Byla 2-133-613/2012
Dėl kelio servituto nustatymo ir įpareigojimo pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis daiktu

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Dovilei Basytei, Vitai Girdvainienei, dalyvaujant ieškovų V. P. R., V. R., B. V. atstovui advokato padėjėjui Raimondui Mažuliui, atsakovės G. Š. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. P. R., V. R., B. V. patikslintą ieškinį atsakovei G. Š. dėl kelio servituto nustatymo ir įpareigojimo pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis daiktu,

Nustatė

2ieškovai patikslintu ieškiniu prašo teismo: nustatyti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) adresu ( - ), Palanga (tarnaujantis daiktas), 18,00 m2 ploto kelio servitutą pagal UAB „Almontus“ 2012-02-02 parengtą kelio servituto nustatymo schemą, kurioje kelio servitutas pažymėtas indeksais Nr. 8, 12, 13, 14, 15, 16, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) adresu ( - ), Palanga (viešpataujantis daiktas), tinkamam naudojimui; įpareigoti atsakovę pašalinti tvorą, esančią ant rytinės atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) adresu ( - ), Palanga, ribos, pravažiavimo, skirto patekimui į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )) adresu ( - ), Palanga, vietoje; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovė nesutinka su ieškiniu, kadangi jos žemės sklypo ribos linijoje pastatyta tvora nekliudo automobilių pravažiavimui. Ieškovų pateiktame UAB „Almontus“ 2012-02-02 aiškinamojo rašto „Dėl kelio servituto nustatymo aplinkybų“ teiginys, kad „kai kuriose vietose tvora nuo 8 cm iki 12 cm yra pastatyta į pravažiavimo pusę (valstybinę žemę) ir dėl šito yra susiaurintas įvažiavimas“ yra neaiškus, nes pateikiamas rytinės žemės sklypo ribos pažeidimo apibūdinimas nėra konkretizuotas ir kelio servituto nustatymo schemoje nėra pažymėtas. Atsakovės aptverta tvora nepatenka į valstybinę žemę ir neviršija leistinos maksimalios paklaidos. Pagal ieškovų pateiktus duomenis, siauriausia pravažiavimo vieta yra 2,5 metrų pločio. Šio kelio visiškai pakanka transporto priemonėms įvažiuoti į ieškovų namų valdos žemės sklypą. Kadangi teritorija, kurioje gyvena ieškovai ir atsakovė, patenka į Palangos miesto centrinę dalį, kuri buvo tankiai užstatyta dar prieškariu (1934-1938 m.), todėl akivaizdu, kad pastatų išdėstymas, atstumai tarp jų, taip pat pravažiavimų, gatvių pločiai neatitinka šiuo metu galiojančių priešgaisrinių ir kitokių reikalavimų, tačiau juos galima užtikrinti kitomis šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis. Nustačius prašomą servitutą, atsakovei tektų nugriauti teisėtai pastatytą tvorą, pašalinti keletą seniai augančių medžių, apie 8 metrus gyvatvorės, o pačiai atsakovei liktų tik apie 1,3 metro pločio praėjimas tarp jos namo ir servituto ribos. Toks kelio priartinimas prie atsakovės namo taipogi prieštarautų teisės aktams, nustatantiems higienos-sanitarinius reikalavimus dėl triukšmo ir kt. Atsakovė prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinys netenkintinas.

5Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl tvoros, skiriančios atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )) adresu ( - ), Palanga (b. l. 16-17), ir ( - ) gatvės Palangoje atšaką, skirtą pravažiuoti į ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )) adresu ( - ), Palanga (b. l. 10-14). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad kitoje byloje tarp tų pačių šalių sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo už savavališkai nupjautus metalinius tvoros stulpelius, Palangos miesto apylinkės teismo 2010-06-08 priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-90-588/2010, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2011-05-11 nutartimi paliko nepakeistą, buvo nustatyta, kad G. Š., pastatydama tvorą ant savo žemės sklypo ribos, nepažeidė V. P. R. ir kitų asmenų teisių (b. l. 31-36). Sprendžiant ginčą minėtoje byloje, buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-02-12 raštas, patvirtinantis, kad 1995 m. A. Petrauskio personalinės įmonės atliktų kadastrinių matavimų pagrindu suformuotas žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) nėra padidintas apimant dalį valstybinės žemės (b. l. 104-108). Pagal kadastrinius duomenis, minėtas pravažiavimas į ieškovų sklypą iš rytų pusės ribojasi su E. U. ir S. Z. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. ( - )) adresu ( - ), Palanga (b. l. 15), o iš vakarų pusės – su atsakovės žemės sklypu (b. l. 99). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) adresu ( - ), Palanga, taip pat yra aptvertas tvora. Taigi pravažiavimas į ieškovų sklypą nuo gretimų sklypų yra atribotas tvoromis. Be to, dalis pravažiavimo rytine puse tiesiogiai ribojasi su žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) adresu ( - ), Palanga, esančio pastato siena. Abiejose pravažiavimo pusėse auga po kelis senus medžius (b. l. 20-21, 86-87). Šio pravažiavimo plotis skirtingose vietose yra nevienodas ir, remiantis ieškovų užsakymu UAB „Almontus“ 2012-02-02 atliktais kadastriniais bei topografiniais matavimais (b. l. 98-99), plačiausioje vietoje siekia 3,75 m, o siauriausioje – 2,5 m (pagal pačios atsakovės užsakymu A. Petrauskio personalinės įmonės 2011-08-11 atliktus matavimus (b. l. 42), pravažiavimo plotis – nuo 2,47 m iki 3,59 m).

6Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Servitutas gali būti nustatomas tiek šalių susitarimu, tiek be tarnaujančiojo daikto savininko valios – teismo sprendimu. Kadangi servituto nustatymu ribojama tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisė, servituto nustatymas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė, kurios, vadovaujantis CK 4.126 straipsnio 1 dalimi, gali būti imamasi tik esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) jeigu savininkai nesusitaria, ir 2) nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

7Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Taigi kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2007 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).

8Kita vertus, įstatymas nereikalauja, jog siekiant nustatyti servitutą būtų įrodyta, kad jo nenustačius daikto apskritai nebūtų galima naudoti. Servituto nustatymą įstatymas sieja su negalimumu daiktą naudoti pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis. Sąvoka „normalios sąnaudos“ yra vertinamoji ir apie jos egzistavimą sprendžiama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Iš paminėtos sąlygos taip pat akivaizdu, jog vertinant servituto nustatymo būtinybę turi būti atsižvelgiama į įprastinę viešpataujančiojo daikto naudojimo paskirtį, o ne į jo naudojimo ypatumus, sąlygotus konkretaus savininko valios.

9Galimybė laikyti automobilį nuosavo gyvenamojo namo kieme yra susijusi su savininko nuosavybės teisės tinkamu įgyvendinimu. Ieškovai pripažįsta, kad įvažiuoti lengvuoju automobiliu į jiems priklausantį sklypą yra įmanoma, tačiau jų teigimu, tai padaryti yra sudėtinga, ypač žiemos metu, kai dėl suvažinėto sniego automobilis gali nuslysti į šoną. Be to, sustojus pravažiavime negalima išlipti iš automobilio, įvažiuojant pasitaiko atvejų, kai už tvoros kliūva automobilio šoninis veidrodėlis, o didesnių gabaritų transporto priemonėms įvažiuoti į jų kiemą apskritai yra neįmanoma. Tačiau tokios priežastys nelaikytinos pakankamai svarbiomis apriboti atsakovės nuosavybės teisę, kadangi jos susijusios su ieškovų noru patogiau įvažiuoti į savo sklypą. Žiemos metu siekdami palengvinti pravažiavimą į savo kiemą, ieškovai gali tiesiog pasirūpinti sniego nuvalymu ar pravažiavimo pabarstymu druska / žvyru. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis lengvųjų automobilių plotis, įskaitant šoninius veidrodėlius, yra apie du metrus, o pravažiavimas siauriausioje vietoje yra 2,5 m pločio, darytina išvada, kad tokio pločio pakanka saugiai pravažiuoti automobiliu nieko nekliudant. Tai patvirtina ir atsakovės pateiktos nuotraukos, kuriose matyti, kad ieškovų kieme stovi daug automobilių (b. l. 43-45). Be to, platesniam automobiliui galima užlenkti šoninius veidrodėlius, tokiu būdu palengvinant sau manevravimą juo. Galimybė išlipti iš automobilio taip pat nelaikytina svarbia priežastimi, kadangi iš kadastrinių duomenų matyti, jog pravažiavimas yra pakankamai trumpas, be to, nuo siauriausios vietos tolygiai platėja ir ties ( - ) g. jo plotis jau siekia 3,75 m, o tokio pločio pakanka atsidarius automobilio dureles iš jo išlipti. Ieškovų argumentas, kad jie yra neįgalūs, turintys specialių poreikių, garbaus amžiaus pensininkai, todėl būtina sudaryti sąlygas į jiems priklausantį sklypą patekti greitosios medicinos pagalbos automobiliams. Taip pat būtina sudaryti sąlygas į ieškovų sklypą patekti gaisrinei bei kitam specialiajam transportui. Šis ieškovų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi remiantis atsakovės pateiktais LR SAM Klaipėdos jūrininkų ligoninės duomenimis (b. l. 37-39), Palangos departamento GMP turimų automobilių plotis pagal techninenes charakteristikas nesiekia dviejų metrų, be to, ieškovų gyvenamasis namas nuo ( - ) g. nėra tiek nutolęs, jog GMP automobiliu reikėtų važiuoti į patį kiemą. Dėl tos pačios priežasties nėra būtinybės į ieškovų kiemą įvažiuoti ir kitam specialiajam transportui. Atsakovė pateikė Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenis (b. l. 40-41) apie gyvenamojo namo, adresu ( - ), Palanga, atžvilgiu arčiausiai įrengtus gaisrinius hidrantus, iš kurių matyti, kad yra pakankamai geros sąlygos gaisrui užgesinti net ir neįvažiavus į ieškovų sklypą specialiajam transportui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų sklypas yra gana arti ( - ) g. pravažiavimas į šį sklypą nėra ilgas ir veda tik į ieškovų sklypą, darytina išvada, kad galimybė didelių gabaritų transporto priemonėms įvažiuoti į ieškovų kiemą nėra būtina sąlyga, kad ieškovai kaip savininkai galėtų tinkamai įgyvendinti jiems priklausančią nuosavybės teisę į žemės sklypą su gyvenamuoju namu.

10Būtinumą nustatyti kelio servitutą ieškovai taip pat motyvuoja tuo, kad dėl pernelyg siauro įvažiavimo į sklypą jų gyvenamasis namas neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų, numatytų LR Apsaugos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (su vėlesniais pakeitimais) 26 punkte, kuriame numatyta, kad iki 4 aukštų namams privažiavimas gaisrinei technikai gali būti įrengiamas 25 m atstumu iki pastatų. Ieškovai nurodo, kad nuo jų gyvenamojo namo iki ( - ) yra apie 55 metrų atstumas. Prašomo nustatyti servituto dydį ieškovai grindžia LR Apsaugos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninio reglamente STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ nustatytais D kategorijos pagalbinėms gatvėms keliamais reikalavimais, t. y. kad tokios gatvės plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m. Tačiau teismas sutinka su atsakove, kad dabar galiojantys statybos techniniai reikalavimai negali būti taikomi pastatams ir gatvėms, kurie buvo suprojektuoti ir pastatyti 1934-1938 m., kuomet tokių reikalavimų apskritai nebuvo.

11Pagal ieškovų pateiktus UAB „Almontus“ 2012-02-02 kadastrinius matavimus, atsakovės tvora vietomis yra išsikišusi iki 12 cm į pravažiavimo pusę, tačiau pateiktoje schemoje nėra tiksliai pažymėta, kuriose vietose yra šie tvoros išsikišimai. Šiuo atveju teismas remiasi prejudiciniais faktais, nustatytais civilinėje byloje Nr. 2-90-588/2010, jog atsakovės tvora yra pastatyta teisėtai. Be to, atsižvelgtina ir į leistiną 0,1 m paklaidą matuojant žemės sklypų ribas (LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 p.).

12Spręsdamas kelio servituto nustatymo poreikio klausimą, teismas atsižvelgia ir tai, kad pravažiavimas į ieškovų sklypą ribojasi ne tik su atsakovės sklypu, bet ir su kitu kaimyniniu sklypu, kurio savininkai, kaip teismo posėdžio metu pripažino patys ieškovai, yra jų giminaičiai (b. l. 115). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pravažiavimas į ieškovų sklypą iš rytų pusės ribojasi su E. U. ir S. Z. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. ( - )) adresu ( - ), Palanga, kurio ribos tebėra preliminarios ir ateityje bus tikslinamos (b. l. 98). Ieškovai teigia, kad iš žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) pusės trukdymų įvažiuoti į jų sklypą nėra, tačiau toks ieškovų teiginys yra nesuprantamas atsižvelgiant į tai, kad pravažiavimas iš abiejų pusių yra aptvertas tvora ir abiejose pusėse auga medžiai. Ieškovai nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad nepavykus susitarti su atsakove, jie bandė tartis su kito kaimyninio sklypo savininkais dėl tvoros nukėlimo nuo pravažiavimo ribos. Esant tokioms aplinkybėms, kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovai iš tikrųjų išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant arba kiek įmanoma mažiau apribojant kaimyninių žemės sklypų savininkų teises ir interesus.

13Įvertinus ieškovų pateiktus argumentus bei įrodymus, konstatuotina, kad ieškovai neįrodė, jog yra pagrindas nustatyti kelio servitutą atsakovės žemės sklypui, kadangi nenustačius šio servituto, ieškovai galės tinkamai ir normaliomis sąnaudomis naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais – žemės sklypu ir gyvenamuoju namu – pagal paskirtį. Ieškovų noras patogiau įvažiuoti į savo kiemą nėra pakankamai svarbi priežastis apriboti atsakovės nuosavybės teisę, todėl ieškinys netenkintinas. Atmetus ieškovų reikalavimą dėl servituto nustatymo, nebėra pagrindo tenkinti ir kito ieškovų reikalavimo dėl įpareigojimo pašalinti tvorą, esančią ant atsakovės žemės sklypo ribos.

14Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (b. l. 47, 110), t. y. 2 800 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Kadangi prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra solidari, šios išlaidos atsakovei iš kiekvieno ieškovo priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 933,33 Lt.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

16ieškinį atmesti.

17Priteisti iš ieškovų V. P. R., V. R., B. V. iš kiekvieno po 933,33 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei G. Š..

18Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai