Byla 2A-1374-567/2011
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-143-675/2010 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42009-10-22 ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 11143,65 Lt už aplinkai padarytą žalą. Nurodė, kad 2009-06-10 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros pareigūnai surašė patikrinimo aktą Nr. VR-13.210-72, kuriame nurodė, kad A. S., neturėdamas reikiamos, nustatyta tvarka suderintos dokumentacijos, nuosavame miškų ūkio paskirties žemės sklype savavališkai pagilino Siesarties upės senvagę, esančią valstybiniame žemės sklype, kraštovaizdžio draustinyje. Panaudodamas iškastą gruntą, išlygino upės krantus, paaukštinęs upės krantą, sunaikino natūralią žolinę augmeniją. Neteisėtais veiksmais pakeitus upės reljefą, pagilinus Siesarties upės senvagę, o krante užpylus neigiamas reljefo formas, senvagėje atsirado tėkmė, pakeistas Siesarties upės hidrologinis režimas, todėl sudarkytas ir pakeistas šiai vietovei būdingas kraštovaizdis. Atsakovas A. S. pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p., 5 p., LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 p., 143 p., 143.11 p. už įvykdytą pažeidimą atsakovui 2009-06-10 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir vadovaujantis LR ATPK 51 str. 1 d. 5113 str. 1 d. 76 str. 2 d. buvo nubaustas 500 Lt administracine bauda. Nutarimo administracinėje byloje A. S. neskundė. Neteisėtais veiksmais aplinkai buvo padaryta 11143,65 Lt žala, kuri apskaičiuota pagal Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodiką, patvirtintą LR aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198. Atsakovas gera valia žalos neatlygino (LR CK 6.246 str. 1 d., 6.249 str. 1 d.).

5Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė gamtai padarytos žalos fakto ir savo ieškinio reikalavimams pagrįsti netinkamai taiko įstatymų nuostatas. Ieškovas žalos gamtai padarytą faktą grindžia 2009-06-10 surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu bei nutarimu skirti administracinę baudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2006), aiškindamas žalos gamtai dydžio nustatymo tvarką, nurodė, kad dėl žalos atlyginimo prašančios institucijos negali remtis tik administracinės institucijos nutarimu konstatuotais faktais, administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime nurodytas žalos dydis negali turėti prejudicinės reikšmės nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas, teikdamas ieškinį, turi pateikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų žalos padarymo gamtai faktą ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos buvimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo padaryta žala kraštovaizdžiui ir jo elementams. Pats Siesarties upės senvagės pagilinimo faktas bei iškasto iš upės dugno grunto supylimas ant upės kranto, supilto grunto išlyginimas bei tai, kad senvagėje atsirado tėkmė, savaime nereiškia žalos aplinkai ir gamtai padarymo. Faktiškai Siesarties upės nežymus pagilinimas ir tėkmės joje atsiradimas, jokios žalos aplinkai ir gamtai nepadarė. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. nėra numatyta, kad pasikeitus upės hidrologiniam režimui, būtų padaryta žala aplinkai. Ieškovas žalos dydį apskaičiavo pagal aplinkos apsaugos institucijos taikomą metodiką, tačiau nepateikė įrodymų, kad atsakovo faktiškai atlikti veiksmai turėjo neigiamos įtakos galutinei gamtos būklei. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pripažįstamas pagrįstu tik nustačius neigiamą gamtos elementų pokytį arba šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą. Ieškovui pateikus įrodymus dėl žalos padarymo fakto, tikslinga vadovautis protingumo kriterijais ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovo veiksmai nepablogino nei Siesarties upės nei upės kranto būklės, taip pat į tai, kad atsakovas yra neįgalus ir jo pajamos sudaro gaunamą neįgalumo pensiją (LR CK 1.5 str., 6.246 str. - 6.249 str.).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010-11-19 priėmė sprendimą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo: 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti - atsakovo A. S. naudai, 348,55 Lt bylinėjimosi išlaidų - valstybės naudai. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. draudžia kompleksiniuose draustiniuose naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus, tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Įstatymas leidžia atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.4 p. draudžia pakrantės juostose dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius, 143 p. pateiktas draudžiamos veiklos kraštovaizdžio draustiniuose sąrašas. Už šiuose teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimus atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam skirta administracinė nuobauda, tuo pačiu nutarimu atsakovui buvo pasiūlyta atlyginti 11143,65 Lt žalą. Pagal LR ATPK 37 str. 2 d. aplinkai padarytos žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas ne administracinėje byloje, bet civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Civilinės atsakomybės samprata įtvirtinta LR CPK 6.245 str. Pagal LR CK 6.245 str. 4 d. deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Iš delikto civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu yra šios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėtais veiksmais; 3) tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys; 4) yra asmens kaltė. Viena iš sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti būtina žala. Byloje sprendžiamas žalos aplinkai atlyginimo klausimas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 str., 9 str. įtvirtintos nuostatos dėl visuomenės ir kiekvieno piliečio pareigos saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius, įstatymo 34 str. įtvirtintas atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principas. Šio įstatymo 1 str. 21 p. žala aplinkai suprantama ir aiškinama, kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 d. nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybiniai būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Specialiame norminiame akte įtvirtinta žalos aplinkai samprata bendraisiais požymiais, tokiais, kad žala – atitinkamų objektų sunaikinimas, jų vertės sumažėjimas, savybių pablogėjimas, atitinka bendrąją žalos sampratą civilinėje teisėje. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios kategorijos bylose, kai sprendžiama, ar padaryta žala aplinkai, teismas turi nustatyti vieną iš šių elementų: neigiamą gamtos elementų pokytį arba šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas pakeitė reljefą, pagilino Siesarties upės senvagę, todėl senvagėje atsirado tėkmė, krante užpylė neigiamas reljefo formas, pakeitė Siesarties upės hidrologinį režimą, tokiais veiksmais sudarkė šiai vietovei būdingą kraštovaizdį ir tokiais veiksmais padarė žalą aplinkai. Atsakovas pripažino, kad jis išvalė Siesarties upės senvagę, išvalė krantus, tačiau nesutinka, kad, išvalydamas upės senvagę nuo užsistovėjusio dumblo, patvarkęs upės krantą, šienaudamas žoles, jis padarė žalą gamtai. Atsakovo namas stovi šalia upės senvagės, stovintis vanduo ir dumblas dvokė ir atsakovas turėjo tvarkyti aplinką. Išvalius upės senvagę, joje atsirado tėkmė, tačiau jokio pablogėjimo aplinkai ji nepadarė. Vietovei būdingą kraštovaizdį atsakovas pakeitė tiek, kad jį sutvarkė, bet ne sudarkė. Teismas, nuvykęs į atsakovo gyvenamąją vietą Siesarties kaime, Ukmergės r., konstatavo, kad aplink atsakovo namą yra kultūrinė pieva, gėlynai, už kultūrinės pievos yra natūrali pieva, tačiau ji atsakovo nušienauta. Prieš atsakovo namą tarp senvagės ir Siesarties upės yra senai susiformavusi sala, kurioje auga du dideli uosiai, yra išlikusi buvusio malūno užtvankos siena, saloje natūrali augmenija, ji taip pat atsakovo nušienauta (b. l. 74). Liudytojas J. B., kuris yra aukščiausiosios kategorijos architektūros, urbanizuotų vietovių, kultūrinio kraštovaizdžio specialistas ekspertas, teisme parodė, kad, tvarkant kraštovaizdį reikia laikytis įstatymų, tačiau senvagės išvalymas ir užkrūmijusių vietovių pavertimas kultūrine aplinka nėra kraštovaizdžio darkymas. Liudytojas buvo pas atsakovą, matė situaciją. Žalos aplinkai, biologinei įvairovei nėra padaryta, atsakovo padarytas rezultatas yra geras, vyksta natūralūs gamtos procesai, atsakovas prisideda prie kraštovaizdžio kūrimo ateičiai (b. l. 72, 73). Liudytojas A. M., kraštovaizdžio architektas, teisme parodė, kad gerai žino atsakovo situaciją. Dabar tai rekreacijai naudojama vietovė, kraštovaizdis pasikeitė tuo, kad pritaikytas turizmui, tereikia paeiti toliau Siesarties upės pakrante ir būtų matyti netvarkomos vietos – krūmynai, dilgėlynai, išgriuvę medžiai. Jei netvarko žmogus, gamta tvarkosi pati. Liudytojas negalėjo teigti, kad kraštovaizdis sudarkytas, kad pagilinta senvagės vaga, tuo dabar gali naudotis žmonės (b. l. 73). Ieškovas žalos gamtai padarymo faktą ir žalos dydį grindžia 2009-06-10 patikrinimo aktu, administracinio teisės pažeidimo protokolu ir nutarimu. Tačiau administracinio teisės pažeidimo nustatymas neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti žalos aplinkai buvimo faktą ir jos dydį, nes žalos atsiradimo faktas nepreziumuojamas. Pagal LR CPK 6.249 str. 1 d. nuostatas žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismas konstatavo, jog ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų žalos padarymo gamtai faktą ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos buvimą. Atsakovo išvalyta upės senvagė ir ten atsiradusi tėkmė, palyginti ir nušienauti upės krantai kraštovaizdžio būklei neigiamo poveikio ir žalos gamtai nepadarė, atvirkščiai – pagerino kraštovaizdį, padarė gamtą prieinamą visuomenei. Teismas, vertindamas įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nustatytais faktais, liudytojų parodymais, teismo posėdyje ištirtais dokumentiniais įrodymais, nenustatė neigiamo gamtos elementų pokyčio arba gamtos elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimo, t. y. nenustatė realios žalos padarymo fakto. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas savo veiksmais būtų sukėlęs kokį nors neigiamą poveikį gamtai, kaip nors pabloginęs upės, augmenijos funkcijas. Siesarties upės senvagės išvalymas, grunto išpylimas ant upės kranto pats savaime nereiškia žalos aplinkai padarymo (LR CK 6.245 str.. 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

9Ieškovas LR aplinkos apsaugos ministerija Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010-11-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškovo ieškinį dėl aplinkai padarytos 11143,65 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad nekilnojamojo turto registro išrašo pažymėjime nurodyta, jog atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - miško ūkio, o viena iš nurodytų specialiųjų naudojimo sąlygų, kuri aktuali nagrinėjamu atveju yra kraštovaizdžio draustiniai. Apeliantas pažymi, jog ne kiekvienoje teritorijoje yra steigiamas draustinis ir teritorija gauna saugomos teritorijos statusą. Draustiniai steigiami vertingo gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti. Vyriausybė 1997-12-29 nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ patvirtino valstybinių kraštovaizdžio draustinių sąrašą, kuriame įtrauktas Siesarties kraštovaizdžio draustinis. Ukmergės rajono aplinkos apsaugos valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai 2010-05-26 nustatė, kad atsakovas A. S. savavališkai pagilino Siesarties upės senvagę, esančią valstybiniame Siesarties kraštovaizdžio draustinyje, panaudojo iškastą gruntą upės krantų išlyginimui, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad išvalyta senvagė ir ten atsirado tėkmė yra klaidinga. Neteisėtais veiksmais pakeitus reljefą, pagilinus Siesarties upės senvagę, o krante užpylus neigiamas reljefo formas, senvagėje atsirado tėkmė. Apeliantas teigia, jog dėl minėtų atsakovo veiksmų buvo pakeistas Siesarties upės hidrologinis režimas, sudarkytas ir pakeistas šiai vietovei būdingas kraštovaizdis. Sistemiškai aiškinant saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo ketinimus bei saugomų teritorijų tikslus, veikos juose apibūdinimus, atsakovas A. S., pakeisdamas natūraliai susiformavusį reljefą ir pagilindamas Siesarties upės senvagę, kurioje atsirado tėkmė, padarė žalą aplinkai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 str. 1 d. nustatyta, jog valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga. Lietuvos Konstitucinis Teismas, aiškinęs minėtas Konstitucijos nuostatas, yra pažymėjęs, jog visi žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkai, valdytojai, naudotojai privalo paisyti konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo. Apeliantas atkreipia dėmesį į aplinkai padarytos žalos apskaičiavimą. Žala buvo padaryta sudėtingam pagal savo pobūdį objektui, t.y. aplinkai, todėl žala paskaičiuota pagal nuostolių skaičiavimo metodiką. Žala skaičiuota dėl reljefo formų pakeitimo, o ne dėl žolinės augmenijos sunaikinimo, todėl apeliantui nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas vertino žolinės augmenijos būklę. Teritorija, kurioje atsakovas įvykdė neteisėtus veiksmus, yra ne tik kraštovaizdžio draustinis, bet ir pati Siesarties upė yra pripažinta ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertinga upė. Apeliantas nesutinka su liudytojų J. B. ir A. M. teiktų parodymų vertinimu. Minėti liudytojai pateikė savo subjektyvų vertinimą dėl jau įvykusių faktų, o žalos aplinkai padarymo fakto konstatavimas negali būti vertinimas, remiantis šių liudytojų parodymais. Ieškovas yra viena iš valstybės institucijų, ginančių valstybės viešąjį interesą, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš Lietuos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

10Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010-11-19 sprendimą nepakeistą, ieškovo apeliacinį skindą atmesti pilnai, priteisti apeliacinėje instancijose atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skundė nepateikė įrodymų, kad buvo padaryta žala kraštovaizdžiui ir jo elementams. Pats Siesarties upės senvagės pagilinimo faktas bei iškasto iš upės dugno grunto supylimas ant upės kranto, supilto grunto išlyginimas bei tai, kad senvagėje atsirado tėkmė, savaime nereiškia žalos aplinkai ir gamtai padarymo. Faktiškai Siesarties upės nežymus pagilinimas ir tėkmės joje atsiradimas, jokios žalos aplinkai ir gamtai nepadarė. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. nėra numatyta, kad, pasikeitus upės hidrologiniam režimui, būtų padaryta žala aplinkai. Apeliantas neįrodo paties žalos gamtai padarymo fakto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2006), aiškindamas žalos aplinkai buvo faktą, kaip tokį, todėl ieškovas, reikšdamas tokio pobūdžio ieškinį, turėjo pateikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų žalos padarymo gamtai faktą ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos buvimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visą byloje esančių įrodymų visumą ir teismo padaryta išvada, kad atsakovas nepadarė gamtai žalos, atitinka byloje esančius įrodymus. Tėkmė upės senvagėje nėra naujai suformuota, tik išvalyta nuo užsistovėjusio dumblo, o dilgėlynų nušienavimas jokios žalos gamtai nepadarė. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įstatyme aiškiai suformuluota, jog prokuroras, pareiškęs ieškinį viešajam interesui apginti, yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį interesą.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį visiškai (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

13Byloje nustatyta, kad atsakovui A. S. nuosavybės teise priklauso 1,01 ha žemės sklypas, esantis ( - ), kurį sudaro 0,64 ha miško plotas, 0,37 ha kitos žemės plotas, 0,32 ha pelkių plotas ir 0,05 ha nenaudojamos žemės plotas (1 t., b. l. 33-34). Žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos: vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, vandens telkinių apsaugos zonos, kraštovaizdžio draustiniai, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, privačių miškų tvarkymas ir naudojimas.

142009-06-10 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros pareigūnai, dalyvaujant komisijai, patikrinę atsakovo A. S. sodybą, esančią ( - ) surašė patikrinimo aktą Nr. VR-13.10-72 (1 t., b. l. 9), kurio pagrindu 2009-06-10 atsakovui A. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 13.1-175 (1 t., b. l. 5, 6) už tai, kad atsakovas savavališkai, neturėdamas sudarytos ir reikiamose institucijose suderintos techninės dokumentacijos, tvarkė sodybos aplinką: pakeisdamas upės hidrologinį režimą, išgilino senvagę, nukreipė į ją dalį Siesarties upės tėkmės bei suformuodamas salą, iškastu gruntu užpylė neigiamas reljefo formas, krantą paaukštinus, sunaikino natūralią žolinę augmeniją, pakeisdamas ją kultūrine, pakeitė draustinio kraštovaizdį, įrengė nuotekų valymo įrenginį. Už pažeidimus, nurodytus administracini teisės pažeidimo protokole, 2009-06-26 Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13.1-174 atsakovui pagal LR ATPK 51 str., 5113 str., 76 str. 2 d. paskirta galutinė nuobauda 500 Lt administracinė bauda, nurodant, kad pažeidimu buvo padaryta 11143,65 Lt žala aplinkai, kraštovaizdžiui (1 t., b. l. 7).

15Gamtai padaryti nuostoliai apskaičiuoti, vadovaujantis LR aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“ (1 t., b. l. 8).

16Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p. draudžia kompleksiniuose draustiniuose naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus; 9 str. 2 d. 5 p. - tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Įstatymas leidžia atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.4 p. draudžia pakrantės juostose dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius, 143 p. pateiktas draudžiamos veiklos kraštovaizdžio draustiniuose sąrašas. Už šiuose teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimus atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam skirta administracinė nuobauda, tuo pačiu nutarimu atsakovui buvo pasiūlyta atlyginti 11143,65 Lt žalą.

17Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 ir 5 p., LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 p., 143 p., 143.11 p. reikalavimus.

18Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas žalos aplinkai sąvoką, nustatė, kad tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis.

19Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra.

20Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė žalos padarymo gamtai fakto ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos buvimo.

21Atsakovas, būdamas 1,01 ha žemės sklypo, esančio ( - ), savininku, pakeitė šiai vietovei būdingą draustinio kraštovaizdį ir padarė žalą aplinkai, atlikdamas neteisėtus veiksmus – atsakovas savavališkai, neturėdamas sudarytos ir reikiamose institucijose suderintos techninės dokumentacijos, tvarkė sodybos aplinką: pakeisdamas upės hidrologinį režimą, išgilino senvagę, nukreipė į ją dalį Siesarties upės tėkmės bei suformuodamas salą, iškastu gruntu užpylė neigiamas reljefo formas, krantą paaukštinus, sunaikino natūralią žolinę augmeniją, pakeisdamas ją kultūrine, pakeitė draustinio kraštovaizdį, įrengė nuotekų valymo įrenginį.

22Ta aplinkybė, kad atsakovas pripažino, kad jis išvalė Siesarties upės senvagę, išvalė krantus, patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos aplinkai, kurio dydis nėra nuginčytas nustatyta tvarka. Tai, kad atsakovas mano, kad upės senvagės išvalymas nuo užsistovėjusio dumblo, upės krantų sutvarkymas pagal atsakovo nuožiūrą nepadarė žalos gamtai, savaime nesudaro teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Tai, kad atsakovo namas stovi šalia upės senvagės, kad stovintis vanduo ir dumblas skleidė nemalonų kvapą ir atsakovas siekė tvarkyti aplinką, nesuteikia jokių teisinių privilegijų savavališkai, neturint sudarytos ir reikiamose institucijose suderintos techninės dokumentacijos, tvarkyti draustinio kraštovaizdį. Atsakovas, būdamas žemės sklypo savininku, CK 6.122 straipsnio 1 dalies pagrindu perėmė visas su šiuo turtu susijusias teises ir prievoles. Viena iš tokių prievolių yra susijusi su reikalavimu sudaryti ir reikiamose institucijose suderinti techninę dokumentaciją dėl draustinio kraštovaizdžio tvarkymo, tuo užsitikrinant savo teisių ir teisėtų interesų gynybą, bei Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 ir 5 p., LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 p., 143 p., 143.11 p. reikalavimų laikymąsi.

23Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, įsigydamas žemės sklypą, būdamas rūpestingas ir atidus, privalėjo išsiaiškinti specialius naudojimo reikalavimus dėl kraštovaizdžio draustinio, apie kurį buvo pažymėta viešame registre dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo specialių naudojimo sąlygų.

24Tai, kad nebuvo sudaryta ir reikiamose institucijose suderinta techninė dokumentacija dėl draustinio kraštovaizdžio tvarkymo, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tokiais veiksmais aplinkai buvo padaryta žala.

25Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2009-05-26 buvo nustatyta, dalyvaujant ieškovo atstovams ir atsakovui (b.l. 10-26), kad savavališkai išgilinta Siesarties upės senvagė, išlyginta dalis Siesarties upės kranto. Iš fotolentelių akivaizdžiai matyti išgilinta Siesarties upės senvagė, išlyginta dalis Siesarties upės kranto, nes pagal 2006 m. ir 2008 m. aeronuotraukas (b.l.30-32) matyti Siesarties upės senvagė, kuri akivaizdžiai skiriasi nuo fotolentelėse fiksuotos padėties. Tai reiškia, jog 3 metų senaties terminas žalai, padarytai aplinkai, atlyginti turi būti skaičiuojamas nuo 2009-05-26, kai reido metu buvo nustatytas savavališkų atsakovo veiksmų faktas. Byloje nėra duomenų sudarančių teisinį pagrindą taikyti ieškinio senatį arba atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti žalos dydį.

26Ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, pateikė žalos apskaičiavimą, remdamasis Aplinkos apsaugos ministro patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas įrodė žalos dydį, nes tiek faktinis, tiek juridinis žalos dydžio pagrindimas yra tinkami. Atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių šį žalos apskaičiavimą, ir nepaneigus jo kaltės prezumpcijos, yra teisinis pagrindas žalos atlyginimą priteisti iš atsakovo.

27Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovas neginčijo civilinėje byloje esančio įrodymo dėl žalos dydžio (1 t., b.l. 8), todėl kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovo atliktais paskaičiavimais ir jais remiasi. Kolegija pažymi, kad žalos suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

28Tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo nuvykęs į įvykio vietą Siesarties ( - ) ir konstatavo, kad aplink atsakovo namą yra kultūrinė pieva, gėlynai, už kultūrinės pievos yra natūrali pieva, atsakovo nušienauta (b. l. 74), nepaneigia žalos aplinkai padarymo fakto, kadangi 2006 m. ir 2008 m. aeronuotraukos (b.l. 30-32) patvirtintina, kad tarp senvagės ir Siesarties upės nebuvo susiformavusios salos. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų J. B. ir A. M. parodymus, nes šie asmenys vertino savavališkų atsakovo veiksmų teisines pasekmes, kas nėra priskirtina liudytojų kompetencijai (CPK 189 str.), atsižvelgiant į tai, kad liudytojų parodymais negalima paneigti to fakto, kad nebuvo sudaryta ir reikiamose institucijose suderinta techninė dokumentacija dėl draustinio kraštovaizdžio tvarkymo. Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovas turi atlyginti valstybei 334 Lt žyminio mokesčio ir 19,45 Lt bylinėjimosi išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo (b.l. 39, 47, 70, 97) ir atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 1.125 str. 8 d., 1.136 str. - 1.138 str., 6.122 str. 1 d., 6.245 str. – 6.250 str., 6.281 str. 1 d., Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str., 9 str., 32 str.; Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d., 5 d., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 79 str., 80 str. 93 str., 96 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 197 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas

Nutarė

30Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

31Ieškinį patenkinti visiškai.

32Priteisti iš atsakovo A. S. 11143,65 Lt žalai atlyginti ieškovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento naudai.

33Priteisti iš atsakovo A. S. 334 Lt žyminio mokesčio ir 19,45 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2009-10-22 ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 11143,65 Lt už... 5. Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010-11-19 priėmė sprendimą ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė... 9. Ieškovas LR aplinkos apsaugos ministerija Vilniaus regiono aplinkos apsaugos... 10. Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas... 13. Byloje nustatyta, kad atsakovui A. S. nuosavybės teise priklauso 1,01 ha... 14. 2009-06-10 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos... 15. Gamtai padaryti nuostoliai apskaičiuoti, vadovaujantis LR aplinkos apsaugos... 16. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p. draudžia... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pažeidė Saugomų teritorijų... 18. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas žalos aplinkai sąvoką, nustatė, kad... 19. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių... 20. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos... 21. Atsakovas, būdamas 1,01 ha žemės sklypo, esančio ( - ), savininku, pakeitė... 22. Ta aplinkybė, kad atsakovas pripažino, kad jis išvalė Siesarties upės... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, įsigydamas žemės sklypą,... 24. Tai, kad nebuvo sudaryta ir reikiamose institucijose suderinta techninė... 25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2009-05-26 buvo nustatyta, dalyvaujant... 26. Ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, pateikė žalos apskaičiavimą,... 27. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas... 28. Tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo nuvykęs į įvykio vietą... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,... 30. Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d.... 31. Ieškinį patenkinti visiškai.... 32. Priteisti iš atsakovo A. S. 11143,65 Lt žalai atlyginti ieškovo Vilniaus... 33. Priteisti iš atsakovo A. S. 334 Lt žyminio mokesčio ir 19,45 Lt...