaltinamąjį atsinešė pasidėti jam tik iš matymo pažįstami asmenys, kurių vardų ar bent pravardžių per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį, susipažindamas su baudžiamosios bylos medžiaga, nenurodė, jokių patikrinimo reikalaujančių versijų nekėlė (t. 3, b. l. 174–175, 176–177), nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo teismuose metu, keldamas įvairias nelogiškas versijas dėl avalynės jo gyvenamojoje patalpoje atsiradimo aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo posėdyje paminėdamas ir kai kuriuos naujus asmenvardžius, kaltinamasis bandė teismą suklaidinti, kad būtų priimti tik jo pageidavimus atitinkantys teismo sprendimai.

1332014-03-26 apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl 2008-03-26 kratos ir poėmio G. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), buvo apklaustas tuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose dalyvavęs A. B. (t. 11, b. l. 67–68). Liudytojas A. B. parodė, kad kratai atlikti į butą laužtis nereikėjo, į butą įleido I. K.. Kratoje dalyvavo kviestiniai. Kratos metu G. K. buvo liepta persirengti, jis paliepimą įvykdė. Kai persirengė, iš jo buvo paimti ir batai, kas konkrečiai juos paėmė, liudytojas neprisiminė. Avalynė buvo paimta ir iš buto, kas iš kurios vietos konkrečiai buvo paimta, liudytojas neprisiminė.

134Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtos 2007-06-16 specialistės R. L. išvados Nr. 11-1295 (08) matyti (t. 3, b. l. 64–67), kad ant lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo parduotuvės „( - )“ išdaužto lango kraštų nėra pluoštų, odos, dirbtinės odos ir plastiko iš G. K. drabužių (oranžinės striukės, blyškiai pilkos striukės, bliuzono, džinsinių kelnių) ir avalynės (pusbačių, sportinių batelių „Adidas“, „Nike“, „Puma“ ir „An“).

135Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtos 2008-06-17 specialistės V. N. išvados Nr. 11-1581(08) matyti (t. 3, b. l. 70–72), kad „1. Ant „G. K. pilkos striukės yra stiklo mikrodalelių, kurios skiriasi nuo parduotuvės „( - )“ ir parduotuvės „( - )“ langų stiklo. Ant G. K. oranžinės striukės, juodo bliuzono ir džinsinių kelnių stiklo mikrodalelių nėra. 2. Ant sportinių batelių su užrašu „Nike“ rasta grūdinto stiklo mikrodalelė skiriasi nuo tyrimui pateiktų langų stiklo. Ant juodos spalvos batelių su užrašu „Gommus“, juodos spalvos sportinių batelių su užrašu „Puma“, juodos spalvos sportinių batelių, sportinių batelių mėlynos su balta spalvos „Adidas“ stiklo mikrodalelių nėra.“

136Iš 2008-08-25 specialisto A. M. išvados Nr. 50-6-IS1-913 matyti, kad buvo tiriama nuo G. K. nuauta avalynės pora „Gommus“ (fotolentelė Nr. 1), iš kaltinamojo gyvenamųjų patalpų paimta avalynės pora „Puma“ (fotolentelė Nr. 2), iš ten pat paimta pora avalynės, pagaminta iš juodos ir šviesiai mėlynos spalvos odos bei baltos, juodos, šviesiai mėlynos spalvos medžiagos (fotolentelė Nr. 3), iš ten pat paimta pora avalynės „Adidas“ (fotolentelė Nr. 4), iš ten pat paimta pora avalynės NIKE (fotolentelė Nr. 5). Lyginamojo tyrimo metu buvo lyginama tyrimui pateikta avalynė tarpusavyje. Lyginamojo tyrimo metu nustatyti sutapimai pagal bendruosius ir individualiuosius požymius: nudilimo ir nudėvėjimo požymiai – viršutinės dalies reversinėje pusėje – ties puspadžio viršūne, išorinėje puspadžio pusėje ir t. t., taip pat pado puspadžio dalyse. Nustatyti sutapimai yra esminiai ir sąlygoja kategorišką išvadą, kad tyrimui pateiktą avalynę gana ilgą laiką nešiojo vienas ir tas pats asmuo. Specialistas A. M. davė išvadą, kad tyrimui pateiktas avalynės pėdsako fragmentas ant popieriaus lapo (vokas Nr. 4, pėdsakas Nr. 1), yra paliktas kairės kojos batu, paimtu iš G. K. gyvenamųjų patalpų. Avalynės pėdsako fragmentas, nukopijuotas plokštelėje Nr. 2 (vokas Nr. 1) yra paliktas kairės dešinės kojos batu (dešinės kojos batas paminėtas dėl techninės spausdinimo klaidos, nes fotolentelėje Nr. 2 vaizduojamas kairiojo bato padas), paimtu iš G. K. gyvenamųjų patalpų. Tyrimui pateiktą avalynę, paimtą iš G. K. gyvenamųjų patalpų, avėjo vienas ir tas pats asmuo, t. y. G. K.. Voke Nr.1 yra avalynės pėdsakai, paimti iš įvykio vietos parduotuvėje „( - )“, adresu ( - ) (t. 3, b. l. 90–97).

137Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. parodė, kad kriminalistinių tyrimų specialistas A. M. pateikė melagingą išvadą Nr. 50-6-IS1-913, kurios 2 dalyje nurodė, kad tyrimui pateiktą avalynę, paimtą iš G. K. gyvenamųjų patalpų, avėjo vienas ir tas pats asmuo, tai yra G. K., nors G. K. kojų padų ir pirštų netyrė, jų nematė. Kaltinamojo nuomone, specialisto išvada pateikta remiantis netinkama metodika, jis informavo teismą, kad jau yra parašęs Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai raštą dėl falsifikavimo ir melagingos išvados, o dėl metodikos parašė paklausimą Teismo ekspertizių centrui (t. 5, b. l. 110).

138Kai 2011-07-20, atsisakęs duoti parodymus, G. K. paprašė paskirti ekspertizę avalynei ištirti, o prokurorė teismui pasiūlė iškviesti ir apklausti specialistą, surašiusį išvadą, kaltinamasis dėl specialisto šaukimo į teisiamąjį posėdį apklausai prieštaravo, tokį ketinimą palaikė bylos vilkinimu. Teismas ekspertizės skyrimo klausimą nutarė spręsti po specialisto A. M. apklausos (t. 5, b. l. 113–114).

139Specialistas A. M. į teisiamąjį posėdį buvo šaukiamas savo išvadai paaiškinti ar papildyti (BPK 284 straipsnio 2 dalis), o po jo apklausos kaltinamojo prašymą dėl kompleksinės medicininės-trasologinės ekspertizės skyrimo apylinkės teismas motyvuotai ir pagrįstai atmetė.

140Pirmosios instancijos teismas kaip įrodymu specialisto A. M. išvada, kurią jis 2011-11-15 teisiamajame posėdyje patvirtino (t. 5, b. l. 184–185), rėmėsi pagrįstai. A. M. paaiškino, kad avalynės tyrimas buvo atliktas pagal Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro direktoriaus 2007-12-29 įsakymu Nr. 140-V-120 patvirtintą metodiką, kad tyrimui buvo pateikta keletas porų avalynės. Avalynė buvo „paimta iš piliečio G. K. buto ir iš paties G. K.. Avalynė buvo sulyginta ir nustatyta, kad tą avalynę nešiojo vienas ir tas pats asmuo. Avalynė identifikuota pagal individualius išnešiojimo požymius. Paliktas pėdsakas identifikuotas pagal individualius požymius ir pagal pėdsakų visumą. Žmogaus koja vertinama, kai yra paliktas pėdsakas be avalynės, tai yra plika koja. Tada reikalingas žmogaus kojos atspaudas. Šiuo atveju iš asmens buvo paimta žmogaus išnešiota avalynė. Kompleksinis tyrimas šioje byloje nereikalingas. Paimta avalynė abejonių nesukėlė.“ Atsakydamas į kaltinamojo G. K. klausimus, specialistas paaiškino, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje buvo nurodyta, jog avalynė paimta iš G. K., įvertinti, ar užduotyje pateikti duomenys yra teisingi, į specialisto kompetenciją neįeina. Specialistas paaiškino, kad to, ar G. K. avėjo tyrimui pateiktą avalynę, nematė, nematė ir G. K. kojos, nežino, kad G. K. dešinės kojos 4 pirštas yra išskirtinis, užlipęs ant 3 piršto. Kiekvieno žmogaus avalynės išnešiojimas yra identiškas. Žmogui einant, susidaro individualūs avalynės išnešiojimo požymiai. Specialistas atliko trasologinę ekspertizę. Išvadoje nurodyti individualūs avalynės išnešiojimo požymiai nustatyti pagal Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro direktoriaus įsakyme Nr. 140-V-120 nurodytą metodiką. Metodika skirta žinybiniam naudojimui. Išvadoje nurodyta, pagal kokius individualius požymius nustatyta, kad avalynę dėvėjo G. K.. Norint nustatyti, ar trumpam avalynę apsiavęs asmuo galėjo pakeisti individualius avalynės išnešiojimo požymius, reikalinga atlikti eksperimentą. Išvadoje nebūtina nurodyti bato dydį, nes išvadoje nurodyti aprašomieji matmenys, be to, skirtingose šalyse batų dydžiai yra nurodomi skirtingai. Matmenys išvadoje nurodyti teisingai. Nurodydamas matmenis, nesuklydo. Tokių klaidų nebūna. Požymiai nustatyti vadovaujantis metodika, kiekvienas požymis yra individualus. Visi individualūs požymiai puikiai matosi originalioje specialisto išvadoje (teismui pateikta kopija). Išvadoje nurodyta, kuri avalynė neatitinka. Identifikuojant avalynės pėdsaką, jis nustatomas ne tik pagal bendruosius, bet ir pagal individualiuosius požymius. Tarpusavyje lyginant skirtingą avalynę, sutampa individualūs avalynės išnešiojimo požymiai. Visi individualūs sportinės avalynės išnešiojimo požymiai nurodyti specialisto išvadoje. Pagal metodiką, kuria vadovaujantis buvo atliktas tyrimas, nėra būtina lyginti avalynę, jos individualius išnešiojimo požymius uždedant ant kitos avalynės individualių išnešiojimo požymių. Visi pėdsakai ir individualūs požymiai identiški. Skirtingi objektai yra skirtingai įrodinėjami. Ant popieriaus ir ant kito paviršiaus palikti pėdsakai palieka skirtingus požymius. Kiekvienas paviršius yra individualus, ant jo pasilieka skirtingi tos pačios avalynės pėdsako požymiai. Tai, kad pėdsakas paliktas G. K. avalyne, lemia požymių visuma, visi pažymėti požymiai matosi originalioje specialisto išvadoje. Fotografuojant įvykio vietą, ne visada turimomis priemonėmis galima padaryti ryškias nuotraukas, todėl naudojama programinė įranga, kuria pėdsakas paryškinamas. Gavus užduotį tyrimui, prie užduoties buvo pridėti vokai. Vykdami į įvykio vietą, pareigūnai turi specialius užspaudžiamus maišelius, kurie yra pažymimi atitinkamais numeriais. Nebūtinai turi būti specialūs maišeliai. Įrodymai gali būti suvyniojami į popierių, užantspauduojami. Fotografuoti prie užduoties pateiktus vokus nėra būtina. Kaip turi būti atliekamas tyrimas, nurodyta metodikoje. Jei nustatomi tyrimui perduotų daiktų pakuotės pažeidimai, pakuotė grąžinama tyrėjui ir tyrimas nėra atliekamas. Specialistas patvirtino, kad jam tyrimui perduotų daiktų pakuotės pažeistos nebuvo, kad už melagingos išvados pateikimą yra numatyta atsakomybė, jis yra prisiekęs, todėl jo pateikta specialisto išvada yra teisinga. Specialistas patvirtino, kad, atlikęs tyrimą, daktiloskopines plokšteles sudėjo atgal į tuos pačius vokus. Įpakuojama taip, kad, jei kas pažeistų pakuotę, pažeidimas matytųsi.

141Atsakydamas į kaltinamojo klausimus, specialistas paaiškino, kad lygino ne antspaudus, bet sportiniuose batuose esančius individualius išnešiojimus su batuose esančiais išnešiojimais. Specialistas netvirtino, kad išnešiojimai padaryti per ilgą laiką, bet nurodė, kad susidarė individualūs požymiai, pagal kuriuos galima teigti, kad avalynę nešiojo vienas ir tas pats asmuo. Kiekvienas asmuo avalynę išnešioja per skirtingą laiką. Per kiek laiko asmuo išnešioja avalynę, kad būtų galima nustatyti individualius išnešiojimo požymius, gali nustatyti eksperimentas. Jei kojos pėdsakas būtų paliktas neavint bato, būtų reikalingi pėdos matmenys. Šiuo atveju buvo paliktas avalynės pėdsakas. Užduotyje buvo nurodyta, kad pateikta G. K. avalynė. Kiekviena avalynė yra išnešiojama skirtingai. Tai priklauso nuo apkrovos, nuo to, ar avalynė buvo nešiojama vien uždaroje patalpoje ar ir gatvėje. Išsekus klausimams, specialisto A. M. apklausa buvo baigta.

142Tenkinant apelianto G. K. prašymą, specialistas A. M. buvo papildomai apklaustas ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, o kad būtų įsitikinta, ar yra tokia metodika, kuria, tirdamas avalynės pėdsakus, specialistas naudojosi, tenkinant kaltinamojo prašymą, buvo nutarta išsireikalauti ir pačią metodiką (t. 10, b. l. 76, t. 11, b. l. 42). Prašomą metodiką kolegija gavo, bet su ja supažindinti trečiuosius asmenis buvo galima tik gavus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro leidimą (t. 2, b. l. 43), toks žodinis leidimas buvo gautas iš specialisto A. M.. Po to, kai su ja buvo supažindintas kaltinamasis, metodika 2014-03-26 grąžinta teismo posėdyje dalyvavusiam specialistui A. M. (t. 2, b. l. 44).

1432014-03-26 apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistas A. M. paaiškino (t. 11, b. l. 69–72), kad metodikoje 140-V-120 apie trasologinius tyrimus yra išdėstyti tik bendri principai, o visiškam metodikos supratimui būtinos specialios žinios, kurios įgyjamos per specialius mokymus. Specialistas teismui duotą išvadą (t. 3, b. l. 90–97) patvirtino. Specialisto A. M. apklausos metu buvo tiriami ir daiktiniai įrodymai – batai. A. M. patvirtino, kad tyrimui perduotos avalynės pakuotė pažeista nebuvo, jei pakuotė būtų buvusi pažeista, būtų buvusi sudaryta komisija.

144Specialisto A. M. išvadoje (p. 1) dėl techninės rašybos klaidos nurodyta, kad „Avalynės pėdsako fragmentas, nukopijuotas plokštelėje Nr. 2 (vokas Nr. 1–su pėdsakais, aptiktais „( - )“, (t. 3, b. l. 90), yra paliktas kairės dešinės kojos batu (žr. foto – 2), paimtu iš G. K. gyvenamųjų patalpų.“ Kadangi fotonuotraukoje Nr. 2 (t. 3, b. l. 91) yra demonstruojamas kairiojo bato padas, jis minimas ir išvados aprašomojoje dalyje, tai ir specialisto išvados rezoliucinėje dalyje turėjo būti nurodyta, kad avalynės pėdsako fragmentas, nukopijuotas plokštelėje Nr. 2 (vokas Nr. 1), yra paliktas kairės kojos batu (žr. foto – 2), paimtu iš G. K. gyvenamųjų patalpų. Specialisto A. M. išvada, jo paaiškinimai teisiamajame ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje abejoti šio specialisto išvada nedavė ir neduoda jokio pagrindo, o kaltinamojo tvirtinimai, kad specialistui A. M. pateikta tirti avalynė, paimta 2008-03-26 iš ( - ), buvo pakeista ir specialistui tyrimui atlikti buvo perduota kita avalynė, niekuo nepagrįsti, kaltinamojo įtarinėjimai bylos įrodymų klastojimu neturi jokio rimto pagrindo.

145Kolegijos nuomone, specialisto A. M. išvada, kad tyrimui pateiktą avalynę dėvėjo G. K., o ne kas nors iš apeliaciniame skunde nurodytų asmenų, galėjusių pareikšti savo teises į gyvenamąsias patalpas ( - ) (J. K., D. K., J. M., I. K., J. M.), ar kaltinamojo nurodytas R. D. bei su juo buvęs kažkoks kaltinamajam nepažįstamas asmuo, yra pagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis ir didelę laboratorinio darbo praktiką turinčio specialisto specialiais tyrimais ir abejonių nekelia. Tikėti kaltinamojo parodymais, kad visos kratos ir poėmio metu paimtos batų poros priklausė svetimiems asmenims, nėra jokio pagrindo, per tiek daug paimtų batų porų tokio atsitiktinumo būti negalėjo. Specialisto A. M. išvada kaip įrodymu, priimant skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, kolegijos nuomone, remtasi pagrįstai. Pagrindų, numatytų BPK 58 straipsnio 1, 3 dalyje, specialistui A. M. nušalinti nebuvo, o tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis dalyvavo bylos procese kaip specialistas, nušalinimo pagrindu nelaikytina (BPK 58 straipsnio 4 dalis).

146Nors teisiamajame posėdyje kaltinamojo prašymas apžiūrėti daiktinius įrodymus buvo atmestas, nes, teismo nuomone, to daryti nebuvo būtina (BPK 289 straipsnis), buvo apsiribota daiktinių įrodymų išvardijimu (t. 5, b. l. 64–66), toks kaltinamojo prašymas buvo tenkinamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, buvo apžiūrėta avalynė ir kiti daiktiniai įrodymai (t. 11, b. l. 71, t. 12, b. l. 12–13).

147Tokiu būdu kaltinamojo kaltė dėl svetimo turto pagrobimo iš parduotuvės „( - )“ įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Tai ir liudytojų R. M., T. I. parodymai, civilinės ieškovės UAB „( - )“ atstovės V. D. parodymai, iš kurių matyti, kad 2007-12-08 naktį parduotuvėje „( - )“, kuri yra ( - ), buvo išdaužtas parduotuvės lango stiklas ir pavogtas terminalo stalčius su jame buvusiais pinigais – 1687,50 Lt. Parduotuvėje buvo įrengta signalizacija, buvo apsauga, tačiau apsauga laiku atvykti nesuspėjo, parduotuvės stebėjimo įrengimai įsibrovėlio aptikti nepadėjo. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad į patalpos vidų įsibrauta betoniniu borteliu išdaužus lango stiklą. Prie įėjimo į prekybos salę vartų buvo surastas ir paimtas avalynės pėdsakas Nr. 1. Prie įėjimo durų pietinės pusės surastas ir paimtas avalynės pėdsakas Nr. 2. (t. 1, b. l. 51–55). Kratos kaltinamojo gyvenamosiose patalpose metu buvo paimta kaltinamojo avalynė (t. 2, b. l. 71–72). Specialisto išvada nustatyta, kad tyrimui pateiktas avalynės pėdsako fragmentas, ant popieriaus lapo (vokas Nr. 4, pėdsakas Nr. 1) yra paliktas kairės kojos batu, paimtu iš G. K. gyvenamųjų patalpų. Avalynės pėdsako fragmentas, nukopijuotas plokštelėje Nr. 2 (vokas Nr. 1), yra paliktas kairės kojos batu, paimtu iš G. K. gyvenamųjų patalpų. Tyrimui pateiktą avalynę, paimtą iš G. K. gyvenamųjų patalpų, dėvėjo vienas ir tas pats asmuo, t. y. G. K.. Į voką Nr.1 buvo supakuoti avalynės pėdsakai, paimti iš įvykio vietos parduotuvėje „( - )“ adresu ( - ) (t. 3, b. l. 90–97). Abejoti, kad kaltinamojo avalynė buvo tiriama šališkai, norint nepagrįstai apkaltinti nekaltą asmenį, nėra pagrindo, jokių šališkumo požymių nei bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nenustatyta.

148Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo G. K. parodymus, kad nusikalstamos veikos padarymo iš parduotuvės „( - )“ metu jis buvo namuose, aptarė, tuos parodymus paneigė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, pagrįstai rėmėsi specialisto išvada, pagrįstai atmetė kaltinamojo aiškinimus, kad tyrimui perduotą avalynę galėjo avėti kitas asmuo, kad specialisto išvada neparodo jo avalynės dėvėjimo identiškumo. Specialisto A. M. išvadą papildė paties specialisto paaiškinimai teisiamajame ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Specialiam tyrimui pateiktų objektų įpakavimai pažeisti nebuvo. Kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvados teisingumu. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, specialisto išvada yra aiški ir išsami, jokių prieštaravimų tarp specialisto išvados ir ją surašiusio specialisto paaiškinimų teisme nėra. Apklausiamas teisme specialistas A. M. kai kurias specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes paaiškino plačiau, bet tai nėra pagrindas pripažinti specialisto išvadą neišsamia ar neaiškia.

149Kaltinamasis tik teisiamajame posėdyje atskirais pasisakymais ir baigiamosiose kalbose nurodė asmenis B., V., Š., kurie esą galėjo patvirtinti, kad į kaltinamojo gyvenamąją patalpą ( - ) , batus atnešė R. D.. Tuos kaltinamojo tvirtinimus pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai, ikiteisminio tyrimo metu apie tokius asmenis kaltinamasis net neužsiminė, adresų, kur šie asmenys gyvena, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis bandė išvengti atsakomybės priskirdamas avalynę kitiems asmenims ir paminėdamas tikrąsias R. D., D. G. pavardes, kai jie jau buvo mirę. Kaltinamojo tėvas J. K. teisme duoti parodymus atsisakė, kiti apeliaciniame skunde paminėti artimi kaltinamojo giminaičiai ar šeimos nariai į teismą nevyko pasinaudodami teise, numatyta BPK 82 straipsnio 2 dalyje, todėl kaltinamojo argumentas, kad tėvai ar kas kitas gali patvirtinti jo buvimo namuose aplinkybę, skundžiamu nuosprendžiu atmestas pagrįstai. Net ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis nesiliovė vardijęs naujus asmenis, kūrė su jais susijusias naujas versijas savo kaltei paneigti, tačiau kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, tokius kaltinamojo bandymus laiko nerimtais ir išgalvotais, siekiant išvengti atsakomybės.

150Kaip nustatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas ir jais pagrindžiamų išvadų baudžiamojoje byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo išimtinė teisė ir pareiga. Nagrinėjimo teisme metu proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir daromų išvadų teismui nėra privalomos. Teismo baigiamajame akte turi būti atlikta įrodymų analizė, išdėstyti išsamūs įrodymų vertinimo motyvai (LAT nutartis byloje Nr. 2K-469/2014). Pirmosios instancijos teismas tai padarė, patikrino įrodymų patikimumą, liečiamumą, leistinumą, pakankamumą, išsamiai išanalizavo įrodymų turinį, nustatė jų tarpusavio ryšį.

151Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, įstatymų nustatyta tvarka šioje byloje gautus duomenis dėl vagystės iš parduotuvės „( - )“ ir turto sužalojimo, įsibraunant į šią parduotuvę, pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų ištyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) nepadarė.

152L. B. turto vagystė iš ( - )

153G. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu laiku, įsibrovęs į firmos „( - )“ patalpas, esančias ( - ), t. y. patekęs į jas be teisėto savininko leidimo pro nerakintas duris, slapta pagrobė svetimą L. B. priklausantį turtą – 110 Lt vertės rankinę ir joje buvusius daiktus: 30 Lt vertės dirbtinės odos mėlynos spalvos piniginę, 2200 Lt pinigų, vairuotojo pažymėjimą, išduotą L. B. vardu, banko HANSANET kortelę, banko SNORAS mokėjimo kortelę, išduotas L. B. vardu, 100 Lt vertės elektroninį skaičiuotuvą „( - )“, 10 Lt vertės juodos spalvos kosmetinę „( - )“, įvairių lūpų dažų už 800 Lt, iš viso pagrobė L. B. turto už 3250 Lt.

154Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad nuosprendyje įrašytų kaltinamojo paaiškinimų: „tuo laiku buvo namuose, ką gali patvirtinti jo tėvai J. K. ir D. K.“ jis nesakė, bet sakė: „Be to 2008-01-14, kurio kaltinamas nuo 19 val. iki 20 val. pas mane irgi yra liudytojas kuris patvirtins, kad tuo laikotarpiu aš nebuvau ( - ) “. 2012-03-22 teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo metu apeliantas jo apklausos metu tvirtino: „kad nebuvo adresu ( - ) 2008-01-14 nuo 19 iki 20 valandos toje vietoje ir laiku kuris nurodytas kaltinime“, tvirtino, kad „yra liudytojas kuris patvirtins kad 2008-01-14 nuo 19 val. iki 20 val. buvo visai kitoje vietoje“. Apeliantas tvirtina, kad teisėjai D. Švitinienei 2012-03-22, 2012-04-23 pranešė, jog 2008-01-14 2200 litų ir kito turto iš patalpų ( - ), nepagrobė, tuo laiku buvo visai kitoje vietoje, 2008-01-14 nuo 18.30 val. iki 20.30 val. buvo su liudytojais, nuo 18 val. ( - ) 20.30 val. bendravo internetu su žmona D. K., kai ji buvo Vokietijoje, internetiniai duomenys apie bendravimą internetu tuo laiku yra pas žmoną D. K. ir sūnų D. K., todėl apeliantas ir liudytojai tą dieną – 2008-01-14 – ir tą laiką prisiminė. Apeliantas teigia, kad 2012-01-12 prašė teismą, prokurorą, advokatą jį ir liudytojus dėl tų įvykių apklausti, taip pat nustatyti asmenį, pravarde T., prašė leisti parodyti, kur su tuo asmeniu buvo jo ( - ) ( - ) gatvėje 2008-01-14, naudojosi jo kompiuteriu ir bendravo per programą „Skype“ su D. K., R. K. ir D. K.. Apelianto teigimu, 2012-04-24 jis prašė teismą tuos parodymus užfiksuoti, nes jie yra nauji ir anksčiau teismui nesakyti, ir atnaujinti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atnaujintas nebuvo. Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog jis sakęs, kad automobiliu nesinaudojo visiškai. Iš tikrųjų sakė, kad nesinaudojo automobiliu konkrečiu laiku. Apeliantas teigia, kad jo kaltė dėl L. B. turto vagystės nuosprendyje pagrįsta 2008-03-06 apžiūros protokolu, kad 2008-03-06 automobilyje „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) buvo rasta mėlynos spalvos piniginė, kosmetinė su užrašu „( - )“, skaičiuotuvas su užrašu „( - )“, bet to protokolo turinio ir parašų teisiamajame posėdyje nepatvirtino nei L. L., nei A. Š., nei J. M.. A. Š. ir J. M. parašų ant apžiūros protokolo 1–5 lapų nėra. Apeliaciniame skunde prašoma tuos asmenis apklausti teismo posėdyje.

155Apelianto nuomone, teisėja nutarė, kad L. B. turtą 2008-01-14 tarp 19-tos ir 20-tos valandos pavogė apeliantas, nes daiktai buvo surasti automobilyje „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) kuriuo naudojosi apeliantas. Apeliantas tvirtina, kad šiuo automobiliu naudojosi ir J. M., J. K., R. D., D. G., L. L., Š. Š. ir kiti asmenys, kurie pavogė ir paėmė automobilį neteisėtai.

156Apeliantas tvirtina, kad teisiamajame posėdyje buvo prašoma apklausti liudytojas L. L., J. M. ir nustatyti, kada, iš kur ir kaip automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) atsirado ( - ) m., kas ir kada į automobilį įdėjo tamsiai mėlynos spalvos piniginę, kosmetinę, skaičiuotuvą su logotipais „( - )“, bet prašymą teisėja atmetė, kad nebūtų atskleisti nusikalstamą veiką padarę ir automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) pavogę asmenys, o 2011-11-15, 2012-01-12 nutartyse melavo, kad byloje yra poėmio protokolai. Apeliantas prašo nustatyti BPK 292 straipsnio 2 dalies pažeidimą ir laikyti jį esminiu pažeidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Apeliantas prašo nustatyti, kad automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) su viskuo, kas jame buvo, buvo paimtas neteisėtai, pažeidžiant BPK 147 straipsnį, ir tai yra esminis BPK 369 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes neteisėto poėmio rezultatais negali būti pagrįsta kaltinamojo kaltė. Tyrėja L. L. neįvykdė ir BPK 207 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes apžiūrėtų daiktų nenufilmavo, nenufotografavo.

157Apeliantas prašo nustatyti, kad pateikiant atpažinimui daiktus, buvo pažeisti BPK 191, 193, 194, 195 straipsniai, nes ikiteisminio tyrimo metu mėlynos spalvos piniginė, kosmetinė su logotipu „( - )“, skaičiuotuvas su logotipu „( - )“ buvo parodyti per visuomeninę televiziją, kad iš pradžių daiktai buvo atiduoti, o po to L. B. pareiškė, kad daiktus atpažįsta iš esančių žymių, kurių prieš atpažinimą ir pareiškime nenurodė, be to, mėlynos spalvos piniginės apžiūros metu 2008-03-06 L. B. vizitinės kortelės nebuvo.

158Apeliantas teigia, kad automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) pavogė ar neteisėtai paėmė Panevėžio apskrities VPK, nes pastate ( - ) m., yra Panevėžio apskrities VPK. 2014-03-10 teismo posėdyje kaltinamasis pakartojo prašymą pareikalauti baudžiamąją bylą Nr. 50-1-00923-2007, iš kurios buvo paimti ir prie nagrinėjamos bylos pridėti automobilio poėmio, kratos ir kiti dokumentai (t. 10, b. l. 229).

159Apelianto nuomone, pirmiausiai įtarimai turėjo būti pareikšti tyrėjai L. L., kuri turėjo kontaktą su moteriška mėlynos spalvos pinigine, moteriška kosmetine, skaičiuotuvu, nes ji tais daiktais disponavo, tuos daiktus, kurie ikiteisminiame tyrime Nr. 46-1-00581-07 neturėjo reikšmės, ji galėjo įdėti į automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ). Kad L. L. disponavo, naudojosi automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) yra rašoma 2008-03-06 apžiūros protokole, to, kad mėlynos spalvos piniginės, moteriškos kosmetinės, skaičiuotuvo į automobilį neįdėjo, ji įrodyti negali.

160Apelianto nuomone, įtarimai galėjo būti pareikšti visiems, kurie naudojosi automobiliu, arba nepareikšti nė vienam. Įtarimai galėjo būti pareikšti ir J. M., nes ji automobiliu taip pat naudojosi, o kaip liudytoja ji apklausta negali būti, nes būtų pažeistas BPK 80 straipsnio 1 punktas. Apeliantas prašo jį dėl L. B. turto vagystės išteisinti, nes to nusikaltimo nepadarė, tos nusikalstamos veikos padarymo laiku 2008-01-14, nuo 18.30 val. iki 20.30 val., buvo ( - ) gatvėje pas pažįstamą ir per jo kompiuterį bendravo su D. K., R. K., D. K..

1612011-11-15 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. parodė, kad 2008-01-14, nuo 19 val. iki 20 val., ( - ) , kaip nurodyta kaltinime, nebuvo, turi liudytoją, kuris patvirtins, kad tuo metu nurodytu adresu nebuvo, tą kaltinamasis pakartojo ir teisiamajame posėdyje 2012-01-09, bet konkretaus liudytojo neįvardijo (t. 5, b. l. 190, t. 6, b. l. 24).

1622012-03-22 teisiamajame posėdyje baigiamosios kalbos metu, patvirtindamas savo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje 2011-11-15, kaltinamasis G. K. teigė (t. 7, b. l. 95–96), kad 2008-01-14, nuo 19 iki 20 val., ( - ), nebuvo, yra liudytojas, kuris patvirtins, kad 2008-01-14, nuo 19 val. iki 20 val., jis buvo kitoje vietoje (t. 5, b. l. 190), bet to liudytojo neįvardijo ir tą kartą.

1632012-04-24 teisiamajame posėdyje paskutinio žodžio metu kaltinamasis G. K. prašė nustatyti asmenį, pravarde „T.“, kurio vardo neprisimena, su kuriuo 2008-01-14, nuo 18.30 val. iki 20.30 val., ( - ) buvo jo studijoje ( - ) gatvėje ir per kompiuterį bendravo su savo artimaisiais (t. 7, b. l. 125–133).

1642013-12-20 apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis tvirtino, kad

1652008-02-14, nuo 6-tos iki 9-tos, valandos buvo asmens, pravarde T., kuriam 50 metų amžiaus, darbo vietoje ir per skaipą bendravo su savo žmona D. K.. To asmens tikslesnius duomenis kaltinamasis pažadėjo surasti iki pirmadienio. Kolegija, tenkindama kaltinamojo prašymą dėl šio asmens nustatymo, nutarė apie T. paklausti Panevėžio apskrities VPK, iš Panevėžio miesto apylinkės teismo išsireikalauti kaltinamojo nurodytą bylą Nr. T-527-412/2007 (t. 10, b. l. 78–79).

1662013-12-23 kaltinamasis kolegijai pranešė, kad T. yra vadinamas R. P. (t. 10, b. l. 83, 103).

1672014-02-28 teismo posėdyje kaltinamasis G. K. nurodė, kad Š. yra V. Š., D. vardas yra R., B. vardas yra G.. Asmens, kurio pravardė V., tikslių duomenų kaltinamasis nežinojo. Prašė tuos asmenis apklausti (t. 10, b. l. 104).

1682014-03-10 teismo posėdyje susipažinęs su bylos Nr. T-527-412/2007 duomenimis, kaltinamasis jį dominusios informacijos apie R. P., pravarde T., nerado (t. 10, b. l. 232, t. 11, b. l. 23, 24, 26).

1692014-03-05 apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis patvirtino, kad 2012-03-22 teisiamajame posėdyje nesakė, jog vagystės laiku 2008-01-14 buvo namuose, ir tai gali patvirtinti J. ir D. K., bet sakė, kad 2008-01-14, nuo 19 val. iki 20 val., buvo pas liudytoją T. – R. P. ir bendravo per skaipą su D. K., D. K., R. K., esančiais Vokietijoje. Kaltinamasis pareiškė iniciatyvą D. K., D. K., R. K. į teismą pasikviesti ir pats (t. 10, b. l. 109–110). Tokią galimybę apeliantas turėjo, nes su šeimos nariais ir artimaisiais bendraudavo telefonais ir pasimatymų metu (t. 6, b. l. 138, 141, 142, 162, 163, 184, t. 10, b. l. 146–147).

170BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos reikalauja, kad teismas apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytų teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pateiktų jų vertinimo analizę ir padarytas teismo išvadas. Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis – teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

171Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis (kaltinamojo, liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą) tyrė ir apelianto G. K. kaltės įrodymus apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė, juos analizavo ir įvertino nešališkai.

172Kaltinamojo kaltė dėl L. B. turto pagrobimo nuosprendyje grindžiama ir pačios nukentėjusiosios L. B. parodymais. 2010-04-08 ir 2011-02-10 teisiamajame posėdyje L. B. parodė, kad ji buvo „( - )“ firmos kosmetikos platintoja, o 2008-01-14, apie 19–20 val., buvo kosmetikos firmos „( - )“ buveinėje, esančioje ( - ), ten vykusiame kosmetikos platintojų susirinkime. Susirinkime dalyvavo apie 8–10 moterų. Susirinkimas vyko firmos nuomojamose patalpose privačiame name prie turgaus, ten buvo du kambariai. Į susirinkimą atėjo vėliau, todėl savo rankinę paliko pirmajame kambaryje ant sofos. Toje vietoje daugiau rankinių nebuvo. Rankinė ant minkštasuolio buvo apie 40 minučių, gal 1 valandą. Kai atėjo į susirinkimą, iš pradžių viena sėdėjo kitame kambaryje, o kitos moterys kitame kambaryje sėdėjo ratu, viena kitą matė. Susirinkimo dalyvės pasislinko ir nukentėjusiąją pakvietė į ratą. Buvo pristatinėjamos kosmetikos naujienos. Nukentėjusioji sėdėjo nugara į duris to kambario, kuriame buvo palikusi savo rankinę. Girdėjo, kad prasivėrė durys, bet visos pagalvojo, kad tai katinas. Vėliau, kai susiruošė eiti į namus, pasigedo savo rankinės, jos ieškojo, bet nerado. Iš pradžių pagalvojo, kad merginos pajuokavo ir rankinę paslėpė, bet kai ir merginos padėjo ieškoti rankinės ir jos nerado, buvo iškviesta policija. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, surašė parodymus. Kai atvyko policijos pareigūnai, dvi moterys – L. A. ir D. N. – jau buvo išėjusios, tačiau jos pavogti rankinės negalėjo. Tos moterys buvo iškviestos ir apklaustos kaip liudytojos. Rankinė, kuri buvo pavogta susirinkimo metu, buvo nauja, blizgi, prieš keletą savaičių pirkta už 110 Lt. Kartu su ja dingo joje buvusi mėlynos spalvos 30 Lt vertės piniginė, toje piniginėje buvę 2200 Lt, asmens dokumentas, juodos spalvos 10 Lt vertės kosmetinė su joje buvusiais naujais lūpų dažais, kurių vienetas kainuoja 50 Lt, o visų lūpų dažų kaina – 800 Lt, raktai, 100 Lt vertės skaičiuotuvas „Mery Kay“, „Hansa Net“ kortelė, banko „Snoras“ kortelė. Nukentėjusiajai buvo grąžintas skaičiuotuvas, piniginė, kosmetinė. „Snoro“ bankas grąžino vieną kortelę, nes 20 minučių po įvykio buvo bandyta paimti pinigus, o bankomatas kortelę įtraukė ir jos nebeatidavė. Bankas informavo, kad mokėjimų kortele buvo pasinaudota apie 20 val. 40 min. „Snoro“ kioskelyje, kuris yra prie parduotuvės „( - )“. Nukentėjusioji pareiškė 3110 Lt dydžio ieškinį ir prašė jį tenkinti. Klausimus nukentėjusiajai L. B. uždavinėjo ir kaltinamasis G. K. (t. 4, b. l. 107–108, t. 5, b. l. 39–41).

173Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos D. N. parodymai, kuriuos ji davė teisiamajame posėdyje 2010-05-12 (t. 5, b. l. 41). 2010-05-12 liudytoja D. N. parodė, kad yra kosmetikos firmos „( - )“ konsultantė. Apie tai, kad buvo pavogta konsultantės L. rankinė, liudytoja sužinojo vėliau, nes įvykio dieną iš susitikimo išėjo anksčiau. Konsultančių susirinkimai vykdavo ( - ), ten yra rūbinė ir dar kitas kambarys. Patalpos yra nuosavame name, pirmame aukšte. Įvykio dieną vyko konsultančių susirinkimas. Pavėlavusi į susirinkimą moteris savo rankinę paliko pirmajame kambaryje. Lauko durys buvo praviros, užuolaidos neuždengtos, kažkas buvo įėjęs. Vagis įslinko ir išsinešė tos moters rankinę. Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 129–130), liudytoja patvirtino. Klausimus liudytojai uždavė ir kaltinamasis G. K. (t. 4, b. l. 135).

174Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos L. A. parodymai, kuriuos ji davė teisiamajame posėdyje 2010-05-12 (t. 5, b. l. 41). 2010-05-12 liudytoja L. A. parodė, kad buvo pirmadienis (ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008-01-14, t. 1, b. l. 127–128), ( - ) gatvėje, ( - ), nuomojamose patalpose ((ikiteisminio tyrimo metu paminėjo ( - ), t. 1, b. l. 128) 18.30 val. vyko kosmetikos konsultančių susirinkimas. Patalpose degė šviesos, lauke buvo tamsu. Buvo susirinkę apie 10 moterų, visos sėdėjo antroje patalpoje. L. B. atėjo vėliau ir paliko rankinę prieškambaryje. Kambario durys buvo praviros. Įėjimo į patalpas durys tuo metu užrakintos nebuvo. Po keleto dienų moterys pasakė, kad dingo L. B. pinigai, kad buvo pavogta L. B. rankinė. Liudytoja parodė, kad savo parodymus, duotus (ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 127–128), patvirtina. Klausimus liudytojai uždavė ir kaltinamasis G. K. (t. 4, b. l. 137).

175Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame posėdyje buvo perskaityti buvusios kaltinamojo sugyventinės liudytojos J. M. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje 2010-05-12 (t. 5, b. l. 41). 2010-05-12 liudytoja J. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad maždaug prieš trejus metus, gal 2007 metais, su kaltinamuoju G. K. teko kartu gyventi apie 6 mėnesius laiko. Nors gyveno kartu, bet bendro ūkio nevedė. Gyveno G. K. patalpose, daugiau niekas kartu negyveno. Liudytojos parodymais, G. K. ją mušdavo be priežasties, jai su juo buvo sunku, ar jis vartojo alkoholį ar narkotikus, nežino, naktimis jis niekur neišeidavo. G. K. niekur nedirbo, abu gyveno iš liudytojos tėvų paramos, truputį dirbo ir pati liudytoja. Iš G. K. jokių pinigų negaudavo. Kas mokėjo už butą, kuriame gyveno, liudytoja nežino. G. K. turėjo sidabrinės spalvos automobilį „Volkswagen Golf“, kitų automobilių neturėjo. Automobilis priklausė kaltinamojo tėvui, liudytoja matė automobilio dokumentus. Liudytoja kaltinamojo tėvą pažinojo tik iš matymo, bendrauti su juo neteko. Automobiliu naudojosi tik G. K., nei ji, nei kas nors kitas tuo automobiliu nesinaudojo. Namie pas kaltinamąjį buvo įvairių daiktų – visokios smulkmenos, kasetės, knygos. Liudytoja parodė, kad savo parodymus, duotus (ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 58–59), patvirtina. 2010-05-12 kaltinamasis G. K. dėl J. M. apklausos prieštaravo (t. 4, b. l. 136–137), bet teismas J. M. duoti jos buvusį sugyventinį kaltinančių parodymų nevertė, apie tai, kaip ir kodėl ji 2008-03-06 su G. K. atsirado automobilyje „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) prieš G. K. nueinant pasižymėti į Pataisos inspekciją, kur jis buvo sulaikytas, apie vogtų daiktų atsiradimo automobilyje aplinkybes klausimų neuždavė. 2010-05-12 J. M. teismui pasakė tą, ką manė galinti pasakyti, o 2011-02-10 ar vėliau ji į teisiamąjį posėdį šaukiama nebuvo. Į apeliacinės instancijos teismo posėdį J. M. buvo šaukiama tik bandant patenkinti apelianto G. K. prašymą, bet, kai J. M. į teismą nevyko, kokių nors prievartos priemonių prieš J. M. imtasi nebuvo, atsižvelgiant ir į BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatas.

1762012-04-24 teisiamajame posėdyje paskutinio žodžio metu kaltinamasis G. K. prašė nustatyti asmenį, pravarde T., kurio vardo neprisimena, bet kuris turėjo patvirtinti, kad 2008-01-14, nuo 18.30 val. iki 20.30 val., kaltinamasis buvo jo studijoje ( - ) gatvėje, ( - ), ir per kompiuterį bendravo su savo artimaisiais (t. 7, b. l. 125–133).

1772013-12-20 apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis kolegiją informavo, kad T. yra 50 metų amžiaus, to asmens tikslesnius duomenis kaltinamasis pažadėjo surasti iki pirmadienio. Kolegija apie T. paklausė Panevėžio apskrities VPK, iš Panevėžio miesto apylinkės teismo išsireikalavo kaltinamojo nurodytą bylą Nr. T-527-412/2007 (t. 10, b. l. 78–79).

1782013-12-23 kaltinamasis kolegijai pranešė, kad T. yra vadinamas R. P. (t. 10, b. l. 83, 103).

1792014-03-10 apeliacinės instancijos teismo posėdyje susipažinęs su bylos Nr. T-527-412/2007 duomenimis, kaltinamasis jį dominusios informacijos apie R. P., pravarde T., nerado (t. 10, b. l. 232, t. 11, b. l. 23, 24, 26), o Panevėžio apskrities VPK į paklausimą apie asmenį, pravarde T. (T.) pranešė, kad duomenų apie tokius asmenis neturi (t. 11, b. l. 20, 21). Nors 2014-03-05 kaltinamasis pareiškė iniciatyvą D. K., D. K., R. K., su kuriais bendravo kompiuteriu 2008-01-14, į teismą pasikviesti ir pats (t. 10, b. l. 109–110), šie asmenys, negalintys būti verčiami duoti parodymus prieš kaltinamąjį (BPK 82 straipsnio 2 dalis), į apeliacinės instancijos teismo posėdį nevyko, (ikiteisminio tyrimo metu ar teisiamajame posėdyje apklausti nebuvo, versiją apie bendravimą kompiuteriu su artimaisiais, šeimos nariais 2008-01-14 pateikė teisiamajame posėdyje 2012-04-24 paskutinio žodžio metu (t. 7, b. l. 125–133). Versijos apie 2008-01-14 pokalbį per skaipą su artimaisiais ir šeimos nariais, iškėlimą, prašymą nustatyti liudytoją R. P., pravarde T., kolegija laiko eiliniu apelianto bandymu vilkinti bylos nagrinėjimą. Tokių ir panašių bandymų kolegija patyrė per visą bylos nagrinėjimą apeliaciniame procese.

180Pirmosios instancijos teisme buvo ištirti ir kaltinamojo G. K. kaltę patvirtinantys dokumentai. 2008-01-14 protokolu-pareiškimu patvirtinta, kad L. B. policijai pranešė apie tai, jog 2008-01-14 tarp 19.00 val. ir 20.00 val. ( - ), pasigedo savo 110 Lt vertės rankinės su joje buvusiais pinigais ir daiktais: 2200 Lt, įvairių lūpų dažų už 800 Lt, vairuotojo pažymėjimo, 100 Lt vertės elektroninio skaičiuotuvo „( - )“, 30 Lt vertės mėlynos spalvos dirbtinės odos rankinės, 10 Lt vertės juodos kosmetinės „( - )“, banko „HanzaNet“ kortelės, banko „Snoras“ kortelės, dviejų buto raktų. Iš viso patyrė 3250 Lt dydžio turtinę žalą (t. 1, b. l. 108).

181Iš 2008-01-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra ( - ), pastato pirmame aukšte, įvykio vietos apžiūroje dalyvavo vyr. specialistas Ž. N. (t. 1, b. l. 110–114). Prie 2008-01-14 įvykio apžiūros protokolo pridėta specialisto Ž. N. kortelė su kompiuterinėje laikmenoje užfiksuotais apžiūrėtų objektų vaizdais (t. 1, b. l. 114).

182Iš 2008-01-25 AB banko „Snoras“ rašto Nr. P1183 turinio matyti, kad kortele Nr. ( - ) 2008-01-14 20.30 val. buvo bandyta paimti 1000 Lt bankomate, esančiame ( - ), bet nesėkmingai (kortelė buvo įtraukta) (t. 1, b. l. 132).

183Iš 2008-04-25 tarnybinio pranešimo matyti, kad kratos metu pas G. K. namuose ir automobilyje „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) priklausančiame J. K., bet juo naudojasi G. K., rasta daug įvairių daiktų. Rasti daiktai buvo parodyti per televiziją, siekiant nustatyti asmenis, kuriems minėti daiktai priklauso. 2008-04-25 į policijos komisariatą atvyko moteris, prisistatė L. B., atpažino jai priklausančius daiktus: mėlynos spalvos piniginę, kosmetinę „( - )“, skaičiuotuvą „( - )“ (t. 1, b. l. 133).

184Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti tvarką, parodymų atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų tvarką reglamentuoja BPK 193, 194 straipsnio nuostatos. Nukentėjusiosios L. B. apklausos metu buvo paklausta ir išsiaiškinta (BPK 195 straipsnio 2, 3 dalys) ne tik apie tuos daiktus, kuriuos ji atpažino televizijos laidoje, bet ir apie kitus daiktus, kurių ji televizijos laidoje nematė. Tai, kad nukentėjusiajai L. B. iš jos pagrobti daiktai buvo parodyti per televiziją tarp daugelio kitų daiktų nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, sutrukdžiusiu byloje priimti teisingus sprendimus. Teismai byloje surinktus įrodymus turi vertinti atsižvelgdami ir į tų įrodymų gavimo aplinkybes (LAT nutartis baudž. byloje Nr. 2K-308/2014). Teismai gali pripažinti liudytojų (nukentėjusiųjų) parodymus nepatikimais ar neleistinais įrodymais nustatę, kad parodymai duoti ne apie pačių liudytojų tikrai žinomas reikšmingas bylos aplinkybes, bet apie aplinkybes, kurias nurodyti liudytojų (nukentėjusiųjų) buvo paprašyta, apie kurias liudytojai kalbėjo įtikinti ar kitaip neteisėtai paveikti. Tokie faktai šioje nagrinėjamoje byloje nenustatyti. Netikėti L. B. parodymais, kad ji atpažino savo daiktus niekieno nepaveikta, nėra pagrindo dar ir todėl, kad, apžiūrint piniginę, joje buvo surasta L. B. vizitinė kortelė, o AB bankas „Snoras“ informavo, kad 2008-01-14 20.30 val. buvo bandyta pasinaudoti L. B. bankine mokėjimų kortele (t. 1, b. l. 132).

185Iš 2008-04-28 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai: piniginė, kosmetinė „( - )“, skaičiuotuvas „( - )“. Apžiūrint piniginę, joje buvo surasta L. B. vizitinė kortelė (t. 1, b. l. 135–137).

186Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 50-1-00923-07 išskirta dalis daiktų, kurie buvo L. B. rankinėje. Šie daiktai rasti apžiūrint automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ), kuris priklauso J. K., bet juo naudojosi G. K. (t. 1, b. l. 134).

187Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto 2-ojo PK tyrėjos J. M. iniciatyva (t. 2, b. l. 74) 2008-12-09 iš Panevėžio apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro buvo gauta (t. 2, b. l. 75) ikiteisminiam tyrimui Nr. 46-1-00126-08 reikalinga medžiaga, kuri buvo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00923-07. Iš bylos Nr. 50-1-00923-07 buvo gautos kopijos: automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) 2008-03-06 apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 76–81), baudžiamosios bylos Nr. 50-1-00923-07 vyresniosios tyrėjos L. L. 2008-04-30 nutarimas dėl automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) jo registracijos liudijimo ir raktelių perdavimo J. K. (t. 2, b. l. 82), J. K. 2008-04-30 pakvitavimas, kad tuos daiktus gavo (t. 2, b. l. 83), vyresn. tyrėjos L. L. 2008-05-08 nutarimas dėl kai kurių 2008-03-06 apžiūros ir kratos metu paimtų daiktų perdavimo J. K. (t. 2, b. l. 84), J. K. 2008-05-08 pakvitavimas, patvirtinantis daiktų iš tyrėjos L. L. gavimą ir pasižadėjimą daiktus saugoti iki atskiro pareikalavimo (t. 2, b. l. 85), liudytojo J. K. 2008-05-08 apklausos protokolas, kurio kiekvienas puslapis J. K. pasirašytas, tačiau apie tai, kad jam išaiškintos BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatos, atskirai J. K. parašu nepatvirtinta (t. 2, b. l. 86–88), tačiau J. K. parodymų tyrinys patvirtina, kad su teise neduoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius buvo supažindintas, nes pareiškė, kad apie dukrą jokių parodymų neduos (t. 2, b. l. 87).

188Iš 2008-03-06 apžiūros protokolo turinio matyti, kad, apžiūrint automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) jame rasta daug daiktų, tarp kurių buvo ir „( - )“ kosmetinė, skaičiuotuvas „( - )“, mėlynos spalvos odinė piniginė (t. 2, b. l. 76–81).

189Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje 2011-07-20, kaltinamasis G. K. parodė, kad, automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūros metu nesivadovauta BPK 207 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes nefotografuota, nefilmuota, paimti daiktai nesupakuoti, neužantspauduoti, įrašai protokole taisyti, ne ant visų protokolo lapų pasirašė apžiūroje dalyvavę asmenys. Apžiūros procesas šališkas, nes apžiūra buvo atliekama Panevėžio apskrities VPK, ( - ) (t. 5, b. l. 110–114).

1902011-11-15 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. parodė, kad 2008-03-06, apie 16 val., jis buvo sulaikytas. Kaip matyti iš bylos, automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) buvo Panevėžio apskrities VPK ( - ), 20 val. buvo daroma krata, o 2008-03-06, apie 17 val., kaltinamasis buvo išvežtas į Šiaulius. Šiais parodymais kaltinamasis akcentavo, kad tuo savo parodymus baigė (t. 5, b. l. 190–191).

191Siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, atliekamas įvykio vietos, žmogaus kūno, lavono, vietovės, patalpų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimas (BPK 205 straipsnio 1 dalis). Daiktai, dokumentai ir kitokie objektai tiriami jų radimo vietoje. Daiktai, dokumentai ar kitokie objektai, kuriems ištirti reikia daug laiko arba kuriuos būtina tirti techninėmis priemonėmis, gali būti tiriami laboratorijoje arba kitoje vietoje, kur yra tam reikalingos sąlygos (BPK 205 straipsnio 2 dalis). Iš Panevėžio apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro viršininko M. A. lydraščio matyti (t. 2, b. l. 75), kad automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) 2008-03-06 apžiūros protokolas, kaip ir dar keletas dokumentų kopijų, buvo atsiųstas į nagrinėjamą bylą iš baudžiamosios bylos, kurios Nr. 50-1-00923-07. Iš protokolo turinio matyti, kad Panevėžio miesto VPK KP NTT vyr. tyrėja L. L. automobilį ir jame esančius daiktus apžiūrėjo Panevėžio apskrities VPK dislokacijos vietoje, ( - ), dalyvaujant NNTS tyrėjui A. Š. ir J. M., esant lietui ir šlapdribai. Apžiūros metu buvo surasti ne tik bylos tyrimui reikšmingi, kaip vėliau nustatyta, pagrobti daiktai, bet ir G. K. pasas, santuokos liudijimas, sūnaus D. gimimo liudijimas, Vokietijos žemėlapis „Stuttgart“, kirvis, santechninis raktas, montiruotė, buitinis peilis, „Maxima“ maišelis su akmeniu ir pusplyte bei kiti daiktai, kurių individualūs požymiai aprašyti, protokole jokių taisymų nėra. Kiekviename apžiūros protokolo lape pasirašė tyrėja L. L., o protokolo pabaigoje – ir automobilio apžiūroje dalyvavę asmenys. Protokole pažymėta, kad jame nurodyti daiktai paimti, duomenys apie daiktų supakavimą ir antspaudavimą į protokolą neįrašyti, tačiau dalyvavę automobilio apžiūroje asmenys dėl tyrėjos veiksmų jokių pastabų nepareiškė (t. 2, b. l. 76–81).

192Jeigu reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi, (ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras gali daryti poėmį. Poėmis daromas motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (BPK 147 straipsnio 1 dalis), bet iki 2011 metų rugsėjo 1 d. poėmis neatidėliotinais atvejais galėjo būti daromas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo poėmio padarymo turėjo būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl padaryto poėmio teisėtumo. Tai, kad 2008-03-06 buvo daryta automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūra, o ne poėmis, patvirtina, kad iš anksto apie bylai reikšmingų daiktų buvimą automobilyje žinoma nebuvo, daiktų paėmimas iš automobilio jo apžiūros metu neteisėtu nelaikytinas.

193BPK 207 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl daiktų ar kitų objektų apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. Iš kai kurių bylos duomenų matyti (t. 2, b. l. 89–93, 135––136), kad tuo metu, kai daiktų apžiūros aplinkybės būdavo apžiūrai palankios, nepriklausė nuo oro sąlygų, erdvės apžiūrai atlikti buvo pakankamai, apžiūrimi daiktai buvo ir fotografuojami.

194Dėl to, kad 2008-03-06 automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūrėtas policijai priklausančioje teritorijoje, šis veiksmas šališku nelaikytinas, automobilio apžiūros protokolas baudžiamojoje byloje atsirado kaip teisėto proceso veiksmo rezultatas, kuris esminių trūkumų neturi, todėl laikytinas įrodymu (BPK 20 straipsnis) ir juo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi pagrįstai.

195Iš vyresniosios tyrėjos L. L. 2008-04-10 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad G. K. parodymus duoti atsisakė, bet paaiškino, kad automobilyje „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) ir namuose ( - ), rasti daiktai priklauso tėvui J. K., kad jis arba giminaitė I. K. galėtų tuos daiktus atsiimti (t. 11, b. l. 60).

196Iš vyresn. tyrėjos L. L. 2008-05-06 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00923-07 dėl vagystės iš D. L. buto, 2008-03-06 buvo sulaikytas G. K., o jo automobilyje „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) rasti ir apžiūrėti daiktai. Ieškant daiktų savininkų, keletą kartų daiktai buvo parodyti per televiziją, atliktos kitos priemonės, tačiau nustatyta tik dalis savininkų, atpažinti daiktai perduoti į kitas baudžiamąsias bylas. Kadangi likusius neatpažintus daiktus kaip savo pripažino J. K., kurio vardu registruotas ir automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) daiktai perduoti jam (t. 11, b. l. 61).

197Iš informacijos apie kelių transporto priemones išrašo matyti, kad automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) yra registruotas J. K., gim. ( - ) , vardu (t. 3, b. l. 55). 2008-04-30 automobilis, jo dokumentai ir du automobilio rakteliai, o 2008-05-08 ir kiti daiktai, kurių ryšys su baudžiamąja byla nenustatytas, buvo perduoti J. K., kuris paaiškino apie jam perduotų daiktų įsigijimo aplinkybes bei pasižadėjo daiktus saugoti iki atskiro pareikalavimo (t. 2, b. l. 83, 84, 85, 86–88).

198Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos apie G. K. baustumą matyti, kad nuo 2006-01-03 automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) yra registruotas J. K. vardu (t. 3, b. l. 55), tačiau Kelių eismo taisyklių pažeidimus, važinėjant tuo automobiliu 2006-05-08, 2006-06-22, 2007-03-08, 2007-10-24, padarė G. K. (t. 6, b. l. 43–47), o 2008-08-19, apie 9.30 val., papildęs automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) dujomis degalinėje, esančioje ( - ), nuvažiavo nesumokėjęs už degalus (t. 1, b. l. 20).

199Tenkinant kaltinamojo G. K. prašymą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje kolegija nutarė gauti duomenų apie tai, kas važinėdamas automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-03-06, ar tuo automobilių Kelių eismo taisyklių nepažeidė J. M. (t. 10, b. l. 76, t. 11, b. l. 8, 9).

200Pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pateikus duomenis (t. 11, b. l. 10, 12, 14, 15) iš Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro buvo gauta nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, kopija, iš kurios matyti, kad

2012008-01-25 J. J. (nurodytas J. M. asmens kodas), gyv. ( - ), paskirta 100 Lt bauda už tai, kad 2008-01-25 13.40 val. ( - ) namo vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, kuri pasibaigė 2008-01-18. Anksčiau jos vardu registruotų pažeidimų nėra (t. 11, b. l. 17, 18).

2022010-05-12 teisiamajame posėdyje J. M. (J.) buvo apklausta kaip liudytoja, nors tam kaltinamasis G. K. prieštaravo (t. 4, b. l. 136–137). J. M. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2008-04-30 (t. 3, b. l. 58–59), kad automobilį „Volkswagen Golf“ vairuodavo labai retai ir tik šalia esant G. K.. Kaip matyti iš J. M. parodymų ir nustatytų nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių, J. M. vairavimas 2008-01-25 nieko bendro su kaltinamajam G. K. pareikštais kaltinimais ir skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis bylos aplinkybėmis neturi. Įtarimams, kad J. M. dalyvavo pagrobime daiktų, kurie 2008-03-06 buvo aptikti apžiūrint automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) pagrindo nėra, nes bylos duomenys to nepatvirtina.

203Apelianto versijos, kad automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) buvo pagrobtas, paimtas neteisėtai, į jį daiktus galėjo sudėti kažkas kitas, norėdamas apeliantui pakenkti, kad tuo automobiliu neteisėtai naudojosi tyrėja L. L., todėl ir ji prisidėjo prie daiktų automobilyje atsiradimo, todėl ir ji gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, atmestinos kaip nepagrįstos jokiais duomenimis. Jokio pranešimo apie vagystę ar neteisėtą pasinaudojimą automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) policija negavo nei iš apelianto, kuris naudojosi tuo automobiliu, nei iš J. K., kurio vardu tas automobilis registruotas.

204Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendyje, kuris priimtas dėl 2008 metų lapkričio mėnesio įvykių, konstatuota, kad automobiliu Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) 2008-11-10, 2008-11-11, 2008-11-14 naudojosi G. K., tai patvirtinta ir Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nutartimi (t. 5, b. l. 163–169, 170–182).

205Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. PK Kriminalinės policijos skyriaus paklausimo Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijai ir Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos atsakymo matyti, kad 2007-12-08, 2008-03-01, 2008-02-02, 2008-02-15, 2008-01-14 nebuvo tikrinama, ar G. K. yra namuose ( - ) (t. 3, b. l. 113, 114).

2062013-12-23 apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 10, b. l. 83) kaltinamasis G. K. prašė iškviesti ir apklausti D. G., kurį pažįsta D.. Kaltinamasis parodė, kad 2008-03-06 automobiliu „Volkswagen Golf“ važiavo D. (mirė ( - ) , t. 12, b. l. 34) ir D. G. (mirė ( - ) , t. 12, b. l. 1).

207Kadangi, kolegijos nuomone, Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto 2-ojo PK tyrėjos J. M. iniciatyva (t. 2, b. l. 74) 2008-12-09 iš Panevėžio apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro gauta (t. 2, b. l. 75) ikiteisminiam tyrimui Nr. 46-1-00126-08 reikalinga informacija, kuri buvo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00923-07, buvo neišsami, kolegijos iniciatyva buvo paprašyta pateikti pačią baudžiamąją bylą Nr. 50-1-00923-07 (t. 11, b. l. 57). Iš ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00923-07 esančio Šiaulių miesto VPK 1-ojo PK KP NTS tyrėjo S. Z. 2008-03-06 tarnybinio pranešimo dėl G. K. asmens kratos (t. 11, b. l. 59), kuris teismo posėdyje buvo perskaitytas, bet su pačia nebaigta tirti byla Nr. 50-1-00923-07 kaltinamajam susipažinti neleista (t. 11, b. l. 73), tapo aišku, kad G. K. 2008-03-06, apie 17.30 val., buvo sulaikytas ( - ), prie ( - ) (G. K. teisme parodė, kad buvo sulaikytas ne prie nurodyto namo, bet jame, nes buvo atėjęs registruotis pas probacijos tarnybos darbuotoją), kai su J. M. atvyko automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) Įtarus, kad automobilio salone buvę daiktai gali būti pagrobti, G. K. su J. M. ir automobiliu buvo pristatyti į Panevėžio m. 1-ąjį PK. Asmens kratos metu pas G. K. kišenėje buvo rastas plastikinis permatomas maišelis su baltais milteliais (t. 2, b. l. 58, 59).

208Prie skundžiamu 2012-06-25 nuosprendžiu už naujas nusikalstamas veikas paskirtos subendrintos bausmės Panevėžio apylinkės teismas pridėjo ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartimi pagal 2009-03-20 ir pagal 2009-11-23 nuosprendžius paskirtos subendrintos bausmės dalį. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-184/2009 G. K. buvo nuteistas už psichotropinės medžiagos įgijimą 2008 m. sausio–vasario mėnesiais, laikymą, gabenimą 2008-03-06 ir už svetimo turto pagrobimą ( - ) 2007-09-08. Su psichotropine medžiaga G. K. buvo sulaikytas ( - ) 2008-03-06. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžiu neginčijamai nustatyta (nuosprendis įsiteisėjo 2010-01-14, t. 23, b. l. 89–99, 100–107), kad G. K. „2008 m. sausio–vasario mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku ( - ) , name, ( - ) mieste, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – 0,127 gramo metamfetamino, kurią neteisėtai gabeno ( - ) miesto gatvėmis į butą, esantį ( - ) mieste, ir ją ten neteisėtai laikė, po to tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, dalį – 0,107 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, paėmęs iš laikymo vietos, neteisėtai gabeno ( - ) miesto gatvėmis ir neteisėtai laikė kelnių kišenėje ( - ) 2008 m. kovo 06 d., apie 18.00 val., kuomet asmens kratos metu, Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose ( - ) mieste, priekinėje kairės pusės džinsinių kelnių kišenėje buvo rastas ir paimtas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - 0,107 gramo metamfetamino, kitą dalį - 0,020 gramo psichotropinės medžiagos - metamfetamino, neteisėtai laikė bute, esančiame ( - ) mieste, iki 2008 m. kovo 06 d., apie 20.00 val., kuomet kratos bute metu buvo rastas ir paimtas 1 mililitro talpos vienkartinis švirkštas su bespalviu skaidriu skysčiu, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 0,020 gramo metamfetamino.“

209Apie G. K. sulaikymo 2008-03-06 aplinkybes teismui baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-184/2009 parodė Šiaulių policijos pareigūnai liudytojai T. F. ir S. Z.. Įsiteisėjusiame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendyje išdėstyti tų liudytojų parodymai. Liudytojas T. F. parodė, kad alaus statinės vagystė iš Šiaulių kavinės „( - )“ buvo išaiškinta nustačius automobilio valstybinį numerį. Buvo nustatyta, kad automobilis priklauso kaltinamojo tėvui, naudodamasis šiuo automobiliu už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas G. K.. Peržiūrėję kartotekoje nuotraukas, pamatė, kad tai tas pats asmuo kaip ir filmuotoje medžiagoje. Atpažino iš veido bruožų, nuplikimo. Kadangi G. K. į Šiaulių policiją nevykdavo, visaip apgaudinėdavo, išsisukinėdavo, todėl teko jį parsivežti prievarta. Žinojo, kad G. K. yra skirti įpareigojimai – būti namuose, registruotis policijoje. G. K. sulaikė Pataisos inspekcijoje. Kratą darė Panevėžio 1-ajame PK, paskui atliko kratą namuose. Kelnių kišenėje rado maišelį su baltos spalvos milteliais. Namuose rado švirkštus. Iš Panevėžio G. K. buvo nuvežtas į Šiaulių 1-ąjį policijos komisariatą, psichiatrinę ligoninę, po to į areštinę. Sulaikytojo automobilyje buvo sumušta moteris, automobilyje buvo daug įtartinų daiktų, todėl paprašė Panevėžio pareigūnų pagalbos, kad nepaliktų automobilio be priežiūros. Kratą namuose įformino ( - ) pareigūnai. Kratą atliko ieškodami alaus statinės. Po to važiavo į Šiaulių 1-ąjį policijos komisariatą, vėliau – į ligoninę patikrinti, ar G. K. nėra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Ligoninėje G. K. kategoriškai atsisakė duoti mėginius, tada jis buvo išvežtas į areštinę. Asmens krata buvo atlikta Panevėžio 1-ajame policijos komisariate. Tarnybiniame pranešime užfiksavo tai, kas atrodė svarbu.

210Įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-92-184/2009) užfiksuoti liudytojo S. Z. parodymai taip pat paneigia apelianto G. K. argumentus, kad jis automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) 2008-03-06 automobilyje surastų daiktų nevežė, kad automobilis buvo pagrobtas ar jį neteisėtai užvaldė kiti asmenys. S. Z. parodė, kad dėl alaus statinės vagystės iš kavinės „( - )“, ( - ), buvo nustatytas įtariamasis G. K.. Matė vaizdo įrašą. Daugiau jis pats tyrime nedalyvavo. Vėliau buvo gautas nutarimas atlikti kratą namuose – ieškoti pavogtos statinės. Tai galėjo būti kovo–balandžio mėnesiais. Atvyko į ( - ) su T. F.. G. K. jų neįsileido, todėl nuvyko į Pataisos inspekciją, nes jis turėjo ateiti pasižymėti. Sulaikę G. K. pataisos inspekcijoje, važiavo į komisariatą. G. K. į pataisos inspekciją buvo atvykęs sidabrinės spalvos automobiliu „Volkswagen Golf“. Įtarę, kad automobilyje gali būti vogtų daiktų, paprašė ( - ) pareigūnų pagalbos. Policijos komisariate asmens kratos metu įtariamojo kelnių kišenėje buvo rastas maišelis su baltos spalvos milteliais. Paskui vyko į namus atlikti kratą. Atliekant kratą, alaus statinės nerado. Po pirmos kratos G. K. parsivežė į ( - ) . Jis buvo nuvežtas į psichiatrinę ligoninę patikrinti, ar nėra vartojęs narkotinių medžiagų, tačiau jis pasitikrinti atsisakė, todėl buvo pristatytas į areštinę. Į Pataisos inspekciją atvyko į darbo pabaigą. Sulaikius G. K. daiktų nepaėmė. Atrodo, kad buvo paimta pora telefonų Panevėžio policijos komisariate.

211Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-184/2009 taip pat konstatuota, kad „Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad buvo paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, jam buvo skirti įpareigojimai: nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, keturis kartus registruotis policijoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos. 2007 m. kovo mėnesį apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą - uždrausti bendrauti ir ieškoti ryšių su sūnumi. Jei ne ši aplinkybė, nusikaltimo nebūtų padaręs. Jis buvo depresijoje ir neviltyje 7 mėnesius, nes negalėjo bendrauti su sūnumi ir su juo matytis. Tai sutrikdė jo psichiką ir mąstymą. Iki to laiko laikėsi visų įpareigojimų, stengėsi dirbti, todėl mano, kad jį tai privedė, kad netinkamu laiku atsirado ( - ) mieste – netinkamoje vietoje, kur buvo įvykis.“ „Tą dieną jis pastatė automobilį ( - ), kieme.“ „Jei būtų žinojęs, kad jos vertė 200 litų, nebūtų jos ėmęs. Paėmė statinę. Iš anksto vagystės neplanavo, ji įvyko impulsyviai.“ „Kas vyko toliau nurodė tyrimo metu. Ekspertai nustatė, kad maišelyje rasta narkotinė medžiaga – metamfetaminas. Ši medžiaga buvo rasta sulaikant 2008-03-06, kai atvyko į Pataisos inspekciją atsižymėti 17.20 val. Turėjo keturis kartus atsižymėti, pasirašė. Buvo F., Z.. Jie uždėjo antrankius, padarė asmens kratą. Išėmė du telefonus, sim kortelę, piniginę, 11 raktų, vairuotojo pažymėjimą, peilį. Paskui peilis kažkur dingo. Atliko kruopščią kratą, tai patvirtina dokumentai. Prokuroras nurodė, kad narkotikai rasti galinėje kišenėje, tačiau jis su tuo nesutiko, nes policijos komisariato darbuotojai išėmė iš priekinės kišenės, taip jam atrodė. Neatsimena, iš kur atsirado maišiukas. Su tuo maišiuku nebūtų ėjęs į Pataisos inspekciją. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neatsimena narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybių, jį įkalbėjo, nurodyti ( - ) name, kur buvo ir miegojo, iš ten galėjo atsirasti narkotinės medžiagos. Prieštaravimų atsirado, kadangi mano, kad ekspertizės išvadoje nurodyta, kad rasta medžiaga namuose ne metamfetaminas, o kaltinime nurodytas vienas kiekis, su tuo kur rado pas jį. Jis pats nevartoja narkotinių medžiagų, bet yra bandęs jas vartoti. Prisipažįsta, kad kišenėje ir namuose rastos narkotinės medžiagos. Dėl savo poelgio labai gailisi.“

212Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-184/2009 nustatytų aplinkybių matyti, kad 2008-03-06 G. K. automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) su jame sukrautais daiktais 2008-03-06 iki atėjimo į Panevėžio pataisos inspekciją ( - ) važiavo, automobiliu jo apžiūros metu rastus daiktus vežė, 2008-03-06 buvo sulaikytas atsitiktinai. Automobilyje Šiaulių policijos pareigūnai aptiko ir J. M., automobilis Panevėžio apskrities VPK atsirado policijos pareigūnams T. F. ir S. Z. paprašius Panevėžio policijos pareigūnų nepalikti automobilio be priežiūros, apeliantas mirusius R. D. ir D. G. apkalbėjo nepagrįstai, nepagrįsti įtarimai buvo mesti ne tik tyrėjai L. L. (gyvena užsienyje, t. 11, b. l. 63), bet ir kitiems policijos pareigūnams.

213Policijos pareigūnų T. F., S. Z. parodymai (T. F. ir S. Z. iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje atleisti, t. 22, b. l. 150), kaltinamojo G. K. parodymai, kurie užfiksuoti įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-184/2009, S. Z. 2008-03-06 tarnybinio pranešimo turinys, kurį išsamiau paaiškina pacituotos nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-184/2009 dalys, patvirtina, kad iki sulaikymo 2008-03-06 automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) važiavo ir 2008-03-06 automobilio apžiūros metu rastus daiktus (t. 2, b. l. 76–81) vėžė kaltinamasis G. K., taip pat atsakė į klausimą, kaip automobilis atsirado Panevėžio m. VPK, kodėl 2008-03-06 automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūroje Panevėžio m. VPK, esančio ( - ), dalyvavo ne kas nors kitas, bet J. M., kodėl ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje G. K. buvo prieš J. M. apklausą, apeliavo į jos kaip sugyventinės teisę neduoti parodymų.

214Baudžiamajame procese įrodymai neleistinais pripažįstami ne dėl bet kokių nustatytų taisyklių pažeidimų, o tik dėl tokių pažeidimų, dėl kurių kyla abejonių dėl surinktų įrodymų patikimumo ar dėl pažeidimų, kuriais buvo iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (LAT nutartis byloje Nr. 2K-308/2014). Bylos duomenys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad įrodymu byloje negali būti pripažintas Šiaulių miesto VPK viršininkui skirtas S. Z. 2008-03-06 tarnybinis pranešimas, nes nėra pagrindo teigti, kad tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija gali būti neteisinga, nepatikima, kad buvo suvaržytos įstatyme įtvirtintos kaltinamojo teisės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nenurodė jokių konkrečių BPK nuostatų, kurios būtų pažeistos šį dokumentą pripažįstant leistinu įrodymu.

2152014-03-26 apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas 2008-03-06 automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūroje dalyvavęs tyrėjas A. Š.. Liudytojas parodė, kad nuo įvykio praėjo daug laiko, todėl, kaip vyko automobilio apžiūra, neatsimena, viskas nurodyta automobilio apžiūros protokole (t. 11, b. l. 68). Kolegijos nuomone, bandymas apklausti kitus automobilio apžiūroje dalyvavusius asmenis duotų tą patį rezultatą.

216Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo G. K. parodymus, kad 2008-01-14 vagystės iš patalpų ( - ), nepadarė, o automobiliu „Volkswagen Golf“, kuriame buvo rasti daiktai, 2008-03-06 nesinaudojo, juo naudojosi kiti asmenys, kaip prieštaraujančius byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams atmetė pagrįstai ir nurodė konkrečius tokio sprendimo motyvus, paremtus byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nuosprendyje išdėstyti ir teismo motyvai, kuriais remiantis atmetami kaltinamojo argumentai, kad įrodymus apžiūrint automobilį suklastojo policijos pareigūnai. Kad L. B. turto pagrobimo metu apeliantas buvo kitoje vietoje, nepasitvirtino nei teisiamajame posėdyje, nei bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu.

217BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas ( BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis byloje Nr. 2K-396/2014 ).

218Taigi teisėjų kolegija daryti išvados, kad tiriant nusikalstamą veiką dėl L. B. turto pagrobimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ar procesinės teisės normas, kad buvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), neturi jokio pagrindo.

219Vagystė iš UAB „( - )“ patalpų ( - )

220G. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 2 d., apie 23 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu laiku, iš UAB „( - )“ administracinių patalpų ( - ), sudaužęs 540 Lt vertės UAB „( - )“ fasadinių lauko durų stiklo paketą ir taip įsibrovęs į patalpas, iš jų pagrobė svetimą UAB „( - ) “ priklausantį turtą – nešiojamąjį kompiuterį ACER TM243XC, kurio vertė 3693,60 Lt, kompiuterio pelę, kurios vertė 16,20 Lt, kompiuterio dėklą, kurio vertė 124,20 Lt, iš viso pagrobė turto už 3834 Lt.

221Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendis dėl vagystės iš UAB „( - )“ patalpų paremtas tuo, kad 2008-03-06 apžiūros protokole rašoma, jog automobilyje „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) „tarp 20.31 ir 21.40 val. buvo daiktai: kompiuterio krepšys, mobilusis telefonas Nokia 6310, nešiojamas kompiuteris Acer, mobilusis telefonas Sony Erikson ir kad tuo automobiliu naudojosi G. K.“. Apeliantas mano, kad turėjo būti nustatyta, nuo kada tie daiktai atsirado automobilyje, kada jis tą automobilį vairavo ar juo važiavo, bet tai nepadaryta, o atmetus kaltinamojo prašymą tai padaryti, buvo pažeista BPK 1 straipsnio 1 dalis, tie pažeidimai yra esminiai (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Apelianto nuomone, remiantis skundžiamu nuosprendžiu ir „Konstitucijos 29 str., BPK 6 str. 2 d., 3 d.“ dėl vagysčių iš UAB „( - )“ patalpų „turės būti nuteisti visi, kas kada nors naudojosi automobiliu VW Golf ( - ) o teisėjai D. Švitinienei buvo žinoma, kad tuo automobiliu naudojosi L. L., Š. Š., R. D., D. G., R. D. pažįstamas, J. K., J. M. ir kiti asmenys, kurie naudojosi automobiliu jį pavogus, neteisėtai paėmus, pažeidžiant BPK 147 straipsnį, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi.

222G. K. prašo jį dėl vagystės iš UAB „( - )“ patalpų išteisinti, nes to nusikaltimo nepadarė, asmenys, kurie avėjo avalynę, kurios pėdsakai rasti UAB „( - )“ ir UAB „( - ) “, nenustatyti, nusikalstamos veikos padarymo laiku buvo namuose.

223Apelianto G. K. pareiškimas, kad asmenys, kurie avėjo avalynę, kurios pėdsakai rasti UAB „( - )“, nenustatyti, reiškia ne ką kitą, bet pripažinimą, kad niekas iš byloje tyrimus atlikusių specialistų, įrodymus rinkusių tyrėjų, kitų policijos pareigūnų, prokurorų, jokių įrodymų neklastojo, nekalto asmens pripažinti kaltu nesiekė, kad specialistai ir byloje įrodymus rinkę bei juos vertinimui teikę pareigūnai buvo objektyvūs ir nešališki.

224BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja pačiam teismui kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.

2252K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis byloje Nr. 2K-396/2014).

2262014-03-10 teismo posėdyje kaltinamasis G. K. prašė prie bylos pridėti medicininę pažymą, pareikalauti sveikatos istorijos, nes dokumentai patvirtina, kad jis nusikaltimų padaryti negalėjo, nes nuo 2008-01-21 iki 2008-02-01 buvo sugipsuota jo koja (t. 10, b. l. 203, 229). Apžiūrėjus medicininę pažymą nustatyta, kad G. K. neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją laikas pateisintas nuo 2008-01-21 iki 2008-01-25 tik dėl blauzdinio pėdos sąnario raiščių patempimo, duomenų apie kojos gipsavimą nėra (t. 10, b. l. 204).

2272011-11-15 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. pareiškė, kad patyrinėjo datas, kurios nurodytos kaltinime, prisiminė, ką tomis dienomis veikė, kur buvo, kas tai gali paliudyti, papildomai nurodys asmenis, kurie gali patvirtinti, kad nurodytų batų nenešiojo (t. 5, b. l. 189). Kai teismas leido kaltinamajam G. K. kalbėti, jis parodė, kad 2008-02-02 23 val. buvo namuose, nes, kaip matyti iš medicininių dokumentų, 2008-02-02 gydėsi, vaikščiojo į ( - ) miesto polikliniką, ( - ) psichoterapijos ir psichoanalizės centrą. Tomis dienomis kaltinamajam buvo paskirti vaistai, dieną ir naktį buvo namuose. Nuo 22 val. visada būdavo namuose. Tą naktį namuose buvo kaltinamojo tėvas ir motina, jie gali patvirtinti, kad 2008-02-02 nuo 22 val. iki ryto kaltinamasis buvo namuose. Tėvai ne visada gyveno nurodytu adresu, bet tomis dienomis buvo. Tėvai praktiškai atvažiuodavo kiekvieną dieną. 2008 m. vasario mėnesį po 22 val. į kaltinamojo namus labai dažnai atvažiuodavo policijos pareigūnai, praktiškai kiekvieną dieną. Tikrino ir Pataisos inspekcijos darbuotojai. Ne vieną kartą buvo atvykę pareigūnai iš ( - ) , buvo įvykę keletas incidentų, todėl gerai atsimena (įsiteisėjusiame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendyje (baudž. byla Nr. 1-92-184/2009) užfiksuoti liudytojo T. F. parodymai patvirtina, kad G. K. neatvykimą į policiją pateisino ir savo liga, bet sugipsuotas nebuvo). Tomis dienomis buvo ypač kontroliuojamas policijos pareigūnų. Tas dienas gerai atsimena ir tikrai žino, kad niekur iš namų nebuvo išėjęs.

2282012-01-12 teisiamajame posėdyje G. K. parodė, kad 2008-02-02 naktį buvo namuose (t. 5, b. l. 190, 193, t. 6, b. l. 51, 64).

2292014-03-05 apeliacinės instancijos teismo posėdyje G. K. patvirtino, kad 2008-02-02, apie 23 val., buvo namie su liudytojais (t. 10, b. l. 113).

230Iš Panevėžio apskrities VPK viršininko pavaduotojo M. A. 2014-03-24 pranešimo kolegijai tapo žinoma, kad 2007–2008 metų G. K. patikrinimo aktai buvo siunčiami Probacijos tarnybai, bet ir ten, suėjus saugojimo terminams, tie dokumentai nebesaugomi. Taip pat ir duomenys apie G. K. sulaikymą ir pristatymą į Panevėžio apskrities VPK 2007 metais nebesaugomi, nes žurnalai, kuriuose tie duomenys buvo registruojami, suėjus saugojimo terminui, sunaikinti. Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, G. K. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki kovo 2 d. sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskrities VPK nebuvo (t. 11, b. l. 63).

231Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. PK Kriminalinės policijos skyriaus paklausimo Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijai ir Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos atsakymo matyti, kad 2007-12-08, 2008-03-01, 2008-02-02, 2008-02-15, 2008-01-14 nebuvo tikrinama, ar G. K. yra namuose ( - ) (t. 3, b. l. 113, 114, 115, 116).

2322012-03-22 teisiamajame posėdyje baigiamosios kalbos metu kaltinamasis G. K. patvirtino (t. 7, b. l. 95), kad D. K. ir J. K. tvirtina, jog kaltinamasis 2008-02-02 nuo 22 val. iki ryto buvo namuose ir niekur nebuvo išėjęs. Kaltinamojo teigimu, nuo 2008-01-25 iki 2008-02-04 jam buvo diagnozuota psichinė liga ir paskirtas gydymas psichotropiniais vaistais, kuriuos buvo nurodyta gerti vakare, todėl nuo 22 val. gerdavo vaistus, niekur iš namų neišeidavo. Tėvai D. K. ir J. K. į namus ateidavo prieš 22 val. ir naktimis būdavo namuose ( - ), kontroliuodavo, kad kaltinamasis nepramiegotų policijos pareigūnų ir Pataisos inspekcijos pareigūnų patikrinimų, nes policijos pareigūnai į namus atvažiuodavo tikrinti kiekvieną vakarą, naktį. Apeliantas tvirtino kad tai, jog tėvai ateidavo į namus ( - ), pas kaltinamąjį ir būdavo namuose nuo 22 val. iki ryto, patvirtina liudytoja J. M. apklausos metu 2008-04-30 (t. 3, b. l. 58–59).

233Iš teisiamajame posėdyje išnagrinėtos bylos duomenų matyti, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės, kiek tai objektyviai buvo įmanoma, buvo išnagrinėtos nepažeidžiant rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) bei nesuvaržant kaltinamojo įstatymų garantuotų teisių (BPK 22 straipsni 3 dalis).

234Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame posėdyje buvo perskaityti (t. 5, b. l. 41) liudytojo N. B. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje 2010-05-12 (t. 4, b. l. 137). Liudytojas N. B. parodė, kad vakare, apie 21–22 valandą, (ikiteisminio tyrimo metu, t. 1, b. l. 156, parodė, kad 2008 metų vasario pradžioje, apie 23 val.) eidamas pro ( - ) gatvės 99-tą namą pamatė, kad išdaužtas UAB „( - )“ priklausančių patalpų durų stiklas. Matė, kad buvo įmesta plyta, lygtai blokas. Įvykio vietoje nieko nebuvo, pats į vidų nėjo, nes minėtoje firmoje nedirba. Paskambino UAB „( - )“ rangovui R. B., su kuriuo dirba vienoje įmonėje. Policijos atvykimo nelaukė. Liudytojas parodė, kad savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 156), tvirtina.

235Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame posėdyje buvo perskaityti (t. 5, b. l. 41) liudytojo R. B. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje 2010-04-08. Šis liudytojas 2010-04-08 parodė, kad dirba AB „( - ) “ darbų vadovu. Kad iš biuro, kuris yra ( - ), ir kuriame įsikūrusi įmonė UAB „( - )“, įvyko vagystė, paskambinęs pranešė N. B.. Jis pranešė, kad išdaužtas UAB „( - )“ langas. Matė, kad išdaužtas ir išstumtas apatinis durų stiklas. Buvo pavogtas nešiojamasis kompiuteris. Liudytojas teismo prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 4, b. l. 108).

236Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame posėdyje buvo perskaityti buvusios kaltinamojo sugyventinės liudytojos J. M. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje 2010-05-12 (t. 5, b. l. 41). Liudytoja J. M. 2010-05-12 teisiamajame posėdyje parodė, kad maždaug prieš trejus metus, gal 2007 metais, su kaltinamuoju G. K. teko kartu gyventi apie 6 mėnesius laiko. Nors gyveno kartu, bet bendro ūkio nevedė. Gyveno G. K. patalpose, daugiau niekas kartu negyveno. Liudytojos parodymais, G. K. ją mušdavo be priežasties, jai su juo buvo sunku, ar jis vartojo alkoholį ar narkotikus, nežino, naktimis jis niekur neišeidavo. G. K. niekur nedirbo, abu gyveno iš liudytojos tėvų paramos, truputį dirbo ir pati liudytoja. Iš G. K. jokių pinigų negaudavo. Kas mokėjo už butą, kuriame gyveno, liudytoja nežino. G. K. turėjo sidabrinės spalvos automobilį „Volkswagen Golf“, kitų automobilių neturėjo. Automobilis priklausė kaltinamojo tėvui, liudytoja matė automobilio dokumentus. Liudytoja kaltinamojo tėvą pažinojo tik iš matymo, bendrauti su juo neteko. Automobiliu naudojosi tik G. K., nei ji, nei kas nors kitas tuo automobiliu nesinaudojo. Namie pas kaltinamąjį buvo įvairių daiktų – visokios smulkmenos, kasetės, knygos. Liudytoja parodė, kad savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 58–59), patvirtina (t. 4, b. l. 136–137).

237Pirmosios instancijos teismas tyrė bei nuosprendyje įvertino ir baudžiamosios bylos dokumentus.

2382008-02-03 protokolo-pareiškimo turinys patvirtina, kad UAB „( - )“ direktorius V. D. policijai pranešė apie tai, jog 2008-02-02, apie 23.00 val., buvo išdaužtas įmonei priklausančių patalpų, esančių ( - ), durų stiklo paketas ir pavogtas nešiojamasis kompiuteris „HP“ (t. 1, b. l. 138).

239Iš 2008-02-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta ( - ), tame pastate esančios UAB „( - )“ biuro patalpos. Pietinės pusės durų apatinės dalies stiklo nėra – ten matyti kiaurymė. Stiklas guli ant žemės. Stikle matyti daugybiniai skilimai. Prie pietinės sienos matyti atremtas didelis statybinis blokelis, nuo kurio paimtos mikrodalelės. Netoli stiklo, ant grindų rastas avalynės pėdsako fragmentas, kuris pažymėtas Nr. 1 ir paimtas tyrimui. Antras avalynės fragmentas rastas 140 cm atstumu nuo vakarinės pusės. Šis pėdsakas pažymėtas Nr. 2 ir paimtas tyrimui. Tarp avalynės pėdsakų Nr. 1 ir Nr. 2 yra 49 cm atstumas. Rastas ir trečias avalynės pėdsakas, esantis 144 cm atstumu nuo vakarinės sienos. Šis pėdsakas pažymėtas Nr. 3 ir paimtas tyrimui. Avalynės pėdsako Nr. 4, rasto 352 cm atstumu nuo vakarinės sienos, pavyzdys taip pat paimtas tyrimui. Tarp pėdsakų Nr. 3 ir Nr. 4 yra 180 cm atstumas. Įvykio vietos apžiūroje dalyvavo specialistas O. K. (t. 1, b. l. 140–144). Fotonuotraukų padaryti nepavyko dėl fotoaparato gedimų (t. 1, b. l. 145). Iš įvykio vietos apžiūros eigos aprašymo matyti, kad jos apžiūra atlikta laikantis BPK 205 straipsnio reikalavimų.

240Iš 2008-03-12 daikto apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pilkos spalvos cementinis blokelis, paimtas 2008-02-03 įvykio vietos apžiūros metu iš UAB „( - )“ biuro patalpų (t. 1, b. l. 146–147). Daiktas apžiūrėtas laikantis BPK 207 straipsnio reikalavimų, nufotografuotas.

241UAB „( - )“ direktoriaus V. D. 2008-02-13 pažyma patvirtina, kad apžiūrėtos patalpos, kuriose įsikūrė UAB „( - )“, nuomojamos iš UAB korporacijos „( - )“. Pažyma informuoja, kad dėl išdaužto grūdinto fasadinių durų stiklo UAB „( - )“ patyrė 540 Lt dydžio žalą. Įsibrovimo į patalpas metu buvo pagrobtas UAB korporacijai „( - )“ priklausantis nešiojamasis kompiuteris ACER TM243XCel2500 14.1 „( - ) 20GB FDD 3,5“, DVD-CDRW Lan10/100, Modemas 56k, XP Home ENkeyb 2YW su pelytė ir dirbtinės odos dėklas. Patirti nuostoliai – 4189 Lt (t. 1, b. l. 158).

242Kompiuterio, pelytės ir dirbtinės odos dėklo pirkimo faktui bei kainai patvirtinti prie bylos pridėta 2003-11-26 PVM sąskaita faktūra, serija LEB, Nr. 7978110 (t. 1, b. l. 165). Kad pagal šią sąskaitą pirkti daiktai įtraukti į UAB korporacijos „( - )“ ilgalaikio materialiojo turto apskaitą, patvirtina 2003-11-28 įvedimo į eksploataciją aktas Nr. 69 (t. 1, b. l. 166).

243Iš 2008-04-25 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2008-03-06 automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūros metu jame aptikti nešiojamasis kompiuteris ACER TM243X ir nešiojamojo kompiuterio krepšys, kuris pavadintas brezentiniu krepšiu. Daiktų apžiūra atlikta laikantis BPK 207 straipsnio reikalavimų, daiktai nufotografuoti (t. 1, b. l. 167-169, t. 2, b. l. 76–81). Teisiamajame posėdyje daiktiniai įrodymai apžiūrėti nebuvo, tačiau tai buvo padaryta apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Daiktų apžiūros metu kaltinamasis laikėsi nuomonės, kad brezentas dirbtine oda nelaikytinas.

244Iš Panevėžio apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro viršininko M. A. lydraščio matyti (t. 2, b. l. 75), kad automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) 2008-03-06 apžiūros protokolas, kaip ir dar keletas dokumentų kopijų, buvo atsiųstas į nagrinėjamą bylą iš baudžiamosios bylos, kurios Nr. 50-1-00923-07 Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto 2-ojo PK viršininko V. P. pareikalavimu (t. 2, b. l. 74). Iš protokolo turinio matyti, kad Panevėžio miesto VPK KP NTT vyr. tyrėja L. L. automobilį ir jame esančius daiktus apžiūrėjo Panevėžio apskrities VPK dislokacijos vietoje ( - ) , dalyvaujant NNTS tyrėjui A. Š. ir J. M., esant lietui ir šlapdribai. Apžiūros metu buvo surasti tyrimui reikšmingi pagrobti daiktai. Kiekviename 2008-03-06 automobilio apžiūros protokolo lape pasirašė tyrėja L. L., o protokolo pabaigoje – ir automobilio apžiūroje dalyvavę asmenys (t. 2, b. l. 76–81). Protokole pažymėti svarbiausi ir atskiriems daiktams būdingi požymiai, pažymėta, kad apžiūros metu apžiūrėti daiktai paimti, duomenys apie daiktų supakavimą ir antspaudavimą į protokolą neįrašyti, tačiau dalyvavę automobilio apžiūroje asmenys dėl tyrėjos veiksmų jokių pastabų nepareiškė (t. 2, b. l. 76–81).

245Jeigu reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras gali daryti poėmį. Poėmis daromas motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (BPK 147 straipsnio 1 dalis), bet iki 2011 metų rugsėjo 1 d. poėmis neatidėliotinais atvejais galėjo būti daromas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo poėmio padarymo turėjo būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl padaryto poėmio teisėtumo. Tai, kad 2008-03-06 buvo daryta automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūra, o ne poėmis, patvirtina, kad iš anksto apie bylai reikšmingų daiktų buvimą automobilyje žinoma nebuvo.

246BPK 207 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl daiktų ar kitų objektų apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. Iš kai kurių bylos duomenų matyti (t. 2, b. l. 89–93, 135––136), kad tuo metu, kai daiktų apžiūros aplinkybės būdavo apžiūrai palankios, nepriklausė nuo oro sąlygų, erdvės apžiūrai atlikti buvo pakankamai, apžiūrimi daiktai buvo ir fotografuojami.

247Dėl to, kad 2008-03-06 automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūrėtas policijai priklausančioje teritorijoje, šis veiksmas šališku nelaikytinas, automobilio apžiūros protokolas baudžiamojoje byloje atsirado kaip teisėto proceso veiksmo rezultatas, kuris esminių trūkumų neturi, todėl laikytinas įrodymu (BPK 20 straipsnis) ir juo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi pagrįstai.

248Iš vyresniosios tyrėjos L. L. 2008-04-10 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad G. K. parodymus duoti atsisakė, bet paaiškino, kad automobilyje „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) ir namuose ( - ), rasti daiktai priklauso tėvui J. K., kad jis arba giminaitė I. K. galėtų tuos daiktus atsiimti (t. 11, b. l. 60).

249Iš vyresn. tyrėjos L. L. 2008-05-06 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00923-07 dėl vagystės iš D. L. buto, 2008-03-06 buvo sulaikytas G. K., o jo automobilyje „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) rasti ir apžiūrėti daiktai. Ieškant daiktų savininkų, keletą kartų daiktai buvo parodyti per televiziją, atliktos kitos priemonės, tačiau nustatyta tik dalis savininkų, atpažinti daiktai perduoti į kitas baudžiamąsias bylas. Kadangi likusius neatpažintus daiktus kaip savo pripažino J. K., kurio vardu registruotas ir automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) daiktai perduoti jam (t. 11, b. l. 61).

250Apeliaciniame teismo posėdyje papildomai buvo tiriami 2008-03-26 kratos protokolas (t. 2, b. l. 71–72), 2008-03-26 poėmio protokolas (t. 3, b. l. 3). Šių veiksmų metu buvo paimtas apavas, kai kurie rūbai, kurie buvo atiduoti tirti specialistams. Iš esmės 2008-03-26 kratos ir poėmio protokolai laikytini dokumentais, nes atitinka BPK 95 straipsnio, 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijus. Šių kaip ir kitų dokumentų leistinumo reikalavimas tiesiogiai išvedamas iš BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos bendrosios įrodymų leistinumo nuostatos, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. 2008-03-26 kratos ir poėmio protokolai baudžiamojoje byloje atsirado kaip teisėto proceso veiksmo rezultatai ir skundžiamame nuosprendyje jais kaip įrodymais vadovautasi pagrįstai ir teisėtai (BPK 20 straipsnis). Išsamiau apie 2008-03-26 kratos ir poėmio protokolų kaip įrodymų leistinumą kolegija pasisakė epizode dėl turto pagrobimo iš parduotuvės „( - )“.

2512014-03-26 apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl 2008-03-26 kratos ir poėmio G. K. gyvenamojoje vietoje ( - ), buvo apklaustas tuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose dalyvavęs A. B. (t. 11, b. l. 67–68). Liudytojas A. B. parodė, kad kratai atlikti į butą laužtis nereikėjo, į butą įleido I. K.. Kratoje dalyvavo kviestiniai. Kratos metu G. K. buvo liepta persirengti, jis paliepimą įvykdė. Kai persirengė, iš jo buvo paimti ir batai, kas konkrečiai juos paėmė, liudytojas neprisiminė. Avalynė buvo paimta ir iš buto, kas iš kurios vietos konkrečiai buvo paimta, liudytojas neprisiminė.

2522008-04-11 Panevėžio miesto VPK KP NTT viršininko M. A. raštu Nr. 4971 „Dėl objektų, reikšmingų tyrimui“ į ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 46-1-00063-08, kuri 2008-04-29 prijungta prie b. b. Nr. 46-1-00126-08 (t. 1, b. l. 14–15), iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 50-1-00923-07 (dėl D. L. turto vagystės) perdavė kratos metu bei automobilio apžiūros metu paimtus bylai reikšmingus daiktus: pilkos spalvos korpusu nešiojamąjį kompiuterį ACER TM243X (be numerių), kompiuterio krepšį, skystųjų kristalų monitorių „HP“ Nr. ( - ). Šie daiktai 2008-03-06 rasti apžiūrint automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) automobilis registruotas J. K. vardu, bet juo naudojosi kaltinamasis G. K. (t. 2, b. l. 73, 75-81).

253Iš 2008-03-06 automobilio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) jame rasta daug daiktų, tarp kurių buvo ir kompiuterio krepšys, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6310“, IMEI ( - ), nešiojamasis kompiuteris „DELL inspiration 1501“ modelio Nr. PP23LA, ref. Nr. ( - ) , nešiojamasis kompiuteris „ACER TM243X“, monitorius „HP“ Nr. ( - ), mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“, IMEI ( - ) (t. 2, b. l. 76–81). Tyrėja L. L. automobilį apžiūrėjo dalyvaujant J. M. ir A. Š..

2542014-03-26 apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas 2008-03-06 automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūroje dalyvavęs tyrėjas A. Š.. Liudytojas parodė, kad nuo įvykio praėjo daug laiko, todėl kaip vyko automobilio apžiūra, neatsimena, viskas nurodyta automobilio apžiūros protokole (t. 11, b. l. 68).

2552014-03-05 apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis pareiškė, kad 2008-03-06 17 val. buvo sulaikytas dviem paroms, todėl automobiliu „Volkswagen Golf“ naudotis negalėjo, prašė iš Panevėžio apygardos administracinio teismo pareikalauti ten esančios baudžiamosios bylos Nr. 41-1-711-2007, kurioje yra duomenys apie kaltinamojo sulaikymą (t. 10, b. l. 113). Taip pat paaiškino, kad 2008-03-06 jį sulaikė ( - )m. pataisos inspekcijoje, ( - ) gatvėje, inspektorės kabinete, inspektorė matė, kad kaltinamasis atėjo pėsčias (t. 10, b. l. 114).

256Iš informacijos apie kelių transporto priemones išrašo matyti, kad automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) yra registruotas J. K., gim. ( - ), vardu (t. 3, b. l. 55).

257Apelianto tvirtinimu, automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) naudodavosi ir jo buvusi sugyventinė J. M.. Teisiamajame posėdyje J. M. parodymai buvo paskelbti, o apelianto nurodytuose ikiteisminio tyrimo metu jos duotuose parodymuose užfiksuota, kad ji to automobilio be G. (K.) nevairuodavo, jis būdavo šalia, tai buvo retai. „Man gyvenant aš nemačiau, kad pas G. kas nors ateitų, atneštų kokius nors daiktus jau man gyvenant. Kartais į tą butą ateidavo pernakvoti G. tėvai. Kad automobiliu naudotųsi kas nors kitas, jo tėvas ar dar kas nors, aš nemačiau“ (t. 3, b. l. 58–59).

258Įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-184/2009 nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2008-03-06 G. K. automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) su jame rastais daiktais

2592008-03-06 iki atėjimo į ( - ) pataisos inspekciją, esančią ( - ), važiavo, automobiliu jo apžiūros metu rastus daiktus vežė, o 2008-03-06 buvo sulaikytas atsitiktinai. Automobilyje Šiaulių policijos pareigūnai aptiko ir J. M., automobilis Panevėžio apskrities VPK atsirado policijos pareigūnams T. F. ir S. Z. paprašius Panevėžio policijos pareigūnų nepalikti automobilio be priežiūros, apeliantas mirusius R. D. ir D. G. dėl važiavimo paminėtu automobiliu apkalbėjo nepagrįstai, nepagrįstai apkalbėjo ne tik tyrėją L. L. (gyvena užsienyje, t. 11, b. l. 63), bet ir kitus policijos pareigūnus. Apie tai, kuo patvirtintas G. K. važiavimas automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) ir 2008-03-06 automobilio apžiūros metu surastų daiktų juo vežimas išsamiai aptarta epizode dėl L. B. turto vagystės, todėl kolegija dėl to paties nebesikartoja.

260Policijos pareigūnų T. F., S. Z. parodymai (T. F. ir S. Z. iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje atleisti, t. 22, b. l. 150), kaltinamojo G. K. parodymai, kurie užfiksuoti įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-184/2009, S. Z. 2008-03-06 tarnybinis pranešimas (t. 11, b. l. 59), kurio turinį išsamiau atskleidžia epizode dėl L. B. turto vagystės pacituotos nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-184/2009 dalys, patvirtina, kad iki sulaikymo 2008-03-06 automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) važiavo ir 2008-03-06 automobilio apžiūros metu rastus daiktus (t. 2, b. l. 76–81) vėžė kaltinamasis G. K., paminėtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis ir S. Z. tarnybiniu pranešimu taip pat buvo atsakyta į apelianto iškeltą klausimą, kaip automobilis atsirado Panevėžio m. VPK, paaiškėjo ir tai, kodėl 2008-03-06 automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūroje Panevėžio m. VPK, esančio ( - ) , dalyvavo ne kas nors kitas, bet J. M., kodėl ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje G. K. buvo prieš J. M. apklausą, apeliavo į jos kaip sugyventinės teisę neduoti parodymų.

261Iš 2008-02-03 įvykio vietos apžiūros protokolo turinio ir iš UAB „( - )“ direktoriaus V. D. 2008-02-03 protokolo-pareiškimo turinio policijai matyti (t. 1, b. l. 145, 158), kad buvo išdaužtos UAB „( - )“ biuro patalpų grūdinto stiklo durys.

262Iš 2007-06-16 specialistės R. L. išvados Nr. 11-1295 (08) matyti (t. 3, b. l. 64–67), kad ant lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo statybinio blokelio, rasto „( - )“ patalpose, nėra pluoštų, odos, dirbtinės odos ir plastiko iš G. K. drabužių (oranžinės striukės, blyškiai pilkos striukės, bliuzono, džinsinių kelnių) ir avalynės (pusbačių, sportinių batelių „Adidas“, „Nike“, „Puma“ ir „An“).

263Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistės D. K. 2009-09-10 išvados Nr. 140-(4990)-IS1-6934 matyti (t. 3, b. l. 82–83), kad tirti pateiktas objektas, paimtas nuo lango rėmo 2008-03-01 apžiūrint įvykio vietą ( - ), ir „Tirti pateiktas objektas, paimtas nuo statybinio blokelio 2008-02-02 apžiūrint įvykio vietą ( - ) , yra žmogaus galvos plaukai, netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.“

264Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtos 2008-06-17 specialistės V. N. išvados Nr. 11-1581(08) matyti (t. 3, b. l. 70–72), kad „1. Ant „G. K. pilkos striukės yra stiklo mikrodalelių, kurios skiriasi nuo parduotuvės „( - )“ ir parduotuvės „( - )“ langų stiklo. Ant G. K. oranžinės striukės, juodo bliuzono ir džinsinių kelnių stiklo mikrodalelių nėra. 2. Ant sportinių batelių su užrašu „Nike“ rasta grūdinto stiklo mikrodalelė skiriasi nuo tyrimui pateiktų langų stiklo. Ant juodos spalvos batelių su užrašu „Gommus“, juodos spalvos sportinių batelių su užrašu „Puma“, juodos spalvos sportinių batelių, sportinių batelių mėlynos su balta spalvos „Adidas“ stiklo mikrodalelių nėra.“ UAB „( - )“ biuro durų stiklo pavyzdžiai iš įvykio vietos nepaimti ir tirti neperduoti, galėjo būti perduotas tirti blokelis, kuriuo buvo išmuštas stiklas, bet ir jis stiklą tyrusiems specialistams neperduotas (t. 3, b. l. 70–72).

265Nors apeliantas viso proceso metu nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, taip pat savo skunde nurodė, kad įrodymų vertinimas buvo neišsamus, nenustatytos ir neatskleistos tikrosios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, tai nėra pagrindo vertinti, kad tokia apelianto gynybinė pozicija yra pagrįsta ir atitinka byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta įrodymų analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuojama, kodėl atmetami kaltinimui prieštaraujantys apelianto G. K. parodymai.

266Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, nes kompiuteris ACER, kurio vertė – 3693,60 Lt, UAB korporacijai „( - )“ yra grąžintas, o pelytės ir dėklo vertė yra nedidelė (t. 1, b. l. 164). Kad kompiuteris „ACER“ su dviem pajungimo laidais UAB korporacijai „( - ) “ grąžintas, patvirtina UAB korporacijos „( - )“ Panevėžio regiono skyriaus viršininko V. B. 2008-06-13 pakvitavimas ir Panevėžio miesto VPK 2-ojo PK viršininko V. P. 2008-08-21 raštas Nr. 46-S-7230 (t. 1, b. l. 171, 172).

267Pažymėtina, kad kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus (LAT nutartis byloje Nr. 2K-419/2014).

268Pirmosios instancijos teismas G. K. kaltę, kad jis padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, ir pripažino, kad byloje surinktų įrodymų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti pakanka.

269Kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, BPK 20 straipsnio nuostatų laikėsi, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistasis G. K. kaltu padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus pripažintas pagrįstai. Kai kurios aplinkybės buvo patikslintos atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Kolegijos nuomone, visų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad apeliantas G. K., sudaužęs UAB „( - )“ 540 Lt vertės fasadinių lauko durų stiklo paketą ir taip įsibrovęs į UAB „( - )“ administracines patalpas ( - ) , iš jų pagrobė svetimą UAB korporacija „( - ) “ priklausantį turtą. Apelianto padarytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį kvalifikavo teisingai, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) nepadarė.

270Vagystė iš UAB „( - )“ patalpų ( - )

271G. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 15 d., apie 6.00 val., iš UAB ( - ) patalpų, esančių ( - ) , išplėšęs ir taip sugadinęs duris, kurių vertė 2500,01 Lt, bei įsibrovęs į minėtas patalpas, vagystės metu sugadindamas 1000 Lt vertės stiklinę prekių vitriną, pagrobė svetimą UAB ( - ) priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefonus: 150 Lt vertės „Nokia 6310i“, 500 Lt vertės „SONY ERICSSON K550i“, 250 Lt vertės „SHARP GX29“, 350 Lt vertės „Nokia 6270“, 250 Lt vertės „Nokia 6125“; 2000 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „DELL 1501“, 100 Lt vertės muzikinio centro „PHILIPS ( - )“ nuotolinio valdymo pultą, iš viso pagrobė svetimo turto už 3600 Lt, sugadinto turto vertė – 3500,01 Lt.

272Apeliaciniame skunde nuteistasis G. K. teigia, kad nuosprendis dėl vagystės iš UAB ( - ) patalpų, kaip ir iš UAB „( - )“ patalpų, paremtas 2008-03-06 apžiūros protokolu, kuriame rašoma, kad automobilyje „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) „tarp 20.31 ir 21.40 val. buvo daiktai: kompiuterio krepšys, mobilusis telefonas Nokia 6310, nešiojamas kompiuteris Acer, mobilusis telefonas Sony Erikson ir kad tuo automobiliu naudojosi G. K.“. Apeliantas mano, kad turėjo būti nustatyta, nuo kada tie daiktai atsirado automobilyje, kada jis tą automobilį vairavo ar juo važiavo, bet tai nepadaryta, o atmetus kaltinamojo prašymą tai padaryti, buvo pažeista BPK 1 straipsnio 1 dalis, tie pažeidimai yra esminiai (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

273Kolegijos nuomone, apelianto klausimas, nuo kada daiktai atsirado automobilyje „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) laikytinas retoriniu. Be abejo, kad daiktai, kurie nustatyti kaip pagrobti, negalėjo automobilyje atsirasti anksčiau, negu jie buvo pagrobti, tai patvirtina ir skundžiamu nuosprendžiu nustatytos bylos aplinkybės. Panašių retorinių klausimų, kurie susiję su automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) atsiradimo Panevėžio apskrities VPK aplinkybėmis, to automobilio pagrobimu, nors toks faktas nenustatytas, tariamu policijos pareigūnų piktnaudžiavimu ir įrodymų klastojimu, nors tokių faktų nenustatyta jokiais duomenimis, apeliaciniame skunde pateikta ir daugiau. Ir pirmosios instancijos teismą, ir kolegiją bylos nagrinėjimo eigoje apeliantas įvairiais būdais vertė nustatyti ir tokias aplinkybes, kurių nebuvo ar būti negalėjo, ir taip vilkino bylos nagrinėjimą.

274Proceso dalyvių teisė pateikti prašymus nėra absoliuti, nes jos įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek pateikti konkretūs prašymai gali turėti įtakos bylos aplinkybių tyrimo išsamumui. Teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir, išsiaiškinęs, ar jie turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui bei objektyvaus sprendimo priėmimui, priimti dėl jų motyvuotas nutartis. Teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla (LAT nutartys bylose Nr. 2K-299/2009, 2K-247/2011). Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant aptariamą bylą pirmosios instancijos teisme visi proceso dalyvių pateikti prašymai, taip pat ir apelianto, buvo apsvarstyti ir dėl jų buvo priimti teismo sprendimai, todėl vien tai, kad nebuvo patenkinti visi kaltinamojo ar gynėjo pareikšti prašymai dar nereiškia, kad teismas buvo šališkas ar buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.

275Apelianto nuomone, remiantis skundžiamu nuosprendžiu ir „Konstitucijos 29 str., BPK 6 str. 2 d., 3 d.“ dėl vagysčių iš UAB „( - )“ patalpų ir UAB ( - ) patalpų „turės būti nuteisti visi, kas kada nors naudojosi automobiliu VW Golf ( - ) o teisėjai D Švitinienei buvo žinoma, kad tuo automobiliu naudojosi L. L., Š. Š., R. D., D. G., R. D. pažįstamas, J. K., J. M. ir kiti asmenys, kurie naudojosi automobiliu jį pavogus, neteisėtai paėmus pažeidžiant BPK 147 straipsnį, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi.

276G. K. prašo jį dėl vagystės iš UAB ( - ) patalpų išteisinti, nes to nusikaltimo nepadarė, asmenys, kurie avėjo avalynę, kurios pėdsakai rasti UAB „( - )“, nenustatyti, nusikalstamos veikos padarymo laiku buvo namuose.

2772011-11-15 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. pareiškė, kad patyrinėjo datas, kurios nurodytos kaltinime, prisiminė, ką tomis dienomis veikė, kur buvo, kas tai gali paliudyti, papildomai nurodys asmenis, kurie gali patvirtinti, kad nurodytų batų nenešiojo (t. 5, b. l. 189). Kai teismas leido kaltinamajam kalbėti, jis parodė, kad kalbėjosi su savo tėvais, kartu prisiminė tas dienas, 2008-02-15 buvo penktadienis, kad 2008-02-15 6 val., iš ryto, buvo namuose, gali patvirtinti tėvai D. K. ir J. K.. 2012-01-12 kaltinamasis G. K. patvirtino, kad 2008-02-15, nuo 22 val., buvo namuose, negalėjo iš namų išeiti todėl, kad neturėjo rakto (t. 5, b. l. 190, 193, t. 6, b. l. 64).

2782012-03-22 teisiamajame posėdyje baigiamosios kalbos metu kaltinamasis G. K. patvirtino (t. 7, b. l. 95), kad parodymus, duotus teisiamajame posėdyje 2011-11-15, patvirtina, 2008-02-14 nuo 22 val. iki 2008-02-15 9 val. ryto niekur iš namų išėjęs nebuvo. Tai patvirtina tėvai D. K. ir J. K.. Liudytoja J. M. teismui patvirtino, kad iš namų jis neišeidavo, jokių daiktų neatsinešdavo (t. 3, b. l. 58–59).

279Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo G. K. parodymus, kad jis nusikaltimo UAB ( - ) patalpose nepadarė kaip prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams atmetė pagrįstai.

280Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo R. Š. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje 2010-05-12 (t. 4, b. l. 136, t. 5, b. l. 41). Liudytojas R. Š. parodė, kad yra parduotuvės „( - ) “, esančios ( - ) , savininkas. Prieš dvejus metus naktį paskambino apsauga „( - ) “ ir pranešė apie įvykį. Į įvykio vietą atvyko apie 6–7 valandą ryto. Kartu su apsaugos darbuotojais rado išlaužtas parduotuvės duris. Durys buvo išlaužtos laužtuvu. Buvo policija ir apsauga. Akivaizdžiai matėsi, kad trūksta daiktų: dingo kompiuteris, keletas mobiliojo ryšio telefonų, muzikinio centro valdymo distancinis pultelis. Ten, kur buvo užrakinta, nepaėmė nieko. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 12–13, 14, 19), liudytojas patvirtino, parodė, kad iš policijos jokių daiktų nepasiėmė. Liudytojas parodė, kad turtas buvo apdraustas, visą žalą atlygino draudimo bendrovė, civilinio ieškinio nepareiškė.

281Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame posėdyje buvo perskaityti buvusios kaltinamojo sugyventinės liudytojos J. M. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje 2010-05-12 (t. 4, b. l. 136–137, t. 5, b. l. 41). Liudytoja J. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad maždaug prieš trejus metus, gal 2007 metais, su kaltinamuoju G. K. teko kartu gyventi apie 6 mėnesius laiko. Nors gyveno kartu, bet bendro ūkio nevedė. Gyveno G. K. patalpose, daugiau niekas kartu negyveno. Liudytojos parodymais, G. K. ją mušdavo be priežasties, jai su juo buvo sunku, ar jis vartojo alkoholį ar narkotikus, nežino, naktimis jis niekur neišeidavo. G. K. niekur nedirbo, abu gyveno iš liudytojos tėvų paramos, truputį dirbo ir pati liudytoja. Iš G. K. jokių pinigų negaudavo. Kas mokėjo už butą, kuriame gyveno, liudytoja nežino. G. K. turėjo sidabrinės spalvos automobilį „Volkswagen Golf“, kitų automobilių neturėjo. Automobilis priklausė kaltinamojo tėvui, liudytoja matė automobilio dokumentus. Liudytoja kaltinamojo tėvą pažinojo tik iš matymo, bendrauti su juo neteko. Automobiliu naudojosi tik G. K., nei ji, nei kas nors kitas tuo automobiliu nesinaudojo. Namie pas kaltinamąjį buvo įvairių daiktų – visokios smulkmenos, kasetės, knygos. Liudytoja parodė, kad savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 58–59), patvirtina.

2822008-02-15 protokolo-pareiškimo turinys patvirtina, kad UAB ( - ) direktorius R. Š. policijai pranešė apie tai, jog 2008-02-15, apie 6.00 val., buvo išplėštos UAB ( - ) parduotuvės, esančios ( - ), patalpos. Vagystės metu dingo nešiojamasis kompiuteris „Dell“ ir keli mobiliojo ryšio telefonai (t. 1, b. l. 173).

283Iš 2008-02-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra ( - ), esančioje UAB ( - ) parduotuvėje. Ant įėjimo durų ir staktos matyti laužimo žymės, kurios nukopijuotos specialia pasta. Taip pat paimti ant staktos buvusių dažų likučių pavydžiai. Parduotuvės viduje ant plytelėmis klotų grindų rasti avalynės pėdsakų fragmentai, kurie nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių ir paimti tyrimui. Tyrimui paimtas ir ant grindų rasto šviesiai raudonos spalvos skysčio pavyzdys. Nuo kasos aparato paimtas biologinis pėdsakas (t. 1, b. l. 175-180).

284Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2009-03-02 specialisto išvada Nr. 140-(1960)-IS1-1637 patvirtina, kad 2008-02-15 įvykio vietos ( - ) , apžiūros metu rasti žmogaus biologiniai pėdsakai asmens tapatybei nustatyti netinkami (t. 2, b. l. 56–57). Tokia pat išvada duota ir 2009-03-04 specialisto išvadoje Nr. 140-(4587)-Is1-1726 (t. 2, b. l. 63–64). Šios specialistų išvados patvirtina kolegijos nuomonę, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įrodymai falsifikuojami nebuvo, nepasitikėti ikiteisminį tyrimą atlikusiais pareigūnais pagrindo nėra, paneigia apelianto priekaištus, kad byloje buvo renkami tik jį kaltinantys įrodymai.

2852008-02-15 įvykio vieta apžiūrėta dalyvaujant specialistui A. M., protokole (t. 1, b. l. 177) yra jo parašas. Prie įvykio apžiūros protokolo pridėta kortelė su kompiuterinėje laikmenoje užfiksuotais parduotuvės vaizdais (t. 1, b. l. 180).

286Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2008-04-10 nutarimu (jį 2008-04-10 patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėja G. K.) buvo leista kratos metu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00923-07 (D. L. turto vagystė ( - )) gautą informaciją panaudoti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 46-1-00090-08 (prijungta prie bylos Nr. 46-1-00126-08, t. 1, b. l. 14–15) dėl vagystės iš UAB ( - ) (t. 2, b. l. 2).

287Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 50-1-00923-07 perduota: 2008-03-06 kratos metu rastas ir paimtas nuotolinio valdymo pultelis „Philips“ (toks pagrobtas iš UAB ( - ) patalpų ir rastas darant kratą G. K. gyvenamosiose patalpose ( - ) ), 2008-03-06 nutarimo kopija atlikti kratą bute ( - ), 2008-03-06 kratos bute ( - ), protokolo kopija (t. 2, b. l. 2, 3, 4–7).

288Iš 2008-03-06 kratos protokolo kopijos matyti (t. 2, b. l. 4–7), kad krata buvo daroma patalpose ( - ), kuriose gyveno kaltinamasis G. K., po automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūros 2008-03-06 (t. 2, b. l. 76–81). Nutarimas kratai daryti paskelbtas J. M.. Kratos protokole paminėti, kurie daiktai buvo surasti ir paimti, paminėtas ir nuotolinio valdymo pultelis „Philips“ (toks buvo pagrobtas iš UAB ( - ) patalpų), protokolą pasirašė kratoje dalyvavę asmenys, pretenzijų dėl kratos atlikimo tvarkos nepareikšta, kratos protokolo kopija įteikta J. M., kratos teisėtumą 2008-03-07 patvirtino teisėja R. R. (t. 2, b. l. 3, 4–7). Kratai vadovavusi Panevėžio m. VPK KP NTT viršininko pavaduotoja E. N. apeliacinės instancijos teismui neatvykimo į teismo posėdį 2014-03-26 priežastis paaiškino (t. 11, b. l. 45, 46). Atsižvelgiant į E. N. 2014-03-20 prašyme nurodytas priežastis, ji pakartotinai į teismo posėdį šaukiama nebuvo, kolegija apsiribojo 2008-03-06 kratos protokolo (t. 2, b. l. 4–7) kaip dokumento vertinimu.

289BPK 149 straipsnio 7 dalyje aptarta, kad paimti daiktai ir dokumentai kratos ar poėmio vietoje turi būti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami. Šios galimybės priklauso nuo daiktų kiekio, jų dydžio, galimybių juos laikyti ir išsaugoti nesugedusius bei nuo kitokių aplinkybių. Tai, kad pačiame protokole nepažymėta, kaip daiktai buvo supakuoti ir užantspauduoti juos išgabenant iš patalpų, esminiu BPK pažeidimu, dėl ko reikėtų kratos rezultatus laikyti niekiniais, nėra pagrindo. Apie daiktų įrodomąją reikšmę sprendžiama iš jų individualių požymių ir tų daiktų atsiradimo byloje aplinkybių, kurias patvirtina kiti abejonių nekeliantys bylos įrodymai. Ir 2008-03-06 kratos patalpose ( - ), kur gyveno kaltinamasis G. K., protokolas (t. 2, b. l. 4–7), ir automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūros 2008-03-06 protokolas (t. 2, b. l. 76–81) laikytini leistinais įrodymais, nes juose esantys duomenys užfiksuoti be esminių BPK pažeidimų, abiem dokumentais užfiksuota teisėta ir kaltinamojo teisių nepažeidžianti ikiteisminio tyrimo organų veikla.

290Iš specialisto A. M. 2008-03-14 išvados Nr. 50-6-IS1-311 matyti (t. 1, b. l. 190–192), kad trys avalynės pėdsakai, nukopijuoti plokštelėse Nr. 1, 2, 3, kurios paimtos 2008-02-15 apžiūrint įvykio vietą UAB ( - ) patalpose ( - ), gali būti tinkami juos palikusios avalynės identifikavimui, tačiau kategoriškai teigti galima tik pateikus avalynes (lyginamojo tyrimo metu). Specialisto išvados įžanginėje dalyje jokių tyrimui pateiktų daiktų (trijų plokštelių su avalynės pėdsakais) pakavimo ir pateikimo tyrimui atlikti pažeidimų nenustatyta. Specialisto išvadoje yra ir fotolentelės su aptiktais pėdsakais (t. 1, b. l. 191). Tyrimą atlikęs specialistas A. M. turi aukštąjį išsilavinimą, tyrimų atlikimo metu turėjo dvylikos metų objektų laboratorinio tyrimo darbo stažą, dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį įspėtas, netikėti jo išvadomis pagrindo nėra.

2912008-04-11 Panevėžio miesto VPK KP NTT viršininkas M. A. ikiteisminio tyrimo bylai Nr. 46-1-0090-08, kuri 2008-04-29 prijungta prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 46-1-00126-08 (t. 1, b. l. 14–15) papildymui, iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 50-1-00923-07 (dėl D. L. turto vagystės) perdavė kratos metu bei automobilio apžiūros metu paimtus daiktus: santechninį raktą, montiruotę, įrankį, buitinį peilį, du maišelius „Maxima“, akmenį, pusplytę, gelsvos spalvos striukę su užrašu „Usa sport“, oranžinę striukę su šviesą atspindinčiomis juostomis. Šie daiktai rasti apžiūrint automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) automobilis registruotas J. K. vardu, bet juo naudojosi kaltinamasis G. K. (t. 2, b. l. 73, 75-81).

292Iš specialisto A. M. 2008-04-18 išvados Nr. 50-6-IS1-313 matyti (t. 1, b. l. 182–183), kad keturi mechaninio poveikio pėdsakai, nukopijuoti išliejose Nr. 1, 2, 3, kurios paimtos 2008-02-15 įvykio vietos apžiūros metu dėl vagystės iš UAB ( - ) patalpos, esančios ( - ), gali būti tinkami juos palikusio įrankio ar įnagio identifikavimui, tačiau kategoriškai teigti galima tik pateikus lyginamuosius įrankius ar įnagius (atlikus lyginamąjį tyrimą).

293Iš tyrėjos J. M. 2008-06-03 nutarimo atiduoti daiktus į saugyklą turinio matyti, kad tirti specialistams buvo perduoti 6 įrankiai: kirvis, peilis, laužtuvas, du metaliniai raktai, metalinis strypas (t. 2, b. l. 8).

294Iš specialisto A. M. 2008-05-29 išvados Nr. 50-6-IS1-609 matyti (t. 1, b. l. 187–188), kad mechaninio poveikio pėdsakai, užfiksuoti „Mikrosil“ pastos išliejose Nr. 1, 2, 3, kurios paimtos 2008-02-15 įvykio vietos apžiūros metu dėl vagystės iš UAB ( - ) patalpos, esančios ( - ), yra palikti ne tyrimui pateiktais šešiais įrankiais, paimtais pas G. K., bet kitu įrankiu ar įrankiais.

295Kadangi ši specialisto A. M. išvada kaltinamojo G. K. kaltę neigė, kaltinamasis specialistui A. M. kokių nors priekaištų dėl tyrimo klastojimo, tiriamų daiktų sukeitimo, tyrimo metodikos pažeidimų, kaip tai darė dėl avalynės tyrimo, nepareiškė. Ir šiuo atveju specialisto A. M. 2008-05-29 išvada Nr. 50-6-IS1-609 patvirtina, kad jokie įrodymai ikiteisminio tyrimo metu klastojami nebuvo, apkaltinti apeliantą nepagrįstai siekiama nebuvo.

296Nėra ir nebuvo pagrindo apeliantui netikėti ir specialisto A. M. 2008-08-25 išvada Nr. 50-6-IS1-913 (t. 3, b. l. 90–97), nes ir šiame apelianto nepasitikėjimą sukėlusiame ir aršiai kritikuotame dokumente išvados, kad UAB ( - ) patalpose rasti pėdsakai palikti G. K. avalyne, specialistas A. M. nepadarė.

2972008-04-11 Panevėžio miesto VPK KP NTT viršininkas M. A. į ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 46-1-00126-08 iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 50-1-00923-07 (dėl D. L. turto vagystės) perdavė kratos metu bei automobilio apžiūros metu paimtus daiktus: nešiojamąjį kompiuterį „Dell“ inspiration 1501 Nr. PP23LA, ref. Nr. ( - ) , kompiuterio dėžę, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6310“, IMEI ( - ) , mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, IMEI ( - ), kurie buvo pavogti iš UAB ( - ) patalpų. Šie daiktai rasti apžiūrint automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) automobilis registruotas J. K. vardu, bet juo naudojosi kaltinamasis G. K. (t. 2, b. l. 73, 75-81).

298Iš 2008-04-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. Š. savo iniciatyva pateikė nešiojamojo kompiuterio „Dell“ kartoninę dėžę (t. 2, b. l. 49).

299Iš 2008-04-03 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta nešiojamojo kompiuterio „Dell“ kartoninė dėžė, apžiūros metu dėžė nufotografuota (t. 2, b. l. 50–52).

300Iš tyrėjo G. K. 2008-03-13 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2008-03-06 atliekant automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūrą, automobiliu naudojosi G. K., rasti iš UAB ( - ) pagrobti telefonai NOKIA 6310i ir SONY ERICSSON 550I bei nešiojamasis kompiuteris DELL (t. 2, b. l. 68).

301Iš 2008-03-26 kratos protokolo matyti, kad kratos, atliktos G. K. gyvenamosiose patalpose ( - ) , metu rasta ir paimta: baltos spalvos sportiniai bateliai su užrašu „Puma“, juodos spalvos sportiniai bateliai „AN“, mėlynos ir baltos spalvos sportiniai bateliai „Adidas“, mėlynos spalvos sportiniai bateliai „Nike“, plastmasinė dėžė su įvairiais raktais (t. 2, b. l. 71–72).

302Iš 2008-04-11 rašto „Dėl objektų, reikšmingų tyrimui“ Nr. 4971 turinio matyti, kad, atliekant kratą, automobilio, kuriuo naudojosi G. K., apžiūrą, buvo paimti įvairūs daiktai, iš kurių tyrimui reikšmingi šie: pilku korpusu be numerių nešiojamasis kompiuteris ACER TM243X, kompiuterio krepšys, skystųjų kristalų monitorius „HP“ Nr. ( - ), mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6310“, kurio IMEI ( - ), mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“, kurio IMEI ( - ) , nešiojamas kompiuteris „DELL inspiration 1501“ modelio Nr. PP23LA, ref. Nr. ( - ) , kartoninė–medinė dėžė, santechninis raktas, montiruotė, įrankis, buitinis peilis, du maišeliai „Maxima“, akmuo, pusplytė, gelsvos spalvos striukė su užrašu „USA sport“, oranžinė striukė su šviesą atspindinčiomis juostomis (t. 2, b. l. 73).

303Iš 2008-03-06 automobilio apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrint automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) jame rasta daug daiktų, tarp kurių buvo ir kompiuterio krepšys, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6310“, kurio IMEI ( - ) , nešiojamasis kompiuteris „DELL inspiration 1501“ modelio Nr. PP23LA, ref. Nr. ( - ), nešiojamasis kompiuteris ACER TM243X, monitorius „HP“ Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“, kurio IMEI ( - ) (t. 2, b. l. 76–81).

304Iš 2008-04-25 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti daiktai: nešiojamasis kompiuteris „Dell insiration 1501“, mobiliojo ryšio telefonai „Nokia 6310“ ir „Sony Ericsson“, kartoninė–medinė dėžė, įrankiai, maišelis, akmuo, pusplytė, nuotolinio valdymo pultas „Philips“, kompiuterio maitinimo blokas su laidais (t. 2, b. l. 89–93).

305Iš informacijos apie kelių transporto priemones išrašo matyti, kad automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) yra registruotas J. K., gim. ( - ), vardu (t. 3, b. l. 55).

306Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. PK Kriminalinės policijos skyriaus paklausimo Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijai ir Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos atsakymo matyti, kad 2007-12-08, 2008-03-01, 2008-02-02, 2008-02-15, 2008-01-14 nebuvo tikrinama, ar G. K. yra namuose ( - ) (t. 3, b. l. 113, 114).

307Iš Įmonių turto draudimo liudijimo, serija LD Nr. ( - ) , TAI Nr. ( - ) turinio matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-12-14 iki 2008-12-13 UAB ( - ) turtas ir nuo vagystės buvo apdraustas AB „( - )“ (t. 2, b. l. 24–27). 2008-02-19 turto sunaikinimo, sugadinimo akte paminėtas ne tik nešiojamasis kompiuteris „DELL“, penki mobiliojo ryšio telefonai, bet ir muzikinio centro „Philips“ ( - ) distancinio valdymo pultas (t. 2, b. l. 29–32). Iš draudimo bendrovei pateiktos 2007-12-10 kompiuterio panaudos sutarties turinio matyti, kad nešiojamasis kompiuteris DELL, kurio kaina 2200 Lt, UAB ( - ) buvo naudojamas pagal panaudos sutartį (t. 2, b. l. 33–34). Pagal 2007-12-10 panaudos sutartį bendrovėje buvo naudojamas ir muzikinis centras ( - ) PHILIPS (t. 2, b. l. 35–36). Į UAB ( - ) prekinių–medžiaginių vertybių atsargas įskaityti pagrobti penki mobiliojo ryšio telefonai įvertinti 1500 Lt (t. 2, b. l. 37). Pavogtas iš UAB ( - ) patalpų muzikinio centro PHILIPS nuotolinio valdymo pultelis buvo rastas darant kratą G. K. gyvenamosiose patalpose ( - ) (t. 2, b. l. 2, 73, 75–81). Nuotolinio valdymo pultelis PHILIPS ( - ) UAB ( - ) direktoriaus R. Š. prašymu grąžintas jam tolimesniam naudojimui (t. 2, b. l. 47, 48).

308Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo G. K. parodymus, kad jis vagystės iš UAB ( - ) patalpų nepadarė, kad vagystės padarymo laiku buvo namuose, o automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) kuriame buvo rasti daiktai, 2008-03-06 nesinaudojo ir vogti daiktai tame automobilyje atsirado tik klastojant įrodymus, norint apeliantui pakenkti, kaip prieštaraujančius byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams atmetė motyvuotai ir pagrįstai. Teismas kaltinamojo G. K. kaltę pagrindė liudytojo R. Š. parodymais, iš UAB ( - ) pagrobtų nešiojamojo kompiuterio „DELL“, dviejų mobiliojo ryšio telefonų suradimu, apžiūrint automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) kuris priklauso J. K., bet kuriuo naudodavosi ir 2003-03-06 naudojosi G. K. (t. 2, b. l. 73, 76–81).

309Nors kaltinamasis atkakliai neigė, kad automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) naudojosi ir 2008-03-06, tą jo nenorą prisipažinti šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paneigia Šiaulių policijos pareigūno S. Z. tarnybinio pranešimo turinys, nebeginčytinas įsiteisėjęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-184/2009 (liudytojų T. F. ir S. Z., kaltinamojo G. K. parodymai), kuriuo G. K. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, ir kurio turinys apeliantui žinomas, nes dalis tuo nuosprendžiu paskirtos bausmės tapo dalimi skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurią apeliantas prašo sumažinti (t. 7, b. l. 163–181). Tai, kad apeliantas nuolat naudodavosi automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) patvirtina jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, o liudytoja J. M. patvirtino, kad savo tėvo automobiliu naudojosi G. K., o ji automobilį vairuodavo retai ir tik tada, kai šalia būdavo G. K..

310Atmetami kaltinamojo argumentai, kad įrodymus apžiūrint automobilį suklastojo policijos pareigūnai, kaip nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. 2008-03-06 automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūrą atliko tyrėja L. L. ir tyrėjas A. Š., dalyvaujant tuometinei G. K. sugyventinei J. M., automobilyje rasti daiktai užfiksuoti protokole, protokolą apžiūroje dalyvavę asmenys pasirašė. Po apžiūros automobilis buvo perduotas J. K. (t. 2, b. l. 82–83).

311Apelianto teiginiai, kad baudžiamojon atsakomybėn turi būti patraukti L. L., Š. Š., R. D., D. G., R. D. pažįstamas, J. K., J. M. ir kiti asmenys, kurie naudojosi automobiliu jį pavogus, neteisėtai paėmus, pažeidžiant BPK 147 straipsnį, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, neturi teisinio pagrindo. Duomenų, kad automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) kas nors buvo pavogęs, byloje nėra, ar tuo automobiliu padarė kokias nors nusikalstamas veikas kaltinamojo G. K. paminėti R. D., D. G., R. D. pažįstamas ar kiti asmenys, duomenų byloje taip pat nėra. Nėra pagrindo svetimo turto pagrobimu kaltinti ir J. K. bei J. M., o policijos pareigūnai L. L., Š. Š. automobilį apžiūrėjo tam turėdami pareiginius bei BPK įpareigojimus ir savo tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo.

312Civilinis ieškovas AB „( - ) “ baudžiamojoje byloje pareiškė 3500 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Žala atsirado dėl draudėjui UAB ( - ) išmokėtos draudimo išmokos už 2008-02-15 pavogtą turtą, buvusį ( - ) (t. 2, b. l. 23–44).

313Tai, kad tame pačiame automobilyje „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) 2008-03-06 buvo aptikti 2008-01-14 L. B. pagrobti daiktai, 2008-02-02 iš UAB „( - )“, UAB korporacijos „( - ) “ patalpų pagrobtas turtas, 2008-02-15 iš UAB ( - ) pagrobtas turtas, laikytina atsitiktinumu, patvirtinančiu apelianto G. K. nusikalstamos veiklos dėsningumą po alaus statinės vagystės iš ( - ) kavinės „( - ) “ 2007-09-08 (už tai jis Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 2009-03-20, baudž. byla Nr. 1-92-184/2009, t. 23, b. l. 89–99).

314Teisiamajame ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirti ir išanalizuoti įrodymai vieni kitus papildo, esminių prieštaravimų tarp jų nėra, kad buvo padaryti kokie nors esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, dėl kurių liudytojų parodymai ar kokie nors byloje esantys dokumentai negalėtų būti laikomi apelianto kaltės įrodymais, nenustatyta, todėl abejoti byloje surinktų įrodymų patikimumu ir leistinumu, kaip ir pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apelianto kaltės, kad 2008-02-15, apie 6 val., iš UAB ( - ) patalpų, išplėšęs ir taip sugadinęs duris, pagrobė turto už 3600 Lt, sugadino turto už 3500,01 Lt ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, kolegija neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas materialinės ir procesinės teisės normas taikė tinkamai, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) nepadarė. Vagystė iš parduotuvės „( - )“ ( - )

315G. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu laiku, nuo 19.20 val. iki 22.20 val., iš UAB ( - ) parduotuvės „( - )“, esančios ( - ), plyta išdaužęs parduotuvės vadovės kabineto lango stiklą, kurio vertė 250 Lt, iš minėto kabineto pagrobė svetimą UAB ( - ) priklausantį turtą – 550 Lt vertės kompiuterio vaizduoklį „Hewlett Packard 15 LCD“, sugadino 73 litų vertės elektros rozetę, sudaužė 17 litų vertės gėlių vazoną, nupjovė 25 litų vertės kompiuterio laidus, iš viso sugadino turto už 365 Lt.

316Vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, kaltinimo dalis dėl vagystės iš UAB „( - )“ parduotuvės „( - )“ laiko (22.30 val.) teisiamajame posėdyje buvo pakeista į skundžiamame teismo nuosprendyje konstatuotą laiką (t. 5, b. l. 58–59, 66).

3172014-03-05 teismo posėdyje kaltinamasis pareiškė nuomonę, kad kaltinime nusikalstamos veikos padarymo laiką prokurorė pakeitė į kitą laiką todėl, kad nuo 21.30 val. kaltinamasis vagystės padaryti negalėjo (t. 10, b. l. 113).

318Apeliaciniame skunde G. K. aptaria, kuo skundžiamame nuosprendyje pagrįsta jo kaltė dėl vagystės iš parduotuvės „( - )“, skunde akcentuojama, kad ta kaltė grindžiama ir parduotuvėje rastu avalynės pėdsaku. Apeliantas tvirtina, kad 2008-03-01 vagystės iš parduotuvės laiku avalynės su užrašu „Puma“ neturėjo. Avalynę „Puma“, kuri buvo paimta kratos metu, turėjo R. D. ir tas kitas asmuo, kurio duomenų apeliantas kol kas nežino. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad trumpalaikis avalynės nešiojimas avalynės nudėvėjimų, padarytų per ilgą nešiojimo laiko tarpą, nepakeičia, kas avalynę „Puma“ buvo užsimovęs vagystės iš parduotuvės laiku 2008-03-01, nebuvo nustatinėjama tyčia, kas, kada, iš kur gavęs monitorių, kuris, kaip teigiama, buvo pavogtas iš parduotuvės „( - )“, įdėjo į automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) nustatinėjama nebuvo, tai buvo nuo teismo nuslėpta. Skunde teigiama, kad nebuvo nustatinėjama, ar specialistas tyrė tą avalynę, kuri buvo paimta kratos ir poėmio metu, o teisėja D. Švitinienė nuslėpė, kad automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) buvo pavogtas, automobilis su jame buvusiais daiktais paimtas pažeidžiant BPK 147 straipsnį.

319Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad, pažeidžiant BPK 149 straipsnio 7 dalį, avalynė su užrašu „Puma“, kuri paimta kratos metu, nebuvo nufotografuota, protokole neaprašyti jos individualūs požymiai, nebuvo supakuota ir užantspauduota, todėl avalynė su užrašu „Puma“ buvo apkeista, padirbta, nes specialisto A. M. 2008-08-25 išvadoje, nuotraukose avalynė „Puma“ ne ta, kuri buvo paimta kratos metu. Teisėja neatliko BPK 289 straipsnio 1 dalyje numatyto procesinio veiksmo, nebuvo atlikti avalynės atpažinimo veiksmai, numatyti BPK 191, 192, 193, 195 straipsniuose. Nepatikrinus, ar specialistas A. M. tyrė tą avalynę, kuri buvo paimta kratos ir poėmio metu 2008-03-26, buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 4, 5 dalys, padarytas esminis BPK 369 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

320Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) naudojosi ne tik G. K., nuo 2008-03-06 16.30 val. G. K. buvo sulaikytas be šio automobilio ( - ) gatvės pastate ( - ), kaip automobilis atsirado ( - ), teisiamajame posėdyje netirta. Nepaneigta, kad monitorius į automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) buvo įdėtas po G. K. sulaikymo, arba asmenys, kurie naudojosi tuo automobiliu, kurie į jį įdėjo monitorių, slepiami. Nė vienas iš asmenų, kurių pavardės įrašytos 2008-03-06 automobilio apžiūros protokole, teisiamajame posėdyje į protokolą surašytų žodžių nepatvirtino, nepatvirtino, kad dalyvavo apžiūros metu, kad protokole pasirašė, nepatvirtino, kad jų parašai nepadirbti, nepaaiškino, kodėl nėra J. M., Š. Š. parašų automobilio apžiūros protokolo 1–5 lapuose.

321Apeliantas prašo nesiremti liudytojos J. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes liudytojai nebuvo išaiškintos jos kaip sugyventinės teisės, numatytos BPK 82 straipsnio 2 dalyje, nebuvo paklausta, ar ji sutinka duoti parodymus ar atsakyti į klausimus apie sugyventinį G. K..

322Apeliantas prašo nesiremti J. K. parodymais, nes teisiamajame posėdyje J. K. nepatvirtino, kad apklausos protokolas surašytas teisingai, kad jame yra jo parašas, kad parašas nesuklastotas.

323Apeliantas G. K. prašo jį pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes parduotuvės „( - )“ lango neišdaužė, turto negadino, monitoriaus nepavogė.

324Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

325Kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis).

326Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos.

327Kolegijos nuomone, kaltinimo dalis dėl vagystės iš parduotuvės „( - )“ padarymo laiko teisiamajame posėdyje pakeista nepažeidžiant BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos.

3282011-11-15 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. pareiškė, kad patyrinėjo datas, kurios nurodytos kaltinime, prisiminė, ką tomis dienomis veikė, kur buvo, kas tai gali paliudyti, papildomai nurodys asmenis, kurie gali patvirtinti, kad nurodytų batų nenešiojo (t. 5, b. l. 189). Jis parodė, kad 2008-03-01 22 val. į jo namus buvo atėję pareigūnai iš Panevėžio 1-ojo policijos komisariato, kaltinamajam asmeniškai įteikė 4 ar 5 šaukimus, 2008 metų kovo 3 dienos šaukimas buvo įteiktas 2008-03-01, įteikė įgaliotinis (kad 2008-03-01, apie 22 val., buvo namuose kaltinamasis tvirtino teisiamajame posėdyje ir 2012-03-22, t. 7, b. l. 96). Buvo namuose ir todėl, kad, kaip matyti iš medicininių dokumentų, 2008-02-02 gydėsi, vaikščiojo į ( - ) miesto polikliniką, vyko į ( - ) psichoterapijos ir psichoanalizės centrą. Tomis dienomis kaltinamajam buvo paskirti vaistai, dieną ir naktį buvo namuose. Nuo 22 val. visada būdavo namuose. Tą naktį namuose buvo kaltinamojo tėvas ir motina, jie gali tai patvirtinti. Tėvai ne visada gyveno nurodytu adresu, bet tomis dienomis buvo. Tėvai praktiškai atvažiuodavo kiekvieną dieną. 2008 m. vasario mėnesį po 22 val. į kaltinamojo namus labai dažnai atvažiuodavo policijos pareigūnai, praktiškai kiekvieną dieną. Ne vieną kartą buvo atvykę pareigūnai iš ( - ), buvo įvykę keletas incidentų, todėl gerai atsimena. Tomis dienomis buvo ypač kontroliuojamas policijos pareigūnų. Tas dienas gerai atsimena ir tikrai žino, kad niekur iš namų nebuvo išėjęs (t. 5, b. l. 190, 196, t. 6, b. l. 51, 56).

3292012-04-24 teisiamajame posėdyje paskutinio žodžio metu kaltinamasis G. K. įvardijo asmenį, vardu D., kuris gimęs ( - ) , gyv. ( - ) , su kuriuo esą 2008-03-01 nuo 19 val. iki 22 val. buvo namuose ( - ) , jokioje vagystėje nedalyvavo, jis tai gali patvirtinti. Tuo metu bute buvo M. ir K., kurių gyvenamosios vietos kaltinamajam nežinomos ir kurie gali patvirtinti, kad vagystės metu kaltinamasis buvo bute ( - ) (t. 7, b. l. 125–133).

3302014-03-05 apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis G. K. patvirtino, kad 2008-03-01 nuo 19 val. iki 22 val. namuose ( - ) gatvėje buvo su D. G., jokioje vagystėje nedalyvavo (t. 10, b. l. 107). 2014-03-05 kaltinamasis taip pat pareiškė, kad 2008-03-01, apie 20 val., buvo atėję policijos pareigūnai ir atnešė šaukimą, tuo metu kaltinamasis buvo namuose. Policijos pareigūnas A. B. atnešė J. M. adresuotą šaukimą, kuriame įrašyta šaukimo įteikimo data ir laikas. 2008-03-01 nuo 21.30 val. iki 22 val. pareigūnas J. M. laukė, nes jos nebuvo. Tą pačią dieną buvo pasirašyta ant registracijos lapo (t. 10, b. l. 112).

331Iš kaltinamojo G. K. kolegijai pateikto Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009-01-22 nutarties turinio matyti, kad teismas nustatė, jog G. K. šaukimas atvykti į Panevėžio 1-ąjį PK 2008-02-29 8 val. buvo įteiktas 2008-02-28 22.35 val. (t. 10, b. l. 138). Iki 2008 m. kovo 1 dienos 19.20 val.–22.20 val., kai iš UAB ( - ) parduotuvės „( - )“, esančios ( - ), buvo pagrobtas turtas, buvo likusios apie dvi paros laiko, todėl teismo nutartimi užfiksuotas šaukimo kaltinamajam G. K. įteikimo laikas kaltinamojo neteisina, laiko padaryti vagystei po šaukimo įteikimo buvo likę daug, o 2008-02-29 į Panevėžio 1-ąjį PK G. K. taip ir nenuvyko. 2009-01-09 Panevėžio apygardos administracinis teismas, G. K. prašymu dėl šaukimo į policiją įteikimo ir nevykimo į policiją aplinkybių nustatymo nutarė apklausti G. K. motiną D. K. (t. 10, b. l. 139), tačiau D. K., pasinaudodama savo teise neliudyti prieš sūnų, duoti paaiškinimus atsisakė, nepatvirtino net tos G. K. nurodytos aplinkybės, kad į policiją sūnus nenuvyko dėl ligos (t. 10, b. l. 140–141).

332Neteisina kaltinamojo dėl 2008 m. kovo 1 d., laikotarpiu nuo 19.20 val. iki 22.20 val., iš UAB „( - )“ parduotuvės „( - )“ padarytos vagystės ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008-05-20 nutartimi nustatytos aplinkybės, kad G. K. šaukimas 2008-03-03 8.15 val. atvykti į Panevėžio m. VPK 1-ąjį PK buvo įteiktas 2008-03-02 22 val., o administracinio teisės pažeidimo protokolas – 2008-03-04 vakare. Tą laiką patvirtino policijos pareigūnas A. B.. Taigi nustatyta, kad šaukimas į policiją ir administracinio teisės pažeidimo protokolas G. K. buvo įteikti jau po 2008 m. kovo 1 d., kai vagystė iš parduotuvės „( - )“ jau buvo padaryta. Pašaukta administracinio teisės pažeidimo byloje liudyti J. M. parodė, kad apie bylą paaiškinti nieko negali, nepatvirtino net G. K. pasiteisinimo, kad jis į policiją nenuvyko dėl ligos (t. 10, b. l. 142, 143–144).

333Iš G. K. parodymų, duotų Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2008-05-10, turinio matyti, kad 2008-03-03 8.15 val. jis į policiją nenuvyko dėl ligos, bet apie ligą tyrėjo informuoti negalėjo, nes fiksuotas telefonas buvo atjungtas, telefono sąskaitoje pinigų neturėjo, kiti asmenys, kad jis serga, pranešti negalėjo, tėvai buvo išvykę į Ispaniją (t. 10, b. l. 143–144) (Liudytojo J. K. parodymais, Ispanijoje gyveno ir dirbo duktė, t. 2, b. l. 86–88).

334Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. PK Kriminalinės policijos skyriaus paklausimo Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijai ir Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos atsakymo matyti, kad 2007-12-08, 2008-03-01, 2008-02-02, 2008-02-15, 2008-01-14 nebuvo tikrinama, ar G. K. yra namuose ( - ) (t. 3, b. l. 113, 114).

335Apeliacinio skundo argumentą, kad nenustatytos aplinkybės, kaip automobilis atsirado ( - ), iš dalies paneigia paties apelianto prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos pridėti dokumentai, nurodantys į 2010-01-14 įsigaliojusį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-184/2009 (t. 23, b. l. 89–99, 100–107), kurio nustatytomis aplinkybėmis apeliantas prašė remtis Panevėžio apygardos administracinį teismą, pareikšdamas skundą Lietuvos valstybei, kurią atstovavo Panevėžio apskrities VPK dėl žalos atlyginimo (t. 10, b. l. 195), kurio duomenimis 2014-03-05 apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 10, b. l. 112–114) bandė paneigti savo dalyvavimą padarant vagystę iš parduotuvės „( - )“ 2008-03-01, važiavimą automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) 2008-03-06, vežimą juo 2008-03-06 automobilio apžiūros metu surastų daiktų, apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat prašė remtis Šiaulių policijos pareigūno T. F. surašytu įtariamojo sulaikymo protokolu, kritikavo Šiaulių policijos pareigūno S. Z. tarnybinį pranešimą, baigiamųjų kalbų metu prašė apklausti kaip liudytojus Vidaus reikalų sistemoje jau nebedirbančius (t. 22, b. l. 150) S. Z. ir T. F., kurių parodymai apie apelianto sulaikymo ir automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) atsiradimo Panevėžio apskrities VPK aplinkybes užfiksuoti paminėtu nebeskundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžiu.

336Nors kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino, teisiamajame posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos išanalizavęs ir įvertinęs, pirmosios instancijos teismas kaltinamojo kaltę, 2008-03-01 padarius vagystę iš parduotuvės „( - )“ ir sunaikinus UAB „( - )“ turtą, nustatė, savo sprendimą pagrindė skundžiamame nuosprendyje išdėstytais ir aptartais įrodymais.

337Kaltinamojo G. K. kaltė nuosprendyje grindžiama civilinės ieškovės UAB „( - )“ atstovės A. G. parodymais, iš kurių paaiškėjo, kad A. G. dirba UAB „( - )“ parduotuvėje, esančioje ( - ). 2008-03-01, apie 22 val., jai paskambino signalizaciją įjungiantys parduotuvės darbuotojai parduotuvės vyr. kasininkė D. L., apsaugos darbuotojas A. A. ir pranešė, kad negali įjungti signalizacijos. Tikrindami kabinetus, darbuotojai pamatė, kad išdaužtas parduotuvės vadovės kabineto langas, kabinete netvarka, ant stalo nebebuvo kompiuterio monitoriaus. A. G. liepė darbuotojams kviesti policiją ir parduotuvės vadovę J. L.. Policijos pareigūnai buvo iškviesti tą patį vakarą. A. G. visą vagystės vaizdą pamatė tik kitą dieną, atėjusi į darbą, apie 8 val. Nebuvo kompiuterio monitoriaus, buvo sudaužytas ant palangės su gėlėmis stovėjęs vazonas, buvo išmėtyti dokumentai, išdraskyti elektros jungtukai, nutraukti laidai. Apie tai, kad būtų pasigesta dokumentų, negirdėjo. Kompiuterio monitorius buvo sugrąžintas ir juo naudojamasi. Dėl sudaužyto 250 Lt vertės lango stiklo, 73 Lt vertės elektros jungtukų, sudaužyto 17 Lt vertės vazono, nuplėštų 25 Lt vertės kompiuterio laidų iš viso pareikštas 365 Lt dydžio ieškinys, kurį prašė patenkinti. A. G. klausimus uždavinėjo ir kaltinamasis G. K. (t. 5, b. l. 40).

338Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame posėdyje buvo paskelbti liudytojos J. L. parodymai (t. 5, b. l. 41), duoti teisiamajame posėdyje 2010-04-08 (t. 4, b. l. 108–109). 2010-04-08 liudytoja parodė, kad dirba parduotuvės „( - )“ vadove. 2008 metų kovo mėnesį parduotuvėje „( - )“, esančioje ( - ), buvo išdaužtas langas. Vakare vyr. kasininkė negalėjo įjungti signalizacijos. Ji yra įjungiama maždaug nuo 22 valandos iki 22.30 val. Lauke jau buvo tamsu. Tuo metu buvo namuose. Apie 22 valandą paskambino apsaugos darbuotojas ar vyr. kasininkė ir pasakė, kas įvyko. Apie 22.30 val. nuvažiavusi į darbą, savo darbo kabinete rado netvarką, kabinete rado plytą, neberado monitoriaus, buvo išdaužtas lango stiklas, išmėtyti dokumentai, išplėšta rozetė ir sudaužytas gėlės vazonas. Plyta buvo nukritusi gal už 3 metrų nuo lango. Kai atvyko į kabinetą, jame jau buvo policija, vyr. kasininkė ir apsaugos darbuotojas A. A.. Policija pasakė, kad analogiškas atvejis buvo ( - ) gatvėje. Monitorius, kurio vertė 750 Lt ar 550 Lt, priklausė parduotuvei. Jis buvo surastas ir grąžintas. Likusių daiktų vertė – apie 300 Lt. Vietoje išdaužto buvo įdėtas naujas stiklo paketas, vazonas kainavo 17 Lt, dar rozetė. Dalis parduotuvės teritorijos yra filmuojama, bet patalpa, kur stovėjo monitorius, nefilmuojama. Įrašai saugomi tik tris paras, įrašų nėra. Liudytojai klausimus uždavinėjo ir kaltinamasis G. K..

339Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo A. A. parodymai (t. 5, b. l. 41), duoti teisiamajame posėdyje 2010-04-08 (t. 4, b. l. 109–110). Liudytojas A. A. parodė, kad dirba parduotuvės „( - )“, kuri yra ( - ), apsaugos darbuotoju. 2008 metų pavasarį baigė darbą ir apie 22 valandą nuėjo patikrinti patalpų. Darbe dar buvo vyr. kasininkė D. L.. Pamatė, kad išmuštas stiklas. Buvo įmesta plyta ar akmuo. Lange buvo skylė. Ant stalo nebebuvo monitoriaus. Signalizacija tuo metu dar nebuvo įjungta, ją jungė su vyr. kasininke, kai baigė darbą. Tuo metu tikrai nebuvo filmuojama. Tada iškvietė parduotuvės vadovę ir policiją. Policijos pareigūnus įleido pats, laukė, kol jie pabaigs darbą. Atvyko ekspertas, pats tuo momentu buvo šalia direktorės kabineto. Ar buvo paimti kokie nors daiktai, liudytojas neprisiminė. Ekspertas įpakavo plytą. Buvo atvykusi parduotuvės vadovė J. L.. Dabar smulkmenų jau nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 113–114) patvirtina. Liudytojas atsakė ir į kaltinamojo G. K. klausimus.

340Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos D. L. parodymai (t. 5, b. l. 41), duoti teisiamajame posėdyje 2010-05-12 (t. 4, b. l. 138). 2010-05-12 liudytoja D. L. parodė, kad savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 111–112), patvirtina, prieš dvejus metus, kovo mėnesį (ikiteisminio tyrimo metu nurodė 2008-03-01 datą), dirbo parduotuvėje UAB „( - )“. Vakare, apie 22.30 val., niekaip negalėjo įjungti parduotuvės signalizacijos. Su apsaugos darbuotoju ikiteisminio tyrimo metu nurodė A. A. pavardę ėjo apžiūrėti rūsį. Nulipę į apačią, atidarę parduotuvės direktorės kabineto duris, pamatė stiklo šukes, plastikinį maišelį, plytą, išmėtytus dokumentus. Vadovės kabinete yra vienas langas. Langas nuo grindų yra apie pusantro metro aukštyje, iš lauko pusės palei pat žemę. Kabineto durys buvo nerakintos. Teritorija nėra filmuojama. Vadovė iš kabineto išėjo apie 20 valandą vakaro, todėl, liudytojos nuomone, į direktorės kabinetą galėjo būti įsibrauta laikotarpiu nuo 20.00 iki 22.30 val. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad pastebėjo, jog parduotuvės vadovės kabinete nebėra kompiuterio monitoriaus, kad parduotuvės vadovei ir policijai apie įvykį pranešė A. A.. Liudytojai klausimus uždavė ir kaltinamasis G. K..

341Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame posėdyje buvo perskaityti buvusios kaltinamojo sugyventinės liudytojos J. M. parodymai (t. 5, b. l. 41), duoti teisiamajame posėdyje 2010-05-12 (t. 4, b. l. 136–137). 2010-05-12 liudytoja J. M. parodė, kad parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 58–59), patvirtina. Liudytoja parodė, kad su kaltinamuoju kartu gyveno 2007 metais apie 6 mėnesius laiko, su juo buvo sunku, nes jis ją dažnai be jokios priežasties mušdavo. G. K. turėjo sidabrinės spalvos automobilį „Volkswagen Golf“, automobilis priklausė kaltinamojo tėvui. Tuo automobiliu naudojosi tik G. K.. Namie kaltinamasis turėjo įvairių daiktų, visokių smulkmenų, kasečių, knygų. G. K. sakė, kad kasetės yra jo. G. K. tuo metu niekur nedirbo, prie bendro ūkio neprisidėjo jokiomis lėšomis, buvo bendra tik piniginė, kaltinamasis liudytojai nieko neduodavo, nes pinigų neturėjo. Kas mokėjo už butą, kuriame abu gyveno, liudytojai nežinoma. Naktimis G. K. niekur neišeidavo.

3422010-05-12 teisiamajame posėdyje liudytoja J. M., nors kaltinamajam G. K. ir prieštaraujant dėl jos apklausos teisme, parodė, kad su G. K. gyveno tik truputį, bet ir per tą laiką jis prieš ją vartodavo fizinį smurtą, mušdavo (t. 4, b. l. 136–137).

343Apeliaciniame skunde G. K. prašo J. M. parodymais nesivadovauti, nors pats jos parodymais apie tai, kad jis naktimis iš namų neišeidavo, remiasi, o nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, prašė J. M. šaukti į teismo posėdį ir apklausti. J. M. buvo šaukiama į apeliacinės instancijos teismo posėdį ne vieną kartą, tačiau neatvykdavo, pasiteisindavo sunkia nepagydoma liga. Kolegijos nuomone, J. M. duoti parodymus verčiama nebuvo, teismui pasakė tą, ką galėjo ar norėjo pasakyti, o kaltinamajam naudingus duomenis apie tai, kad jis naktimis niekur neišeidavo, galėjo duoti bijodama fiziškai nuo jo nukentėti, be to, kontroliuoti kiekvieną apelianto žingsnį ji įpareigota nebuvo.

3442008-03-01 protokolo-pareiškimo turinys patvirtina, kad apie tai, jog 2008-03-01 vėlai vakare buvo išmuštas parduotuvės vadovės kabineto langas, parduotuvės vadovės kabinete išvartyti daiktai, pavogtas kompiuterio monitorius, padaryta kitų nuostolių, policijai pranešė UAB „( - )“ parduotuvės „( - )“, esančios ( - ), vadovė J. L. (t. 2, b. l. 94).

345Iš 2008-03-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos UAB „( - )“ parduotuvės „( - )“, esančios ( - ), administracijos patalpos, kurios yra cokoliniame aukšte (tai daugiaaukščio pastato aukštas, kuris yra keliais laipteliais žemiau grindinio). Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad parduotuvės vadovės kabineto langas yra 1,5 m aukštyje, šio lango stiklas išmuštas. Kabineto pietvakariniame kampe ant grindų guli baltos spalvos plyta, o šalia jos – geltonos spalvos polietileninis maišelis. Tarp darbo stalo ir šiaurinės sienos guli nuversta kėdė, išmėtyti popieriaus lapai, kompiuteris, jungiamieji laidai. Ant vieno iš popieriaus lapų rastas avalynės pėdsako fragmentas. Minėtas popieriaus lapas paimtas tyrimui. Nuo lango rėmo paimtos mikrodalelės ir rastas plaukas bei stiklo šukių pavyzdys (t. 2, b. l. 96–100). Automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūros metu 2008-03-06 (t. 2, b. l. 76–81) jame taip pat rastas maišelis su akmeniu ir pusplyte (tie daiktai 2008-04-25 apžiūros metu nufotografuoti, t. 2, b. l. 92). Automobilyje rastas akmuo ir pusplytė buvo įdėti į maišelį ir paruošti panaudoti taip pat kaip ir parduotuvės vadovės kabinete rasta plyta, kuri į kabinetą buvo įmesta su maišeliu.

346Iš 2008-03-04 daikto apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta iš parduotuvės „( - )“ vadovės kabineto įvykio vietos apžiūros metu paimta baltos spalvos plyta (t. 2, b. l. 104–106).

347Iš 2008-03-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. A. tyrimui pateikė 2007-04-03 važtaraščio Nr. 44903, užsakymo Nr. 663 ir PVM sąskaitos faktūros Nr. 0004439 kopijas, patvirtinančias pagrobto monitoriaus, kuris apžiūrėtas 2008-04-25 ir grąžintas UAB „( - )“ (t. 2, b. l. 127–130), pirkimo faktą (pirkimo dokumentuose kompiuterio monitorius vadinamas vaizduokliu) (t. 2, b. l. 123–126).

3482008-04-25 daiktų apžiūros protokolo turinys patvirtina, kad buvo apžiūrėtas

3492008-03-06 automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūros metu jame aptiktas monitorius HP L1506, Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 127–128) ir sugrąžintas UAB „( - )“ įgaliotai atstovei A. G., įsipareigojant jį saugoti tol, kol vyks ikiteisminis tyrimas (t. 2, b. l. 129, 130).

3502008-03-26 kratos protokolo turinys patvirtina, kad kratos, atliktos G. K. gyvenamosiose patalpose ( - ) , metu buvo rasti ir paimti baltos spalvos sportiniai bateliai su užrašu „Puma“, juodos spalvos sportiniai bateliai „AN“, mėlynos ir baltos spalvos sportiniai bateliai „Adidas“, mėlynos spalvos sportiniai bateliai „Nike“, plastmasinė dėžė „Metabo“ su įvairiais raktais (t. 2, b. l. 71–72).

351Iš 2008-03-26 poėmio protokolo matyti, kad poėmio metu „nuo K.“ buvo paimti juodos spalvos bateliai su užrašu „Gommus“ (t. 3, b. l. 3).

352Iš esmės 2008-03-26 kratos ir poėmio protokolai laikytini dokumentais, nes atitinka BPK 95 straipsnio, 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijus. Šių kaip ir kitų dokumentų leistinumo reikalavimas tiesiogiai išvedamas iš BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos bendrosios įrodymų leistinumo nuostatos, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rinkimas ir atsiradimas baudžiamojoje byloje galimas visais BPK numatytais įrodymų rinkimo būdais: 1) proceso veiksmai; 2) daiktų ir dokumentų išreikalavimas (BPK 97 straipsnis); 3) daiktų ir dokumentų pateikimas (BPK 98 straipsnis). Dokumentų, kaip ir kitų įrodymų, rinkimas įstatymo nenumatytais būdais neleistinas. 2008-03-26 kratos ir poėmio protokolai baudžiamojoje byloje atsirado kaip teisėto proceso veiksmo rezultatai ir skundžiamame nuosprendyje jais kaip įrodymais vadovautasi pagrįstai ir teisėtai (BPK 20 straipsnis). Tikėti kaltinamojo parodymais, kad iš jo gyvenamųjų patalpų buvo paimti ne jo, bet kitų asmenų dėvėta avalynė, kad padėvėtus batus pas kaltinamąjį atsinešė pasidėti R. D. ar kiti jam tik iš matymo pažįstami asmenys, kurių vardų ir net pravardžių per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį ir susipažindamas su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliantas G. K. nenurodė, jokių patikrinimo reikalaujančių versijų nekėlė (t. 3, b. l. 174–175, 176–177), nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo teismuose metu, keldamas įvairias nelogiškas versijas dėl avalynės jo gyvenamojoje patalpoje atsiradimo aplinkybių, kaltinamasis bandė teismą suklaidinti. To paties tikslo siekė ir įvardydamas mirusius asmenis, taip pat kitų asmenų vardus, apie kuriuos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu net neužsiminė.

3532014-03-26 apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl 2008-03-26 kratos ir poėmio G. K. gyvenamojoje vietoje ( - ), buvo apklaustas tuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose dalyvavęs A. B. (t. 11, b. l. 67–68). Liudytojas A. B. parodė, kad kratai atlikti į butą laužtis nereikėjo, į butą įleido I. K.. Kratoje dalyvavo kviestiniai. Kratos metu G. K. buvo liepta persirengti, jis paliepimą įvykdė. Kai persirengė, iš jo buvo paimti ir batai, kas konkrečiai juos paėmė, liudytojas neprisiminė. Avalynė buvo paimta ir iš buto, kas iš kurios vietos konkrečiai buvo paimta, liudytojas neprisiminė.

354Iš Panevėžio miesto VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos viršininko M. A. 2008-04-11 rašto Nr. 4971 „Dėl objektų, reikšmingų tyrimui“ turinio matyti, kad, atliekant tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00923-07 (dėl D. L. turto vagystės), kratos metu bei automobilio apžiūros metu pas G. K. buvo paimti įvairūs daiktai, iš kurių tyrimui reikšmingi perduodami kitų bylų tyrimui: pilku korpusu be numerių nešiojamasis kompiuteris ACER TM243X, kompiuterio krepšys, mobilusis telefonas „Nokia 6310“, IMEI ( - ), mobilusis telefonas „Sony Ericsson“, IMEI ( - ), nešiojamasis kompiuteris „DELL inspiration 1501“ modelio Nr. PP23LA, ref. Nr. ( - ) , kartoninė-medinė dėžė, santechninis raktas, montiruotė, įrankis, buitinis peilis, du maišeliai „Maxima“, akmuo, pusplytė, gelsvos spalvos striukė su užrašu „USA sport“, oranžinė striukė su šviesą atspindinčiomis juostomis. Į bylą Nr. 46-1-0126-08 perduotas skystųjų kristalų monitorius „HP“ Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 73).

355Iš 2008-03-06 automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint šį automobilį, jame rasta daug daiktų, tarp kurių buvo ir kompiuterio krepšys, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6310“, IMEI ( - ), nešiojamasis kompiuteris „DELL inspiration 1501“ modelio Nr. PP23LA, ref. Nr. ( - ), nešiojamasis kompiuteris „ACER“ TM243X, monitorius „HP“ Nr. ( - ), mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“, IMEI ( - ) (t. 2, b. l. 76–81). 2008-03-06 automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūros protokolas laikytinas dokumentu, jo kaip įrodymo patikimumas ir leistinumas aptartas epizode dėl L. B. turto pagrobimo, todėl kolegija nebesikartoja.

356Iš 2008-04-25 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Panevėžio miesto VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos viršininko M. A. 2008-04-11 raštu Nr. 4971 „Dėl objektų, reikšmingų tyrimui“ į bylą perduotas skystųjų kristalų monitorius „HP“ L1506, Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 127–128).

357Iš informacijos apie kelių transporto priemones išrašo matyti, kad automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) registruotas kaltinamojo G. K. tėvo J. K., gim. ( - ), vardu (t. 3, b. l. 55).

358Iš 2007-06-16 specialistės R. L. išvados Nr. 11-1295 (08) matyti (t. 3, b. l. 64–67), kad ant lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo parduotuvės „( - )“ lango rėmo nėra pluoštų, odos, dirbtinės odos ir plastiko iš G. K. drabužių (oranžinės striukės, blyškiai pilkos striukės, bliuzono, džinsinių kelnių) ir avalynės (pusbačių, sportinių batelių „Adidas“, „Nike“, „Puma“ ir „An“).

359Iš 2008-06-17 specialistės V. N. išvados Nr. 11-1581(08) matyti (t. 3, b. l. 70–72), kad „1. Ant „G. K. pilkos striukės yra stiklo mikrodalelių, kurios skiriasi nuo parduotuvės „( - )“ ir parduotuvės „( - )“ langų stiklo. Ant G. K. oranžinės striukės, juodo bliuzono ir džinsinių kelnių stiklo mikrodalelių nėra. 2. Ant sportinių batelių su užrašu „Nike“ rasta grūdinto stiklo mikrodalelė skiriasi nuo tyrimui pateiktų langų stiklo. Ant juodos spalvos batelių su užrašu „Gommus“, juodos spalvos sportinių batelių su užrašu „Puma“, juodos spalvos sportinių batelių, sportinių batelių mėlynos su balta spalvos „Adidas“ stiklo mikrodalelių nėra.“

360Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistės D. K. 2009-09-10 išvados Nr. 140-(4990)-IS1-6934 matyti (t. 3, b. l. 82–83), kad tirti pateiktas objektas, paimtas nuo lango rėmo 2008-03-01 apžiūrint įvykio vietą ( - ), ir „Tirti pateiktas objektas, paimtas nuo statybinio blokelio 2008-02-02 apžiūrint įvykio vietą ( - ), yra žmogaus galvos plaukai, netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.“

361Iš Panevėžio miesto VPK Kriminalinės policijos Kriminalistinių tyrimų specialisto A. M. 2008-03-14 išvados Nr. 50-6-IS1-368 matyti (t. 2, b. l. 102–103), kad buvo tiriamas iš įvykio vietos parduotuvėje „( - )“ (parduotuvės vadovės kabineto) paimtas blankas su dviem jame esančiais avalynės pėdsakais. Fotonuotraukoje Nr. 1 matyti (t. 2, b. l. 103), kad avalynės pėdsakai palikti ant darbdavio J. L. 2008-01-31 įsakymu pakeistos ir pasirašytos darbo sutarties. Darbo sutartyje nurodytas darbo vietos adresas – ( - ). Šie pastebėjimai patvirtina, kad avalynės pėdsakai palikti ant „( - )“ parduotuvės dokumento. Specialisto A. M. 2008-03-14 išvadoje Nr. 50-6-IS1-368 teigiama, kad „Du avalynės pėdsakai, ant blanko, paimto 2008-03-01 įvykio vietos apžiūros metu dėl vagystės iš parduotuvės „( - )“, esančios, gali būti tinkami juos palikusios avalynės identifikavimui, tačiau kategoriškai teigti galima tik pateikus avalynes (lyginamojo tyrimo metu).“

362Iš 2008-08-25 specialisto išvados Nr. 50-6-IS1-913 matyti, kad „1. Tyrimui pateiktas avalynės pėdsako fragmentas, ant popieriaus lapo (vokas Nr. 4, pėdsakas Nr. 1), yra paliktas kairės kojos batu, paimtu iš G. K. gyvenamųjų patalpų.“ 2. „Tyrimui pateiktą avalynę, paimtą iš G. K. gyvenamųjų patalpų, dėvėjo vienas ir tas pats asmuo, t. y. G. K..“ Iš specialisto išvados įžanginės dalies aišku, kad voke Nr.4 yra avalynės pėdsakai, paimti iš įvykio vietos parduotuvėje „( - )“, esančios adresu ( - ) (t. 3, b. l. 90–97).

363Pirmosios instancijos teismas kaip įrodymu specialisto A. M. išvada, kurią jis 2011-11-15 teisiamajame posėdyje patvirtino (t. 5, b. l. 184–185), rėmėsi pagrįstai. A. M. teismui paaiškino, kad avalynės tyrimas buvo atliktas pagal Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro direktoriaus 2007-12-29 įsakymu Nr. 140-V-120 patvirtintą metodiką, kad tyrimui buvo pateikta keletas porų avalynės. Avalynė buvo „paimta iš piliečio G. K. buto ir iš paties G. K.. Avalynė buvo sulyginta ir nustatyta, kad tą avalynę nešiojo vienas ir tas pats asmuo. Avalynė identifikuota pagal individualius išnešiojimo požymius. Paliktas pėdsakas identifikuotas pagal individualius požymius ir pagal pėdsakų visumą. Žmogaus koja vertinama, kai yra paliktas pėdsakas be avalynės, tai yra plika koja. Tada reikalingas žmogaus kojos atspaudas. Šiuo atveju iš asmens buvo paimta žmogaus išnešiota avalynė. Kompleksinis tyrimas šioje byloje nereikalingas. Paimta avalynė abejonių nesukėlė.“ Atsakydamas į kaltinamojo G. K. klausimus, specialistas paaiškino, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje buvo nurodyta, jog avalynė paimta iš G. K., vertinti, ar užduotyje pateikti duomenys yra teisingi, į specialisto kompetenciją neįeina. Specialistas paaiškino, kad to, ar G. K. avėjo tyrimui pateiktą avalynę, nematė, nematė ir G. K. kojos, nežino, kad G. K. dešinės kojos 4 pirštas yra išskirtinis, užlipęs ant 3 piršto. Kiekvieno žmogaus avalynės išnešiojimas yra identiškas. Žmogui einant, susidaro individualūs avalynės išnešiojimo požymiai. Specialistas atliko trasologinę ekspertizę. Išvadoje nurodyti individualūs avalynės išnešiojimo požymiai nustatyti pagal Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro direktoriaus įsakyme Nr. 140-V-120 nurodytą metodiką. Metodika skirta žinybiniam naudojimui. Išvadoje nurodyta, pagal kokius individualius požymius nustatyta, kad avalynę dėvėjo G. K.. Norint nustatyti, ar trumpam avalynę apsiavęs asmuo galėjo pakeisti individualius avalynės išnešiojimo požymius, reikalinga atlikti eksperimentą. Išvadoje nebūtina nurodyti bato dydį, nes išvadoje nurodyti aprašomieji matmenys, be to, skirtingose šalyse batų dydžiai yra nurodomi skirtingai. Matmenys išvadoje nurodyti teisingai. Nurodydamas matmenis, nesuklydo. Tokių klaidų nebūna. Požymiai nustatyti vadovaujantis metodika, kiekvienas požymis yra individualus. Visi individualūs požymiai puikiai matosi originalioje specialisto išvadoje (teismui pateikta kopija). Išvadoje nurodyta, kuri avalynė neatitinka. Identifikuojant avalynės pėdsaką, jis nustatomas ne tik pagal bendruosius, bet ir pagal individualiuosius požymius. Tarpusavyje lyginant skirtingą avalynę, sutampa individualūs avalynės išnešiojimo požymiai. Visi individualūs sportinės avalynės išnešiojimo požymiai nurodyti specialisto išvadoje. Pagal metodiką, kuria vadovaujantis buvo atliktas tyrimas, nėra būtina lyginti avalynę, jos individualius išnešiojimo požymius uždedant ant kitos avalynės individualių išnešiojimo požymių. Visi pėdsakai ir individualūs požymiai identiški. Skirtingi objektai yra skirtingai įrodinėjami. Ant popieriaus ir ant kito paviršiaus palikti pėdsakai palieka skirtingus požymius. Kiekvienas paviršius yra individualus, ant jo pasilieka skirtingi tos pačios avalynės pėdsako požymiai. Tai, kad pėdsakas paliktas G. K. avalyne, lemia požymių visuma, visi pažymėti požymiai matosi originalioje specialisto išvadoje. Fotografuojant įvykio vietą, ne visada turimomis priemonėmis galima padaryti ryškias nuotraukas, todėl naudojama programinė įranga, kuria pėdsakas paryškinamas. Gavus užduotį tyrimui, prie užduoties buvo pridėti vokai. Vykdami į įvykio vietą, pareigūnai turi specialius užspaudžiamus maišelius, kurie yra pažymimi atitinkamais numeriais. Nebūtinai turi būti specialūs maišeliai. Įrodymai gali būti suvyniojami į popierių, užantspauduojami. Fotografuoti prie užduoties pateiktus vokus nėra būtina. Kaip turi būti atliekamas tyrimas, nurodyta metodikoje. Jei nustatomi tyrimui perduotų daiktų pakuotės pažeidimai, pakuotė grąžinama tyrėjui ir tyrimas nėra atliekamas. Specialistas patvirtino, kad jam tyrimui perduotų daiktų pakuotės pažeistos nebuvo, kad už melagingos išvados pateikimą yra numatyta atsakomybė, jis yra prisiekęs, todėl jo pateikta specialisto išvada yra teisinga. Specialistas patvirtino, kad, atlikęs tyrimą, daktiloskopines plokšteles sudėjo atgal į tuos pačius vokus. Įpakuojama taip, kad, jei kas pažeistų pakuotę, pažeidimas matytųsi.

364Atsakydamas į kaltinamojo klausimus, specialistas paaiškino, kad lygino ne antspaudus, bet sportiniuose batuose esančius individualius išnešiojimus su batuose esančiais išnešiojimais. Specialistas netvirtino, kad išnešiojimai padaryti per ilgą laiką, bet nurodė, kad susidarė individualūs požymiai, pagal kuriuos galima teigti, kad avalynę nešiojo vienas ir tas pats asmuo. Kiekvienas asmuo avalynę išnešioja per skirtingą laiką. Per kiek laiko asmuo išnešioja avalynę, kad būtų galima nustatyti individualius išnešiojimo požymius, gali nustatyti eksperimentas. Jei kojos pėdsakas būtų paliktas neavint bato, būtų reikalingi pėdos matmenys. Šiuo atveju buvo paliktas avalynės pėdsakas. Užduotyje buvo nurodyta, kad pateikta G. K. avalynė. Kiekviena avalynė yra išnešiojama skirtingai. Tai priklauso nuo apkrovos, nuo to, ar avalynė buvo nešiojama vien uždaroje patalpoje ar ir gatvėje. Išsekus klausimams, specialisto A. M. apklausa buvo baigta.

365Tenkinant apelianto G. K. prašymą, specialistas A. M. buvo papildomai apklaustas ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, o kad įsitikintų, ar yra tokia metodika, kuria, tirdamas avalynės pėdsakus, specialistas naudojosi, tenkinant kaltinamojo prašymą, buvo nutarta išsireikalauti ir pačią metodiką (t. 10, b. l. 76, t. 11, b. l. 42). Prašomą metodiką kolegija gavo, bet su ja supažindinti trečiuosius asmenis buvo galima tik gavus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro leidimą (t. 2, b. l. 43), toks žodinis leidimas buvo gautas iš specialisto A. M.. Po to, kai su ja buvo supažindintas kaltinamasis, metodika 2014-03-26 grąžinta teismo posėdyje dalyvavusiam specialistui A. M. (t. 2, b. l. 44).

3662014-03-26 apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistas A. M. paaiškino (t. 11, b. l. 69–72), kad metodikoje 140-V-120 apie trasologinius tyrimus yra išdėstyti tik bendri principai, o visiškam metodikos supratimui būtinos specialios žinios, kurios įgyjamos per specialius mokymus. Specialistas teismui duotą išvadą (t. 3, b. l. 90–97) patvirtino. Specialisto A. M. apklausos metu buvo tiriami ir daiktiniai įrodymai – batai. A. M. patvirtino, kad tyrimui perduotos avalynės pakuotė pažeista nebuvo, jei pakuotė būtų buvusi pažeista, būtų buvusi sudaryta komisija.

367Specialisto A. M. išvada, jo paaiškinimais, duotais teisiamajame ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, abejoti nėra jokio pagrindo, o kaltinamojo tvirtinimai, kad specialistui A. M. pateikta tirti avalynė, paimta 2008-03-26 iš ( - ), buvo pakeista, padirbta, specialistui tyrimui atlikti buvo perduota kita avalynė, niekuo nepagrįsti. Šie ir kiti kaltinamojo įtarinėjimai bylos įrodymų klastojimu neturi jokio rimto pagrindo. Iš daugybės jau išvardytų ir aptartų specialistų išvadų matyti, kad išvados yra objektyvios, ir tik nedidelė jų dalis vertinamos kaip apelianto kaltę patvirtinančios.

368Kolegijos nuomone, specialisto A. M. išvada, kad tyrimui pateiktą avalynę avėjo G. K., o ne kas nors iš apeliaciniame skunde nurodytų asmenų, galėjusių pareikšti savo teises į gyvenamąsias patalpas ( - ) (J. K., D. K., J. M., I. K., J. M.), ar kad avalynę į kaltinamojo gyvenamąją vietą atnešė kaltinamojo paminėtas R. D. bei su juo buvęs kažkoks kitas kaltinamajam nepažįstamas asmuo, yra pagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis ir didelę laboratorinio darbo praktiką turinčio specialisto specialiais tyrimais, todėl specialisto išvada abejonių nekelia.

369Tikėti kaltinamojo parodymais, kad visos kratos ir poėmio metu paimtos batų poros priklausė svetimiems asmenims, nėra jokio pagrindo, per tiek daug paimtų batų porų tokio atsitiktinumo, kad kratos ar poėmio metu nebuvo paimta apelianto avalynė, būti negalėjo. Specialisto A. M. išvada kaip įrodymu, priimant skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, kolegijos nuomone, remtasi pagrįstai. Pagrindų, numatytų BPK 58 straipsnio 1, 3 dalyje, specialistui A. M. nušalinti nebuvo, o tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis dalyvavo bylos procese kaip specialistas, nušalinimo pagrindu nelaikytina (BPK 58 straipsnio 4 dalis).

370Nors teisiamajame posėdyje kaltinamojo prašymas apžiūrėti daiktinius įrodymus (BPK 289 straipsnis) buvo atmestas, buvo apsiribota daiktinių įrodymų išvardijimu (t. 5, b. l. 64–66), toks kaltinamojo prašymas buvo tenkinamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, buvo apžiūrėta avalynė ir kiti daiktiniai įrodymai (t. 11, b. l. 71, t. 12, b. l. 12–13).

371Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino, aptarė ir kaltinamojo G. K. kaltę patvirtinančiais įrodymais skundžiamą nuosprendį pagrindė. Pagrobtas iš „( - )“ parduotuvės vadovės kabineto monitorius (vaizduoklis) buvo surastas 2008-03-06 automobilio „Volkswagen Golf“, valst .Nr. ( - ) , kuriuo naudojosi apeliantas G. K., apžiūros metu ir grąžintas UAB „( - )“.

372Pirmosios instancijos teismas aptarė kaltinamojo G. K. parodymus, bylos duomenimis nepagrįstas prielaidas ir jas motyvuotai atmetė, remdamasis įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolų duomenimis, kratos ir poėmio metu paimtos avalynės ir jos ištyrimo aplinkybėmis, specialisto išvadomis. Kaltinamojo paaiškinimus, kad avalynę galėjo avėti kitas asmuo, kad specialisto išvada neparodo jo avalynės avėjimo identiškumo, teismas paneigė remdamasis specialisto A. M. teisme duotais paaiškinimais apie avalynės tyrimo specifiką ir eigą. Kaltinamojo teiginiai, kad asmenys B., V., Š. gali patvirtinti, kad tuos batus R. D. atsinešė į jo namus, adresu ( - ), atmesti pagrįstai, duomenų apie tokias aplinkybes byloje nėra, tokių duomenų nebuvo pateikta ikiteisminio tyrimo metu, apie tokius asmenis kaltinamasis neužsiminė ikiteisminio tyrimo metu susipažindamas su bylos medžiaga. Net ir bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu apie šiuos asmenis, jų gyvenamąsias vietas konkrečių duomenų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir toliau buvo rezgamos įvairios istorijos, minimos pravardės, senos ir naujos aplinkybės, buvo bandoma savo kaltę neigti prisidengiant mirusiais asmenimis, įrodymų klastojimu buvo kaltinami ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad apelianto gynybinė pozicija neparemta nagrinėjamos bylos duomenimis, apelianto parodymai, paaiškinimai, kuriais neigė dalyvavimo vagystėje iš „( - )“ parduotuvės faktą, laikytini nelogiškais, nerimtais ir išgalvotais, siekiant išvengti atsakomybės. Su jokiais apeliaciniame skunde nurodytais asmenimis vagystės iš parduotuvės „( - )“ laiku apeliantas savo gyvenamojoje vietoje nebuvo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nei kaltinamojo tėvai, nei kiti šeimos nariai ar artimi giminaičiai teismui meluoti nenorėjo, todėl, pasinaudoję teise neduoti parodymų prieš artimą jiems asmenį (BPK 82 straipsnio 2 dalis), į teismą nevyko.

373Apelianto kaltę dėl turto vagystės iš parduotuvės „( - )“ ir turto sužalojimo tos vagystės metu patvirtino ne tik tai, kad pagrobtas kompiuterio monitorius HP L1506 buvo rastas apžiūrint automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) kuris registruotas J. K. vardu, bet juo naudojosi G. K. (t. 2, b. l. 73,76–81), bet ir tuo, kad parduotuvės „( - )“ vadovės kabinete, į kurį buvo įsibrauta išmušus lango stiklą plyta, įdėta į maišelį (tokios priemonės buvo surastos ir apžiūrėtame automobilyje), buvo rastas G. K. apavo pėdsakas. Tų sutapimų kaltinamojo kaltei patvirtinti daug, jie klastotėmis nelaikytini, nes visi patvirtinti byloje surinktais įrodymais. Byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais kolegija abejoti neturi pagrindo.

374Byloje surinkti ir nuosprendyje aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis G. K. iš UAB „( - ) “ parduotuvės „( - )“, išdaužęs plyta parduotuvės vadovės kabineto lango stiklą, UAB „( - )“ priklausantį turtą – kompiuterio vaizduoklį „Hewlett Packard“ 15 LCD – pagrobė, taip pat sugadino šios bendrovės turtą. Apelianto veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį kvalifikuotos teisingai.

375Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, įstatymų nustatyta tvarka šioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei vertindamas kiekvieną jų atskirai bei jų visumą, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų ištyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis byloje Nr. 2K-396/2014 ).

376Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadas, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas duomenis dėl UAB „( - )“ priklausančio turto pagrobimo iš parduotuvės „( - )“ ir turto sužalojimo, netinkamai taikė materialinės ar procesinės teisės normas, kad buvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

377Dėl bausmės

378Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde prašo arba Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-25 nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų nepadarė, arba sumažinti laisvės atėmimo bausmę, nes: 1) nepagrįstai netaikyta BK 63 straipsnio 10 dalis, 2) neatsižvelgta į tai, kad G. K. turi sūnų, gim. ( - ), kurį globoja 74 metų amžiaus seneliai, 3) neatsižvelgta į tai, kad nuteistojo tėvams reikalinga nuteistojo priežiūra ir pagalba, 4) nuosprendžio teiginys apie blogą nuteistojo charakteristiką neparemtas faktais, 5) neatsižvelgta į tai, kad nuteistasis administracine tvarka nebaustas, išskyrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 6) neatsižvelgta į tai, kad nuteistasis dirbo ir buvo įrašytas į Darbo biržos įskaitą darbo paieškai, 7) subendrinant nuosprendį su 2009-11-23 nuosprendžiu turėjo būti taikomas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas, nes nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, skiriasi pagal BK 11 straipsnio kategorijas, 8) neatsižvelgta į tai, kad ikiteisminiai tyrimai, dėl kurių priimti 2009-03-20, 2009-11-23, 2012-06-25 nuosprendžiai, nebuvo sujungti laiku, todėl bylų nagrinėjimas vyko labai ilgai, dėl to 4 metus 6 mėnesius buvo laikomas suimtas kaip kalėjimo rėžime, 9) nuosprendyje neatsižvelgta į tai, kad laisvės atėmimas skirtas ne recidyvistui, 10) neatsižvelgta į nuteistojo amžių, į tai, kad negalėjo artimai bendrauti su sūnumi ir artimaisiais, 11) bylos teisminio nagrinėjimo metu laikomas kalėjime, kuris neatitinka Valstybės teisės aktuose numatytų sveikatos ir higienos normų.

379Teismas skiria bausmę vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso (toliau BK) straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę ir pažymėjo, kad apeliantas padarė net devynias tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių penkios priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, trys – prie nesunkių nusikaltimų ir viena – prie baudžiamųjų nusižengimų, praeityje teistas (t. 3, b. l. 15–18, t. 6, b. l. 38–42), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai (t. 3, b. l. 23, t. 6, b. l. 43–47).

380Skundžiamu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmių skyrimą teismas aptarė, aptarė ir kaltinamojo sveikatos problemas, nesant atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, už nusikaltimus skyrė bausmių dydžius, artimus sankcijose numatytiems paskirtų bausmės rūšių vidurkiams. Nė už vieną nusikaltimą, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nebuvo paskirtas sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, buvo skiriamos mažesnės bausmės, nors viso proceso metu apeliantas kaltę neigė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstamos veikos daromos viena po kitos, turtinės žalos neatlygintos.

381Subendrindamas nauju nuosprendžiu už naujus nusikaltimus paskirtas bausmes, teismas taikė ir bausmių apėmimo principą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą). Nauju nuosprendžiu apeliantas pagal apeliaciniame skunde minimą BK 138 straipsnio 1 dalį kaltu nepripažintas ir už tokį nusikaltimą nebaustas, todėl BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymas svarstomas nebuvo. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį G. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendžiu (t. 5, b. l. 163–169), kurio dalis buvo pakeista Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nuosprendžiu (t. 5, b. l. 170–182).

382Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-25 nuosprendžiu (t. 7, b. l. 163–181) paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu, buvo subendrinta ne su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendžiu (su Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nuosprendžiu padarytais pakeitimais) pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtąja bausme, bet su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartimi (t. 11, b. l. 133–134), kuria Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžiu (t. 23, b. l. 89–99) ir to paties teismo 2009-11-23 nuosprendžiu (su Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nuosprendžiu padarytais pakeitimais, t. 5, b. l. 163-169, 170–182) paskirtos bausmės buvo subendrintos, subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta tik aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, į kurią skundžiamu nuosprendžiu įskaitytos pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendį ir 2009-11-23 nuosprendį (su Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nuosprendžiu padarytais pakeitimais) atliktos bausmės ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartimi į atliktą bausmę įskaitytas apelianto sulaikymo ir suėmimo laikas (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis), todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė aiškiai per griežta nelaikytina ir nešvelnintina. Daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, nėra pagrindo.

383Vadovaujantis BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2008-04-29 priimtas Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. N. nutarimas ikiteisminius tyrimus baudžiamosiose bylose Nr. 46-1-00126-08, Nr. 46-1-00581-07, Nr. 46-1-00063-08, Nr. 46-1-00090-08 sujungti į vieną, paliekant bylos Nr. 46-1-00126-08 (t. 1, b. l. 14–15, t. 6, b. l. 39).

3842008-06-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-03-07 nutartimi apeliantas buvo suimtas baudžiamosiose bylose Nr. 41-1-711-7 ir Nr. 45-1-104-8 (t. 6, b. l. 39).

385Panevėžio apygardos prokuratūros 2008-07-31 nutarimu suėmimą pakeitė į rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 6, b. l. 39).

386Panevėžio apygardos prokuratūros 2008-07-31 nutarimu paskirtas užstatas ir dokumentų paėmimas (t. 6, b. l. 40). 2008-07-31 iš Panevėžio miesto VPK areštinės paleistas, išvyko į ( - ) (t. 6, b. l. 40).

387Vadovaujantis BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2008-08-18 buvo priimtas Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. N. nutarimas ikiteisminius tyrimus baudžiamosiose bylose Nr. 46-1-00126-08 ir Nr. 46-1-00027-08 sujungti, paliekant bendrą Nr. 46-1-00126-08 (t. 1, b. l. 16–17).

388Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-11-15 nutartimi (kai, būdamas laisvėje, apeliantas padarė naujus nusikaltimus) rašytinis pasižadėjimas neišvykti, užstatas ir dokumentų paėmimas buvo pakeisti į suėmimą (t. 6, b. l. 40). Į Šiaulių tardymo izoliatorių suimtas apeliantas atvyko 2008-11-21.

3892009-03-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantas buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį. Į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2008-03-06 iki 2008-07-31 ir nuo 2008-11-15 iki 2009-03-20 (t. 23, b. l. 89–99). 2010-01-14 apeliacinis skundas dėl 2009-03-20 nuosprendžio buvo atmestas (t. 23, b. l. 100–107). 2010-10-21 apeliantas atvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (t. 6, b. l. 40).

390Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartimi šio teismo 2009-03-20 ir 2009-11-23 nuosprendžiai (su 2011-06-06 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio pakeitimais), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo subendrinti. Į bausmės laiką buvo įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008-03-06 iki 2008-07-31, nuo 2008-11-15 iki 2009-03-20 ir bausmė atlikta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendį (t. 6, b. l. 41).

3912011-11-16 Panevėžio apygardos teismo nutartimi ištaisyta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartis, nurodant bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009-11-23 (t. 6, b. l. 41, 106–110).

392Apeliaciniame skunde nurodomos nuteistojo šeiminės aplinkybės, duomenys dėl darbo paieškos Darbo biržoje, bylos duomenys apie trumpalaikį darbą pagal patentus, tai, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo administracine tvarka buvo baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kad ikiteisminiai tyrimai, dėl kurių priimti 2009-03-20, 2009-11-23,

3932012-06-25 nuosprendžiai, nebuvo sujungti laiku ar kad laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygos yra blogos, taip pat nėra pagrindas konstatuoti, jog, paskiriant bausmę nuteistajam, baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai. Bylos nagrinėjimo procesą ilginti, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos apimties ir teismų posėdžių protokolų turinio, stengėsi pats apeliantas. BK nėra numatyta bei kasacinėje teismų praktikoje nėra išaiškinta, kad tam tikra šeiminė padėtis, darbo santykiai, kitos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens nurodomos jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės įpareigotų baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą skirti tik nesusijusias su laisvės atėmimu bausmes ar minimalias laisvės atėmimo bausmes. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje kiekvienam kaltu pripažintam asmeniui bausmė skiriama individualiai, įvertinus ne tik nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomas, bet ir visas kitas aplinkybes, kurias teismus vertinti įpareigoja BK 54 straipsnio 2 dalis. Apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje tai yra padaryta.

394Apeliantas teigia, kad, skiriant bausmes, nepagrįstai netaikyta BK 63 straipsnio 10 dalis. BK 63 straipsnio 10 dalyje konstatuojama, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką.

395Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (LAT kasacinės

396nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010,

3972K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.).

398Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007; 2K-322/2008). Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010).

399Apeliantas nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarydavo maždaug kas pusę mėnesio laiko ir iš skirtingų objektų. Vien dėl to paties tikslo – užvaldyti svetimą turtą, nusikalstamos veikos viena tęstine nelaikytinos. Byloje nėra duomenų, kad svetimo turto užvaldymą iš skirtingų objektų, skirtingu laiku vienijo vieninga nuteistojo tyčia. Tokia aplinkybė nebuvo nustatyta nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, tokios aplinkybės nustatymu bylos ikiteisminio tyrimo metu ir jos nagrinėjimo teismuose metu apeliantas suinteresuotas nebuvo, nes savo kaltę atkakliai neigė, nors teismo paskirtą bausmę sušvelninti prašo.

400Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad apeliantas padarė ne vieninga tyčia apimtą tęstinę nusikalstamą veiką, bet keletą nusikalstamų veikų, todėl pagrindo teigti, kad turi būti taikyta BK 63 straipsnio 10 dalis, nėra.

401Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2014-05-16 nutartimi apeliantui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šia nutartimi buvo nutarta suėmimo terminą skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos (t. 12, b. l. 14–17). Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-17 nutartimi, pakeitus 2014-05-16 nutartį, suėmimo termino pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2014-06-19, kai turėjo baigtis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendžiu (su Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nuosprendžiu padarytais pakeitimais) apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas (t. 12, b. l. 140–147, t. 11, b. l. 137, t. 20, b. l. 181).

4022014-08-28 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija apelianto G. K. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014-09-19 (t. 21, b. l. 44–49). Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-01 nutartimi nuteistojo G. K. skundas atmestas (t. 21, b. l. 184–191).

403Taigi apelianto G. K. suėmimo laikas nuo 2014-06-19 įskaitytinas į skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką (BK 66 straipsnis).

404Dėl teismo šališkumo

405Pirmosios instancijos teismo šališkumui pagrįsti skiriama didžioji apelianto G. K. apeliacinio skundo dalis, teisiamojo proceso eiga, visi teismo sprendimai, kurie buvo priimti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, siejami su teismo ir bylą nagrinėjusių teisėjų šališkumu (šališku vadinamas ir pradėjęs bylą nagrinėti teisėjas A. R.).

406Nuteistojo G. K. apeliaciniame skunde teigiama, kad teisėja Danutė Švitinienė buvo šališka, nes iš jos elgesio, veiksmų, žodžių, nutarčių matyti, kad ji kaltinamajam, liudytojams trukdė teikti informaciją, faktus, įrodymus, patvirtinančius kaltinančiosios pusės įrodymų neleistinumą, melagingumą, paneigiančius kaltinančiosios pusės teikiamus įrodymus dėl kaltinamojo kaltės. Skunde teigiama, kad teisėja norėjo sutrukdyti ir trukdė gauti kaltinamajam teisinę pagalbą ir gintis, bylos nagrinėjimo metu norėjo šalinti ir šalino iš bylos tai, kas susiję su byla ir tiesos nustatymu, teisėja turėjo išankstinį nusistatymą, kad kaltinamasis kaltas ir juo netikėti, buvo iš anksto nusistačiusi tikėti kaltintojais ir jų teikiamais įrodymais, netikrinant, ar įrodymai gauti teisėtais būdais, nepažeidžiant BPK reikalavimų, Konstitucijos, ar nėra falsifikuoti.

407Kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (LAT nutartis byloje Nr. 2K-419/2014). Todėl tai, kad žemesniosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis G. K., nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

408Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisėja patarinėjo ir teikė užuominas prokurorei L. S. (N.), specialistui A. M., norėjo daryti ir darė poveikį proceso dalyvių sprendimams, teikė privilegijas ir aukštino prokurorę L. S., ikiteisminio tyrimo pareigūnus, specialistą A. M., o kaltinamąjį niekino ir žemino, apribojo jo teises ir laisves, teisėtus interesus, pažeidė nekaltumo prezumpciją, dar iki įrodymų tyrimo pabaigos, nusprendė, kad avalynę su užrašu „Gomus“ išnešiojo kaltinamasis, kad ta avalynė yra kaltinamojo nuosavybė, kad liudytojus išsigalvojo, kad avalynė paimta iš kaltinamojo gyvenamųjų patalpų, kad automobiliu važinėjo tik kaltinamasis, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, įrodymus įvertino dar neužbaigus įrodymų tyrimo, neužbaigus baigiamųjų kalbų, neišsakius paskutinio žodžio.

409Kolegijos nuomone, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu rungimosi principas, numatytas BPK 7 straipsnyje, pažeistas nebuvo, tai patvirtina teisiamojo posėdžio protokolo turinys, teisiamojo posėdžio metu priimtos protokolinės ir rašytinės nutartys bei apelianto užuominos apelianto apeliaciniame skunde, kad ir prokurorės prašymai ne visada buvo tenkinami, apeliantą teismas su jo teisėmis supažindino, jis jomis naudojosi, apelianto gynybą teismas užtikrino.

410Pasak apelianto, teisėja D. Švitinienė dar iki paskutinio žodžio išsakymo sakė žodžius ir priėmė nutartis, iš kurių galima buvo nuspėti bylos baigtį, kad teisėja yra iš anksto nusprendusi bylą išnagrinėti šališkai, vienašališkai, nagrinėjo bylą už akių, už uždarų durų, atskirai nuo kaltinamojo, kad jam neleistų gintis ir kad nebūtų nustatyti teisingi įvykiai, tiesa, kad nebūtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, kad pažeidę įstatymus asmenys nebūtų atleisti, nubausti.

411Kolegija pastebi, kad kaltinamasis pašalintas iš teismo posėdžių salės buvo dėl jo paties elgesio, o kaltinamąjį sugrąžinus į teismo posėdžių salę, susipažinti su tuo, kas vyko jo pašalinimo iš posėdžių salės metu, sąlygos jam buvo sudarytos.

412Apeliaciniame skunde rašoma, kad teisėjos šališkumas, išvardytas apeliacinio skundo 3, 4 lapuose, matomas iš teisiamojo posėdžio garso įrašo, teisiamojo posėdžio protokolo, pastabose dėl teisiamojo posėdžio protokolo, teisėja nevykdė pareigos, numatytos BPK 242 straipsnio 1 dalyje, nes neapklausė kaltinamojo, 2012-01-12 neleido užduoti klausimus kaltinamajam.

413Įvardydamas, kurios teisiamojo posėdžio protokolo dalys patvirtina teisėjos šališkumą (t. 9, b. l. 11–15), apeliantas patvirtino, kad teismas tenkino kaltinamojo pageidavimą duoti parodymus įrodymų tyrimo pabaigoje, teisėja kaltinamajam išaiškino jo teisę teikti paaiškinimus dėl tiriamų įrodymų, atsakyti į klausimus, kaltinamasis davė paaiškinimus dėl tiriamų įrodymų, teisėja netenkino prokurorės prašymo neleisti kaltinamajam duoti parodymus, kaltinamasis davė parodymus ir toliau, tačiau, kaip matyti iš skunde ne kartą išsakyto priekaišto, liko nepatenkintas tuo, kad teisėja neuždavė kaltinamajam klausimų.

414Iš apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad kaltinamasis G. K. davė parodymus ir 2012-03-22 teisiamajame posėdyje baigiamosios kalbos metu (t. 7, b. l. 94–118), ir sakydamas paskutinį žodį teisiamajame posėdyje 2012-04-24 (t. 7, b. l. 125–133), o paskutinio žodžio metu 2012-06-07 pripažino, kad galimybė duoti parodymus teisiamajame posėdyje jam buvo suteikta, kad 2012-01-12 davė papildomus parodymus (t. 7, b. l. 154–155). To, kad teisiamajame posėdyje kam nors iš proceso dalyvių buvo draudžiama užduoti klausimus kaltinamajam, nenustatyta.

415Apeliantas skundžiasi, kad teisėja tenkino prokurorės prašymą iškviesti apklausai specialistą A. M., tačiau netenkino kaltinamojo prašymo paskirti ekspertizę. 2012-01-09 teisėja atmetė prašymą leisti kaltinamajam duoti paaiškinimus dėl specialisto A. M. paaiškinimų, atsisakė kaltinamąjį apklausti papildomai, pareiškė, kad klausimų kaltinamajam neturi. Prokurorė ir advokatas pasakė, kad klausimų kaltinamajam neturi. Kai teisėja, prokurorė, gynėjas apklausti kaltinamąjį atsisakė, 2012-01-12 13.30 val. kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodymus davė pats ir pranešė, kad avalynę su užrašu „Gommus“ ir „Puma“ į butą ( - ) atnešė R. D. su kitu asmeniu 2008 m. kovo mėnesį 2–6 dienomis, kad D. gyvena ( - ) gatvėje, prašė leisti parodyti tikslią šio asmens gyvenamąją vietą, bet teisėja apklausti kaltinamąjį prokurorei neleido, prašė prokurorės prašyti kaltinamojo prašymus nutraukti, o prokurorė prašė, kad teisėja kaltinamąjį iš teisiamojo posėdžio ir įrodymų tyrimo pašalintų. Kai 2011-11-15 kaltinamasis pageidavo atlikti papildomą jo apklausą, teisėja šį prašymą atmetė, konstatuodama, kad kaltinamasis davė išsamius paaiškinimus, ir papildomai jo neapklausė, tačiau kai kaltinamasis paaiškino, kuo norėtų savo parodymus papildyti, teisėja galimybę duoti parodymus suteikė, tačiau klausimų kaltinamajam neuždavė (t. 9, b. l. 11–12).

416Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas dėl įrodymų davimo teisiamajame posėdyje aplinkybių prieštarauja pats sau, nes kaltindamas teisėją, kad ši neleido duoti parodymus, pats tą kaltinimą paneigia tvirtindamas, kad parodymus davė, ir, kaip matyti iš skundo, vėl liko nepatenkintas tuo, kad teisėja neuždavė klausimų.

417Apeliantas teigia, kad 2012-01-16 teisėja priėmė nutartį kaltinamojo prašymus papildyti įrodymų tyrimą nutraukti vadovaudamasi objektyvumo, ekonomiškumo, protingumo principais, kaltinamojo prašymo apklausti jį papildomai netenkino. G. K. nuomone, netenkindama kaltinamojo prašymų atnaujinti įrodymų tyrimą ir detaliai jį apklausti, teisėja pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, suvaržė kaltinamojo teisę teikti įrodymus, pažeidė BPK 44 straipsnio 5, 8 dalių, 45 straipsnio, 241 straipsnio, 242 straipsnio 2 dalies, 295 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė esminius BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytus baudžiamojo proceso pažeidimus, kurių, nepažeidus BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištaisyti neįmanoma (t. 9, b. l. 13).

418Šiuos apelianto argumentus paneigia teisiamojo posėdžio protokolo turinys, iš kurio matyti, kad įrodymų tyrimas teisiamajame posėdyje baigtas motyvuota teismo nutartimi 2012-01-16 (t. 6, b. l. 68–69). Baigiamojoje kalboje 2012-01-16 kaltinamasis patvirtino, kad parodymus davė, ir vardijo, kokius parodymus ir kada davė (t. 6, b. l. 75–82), o paskutinio žodžio metu 2012-06-07 pripažino, kad galimybė duoti parodymus teisiamajame posėdyje jam buvo suteikta, kad

4192012-01-12 davė papildomus parodymus (t. 7, b. l. 154–155).

420Apeliaciniame skunde nuteistasis G. K. teigia, kad jo baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, tai buvo galima pastebėti iš teisėjos elgesio, veiksmų, žodžių, nutarčių, nes neleido apeliantui ir liudytojams teikti informaciją, nuteistąjį teisinančius įrodymus, teisėja trukdė gauti teisinę pagalbą, gintis, šalino iš bylos viską, kas susiję su tiesos nustatymu, ji turėjo išankstinį nusistatymą netikėti kaltinamuoju, ji turėjo išankstinę nuomonę, kad kaltinamasis kaltas, teisėja tikėjo kaltintojais, nors jų įrodymai buvo surinkti pažeidžiant BPK reikalavimus, teikė privilegijas prokurorei, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, specialistui A. M.. Apylinkės teismo teisėja nepagrįstai tenkino prokurorės prašymą į teisiamąjį posėdį kviesti specialistą A. M., nors G. K. tam prieštaravo, be to, neleido specialisto A. M. nušalinti.

421Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad specialistas A. M. į teisiamąjį posėdį buvo šaukiamas savo išvadai dėl avalynės tyrimo aplinkybių ir avalynės tyrimo metodikai paaiškinti, o jo nušalinimui pagrindų, numatytų BPK 58 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje, nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu apeliantas specialistui A. M. nušalinimų BPK 60 straipsnyje numatyta tvarka nepareiškė.

422Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisėjos D. Švitinienės šališkumas, kuris užfiksuotas garso įraše, teisėjos veiksmais, nutartimis, pasireiškė tuo, kad ji nenorėjo apklausti liudytojų, neleido to padaryti kaltinamajam, gynėjui, neleido kaltinamajam teikti įrodymus, kuriuos būtų gavęs iš liudytojų, pažeisdama BPK 242 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, paskyrė bylos nagrinėjimą 2010-11-30 ir neiškvietė nukentėjusiuosius ir liudytojus, į 2011-02-10 teisiamąjį posėdį, neatsiklaususi proceso dalyvių nuomonės, neiškvietė liudytojų J. K., J. M., kitus liudytojus, kurie anksčiau buvo apklausti, tuo pažeidė BPK 276 straipsnio 5 dalį, 241 straipsnį, 242 straipsnio 2 dalį, neapklausė kaltinamojo, ar jis sutinka, kad teisiamasis posėdis būtų pradėtas nedalyvaujant liudytojams, o kai kaltinamasis pareiškė, kad nori, jog liudytojai būtų apklausti, teisėja, pažeisdama BPK 44 straipsnio 7 dalį, 44 straipsnio 5 dalį, 45 straipsnį, 276 straipsnio 5 dalį, pritarė prokurorės nuomonei bylą nagrinėti be liudytojų, kaltinamojo prašymą iškviesti ir apklausti liudytojus atmetė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisiamojo posėdžio protokole, garso įraše, pastabose dėl teisiamojo posėdžio protokolo paminėti asmenys, kurie turėjo būti šaukiami į teisiamąjį posėdį, tai: D. ir J. K., J. M., A. B., I. K., A. B., L. L., J. M., E. G., N. Č., J. J., G. G., A. Č., R. D. (R. D.), V., Š., G., pravarde B., D. K., R. K., D. K., D. G., V. M., R. V., Z. J., A. B., L. B., E. N.. Apeliantas prašo nustatyti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 5, 7 dalių, 45 straipsnio, 241 straipsnio, 242 straipsnio 2 dalies, 276 straipsnio 5 dalies, 295 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies pažeidimus, kurie yra esminiai (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nes byla buvo išnagrinėta neišsamiai, šališkai ir tai sutrukdė priimti išteisinamąjį nuosprendį (t. 9, b. l. 14–15).

423Apie tai, kokias svarbias nagrinėjamos bylos aplinkybes šie liudytojai galėtų teismui parodyti, apeliaciniame skunde nepaminėta, todėl dėl kai kurių liudytojų svarbos buvo bandyta išsiaiškinti apeliacinio proceso eigoje.

424Kolegija pastebi, kad proceso dalyvių teisė pateikti prašymus nėra absoliuti, nes jos įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek pateikti konkretūs prašymai gali turėti įtakos bylos aplinkybių tyrimo išsamumui. Teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir, išsiaiškinęs, ar jie turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui bei objektyvaus sprendimo priėmimui, priimti dėl jų motyvuotas nutartis. Teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla (pvz.: kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2009, 2K-247/2011). Apeliaciniame skunde trūksta informacijos, kuo kiekvienas iš paminėtų asmenų savo parodymais galėjo būti reikšmingas bylos nagrinėjimui ir kaip jų parodymai galėjo paveikti kitokių teismo sprendimų priėmimą. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme visi proceso dalyvių pateikti prašymai, taip pat ir apelianto, buvo apsvarstyti ir dėl jų buvo priimti teismo sprendimai, todėl vien tai, kad nebuvo patenkinti visi apelianto pareikšti prašymai, dar nereiškia, kad teismas buvo šališkas ar buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje skunde paminėtų asmenų šaukimo į teismo posėdį galimybės apelianto iniciatyva buvo aptartos.

4252014-04-01 apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas pranešė, kad jis pats liudytojus informuos, kad jie atvyktų į teismo posėdį 2014-05-16 (t. 11, b. l. 116). Apeliantas tokią galimybę turėjo, nes turėjo teismų sutikimus daugkartiniams telefoniniams pasikalbėjimams ir pasimatymams su artimaisiais, Panevėžio apygardos teismo 2011-01-17 nutartimi apeliantui buvo leista kalbėtis ir per degalinės „( - )“ taksofono abonentinį numerį (t. 12, b. l. 27, t. 14, b. l. 30).

426Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis G. K. tvirtino, kad, teisiamajame posėdyje pradėjus bylą nagrinėti iš naujo, į teismą nebebuvo pašaukti liudytojai, kuriuos apklausė šališkas teisėjas A. R. (t. 10, b. l. 83, t. 22, b. l. 51), prašė nesivadovauti parodymais tų asmenų, kurie, nagrinėjant bylą teisėjui A. R., jau buvo apklausti. Iš teisėjo A. R. nutarties dėl nusišalinimo turinio matyti, kad teisėjas 2010-11-09 nuo bylos nagrinėjimo nusišalino ne todėl, kad palaikė save šališku ar tokiu buvo pripažintas, bet todėl, kad turėjo pagrindo manyti, jog Teisėjų etikos ir drausmės komisija, priimdama nagrinėti proceso dalyvio – kaltinamojo G. K. – teikimą iškelti teisėjui A. R. drausmės bylą, pažeidė „teismų ir teisėjų nepriklausomumo principą, kuris yra būtinas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sąlyga ir viena svarbiausių teisėjo ir teismų pareigų, kylanti iš Konstitucijos garantuotos kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, teisės į nešališką teismą“ (t. 4, b. l. 174–175).

427Civilinės ieškovės UAB „( - )“ atstovė A. G., dirbanti parduotuvėje „( - )-207“, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė (t. 4, b. l. 100), nukentėjusioji V. D. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, teisme duotus parodymus patvirtino (t. 4, b. l. 103), nukentėjusioji L. B. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, teisme duotus parodymus patvirtino (t. 4, b. l. 104), liudytojas V. D. prašė leisti byloje nedalyvauti, civilinio ieškinio nereiškė (t. 4, b. l. 120), civilinė ieškovė AB „( - ) “ prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui (t. 5, b. l. 26).

4282010-04-08 teisiamajame posėdyje prokurorei paprašius į teisiamąjį posėdį atvesdinti neatvykusius į teismą liudytojus, kaltinamajam pareiškus, kad „nėra reikalo varginti žmonių, liudytojai nieko nepamena. Manau, kad tie, kurie neatvyko, nereikalingi“, teismas nutarė neatvykusius į teismą liudytojus, iš jų ir J. M., į teisiamąjį posėdį šaukti pakartotinai, o liudytojus L. A., D. N., R. Š., D. L. atvesdinti (t. 4, b. l. 105–110, 113).

4292010-12-21, nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, kaltinamasis pareiškė nušalinimus teisėjai D. Švitinienei, posėdžių sekretorei, prokurorei, gynėjui M. V. K. (t. 4, b. l. 202–204, 206, 207).

4302011-02-10 pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, kaltinamasis vėl pareiškė nušalinimą teisėjai, teismo posėdžio sekretorei, gynėjui, o prokurorei reiškė nušalinimą dėl bylos proceso vilkinimo (t. 5, b. l. 30–36).

4312011-02-10 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. prašė bylos nagrinėjimą pradėti iš pradžių (BPK 244 str. 3 d.) (t. 5, b. l. 38), nes nesusipažinęs su teisiamojo posėdžio protokolais, negalėjo pareikšti pastabų prie teisiamojo posėdžio protokolo. Kai prokurorė paprašė anksčiau apklaustų liudytojų į teisiamąjį posėdį nebešaukti (vadovaudamasi BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatytais pagrindais), kaltinamasis G. K. tokiam pasiūlymui pritarė: „Palaikau prokurorės poziciją ir prašau pagarsinti teisiamuosiuose posėdžiuose apklaustų liudytojų ir kitų asmenų parodymus, nes su posėdžių protokolais nesusipažinau, bylos nagrinėjimas vyko labai seniai“ (t. 5, b. l. 38). Teismas nutarė „pakartotinai į bylos nagrinėjimą liudytojų nekviesti, pagarsinti teisiamuosiuose posėdžiuose apklaustų liudytojų duotus parodymus“ (t. 5, b. l. 38).

432Kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 1 dalis) negali būti laikomi turinčiais didesnį pranašumą negu teismui, pirmininkaujant teisėjui A. R., teisiamajame posėdyje duoti parodymai. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisėjui A. R., teisiamajame posėdyje dalyvavo ir kaltinamasis, jam, kaip ir gynėjui, prokurorei, tame posėdyje buvo suteikta teisė užduoti klausimus liudytojams, nukentėjusiajai, civilinių ieškovų atstovams. Sprendimas anksčiau apklaustų liudytojų į teisiamąjį posėdį nešaukti, o jų parodymus, duotus teisiamajame posėdyje 2010-04-08, 2010-05-12 (t. 4, b. l. 105–110, 135–139), perskaityti (BPK 276 straipsnio 5 dalis) (t. 5, b. l. 38, 41), buvo priimtas atsižvelgiant ne tik į tai, kad kaltinamajam ankstesnės tų asmenų apklausos metu buvo suteikta galimybė užduoti klausimus, ir jis ta teise naudojosi, ne tik į tai, kad tuos asmenis anksčiau apklausė nešališkas teismas, bet ir į kaltinamojo G. K. teisiamajame posėdyje pareikštą nuomonę dėl neatvykusių į teismą liudytojų: „manau, kad nėra reikalo varginti žmonių, liudytojai nieko nepamena. Manau, kad tie, kurie neatvyko, nereikalingi“ (t. 4, b. l. 110).

433Teismas, be abejonės, BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatytą sprendimą priėmė atsižvelgęs ir į tai, kad kaltinamasis su baudžiamosios bylos medžiaga buvo išsamiai susipažinęs, jam buvo padarytos bylos dokumentų kopijos. Be to, būtina pastebėti, kad BPK 276 straipsnio 4 dalis suteikia teismui teisę, nepriklausomai nuo proceso dalyvių nuomonių, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, taip pat perklausyti ir peržiūrėti tokių apklausų garso ir vaizdo įrašus. Teisėjos D. Švitinienės sprendimas nekviesti į naują teisiamąjį posėdį anksčiau teisiamajame posėdyje apklaustus ir vėliau į teismą neatvykusius liudytojus, civilinius ieškovus nieko bendro su šališkumo klausimais, numatytais BPK 58, 59 straipsniuose, neturi.

4342010-05-12, prieštaraujant kaltinamajam dėl jo buvusios sugyventinės J. M. apklausos, neišaiškinus J. M. jos teisių, numatytų BPK 82 straipsnio 2 dalyje, J. M. teismui prisiekė ir davė parodymus, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 58–59) duotus parodymus (t. 4, b. l. 136–137). J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 56–57), skundžiamame nuosprendyje trumpai paminėti tik byloje esantiems įrodymams dėl apelianto gyvenamosios vietos ir naudojimosi automobiliu patvirtinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis).

435Teismai gali pripažinti liudytojų parodymus nepatikimais ar neleistinais įrodymais nustatę, kad parodymai duoti ne apie pačių liudytojų tikrai žinomas reikšmingas bylos aplinkybes, bet apie aplinkybes, kurias nurodyti liudytojų buvo paprašyta, apie kurias liudytojai kalbėjo įtikinti ar kitaip neteisėtai paveikti (LAT nutartis byloje Nr. 2K-308/2014). Tokie faktai nagrinėjamoje byloje nenustatyti. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl BPK nuostatų pažeidimo nėra pagrindas apeliaciniam skundui tenkinti.

436Apeliaciniame skunde rašoma, kad teisėjos D. Švitinienės šališkumas pasireiškė ir tuo, kad ji kaltinamajam neleido susipažinti su baudžiamąja byla, neįteikė jam kaltinamojo akto nuorašo, nedavė apžiūrėti dokumentų, o kai prokurorė, gynėjas, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai sutiko, kad, tiriant dokumentus, būtų apsiribota jų išvardijimu (BPK 290 straipsnio 3 dalis), tačiau su tuo nesutiko kaltinamasis ir reikalavo dokumentus tirti BPK 390 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, teisėja dokumentus tik vardijo, jų neskaitė, o sekretorė į teisiamojo posėdžio protokolą melagingai įrašė, kad teisėja D. Švitinienė byloje esančius dokumentus balsu perskaitė. Kai kaltinamasis prašė dokumentus perskaityti, teisėja pagrasino jį pašalinti iš teismo salės. Kaltinamasis prašo nustatyti BPK 22 straipsnio 3 dalies, 237 straipsnio 3 dalies, 290 straipsnio 1 dalies, 241 straipsnio, 313 straipsnio 6 dalies, 242 straipsnio 2 dalies, 301 straipsnio pažeidimus ir šalinti iš nuosprendžio visus dokumentus, kuriais buvo paremtas nuosprendis, nes BPK 290 straipsnio 1 dalyje numatytas procesinis veiksmas nebuvo atliktas, tačiau apeliaciniame skunde neatskleista, kaip apelianto paminėti BPK pažeidimai esmingai paveikė jo teises ir nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, nes su baudžiamosios bylos medžiaga turėjo progos susipažinti ne vieną kartą, bylos dokumentai jam buvo žinomi, o kaltinamojo akto kopiją kaltinamasis pirmosios instancijos teisme vėl gavo

4372012-01-12 (t. 6, b. l. 48).

438Tenkinant apelianto prašymus, 2014-02-28 apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą (t. 10, b. l. 102), ir jis buvo daromas nuo 2014-03-10 iki 2014-05-19 (t. 10, b. l. 231, t. 12, b. l. 45). Buvo ištirti kai kurie anksčiau teisiamajame posėdyje tirti dokumentai ir byloje esantys, bet teisiamajame posėdyje netirti dokumentai, taip pat buvo tiriami ir nauji dokumentai, buvo pareikalautos kaltinamojo nurodytos įvairios bylos, kuriose, jo tvirtinimu, buvo reikšmingos informacijos apie jo paminėtus ir būtinus surasti bei apklausti asmenis, buvo pareikalauta duomenų iš policijos, buvo ieškomi kaltinamojo nurodyti asmenys, šaukiami liudytojai, teismo posėdyje iš naujo buvo apklaustas tyrimą atlikęs ir anksčiau teisiamajame posėdyje jau apklaustas specialistas A. M., gavusi žodinį Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro darbuotojo sutikimą, kolegija kaltinamajam leido susipažinti ir su avalynės pėdsakų tyrimo metodika, buvo apžiūrėti daiktiniai įrodymai.

439Apeliantas teigia, kad 2012-01-16 įrodymų tyrimas teisiamajame posėdyje buvo baigtas tenkinant prokurorės prašymą, tuo esą teisėja parodė palankumą prokurorei. Apelianto nuomone, nutartis baigti įrodymų tyrimą buvo neteisėta, todėl prašo nustatyti BPK 6 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 3 dalies pažeidimus, nes buvo suvaržyta kaltinamojo teisė teikti įrodymus ir prašymus, todėl kaltinamasis teikė naujus duomenis ir prašymus baigiamojoje kalboje ir paskutinio žodžio metu. Apeliantas prašo nustatyti, kad įrodymų tyrimo atnaujinimas po baigiamųjų kalbų, paskutinio žodžio buvo būtinas, o to nepadarius buvo padarytas BPK 369 straipsnio 3 dalies pažeidimas ir esminis BPK 1 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

440Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apelianto teisės (BPK 22 straipsnio 3 dalis) suvaržytos nebuvo, byla išnagrinėta laikantis BPK 7 straipsnio 2 dalyje numatyto rungimosi principo ir niekam neteikiant jokių privilegijų (BPK 6 straipsnio 3 dalis). Tenkinant apelianto prašymą, įrodymų tyrimas, kiek tai objektyviai buvo įmanoma, buvo atliekamas ir nagrinėjant bylą bei apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

441Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teisėjos šališkumas pasireiškė ir tuo, jog trukdė kaltinamajam gauti teisinę pagalbą – teisiamojo posėdžio metu pasitarti su advokatu. Apeliantas prašo nustatyti BPK 10 straipsnio, 44, 45 straipsnio pažeidimus.

442Apeliaciniame skunde šališkumu kaltinamas ir advokatas V. M. K., nes neatliko BPK 48 straipsnio 2 dalyje numatytų pareigų, nepasinaudojo savo teisėmis, kurios nurodytos BPK 48 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Nepadėjo susipažinti su norimais dokumentais, nedavė apeliantui kaltinamojo akto kopijos, norint su juo pasitarti, advokatas sakydavo, kad teikti teisinę pagalbą nemato reikalo, eiti į kaltinamojo nurodytas liudytojų gyvenamąsias vietas, sužinoti tikslius adresus, sužinoti iš asmenų R. D. duomenis 2012-01-12 atsisakė. Kaltinamajam 2012-01-12 paprašius kaltinamąjį apklausti apie įvykius papildomai, teisėjai padarius pertrauką, 2012-01-16 teisėjai paklausus advokato, ar jis turi prašymų, gynėjas pasakė, kad prašymų neturi, todėl įrodymų tyrimas buvo užbaigtas neapklausus kaltinamojo. Apeliantas prašo nustatyti, kad, nenušalinus gynėjo, buvo padaryti BPK 10, 45 straipsnių pažeidimai, kad tie pažeidimai buvo esminiai (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nes buvo suvaržyta kaltinamojo teisė gauti teisinę pagalbą.

443Pagal BPK 22 straipsnio 4 dalį įtariamasis turi teisę nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam šią jo teisę ir suteikti galimybę ja pasinaudoti (BPK 50 straipsnio 1 dalis). Nuteistajam G. K. ši teisė buvo užtikrinta nuo jo sulaikymo momento. Santykiai tarp gynėjo ir įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo yra konfidencialūs, teismas negali į juos įsiterpti (LAT nutartis byloje Nr. 2K-469/2014). Byloje nėra jokių duomenų, kad gynėjas V. M. K. būtų neatlikęs savo pareigų. Apelianto pretenzijos valstybės paskirtiems gynėjams, kad jie nevykdė apelianto nurodymų, nesurašė apeliacinio skundo, nesusiję su minėtomis procesinėmis teismo funkcijomis užtikrinant asmens teisę į gynybą. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, apeliaciniame procese gynėjų dalyvavimas buvo užtikrintas, BPK normos, reglamentuojančios gynėjo dalyvavimą baudžiamajame procese, pažeistos nebuvo.

444Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kaltinamajam G. K. teisinei pagalbai teikti nuo 2012-11-14 paskyrė advokatą V. J. (t. 10, b. l. 91), o nuo 2013-11-25 advokatą J. Koreckį (t. 10, b. l. 38), kurį, reikalui esant, nuo 2013-12-23 turėjo pavaduoti advokatė E. G. (t. 10, b. l. 39, 72, 73). Advokatų paskyrimo ir pakeitimo galimybes Panevėžio ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kaltinamajam G. K. išaiškino 2012-10-25, 2012-11-13 ir 2013-05-27 (t. 10, b. l. 18–19, 68, 66). Apie antrinės teisinės pagalbos teikimą ir su tuo susijusias advokato pareigas kaltinamajam 2012-06-15 aiškino ir jo gynėjas advokatas V. K. (t. 10, b. l. 70).

445Kolegija konstatuoja, kad gauti teisinę pagalbą kaltinamojo teisė bylos proceso metu suvaržyta nebuvo. Kaltinamasis turėjo teisę pats ar per kitus asmenis pasikviesti sau tinkamą gynėją (BPK 50 straipsnio 2 dalis), kadangi šia teise nepasinaudojo, pirmosios instancijos teismas paskyrė gynėją BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje teise nušalinti gynėją apeliantas naudojosi netrukdomai, o tai, kad ne visus gynėjus jam pavyko nušalinti, joks teisėjas (a) ar teismas dėl to negali būti kaltinami, nes gynėjo nušalinimui patenkinti būtini BPK 49, 61 straipsniuose numatyti pagrindai, o jų nenustačius, gynėjo nušalinimas buvo negalimas.

446Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisėja buvo šališka ir tuo, kad, kaltinamajam pranešus, jog avalynė su užrašu „Gommus“ yra ne jo, 2012-01-12 teisiamajame posėdyje teisėja, pažeisdama nekaltumo prezumpciją, pareiškė, kad ši avalynė yra G. K., 2012-06-25 nuosprendyje melagingai parašė, kad avalynės su užrašu „Gommus“ savininkas yra G. K.. Kai G. K. teisėją informavo, kad specialistas A. M. avalynę „Gommus“ melagingai priskiria G. K. nuosavybei, ir prašė teismą pereiti prie baigiamųjų kalbų, jeigu nebus paskirta ekspertizė, prokurorei paprašius, buvo iškviestas specialistas A. M., nors kaltinamasis to specialisto iškvietimui prieštaravo. Taip teisėja prokurorės prašymą tenkino, o kaltinamojo prašymą atmetė, pašaukto į teismą specialisto nušalinti neleido, uždavė specialistui tik porą menamų klausimų, o specialisto atsakymai 2011-11-15 teisiamojo posėdžio protokole buvo suklastoti, todėl apeliantas prašo tais specialisto atsakymais, kuriais pagrįstas nuosprendis, nesiremti. 2011-11-15 teisėja po specialisto A. M. atsakymų, neatlikus įrodymų tyrimo visumoje, nutarė, kad specialistas davė išsamius parodymus, jie abejonių nekelia, todėl pareiškė, kad visus kitus prašymus atmes. Tai parodo išskirtinį ir išankstinį teisėjos nusistatymą įrodymus tirti šališkai, teisėja teikė A. M. privilegijas dėl jo užimamos padėties, dėl to, kad A. M. įtrauktas į specialistų sąrašą, prisiekęs ir įspėtas.

447BPK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad specialistas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia, kad jo parodymai būtini specialisto išvadai paaiškinti ar papildyti. Kaltinamojo ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų prieštaravimai dėl specialisto šaukimo į teismo posėdį teismui neprivalomi. Specialistas A. M. į teismą buvo šaukiamas savo išvadai, duotai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinti ir papildyti, o ne tam, kad jam pareikštų nušalinimą. Kai ikiteisminio tyrimo metu specialistui A. M. dėl jo atliekamų tyrimų ir išvadų buvo galima pareikšti nušalinimą (BPK 60 straipsnio 1 dalis), tokia teise apeliantas nesinaudojo. Specialistų išvadas, kaip ir kitus įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis, pirmosios instancijos teismas vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų.

448Apeliaciniame skunde rašoma, kad teisėja D. Švitinienė laikytina šališka ir dėl to, kad, būdama ikiteisminio tyrimo teisėja, subendrino 2009-11-23 ir 2012-06-25 nuosprendžiais paskirtas bausmes (t. 9, b. l. 21).

449Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-25 ir 2009-11-23 nuosprendžiais (su Panevėžio apygardos teismo 2012-09-26 nuosprendžiu padarytais pakeitimais) paskirtas bausmes skundžiamu nuosprendžiu teismas bendrino vykdydamas BPK 303 straipsnio 2 dalies ir BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių reikalavimus (t. 7, b. l. 163–181, t. 11, b. l. 126–134), ir šie teisėjos D. Švitinienės veiksmai nieko bendro su jos kaip ikiteisminio tyrimo teisėjos veikla neturi, dėl nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, nesant BPK 58 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, šališka nelaikytina.

450Skunde teigiama, kad teisėja elgėsi šališkai, nes atsisakė tirti metodikas, pagal kurias specialistas A. M. atliko tyrimą, atsisakė daryti eksperimentą, tirti kaltinamojo asmens bylą, šališkai nutarė, kad įrodymai apie tai, kad kaltinamasis vagysčių darymo metu buvo namuose ir nusikaltimų nedarė, įrodomosios reikšmės byloje neturės, kad neturės įrodomosios reikšmės kompleksinis medicininis-trasologinis tyrimas ir Lietuvos teismo ekspertizės centro teikiama informacija apie asmens ir avalynės identifikavimą, kad neturės įrodomosios reikšmės duomenys, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje kaltinamasis avalynės su užrašu „Gommus“ neturėjo, ir administracinių bylų duomenys, kad nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis buvo namuose.

451Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro profesinių paslapčių sąrašo, kuris 2008-09-15 buvo patvirtintas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro viršininko įsakymu Nr. 140-V-106, matyti (t. 10, b. l. 209–211, 212, 213–217), kad į šį sąrašą buvo įtrauktas Objektų priėmimas tyrimui (ekspertizei) atlikti, saugojimas, grąžinimas (p. 1.22.), Eksperto/specialisto elgesio taisyklės (p. 1.31.), Įspaustinių pėdsakų tyrimas (p. 2.8.) ir Avalynės, drabužių, transporto priemonių pėdsakų tyrimo standartinės veiklos procedūros (p. 2.12.), todėl Vyriausioji administracinių ginčų komisija savo 2011-12-02 sprendimu Nr. 3R-307 kaltinamojo G. K. skundo dėl to, kad jam nebuvo leista susipažinti su Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro viršininko 2007-12-29 įsakymu Nr. 140-V-120 patvirtinta metodika, netenkino (t. 10, b. l. 219–220). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-03-27 sprendimu dėl to, kad nebuvo tinkamai atsakyta į G. K. prašymą pateikti metodiką (neatsakant į pareiškėjo klausimą, kodėl jis nelaikomas asmeniu, turinčiu teisę susipažinti su metodika), dėl to, kad „pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, nes negalėjo, jo manymu, tinkamai pasiruošti gynybai baudžiamosios bylos procese“ iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovavusios Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrui, G. K. priteisė 100 litų neturtinei žalai atlyginti (t. 10, b. l. 205–208).

452Iš G. K. gynėjo advokato V. K. 2012-04-27 rašto Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai turinio matyti, kad Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro viršininko 2007-12-29 įsakymu Nr. 140-V-120 patvirtintos pageidaujamos metodikos negavo ir jis, apie tai informavo savo ginamąjį (t. 10, b. l. 225).

453Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas G. K. su jo apeliaciniame skunde paminėta avalynės tyrimo metodika buvo supažindintas, turėjo teisę užduoti klausimus specialistui A. M. ir ta teise naudojosi. Specialisto A. M. atsakymai į klausimus davė pagrindą teismui įsitikinti, kad jo išvados, duotos ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, yra pakankamos, išsamios, atlikti kokius nors apelianto prašomus eksperimentus ar skirti ekspertizes duotoms išvadoms patvirtinti ar paneigti nėra jokio pagrindo.

454BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas ( BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-396/2014). Pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla buvo išnagrinėta laikantis šių paminėtų kasacinės instancijos teismo praktikoje vyraujančių nuostatų.

455Apeliantas prašo nustatyti, ar nėra šališkos teisėjos 2011-11-15, 2012-01-12 nutartys, kuriomis atmesti pagrįsti kaltinamojo prašymai, nes nutartys priimtos pagal prokurorės nurodytus motyvus. Apeliaciniame skunde nekonkretizuota, kuo paminėtų skunde protokolinių nutarčių priėmimas esmingai paveikė kaltinamojo teises (BPK 22 straipsnio 3 dalis) ir kodėl tų nutarčių teismas negalėjo priimti prokurorės pasiūlytais pagrindais ar motyvais. Tai, kad teismas sutinka su byloje dalyvaujančio prokuroro, gynėjo, kaltinamojo ar kitų bylos nagrinėjimo dalyvių nuomone, nėra nieko ydingo. BPK 293 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nagrinėjimo teisme dalyviai, pasakę baigiamąsias kalbas, net gali raštu pasiūlyti teismui BPK 307 straipsnyje numatytų sprendimų formuluotę. Pritarimas vieno ar kito nagrinėjimo teisme dalyvio nuomonei, juo labiau motyvuotai, BPK pažeidimu ir šališkumo pasireiškimu nelaikytina.

456Apeliantas prašo nustatyti, kad jo 2012-01-09 pareikštas nušalinimas teisėjai buvo pagrįstas, o teisėjos 2012-01-09 nutartimi nušalinimas atmestas nemotyvuotai ir nepagrįstai. Taip pat prašo nustatyti, kad pagrįstas buvo ir kaltinamojo nušalinimas teisiamojo posėdžio sekretorei V. G., kuri teisiamojo posėdžio protokole nepažymėjo, kad kaltinamajam buvo atsisakyta duoti susipažinti su byla, kad prokurorė pertraukinėjo kaltinamąjį, suklastojo 2010-02-10, 2010-03-17 teisiamojo posėdžio protokolus, nuslėpė, kad teisėja tik vardijo dokumentus. Apeliantas prašo nustatyti, kad teisėjos 2012-01-09 nutartis nesvarstyti sekretorei pareikšto nušalinimo yra šališka (t. 9, b. l. 22).

457BPK 57 straipsnio 2 dalis numato, kad nušalinimas gali būti pareikštas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui, tačiau tai gali būti padaryta BPK 59 straipsnyje numatyta tvarka ir esant pagrindams, numatytiems BPK 58 straipsnyje. Tokių pagrindų nebuvo, todėl ir nušalinimus teisėjai, teisiamojo posėdžio sekretorei kaltinamasis reiškė nepagrįstai. Sprendimas kaltinamojo nušalinimus atmesti ar jų nebesvarstyti, juo labiau, kai nesilaikyta BPK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos nušalinimams pareikšti, nagrinėjamoje byloje šališku nelaikytinas. Už piktnaudžiavimą nušalinimo teise administraciniuose teismuose G. K. ne kartą buvo baustas piniginėmis baudomis, tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kuriomis palikti galioti žemesniųjų teismų sprendimai tuo klausimu (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. AS756-229/2014, AS756-251/2014, AS662-336/2014, AS143-273/2014, AS502-406/2014, AS146-250/2014, AS602-427/2014), o pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose apeliantas BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatyta nušalinimo teise piktnaudžiavo kada tik to panorėjęs ir baudžiamas nebuvo.

458BPK 261 straipsnyje reglamentuota teisiamojo posėdžio protokolo surašymo tvarka. Kadangi posėdžių protokolų rašymas reikalauja didelių fizinių pastangų ir atidumo, protokole leidžiama fiksuoti tik trumpą nagrinėjimo teisme dalyvių baigiamųjų kalbų turinį, trumpą kaltinamojo paskutinio žodžio turinį (BPK 261 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžių protokolų rašymui palengvinti teismuose daromas garso įrašas, kuris pridedamas prie teisiamojo posėdžio protokolo, nuo 2014-01-01 garso įrašas laikomas ir sudedamąja teisiamojo protokolo dalimi (BPK 261 straipsnio 3 dalis). Klaidos, netikslumai, kurie gali atsirasti surašant teismo posėdžio protokolą, patys savaime teisėjos ar teisiamojo posėdžio sekretorės šališkumo pasireiškimu nelaikytini, esant abejonėms, aukštesniosios instancijos teismas turi galimybių teismo protokolo autentiškumą patikrinti kitomis priemonėmis, nebūtinai apelianto surašytomis pastabomis dėl teisiamojo posėdžio protokolo, nes ir apelianto pastabos dėl rašybos klaidų, dėl apelianto klausos sutrikimų, kuriais jis skundėsi ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, visiško tikslumo negarantuoja.

459Apeliantas tvirtina, kad teisėjos šališkumas pasireiškė ir tuo, kad 2012-03-20 baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-334-2012 priėmė neteisėtą nutartį, skyrė neteisėtą prievartos priemonę – kardomąją priemonę – suėmimą, kai kaltinamasis nebuvo etapuotas į teismą dėl to, kad teisėja nepriėmė nutarties etapuoti kaltinamąjį iš jo buvimo vietos į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Panevėžio apygardos teismui 2012-04-19 nutartimi panaikinus D. Švitinienės paskirtą prievartos priemonę, teisėja privalėjo nusišalinti, nes kaltinamasis turėjo teisę į nešališką bylos nagrinėjimą. Teisėja 2012-03-20 nutartyje išreiškė išankstinę nuomonę pasakydama: „siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės“, tuo nutarė, kad kaltinamasis yra kaltas. Kaltinamojo nuomone, paskyręs neteisėtą suėmimą, toje pačioje byloje teisėjas vėl spręsti suėmimo klausimo ar būti ikiteisminio tyrimo teisėju negali. 2012-03-22, 2012-04-24 teisėja neleido pareikšti nušalinimo naujais pagrindais – dėl to, kad teisėja negali nagrinėti bylos, nes buvo paskyrusi prievartos priemonę – suėmimą (t. 9, b. l. 23).

460Tai, kad nagrinėjamoje byloje 2012-03-20 nutartimi teisėja D. Švitinienė kaltinamajam G. K. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą (t. 6, b. l. 124–126), kuri Panevėžio apygardos teismo 2012-04-19 nutartimi buvo panaikinta (t. 7, b. l. 13–15), pagrindu teisėjos nušalinimui ir pripažinimui ją buvus šališka nelaikytina, nes pagrindų, numatytų BPK 58 straipsnio 2 dalyje, kada teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, nenustatyta. Kaltinamojo atgabenimo į teismą techninius klausimus sprendžia ne teismas, bet tam skirtos specialios tarnybos. Tai, kad kaltinamasis ryšium su jo daugybės inicijuotų bylų nagrinėjimu kituose teismuose nebuvo pristatytas į teisiamąjį posėdį, pagrindu teismą vadinti šališku nelaikytina.

461Apeliantas prašo nustatyti, kad jo 2012-01-12 prašymas jį apklausti dėl visų įvykių buvo pagrįstas ir turėjo būti patenkintas, o to nepadariusi ir 2012-01-16 patenkinusi prokurorės 2012-01-12 prašymą užbaigti įrodymų tyrimą, neleisdama kaltinamajam kalbėti, bet vėliau, kaltinamajam paprieštaravus, leisdama kaltinamajam kalbėti apie tai, apie ką anksčiau kalbėti draudė, teisėja elgėsi šališkai, pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalį, 45 straipsnį.

462Apie tai, kad teismas neprivalo tenkinti visų bylos procese dalyvaujančių asmenų prašymų, kad apeliantas ne vieną kartą parodymus davė ir tai pats savo pasisakymuose ir apeliaciniame skunde pripažino, kolegija jau aptarė, todėl nebesikartoja.

463Apeliaciniame skunde prašoma skundžiamą nuosprendį panaikinti, nes teisėja D. Švitinienė, pasinaudodama užimama padėtimi, nuosprendyje nesurašė kaltinamojo G. K. parodymų, paaiškinimų, juos nuosprendyje nuslėpė, 2012-06-25 nuosprendyje surašė žodžius ir sakinius, kurių G. K. nesakė, tendencingai padirbinėjo įrodymus, nes į nuosprendį surašė ne tą informaciją, kuri yra byloje ir tikrovėje (t. 9, b. l. 25).

464Įrodymų vertinimas ir atitinkamo nuosprendžio surašymas yra teismo prerogatyva. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio, 302 straipsnio 1 dalies, 304, 305, 307, 308, 310 straipsnių reikalavimus įvykdė, o tai, kad apkaltinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 2 dalis) surašytas ne taip, kaip apeliantas tikėjosi, laikyti šį nuosprendį ir jį surašiusį teismą (teisėją) šališku nėra pagrindo.

465Apeliantas taip pat prašo nustatyti, kad įrodymų tyrimas teisiamajame posėdyje turėjo būti atnaujintas, o to nepadarius, byla išnagrinėta neišsamiai. Apeliantas tvirtina, kad teisėja ir prokurorė trukdė kaltinamajam pasakyti, kodėl prašymai atnaujinti įrodymų tyrimą turi būti tenkinami, to neleido fiksuoti teisiamojo posėdžio protokole, nepagrįstai kaltinamąjį įspėdavo, teisėja nustatinėjo baigiamųjų kalbų trukmę, nepagrįstai vertė kaltinamąjį nesakyti baigiamosios kalbos ir paskutinio žodžio, tuo pažeidžiant BPK 7, 10 straipsnius, 22 straipsnio 3 dalį, 45 straipsnį. Apeliantas prašo nustatyti, kad jo baigiamoji kalba ir paskutinis žodis buvo nutraukti nepagrįstai, kad buvo pažeista BPK 294 straipsnio 3 dalis, 295 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 3 dalis, 7 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnis, 44 straipsnio 5, 8 dalys, 45 straipsnis, tie pažeidimai yra esminiai (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nes buvo suvaržytos kaltinamojo teisės gintis.

466Teismas net ir išėjęs priimti nuosprendžio, jo priėmimo metu nustatęs, kad neišsamiai ištirtos kai kurios bylos aplinkybės, gali atnaujinti įrodymų tyrimą BPK 295 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 300 straipsnio 1 dalis). Įrodymų tyrimas taip pat atnaujinamas, teismui nustačius BPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus (BPK 300 straipsnio 2 dalis). BPK 295 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu baigiamąsias kalbas pasakę asmenys arba kaltinamasis paskutiniu žodžiu praneša apie naujas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai, teismas nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva gali atnaujinti įrodymų tyrimą.

467Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad nei baigiamosios kalbos metu, nei sakydamas paskutinį žodį, apeliantas apie naujas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai, nepranešė, kartojo anksčiau minėtas savo nekaltumo versijas, bandė priversti teismą nustatyti tai, kam prieštaravo byloje surinkti duomenys. Atnaujinti įrodymų tyrimą ar to nedaryti, sprendžia teismas, ir tokį sprendimą priima įvertinęs ne tik tai, ką baigiamųjų kalbų metu praneša kalbėję asmenys ir kaltinamasis paskutinio žodžio metu, bet ir palygindamas tai, ką išgirdo naujo, su jau nustatytomis bylos aplinkybėmis. Teismas įvertino tai, ką išgirdo naujo, nusprendė, kad esminės reikšmės naujove pavadinta informacija bylai neturi, todėl ikiteisminio tyrimo neatnaujino.

468Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas kai kuriuos apelianto prašymus, įrodymų tyrimą atliko, nors ir ne viską, kas buvo planuota, pavyko padaryti, nes kai kurie informacijos šaltiniai arba buvo išnykę, arba jų nebuvo visiškai, o kaltinamojo suteikta informacija įrodymų šaltiniams papildyti buvo netiksli.

469BPK 293 straipsnio 6 dalimi konstatuota, kad teismas negali apriboti baigiamųjų kalbų trukmės, bet teisiamojo posėdžio pirmininkas turi teisę nutraukti baigiamąją kalbą, jeigu ši aiškiai nesusijusi su nagrinėjama byla. BPK 294 straipsnio 3 dalyje taip pat tvirtinama, kad teismas negali apriboti kaltinamojo paskutinio žodžio trukmės, bet teisiamojo posėdžio pirmininkas turi teisę sustabdyti kaltinamąjį, jei šis kalba apie aiškiai su byla nesusijusias aplinkybes.

470Ar yra pagrindo nutraukti baigiamąją kalbą ar paskutinį žodį, teisė spręsti paliekama teisiamojo posėdžio pirmininkui. Kaltinamojo teisė kalbėti neribotą laiką nėra absoliuti, BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatai ir bendrieji teisės principai galioja ir šiam baigiamajam, bet ne galutiniam bylos procesui, todėl jie paliečia ir kaltinamojo teises, numatytas BPK 22 straipsnio 3 dalyje, – dalyvauti baigiamosiose kalbose (kai nėra gynėjo) ir kreiptis į teismą su paskutiniu žodžiu, be to, baigiamojoje kalboje negalima remtis įrodymais, kurie nebuvo ištirti teisiamajame posėdyje (BPK 293 straipsnio 4 dalis). Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, teismo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, prašymas pakeisti kaltinimą teisme, į tai turi būti atsižvelgiama ir sakant baigiamąją kalbą ar paskutinį žodį.

471Teisiamajame posėdyje apeliantui gynyba buvo užtikrinta, gynėjas baigiamąją kalbą pasakė, baigiamąją kalbą buvo leista pasakyti ir kaltinamajam. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuriame gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), baigiamųjų kalbų, paskutinio žodžio trukmę riboja ne tik bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžiantis kaltinamasis aktas, teismo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, prašymas pakeisti kaltinimą teisme, bet ir apeliaciniame skunde reiškiamų prašymų apimtis (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Kolegijos nuomone, teisiamojo posėdžio pirmininkė jai BPK 293 straipsnio 6 dalyje, 294 straipsnio 3 dalyje suteiktomis teisėmis pasinaudojo teisėtai, kaltinamojo baigiamąją kalbą ir paskutinį žodį nutraukė pagrįstai. Kad apeliantas baigiamosios kalbos ir paskutinio žodžio metu kartojosi ir neturėjo pasakyti ko nors daugiau, negu buvo pasakęs, ir tai užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole, matyti ir iš apeliacinio skundo turinio (t. 7, b. l. 8–37).

472Panaši, kaip ir teisiamajame posėdyje, situacija, sakant kaltinamajam baigiamąją kalbą ir paskutinį žodį, klostėsi ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apeliantas bylos nagrinėjimą stengėsi užtęsti įvairiomis teisėtomis ir neteisėtomis priemonėmis, apie kurias užsiminta apelianto 2014-10-24 prašyme pakeisti suėmimą į kitą kardomąją priemonę (t. 23, b. l. 17–18).

4732014-05-19, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliaciniame teismo posėdyje, apeliantas G. K., jo gynėjas, prokuroras buvo informuoti, kad 2014-08-25 bus pradėtas baigiamųjų kalbų procesas ir buvo prašoma tam pasiruošti (t. 12, b. l. 41–45). 2014-08-25 teismo posėdyje G. K. pareiškė, kad pasiruošti baigiamajai kalbai pritrūko vienos savaitės laiko. Kolegija nusprendė baigiamųjų kalbų procesą atidėti iki 2014-09-22 (t. 21, b. l. 8–11).

4742014-09-22, išsprendus naują G. K. pareiškimą dėl kolegijos nušalinimo (t. 22, b. l. 28–31), baigiamųjų kalbų procesas buvo pradėtas. Apeliantui buvo primintos ir išaiškintos BPK 324 straipsnio 8 dalies nuostatos. Baigiamosios kalbos metu apeliantas ištisai skaitė ne tik ikiteisminio tyrimo bylos dokumentus, bet ir savo pastabas dėl pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolą ir savo pastabas tam protokolui, todėl buvo įspėtas kalbėti konkrečiau, posėdžių protokolų apie posėdžių eigą ištisai neskaityti. Kai apeliantui buvo pasiūlyta baigiamąją kalbą, kurios parašymui laiko turėjo pakankamai daug, skaityti, apeliantas atsikirto, kad susirašė tiek, kiek jam reikalinga (t. 22, b. l. 22–27).

475Prieš tęsdamas pradėtą baigiamąją kalbą 2014-09-24, apeliantas G. K. kolegijos pirmininkui paprieštaravo, kad 2014-08-25 teismo posėdyje jis baigiamosios kalbos parašyti nežadėjo, kad tą kartą jis pasakė, jog dar penkių dienų jam reikėtų tam, kad galėtų pradėti kalbėti, vėliau baigiamosios kalbos metu patvirtino, kad baigiamosios kalbos nesurašė. Tęsdamas baigiamąją kalbą apie vagystės iš „( - )“ aplinkybes, G. K. keletą kartų skaitė liudytojų parodymus, ištisai skaitė savo pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo, nukrypdamas nuo apeliacinio skundo dalykų, kalbėjo apie teisėjų pasikeitimo pirmosios instancijos teisme aplinkybes. Kolegijos pirmininkas G. K. perspėjo neatitrūkti nuo savo apeliacinio skundo, kalbėti apie skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo klausimus, kalbėti konkrečiai ir dalykiškai, neįžeidinėti teisėjų, ištisai neskaityti teismų posėdžių protokolų ir pastabų dėl jų turinio. Pritrūkęs konkrečių argumentų, nuteistasis pradėdavo ištisai skaityti savo apeliacinį skundą arba vėl kalbėdavo apie įvykio vietos – „( - )“ parduotuvės – apžiūros trūkumus, specialisto, tyrusio avalynę, išvadas, ištisai skaitydavo liudytojų apklausos protokolus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžių protokolus ar pastabas dėl tų protokolų (t. 22, b. l. 48–62).

4762014-10-01, išsprendus G. K. pareikšto nušalinimo gynėjui J. Koreckiui klausimą (t. 22, b. l. 109–112), baigiamųjų kalbų procesas buvo tęsiamas. Kaltinamasis G. K. keletą kartų kartojo, kodėl būtina šaukti į teismo posėdį anksčiau paminėtus liudytojus D. K., J. K., J. M., reikalavo iš pradžių leisti pateikti „informacijos srautą“, o tik po to leisti pasakyti, ką ta informacija patvirtina. Į kolegijos pirmininko pasiūlymą kelti problemas ir po to jas aptarti G. K. nereagavo. G. K. pasirinktas baigiamosios kalbos sakymo būdas, vis tos pačios vagystės iš „( - ) “ parduotuvės aplinkybių nagrinėjimas, pastabų dėl teismų posėdžių protokolų ištisinis skaitymas, apeliacinės instancijos teismo veiksmų analizė, paremta šio teismo posėdžio protokolo skaitymu, nuolatinis kartojimasis aptariant tas pačias bylos aplinkybes, patvirtino kolegijos nuomonę, kad nuteistasis išankstiniam skundžiamo nuosprendžio vertinimui kaip ir pačiai baigiamajai kalbai nesiruošė, tam skirtą laiką panaudojo kitiems tikslams. 2014-10-01, baigiantis antrai dienos pusei, kaltinamasis G. K. pareiškė, kad patyrinėjo visą savo apeliacinį skundą, kad stengėsi kaip galima netylėti, bet kalbėti (t. 22, b. l. 96–108).

4772014-10-17 Klaipėdos apygardos teisme dar kartą buvo gautas G. K. pareiškimas dėl kolegijos nušalinimo, šį kartą susijęs su jo pašalinimu iš teismo posėdžių salės 2014-09-22, prieš baigiant svarstyti kolegijos nušalinimo klausimą (t. 22, b. l. 17–27). 2014-09-22 buvo svarstomas konkretus rašytinis 2014-09-19 per Klaipėdos apygardos teismo raštinę gautas kaltinamojo pareiškimas (t. 22, b. l. 10–11) dėl kolegijos nušalinimo. Pareiškimas buvo apsvarstytas, sprendimas buvo priimtas, su nutartimi buvo supažindintas ir kaltinamasis G. K. (t. 22, b. l. 28–31, 32).

4782014-10-20, prieš tęsiant baigiamųjų kalbų procesą, vėl buvo svarstomas kaltinamojo G. K. 2014-10-17 Klaipėdos apygardos teisme gautas pareiškimas dėl kolegijos nušalinimo. Priimta protokolinė nutartis. 2014-10-17 Klaipėdos apygardos teisme gautas kaltinamojo G. K. pareiškimas dėl kolegijos nušalinimo buvo palaikytas nauju kaltinamojo bandymu priversti kolegiją savo iniciatyva ne tik nutraukti baigiamąsias kalbas, visą apeliacinį bylos procesą, bet ir padaryti teismui spaudimą, kad būtų priimti tik nuteistajam palankūs sprendimai.

479Kolegijos nuomone, kolegijai nusišalinti ir taip nutraukti baigiamųjų kalbų procesą bei bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje nebuvo jokio teisinio pagrindo. Kaltinamasis, kaip apeliacinio proceso iniciatorius, baigiamąsias kalbas pradėjo pirmas ir kalbėjo keletą dienų, 2014-10-01 atkreipė kolegijos dėmesį į tai, kad visą savo apeliacinį skundą aptarė, tačiau kalba ir toliau, stengiasi netylėti (t. 22, b. l. 107–108). Tokį apelianto pasakymą kolegija suprato kaip priekaištą kolegijai, kad apeliantas verčiamas kalbėti ir po to, kai dėl savo apeliacinio skundo jau pasisakė, kad verčiamas kalbėti apie tą patį iš naujo ir todėl kartotis. Suprasdama, kad baigiamųjų kalbų procesas yra ir diskusijų procesas, suprasdama, kad apeliantui dėl jo apeliacinio skundo turėtų būti svarbios ir gynėjo bei prokuroro nuomonės, kad apeliantas turi teisę jas išgirsti ir įvertinti atsikirsdamas, atsižvelgdama ir į apelianto 2014-08-25 teismo posėdyje pareikštą norą ar pasiūlymą leisti pirmajam kalbėti baigiamajai kalbai pasiruošusį valstybinį kaltintoją ir išklausyti jo nuomonę, primindama apeliantui, kad sakyti baigiamąją kalbą yra jo teisė, bet ne pareiga, paaiškindama, kad baigiamųjų kalbų procesas bus baigtas apelianto ar jo gynėjo pasisakymu, kad apeliantas nemanytų, jog yra verčiamas kalbėti per prievartą, atsižvelgdama į tai, kad į kolegijos pirmininko pastabas ir įspėjimus apeliantas nereaguoja arba reaguoja tik trumpą momentą, 2014-10-20 kolegija priėmė sprendimą apelianto baigiamąją kalbą nutraukti ir leisti pasakyti baigiamąją kalbą kaltinamojo gynėjui advokatui J. K., o po to valstybiniam kaltintojui – prokurorui.

480Atsikirtimų į prokuroro ir gynėjo baigiamąsias kalbas metu kaltinamasis išsakė savo pastabas ir replikas. Pakartojęs savo argumentus, kaltinamasis tęsė kalbą apie galimą naują apeliacinį procesą, išsakė kai kuriuos būsimo kasacinio skundo argumentus. Perspėtas dėl to, kad kartojasi, kalba apie tą patį, kaltinamasis atkreipė kolegijos dėmesį į BPK 293 straipsnio 6 dalies nuostatą, kuri kartoti kalbos nedraudžia, kad svarbu tik tai, kad kalba būtų susijusi su nagrinėjama byla.

481Suprasdama, kad kaltinamasis kartoja savo baigiamąją kalbą, kalba apie dalykus, kurie gynėjo ir prokuroro kalbose nebuvo minimi, kad kaltinamasis vėl sąmoningai tęsia laiką tik tam, kad kolegija jį nutrauktų ir taip sudarytų pretekstą skundams rašyti, kolegija dėl apelianto elgesio buvo priversta priimti sprendimą baigiamųjų kalbų procesą užbaigti, nes gynėjas ir prokuroras atsikirsti ir pasakyti pastabų dėl to, kas buvo jau pasakyta, nepageidavo.

482Paskutinį žodį 2014-10-20 kaltinamasis G. K. pradėjo ilga ir smulkmeniška apžvalga apie tai, kaip jo baudžiamoji byla iš Panevėžio apygardos teismo buvo perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, kas ir kada kokius sprendimus dėl to priėmė, neatsižvelgęs į nuteistojo prašymus ar reikalavimus. Vėliau sekė viso bylos nagrinėjimo proceso pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje apžvalga su detaliu tų teismų posėdžių protokolų turinio citavimu ir interpretavimu, buvo aptarti tų posėdžių metu priimti sprendimai su detaliu paminėjimu, kas ką tų posėdžių metu kalbėjo. Į prašymą apie bylos nagrinėjimo eigą kalbėti trumpiau ir konkrečiau nuteistasis nereagavo, tęsė posėdžių protokolų turinio aptarimą iki darbo dienos pabaigos.

4832014-10-21 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas kaltinamojo G. K. 2014-10-19 „nušalinimo pareiškimo papildymas“, kuriame buvo reiškiamas nušalinimas kolegijai ir gynėjui (t. 22, b. l. 181–183). 2014-10-22 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas kaltinamojo G. K. 2014-10-21 pranešimas (t. 22, b. l. 193–197), kuriuo jis nurodė, kad paskutinį žodį sakys 7 dienas, apkaltino teismą informacijos dėl baigiamosios kalbos falsifikavimu, perspėjo teismą nebandyti nutraukti jo paskutinio žodžio, pagrasino baudžiamuoju persekiojimu už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi pagal BK 228 straipsnį.

4842014-10-23 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas kaltinamojo G. K. 2014-10-23 pareiškimas dėl kolegijos pirmininko nušalinimo už tai, kad neatnaujinamas įrodymų tyrimas, skubama išnagrinėti bylą (t. 23, b. l. 15). Tą pačią dieną gautame prašyme dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimo į užstatą kaltinamasis vėl pagrasino inicijuoti kolegijos baudžiamąjį persekiojimą dėl galbūt nusikalstamos jos veikos pagal BK 228 straipsnį, perspėjo, kad imsis „visų įmanomų ir teisėtų būdų“, kad nuosprendis būtų panaikintas ir jis būtų išteisintas (t. 23, b. l. 17–18).

4852014-10-27 teismo posėdis buvo pradėtas eiliniu G. K. pareiškimo dėl nušalinimo svarstymu. Nors nušalinimai gali būti reiškiami tik pradiniame teismo posėdžio etape, kai išaiškinama atitinkama proceso dalyvių teisė, iki įrodymų tyrimo pradžios, ir tik išimtiniu BPK 59 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju nušalinimą leidžiama pareikšti vėliau, nuteistasis į tai nekreipė dėmesio, toliau nušalinimą naudojo taktiniais sumetimais, siekdamas nutraukti baigiamos nagrinėti bylos nagrinėjimą ir kaip spaudimo teismui priemonę.

4862014-10-27 paskutiniame žodyje kaltinamasis dažnai skaitė ir interpretavo apeliacinio teismo posėdžio protokolą, ką kalbėjo kaltinamasis ir ką kolegijos pirmininkas, po keletą kartų kartojo apie savo sulaikymo aplinkybes, automobilio apžiūros, jame buvusių daiktų aptikimo aplinkybes, liudytojos J. M. parodymus.

487Proceso greitumo principas – vienas iš baudžiamojo proceso principų, garantuojančių žmogaus teisės į teisingą teismą (procesą) užtikrinimą. Proceso greitumo principas įtvirtintas BPK 1 straipsnyje 168 straipsnio 1 dalyje, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 175 straipsnio 4 dalyje, 176 straipsnyje, 215 straipsnyje, kai kuriems ikiteisminio tyrimo organų, prokuratūros, teismų veiksmams atlikti nustatyti konkretūs terminai, o nuo 2014-03-25 įsigaliojo Lietuvos Respublikos BPK 2421 straipsnis, papildomai įpareigojantis teismą rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų, nuo 2014-05-01 įsigaliojo BPK 243 straipsnio nuostatos, apibrėžiančios nagrinėjimo teisme pertraukų trukmę. Siekiant sutrumpinti bylų tyrimo ir nagrinėjimo laiką, priimti Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnis (dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo), BPK XXXI skyriaus nuostatos (dėl bylų supaprastinto proceso), 290 straipsnio 3 dalis (dėl apsiribojimo išvardijant dokumentus teisiamajame posėdyje), 291 straipsnis (dėl įrodymų paskelbimo sutrumpinto jų tyrimo atveju), BK 641 straipsnio nuostatos.

488Kiek įmanoma greitesnio proceso reikalauja Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus nustatantys tarptautiniai dokumentai – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas ir kiti. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens, kuriam pareikštas baudžiamasis kaltinamas, teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Proceso operatyvumo reikalavimas, nepateisinamo delsimo draudimas, reikalavimas atlikti proceso veiksmus per įmanomai trumpiausią laiką bei neuždelsto veikimo principas baudžiamajame procese reikšmingi tuo, kad šių reikalavimų būtina laikytis visose proceso stadijose, šie reikalavimai taikomi ir apeliaciniam bylos procesui (bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje terminas nustatytas BPK 321 straipsnio 1 dalyje). Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas turi imtis visų įstatyme nustatytų priemonių ir būdų, kad nusikalstama veika būtų tiriama bei nagrinėjama kuo trumpiau, kad procesas būtų intensyvus, kad kiekvienas asmuo, dėl kurio vyksta baudžiamasis procesas, būtų apsaugotas nuo ilgo nežinojimo apie savo likimą, ilgai trunkančios psichologinės įtampos, išgyvenimų ir panašiai.

489Bylos nagrinėjimo metu kolegija pastebėjo, kad, nors kaltinamasis apeliavo ne tik į išsamų, bet ir į greitą procesą, realiais veiksmais (didelės apimties nepagrįstų skundų, pareiškimų dėl nušalinimų rašymu, daugkartiniais reikalavimais kelti drausmines, baudžiamąsias bylas kokį nors ryšį su bylos nagrinėjimu turėjusiems teisėjams) nuolat siekė bylos procesą nutraukti ir jį pradėti iš naujo. Į pastabas, įspėjimus kaltinamasis nereagavo arba tai padarydavo trumpam, kartojo tuos pačius argumentus, po keletą kartų aiškino tuos pačius dalykus idem per idem (tą patį per tą patį), net ir matydamas, kad kartojasi, suprasdamas, jog baigiamąją kalbą pasakė, tačiau apie tai teismą neinformavo, bet sąmoningai siekė, kad jo kalbos būtų nutrauktos kolegijos nutartimi, kad tokio sprendimo priėmimu jam būtų sudaryta galimybė teikti skundus dėl kolegijos šališkumo ir jos nušalinimo.

490Turėdama pagrindo manyti, kad piktnaudžiauti savo teisėmis, sakant baigiamąją kalbą ar paskutinį žodį, negali ir apeliantas, o nesudėtingos pagal veikų kvalifikaciją trejeto tomų ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos, kuri pirmosios instancijos teisme iki nuosprendžio priėmimo pasipildė dar keturiais tomais, o apeliacinėje instancijoje padidėjo iki 23 tomų, nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje dėl apelianto pastangų įvairiomis priemonėmis daryti teismui poveikį ir spaudimą, nevengiant atvirų grasinimų teisėjus patraukti baudžiamojon atsakomybėn (pavyzdžiui, 2014-10-22 gautame G. K. 2014-10-21 pranešime teismui, t. 22, b. l. 193–196), viršijo protingumo ribas, tos ribos buvo peržengtos ir sakant baigiamąją kalbą bei paskutinį žodį, todėl apelianto G. K. kreipimasis į teismą paskutiniu žodžiu apeliaciniame procese taip pat buvo nutrauktas.

491Pradėjęs apeliacinį procesą teisėjų nušalinimais ir gąsdinimais patraukti juos atsakomybėn, apeliacinio proceso metu tuos gąsdinimus paremdamas prašymais pradėti teisėjų persekiojimą drausminių, civilinių, baudžiamųjų bylų kėlimu, apeliantas G. K. apeliacinį procesą užbaigė tuo pačiu – teisėjų nušalinimais ir pagrasinimu, kad imsis „visų įmanomų ir teisėtų būdų,“ kad nuosprendis būtų panaikintas, o jis būtų išteisintas (t. 23, b. l. 17).

492Taigi apelianto prašymas nustatyti jo teisę į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką pripažintinas teisėtu, tačiau pripažintina ir tai, kad realiais veiksmais apeliantas to nesiekė.

493Apelianto teisė į nešališką bei kiek įmanoma greitą procesą įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Kolegija, akcentuodama tai, kad, nagrinėjant apelianto baudžiamąją bylą, BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatos pirmosios instancijos teisme pažeistos nebuvo, konstatuoja tai, kad baudžiamoji byla, jeigu kaltinamasis nebūtų ieškojęs ir suradęs būdų nepagrįstu šališkumu jo apkaltintą teisėją A. R. nušalinti nuo bylos nagrinėjimo, galėjo būti išnagrinėta per dar trumpesnį laiką. G. K. baudžiamąją bylą nagrinėjęs Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas A. R. 2010-11-09 nuo bylos nagrinėjimo nusišalino ne todėl, kad buvo pagrindo toje byloje jį palaikyti šališku, bet dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuoto teismų ir teisėjų nepriklausomumo principo pažeidimo (t. 4, b. l. 174–175, 176).

494Vos tik pradėjus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje 2010-03-04, G. K. paprašė bylos nagrinėjimą atidėti mėnesiui laiko, o susipažinimui su baudžiamosios bylos medžiaga paprašė trijų dienų laiko. Kaltinamajam buvo leista su byla susipažinti pagal patvirtintą grafiką, o bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2010-04-08 (t. 4, b. l. 71–72). 2010-04-08 teisiamasis posėdis prasidėjo kaltinamojo pareiškimu dėl posėdžių sekretorės ir teisėjo nušalinimo, be to, kaltinamasis prašė bylos nagrinėjimą atidėti, nes turi problemų su emocijomis, negali susikaupti, tvirtino, kad serga emociniu ir psichiniu sutrikimu, buvo ne kartą gydytas, prašė atlikti ekspertizę, ar gali dalyvauti teisiamajame posėdyje. Prašymas dėl sveikatos ekspertizės atmestas, atsižvelgus į Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą. Kai teisiamajam posėdžiui pirmininkaujantis teisėjas kaltinamajam išaiškino jo teises, numatytas BPK 272 straipsnio 1 dalyje, pasiūlė kaltinamajam G. K. duoti parodymus apie kaltinimą ir kaltinamajam žinomas bylos aplinkybes (BPK 272 straipsnio 3 dalis) ir paklausė, ar G. K. duos parodymus, kaltinamasis į teisėjo klausimą neatsakė, todėl teismas, pamanęs, kad kaltinamasis duoti parodymus atsisako, pradėjo nukentėjusiųjų apklausą (t. 4, b. l. 106, t. 3, b. l. 37).

4952010-06-22 kaltinamojo ir jo gynėjo prašymu teisiamojo posėdžio pertrauka buvo pratęsta iki 2010-08-04, nes kaltinamasis skundėsi sveikatos sutrikimu, paaiškino, kad areštinėje jį buvo ištikęs isterijos priepuolis (t. 4, b. l. 147).

4962010-08-04 kaltinamasis ir jo gynėjas prašė teisiamojo posėdžio pertrauką pratęsti, iki bus atlikta psichiatrinė ekspertizė, kurią paskyrė Panevėžio apygardos teismas (t. 4, b. l. 181–182), prašė skirti tokią ekspertizę ir šioje byloje. Teismas prašymą tenkino, 2010-08-04 paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (t. 4, b. l. 155–156, 157–158). Kadangi G. K. vykti pas ekspertus atsisakė, ambulatorinė ekspertizė neatlikta (t. 4, b. l. 169).

4972010-11-30, kaltinamajam prieštaraujant dėl teisiamojo posėdžio atidėjimo, teisiamasis posėdis buvo atidėtas iki 2011-02-03, 2010-02-10, kol bus atlikta Panevėžio apygardos teismo paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė (t. 4, b. l. 181–182, 187–188). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė (akto Nr. 75U-I-2) buvo atlikta 2011 m. sausio 12–17 dienomis (t. 5, b. l. 22–25).

4982011-02-10 teisiamajame posėdyje kaltinamasis prašė daryti pertrauką, skundėsi teismui sveikata, informavo teismą, kad „tam tikrais momentais“ jį ištinka „isterijos priepuoliai, šokas, įtampa“, kaltinamojo nuomone, „Gali būti taip, kad jei tai įvyks, teismas priims sprendimą pašalinti mane iš teismo posėdžių salės“, bet teismas nutarė bylą nagrinėti iš esmės (t. 5, b. l. 30–32). 2011-02-10 teisiamajame posėdyje kaltinamasis prašė jam skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, vardijo savo sveikatos sutrikimus, pastebėjo, kad „Teismas mato, kad tam tikrais momentais reikalinga mane pertraukti“ (t. 5, b. l. 36–37).

4992011-06-13 Laisvės atėmimo vietų ligoninė pranešė, kad G. K. gydomas ( - ) skyriuje nuo 2011-06-09, todėl 2011-06-14 teisiamasis posėdis neįvyko (t. 5, b. l. 95–96).

5002012-01-12 kaltinamasis prašė prie bylos pridėti pažymą, patvirtinančią, kad jis serga psichine liga, ir prašė su sergančiu žmogumi elgtis pagarbiai ir atsargiai (t. 6, b. l. 49, 57).

501Prašymai atidėti bylos nagrinėjimą dėl sveikatos būklės buvo reiškiami ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

5022013-10-09 prašyme Klaipėdos apygardos teismui kaltinamasis G. K. prašė bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje atidėti, iki bus atlikta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kurią 2013-08-21 paskyrė Panevėžio miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 45-1-00318-13, prie prašymo kaltinamasis pridėjo teismo nutartį (t. 9, b. l. 194, 195–198).

5032013-12-20 apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis prašė jam skirti psichiatrinę ekspertizę. Šis prašymas buvo atmestas, tačiau kolegija tenkino kaltinamojo prašymą pareikalauti iš Utenos ekspertinės įstaigos ekspertizės, kuri buvo paskirta Panevėžio apygardos teismo iniciatyva, išvadą (t. 10, b. l. 74–76, 78).

504Atmetus kaltinamojo G. K. prašymus dėl psichiatrinės ekspertizės jam skyrimo ir bylos nagrinėjimo atidėjimo, kol nebus išvadų apie jo psichinę būklę, 2014-02-10 iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus buvo gautas G. K. teismo psichiatrinės ekspertizės, kuri buvo atlikta vykdant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-08-21 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 45-1-00318-13, aktas (t. 11, b. l. 27, 28, 29–34). 2014-03-18 teismo posėdyje, cituodamas ekspertizės akto turinį, kaltinamasis kolegijai dėl jo pareiškė savo pastabas ir nuomonę (t. 11, b. l. 36).

505Kokiu tikslu apeliantas reikalavo susilaikyti nuo bylos nagrinėjimo, teismas suprato susipažinęs su Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2014-02-28 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą.

506Atsižvelgusi ir į Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-50/2013 išvadas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra 2014-02-28 nutarimu apeliantui nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje NR. 45-1-00318-13 dėl įtarimo pagal BK 290 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, buvo apsiribota administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimu pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį (t. 12, b. l. 3).

507Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teisiamojo posėdžio protokolas yra suklastotas, todėl apeliantas dėl šio protokolo turėjo rašyti daug pastabų (t. 9, b. l. 36, 37). 2012-08-14 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas kaltinamojo G. K. pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolų (2011-11-15 ir 2012-01-12 protokolai) atmetė motyvuotai (t. 9, b. l. 56–57). Apelianto pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo atmetimas parašyti išsamų ir didelės apimties apeliacinį skundą apeliantui nesutrukdė.

508Dėl apeliaciniame skunde minimo teisiamojo posėdžio protokolo klastojimo Panevėžio apygardos prokuratūros 2012-01-11, 2012-08-17 ir 2013-01-31 nutarimais nutarta ikiteisminio tyrimo nepradėti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 9, b. l. 125–126, 128, t. 10, b. l. 52–53). Panevėžio apygardos teismo 2012-06-20 nutartimi G. K. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2012-01-11 nutarimo ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-05 nutarties atmestas (t. 10, b. l. 54–56). Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-02-28 nutartimi G. K. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2013-01-31 nutarimo atmestas (t. 9, b. l. 129–131).

509Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, o ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008). Objektyvusis nešališkumas, kuris dar vadinamas struktūriniu ar organizaciniu nešališkumu, reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas.

510Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir (ar) procesinės teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą bei pagrįstą baigiamąjį aktą, o ne BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas nuosprendžio surašymo klaidas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-122/2010,

5112K-195/2010, 2K-425/2012, 2K-246/2014).

512Teismo šališkumo argumentavimas vien konstatuojant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus dėl nuosprendžio turinio ir formos nėra pakankamas, kad būtų galima pagrįsti BPK 326 straipsnio 4 dalies taikymą ir pateisinti bylos grąžinimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (LAT nutartis byloje Nr. 2K-403/2014).

513Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje šio principo esmė aiškinama taip: nagrinėjantis bylą teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių. Tai reiškia, kad teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Taip pat šališku teismas visada turėtų būti pripažįstamas tada, kai nors vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų negalėjo dalyvauti procese BPK 58 straipsnyje nustatytais pagrindais. Konstatuoti, kad buvo pažeistas nešališkumo principas, nepakanka vienos iš bylos šalių nuomonės. Turi būti pateikiami duomenys, patvirtinantys pirmiau nurodytų aplinkybių buvimą ir leidžiantys kelti pagrįstas abejones teismo nešališkumu (LAT nutartis byloje Nr. 2K-298/2014). Apeliaciniame skunde tokių duomenų nepateikiama, bylos medžiaga tokių aplinkybių egzistavimo taip pat nepatvirtina, o tai, kad bylą nagrinėjęs Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė apeliantui nepalankius sprendimus, savaime nereiškia, kad teismas ar teisėja buvo šališki.

514Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokio pagrindo nei konstatuoti apkaltinamąjį nuosprendį surašiusios teisėjos asmeninį tendencingumą, nei daryti išvadų apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu.

515Iš G. K. gydymo stacionare ligos istorijos matyti (t. 20, b. l. 89–136), kad jo elgesyje ligos simuliacijų buvo pastebėta 2009-01-28, 2009-11-05, 2009-11-19 (t. 20, b. l. 111, 112, 113). Tai, kad apeliantui susidarė įspūdis, jog bylos proceso metu vienai iš proceso šalių buvo reiškiamas palankumas, o apeliantui – išankstinis priešiškumas, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo klastojami įrodymai, teisiamojo posėdžio protokolas, bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, yra pagrindo manyti, kad tam daugiau įtakos turėjo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų nustatyti apelianto sveikatos sutrikimai, bet ne kai kurie ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu padaryti neesminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, kurie esminio poveikio apelianto teisėms ir pagrįsto bei teisėto nuosprendžio priėmimui įtakos neturėjo.

516Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto G. K. baudžiamąją bylą išnagrinėjo nešališkas teismas, nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, esminių Baudžiamojo proceso kodekso (BPK 369 straipsnio 3 dalis) nepadarė, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, pagrindų, numatytų BPK 326 straipsnyje nuosprendžiui pakeisti ar panaikinti nenustatyta, todėl skundžiamas nuosprendis laikomas pagrįstu ir teisėtu.

517Vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

518nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

519Į nuteistajam G. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-25 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti G. K. suėmimo laiką nuo 2014-06-19 (BK 66 straipsnis).

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (turto pagrobimas iš... 3. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį (parduotuvės „( - )“... 4. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (L. B. turto pagrobimas... 5. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (UAB „( - )“ turto... 6. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „( - )“ turto... 7. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (UAB „( - )“ turto... 8. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „( - )“ turto... 9. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (UAB „( - )“... 10. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį (UAB „( - )“ turto... 11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą subendrintą bausmę... 13. Į paskirtą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Panevėžio... 14. Iš G. K. UAB „( - )“ priteista 2426,78 Lt turtinei žalai atlyginti.... 15. Iš G. K. nukentėjusiajai L. B. priteista 3110 Lt turtinei žalai atlyginti.... 16. Iš G. K. AB „( - )“ priteista 3500 Lt turtinei žalai atlyginti.... 17. Iš G. K. UAB ( - )“ priteista 365 Lt turtinei žalai atlyginti.... 18. Iš G. K. į valstybės pajamas priteista 106,45 Lt proceso išlaidų.... 19. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 20. G. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 8 d., apie 00.30 val., iš UAB... 21. Be to, G. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 19... 22. G. K. nuteistas ir už tai, kad 2008 m. vasario 2 d., apie 23 val., tiksliai (... 23. Be to, G. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 15 d., apie 6.00 val., iš... 24. G. K. nuteistas ir už tai, kad 2008 m. kovo 1 d., tiksliai ( - )teisminio... 25. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. K. teigia, kad jo baudžiamąją bylą... 26. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisėja neteisėtai apribojo G. K. teises... 27. Apelianto nuomone, teisiamajame posėdyje kaip liudytojai turėjo būti... 28. Apeliaciniame skunde šališkumu kaltinamas ir nuteistojo G. K. gynėjas... 29. Nuteistasis G. K. teigia, kad nepagrįstai įrodymu buvo pripažinta avalynė... 30. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismo teisėja D. Švitinienė... 31. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo... 32. G. K. akcentuoja, kad kratos, kurios buvo padarytos J. K., D. K., J. M., I. K.,... 33. Apeliaciniame skunde teigiama, kad specialistas savo išvadoje netvirtino, jog... 34. Apeliantas G. K. tvirtina, kad teisėja D. Švitinienė nuosprendyje iškraipė... 35. Nuteistasis G. K. tvirtina, kad 2007-12-08 avalynės su užrašu „Puma“... 36. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendis dėl L. B. turto vagystės... 37. G. K. nuomone, įtarimai dėl L. B. turto vagystės turėjo būti pareikšti ir... 38. Nuteistojo G. K. nuomone, L. B. daiktų atpažinimas atliktas pažeidžiant BPK... 39. G. K. tvirtina, kad vagystės iš UAB „( - )“ nepadarė, todėl dėl šio... 40. G. K. neigia dalyvavęs vagystėje ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“... 41. G. K. prašo jį išteisinti ir dėl vagystės iš parduotuvės „(duomenys... 42. G. K. prašo pripažinti, kad jo trisdešimt kartų pakartoti reikalavimai... 43. Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio miesto apylinkės... 44. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 45. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.... 46. Nuteistojo G. K. apeliaciniame skunde teigiama, kad jo bylą nagrinėjęs... 47. Apeliacinei instancijai – Klaipėdos apygardos teismui – Panevėžio miesto... 48. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3... 49. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus,... 50. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas esminių BPK 20 straipsnio ar... 51. G. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 8 d., apie 00.30 val., iš UAB... 52. Nuomonę, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai,... 53. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. K. teigia, kad jo baudžiamąją bylą... 54. Apeliantas prašo nustatyti BPK 7 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio, 22... 55. Apeliaciniame skunde apeliantas rašo, kad avalynė „Gommus“, kuri buvo... 56. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2012-06-25 nuosprendyje nesurašyti... 57. Apeliaciniame skunde rašoma, kad 2012-01-09 kaltinamasis G. K. prašė, jog... 58. Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad specialisto A. M. atsakymai... 59. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje iškraipyti specialisto A. M.... 60. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialistas A. M.... 61. Apeliantas tvirtina, kad liudytoja J. M. nesakė, jog su kaltinamuoju 2007... 62. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2007-12-08... 63. Apeliantas prašo jį dėl 2007-12-08 vagystės iš parduotuvės „( - )“... 64. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo... 65. Kai 2011-02-10 teisiamajame posėdyje G. K. buvo paklausta, ar jis duos... 66. Atlikus BPK 290 straipsnyje numatytus proceso veiksmus, kaltinamajam vėl buvo... 67. 2011-07-20 G. K. vėl buvo siūloma duoti parodymus. Kaltinamasis paprašė 10... 68. 2011-11-15 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. pareiškė, kad... 69. Teigdamas, kad 2007-12-07 teismo posėdį gerai įsiminė, apeliantas suklydo,... 70. 2012-01-12 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. parodė, kad 2007-12-08... 71. Kaltinamojo G. K. parodymais teisiamajame posėdyje, jis nusikaltimo iš... 72. 2012-03-22 teisiamajame posėdyje baigiamosios kalbos metu kaltinamasis G. K.... 73. 2014-09-24 apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamosios kalbos metu... 74. 2014-10-01 teismo posėdyje, tęsdamas baigiamąją kalbą, kaltinamasis... 75. Tenkindama kaltinamojo prašymą, kolegija prie bylos pridėjo 2008-06-05... 76. Apeliantas neigia, kad patalpos (duomenys neskelbtini) , kuriose buvo atlikta... 77. 2010-11-30 teisiamajame posėdyje, tikrinant kaltinamojo G. K. anketinius... 78. 2010-12-21 teisiamajame posėdyje, tikrinant kaltinamojo G. K. anketinius... 79. 2011-02-10 teisiamajame posėdyje, tikrinant kaltinamojo G. K. anketinius... 80. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendyje (baudž. byla Nr.... 81. 1-92-184/2009), kuriuo G. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259... 82. Iš apeliaciniame teismo posėdyje ištirto 2008-03-06 kratos protokolo turinio... 83. Iš Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2013-01-16... 84. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad prieš nusikalstamų veikų padarymą... 85. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia... 86. Teismų praktikoje įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje... 87. Kaltinamojo G. K. kaltę apylinkės teismas pagrindė ikiteisminio tyrimo metu... 88. Civilinės ieškovės UAB „( - )“ atstovė V. D. teisiamajame posėdyje... 89. 2011-02-10 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K., vadovaudamasis BPK 244... 90. Kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ar kitais... 91. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame... 92. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame... 93. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis G. K. tvirtino, kad,... 94. 2010-04-08, 2010-05-12 teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymai... 95. Apeliantas reiškia priekaištus dėl to, kad teisme nebuvo apklausti jo tėvai... 96. 2011-11-15 teisiamajame posėdyje kaltinamojo tėvai nebuvo apklausti todėl,... 97. 2013-10-15 Klaipėdos apygardos teismas gavo D. K. ir J. K. prašymą juos... 98. 2014-03-26 kolegija gavo D. ir J. K. pranešimą, kad 2014-03-28 į teismo... 99. 2014-04-07 G. K. kolegijai pranešė, kad liudytojus informuos, kad jie... 100. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo G. K. motina D. K. anksčiau 2009-01-14... 101. BPK 290 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymų tyrimo metu teisiamojo... 102. Kadangi 2011-02-10 teisiamajame posėdyje prokurorė, nukentėjusioji,... 103. Nors kaltinamajam G. K. galimybė susipažinti su bylos dokumentais ir gauti... 104. Iš teisiamajame posėdyje ištirto 2007-12-08 protokolo-pareiškimo turinio... 105. Iš 2007-12-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta... 106. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta specialisto E. G. kortelė su... 107. 2014-03-26 apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas... 108. Iš Panevėžio miesto VPK Kriminalinės policijos Kriminalistinių tyrimų... 109. Iš teisiamajame posėdyje ištirtos 2008-01-02 pažymos matyti, kad... 110. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtos PVM sąskaitos... 111. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-03-17 nutartimi buvo leista atlikti... 112. 2014-03-05 teismo posėdyje kaltinamasis G. K. tvirtino, kad tyrėjams buto... 113. Iš apeliaciniame teismo posėdyje ištirto 2008-03-26 kratos protokolo turinio... 114. Dėl 2008-03-26 kratos patalpose (duomenys neskelbtini), protokolo turinio,... 115. Iš 2008-03-26 poėmio protokolo turinio matyti, kad, dalyvaujant protokole... 116. Tenkinant kaltinamojo prašymą, į 2014-03-28 teismo posėdį buvo šaukiama... 117. Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis G. K. parodė, kad... 118. 2011-11-15 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. parodė, kad krata... 119. 2014-03-18 apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis parodė, kad... 120. 2011-11-15 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. parodė, kad užduotyje... 121. 2012-01-12 teisiamajame posėdyje ir 2014-02-28 apeliacinės instancijos teismo... 122. 2012-03-22 teisiamajame posėdyje baigiamosios kalbos metu kaltinamasis G. K.... 123. Tokie kaltinamojo parodymai, kuriuose dangstomasi niekuo nepatvirtintais... 124. 2013-12-23 apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis G. K. prašė... 125. 2014-03-05 apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis G. K.... 126. 2014-03-05 teismo posėdyje kaltinamasis G. K. tvirtino, kad tyrėjas A. B.... 127. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, nors po nusikaltimų padarymo iki G. K.... 128. G. K. 2008-03-06 sulaikymo protokolą surašęs Šiaulių m. VPK 1-ojo PK... 129. Kolegijos nuomone, atliekant 2008-03-26 kratą ir poėmį, esminių BPK 149... 130. Tenkinant kaltinamojo prašymą, į teismo posėdį 2014-05-16 buvo šaukiami... 131. BPK 149 straipsnis griežtos daiktų supakavimo tvarkos nereglamentuoja. Paimti... 132. Iš esmės 2008-03-26 kratos ir poėmio protokolai laikytini dokumentais, nes... 133. 2014-03-26 apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl 2008-03-26 kratos ir... 134. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtos 2007-06-16... 135. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtos 2008-06-17... 136. Iš 2008-08-25 specialisto A. M. išvados Nr. 50-6-IS1-913 matyti, kad buvo... 137. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. parodė, kad kriminalistinių tyrimų... 138. Kai 2011-07-20, atsisakęs duoti parodymus, G. K. paprašė paskirti... 139. Specialistas A. M. į teisiamąjį posėdį buvo šaukiamas savo išvadai... 140. Pirmosios instancijos teismas kaip įrodymu specialisto A. M. išvada, kurią... 141. Atsakydamas į kaltinamojo klausimus, specialistas paaiškino, kad lygino ne... 142. Tenkinant apelianto G. K. prašymą, specialistas A. M. buvo papildomai... 143. 2014-03-26 apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistas A. M.... 144. Specialisto A. M. išvadoje (p. 1) dėl techninės rašybos klaidos nurodyta,... 145. Kolegijos nuomone, specialisto A. M. išvada, kad tyrimui pateiktą avalynę... 146. Nors teisiamajame posėdyje kaltinamojo prašymas apžiūrėti daiktinius... 147. Tokiu būdu kaltinamojo kaltė dėl svetimo turto pagrobimo iš parduotuvės... 148. Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo G. K. parodymus, kad nusikalstamos... 149. Kaltinamasis tik teisiamajame posėdyje atskirais pasisakymais ir baigiamosiose... 150. Kaip nustatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas ir jais... 151. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo... 152. L. B. turto vagystė iš ( - )... 153. G. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 19 val. iki... 154. Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad nuosprendyje įrašytų... 155. Apelianto nuomone, teisėja nutarė, kad L. B. turtą 2008-01-14 tarp 19-tos ir... 156. Apeliantas tvirtina, kad teisiamajame posėdyje buvo prašoma apklausti... 157. Apeliantas prašo nustatyti, kad pateikiant atpažinimui daiktus, buvo... 158. Apeliantas teigia, kad automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - )... 159. Apelianto nuomone, pirmiausiai įtarimai turėjo būti pareikšti tyrėjai L.... 160. Apelianto nuomone, įtarimai galėjo būti pareikšti visiems, kurie naudojosi... 161. 2011-11-15 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. parodė, kad 2008-01-14,... 162. 2012-03-22 teisiamajame posėdyje baigiamosios kalbos metu, patvirtindamas savo... 163. 2012-04-24 teisiamajame posėdyje paskutinio žodžio metu kaltinamasis G. K.... 164. 2013-12-20 apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis tvirtino, kad... 165. 2008-02-14, nuo 6-tos iki 9-tos, valandos buvo asmens, pravarde T., kuriam 50... 166. 2013-12-23 kaltinamasis kolegijai pranešė, kad T. yra vadinamas R. P. (t. 10,... 167. 2014-02-28 teismo posėdyje kaltinamasis G. K. nurodė, kad Š. yra V. Š., D.... 168. 2014-03-10 teismo posėdyje susipažinęs su bylos Nr. T-527-412/2007... 169. 2014-03-05 apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis patvirtino,... 170. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos reikalauja, kad teismas... 171. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad... 172. Kaltinamojo kaltė dėl L. B. turto pagrobimo nuosprendyje grindžiama ir... 173. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame... 174. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame... 175. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame... 176. 2012-04-24 teisiamajame posėdyje paskutinio žodžio metu kaltinamasis G. K.... 177. 2013-12-20 apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis kolegiją... 178. 2013-12-23 kaltinamasis kolegijai pranešė, kad T. yra vadinamas R. P. (t. 10,... 179. 2014-03-10 apeliacinės instancijos teismo posėdyje susipažinęs su bylos Nr.... 180. Pirmosios instancijos teisme buvo ištirti ir kaltinamojo G. K. kaltę... 181. Iš 2008-01-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta... 182. Iš 2008-01-25 AB banko „Snoras“ rašto Nr. P1183 turinio matyti, kad... 183. Iš 2008-04-25 tarnybinio pranešimo matyti, kad kratos metu pas G. K. namuose... 184. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti tvarką, parodymų atpažinti iš... 185. Iš 2008-04-28 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti... 186. Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 50-1-00923-07 išskirta dalis daiktų, kurie... 187. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto 2-ojo PK tyrėjos J. M.... 188. Iš 2008-03-06 apžiūros protokolo turinio matyti, kad, apžiūrint... 189. Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje 2011-07-20, kaltinamasis G. K.... 190. 2011-11-15 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. parodė, kad 2008-03-06,... 191. Siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius... 192. Jeigu reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai... 193. BPK 207 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl daiktų ar kitų objektų... 194. Dėl to, kad 2008-03-06 automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - )... 195. Iš vyresniosios tyrėjos L. L. 2008-04-10 tarnybinio pranešimo turinio... 196. Iš vyresn. tyrėjos L. L. 2008-05-06 tarnybinio pranešimo turinio matyti,... 197. Iš informacijos apie kelių transporto priemones išrašo matyti, kad... 198. Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos... 199. Tenkinant kaltinamojo G. K. prašymą, apeliacinės instancijos teismo... 200. Pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pateikus duomenis (t.... 201. 2008-01-25 J. J. (nurodytas J. M. asmens kodas), gyv. ( - ), paskirta 100 Lt... 202. 2010-05-12 teisiamajame posėdyje J. M. (J.) buvo apklausta kaip liudytoja,... 203. Apelianto versijos, kad automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - )... 204. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendyje, kuris priimtas... 205. Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. PK Kriminalinės policijos... 206. 2013-12-23 apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 10, b. l. 83)... 207. Kadangi, kolegijos nuomone, Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto 2-ojo... 208. Prie skundžiamu 2012-06-25 nuosprendžiu už naujas nusikalstamas veikas... 209. Apie G. K. sulaikymo 2008-03-06 aplinkybes teismui baudžiamojoje byloje Nr.... 210. Įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžiu... 211. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžiu baudžiamojoje... 212. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžiu... 213. Policijos pareigūnų T. F., S. Z. parodymai (T. F. ir S. Z. iš tarnybos... 214. Baudžiamajame procese įrodymai neleistinais pripažįstami ne dėl bet kokių... 215. 2014-03-26 apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas 2008-03-06... 216. Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo G. K. parodymus, kad 2008-01-14... 217. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti... 218. Taigi teisėjų kolegija daryti išvados, kad tiriant nusikalstamą veiką dėl... 219. Vagystė iš UAB „( - )“ patalpų ( - )... 220. G. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 2 d., apie 23 val., tiksliai... 221. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendis dėl vagystės iš UAB „( -... 222. G. K. prašo jį dėl vagystės iš UAB „( - )“ patalpų išteisinti, nes... 223. Apelianto G. K. pareiškimas, kad asmenys, kurie avėjo avalynę, kurios... 224. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti... 225. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia... 226. 2014-03-10 teismo posėdyje kaltinamasis G. K. prašė prie bylos pridėti... 227. 2011-11-15 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. pareiškė, kad... 228. 2012-01-12 teisiamajame posėdyje G. K. parodė, kad 2008-02-02 naktį buvo... 229. 2014-03-05 apeliacinės instancijos teismo posėdyje G. K. patvirtino, kad... 230. Iš Panevėžio apskrities VPK viršininko pavaduotojo M. A. 2014-03-24... 231. Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. PK Kriminalinės policijos... 232. 2012-03-22 teisiamajame posėdyje baigiamosios kalbos metu kaltinamasis G. K.... 233. Iš teisiamajame posėdyje išnagrinėtos bylos duomenų matyti, kad, bylą... 234. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame... 235. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame... 236. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame... 237. Pirmosios instancijos teismas tyrė bei nuosprendyje įvertino ir... 238. 2008-02-03 protokolo-pareiškimo turinys patvirtina, kad UAB „( - )“... 239. Iš 2008-02-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo... 240. Iš 2008-03-12 daikto apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas... 241. UAB „( - )“ direktoriaus V. D. 2008-02-13 pažyma patvirtina, kad... 242. Kompiuterio, pelytės ir dirbtinės odos dėklo pirkimo faktui bei kainai... 243. Iš 2008-04-25 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti... 244. Iš Panevėžio apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro viršininko M. A.... 245. Jeigu reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai... 246. BPK 207 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl daiktų ar kitų objektų... 247. Dėl to, kad 2008-03-06 automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - )... 248. Iš vyresniosios tyrėjos L. L. 2008-04-10 tarnybinio pranešimo turinio... 249. Iš vyresn. tyrėjos L. L. 2008-05-06 tarnybinio pranešimo turinio matyti,... 250. Apeliaciniame teismo posėdyje papildomai buvo tiriami 2008-03-26 kratos... 251. 2014-03-26 apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl 2008-03-26 kratos ir... 252. 2008-04-11 Panevėžio miesto VPK KP NTT viršininko M. A. raštu Nr. 4971... 253. Iš 2008-03-06 automobilio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint... 254. 2014-03-26 apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas 2008-03-06... 255. 2014-03-05 apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis pareiškė,... 256. Iš informacijos apie kelių transporto priemones išrašo matyti, kad... 257. Apelianto tvirtinimu, automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - )... 258. Įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžiu... 259. 2008-03-06 iki atėjimo į ( - ) pataisos inspekciją, esančią ( - ),... 260. Policijos pareigūnų T. F., S. Z. parodymai (T. F. ir S. Z. iš tarnybos... 261. Iš 2008-02-03 įvykio vietos apžiūros protokolo turinio ir iš UAB „( -... 262. Iš 2007-06-16 specialistės R. L. išvados Nr. 11-1295 (08) matyti (t. 3, b.... 263. Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistės D. K.... 264. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtos 2008-06-17... 265. Nors apeliantas viso proceso metu nepripažino padaręs nusikalstamą veiką,... 266. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, nes kompiuteris ACER,... 267. Pažymėtina, kad kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų... 268. Pirmosios instancijos teismas G. K. kaltę, kad jis padarė BK 178 straipsnio 2... 269. Kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą... 270. Vagystė iš UAB „( - )“ patalpų ( - )... 271. G. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 15 d., apie 6.00 val., iš UAB ( -... 272. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. K. teigia, kad nuosprendis dėl vagystės... 273. Kolegijos nuomone, apelianto klausimas, nuo kada daiktai atsirado automobilyje... 274. Proceso dalyvių teisė pateikti prašymus nėra absoliuti, nes jos... 275. Apelianto nuomone, remiantis skundžiamu nuosprendžiu ir „Konstitucijos 29... 276. G. K. prašo jį dėl vagystės iš UAB ( - ) patalpų išteisinti, nes to... 277. 2011-11-15 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. pareiškė, kad... 278. 2012-03-22 teisiamajame posėdyje baigiamosios kalbos metu kaltinamasis G. K.... 279. Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo G. K. parodymus, kad jis nusikaltimo... 280. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame... 281. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame... 282. 2008-02-15 protokolo-pareiškimo turinys patvirtina, kad UAB ( - ) direktorius... 283. Iš 2008-02-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta... 284. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2009-03-02 specialisto... 285. 2008-02-15 įvykio vieta apžiūrėta dalyvaujant specialistui A. M., protokole... 286. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2008-04-10 nutarimu (jį 2008-04-10... 287. Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 50-1-00923-07 perduota: 2008-03-06 kratos... 288. Iš 2008-03-06 kratos protokolo kopijos matyti (t. 2, b. l. 4–7), kad krata... 289. BPK 149 straipsnio 7 dalyje aptarta, kad paimti daiktai ir dokumentai kratos ar... 290. Iš specialisto A. M. 2008-03-14 išvados Nr. 50-6-IS1-311 matyti (t. 1, b. l.... 291. 2008-04-11 Panevėžio miesto VPK KP NTT viršininkas M. A. ikiteisminio tyrimo... 292. Iš specialisto A. M. 2008-04-18 išvados Nr. 50-6-IS1-313 matyti (t. 1, b. l.... 293. Iš tyrėjos J. M. 2008-06-03 nutarimo atiduoti daiktus į saugyklą turinio... 294. Iš specialisto A. M. 2008-05-29 išvados Nr. 50-6-IS1-609 matyti (t. 1, b. l.... 295. Kadangi ši specialisto A. M. išvada kaltinamojo G. K. kaltę neigė,... 296. Nėra ir nebuvo pagrindo apeliantui netikėti ir specialisto A. M. 2008-08-25... 297. 2008-04-11 Panevėžio miesto VPK KP NTT viršininkas M. A. į ikiteisminio... 298. Iš 2008-04-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. Š. savo... 299. Iš 2008-04-03 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta nešiojamojo... 300. Iš tyrėjo G. K. 2008-03-13 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2008-03-06... 301. Iš 2008-03-26 kratos protokolo matyti, kad kratos, atliktos G. K.... 302. Iš 2008-04-11 rašto „Dėl objektų, reikšmingų tyrimui“ Nr. 4971... 303. Iš 2008-03-06 automobilio apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrint... 304. Iš 2008-04-25 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti daiktai:... 305. Iš informacijos apie kelių transporto priemones išrašo matyti, kad... 306. Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. PK Kriminalinės policijos... 307. Iš Įmonių turto draudimo liudijimo, serija LD Nr. ( - ) , TAI Nr. ( - )... 308. Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo G. K. parodymus, kad jis vagystės... 309. Nors kaltinamasis atkakliai neigė, kad automobiliu „Volkswagen Golf“,... 310. Atmetami kaltinamojo argumentai, kad įrodymus apžiūrint automobilį... 311. Apelianto teiginiai, kad baudžiamojon atsakomybėn turi būti patraukti L. L.,... 312. Civilinis ieškovas AB „( - ) “ baudžiamojoje byloje pareiškė 3500 Lt... 313. Tai, kad tame pačiame automobilyje „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - )... 314. Teisiamajame ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirti ir... 315. G. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir... 316. Vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, kaltinimo dalis dėl vagystės iš... 317. 2014-03-05 teismo posėdyje kaltinamasis pareiškė nuomonę, kad kaltinime... 318. Apeliaciniame skunde G. K. aptaria, kuo skundžiamame nuosprendyje pagrįsta jo... 319. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad, pažeidžiant BPK 149 straipsnio 7 dalį,... 320. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad automobiliu „Volkswagen Golf“, valst.... 321. Apeliantas prašo nesiremti liudytojos J. M. parodymais, duotais ikiteisminio... 322. Apeliantas prašo nesiremti J. K. parodymais, nes teisiamajame posėdyje J. K.... 323. Apeliantas G. K. prašo jį pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2... 324. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų... 325. Kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą,... 326. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos... 327. Kolegijos nuomone, kaltinimo dalis dėl vagystės iš parduotuvės „( - )“... 328. 2011-11-15 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. pareiškė, kad... 329. 2012-04-24 teisiamajame posėdyje paskutinio žodžio metu kaltinamasis G. K.... 330. 2014-03-05 apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis G. K.... 331. Iš kaltinamojo G. K. kolegijai pateikto Panevėžio apygardos administracinio... 332. Neteisina kaltinamojo dėl 2008 m. kovo 1 d., laikotarpiu nuo 19.20 val. iki... 333. Iš G. K. parodymų, duotų Panevėžio apygardos administraciniam teismui... 334. Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. PK Kriminalinės policijos... 335. Apeliacinio skundo argumentą, kad nenustatytos aplinkybės, kaip automobilis... 336. Nors kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino, teisiamajame posėdyje ištyręs... 337. Kaltinamojo G. K. kaltė nuosprendyje grindžiama civilinės ieškovės UAB... 338. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame... 339. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame... 340. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame... 341. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2011-02-10 teisiamajame... 342. 2010-05-12 teisiamajame posėdyje liudytoja J. M., nors kaltinamajam G. K. ir... 343. Apeliaciniame skunde G. K. prašo J. M. parodymais nesivadovauti, nors pats jos... 344. 2008-03-01 protokolo-pareiškimo turinys patvirtina, kad apie tai, jog... 345. Iš 2008-03-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo... 346. Iš 2008-03-04 daikto apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta iš... 347. Iš 2008-03-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas... 348. 2008-04-25 daiktų apžiūros protokolo turinys patvirtina, kad buvo... 349. 2008-03-06 automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūros metu... 350. 2008-03-26 kratos protokolo turinys patvirtina, kad kratos, atliktos G. K.... 351. Iš 2008-03-26 poėmio protokolo matyti, kad poėmio metu „nuo K.“ buvo... 352. Iš esmės 2008-03-26 kratos ir poėmio protokolai laikytini dokumentais, nes... 353. 2014-03-26 apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl 2008-03-26 kratos ir... 354. Iš Panevėžio miesto VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos... 355. Iš 2008-03-06 automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūros... 356. Iš 2008-04-25 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas... 357. Iš informacijos apie kelių transporto priemones išrašo matyti, kad... 358. Iš 2007-06-16 specialistės R. L. išvados Nr. 11-1295 (08) matyti (t. 3, b.... 359. Iš 2008-06-17 specialistės V. N. išvados Nr. 11-1581(08) matyti (t. 3, b. l.... 360. Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistės D. K.... 361. Iš Panevėžio miesto VPK Kriminalinės policijos Kriminalistinių tyrimų... 362. Iš 2008-08-25 specialisto išvados Nr. 50-6-IS1-913 matyti, kad „1. Tyrimui... 363. Pirmosios instancijos teismas kaip įrodymu specialisto A. M. išvada, kurią... 364. Atsakydamas į kaltinamojo klausimus, specialistas paaiškino, kad lygino ne... 365. Tenkinant apelianto G. K. prašymą, specialistas A. M. buvo papildomai... 366. 2014-03-26 apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistas A. M.... 367. Specialisto A. M. išvada, jo paaiškinimais, duotais teisiamajame ir... 368. Kolegijos nuomone, specialisto A. M. išvada, kad tyrimui pateiktą avalynę... 369. Tikėti kaltinamojo parodymais, kad visos kratos ir poėmio metu paimtos batų... 370. Nors teisiamajame posėdyje kaltinamojo prašymas apžiūrėti daiktinius... 371. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino, aptarė ir... 372. Pirmosios instancijos teismas aptarė kaltinamojo G. K. parodymus, bylos... 373. Apelianto kaltę dėl turto vagystės iš parduotuvės „( - )“ ir turto... 374. Byloje surinkti ir nuosprendyje aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad... 375. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo... 376. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadas, kad pirmosios... 377. Dėl bausmės... 378. Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde prašo arba Panevėžio miesto... 379. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso (toliau BK)... 380. Skundžiamu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmių skyrimą teismas aptarė,... 381. Subendrindamas nauju nuosprendžiu už naujus nusikaltimus paskirtas bausmes,... 382. Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-25 nuosprendžiu (t.... 383. Vadovaujantis BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2008-04-29 priimtas... 384. 2008-06-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-03-07 nutartimi apeliantas... 385. Panevėžio apygardos prokuratūros 2008-07-31 nutarimu suėmimą pakeitė į... 386. Panevėžio apygardos prokuratūros 2008-07-31 nutarimu paskirtas užstatas ir... 387. Vadovaujantis BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2008-08-18 buvo priimtas... 388. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-11-15 nutartimi (kai, būdamas... 389. 2009-03-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantas buvo... 390. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartimi šio teismo... 391. 2011-11-16 Panevėžio apygardos teismo nutartimi ištaisyta Panevėžio miesto... 392. Apeliaciniame skunde nurodomos nuteistojo šeiminės aplinkybės, duomenys dėl... 393. 2012-06-25 nuosprendžiai, nebuvo sujungti laiku ar kad laikymo tardymo... 394. Apeliantas teigia, kad, skiriant bausmes, nepagrįstai netaikyta BK 63... 395. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri... 396. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007,... 397. 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.).... 398. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai... 399. Apeliantas nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarydavo maždaug kas... 400. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad apeliantas padarė ne vieninga tyčia... 401. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2014-05-16... 402. 2014-08-28 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 403. Taigi apelianto G. K. suėmimo laikas nuo 2014-06-19 įskaitytinas į... 404. Dėl teismo šališkumo... 405. Pirmosios instancijos teismo šališkumui pagrįsti skiriama didžioji... 406. Nuteistojo G. K. apeliaciniame skunde teigiama, kad teisėja Danutė... 407. Kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje įrodymų vertinimas ir... 408. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisėja patarinėjo ir teikė užuominas... 409. Kolegijos nuomone, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu... 410. Pasak apelianto, teisėja D. Švitinienė dar iki paskutinio žodžio išsakymo... 411. Kolegija pastebi, kad kaltinamasis pašalintas iš teismo posėdžių salės... 412. Apeliaciniame skunde rašoma, kad teisėjos šališkumas, išvardytas... 413. Įvardydamas, kurios teisiamojo posėdžio protokolo dalys patvirtina teisėjos... 414. Iš apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad... 415. Apeliantas skundžiasi, kad teisėja tenkino prokurorės prašymą iškviesti... 416. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas dėl įrodymų davimo... 417. Apeliantas teigia, kad 2012-01-16 teisėja priėmė nutartį kaltinamojo... 418. Šiuos apelianto argumentus paneigia teisiamojo posėdžio protokolo turinys,... 419. 2012-01-12 davė papildomus parodymus (t. 7, b. l. 154–155).... 420. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. K. teigia, kad jo baudžiamąją bylą... 421. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad specialistas A. M. į... 422. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisėjos D. Švitinienės šališkumas,... 423. Apie tai, kokias svarbias nagrinėjamos bylos aplinkybes šie liudytojai... 424. Kolegija pastebi, kad proceso dalyvių teisė pateikti prašymus nėra... 425. 2014-04-01 apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas pranešė, kad... 426. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis G. K. tvirtino, kad,... 427. Civilinės ieškovės UAB „( - )“ atstovė A. G., dirbanti parduotuvėje... 428. 2010-04-08 teisiamajame posėdyje prokurorei paprašius į teisiamąjį... 429. 2010-12-21, nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, kaltinamasis pareiškė... 430. 2011-02-10 pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, kaltinamasis vėl pareiškė... 431. 2011-02-10 teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. prašė bylos... 432. Kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (BPK 276... 433. Teismas, be abejonės, BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatytą sprendimą... 434. 2010-05-12, prieštaraujant kaltinamajam dėl jo buvusios sugyventinės J. M.... 435. Teismai gali pripažinti liudytojų parodymus nepatikimais ar neleistinais... 436. Apeliaciniame skunde rašoma, kad teisėjos D. Švitinienės šališkumas... 437. 2012-01-12 (t. 6, b. l. 48).... 438. Tenkinant apelianto prašymus, 2014-02-28 apeliacinės instancijos teismo... 439. Apeliantas teigia, kad 2012-01-16 įrodymų tyrimas teisiamajame posėdyje buvo... 440. Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme,... 441. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teisėjos šališkumas pasireiškė ir... 442. Apeliaciniame skunde šališkumu kaltinamas ir advokatas V. M. K., nes neatliko... 443. Pagal BPK 22 straipsnio 4 dalį įtariamasis turi teisę nuo sulaikymo ar... 444. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kaltinamajam G.... 445. Kolegija konstatuoja, kad gauti teisinę pagalbą kaltinamojo teisė bylos... 446. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisėja buvo šališka ir tuo, kad,... 447. BPK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad specialistas į teismo posėdį... 448. Apeliaciniame skunde rašoma, kad teisėja D. Švitinienė laikytina šališka... 449. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-25 ir 2009-11-23 nuosprendžiais... 450. Skunde teigiama, kad teisėja elgėsi šališkai, nes atsisakė tirti... 451. Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro profesinių paslapčių... 452. Iš G. K. gynėjo advokato V. K. 2012-04-27 rašto Panevėžio valstybės... 453. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas G. K. su jo apeliaciniame... 454. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti... 455. Apeliantas prašo nustatyti, ar nėra šališkos teisėjos 2011-11-15,... 456. Apeliantas prašo nustatyti, kad jo 2012-01-09 pareikštas nušalinimas... 457. BPK 57 straipsnio 2 dalis numato, kad nušalinimas gali būti pareikštas... 458. BPK 261 straipsnyje reglamentuota teisiamojo posėdžio protokolo surašymo... 459. Apeliantas tvirtina, kad teisėjos šališkumas pasireiškė ir tuo, kad... 460. Tai, kad nagrinėjamoje byloje 2012-03-20 nutartimi teisėja D. Švitinienė... 461. Apeliantas prašo nustatyti, kad jo 2012-01-12 prašymas jį apklausti dėl... 462. Apie tai, kad teismas neprivalo tenkinti visų bylos procese dalyvaujančių... 463. Apeliaciniame skunde prašoma skundžiamą nuosprendį panaikinti, nes teisėja... 464. Įrodymų vertinimas ir atitinkamo nuosprendžio surašymas yra teismo... 465. Apeliantas taip pat prašo nustatyti, kad įrodymų tyrimas teisiamajame... 466. Teismas net ir išėjęs priimti nuosprendžio, jo priėmimo metu nustatęs,... 467. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad nei baigiamosios kalbos... 468. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas kai kuriuos apelianto prašymus,... 469. BPK 293 straipsnio 6 dalimi konstatuota, kad teismas negali apriboti... 470. Ar yra pagrindo nutraukti baigiamąją kalbą ar paskutinį žodį, teisė... 471. Teisiamajame posėdyje apeliantui gynyba buvo užtikrinta, gynėjas... 472. Panaši, kaip ir teisiamajame posėdyje, situacija, sakant kaltinamajam... 473. 2014-05-19, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliaciniame teismo posėdyje,... 474. 2014-09-22, išsprendus naują G. K. pareiškimą dėl kolegijos nušalinimo... 475. Prieš tęsdamas pradėtą baigiamąją kalbą 2014-09-24, apeliantas G. K.... 476. 2014-10-01, išsprendus G. K. pareikšto nušalinimo gynėjui J. Koreckiui... 477. 2014-10-17 Klaipėdos apygardos teisme dar kartą buvo gautas G. K.... 478. 2014-10-20, prieš tęsiant baigiamųjų kalbų procesą, vėl buvo svarstomas... 479. Kolegijos nuomone, kolegijai nusišalinti ir taip nutraukti baigiamųjų kalbų... 480. Atsikirtimų į prokuroro ir gynėjo baigiamąsias kalbas metu kaltinamasis... 481. Suprasdama, kad kaltinamasis kartoja savo baigiamąją kalbą, kalba apie... 482. Paskutinį žodį 2014-10-20 kaltinamasis G. K. pradėjo ilga ir smulkmeniška... 483. 2014-10-21 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas kaltinamojo G. K. 2014-10-19... 484. 2014-10-23 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas kaltinamojo G. K. 2014-10-23... 485. 2014-10-27 teismo posėdis buvo pradėtas eiliniu G. K. pareiškimo dėl... 486. 2014-10-27 paskutiniame žodyje kaltinamasis dažnai skaitė ir interpretavo... 487. Proceso greitumo principas – vienas iš baudžiamojo proceso principų,... 488. Kiek įmanoma greitesnio proceso reikalauja Lietuvos tarptautinius... 489. Bylos nagrinėjimo metu kolegija pastebėjo, kad, nors kaltinamasis apeliavo ne... 490. Turėdama pagrindo manyti, kad piktnaudžiauti savo teisėmis, sakant... 491. Pradėjęs apeliacinį procesą teisėjų nušalinimais ir gąsdinimais... 492. Taigi apelianto prašymas nustatyti jo teisę į bylos išnagrinėjimą per kuo... 493. Apelianto teisė į nešališką bei kiek įmanoma greitą procesą įtvirtinta... 494. Vos tik pradėjus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje 2010-03-04, G. K.... 495. 2010-06-22 kaltinamojo ir jo gynėjo prašymu teisiamojo posėdžio pertrauka... 496. 2010-08-04 kaltinamasis ir jo gynėjas prašė teisiamojo posėdžio pertrauką... 497. 2010-11-30, kaltinamajam prieštaraujant dėl teisiamojo posėdžio atidėjimo,... 498. 2011-02-10 teisiamajame posėdyje kaltinamasis prašė daryti pertrauką,... 499. 2011-06-13 Laisvės atėmimo vietų ligoninė pranešė, kad G. K. gydomas ( -... 500. 2012-01-12 kaltinamasis prašė prie bylos pridėti pažymą, patvirtinančią,... 501. Prašymai atidėti bylos nagrinėjimą dėl sveikatos būklės buvo reiškiami... 502. 2013-10-09 prašyme Klaipėdos apygardos teismui kaltinamasis G. K. prašė... 503. 2013-12-20 apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis prašė jam... 504. Atmetus kaltinamojo G. K. prašymus dėl psichiatrinės ekspertizės jam... 505. Kokiu tikslu apeliantas reikalavo susilaikyti nuo bylos nagrinėjimo, teismas... 506. Atsižvelgusi ir į Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės... 507. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teisiamojo posėdžio protokolas yra... 508. Dėl apeliaciniame skunde minimo teisiamojo posėdžio protokolo klastojimo... 509. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas... 510. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, jeigu nagrinėjant bylą... 511. 2K-195/2010, 2K-425/2012, 2K-246/2014).... 512. Teismo šališkumo argumentavimas vien konstatuojant BPK 305 straipsnio 1... 513. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos... 514. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokio pagrindo nei konstatuoti... 515. Iš G. K. gydymo stacionare ligos istorijos matyti (t. 20, b. l. 89–136), kad... 516. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto G. K. baudžiamąją bylą... 517. Vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 518. nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.... 519. Į nuteistajam G. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-25...