Byla 1A-336-462-2014
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

2teisėjų Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko,

3sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

4dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,

5nuteistajam E. B.,

6gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui,

7viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9E. B. nuteistas už tai, kad tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas jo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus:

10t. y. jis, E. B., 2013 m. birželio 30 d., apie 01 val. 30 min., Alksnynės kontrolės poste, Smiltynės plente 2, Neringos mieste, vairavęs automobilį „Porsche Cayane“, valstybinis registravimo Nr. „( - )“, pasiūlė 200 Lt kyšį valstybės tarnautojui – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio Patrulių būrio patruliui A. P., siekdamas, kad nebūtų patikrintas jo girtumas, ir laikotarpiu iki 02.18 val. davė A. P. kyšį – 600 Lt, siekdamas neteisėtos šio valstybės tarnautojo veiklos, t. y. kad nebūtų tikrinamas blaivumas ir nebūtų rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, t. y. šiais savo veiksmais jis tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

11Nuteistojo E. B. gynėjas advokatas Mindaugas Martinaitis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d., ir priimti naują nuosprendį – bylą nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

12Nuteistojo E. B. gynėjas advokatas M. Martinaitis apeliaciniame skunde nurodo, kad priimtas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla E. B. nutrauktina dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 329 str. 1 d. 1 punkto pagrindu), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad E. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. Nuosprendžiu teismas turėjo konstatuoti, ar pakankamai byloje yra surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės grįsdamas E. B. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, vadovavosi išskirtinai vien liudytojo A. P. parodymais, kurio parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo neišsamūs bei objektyviai nepagrįsti, pastarojo parodymai nesutapo ir su parodymais, duotais administracinės bylos nagrinėjimo metu, liudytojų A. N., A. D. bei I. A. parodymai taipogi mažai informatyvūs bei nekonkretūs, teismas neišsiaiškino, dėl ko šie pareigūnai (G. M. ir A. N.) buvo atvykę į postą pagal A. P. prašymą, ar jie buvo tarnybos metu ir turėjo atitinkamus įgaliojimus vykdyti jiems pavestas pareigas, įskaitant ir KNTS pareigūną I. A. Be to, teismas prie nagrinėjamos bylos buvo prijungęs ir administracinės teisės pažeidimo bylą, tačiau ten esančios rašytinės informacijos taip pat nesiteikė įvertinti (A. P. tarnybą užbaigė 2013-06-29 (24.00 val.), 2013-06-18 šis pareigūnas neturėjo įgaliojimo vykdyti eismo priežiūros funkcijos, nes buvo pasibaigęs 3 metų laikotarpis ir jis nebuvo išlaikęs naujos įskaitos, kaip to reikalauja 2013-05-20 Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-399 II skirsnio 3 punktas (įsigaliojo nuo 2013-05-20). Juolab, kad A. P. nebuvo gavęs alkotesterio bei kitų priemonių Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 5-V-23 nustatyta tvarka, šių priemonių išdavimo ir priėmimo registracijos žurnalas iš viso nebuvo pateiktas į bylą, o budėtojų tarnybos priėmimo–perdavimo knygos ištrauka visiškai yra nesusijusi su nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis, nes A. P. nebuvo OVS dalies darbuotojas). Nesiaiškintos aplinkybės, dėl ko KNTS pareigūnas I. A. neišėmė filmuotos vaizdo medžiagos iš Alksnynės kontrolės posto bei nepareikalavo iš patrulio A. P. garso įrašo, kurį jis darė su galbūt išduotu tarnybiniu diktofonu arba savo telefonu. Teismas net neatkreipė dėmesio į tai, kad Neringos savivaldybės administracijos Alksnynės kontrolės poste yra veikiantis laidinis telefonas, kurio numeris yra „( - )“, kuris veikia 24 valandas per parą ir juo naudojasi budintis policijos pareigūnas bei kasininkė. Juolab, į šį postą yra atvestas stacionarus laidinis interneto ryšys, kuris veikia be jokių trikdžių, todėl policijos duomenų bazės veikia nepriekaištingai (negalima sutapatinti su patrulių automobiliuose veikiančiomis telemetrinėmis duomenų sistemomis (mobilios stotelės). Jokie duomenys apie galimą internetinio ryšio sutrikimą tuo metu į bylą pateikti nebuvo. Toliau apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismas nesiėmė priemonių išsireikalauti policijos pareigūnų A. N. ir A. P. pokalbių radijo ryšiu garso įrašų (b. l. 116). Nesiaiškinta, kodėl patrulis A. P. prisijungęs prie policijos duomenų bazės 2013-06-30 (1.57 val.) iki 2013-06-30 (4.25 val.) nesurašė protokolo, kai savo parodymuose jis nurodė, kad iš karto po dokumentų gavimo pradėjo pildyti ATPK protokolą E. B. Liko neatsakytas klausimas, kodėl jis neužpildė ATPK protokolo savo ranka? Darant prielaidą apie tai, kad buvo tam tikri sutrikimai duomenų bazėje (pagal savo pareigas jis privalėjo tai padaryti). Visuma nuosprendyje nurodytų faktinių aplinkybių negalėjo būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas pagrįsti E. B. kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo. Šių abejonių nepavyko pašalinti ir įrodymų tyrimo metu, todėl susidarius tokiai situacijai, visos nepaneigtos prielaidos ar abejonės traktuotinos kaltinamojo naudai. Nuteistojo gynėjas toliau apeliuoja į tai, kad E. B. dėl jam inkriminuotos veikos nurodė, jog 2013-06-30 nakties metu persikėlė į Smiltynę. Kontrolės poste negalėjo pravažiuoti, nes automobilis su rusišku registracijos numeriu sustojo įstrižai. E. B. signalizavo, kad automobilis pasitrauktų ir leistų jam pravažiuoti. Iš posto atbėgo policijos pareigūnas A. P., kuris pradėjo šaukti, reikalauti užgesinti variklį bei lipti lauk iš automobilio, elgėsi neadekvačiai, nes buvo vėlus nakties metas. Be to, pareikalavo pateikti dokumentus bei nurodė eiti į postą. Pačiame poste tarp jo ir A. P. įvyko žodinis konfliktas dėl nepagarbaus elgesio, nes patrulis klausinėjo įvairių dalykų, nesusijusių su dokumentų patikrinimu, teiravosi, kodėl jis nemėgsta rusų ir pan. Pareigūnas liepė tikrintis alkotesteriu, tačiau jis atsisakė tai daryti, kadangi A. P. netinkamai su juo elgėsi, o alkotesteris kėlė įtarimų, nes buvo nepakrautas ir neveikė, todėl baterijos buvo kraunamos jo akivaizdoje. Dėl to jis atsisakė vykdyti pareigūno nurodymus, t. y. tikrintis blaivumą. Šiuos A. P. veiksmus vertino kaip provokaciją, todėl prašė kuo greičiau surašyti protokolą ir jį išleisti. Patrulis nesugebėjo surašyti protokolo, todėl visą laiką kažkam skambinėjo ir prašė pagalbos, nuolatos rūkė. Be to, E. B. jam replikavo, kad tokį darbuotoją, kuris nesugeba atlikti savo pareigų, jis iš karto atleistų iš darbo. Vėliau (praėjus 10–15 min. nuo atsisakymo pasitikrinti alkotesteriu) buvo surašytas protokolas ir liepta jam laukti, tačiau nepaaiškino, ko konkrečiai. Apie 3 val. į postą įėjo pareigūnas bei pasakė, kad įformins ,,kyšį“, o E. B. yra sulaikomas už mėginimą papirkti policijos pareigūną. Jis matė, kad prie kompiuterio buvo plastmasinis maišelis, tačiau nematė, kas yra maišelyje. Tyrėjas V. A. iš maišelio ištraukė pinigus ir paklausė, ar tai jo pinigai, jis patikrino kišenes ir patvirtino, kad 600 Lt gali priklausyti jam. Kokiu būdu šie pinigai atsirado pas pareigūną maišelyje, jis nežino. Pinigus jis laikė šortų kišenėje kartu su dokumentais, todėl paduodamas dokumentus policininkui, jis nepatikrino techninio paso, t. y. nežiūrėjo, ar jų nėra paties dokumento viduje. Tą vakarą su savimi turėjo bendrai apie 1 500 Lt, kurie buvo kišenėje. Atvykę pareigūnai jo asmens apžiūros (kratos) neatliko ir likusių pinigų nepaėmė, juolab jo nesulaikė administracine tvarka ar pagal ikiteisminio tyrimo pradėjimo medžiagą. Be to, jis nebuvo pristatytas į Neringos PK tolimesnių tyrimo veiksmų atlikimui. Nuteistojo gynėjas toliau atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas A. P. duodamas parodymus tiek tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 15) A. P. nurodė, kad ,,E. B. atsisakė kategoriškai pasitikrinti girtumą alkotesterio pagalba. Prašyta buvo vieną kartą. Taip pat, toliau prašė, kad susitartume už atlygį, kad būtų nerašomas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso protokolas. Ir nuo stalo paėmė automobilio registracijos liudijimą ir į jį įdėjo 600 Lt, tris kupiūras po 200 Lt ir tą dokumentą su pinigais jam įdėti į liemenės kišenę, bet paskui padėjo ant stalo. Tada aš jam pasakiau, kad yra sulaikomas už policijos pareigūno papirkimą, iškviečiau operatyvinę grupę. Pinigai buvo išimti ir supakuoti į plastmasinį maišelį“. Administracinėje byloje A. P. nurodė, kad ,,vairuotojui išaiškino apie vengimą pasitikrinti neblaivumą, pasakė, kad, bus blogiau, jei nesitikrins. Vairuotojas suprato atsakomybę dėl atsisakymo tikrintis neblaivumą. Kol rašė protokolą, vairuotojas vis gėrė vandenį, prašėsi į tualetą, jis pergyveno, kad nepabėgtų. Kompiuteris parodė, kad turimus ATPK pažeidimus ir pan. Vairuotojas siūlė 600 Lt, o jis išaiškino jam baudžiamąją atsakomybę. Vairuotojas pasakė, kad kitą dieną atvažiavus į Nidą, duos dešimt ,,štukių“. Vairuotojas ne vieną kartą buvo perspėtas dėl neteisėtų veiksmų. Rašant protokolą vairuotojas norėjo pinigus įdėti į kišenę, bet paskui padėjo ant stalo“..,,Patvirtino, kad jis surašė protokolą ir tai užtruko apie 30 minučių.“...Neblaivius dažnai tenka sulaikyti, bet be teisių retai. Alkotesteris priklauso postui, yra jo patikros sertifikatas, keičiantis pamainai darbo priemonės perduodamos raštu. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu liudytojas A. P. nurodė, kad ,,užuodė nuo kaltinamojo sklindantį alkoholio kvapą. Nurodė išlipti iš automobilio ir eiti į postą neblaivumo patikrinimui. Kaltinamasis žodžiu pasiūlė jam 200 Lt. A. P. kaltinamąjį informavo, kad už policijos pareigūno papirkimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Atėjęs į postą kaltinamasis atsisakė pūsti į alkotesterį, siūlė susitarti...B. grasino liudytojui, kad jis nebedirbs savo darbo. A. P. rašė administracinį teisės pažeidimo protokolą, paprašė E. B. pateikti automobilio dokumentus...Po to, E. B. paėmė nuo stalo automobilio registracijos liudijimą, į jį įdėjo 600 Lt ir šį dokumentą su pinigais įkišo A. P. į liemenės kišenę. A. P. pinigus išėmė iš dokumento, įdėjo į maišelį ir pasakė, kad jis sulaikomas už pareigūno papirkimą. Jis iškvietė operatyvinę grupę“. Todėl visiškai neaišku, kodėl teismas šiuos parodymus laiko nuosekliais, nors policijos pareigūno duoti parodymai kiekvienu anksčiau nurodytu atveju yra skirtingi bei nenuoseklūs. Iš visumos A. P. duotų parodymų galima daryti išvadą, kad pareigūnas ATPK protokolą surašė per 30 min., kai E. B. atsisakė tikrintis neblaivumą. Aptariamu atveju ATPK protokolas buvo surašytas 2013-06-30, apie 2.00 val., todėl E. B. praėjus dar 18 minučių nedavė ir negalėjo duoti 600 litų pareigūnui, siekdamas neteisėtos šio tarnautojo veiklos, t. y. kad nebūtų tikrinamas blaivumas ir nebūtų rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, t. y. šiais savo veiksmais jis tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (cituojama iš nuosprendžio aprašomosios dalies). Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas nėra niekur norminiuose aktuose įtvirtinęs, juolab suteikęs teisės pareigūnams tikrinti asmens blaivumo (visais atvejais kilus įtarimui, nustatinėjamas asmens neblaivumo laipsnis). Todėl E. B. neturėjo jokio faktinio pagrindo duoti kyšį pareigūnui už tai, kad jis netikrintų jo blaivumo ar neblaivumo, kai A. P. buvo surašęs E. B. ATPK protokolą už vengimą pasitikrinti neblaivumą. Juolab teismas nuosprendyje aprašydamas visumą E. B. galbūt atliktų veiksmų, nustato, kad kyšis A. P. duotas už pastarojo neteisėtą veikimą vykdant jam suteiktus įgaliojimus. Aptariamu atveju, E. B. nebuvo pagrindo papirkti valstybės tarnautoją ir dėl to, kad jis vykdė savo pareigas neteisėtai, kadangi jis buvo ne tarnybos metu bei neturėjo įgaliojimų tai daryti ir pan. Teismas tai patvirtino savo nuosprendyje. Apeliacinis skundas toliau argumentuojamas tuo, kad teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad vadovaujantis 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-673 ,,Dėl patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 20 punktu policijos patruliui tarnybos metu draudžiama: pažeisti naudojimosi radijo ryšio priemonėmis, telemetrine įranga taisykles (išjungti radijo stotį, telemetrinę įrangą, automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangą ar pan.) (pareigūnas bendraudamas su OVS pareigūnu nenaudojo vielinio telefoninio ryšio bei radijo stotelės, galbūt siekdamas išvengti įrašyto pokalbio paviešinimo, nenaudojo ar panaudojo garso įrašymo priemonę, tačiau įvykusio pokalbio turinio nepaviešino). 20.9 p. – įsodinti į tarnybinę transporto priemonę kitus asmenis, išskyrus atvejus, kai būtina (visais atvejais, kai tarnybiniame automobilyje bendraujama su asmeniu, automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įrašymo įranga turi būti įjungta, o kai tokios įrangos nėra, policijos patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis, kad pokalbis su asmeniu būtų įrašytas. Esant techninėms galimybėms, vaizdo ir (arba) garso įrašymo įranga tarnybiniame automobilyje turi būti įjungta nuolat. Naudojant vaizdo ir (arba) garso įrašymo įrangą, asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, ką jis pasakys, gali būti panaudota nagrinėjant administracinę bylą ar atliekant ikiteisminį tyrimą). Nuteistojo E. B. gynėjas akcentuoja, kad į bylą nebuvo išreikalautas atsakymas pagal 2013-10-19 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorės raštą Nr. 3-29922 (dėl 2013-06-29/30 patruliams išduotų vaizdo ir garso įrašymo priemonių bei jų panaudojimo Alksnynės kontrolės poste). Be to, A. P. neįvykdė ir anksčiau nurodyto įsakymo 28 punkto reikalavimų, t. y. sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Juolab, nedelsiant informuoti OVS budėtoją apie visus vairuotojo neteisėtai atliktus veiksmus. Todėl lieka neaišku, kodėl policijos pareigūnas iš karto nepranešė Neringos PK OVS pareigūnui A. D. apie jam pasiūlytą 200 Lt kyšį, jei E. B. nereagavo į A. P. pastabas. Kodėl pareigūnas tik 2013-06-30, apie 2.30 val., paskambino A. D. ir pranešė apie siūlomus pinigus? Iš liudytojo A. D. duotų parodymų nustatyta, kad 2013-06-30, apie 1.30 val., jam paskambino A. P. ir paprašė pagalbos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apie pinigų davimo faktą (200 Lt) jokio pranešimo nebuvo ir tik praėjus 1 val. vėl gautas pranešimas apie siūlomus pinigus (davimo fakto nėra). Be to, šis pareigūnas sąmoningai davė klaidinančius parodymus teismui apie tai, kad Alksnynės poste nėra tarnybinio telefono, bei apie prastai veikiantį internetinį ryšį, dėl to A. P. buvo keblumų pildant ATPK protokolą. Priešingai, šis postas veikia 24 valandas per parą ir šiose patalpose yra bendro naudojimo tarnybinis telefonas, kurio Nr. 8-469 51355, bei įvestas kabelinis interneto ryšys. Todėl A. P. niekas netrukdė naudotis šių komunikacijų paslaugomis. Susipažinus su 2013-11-20 Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK raštu Nr. 30-90-S-1832 nustatyta, kad į įvykio vietą buvo atvykęs Neringos PK KNTS pareigūnas I. A., kuris tuo metu ilsėjosi ir jokių pareigų neatliko, kadangi buvo poilsio dienos. Todėl šiame rašte nurodyta informacija dar kartą patvirtina, kad visi ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje yra niekiniai, kadangi juos atliko neįgaliotas asmuo bei ne darbo metu. Į bylą nebuvo pateikta policijos patrulio A. P. darbo rezultatų ataskaita bei tarnybinės policijos patrulio knygelės duomenys apie vykdytą veiklą ar tarnybos tikrinimo rezultatus, kurie buvo pateikti policijos patrulio vyresniajam 2013-06-29 ir 2013-06-30. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad policijos patrulis A. P. per savo tarnybos laikotarpį nėra nustatęs bei išaiškinęs kyšio davimo atvejų. Todėl akivaizdu, kad šis pareigūnas dėl kompetencijos stokos negalėjo tinkamai įvertinti susidariusios situacijos bei priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus (pvz., perdavimą valstybės tarnautojui tam tikros pinigų sumos) suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį). Būtent turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai duoda pinigus (kitas turtines vertybes) už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Nagrinėjamoje byloje buvo konstatuota, kad E. B., būdamas Alksnynės kontrolės posto patalpose, pasiūlė 200 Lt kyšį, o vėliau davė 600 Lt kyšį policijos patruliui A. P. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės remdamasis anksčiau nurodytų policijos pareigūnų parodymais, tokius E. B. veiksmus pripažino kyšio davimu. Tačiau pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas nesurinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių E. B. kaltę padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Būtent iš byloje surinktų duomenų nėra pakankamo pagrindo manyti, kad E. B. tyčia buvo nukreipta papirkti policijos pareigūną ir kad pareigūno supratimas, jog prie automobilio dokumentų galbūt buvę pinigai yra kyšis savaime, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina E. B. tyčios jį papirkti. Pateiktas apeliacinis skundas apibendrinamas tuo, kad teismo argumentas, jog E. B. buvo suinteresuotas išvengti administracinės atsakomybės už tai, kad nebūtų tiriamas jo apsvaigimas nuo alkoholio, siekė išvengti ne tik apsvaigimo patikrinimo, bet ir protokolo pagal ATPK surašymą, t. y. siekė neteisėto pareigūno neveikimo vykdant įgaliojimus. Tai yra tik prielaidos, kuriomis negali būti grindžiama E. B. kaltė dėl kyšio davimo, kadangi jokių kitų tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių pastarojo kaltę, į bylą nėra pateikta (vaizdo ir garso įrašo nėra, pareigūnų tarpusavio pokalbių radijo ryšiu nėra, apie tariamą pasiūlymą duoti 200 Lt kyšį A. P. OVS specialisto neinformavo, ATPK protokolas už vengimą pasitikrinti neblaivumą surašytas daug anksčiau ir nebuvo jokio pagrindo E. B. siūlyti kyšį pareigūnui, A. P. darbo rezultatų ataskaitos bei duomenų iš tarnybinės policijos patrulio knygelės apie vykdytą veiklą ar tarnybos tikrinimo rezultatus, kurie turėjo būti pateikti policijos patrulio vyresniajam 2013-06-29 ir 2013-06-30, taipogi nėra, kadangi pareigūnas buvo ne tarnybos metu bei nebuvo išlaikęs atitinkamos įskaitos). Yra pagrindas daryti išvadą, jog byloje yra nepašalintų abejonių, kurios, vadovaujantis principu in dubio pro reo, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, nes, išnaudojus visas įmanomas įrodinėjimo priemones, patikimų išvadų dėl papirkimo (BK 227 straipsnio 2 dalis) buvimo E. B. veiksmuose nebuvo galima daryti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau, nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių E. B. kaltę padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jis turi būti išteisintas.

13Teismo posėdyje nuteistasis E. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

14Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

15Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

16Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo E. B. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

17Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas teismo posėdyje palaikydamas savo apeliacinį skundą nurodė, kad nėra surinkta pakankamai neabejotinų ir objektyvių įrodymų, įrodančių jo ginamojo kaltę, todėl prašė jį išteisinti. Tačiau teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad remiantis byloje surinktais įrodymais nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta visiškai. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

18Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis), arba siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus (2 dalis). Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika taip pat kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas. Be to, pasiūlymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygio, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).

19Įvertinus nuteistojo gynėjo pateiktą apeliacinį skundą, darytina išvada, jog jis iš esmės grindžiamas tokiomis argumentų grupėmis: 1) motyvuojama, jog E. B. nebuvo pagrindo papirkti valstybės tarnautoją dėl to, kad A. P. vykdė savo pareigas neteisėtai, kadangi A. P. buvo ne tarnybos metu bei neturėjo įgaliojimų tai daryti ir pan.; 2) kvestionuojamas liudytojo A. P. parodymų patikimumas, teigiant, kad duodamas parodymus tiek tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu jis buvo nenuoseklus. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma daug teiginių apie tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu neanalizuotos reikšmingos aplinkybės apie tai, ar policijos pareigūnai G. M., A. N., I. A. buvo tarnybos metu ir turėjo atitinkamus įgaliojimus vykdyti jiems pavestas pareigas; ir baudžiamojoje byloje nesurinkti reikšmingi kiti duomenys, t. y. į bylą nebuvo išreikalautas atsakymas pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorės 2013-10-19 raštą Nr. 3-29922; į bylą nebuvo pateikta policijos patrulio A. P. darbo rezultatų ataskaita bei duomenys tarnybinės policijos patrulio knygelės apie vykdytą veiklą ar tarnybos tikrinimo rezultatus, kurie buvo pateikti policijos patrulio vyresniajam 2013-06-29 ir 2013-06-30; nebuvo išreikalauta policijos pareigūnų A. N. ir A. P. pokalbių radijo ryšiu garso įrašai; taip pat nesiaiškinta, kodėl patrulis A. P. prisijungęs prie policijos duomenų bazės 2013-06-30 (1.57 val.) iki 2013-06-30 (4.25 val.) nesurašė protokolo.

20Konstatuotina, jog nuteistojo kaltę neabejotinai įrodo liudytojų A. P., A. D., A. N., I. A. parodymai, Įvykio vietos apžiūros ir pinigų apžiūros protokolai, Asmens blaivumo testas, administracinių teisės pažeidimų protokolas, Išrašas iš Policijos registro duomenų bazės ir visi kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai.

21Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes –padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Išanalizavus skundžiamo nuosprendžio turinį ir kitą bylos medžiagą, darytina išvada, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįsti.

22Dėl liudytojo A. P. parodymų

23Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma daug teiginių apie tai, kad liudytojo A. P. parodymai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo neišsamūs bei objektyviai nepagrįsti, be to, jo parodymai nesutapo ir su parodymais, duotais administracinės bylos nagrinėjimo metu, liudytojų A. N., A. D. bei I. A. parodymai taip pat yra mažai informatyvūs bei nekonkretūs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas detaliai išanalizavęs visus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis bei atlikęs įrodymų tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju policijos pareigūno A. P. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme (apylinkės ir apygardos teismuose) buvo tikrai pakankamai išsamūs bei nuoseklūs.

24Ikiteisminio tyrimo metu 2013-07-01, t. y. kitą dieną po aptariamos nusikalstamos veikos užfiksavimo, kaip liudytojas apklausiamas A. P. nurodė, kad jis šių metų birželio 30 d. pagal grafiką dirbo Alksnynės kontrolės poste. Naktį, apie 1.30 val., iš Smiltynės pusės važiavo automobiliai. Prie užtvaro, kur reikia susimokėti mokestį už ekologiją, privažiavo automobilis su Rusijos valstybiniais numeriais. Iš paskos jam privažiavo ir kitas automobilis. Jo markė buvo „Porche Cayane“. Šio automobilio vairuotojas visą laiką laikė įjungtą automobilio garso signalą. Vairuotojas, išlipęs iš automobilio su Rusijos valstybiniais numeriais, priėjo prie kasininko susimokėti, taip pat jam rusų kalba pasakė, kad „Porche Cayane“ automobilio vairuotojas, važiuodamas jam iš paskos, visą kelią laikė įjungęs garso signalą. Tada jis priėjęs paprašė, kad šio automobilio vairuotojas atidarytų dureles. Vairuotojas atidarė dureles ir pradėjo su juo bendrauti per atstumą. Jis pajuto iš salono bei nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą. Dėl to paprašė, jog vairuotojas užgesintų automobilio variklį ir išliptų jo girtumui patikrinti. Tada vairuotojas pasiūlė 200 Lt už tai, kad netikrintų girtumo, ir pasakė, kad jis važiuoja atgal į Klaipėda. Jis perspėjo vairuotoją dėl pareigūno papirkimo ir pasakė dėl baudžiamosios atsakomybės. Taip pat dar kartą pareikalavo, kad vairuotojas pateiktų savo vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus, taip pat jog pasitikrintų blaivumą. Vairuotojas pasakė, kad jokių dokumentų neturi. Užgesino variklį ir abudu nuėjo į kontrolės posto patalpas. Kontrolės posto patalpose vairuotojas pateikė automobilio „Porche Cayanne“, valstybinis Nr. „( - )“, registracijos liudijimą, vairuotojo pažymėjimo neturėjo, bet pateikė kažkokią užsienio šalies kortelę. Joje buvo užrašyti jo duomenys, tai E. B., gim. „( - )“, o jo lietuviškas vairuotojo pažymėjimas yra atimtas ir jam reikia perlaikyti egzaminą. E. B. kategoriškai atsisakė pasitikrinti girtumą alkotesteriu. Prašyta buvo ne vieną kartą. Vairuotojas taip pat toliau prašė, jog susitartų už atlygį, jog nebūtų rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nuo stalo paėmė automobilio registracijos liudijimą ir į jį įdėjo 600 Lt, t. y. tris kupiūras po 200 Lt, ir tą dokumentą su pinigais norėjo įdėti jam į liemenės kišenę, bet paskui padėjo ant stalo. Tada jis pasakė vairuotojui, kad jis yra sulaikomas už policijos pareigūno papirkimą, iškvietė operatyvinę reagavimo grupę. Pinigai buvo išimti ir supakuoti į polietileninį maišelį. Tada E. B. pradėjo sakyti, kad tai yra ne jo pinigai, paskui pradėjo sakyti, jog tie pinigai iškrito jam iš kišenės. E. B. pradėjo grasinti, kad atleis jį iš darbo ir jis daugiau policijoje nebedirbs. Jis į šiuos E. B. žodžius nekreipė dėmesio ir pradėjo rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už vairavimą esant girtam. Atvykus operatyvinei grupei, pinigai, kuriais E. B. norėjo jį papirkti, buvo perduoti kriminalinės policijos pareigūnui (b. l. 15).

25Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojų parodymų teisingumas priklauso nuo liudytojo sugebėjimo tiksliai suvokti ir įsiminti tam tikrus įvykius ir reiškinius bei nuo sugebėjimo perduoti išlaikytą informaciją apklausos metu. Šie liudytojo gebėjimai priklauso nuo jo fizinės ir psichinės sveikatos būklės, amžiaus, išsilavinimo, profesijos, liudytojo būsenos įvykio metu ir kitų veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant liudytojo parodymus. Vertinant liudytojų parodymus turi būti atsižvelgiama ir į objektyvias aplinkybes – kokiomis sąlygomis tam tikrą įvykį liudytojas stebėjo ar kitaip suvokė.

26Nagrinėjant bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-09-26 kaip liudytojas apklausiamas A. P. parodė, kad 2013-06-30, apie 01.30 val., jis dirbo Neringos savivaldybės administracijos Alksnynės kontrolės poste, Smiltynės pl. 2, Neringoje. Prie užtvaro privažiavo automobilis su Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais. Jam iš paskos atvažiavo ir sustojo automobilis „Porche Cayane“. Šio automobilio vairuotojas laikė nuspaudęs automobilio garsinį signalą. Iš automobilio su Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais išlipo vairuotojas ir priėjo sumokėti ekologinio mokesčio. Rusas jam pasakė, kad automobilio „Porche Cayane“ vairuotojas nuo Naujosios Smiltynės perkėlos iki Alksnynės kontrolės posto važiavo nuolat signalizuodamas garsiniu signalu. Jis priėjo prie automobilio „Porche Cayane“, kurį vairavo E. B., paprašė pateikti patikrinimui dokumentus. Užuodė nuo kaltinamojo sklindantį alkoholio kvapą. Nurodė išlipti iš automobilio ir eiti į postą neblaivumo patikrinimui. E. B. žodžiu pasiūlė jam 200 Lt. Jis informavo E. B., kad už policijos pareigūno papirkimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Atėjęs į postą E. B. atsisakė pūsti į alkotesterį, siūlė susitarti, sakė, kad žaidė golfą ir pavargo. E. B. jis ne kartą siūlė pasitikrinti neblaivumą, tačiau šis nepūtė į alkotesterį, vaikščiojo į tualetą, nuolat gėrė vandenį ir „blaivėjo akyse“. E. B. grasino jam, kad jis nebedirbs savo darbo. E. B. keletą kartų prašė jo susitarti, neįforminti administracinio teisės pažeidimo. E. B. 600 Lt įdėjo jam į techninės apžiūros taloną ir įgrūdo jam į kišenę, o jis ištraukęs pinigus pranešė policijai. Jis, A. P., pinigus išėmė iš dokumento, įdėjo į maišelį ir pasakė, kad E. B. sulaikomas už pareigūno papirkimą. Jis iškvietė operatyvinę grupę. Atvykę policijos pareigūnai A. N. ir G. M. įtikino E. B. pasitikrinti alkotesteriu blaivumą ir E. B. pasitikrino. E. B. pareigūnams sakė, kad jam tik iškrito pinigai ir kad jam, A. P., jis nesiūlė kyšio (b. l. 87–89).

27Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme policijos pareigūnas A. P. taip pat buvo apklaustas kaip liudytojas. Teismo posėdžio 2014-10-16 metu jis parodė, jog prie nuteistojo priėjo, nes Rusijos pilietis važiavo į Kaliningradą, o jam iš paskos atvažiavo E. B. su garsiniu signalu. Matyt supyko, kad ne į tą juostą įvažiavo, todėl ir signalizavo. Rusas nuėjo susimokėti, o jis priėjo, ir paklausė, kas yra, ko čia triukšmauja, kam tas garsinis signalas, pasakė, kad išjungtų variklį. E. B. tuo metu pasiūlė 200 Lt. Jis perspėjo E. B., kad už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Bendraujant su juo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl pakvietė jį į Alksnynės postą pasitikrinti girtumą. Siūlė jam pūsti, jis atsisakė. Vėliau jis 600 Lt po 200 Lt kupiūromis įdėjo į dokumentus ir braukė jam per liemenės kišenę. Jis pasakė: „ne“, tada E. B. padėjo pinigus ant stalo. Tie pinigai buvo paimti dėl policijos pareigūno papirkimo. Tuo metu buvo įgaliotas atlikti veiksmus, susijusius su eismo priežiūros kontrole, ir dabar tai atlieka. Protokolo surašymas užtruko ilgai, nes tuo metu kompiuteris vis strigo, kažkokie gedimai buvo. Dar trukdėsi, nes paskui E. B. vis vaikščiojo, tai gerti jis norėjo, tai į tualetą. Jis E. B. nuolat ir vandenį leido gerti, ir į tualetą eiti. Nežino, kiek jis ten išgėrė, gal kokį kibirą. Jis gėrė ir gėrė, vaikščiojo, o jis vis paskui jį ėjo, kad nepabėgtų į kalnapušes. Taip ir tempėsi tas laikas. Ranka negali rašyti protokolų, dabar viskas kompiuteriu pildoma. Kiekvienas protokolas turi būti užregistruotas sistemoje. ROIK-as išmeta iš karto protokolą. Tuo metu tarnybinio telefono ten nebuvo, jie savo naudoja telefonus. Galima naudotis poste esančiu laidiniu telefonu. Racija ten eina per kitą, bet irgi naudojasi, bet daugiausia telefonu pasiskambina ir budėtojas perskambina, nes jiems už tai nesumoka. Ryšiai ten kaip saloje, bet dabar jau viskas gerai (b. l. 29, t. 2).

28Teisėjų kolegija sugretinusi šiuos liudytojo A. P. Klaipėdos apygardos teisme duotus parodymus su jo duotais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu daro išvadą, kad dėl esminių įvykio aplinkybių ir jų laiko liudytojo parodymai yra pakankamai nuoseklūs ir logiški. Nėra jokio pagrindo teigti, kad jie būtų prieštaringi ar neišsamūs. Tai, kad tam tikromis detalėmis A. P. parodymai iš dalies skiriasi, apeliacinės instancijos teismas laiko visiškai normaliu bei suprantamu reiškiniu (dalyku), kadangi priešingu atveju, t. y. jeigu liudytojas A. P. visą laiką būtų davęs visiškai vienodus, identiškus parodymus net dėl smulkmenų skirtingose proceso stadijose, tai kaip tik galėtų sukelti abejonių liudytojo parodymų patikimumu. Šiuo atveju liudytojo A. P. parodymų išsamumas bei atitiktis kitoms byloje nustatytoms reikšmingoms aplinkybėms teisėjų kolegijai nekelia abejonių.

29Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog E. B. nebuvo pagrindo papirkti valstybės tarnautoją dėl to, kad A. P. vykdė savo pareigas neteisėtai, kadangi jis buvo ne tarnybos metu bei neturėjo įgaliojimų tai daryti ir pan.

30Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausia pažymi tai, kad abejoti tuo, jog policijos pareigūnas A. P., tikrindamas E. B. automobilį, buvo tarnybos metu ir teisėtai atliko valdžios atstovo funkcijas, nėra jokio pagrindo. Pagal baudžiamąjį įstatymą valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje – valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas. Policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d. yra apibrėžta, kad policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims. Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad A. P. yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato viešosios policijos poskyrio patrulių būrio patrulis (b. l. 106–108). Pažymėtina, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę tikrinti transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtardamas, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, neleisti tokiam asmeniui, taip pat asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, transporto priemonės vairuoti (Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 8 p.). Teisiškai taip pat reikšminga yra tai, kad iš byloje esančio Viešosios policijos poskyrio patrulių būrio patrulio A. P. pareigybės aprašymo patvirtinto Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2008 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 30-V-22 (Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 30-V-459 redakcija) matyti, kad į šio policijos pareigūno pareigas įeina tokios funkcijos: vykdyti tarnybines pareigas priskirtoje teritorijoje, dirbti pagal teisės aktų nustatyta tvarka sudarytą darbo grafiką; pagal kompetenciją priimti sprendimus administracinėse bylose už Kelių eismo taisyklių pažeidimus; nustatyta tvarka įforminti autoavarijų, Kelių eismo taisyklių bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones (7.1.; 7.7.; 7.8. punktai). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei į jame įtvirtintas policijos pareigūno A. P. tarnybines pareigas, konstatuotina, jog Neringos policijos komisariato viešosios policijos poskyrio patrulių būrio patrulis A. P. tarnybos metu gavęs duomenų apie tai, kad automobilio vairuotojas E. B. gali būti vartojęs alkoholinius gėrimus, t. y. transporto priemonę vairuoja galbūt neblaivus, neabejotinai turėjo teisę patikrinti jo apsvaigimą (girtumą). Kartu pažymėtina ir tai, jog nuteistasis E. B. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, kai ši teisė Vilniaus miesto 3-iosios apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarimu buvo atimta (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis nuo 2010 m. spalio 8 d. iki 2013 m. spalio 7 d.) (b. l. 48–58). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnyje reglamentuota, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas privalo surašyti protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje (atvejai ir aplinkybės, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas) numatytus atvejus.

31Taigi nustatęs, kad yra padaryti administraciniai teisės pažeidimai, policijos pareigūnas A. P. turėjo teisę ir pareigą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą nuteistajam. Tuo tarpu nuteistasis E. B. gerai žinodamas, jog patikrinus jo neblaivumą bus nustatyta, jog transporto priemonę jis vairavo galbūt neblaivus, be to, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, neabejotinai suprato, kad vėliau pripažinus jį kaltu padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus, jam gali būti paskirtos itin griežtos administracinės nuobaudos. Konstatuotina, jog būtent dėl šių aplinkybių nuteistasis E. B. turėjo aiškų motyvą papirkti valdžios atstovo pareigas vykdantį policijos pareigūną A. P.

32Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Policijos veiklos įstatyme taip pat yra aiškiai apibrėžtos policijos pareigūno pareigos. Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką bei pranešti apie tai policijos įstaigai.

33Taigi minėtas teisinis policijos pareigūno statusas (teisės ir pareigos) realiai įpareigoja pareigūną net ir po oficialių darbo valandų (pamainos) pabaigos imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti. Tai leidžia daryti išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu nagrinėjamu atveju policijos pareigūno A. P. pamainos laikas būtų buvęs pasibaigęs (ar neprasidėjęs) dėl kokių nors nenumatytų priežasčių (pvz., tarnybinio būtinumo ilgiau pasilikti Alksnynės kontrolės poste ir pan.), jo veiksmai prieš nuteistąjį E. B. negali būti laikomi neteisėtais.

34Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde dėsto daug argumentų apie tai, kad A. P. tarnybą užbaigė 2013-06-29 24.00 val., be to, nuo 2013-06-18 šis pareigūnas neturėjo įgaliojimo vykdyti eismo priežiūros funkcijos, nes buvo pasibaigęs 3 metų laikotarpis ir jis nebuvo išlaikęs naujos įskaitos, kaip to reikalauja 2013-05-20 Policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-399 II skirsnio 3 punktas. Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmiausia tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti, nes anksčiau aptartais motyvais neginčijamai nustatyta, kad policijos pareigūnas A. P. yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio patrulių būrio patrulis ir pagal grafiką 2013-06-30 dirbo Alksnynės kontrolės poste. Be to, Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato 2013 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių Nr. 3-2FS-487 ir Nr. 3-2FS-488 kopijos patvirtina, kad A. P. naktį iš 2013 m. birželio 29 į birželio 30 d. dirbo nuo 20.00 vakaro iki 8.00 val. ryto, t. y. 12 valandų pamainoje (b. l. 179).

35Apeliacinės instancijos teismas byloje atlikdamas įrodymų tyrimą kaip liudytoją apklausė policijos pareigūną R. B. R. B. parodė, kad 2013 m. spalio mėnesį dar buvo Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK Viešosios policijos poskyrio Patrulių būrio vadas, dabar yra Klaipėdos apskrities VPK Žvalgybos būrio vyresnysis tyrėjas. Jo pareiga buvo sudarinėti darbo grafikus. Darbuotojai supažindinami su baigtiniu darbo grafiku ir vyksta į darbą. Savavališkai pareigūnai tarp savęs keistis negali, susikeisti buvo galima tik su jų žinia arba tarnybiniu pranešimu apie tai informuodavo, arba, jei žmogus negali atvykti, tai telefonu praneša, kad atsitiko bėda. Tada žodiniu viršininko sutikimu budėti eina kitas. Yra elektroninis pajėgų išsidėstymas, jis pakeičiamas. Jis yra popierinis, su parašais ir yra PRĮR-e elektroninis. Jie kiekvienas sau atsišviečia kopiją ir turi. Dėl darbo savaitgaliais ar išeiginėmis dienomis specialaus įsakymo nereikia, nes grafikas yra dinaminis, jei žmogus susirgo, jį galima pakeisti kitu. Mėnesio gale viršininkas M. sudarydavo tabelį ir suskaičiuodavo. Iš birželio 29-os į 30-tą naktį A. P. darbo laikas buvo nuo 20.00 val. vakaro iki 8.00 val. ryto. Vasaros sezono metu apkrova tame Alksnynės poste didelė, patruliams sudarydavo po 12 valandų pamainą. Tas dokumentas atitinka tikrovę. Naktį iš 2013-06-29 į 2013-06-30 A. P. buvo poste (b. l. 10, t. 2).

36Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. papildomai parodė, kad poste budėjo policijos pareigūnas. Yra mobili budėtojų grupė, kadangi pas juos nebuvo daug žmonių, nebuvo galimybės paleisti mašiną ir turėti budėtoją, tai budėtojas būdavo su patruliu. Turėdavo mobilųjį telefoną. Jei kažkas kažkur nutikdavo, jis išvažiuodavo. Automobilyje yra kompiuterinė sistema, kuri pajungta taip pat kaip ir budėtojų dalis. Jei kažkas nutinka poste, postinis ryšio priemone susisiekia su budėtoju ir budėtojas reaguoja. Jei nusikalstama veika, tada kviečiama operatyvinė grupė. Joje yra tas budėtojas, kuris atlieka ir patrulio funkciją. Jie pagal reagavimo kategoriją turi per tam tikrą laiką atvažiuoti į postą ir pradėti. Yra A, B, C kategorijos. A kategorija – kai reagavimas per 12 minučių, B – per 20 min. ir C – apie valandą. Kyšio davimas – tai C kategorija, nes tai nesukelia tiesioginio pavojaus (b. l. 10, t. 2). Liudytojas R. B. atsakydamas į nuteistojo gynėjo klausimą pažymėjo, kad jis vadovaujasi grafiku ir žino, kad patrulis nuo 8 vakaro iki 8 ryto yra poste. Apskaitos tvarką tvarko M. Jis, R. B., buvo vadas ir jo pareiga buvo kontroliuoti tarnybą. Pagal jo grafiką patrulis yra tarnyboje (b. l. 11, t. 2). Todėl galima daryti išvadą, kad gavus pranešimą apie C kategorijos įvykį, operatyvinė pareigūnų grupė į Alksnynės kontrolės posto vyko ilgesnį laiko tarpą. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad kyšio fiksavimas ar administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas buvo kažkaip vilkinamas, nėra jokio pagrindo.

37Antra, byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma yra neginčijamai nustatyta, jog E. B. savo veiksmais tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

38E. B. kaltę tiesiogiai davus kyšį valstybės tarnautojui už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus neginčijamai įrodo ne tik minėti byloje surinkti ir ištirti įrodymai (liudytojų A. P., A. D., A. N., I. A. parodymai, Įvykio vietos apžiūros ir pinigų apžiūros protokolai, Asmens blaivumo testas, administracinių teisės pažeidimų protokolas, Išrašas iš Policijos registro duomenų bazės), bet ir paties nuteistojo E. B. duoti parodymai.

39Pažymėtina, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1).

40Teisminio nagrinėjimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme metu kaltinamasis E. B. parodė, kad naktį persikėlė su keleiviniu keltu. Prie posto automobilis užstojo jam pravažiuoti kelią, nes pasuko į dešinę pusę, jis nuvažiavo iš paskos ir prieky buvęs automobilis sustojo įstrižai prieš jį, jis pradėjo signalizuoti tam, kad jis pasitrauktų ir leistų jam pravažiuoti. Tada atėjo pareigūnas, jis atidarė langą ir padavė pareigūnui dokumentus, tada pareigūnas pasakė, jog ateitų pas jį į postą. Pareigūnas įformino protokolą ir pasakė, jog jis lauktų. Apie 3 val. atvažiavo ekipažas, atėjo į patalpą pareigūnas ir pasakė, kad yra sulaikomas, nes pareigūnui siūlė kyšį. Jis visada matė, kad prie kompiuterio buvo maišiukas su pinigais, tyrėjas paėmė iš maišiuko pinigus ir paklausė, ar tai jo pinigai, ir pasitikrinęs pas save, pamatė, kad jam trūksta pinigų. Jis pasakė, kad tai jo. Jis nežino, kaip ten atsirado jo pinigai. Tai buvo jo pinigai, jis juos vežiojasi palaidus. Jis nežino, kaip jo 600 Lt atsirado tame maišelyje (b. l. 137, t. 1). Taigi pats nuteistasis E. B. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad Alksnynės kontrolės poste ant policijos pareigūno patrulio stalo iš tikrųjų buvo jam priklausantys pinigai, konkrečiai 600 Lt. Teisėjų kolegija ištyrusi byloje surinktus įrodymus nemato jokio pagrindo abejoti, kad E. B. tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

41Todėl, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nuteistojo gynėjo nurodomos detalės, kad pareigūnas A. P. galbūt neturėjo įgaliojimo vykdyti eismo priežiūros funkcijos, nes buvo pasibaigęs 3 metų laikotarpis ir jis nebuvo išlaikęs naujos įskaitos, bei tai, jog A. P. galbūt nebuvo gavęs alkotesterio bei kitų priemonių Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 5-V-23 nustatyta tvarka, nagrinėjamos bylos kontekste yra teisiškai nereikšmingos detalės, kurios niekaip nesusijusios su nusikalstamos veikos požymių visumos E. B. veiksmuose nustatymu ir įvertinimu.

42Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste ir nepaliko jokių pagrįstų abejonių dėl E. B. kaltumo padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką. Įvertinus bylos duomenų visumą, nustatytos faktinės aplinkybės, kad E. B. vairavęs automobilį „Porsche Cayane“ pasiūlė 200 Lt kyšį valstybės tarnautojui – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio Patrulių būrio patruliui A. P., siekdamas, kad nebūtų patikrintas jo girtumas, ir laikotarpiu iki 02.18 val. davė A. P. kyšį – 600 Lt, siekdamas neteisėtos šio valstybės tarnautojų veiklos, t. y., kad nebūtų tikrinamas jo blaivumas ir nebūtų rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Byloje esanti Pažyma apie asmens baustumą iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro patvirtina, jog E. B. nuolat daro itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 48–58), rodo, kad jis aiškiai suprato, jog surašius jam administracinio teisės pažeidimo protokolą jam grėstų itin griežta administracinė nuobauda, todėl pinigus pareigūnui davė siekdamas jo neteisėtos veiklos (neteisėto neveikimo) vykdant įgaliojimus, t. y. kad jis nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už atsisakymą tikrintis blaivumą bei transporto priemonės vairavimą, kai teisė tam yra atimta.

43Pagal bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti šio teismo išvadomis dėl bylos įrodymų vertinimo ir tuo pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių teisingumo, tarp jų – ir nuteistojo suvokimo, kad, pasiūlydamas policijos pareigūnui 200 Lt kupiūrą, o vėliau kontrolės poste padėjęs pareigūnui 600 Lt, jis suprato, kad tai kyšis siekiant, kad jis elgtųsi neteisėtai – nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už atsisakymą tikrintis neblaivumą bei transporto priemonės vairavimą, kai tokia teisė yra atimta (ATPK 126 str. 4 d., 1302 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, taip pat laikėsi kitų apkaltinamojo nuosprendžio formai ir turiniui keliamų reikalavimų (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys, 305 straipsnio 1 dalis), teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagal jas teisingai kvalifikavo nuteistojo E. B. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį.

44Apeliaciniame skunde taip pat nurodomi įvairūs argumentai apie tai, kad nėra aišku, ar policijos pareigūnai G. M., A. N., I. A. buvo tarnybos metu ir turėjo atitinkamus įgaliojimus vykdyti jiems pavestas pareigas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti atsakyta į esminius apeliaciniuose skunduose nurodytus teisinius argumentus, tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atsakyti į kiekvieną apelianto teiginį ar nuomonę dėl tam tikrų bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 2K-180/2014, 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis Nr. 2K-390/2014). Policijos pareigūnai A. N., I. A. buvo apklausti teisminio nagrinėjimo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme (b. l. 115, 131–132, t. 1). Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje aiškiai pasisakė dėl minėtų liudytojų parodymų, taip pat kodėl jais remiasi, ir tokį savo sprendimą detaliai argumentavo. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs liudytojų A. N. ir I. A. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, daro išvadą, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė tuo, jog policijos patrulis A. N. patvirtino, kad į Alksnynės kontrolės postą atvyko, nes budėtojas pranešė apie bandymą papirkti policijos pareigūną. Tarnybinėse patalpose, ant stalo, matė maišelį su pinigais. Tuo tarpu liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnas I. A. parodė, kad kaltinamasis E. B., sužinojęs, apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl bandymo papirkti valstybės tarnautoją, teigė tyrimo metu tvirtinsiąs, jog pinigai jam iškrito iš kišenės. Teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, jog minėti liudytojai davė būtent tokius parodymus. Nagrinėjamu atveju teigti, kad jie yra neišsamūs ar neaiškūs nėra jokio pagrindo.

45Be to, iš apkaltinamojo nuosprendžio taip pat matyti, kad apylinkės teismas tiek nuteistojo, tiek visų liudytojų duotus parodymus lygino, analizavo, juos gretino, todėl akcentuoti tai, kad teismas rėmėsi tik tais įrodymais bei liudytojų parodymais (ar jų dalimis), kurie palankūs pareikštam kaltinimui ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, nėra pagrindo.

46Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje pakankamai plačiai atskleidė įrodymų esmę ir pateikė įrodymų visumos išsamią analizę, susiedamas įrodymus ir nustatytas aplinkybes į vientisą loginę grandinę, leidusią susiformuoti vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo E. B. kaltumo padarius nusikalstamą veiką. Teismas nuosprendyje argumentuotai pasisakė dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo, paneigė E. B. iškeltą versiją, jog tyčia buvo delsiama greičiau surašyti Administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir remdamasis įrodymų visetu nustatė, kad E. B. tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

47Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, nustatytas optimalus bausmės dydis (teisingas ir protingas), jis nėra per griežtas. Apeliantą išteisinti, švelninti jam paskirtą bausmę ar kitaip keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

48Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

49Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

50nuteistojo E. B. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko,... 3. sekretoriaujant Aušrai Čybienei,... 4. dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,... 5. nuteistajam E. B.,... 6. gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui,... 7. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. E. B. nuteistas už tai, kad tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui,... 10. t. y. jis, E. B., 2013 m. birželio 30 d., apie 01 val. 30 min., Alksnynės... 11. Nuteistojo E. B. gynėjas advokatas Mindaugas Martinaitis apeliaciniu skundu... 12. Nuteistojo E. B. gynėjas advokatas M. Martinaitis apeliaciniame skunde nurodo,... 13. Teismo posėdyje nuteistasis E. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 14. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.... 15. Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 16. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes,... 17. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas teismo... 18. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnį atsako tas, kas... 19. Įvertinus nuteistojo gynėjo pateiktą apeliacinį skundą, darytina išvada,... 20. Konstatuotina, jog nuteistojo kaltę neabejotinai įrodo liudytojų A. P., A.... 21. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir... 22. Dėl liudytojo A. P. parodymų... 23. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma daug teiginių apie tai, kad... 24. Ikiteisminio tyrimo metu 2013-07-01, t. y. kitą dieną po aptariamos... 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojų parodymų teisingumas... 26. Nagrinėjant bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-09-26 kaip... 27. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme policijos... 28. Teisėjų kolegija sugretinusi šiuos liudytojo A. P. Klaipėdos apygardos... 29. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog E. B. nebuvo pagrindo papirkti... 30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausia... 31. Taigi nustatęs, kad yra padaryti administraciniai teisės pažeidimai,... 32. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Policijos veiklos įstatyme taip pat yra... 33. Taigi minėtas teisinis policijos pareigūno statusas (teisės ir pareigos)... 34. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde dėsto daug argumentų apie tai, kad... 35. Apeliacinės instancijos teismas byloje atlikdamas įrodymų tyrimą kaip... 36. Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. papildomai parodė, kad poste budėjo... 37. Antra, byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų... 38. E. B. kaltę tiesiogiai davus kyšį valstybės tarnautojui už neteisėtą... 39. Pažymėtina, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai... 40. Teisminio nagrinėjimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme metu kaltinamasis E.... 41. Todėl, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nuteistojo gynėjo... 42. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 43. Pagal bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus patikrinusi... 44. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomi įvairūs argumentai apie tai, kad nėra... 45. Be to, iš apkaltinamojo nuosprendžio taip pat matyti, kad apylinkės teismas... 46. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 47. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. B. bausmę, laikėsi... 48. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.... 49. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 50. nuteistojo E. B. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundą...