Byla e2S-294-368/2016
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-764-776/2016, kuria atmestas kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus N. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-764-776/2016, kuria atmestas kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Kreditorius N. D. pateikė Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininkių I. Ž. ir G. K. 10 000 Eur skolą, 1 820,00 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti reikalavimų sumos (11 820,00 Eur) skolininkėms nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – skolininkėms priklausančias pinigines lėšas, esančias pas skolininkes ir (ar) trečiuosius asmenis.
  1. Nurodė, kad skolos suma yra didelė, skolininkės vengia grąžinti skola.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi kreditoriaus N. D. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
  1. Teismas nurodė, kad kreditorius nepateikė duomenų, kad skolininkėms reikalavimo suma yra didelė. Pažymėjo, kad skolininkės savo prievoles dėl paskolos įvykdymo užtikrino maksimalia hipoteka.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7

  1. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartį, apeliantas (kreditorius) N. D. prašo teismo nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skolos suma žymiai viršija paskolos sutartyje nurodytą įkeisti turto vertę ir ateityje dar padidės.
    1. Skolininkių įkeistų žemės sklypų vertė mažesnė nei maksimalios hipotekos sutartyje nurodyta jų vertė.
  1. Atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

9teisiniai argumentai ir išvados

10Apelianto (krediroriaus) N. D. atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis).
  1. Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (kreditoriaus) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).
  1. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką ta linkme, kad hipoteka ar įkeitimu užtikrintai prievolei įvykdyti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik dėl reikalavimų dalies, kurios įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto vertės (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1836/2013).
  1. Byloje nustatyta, kad skolininkės savo prievolės dėl 10 000,00 Eur paskolos įvykdymą užtikrino pagal paskolos ir maksimaliosios hipotekos sutartį, įkeisdamos du žemės sklypus. Sutartyje nurodyta, kad maksimalios hipotekos suma 12 000 Eur. Nors apeliantas skunde kelia abejones dėl įkeistų žemės sklypų realios vertės ir teigia, kad jų vertė yra žymiai mažesnė, nei nurodyta sutartyje, apeliantas nepateikė teismui savo teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.), todėl tokie teiginiai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Kreditoriui neįrodžius, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. neįrodžius prieš tai minėtos antrosios sąlygos egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  1. Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

12Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai