Byla 2A-989-567/2013
Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės - Jankūnienės ir Alvydo Barkausko, sekretoriaujant Ingai Grišutinienei, dalyvaujant ieškovo atstovams K. M. ir B. V., atsakovui A. K., atsakovų atstovui advokatui P. J., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. K. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1415-779/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams A. K. ir L. K. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas pateikė ieškinį, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovų A. K. ir L. K. solidariai 3989,18 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, 6799,62 Lt išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Nurodė, kad 2009 m. buvo nustatyta, jog žemės sklype, esančiame ( - ), kadastro Nr. ( - ), atliekant statybos darbus (žemės nukasimo ir grunto užpylimo), neturint reikiamo leidimo, taip pat statybos darbų techninėje dokumentacijoje nesant sprendinių, įteisinančių tokių darbų atlikimo būtinumą ir kiekius, buvo padaryta žala aplinkai (gamtai) sunaikinus ir/ar sužalojus kraštovaizdžio komponentus. Projektavimo sąlygų sąvade Nr. P4-15 ūkininko sodybos kūrimas, kuriame statytojas L. K., jos įgaliotas asmuo A. K., patvirtintame Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-02-05, architektūrinių planinių reikalavimų 1.7 punkte nurodyta, kad numatyta išsaugoti esamus vertingus želdinius, neperformuoti nusistovėjusio reljefo. Tuo tarpu įvertinus UAB „Kelprojektas“ atlikto tyrimo duomenis ir IĮ R. N. įmonės „Fasadas“ 2009 m. parengto techninio projekto užsakovui L. K. techninius sprendinius, nustatyta, kad yra statinio projekto techniniai sprendiniai pažeisti, pakeičiant ir sunaikinant esamo reljefo formas ir tuo padarant žalą aplinkai, t.y. pakeliant žemės paviršiaus lygį vidutiniškai apie 0,5 m aukščiu 418,79 kub.m plote, kas sudaro 234,52 kub.m užpilto smėlio-žvyro. 2011-10-20 Molėtų rajono policijos komisariate atsakovas A. K., apklaustas liudytoju nurodė, kad jis organizavo smėlio-žvyro užvežimo darbus. Tai patvirtina atsakovo A. K. kaltę ir priežastinį ryšį su atsiradusia žala gamtai. Gamtai padaryti nuostoliai apskaičiuoti, vadovaujantis Aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio komponentus bei objektus, skaičiavimo metodika, ir sudaro 3989,18 Lt. Kadangi atsakovei L. K. priklausantis sklypas patenka į vandens telkinių apsauginę zoną, nuostolių dydis didinamas du kartus. Ieškovas, atlikęs viešųjų pirkimų procedūras, pasinaudojo kvalifikuota ir licenzijuota įmonės UAB „Kelprojektas“ paslauga, o įmonei už atliktas matavimų paslaugas teko atlyginti 6799,62 Lt sumą, todėl ieškovas patyrė nurodyto dydžio žalą (LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.251 str., 6.263 str., LR aplinkos apsaugos įstatymo 1 str., 9 str., 32 str.).

5Atsakovai A. K. ir L. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydami jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas argumentus dėl tariamų atsakovo padarytų pažeidimų remia savo išgalvotomis aplinkybėmis, neatitinkančiomis realybės. Europos kraštovaizdžio konvencija yra deklaratyvaus pobūdžio tarptautinis teisės aktas, įtvirtinantis aplinkos apsaugą kaip vieną iš valstybės veiklos prioritetų, šioje konvencijoje nėra įvardinamos jokios aplinkybės, dėl kurių atsakovo motinai L. K. nuosavybės teise priklausantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas turėtų pakliūti į šios konvencijos taikymo sritį. Ieškovas yra viešojo administravimo veiklos subjektas, veikiantis specifinėje srityje, šioje srityje turintis tam tikrus įgaliojimus ir atliekantis specifines funkcijas. Šių funkcijų atlikimui iš valstybės ieškovas gauna tikslinį finansavimą, jo veiklos finansavimas kartu yra jo veiklos garantas. Ieškovas turi teisę teisės aktų leidžiamose ribose pasirinkti būdus, kaip atlikti jam priskirtas funkcijas. Atsakovai teigia, jog nagrinėjamu atveju visiškai nesvarbu, pagrįsti ar nepagrįsti yra ieškovo reikalavimai, tačiau faktas, kad už ieškovo įstatymuose įtvirtintų funkcijų atlikimą atsakovas mokėti neprivalo, yra nenuginčijamas. Atsakovas neprivalo atlyginti ieškovui patirtų išlaidų, susijusių su jam įstatymu pavestomis funkcijomis, nes to nenumato nė vienas teisės aktas. Valstybė, priimdama tam tikras funkcijas ir garantuodama jų vykdymą, patiria tam tikras išlaidas. Ieškovo įvardinama žala yra ne atsakovo kokiais nors veiksmais ieškovui padaryta materialinė ar nematerialinė žala, tai tėra ieškovo išlaidos, vykdant jam priskirtas funkcijas. Ieškovo pateikti įrodymai, kuriais jis reikalauja priteisti UAB „Kelprojektas“ sumokėtas sumas, yra pirkimo pasiūlymas ir PVM sąskaita-faktūra, tačiau, kokius darbus padarė šis asmuo ir ar apskirtai jis kokius nors darbus vykdė, ieškovas nepateikė. B. V., atlikęs žalos gamtai paskaičiavimą, yra ieškovo darbuotojas, kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo ir specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas, tačiau L. K. jokio ypatingojo statinio nestatė, atsakovės statomas statinys yra nesudėtingas statinys, o B. V. atestato tikrinti tokius statinius neturi. B. V. atestate nurodoma, kad B. V. darbo sritis – pastatų vidaus ir išorės vandentiekis bei nuotekų šalinimas. Ką bendro tokia darbo sritis turi su paskaičiavimuose dėl kraštovaizdžio komponentų bei objektų sužalojimų padarytų nuostolių nurodomomis aplinkybėmis nepaaiškina nei paskaičiavimus atlikęs asmuo, nei ieškovas. Ieškovas pats pateikė Aplinkos ministerijos žemės gelmių skyriaus 2010-11-18 raštą, kuriame nurodoma, kad teismams galima teikti kiekių apskaičiavimus, atliktus tik sertifikuotų geodezinių darbų įmonių. Atsakovai pažymėjo, jog byloje tokių įrodymų nėra, o pateikti B. V. suteikti atestatai bei šio asmens atliktas paskaičiavimas yra sąmoningas teismo klaidinimas ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (LR Statybos įstatymo 2 str. 3 d., 6 d.).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-28 sprendimu ieškinį tenkino, nusprendė priteisti ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai iš atsakovo A. K. ir atsakovės L. K. solidariai 3959,18 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-12-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6799,62 Lt dydžio išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; priteisti iš atsakovų A. K. ir L. K. solidariai 28,03 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, jog L. K. 2008-02-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1213 įgijo asmeninės nuosavybės teise 240/960 dalis 9,6000 ha žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ). Sklype pagal 2009-05-22 leidimą vykdyti statybos darbus Nr. P5-56 yra 2009 m. pradėtas statyti gyvenamasis namas (1 t., b.l. 211). Remiantis VĮ Registrų centras pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, atsakovei L. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype nustatytos penkios specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos: valstybei priklausančios melioracijos bei įrenginių-2 ha, vandens telkinių-0,06 ha, miško naudojimo apribojimai-3,32 ha, dirvožemio apsauga-4,15 ha ir vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos-6,6 ha (1 t., b.l. 93). L. K. 2007-04-19 įgaliojo atsakovą A. K. iki 2012-04-19 nupirkti jos vardu nuosavybės teise bet kokį turtą, jį įregistruoti, gauti nuosavybės dokumentus, ir tam tikslui atstovauti L. K., kaip įgyto nekilnojamojo turto savininkę, valstybinėse įstaigose ir kitose įmonėse, rašyti pareiškimus, pateikti įvairius prašymus, pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (1 t., b.l. 3). L. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), Molėtų rajone, kadastro Nr. ( - ), 2009 m. birželio mėnesį buvo atliekami žemės darbai, t.y. nukasamas augalinis gruntas, į jo vietą užpilamas žvyras. Šių aplinkybių iš esmės neneigia atsakovas A. K.. Žemės darbų atlikimo faktą patvirtina 2009-06-01 administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas A. K. pagal ATPK 55 str. 1 d., A. K. rašytiniai paaiškinimai administracinio teisės pažeidimo byloje (1 t., b.l. 141-142, 131, 98-99), kuriuose jis nurodo nežinojęs, jog jo atliktiems žemės darbams buvo reikalingas leidimas, LR aplinkos ministro pavedimu atlikto tyrimo rezultatai, užfiksuoti 2010-05-31 pažymoje Nr. (20-1)-D8-5306, kurioje nurodyta, jog atlikus patikrinimą L. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype, nustatyta, kad vykdant statybos darbus 810 kv.m plote tarp Gilužio ežero ir gyvenamojo namo, gali būti supilta nuo 350 iki 400 kub.m žvyro grunto, kurio vidutinis storis 0,48 m, tuo pažeidžiant statinio projekto techninius sprendinius, pakeičiant ir sunaikinant esamo, projekte numatyto neperformuoti, reljefo formas ir padarant žalą aplinkai (1 t., b.l. 150-177), UAB „Kelprojektas“ atliktų tyrinėjimo darbų rezultatai, kuriuose nurodyta, jog rengiant topografines nuotraukas ir nustatant iškasto/supilto grunto rūšį bei kiekį L. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), nustatyta, kad 887 kv.m aikštelėje supiltas vidutinis žvyro nuogulų sluoksnio storis-0,56 m, žvyro nuogulų kiekis-500 kub.m. Teismas nurodė, kad projektavimo sąlygų sąvade Nr. P4-15 ūkininko sodybos kūrimas 1.7 punkte numatyta išsaugoti esamus vertingus želdinius, neperformuoti nusistovėjusio reljefo (1 t., b.l. 101-102), statybos leidimas Nr. P5-56 išduotas tik gyvenamojo namo statybai (1 t., b.l. 211), Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento išvadoje dėl statinio projekto aplinkos apsaugos dalies (projektavimo sąlygos) 2.5 punkte numatyta sąlyga išsaugoti esamus želdinius, 2.6 punkte numatyta sąlyga išsaugoti melioracijos sistemas bei įrenginius. Atsakovas A. K., vykdydamas žemės darbus, t.y. statybos reikmėms kasdamas gruntą, pildamas atvežtinį gruntą greta gyvenamojo namo be statybos darbų technologinio projekto bei statybos leidimo arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų raštiškų pritarimų, pažeidė 2002-04-30 Nr. 211 LR aplinkos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 43 punkto reikalavimus, 2005-12-21 Nr. D1-629 STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 12.1 punkto reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 96.4 punktą, įpareigojantį derinti su valstybinėmis melioracijos tarnybomis melioruotoje žemėje atliekamus žemės kasimo darbus bei 208 punktą, įpareigojantį atliekant žemės kasybos darbus, būtinai išsaugoti derlingąjį dirvožemio sluoksnį. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas žalos aplinkai sąvoką, nustatė, kad tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Teismas pažymėjo, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Atsakovas A. K., veikdamas pagal atsakovės L. K., 9,6000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), savininkės, suteiktą įgaliojimą, savavališkai, neturėdamas sudarytos ir reikiamose institucijose suderintos techninės dokumentacijos, leidimo dirbo žemės darbus žemės sklype, kuriam nustatytos apsaugos zonos – teisės aktais nustatyti žemės plotai (ruožai), kuriuose ribojamas grunto (žemės) kasimas, pakeitė šiai vietovei būdingą kraštovaizdį, iškasdamas esamą gruntą, taip pakeldamas pažeistame žemės sklype paviršiaus altitudes vidutiniškai 0,50 m ir į jo vietą supildamas atvežtą kitos rūšies gruntą-žvyrą, padarė žalą aplinkai. Reljefo paaukštinimą įrodo ne tik UAB “Kelprojektas” atliktas tyrimas, bet ir į bylą pateiktos žemės sklypo toponuotraukos (1 t., b.l. 60, 2 t., b.l. 5-7). Kraštovaizdžio reljefas buvo pakeistas, pakeičiant natūralų prigimtinį gruntą į atvežtinį žvyrą, taip pakeičiant nusistovėjusią ekosistemą, taip pat įrodo liudytojo Aplinkos ministerijos saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento kraštovaizdžio skyriaus vedėjo G. G. duoti paaiškinimai. Ta aplinkybė, kad atsakovas A. K. pripažino, kad jis užvežė ir supylė žvyrą žemės sklype, patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos aplinkai. Teismas konstatavo, jog tai, kad atsakovas mano, jog žvyro užvežimas ir jo sandėliavimas žemės sklype laikinai, kol bus baigta gyvenamojo namo statyba, atsakovo manymu, nepadarė žalos gamtai, savaime nesudaro teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Tai, kad gyvenamojo namo statybai buvo gautas statybos leidimas ir atsakovas tuo pagrindu padarė laikiną statybos aikštelę greta namo, nesuteikia jokių teisinių privilegijų savavališkai, neturint sudarytos ir reikiamose institucijose suderintos techninės dokumentacijos, tvarkyti žemės sklypo, kuriam nustatyta dirvožemio, valstybinės melioracijos ir kt. apsaugos zonos, kraštovaizdį. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog tiek administracinio teisės pažeidimo byla, tiek ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu dėl gamtos išteklių naudojimo tvarkos pažeidimų buvo nutraukti, jokios įtakos civilinio ieškinio išsprendimui neturi, kadangi neturi prejudicinės reikšmės, nagrinėjant civilinį ginčą. Ieškovas, remdamasis nurodytu įgaliojimu, reikalauja priteisti padarytą gamtai žalą iš atsakovų L. K. ir A. K. solidariai. CK 2.133 str. 1 str. nustatyta, jog vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. CK 6.265 str. 1 d. taip pat nustato, jog jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad atstovaujamas asmuo atsako už savo atstovo, vykdančio pavedimą, padarytą žalą solidariai su savo atstovu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė L. K., įsigydama žemės sklypą, būdama rūpestinga ir atidi, privalėjo išsiaiškinti specialius naudojimo reikalavimus dėl žemės sklypo naudojimo, apie kuriuos buvo pažymėta viešame registre dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo specialių naudojimo sąlygų. Tai, kad nebuvo sudaryta ir reikiamose institucijose suderinta techninė dokumentacija, leidimai dėl kraštovaizdžio tvarkymo, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tokiais veiksmais aplinkai buvo padaryta žala (2011-12-21 Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1374-567/2011). Teismas padarė išvadą, kad už kraštovaizdžiui padarytą žalą turi atsakyti žemės sklypo savininkė L. K. bei pagal pastarosios įgaliojimą veikęs A. K., vykdęs žemės darbus, solidariai, juolab, kad atsakovas A. K. pažymėjo, jog L. K. išduotas įgaliojimas yra visiems veiksmams, susijusiems su statomu namu bei šalia namo esančia aikštele. Ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, pateikė žalos apskaičiavimą, remdamasis Aplinkos apsaugos ministro patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika. Teismas nurodė, jog UAB “Kelprojektas” atliktas tyrimas įrodo, kad gruntu užpiltos aikštelės plotas yra 887 kv.m, vidutinis aikštelėje supiltų technogeninių nuogulų sluoksnio storis nuo 0,10 iki 1 m, vidutinis 0,56 m. Kadangi žvyro aikštelėje buvo numatoma atlikti geoterminio šildymo aikštelės kolektoriaus įrengimo žemės kasimo darbus, žvyro dangos privažiavimo įrengimą, tai žala kraštovaizdžio komponentams, pažeidus reljefo formas – pakeliant žemės paviršiaus lygį vidutiniškai apie 0,5 m aukščiu, padaryta 418,79 kv.m plote, kas sudaro 234,52 kub.m, todėl žala gamtai pagal nurodytą metodiką paskaičiuota tik šiam plotui. Kadangi L. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į vandens telkinio-Gilužio ežero apsauginę zoną, tai remiantis metodikos nuostatomis, nuostolių dydis didinamas du kartus. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė žalos dydį, nes tiek faktinis, tiek juridinis žalos dydžio pagrindimas yra tinkami. Atsakovams nepateikus įrodymų, paneigiančių šį žalos apskaičiavimą, ir nepaneigus jų kaltės prezumpcijos, yra teisinis pagrindas priteisti žalos atlyginimą (LR CK 2.133 str., 6.245 str. - 6.281 str.).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas peržengė ieškinio reikalavimų ribas ir ieškinį tenkino visai kitu pagrindu, nei jį formulavo ieškovas. Ieškovas prašė priteisti žalos atlyginimą dėl neva sunaikinto reljefo, tačiau teismas reikalavimą tenkino tuo pagrindu, neva atsakovai neišsaugojo dirvožemio sluoksnio, nors pastarosios aplinkybės ieškovas neįrodinėjo, ir, atitinkamai, atsakovai objektyviai negalėjo pateikti paaiškinimo teismui dėl tokios aplinkybės nepagrįstumo. Apeliantai teigia, jog joks dirvožemio sluoksnis nėra sunaikintas - šis sluoksnis yra sandėliuojamas sklype ir teismas tokius duomenis turėjo. UAB „Kelprojektas” savo ataskaitos aiškinamajame rašte nurodo, kad tyrinėtame 12039 kv.m plote, šalia žvyru užpiltos aikštelės yra suformuotas apie 1,00 m aukščio augalinio sluoksnio (dirvožemio) pylimas, be to, dirvožemio saugoma vieta yra užfiksuota ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Teismas visiškai nepagrįstai ir klaidingai vertino vykdomos statybos atitikimą statybos normatyviniams techniniams dokumentams, nes atsakovai turi įstatymų nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą, kur pagal nustatytą tvarką suderintame techniniame projekte būtent toje vietoje, kur šiuo metu išpiltas žvyras (statybinė medžiaga), yra numatyti statybos darbai. Valstybės įgaliota institucija išdavė statybos leidimą pagal tokį techninį projektą ir tai reiškia jog atsakovai turi teisę vykdyti šioje vietoje statybos darbus ir jokių papildomų dokumentų nereikia. Ieškovas nėra statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, o tokią statybos priežiūrą vykdančios institucijos jokių savavališkos statybos aktų dėl statybinės medžiagos atsivežimo į sklypą nėra surašiusi. Statybos leidimas šiuo pagrindu nėra nuginčytas, apklaustas teisme liudytoju statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos vadovas patvirtino, kad tokie atsakovų veiksmai yra teisėti, tą patvirtina ir Aplinkos ministerijos pateiktas išaiškinimas, kad vykdant statybos darbus į statybvietę statybinės medžiagos gali būti atvežamos ir laikinų aikštelių įrengimas neprieštarauja teisės aktams. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog pats ieškovas dėl to paties fakto jau buvo atlikęs tyrimą ATP byloje, šią bylą nutraukė, nenustatęs administracinio teisės pažeidimo sudėties, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi toks ieškovo nutarimas nutraukti ATP bylą yra paliktas galioti. Dėl šio fakto buvo atliktas ir ikiteisminis tyrimas, kuris galiojančiais prokuroro nutarimais buvo nutrauktas ne tik tuo pagrindu, kad nėra jokio nusikaltimo, bet kad ir apskritai nėra jokio pažeidimo — joks ežeras neužpiltas, nuimtas augalinis sluoksnis, kas jokiems teisės aktams neprieštarauja. Tokį nutarimą prokuratūra priėmė, remdamasi paties ieškovo išvadomis. Apeliantai nurodė, jog apskritai turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar ieškovas nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes jis pats, atlikęs tyrimą ATP byloje, tą bylą nutraukė, taip pat pateikė prokuratūrai duomenis, kad jokių pažeidimų nėra, dėl ko prokuratūra nutraukia ikiteisminį tyrimą, o vėliau, apsigalvojęs, kreipėsi į teismą dėl neva padarytos žalos gamtai ir teismą klaidina, pateikdamas duomenis, kuriais disponuoja tik jis pats, tik ribota apimtimi, ir kuriais tokios faktinės aplinkybės yra iškreipiamos. Priešingai, nei nurodo teismas, atsakovai gyvenamojo namo statybos darbus atlieka, turėdami visą reikiamą dokumentaciją, t.y. statybos darbai vykdomi suderinto techninio projekto ir išduoto statybos leidimo pagrindu, be to, atsakovų atstovui pateikus 2011-05-04 paklausimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuriuo buvo prašoma paaiškinti, ar vykdant statybos darbus pagal suderintą techninį projektą ir turint galiojantį statybos leidimą galimas statybinių medžiagų atvežimas į žemės sklypą ir jų sandėliavimas, siekiant atlikti reikiamus statybos darbus (įrengti geoterminio šildymo kolektorių, numatytą suderintame techniniame projekte), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2011-06-17 raštu Nr. (22-l)-D8-5745 nurodė, kad turint teisės aktų reikalavimus atitinkantį statybos leidimą ir techninį projektą, statybinių medžiagų atvežimas, sandėliavimas, jų naudojimas statybos darbams, laikantis leidimo sąlygų ir techninio projekto sprendinių, yra teisėti. Teismas nepaaiškino, kokiais veiksmais atsakovas neva pažeidė STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai” reikalavimus, nors Molėtų rajono savivaldybė 2009-05-22 L. K. išdavė statybos leidimą Nr. P5-56, kuriuo buvo leista statyti gyvenamąjį namą pagal suderintą techninį projektą ir dėl ginčo statybinės medžiagos - žvyro atvežimo į sklypą jokie savavališkos statybos aktai nėra surašyti. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog techniniame projekte, pagal kurį buvo leista statyti gyvenamąjį namą, yra numatyti ir žemės darbai, t.y. geoterminio šildymo įrengimas, aplinkos tvarkymas, grindinio įrengimas. Apeliantams neaišku, kodėl teismas nurodo, jog buvo pažeistas 12.1 punkto reikalavimas, nors gyvenamojo namo statybai leidimas yra išduotas, o žemės darbai, būtent susiję su inžinerinių tinklų įrengimu - geoterminio šildymo sistemos įrengimu, yra numatyti ir vykdomi techniniame projekte numatytoje vietoje. Nors LR Vyriausybės 1992 -05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 96.4 punkte numatytas įpareigojimas derinti su valstybinėmis melioracijos tarnybomis melioruotoje žemėje atliekamus žemės kasimo darbus, tačiau teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas pažeidė ir šį reikalavimą, kadangi jokių melioracijos sistemų toje vietoje, kurioje atliekami parengiamieji statybos darbai, nėra. Tokių melioracijos sistemų L. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype apskritai nėra. Melioracijos sistemos yra įrengtos kitoje žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), dalyje, esančioje už daugiau kaip 450 metrų nuo vietos, kur buvo užvežta žvyro. Ieškovas tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje kelia reikalavimą atlyginti žalą aplinkai, kuri neva buvo padaryta, pakeičiant ir sunaikinant reljefo formas, tuo tarpu teismas, peržengdamas ieškinio ribas, konstatuoja, kad buvo pakeistas įpareigojimas išsaugoti derlingąjį dirvožemio sluoksnį, nors toks įpareigojimas nėra pažeistas ir visas dirvožemis yra išsaugotas. Toks dirvožemis ir bus reikalingas tuomet, kai bus baigti visi namo statybos darbai ir vykdomi aplinkos tvarkymo darbai. Atsakovai įrodinėjo, kad apskritai apie kokius nors pažeidimus galima bus spręsti tik toje stadijoje, kai bus baigti visi techniniame projekte nustatyti darbai (pastatytas namas ir inžinerinės sistemos bei sutvarkyta aplinka), nes tik tokioje stadijoje ir yra įmanoma nustatyti, ar yra pažeistas reljefas, ar nėra, ar sunaikintas dirvožemis, ar nesunaikintas. Statybinės medžiagos (žvyro), reikalingos statybos darbams, supylimas ir laikinas sandėliavimas vietoje, kurioje numatytas įrengti geoterminio šildymo kolektorius, negali būti laikomas vietovės reljefo ar kokiu nors kitu kraštovaizdžio komponentų pakeitimu ir (ar) žalojimu, kadangi žvyras sandėliuojamas laikinai suderinto techninio projekto ir išduoto statybos leidimo pagrindu statomo gyvenamojo namo statybos, aplinkos tvarkymo ir susijusių darbų atlikimo metu. Ieškovo prašymu kviestas liudytojas Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas G. G., atsakydamas į klausimą, ar turint statybos leidimą, galima be papildomų suderinimų atvežti ir sandėliuoti statybinę medžiagą - žvyrą, atsakė, kad taip, tai yra galima. Teismo sprendime apie tai nėra minima bei į visa tai nėra atsižvelgta, kas patvirtina, jog teismas bylą tyrė formaliai bei vertino tik tuos įrodymus, kurie yra palankūs ieškovui, tuo tarpu atsakovų atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų iš viso nevertino. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo veiksmus pripažino neteisėtais bei neva sukėlusiais žalą aplinkai, nes aplinkybė, kad aplinkai buvo padaryta žala, negali būti laikoma įrodyta vien tik nurodant nuostolių, kurie atsirastų tuo atveju, jeigu teisės pažeidimas būtų apskritai padarytas, dydį. Kadangi atsakovai statybos darbus vykdo teisėtai, turėdami statybos leidimą, supilant ir sandėliuojant žvyrą, statybos metu aplinkai žala nėra daroma, todėl sąlygų, būtinų kilti atsakovų civilinei atsakomybei, nėra. Apeliantas pažymėjo, jog visiškai nepagrįstas teismo motyvas, kad pagal pareikštą ieškinį atsako ne tik statytojas L. K., bet ir atsakovas A. K.. Atsakovu šioje byloje yra įtrauktas A. K., kuris yra žemės sklypo bendrasavininkės L. K. sūnus, turintis savininkės įgaliojimą. Tačiau įgaliojimas nesąlygoja atsakovo civilinės atsakomybės, nes įgaliotinis, veikdamas pagal įgaliojimą atstovaujamojo vardu, interesais ir sąskaita, asmeniškai neatlieka jokių veiksmų. Teismas visiškai nepagrįstai priteisė iš atsakovų ne tik padarytos gamtai žalos atlyginimą, bet ir kitas ieškovo išlaidas, kurias jis pats savo pasirinkimu patyrė ir kurios niekaip nėra susijusios su gamtai padarytos žalos atlyginimu, t.y. priteisė 6799,62 Lt dydžio išlaidas, susijusias su UAB „Kelprojektas“ susijusiu tyrimu (LR CK 2.137 str. 1 d., 6.265 str.).

10Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-28 sprendime pagristai nurodė, kad atsakovas pažeidė STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 43, 45 punktų ir STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 3, 12.1, 41 punktų reikalavimus, kadangi atsakovas žemės sklype, esančiame ( - ), Molėtų rajone, kadastro Nr. ( - ), neturėdamas reikiamo leidimo 2009 m. gegužės mėn. greta statomo gyvenamojo namo organizavo statybos techninėje dokumentacijoje nenumatytus atlikti žemės darbus - įrengė aikštelę su žvyro danga. Molėtų rajono savivaldybės 2009-05-22 išduotame statybos leidime Nr. P5-56 nurodyta, kad statytojas privalo griežtai laikytis projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Statybos darbų techninėje dokumentacijoje nebuvo sprendinių, įteisinančių tokių darbų atlikimo būtinumą ir kiekius. Atsakovas nutyli tą faktą, jog, užklausdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, nenurodė, kad statybos vykdomos ir statybinė medžiaga - žvyras vežamas ir sandėliuojamas į žemės sklypą, kuriame Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-23 įsakymu yra nustatytos penkios specialiosios žemės sklypo naudojimosi sąlygos: valstybei priklausančios melioracijos bei įrenginių, vandens telkinių, miško naudojimo apribojimų, dirvožemio apsaugos, vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų, kad atsakovei L. K. priklausantis sklypas patenka į vandens telkinių apsauginę zoną. Vandens telkinio apsauginėje zonoje atliekant žemės darbus yra reikalingas darbų technologijos projektas, todėl, prieš įrengiant aikštelę su žvyro danga, buvo privaloma priimti ir nustatyta tvarka įteisinti techninius sprendinius, gauti įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų raštiškus pritarimus. Atsakovo padarytos žalos aplinkai esmė - iškasus esamą organinės kilmės gruntą, atvežus kitos - mineralinės rūšies gruntą ir atvežtą gruntą išlyginus, vizualiai žemės paviršiaus lygis pakito nedaug, tačiau dėl iškasto grunto struktūros pakeitimo, pažeistoje teritorijoje iš esmės pakito gamtinės sąlygos. Nebeliko sąlygų augti buvusiems augalams ir veistis buvusiai gyvūnijai ir mikroorganizmams. Gamtai padaryti nuostoliai apskaičiuoti, vadovaujantis Aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr.198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio komponentus bei objektus, skaičiavimo metodika. Pagal Aplinkos apsaugos ministro 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtintos Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio komponentus bei objektus, skaičiavimo metodiką ieškovas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas galėtų apskaičiuoti nuostolių, padarytų sunaikinus (pakeitus) reljefo formas (nukasant, supilant kalvas ar kitas teigiamas reljefo formas; iškasant, užpilant, dirbtinai pagilinant ar užlyginant daubas, natūralias raguvas ar kitas neigiamas reljefo formas), dydį, ieškovas turėjo pasinaudoti kvalifikuotos ir licencijuotos įmonės UAB „Kelprojektas“ atliktais matavimais, kadangi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neturi atestatų, leidimų, specialių žinių, specialių priemonių matavimams, skaičiavimams atlikti - iškasų, užpylimų, pagilinimų, plotams, grunto kiekiams (tūriams) bei rūšims nustatyti, gręžiniams, geologiniams-litologiniams pjūviams, markšeideriniams matavimams, toponuotraukoms atlikti, neturi tokiems darbams būtinų specialių kompiuterinių programų. Atsakovas nutyli ir tą aplinkybę, kad po statybos darbų atlikimo, nors ir esant palyginti nedideliam reljefo aukščio pakitimui, grąžinus ant žemės darbų zonos paviršiaus augalinį gruntą, reljefo lygis bus pakeltas daugiau kaip 0,5 metro, be to, tokie neteisėti atsakovų veiksmai įtakojo dirvos mikroorganizmų struktūros pakitimus, augalų sėklų banko sunaikinimą, nagrinėjamoje vietoje, ir tai šiuo požiūriu yra šiurkštus aplinkosauginis pažeidimas bei žala gamtai, nes buvusi ekosistema pažeista ir vargu, ar ilgainiui kada atsistatys iki buvusios padėties. Atsakovas, atlikdamas statybos darbus ir neturėdamas reikiamo leidimo žemės kasimo darbų atlikimui, taip pat statybos darbų techninėje dokumentacijoje nesant sprendinių, įteisinančių tokių darbų atlikimo teisėtumą, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str. bei 15 str. nuostatas, numatančias pareigą turėti statybos leidimą.

11Atsakovai pateikė prašymą priteisti 3300 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t., b.l. 55-57).

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimų ribas ir ieškinį tenkino visai kitu pagrindu, nei jį formulavo ieškovas, kadangi ieškovas reikalavimo teises kildino iš civilinės deliktinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, įrodė atsakovų neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovai, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad jų kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovai nepaneigė jų kaltės prezumpcijos dėl pakeisto ir sunaikinto reljefo, pakeliant žemės paviršiaus lygį.

15Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas A. K., vykdydamas žemės darbus, t.y. statybos reikmėms kasdamas gruntą, pildamas atvežtinį gruntą greta gyvenamojo namo be statybos darbų technologinio projekto bei statybos leidimo arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų raštiškų pritarimų, pažeidė 2002 m. balandžio 30 d. Nr. 211 LR aplinkos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 43 punkto reikalavimus, 2005 m. gruodžio 21 d. Nr. D1-629 STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 12.1 punkto reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 96.4 punktą, įpareigojantį derinti su valstybinėmis melioracijos tarnybomis melioruotoje žemėje atliekamus žemės kasimo darbus. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantų argumentą, kad žvyras buvo išpiltas dėl numatytų statybos darbų atlikimo, nes nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl pakeisto ir sunaikino reljefo formos, pakeliant žemės paviršiaus lygį.

16Ta aplinkybė, kad valstybės įgaliota institucija išdavė statybos leidimą pagal techninį projektą ir atsakovai turi teisę vykdyti statybos darbus leidime nurodytoje vietoje, nereiškia, kad galima pažeisti projektavimo sąlygų sąvado Nr. P4-15 1.7 p. (1 t., b.l. 101-102) nurodymą neperformuoti nusistovėjusio reljefo. Aplinkybė, kad ieškovas nėra statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, kad techniniame projekte, pagal kurį buvo leista statyti gyvenamąjį namą, yra numatyti ir žemės darbai, t.y. geoterminio šildymo įrengimas, aplinkos tvarkymas, grindinio įrengimas, nereiškia, kad, vykdant statybos darbus, atsakovams galima pakeisti ir sunaikinti reljefo formas, pakeliant žemės paviršiaus lygį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal savo kompetenciją yra valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę vykdanti institucija. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes kreipimasis į teismą dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo negali būti vertinamas, kaip piktnaudžiavimas teise, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas vykdo valstybės jam pavestas funkcijas, taigi gina ir viešąjį interesą.

17Situacija, kai apeliantai, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, kaltės prezumpciją siekia paneigti nenuginčytu statybos leidimu, liudytojo, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos vadovo, parodymais bei Aplinkos ministerijos pateiktu bendro pobūdžio išaiškinimu, kad vykdant statybos darbus į statybvietę statybinės medžiagos gali būti atvežamos ir laikinų aikštelių įrengimas neprieštarauja teisės aktams, parodo, kad nėra kritiškai vertinami atsakovo A. K. veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo įstaigoje (1 t., b.l. 98-99) pripažino, kad statomo namo aikštelėje yra supilta ir išlyginta iki 100 kub. m paties atsakovo įsigyto smėlio ir žvyro.

18Aplinkybės, jog pats ieškovas dėl to paties fakto jau buvo atlikęs tyrimą ATP byloje, šią bylą nutraukė, nenustatęs administracinio teisės pažeidimo sudėties ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi toks ieškovo nutarimas nutraukti ATP bylą yra paliktas galioti, nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės galios, atsižvelgiant į tai, kad aplinkai padarytos žalos atlyginimas sprendžiamas ne administracinėje byloje, bet civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-15 nutartis (Vilniaus apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-888-815/2010) neturi prejudicinės reikšmės, nagrinėjant civilinį ginčą dėl žalos aplinkai atlyginimo civilinėje byloje. Ši nutartis vertintina, kaip rašytinis įrodymas, kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais, įvertinus įrodymų visetą. Teisėjų kolegija pažymi, kad prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybą ir teise teikti įrodymus civilinėje byloje, rungimosi principo nuostatomis, todėl šios taisyklės taikymo negalima išplėsti.

19Tai, kad dėl minėto fakto buvo atliktas ir ikiteisminis tyrimas, kuris prokuroro nutarimais buvo nutrauktas, neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, nes ikiteisminio tyrimo procese atlikti veiksmai neturi prejudicinės reikšmės civilinei bylai. Teismas pažymi, kad tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis gali turėti prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo medžiaga gali būti vertinama, kaip rašytiniai įrodymai, kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais, įvertinus įrodymų visetą.

20Teismas kritiškai vertina apeliantų argumentus, kad melioracijos sistemų L. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype apskritai nėra, nes byloje esantis projektavimo sąlygų sąvado Nr. P4-15 8.2 p. (1 t., b.l. 101-102) nustato melioracijos reikalavimus bei ieškovo išvadoje dėl statinio projekto aplinkos apsaugos dalies 2.6 p. (1 t., b.l. 103-104) nurodo išsaugoti melioracijos sistemas ir įrenginius, projektą derinti du melioracijos sistemas bei įrenginius eksploatuojančia organizacija.

21Tai, kad atsakovai manė, kad tik pastačius namą ir inžinerines sistemas bei sutvarkius aplinką, bus įmanoma nustatyti, ar yra pažeistas reljefas, nepaneigia teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad statybos darbų eigoje jau yra padaryta žala aplinkai (gamtai), sunaikinus ir/ar sužalojus kraštovaizdžio komponentus, t.y. pakeičiant ir sunaikinant reljefo formas, pakeliant žemės paviršiaus lygį.

22Nagrinėjamu atveju atsakovas A. K. ikiteisminio tyrimo metu pats pripažino, kad atvežtas žvyro ir smėlio sluoksnis buvo išlygintas, todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantų argumentą, kad statybinės medžiagos (žvyras), reikalingas statybos darbams, buvo supiltas ir laikinai sandėliuojamas vietoje, kurioje numatytas įrengti geoterminio šildymo kolektorius. Visuotinai suprantama aplinkybė, kad smėlio ir žvyro sandėliavimas yra jo laikymas supiltais pylimais, bet ne smėlio ir žvyro išlyginimas, pakeliant žemės paviršiaus lygį, ir tuo pakeičiant ir sunaikinant reljefo formas (CPK 182 str. 1 p.).

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašymu kviesto liudytojo Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjo G. G. parodymuose nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti abu atsakovus nuo civilinės atsakomybės, nes aplinkybė dėl to, kad, turint statybos leidimą, galima be papildomų suderinimų atvežti ir sandėliuoti statybinę medžiagą - žvyrą, neleidžia keisti ir sunaikinti reljefo formas, pakeliant žemės paviršiaus lygį, atvežtą žvyrą ir smėlį, kaip sluoksnį išlyginti.

24Tai, kad apeliantams nepatinka sprendimo surašymo stilius, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymų visumą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu.

25Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo A. K. veiksmus pripažino neteisėtais, sukėlusiais žalą aplinkai, nes byloje įrodyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pakeliant žemės paviršiaus lygį vidutiniškai apie 0,5 m aukščiu 418,79 kub.m plote, kas sudaro 234,52 kub.m užpilto smėlio-žvyro. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jis organizavo smėlio-žvyro užvežimo ir išlyginimo darbus, tai patvirtina atsakovo A. K. kaltę ir priežastinį ryšį su atsiradusia žala gamtai.

26Atsakovė L. K., būdama statytoja, įgaliojusia atsakovą A. K., yra solidariai atsakinga už atsakovo A. K. atliktus nurodytus neteisėtus veiksmus, nes būdama statytoja ir žemės sklypo savininke, CK 6.122 straipsnio 1 dalies pagrindu perėmė visas su šiuo turtu susijusias teises ir prievoles. Viena iš tokių prievolių buvo susijusi su reikalavimu pagal projektavimo sąlygų sąvado Nr. P4-15 1.7 p. (1 t., b.l. 101-102) nurodymą neperformuoti nusistovėjusio reljefo.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė L. K., būdama rūpestinga ir atidi statytoja ir žemės sklypo savininkė, privalėjo užtikrinti, kad vykdant statybas, būtų įgyvendintas nurodymas neperformuoti nusistovėjusio reljefo. Tokiu būdu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tokiais abiejų atsakovų bendrais veiksmais aplinkai buvo padaryta žala ir galima taikyti solidariąją atsakomybę (LR CK 6.6 str. 3 d.).

28Kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti žalos dydį. Ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, pateikė žalos apskaičiavimą, remdamasis Aplinkos apsaugos ministro patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas įrodė žalos dydį, nes tiek faktinis, tiek juridinis žalos dydžio pagrindimas yra tinkami.

29Atsakovai privalo solidariai atlyginti ieškovui patirtas išlaidas, susijusias su ieškovui įstatymu pavestų funkcijų vykdymu, nustatant žalos dydį, nes abiejų atsakovų bendri veiksmai sąlygojo būtinumą skelbti viešąjį pirkimą dėl topografinės nuotraukos parengimo ir iškasto/supilto grunto rūšių ir kiekių nustatymo pirkimą (1 t., b.l. 110-114), siekiant teisingai įvertinti gamtai padarytos žalos dydį, kuris atsirado dėl abiejų atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų, esant priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių šį žalos apskaičiavimą, ir nepaneigė jų kaltės prezumpcijos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė sprendime nurodytą žalos atlyginimą solidariai iš abiejų atsakovų. Byloje nėra duomenų, paneigiančių UAB „Kelprojektas“ atlikto tyrimo kainą 6799,62 Lt sumai.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes atsakovai privalo atlyginti padarytą žalą. Kolegija daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

31Teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus dėl to, kad atsakovas A. K., vykdydamas žemės darbus, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 208 punktą, įpareigojantį atliekant žemės kasybos darbus, būtinai išsaugoti derlingąjį dirvožemio sluoksnį, nes byloje yra duomenys (1 t., b.l. 83-85), kad dirvožemio sluoksnis nėra sunaikintas - šis sluoksnis yra sandėliuojamas sklype: tyrinėtame 12039 kv.m plote, šalia žvyru užpiltos aikštelės yra suformuotas apie 1,00 m aukščio augalinio sluoksnio (dirvožemio) pylimas. Tai, kad yra šalinama dalis argumentų, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, nes byla iš esmės yra išnagrinėta teisingai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad naujai surinktuose rašytiniuose įrodymuose (2 t., b. l. 64-158) nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti apeliacinį skundą arba atleisti abu atsakovus nuo civilinės atsakomybės. Tai, kad 2013-04-11 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4-732/2013 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro ieškinį atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai; LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, L. K., tretiesiems asmenims R. N., A. P., VĮ Utenos miškų urėdijai, Utenos visuomenės sveikatos centrui, B. Z. R. dėl įsakymo, projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo, pažymos apie nebaigtą statybą be esminių nukrypimų nuo projekto panaikinimo ir L. K. įpareigojimo nugriauti statinį, nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies (2 t., b.l. 150-157), nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės reikšmės, nes pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs ir yra apskųstas apeliacine tvarka.

33Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, nes jis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 1.125 str. 8 d., 1.136 str. - 1.138 str., 6.122 str. 1 d., 6.245 str. – 6.250 str., 6.281 str. 1 d., Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str., 9 str., 32 str.; CPK 2 str., 5 str., 7 str., 79 str., 80 str. 93 str., 96 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 197 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

34Atmetus apeliacinį skundą, atsakovams nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl bylos vedimo apeliacinėje instancijoje, todėl atsakovai neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

36Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas pateikė ieškinį, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš... 5. Atsakovai A. K. ir L. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydami jį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-28 sprendimu ieškinį tenkino,... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 1... 10. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį... 11. Atsakovai pateikė prašymą priteisti 3300 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t.,... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos... 15. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas A. K.,... 16. Ta aplinkybė, kad valstybės įgaliota institucija išdavė statybos leidimą... 17. Situacija, kai apeliantai, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, kaltės... 18. Aplinkybės, jog pats ieškovas dėl to paties fakto jau buvo atlikęs tyrimą... 19. Tai, kad dėl minėto fakto buvo atliktas ir ikiteisminis tyrimas, kuris... 20. Teismas kritiškai vertina apeliantų argumentus, kad melioracijos sistemų L.... 21. Tai, kad atsakovai manė, kad tik pastačius namą ir inžinerines sistemas bei... 22. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. K. ikiteisminio tyrimo metu pats pripažino,... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašymu kviesto liudytojo... 24. Tai, kad apeliantams nepatinka sprendimo surašymo stilius, savaime nereiškia,... 25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo A. K. veiksmus pripažino... 26. Atsakovė L. K., būdama statytoja, įgaliojusia atsakovą A. K., yra... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė L. K., būdama rūpestinga ir atidi... 28. Kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių... 29. Atsakovai privalo solidariai atlyginti ieškovui patirtas išlaidas, susijusias... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos suma atitinka protingumo, teisingumo ir... 31. Teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujai surinktuose rašytiniuose įrodymuose (2... 33. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo... 34. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovams nėra atlyginamos bylinėjimosi... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas... 36. Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą...