Byla 2A-325-781/2013
Dėl inžinerinių tinklų projekto ir atliktų statybos (kasimo) darbų teisėtumo, tretieji asmenys G. Z. firma, Sodų bendrija „Vitaminas“, UAB „Neiluva“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus mieto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams K. Š., L. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, AB ,,Lesto“ dėl inžinerinių tinklų projekto ir atliktų statybos (kasimo) darbų teisėtumo, tretieji asmenys G. Z. firma, Sodų bendrija „Vitaminas“, UAB „Neiluva“.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas D. V. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė pripažinti inžinerinių tinklų projektą „Du sodo pastatai ( - ); 0,4 kV lauko elektros tinklai“ Nr. 92270-01-TP-EL neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų, todėl neteisėtu; įpareigoti užsakovą pašalinti inžinerinius tinklus (elektros perdavimo linijas) ir atstatyti valstybinę žemę į buvusią iki pažeidimo padėtį. Ieškinyje nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame SB ,,Vitaminas“, esančiame ( - ), atlikus kadastrinius matavimus, buvo suformuotas sklypas, kuris ribojasi su ( - ) gatvėmis ir jų apsaugos zonomis. 2010 m. balandžio 6-7 dienomis be jo žinios ir sutikimo darbų rangovė UAB ,,Neiluva“ vykdė kasimo darbus, t. y. 0,4 kV elektros kabelinių linijų tiesimą į sodų pastatus Nr. 24 ir Nr. 25. Kasimo darbai buvo atliekami kelio apsaugos zonoje su jam priklausančio sklypo ribomis, žemė ir gruntas buvo pilami į jo sklypo teritoriją, buvo iškasta 1 (vieno) metro ilgio tranšėja į jo sklypo teritorijos pusę, mažiau nei 1 (vieno) metro atstumu nuo jo sklypo ribos nutiesti elektros įvadai, dėl to dalis jo sklypo pateko į elektros apsaugos zoną. Prašymai pašalinti pažeidimus netenkinti, atsakingos institucijos nurodė, jog pagal Statybos techninį reglamentą pažeidimų nėra, be to pažymėjo, kad elektros įvadams į sodų pastatus Nr. 24 ir Nr. 25 pritarta gavus Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) sutikimą Nr. K-02-07-1365. Tuo buvo pažeisti Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, Statybos techninis reglamentas ,,Žemės darbai“, Elektros tinklų apsaugos taisyklių 4.3 punktas. Dublike ieškovas nurodė atsakovus nepateikus įrodymų, jog ( - ) yra valstybinė žemė. Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keliai ir bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, esanti bendro naudojimo teritorijoje yra bendroji inžinerinė įranga. Ieškinyje nurodyta, kokie pažeidimai buvo padaryti, apribojantys jo teisę disponuoti žemės sklypu šioje zonoje. Savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas, nes VAVA dalies teisių ir pareigų perėmėja tapo Nacionalinė žemės tarnyba bei Vilniaus miesto savivaldybė. Leidimą kasti 2010 m. rugpjūčio 30 d. išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Tvirtino, jog derinti projektą su trečiaisiais asmenimis buvo privaloma (Statybos įstatymo 20 str. 5 d.). Atsakovai pažeidė Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 punktą, 8 straipsnio 2 dalį.

4Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį valstybinės žemės administravimas paskirtas Vyriausybės, Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybių kompetencijai. L. G. ir K. Š. 2009 m. lapkričio 2 d. buvo išduotas sutikimas Nr. K-02-27-1365 valstybinėje žemėje techninėse sąlygose numatytose vietose tiesti elektros tinklus iki žemės sklypų Nr. 24 ir Nr. 25. Pažymėjo ieškovą nenurodžius, kokia jo subjektinė teisė buvo pažeista parengus projektą ir atliekant tiesimo darbus valstybinėje žemėje, todėl šioje byloje jis neturi reikalavimo teisės. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė nėra inžinerinių tinklų tiesimo užsakovas ar projekto rengėjas, todėl yra netinkamas atsakovas. Atkreipė dėmesį, jog rengiant projektą su trečiaisiais asmenimis jo derinti nereikėjo.

5Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pagal Statybos įstatymą bei Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. 184 ,,Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 ir STR 1.01.07:2002“ statinio inžinerines sistemas prijungiant prie už sklypo ribų esančių inžinerinių tinklų rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patvirtina savivaldybės administracijos tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo urbanistinius reikalavimus. Leidimas šiuo atveju buvo išduodamas kaip žemės savininko sutikimas vykdyti statybos darbus valstybinėje žemėje, apskrities viršininkas nebuvo įgaliotas spręsti dėl statinio projekto teisėtumo. L. G. ir K. Š. buvo išduotas sutikimas tiesti inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje pagal technines sąlygas, suderintas su administracijos direktoriumi. Iš ieškovo pateikto ieškinio nėra aišku, kokių teisės aktuose numatytų pareigų neįvykdė VAVA darbuotojai, arba kokius prieštaraujančius teisės aktams veiksmus atliko VAVA administracija. Atsakovas nurodė, kad jis nėra įgaliotas pripažinti inžinerinių tinklų projekto neteisėtu.

6Atsakovas L. G. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad statybos (kasimo) darbus atliko UAB ,,Neiluva“ 2010 m. balandžio 6-7 dienomis. Ieškovo žemės sklypas nebuvo pažymėtas riboženkliais. Ieškovas nenurodė to fakto, kad iki požeminio elektros kabelių įrengimo jo žemės sklype buvo 2 m apsaugos zona: dujotiekio ir elektros oro kabelinė linija su atitinkamais apribojimais. Pažymėjo, kad dujotiekio ir elektros tinklų apsaugos zonų nustatyti apribojimai nesiskiria. Rengiant ir įgyvendinant projektą jo nereikėjo derinti nei su ieškovu, nei su SB ,,Vitaminas“, nes projektui 2009 m. gruodžio 4 d. buvo gautas Statybos leidimas Nr. 091055, kuris yra nepanaikintas. Ieškovas nepateikė duomenų dėl savo žemės sklypo ribų, po kasinėjimo darbų valstybinė žemė buvo atstatyta į pradinę padėtį. Elektros kabelių požeminė linija yra AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nuosavybė, kurią įgijo iš AB ,,Vitaminas“. Ieškovas neįrodė, kad dėl savavališkos arba pažeidžiant statinio projekto sprendimus ar teisės aktų reikalavimus pastatyto ar statomo statinio (jo dalies) pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai (CK 4.103 str., CPK 178 str.). Byloje nepateikti įrodymai apie papildomą ieškovo nuosavybės teisių apsunkinimą atlikus įvadinių tinklų klojimo darbus (b. l. 7-8, t. 2). Triplike atsakovas pažymėjo, kad elektros tinklai pagal Statybos įstatymą bei Elektros energetikos įstatymą suprantami kaip kilnojamasis daiktas, todėl ieškovo sutikimo jų tiesimui nereikėjo.

7Atsakovas K. Š. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad kabelis buvo tiesiamas valstybinėje žemėje, be to, pirkimo-pardavimo sutartyje ieškovas įsipareigojo laikytis tam tikrų apribojimų. Ieškovo ir sodininkų bendrijos sutikimo šiems darbams nereikėjo. Pažymėjo, jog SB ,,Vitaminas“ oro kabelių linijų perdavimui AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ ruošėsi 10 metų, per tą laiką linijos nebuvo tvarkomos, jų būklė tapo tragiška. Ieškovas nepateikė įrodymų apie papildomą ieškovo nuosavybės teisių apsunkinimą atlikus įvadinių tinklų klojimo darbus (CK 4.103 str., CPK 178 str.).

8Atsakovas AB ,,Lesto“ (buvusi AB „Rytų skirstomieji tinklai) su ieškiniu nesutiko bei nurodė, kad naujų elektros energijos vartotojų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų pagal AB „Rytų skirstomieji tinklai“ teisių perėmėjai AB ,,Lesto“ išduotas technines sąlygas buvo numatytas prijungti nuo kompleksinės transformatorinės, taip pat numatyta, kad jei kabeliai tiesiami per valstybinę žemę, vartotojai turi gauti VAVA teritorinio žemėtvarkos skyriaus pažymą, jog neprieštarauja, kad per valstybinę žemę būtų tiesiami kabeliai. Sutikimą Nr. K-02-27-1365 vartotojai gavo, kitų vartotojų sutikimas ar leidimas nebuvo reikalingas. Ieškovas nenurodė, kokie teisės aktai buvo pažeisti. Ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo pašalinti inžinerinius tinklus, tokį reikalavimą gali reikšti tik valstybė. Projektas neįtakojo ir nepažeidė ieškovo teisių, nepablogino žemės sklypo būklės, po kabelio tiesimo darbų ieškovo sklypo gerovė buvo atstatyta.

9Trečiasis asmuo UAB ,,Neiluva“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, kokį užsakovą ieškovas turi omenyje, kokioje konkrečioje vietoje ir jos dalyje prašo pašalinti inžinerinius tinklus kaip neteisėtus, todėl ieškinio reikalavimas turėtų būti tikslinamas. Nurodė, kad laimėjęs viešąjį pirkimą su AB „RST“ sudarė Rangos sutartį, atliktus darbus patikrino 2010 m. gegužės 4 d. komisija, pripažino tinkamais naudotis, jokių ieškinyje nurodytų pažeidimų nustatyta nebuvo.

10Trečiasis asmuo SB ,,Vitaminas“ su ieškiniu sutiko, nurodė, kad projektas yra neteisėtas, nes su bendrija nesuderintas, kasimo darbai atlikti neteisėtai, kabelis eina prie pat sklypo ribos, leidimo niekas neparodė, po trijų savaičių leidimas buvo išduotas, SB ,,Vitaminas“ pirmininkės parašo ten nėra.

11Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovo D. V. ieškinį atmetė, ieškovui neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, ir priteisė iš ieškovo atsakovų K. Š. ir L. G. naudai po 350, 00 Lt, trečiojo asmens G. Z. firmai – 1 600, 00 Lt bei 119, 66 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovas pagal 1994 m. birželio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo sutartį, registracijos Nr. 4-3718 įsipareigojo laikytis sodo sklypo naudojimosi tvarkos ir norminiais aktais nustatytų apribojimų: palikti 6 metrų laisvą plotą, skaičiuojant nuo kelio ašies, požeminių ar antžeminių komunikacijų įrengimui (Sutarties 3.2 p.), t. y. laikytis specialios žemės, miško ir vandens naudojimo sąlygos – oro elektros linijų apsaugos zonos, ką patvirtino savo parašu. Dėl projekto ir atliktų darbų tiesiant požemines elektros linijas valstybinėje žemėje teismas sprendė byloje nesant jokių duomenų, patvirtinančių, kad projektas ir atlikti darbai pažeidė teisės aktus, dėl ko buvo pažeistos ieškovo teisės ir interesai, susiję su jo daikto – žemės sklypo – valdymu. Teismas konstatavo ieškovą neturint teisės ginčyti valstybinėje žemėje atliekamų bet kokių darbų teisėtumo ar neteisėtumo, kol neįrodyta, kad tie darbai pažeidžia jo kaip savininko įstatymu ginamas teises. Teismas nesutiko su tuo, kaip ieškovas traktuoja Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 27 dalį, reglamentuojančius statinio projekto sąvoką bei su tuo susijusį statybos procesą. Teismas nurodė, jog šiuo atveju buvo statomas ,,nesudėtingas statinys“, kuriam sutikimo nereikia.

12Ieškovas D. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad pareikšdamas reikalavimą CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu, ieškovas turėjo įrodyti, kokiu būdu yra pažeidžiamos jo teisės. Tokia teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai, jog tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Vadovaujantis Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 151 „Dėl energetikos objektų, vamzdynų ir elektros tiekimo linijų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nuostatomis, pagal ginčijamą inžinierinių tinklų projektą nutiestų inžinierinių tinklų apsaugos zona apima jo (ieškovo) žemės sklypo dalį. Tokiu būdu iš dalies apribojamos jo teisės disponuoti žemės sklypu šioje zonoje bei atsiranda papildoma požeminių elektros tinklų apsaugos zona. Teigia, jog teismas 1994 m. birželio 23 d. ieškovo pasirašytą Valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (Registro Nr. 4-3718) (toliau – Sutartis), kurioje numatyti jo įsipareigojimai laikytis sodo sklypo naudojimosi tvarkos ir apribojimų, nustatytų norminiais aktais (Sutarties 3.1 p.), palikti 6 m. laisvą plotą (skaičiuojant nuo kelio ašies) požeminių ar antžeminių komunikacijų įrengimui (Sutarties 3.2 p.), taikė trečiųjų asmenų, t. y. kaimyninių sklypų savininkų K. Š. ir L. G. naudai. Paaiškina, jog Sutartimi jis įsipareigojo palikti, t.y. išlaikyti (išsaugoti) 6 m laisvą plotą pardavėjui (viešojo administravimo subjektui), o ne kaimyninių sklypų savininkams inžinierinių tinklų statybos darbams atlikti, nesilaikant norminiuose teisės aktuose nustatytų atstumų iki jo žemės sklypo ribos. Tokiu atveju būtinas kaimyninio sklypo (šiuo atveju ieškovo) sutikimas raštu, numatytas Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – STR 1.01.07:2002) 1 priedo pastabose. Pažymi, jog STR 1.01.07:2002 1 priede nurodyti minimalūs atstumai nuo jame išvardintų statinių iki kaimyninio sklypo ribos yra imperatyvaus pobūdžio, tokių atstumų nustatymas reiškia sklypo savininko teisių pasaugos įstatyminę garantiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 ir kt.). Remiantis 2011 m. gegužės 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 174/11/17, UAB „Orkanas“ inžinieriniu topografiniu planu ir nuotraukomis, akivaizdžiai matyti, kad inžinieriniai tinklai buvo suprojektuoti ir pastatyti arčiau nei 1 metro atstumu iki ieškovo sklypo ribos, neturint būtino tokiu atveju rašytinio sutikimo. Tai reiškia, kad buvo pažeista STR 1.01.07:2002 1 priedo pastabose įtvirtinta būtinumo laikytis minimalaus atstumo nuo inžinerinio statinio iki kaimyninio sklypo ribos nuostata, t. y. ginčijamas inžinierinių tinklų projektas suprojektuotas, patvirtintas ir pagal jį atlikti statybos darbai neturint būtinojo ieškovo sutikimo, taip pažeidžiant normatyvinių teisės aktų reikalavimus, juo labiau, kad buvo visos galimybės ir techninės sąlygos statinį suprojektuoti ir atlikti statybos darbus nepažeidžiant norminiais teisės aktais nustatyto 1 m. atstumo. Skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad <...> ieškovas iš viso neturi teisės ginčyti valstybinėje žemėje atliekamų bet kokių darbų teisėtumo ar neteisėtumo, kol neįrodo, kad tie darbai pažeidė jo kaip savininko įstatymu ginamas teises, nenurodo teisės normos, kuria vadovaujasi, darydamas tokią išvadą, bei sudaro palankią situaciją valstybinėje žemėje inžinierinius statinius statyti bet kur ir bet kaip. Tuo tarpu CK 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad esant dabartinei padėčiai ieškovas neturi galimybės aptverti sodo žemės sklypo tvora. Taip pat pažymi, kad inžinerinių tinklų statyba vyko 2010 m. balandžio 6-7 dienomis pagal projektą ( - ) gatvėmis, su kuriomis ribojasi ieškovo sklypas, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento leidimą kasti Nr. 485/23/2010 darbų pradžia numatyta 2010 m. balandžio 22 d., o statybų vykdymo vieta – tik ( - ) gatve. Akivaizdu, kad statybos darbai minėtomis dienomis ir minėtose vietose buvo atliekami neturint leidimo kasti.

13Atsakovai K. Š., L. G. ir trečiasis asmuo G. Z. firma atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas išlaidas atsiliepimui už apeliacinį skundą surašyti – 1 200, 00 Lt, atitinkamai K. Š. ir L. G. po 300, 00 Lt, G. Z. firmai – 600, 00 Lt. Nurodo, kad norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo ar jame esančio statinio savininko teisės. Tam tikro daikto savininkas, reikalaudamas pašalinti jo teisės pažeidimus, nesusijusius su daikto valdymo praradimu, privalo nurodyti, kaip yra pažeidžiamos jo teisės ir įrodyti šių teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009). Pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų, kad po požeminės kabelinės linijos įrengimo ieškovo sklype buvo nustatyta papildoma apsaugos zona, kuri papildomai apribotų jo teises. Paaiškina, jog ieškovo sklypui esamos apsaugos zonos yra nustatytos nuo esamos elektros oro linijos (ieškovas šio fakto neginčija). Byloje yra duomenų (topografiniai planai), jog arti ieškovo sklypo ribos taip pat yra paklotas dujotiekio vamzdynas, ryšio linijų kabeliai, kurie taip pat turi savo apsaugos zonas, kurios dalinai patenka į ieškovo sklypą (ieškovas to neginčija). Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas privalėjo įrodyti, kaip yra pažeistos jo teisės, bet to nepadarė. Atkreipia dėmesį, jog patiestas požeminis elektros kabelis atsakovams K. Š. ir L. G. nepriklauso (Techninių sąlygų 6 p.). Požeminį elektros kabelį buvo numatyta tiesti valstybinėje žemėje, tam yra gautas sutikimas (2009 m. lapkričio 2 d. sutikimas dėl inžinierinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje Nr. K-02-271365). Prie suprojektuotų ir pastatytų kabelių spintų (KS ir KS-1) bet kuriuo metu gali prisijungti ir kiti vartotojai. Patiestų inžinerinių tinklų ruožas ateityje bus panaudotas dalies sodininkų bendrijos sklypų (vartotojų prisijungimui), t. y. viešajam interesui tenkinti, todėl atitinka Sutarties 3.1 punkto nuostatas, kurias ieškovas pripažįsta ir pasirašytinai yra įsipareigojęs jų laikytis. Tai akivaizdžiai paneigia ieškovo argumentus, kad teismas Sutarties nuostatas taikė išimtinai trečiųjų asmenų – atsakovų – naudai. Atkreipia dėmesį, jog elektros kabeliai pagal Statybos įstatymo nuostatas laikomi inžineriniais tinklais ir yra kilnojamaisiais daiktais, todėl akivaizdu, kad valstybinėje žemėje klojant elektros kabelinę liniją jokie ieškovo ar SB „Vitaminas“ leidimai ar sutikimai nėra privalomi, juolab, kad statybos proceso teisėtumą patvirtina byloje esantys dokumentai. Ieškovas nesugeba paaiškinti, kodėl skundžia išskirtinai elektros požeminės kabelinės linijos tiesimą bei teisėtumą, bet neskundė oro elektros linijas savo sklypo teritorijoje buvimo nuo žemės sklypo įsigijimo dienos (1994-06-23) bei nustatytų atitinkamų jos apsaugos zonų, bet priešingai, ne kartą yra su tuo besąlygiškai pasirašytinai sutikęs. Taip pat byloje nėra objektyvių rašytinių įrodymų ar duomenų, kad ieškovui buvo uždrausta aptverti savo žemės sklypą tvora, nebuvo išduotas raštiškas tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimas, dėl esamos padėties sumažėjo jo žemės sklypo vertė, dabartinė padėtis pažeidžia jo, kaip žemės sklypo savininko, teises ir interesus. Pažymi, kad atsakovais į bylą įtraukti K. Š. ir L. G. nepažeidė ir negalėjo pažeisti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar ieškovo teisių, nes šie asmenys teisėtu būdu tik įsigijo elektros energijos tiekimo paslaugą. Ieškovas nepateikė įrodymų ar objektyvių duomenų, kad Valstybinė statybų priežiūrą atliekanti institucija būtų nustačiusi, jog inžinerinių tinklų tiesimas valstybinėje žemėje pagal leidimą Nr. NI 09 1055 yra atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises; kad nutiesus inžinierinius tinklus ieškovo žemės sklypui būtų nustatyta papildoma apsaugos zona; kad būtų panaikintas 2009 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Statybų leidimų skyriaus pritarimas; kad būtų panaikintas 2009 m. lapkričio 2 d. Sutikimas dėl inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje Nr. K-02-27-1365; kad inžinerinių tinklų tiesimas būtų numatytas ieškovo žemės sklypo teritorijoje; kad valstybės institucija būtų nustačiusi kokių nors pažeidimų ar neatitikimų. Priešingai byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje teisėtumą. Atkreipia dėmesį į ieškovo reikalavimo formuluotę, kuriuo jis siekia iškelti inžinerinius tinklus iš valstybinės žemės, tačiau pats neturi reikalavimo teisės šioje byloje, nes neįrodė, kad parengtas projektas bei atlikti inžinerinių tinklų tiesimo darbai valstybinėje žemėje pažeidžia jo kaip kaimyninio žemės sklypo savininko įstatymu ginamas teises.

14Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui Nr. 57, esančiam SB „Vitaminas“ iki požeminės elektros kabelių tiesimo linijos įrengimo galiojo nuosavybės teisių apribojimas, susijęs su oro kabeline linija, t. y. ieškovo nuosavybės teisės yra apribotos įstatymo ir paties ieškovo valia. Pažymi, kad inžinierinių tinklų projektas „Du sodo pastatai ( - ); 0, 4 kV lauko elektros tinklai“ Nr. 92270-01-TP-EL suderintas su visomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis, požeminė kabelinė linija nutiesta valstybinėje žemėje inžinierinių tinklų apsaugos zonoje, todėl požeminės kabelinės linijos buvimas ieškovo teisių nepažeidžia, nes visi veiksmai atlikti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Pažymi, jog ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo administracinių aktų, susijusių su inžinerinių tinklų projekto rengimu bei išduodant sutikimus ir leidimus statybų darbams vykdyti.

15Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog ieškovas nuo žemės sklypo įsigijimo turėjo suprasti, kad jo nuosavybės teisės yra ribojamos norminių teisės aktų (Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo) bei pasirašyta sutartimi. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 2.3-5792(30) buvo nustatyta elektros linijų apsaugos zona, kurioje ir yra nutiestos ginčijamos komunikacijos. Šis įsakymas nėra panaikintas. Nurodo, kad ieškovo nuosavybės teisės į sklypą yra apribotos norminiais teisės aktais, Vilniaus apskrities viršininko įsakymu ir jo sutikimu, kuris yra išreikštas pasirašant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, įvertinus aplinkybes, kad inžinieriniai tinklai buvo tiesiami per valstybinę žemę, buvo reikalingas tik VAVA sutikimas dėl inžinierinių tinklų tiesimo, kurį ši institucija pateikė. Ieškovo argumentas, jog projektas turėjo būti derinamas su trečiaisiais asmenimis, t. y. su ieškovu, nepagrįstas, kadangi nesudėtingo statinio atveju nėra taikomos visos Statybos įstatyme numatytos procedūros statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Atkreipia dėmesį, kad inžinieriniai tinklų tiesimo darbai buvo atlikti ne pagal statybos leidimą, o pagal leidimą kasti, kurį išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius, o 2010 m. rugpjūčio 30 d. leidime kasti Nr. 485/23/2010, kurio ieškovas neginčijo, užsakovas yra ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o AB „Rytų skirstomieji tinklai“, todėl Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkamu atsakovu šioje byloje. Taip pat mano, kad ieškovas šioje byloje negalėjo reikšti reikalavimų dėl tariamų pažeidimų valstybinėje žemėje ir neįrodė (CPK 178 str.), kad būtų pažeistos jo teisės ar interesai. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės administravimas yra paskirtas Vyriausybės, Nacionalinės žemės tarnybos bei savivaldybės kompetencijai (Žemės įstatymo 32 str. 3 d.), tik Nacionalinė žemės tarnyba galėjo reikšti minėto pobūdžio reikalavimą, o ne ieškovas.

16Atsakovas AB ,,Lesto“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, jog šiuo atveju statybos techninių normų reikalavimų pažeidimas, kabelių klojimas mažesniu nei 1 (vieno) metro atstumu iki ieškovo sklypo ribos, nėra toks, kuris turi būti pripažintas esminiu. Nepriklausomai nuo to, bus ar nebus kabeliai, ieškovas vis tiek negalės aptverti sodo žemės sklypą be atsakovų sutikimo, kadangi tokią teisę ieškovui varžo esamos oro linijos. Kilnojamaisiais daiktais pripažintų elektros tinklų tiesimo tikslais statybos leidimas, o šiuo konkrečiu atveju ieškovo sutikimas dėl statybos nebuvo reikalingas ir/ar privalomas.

17Trečiasis asmuo SD „Vitaminas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Tvirtina, jog teismas rėmėsi tik atsakovų pateiktais argumentais ir juos pagrindžiančiais įrodymais. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl UAB „Eleprojektas“ projekto (ELE-1101/P-26.2-TP-E-1), kaip analogijos projektuojant inžinerinius tinklus. Jei nukrypstama nuo normatyvinių atstumų iki žemės sklypų savininkų ribų, t. y. mažinant 1 (vieno) metro atstumą iki kaimyninio sklypo ribos, visais atvejais privalu jį derinti ir gauti žemės sklypų savininkų sutikimus raštu, o atsižvelgiant į tai, kad inžinierinių tinklų statyba numatyta sodininkų bendrijos teritorijoje, ir su sodininku bendrija. Teismas taip pat nevertino Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojo A. S. 2010 m. vasario 9 d. rašto Nr. A51-2759-(3.3.16.5-BR4) bei Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus 2009 m. kovo 9 d. rašto Nr. A51-5481(2.9.3.19-UK2), kuriuose nurodoma, kad sodų bendrijos sutikimas inžinerinių tinklų projektavimui buvo reikalingas. Pažymi, jog visi SB „Vitaminas“ narių žemės sklypai asmeninės nuosavybės teise buvo įsigyti pagal Vilniaus miesto valdybos 1994 m. balandžio 7 d. potvarkį Nr. 632V. Iš skundžiamo sprendimo visiškai neaišku, prie kokios kategorijos ir/ar grupės bei kokiu norminiu teisės aktu vadovaudamasis, teismas priskiria ginčijamą inžinerinių tinklų statinį, kuriam yra netaikomi sutikimo gavimo reikalavimai, ir visiškai nesuprantama, kokių kitų reikalavimų pagrindu šiuo atveju buvo atlikta procedūra.

18Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19Bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (ex officio), o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str., 329 str. 2 d. ir 3 d.).

20Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai kvalifikavęs, jog tarp šalių kilo ginčas dėl nesudėtingų statinių (inžinierinių tinklų) statybos teisėtumo ir ieškovo teisių bei interesų pažeidimo, ignoravo ieškovo pareikšto ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, netinkamai jį identifikavo, be to, pažeisdamas dispozityvumo principą, išplėtė įrodinėjimo dalyką, dėl to neatskleidė bylos esmės, kas sudaro pagrindą naikinti apskųstą teismo procesinį sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi nauju aspektu (CPK 327 str. 1 d. 2 p. 326 str. 1 d. 4 p.).

21Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 832 kv. m. žemės sklypas, esantis SB ,,Vitaminas“, ( - ), unikalus Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 139-140), įgytas pagal 1994 m. birželio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4-3718. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimosi sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr.22-652), ieškovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui iki ginčijamo požeminės elektros kabelių linijos įrengimo galiojo nuosavybės teisių apribojimas, susijęs su esančia oro kabeline linija, t. y. ieškovas buvo įpareigotas laikytis specialiosios žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygos – elektros linijų apsaugos zonos (kodas VI(60)), plotas – 40 kv. m. (t. 1, b. l. 142-144). 2010 m. balandžio 6-7 dienomis UAB „Neiluva“ vykdė kasimo darbus: valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje pro ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), pagal inžinierinių tinklų projektą „Du sodo pastatai ( - ); 0,4 kV lauko elektros tinklai“ Nr. 92270-01-TP-EL vedė inžinerinius tinklus – 0,4 kV elektros kabelių linijas į atsakovams K. Š. ir L. G. priklausančius minėtame projekte nurodytus pastatus. Kaip matyti, šis projektas buvo vykdomas pagal 2009 m. spalio 2 d. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Vilniaus regiono Vilniaus miesto Šiaurinio skyriaus Technines sąlygas Nr. 12/09/2270 ir 2009 m. spalio 16 d. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Vilniaus regiono Vilniaus miesto Šiaurės skyriaus Technines sąlygas Nr. 12/09/2344, 2009 m. lapkričio 2 d. gautą Sutikimą dėl inžinierinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje Nr. K-02-27-1365, turint 2009 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Statybų leidimų skyriaus pritarimą, taip pat 2010 m. gegužės 4 d. Objekto 0,4 kV KL nuo KT-1179 NV dvibučio gyvenamojo namo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ( - ) investicinio projekto 1N3012090082 pripažinimo tinkamu naudotis aktą bei 2010 m. rugpjūčio 30 d. išduotą Leidimą kasti Nr. 485/23/2010.

22Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad ieškovas 1994 m. birželio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo sutartimi (registracijos Nr. 4-3718) įsipareigojo laikytis specialios žemės, miško ir vandens naudojimo sąlygos – oro elektros linijų apsaugos zonos (Sutarties 3.2 p.), konstatavo byloje nesant jokių duomenų, patvirtinančių, kad projektas ir atlikti darbai pažeidė teisės aktus ir dėl to buvo pažeistos ieškovo teisės ir interesai, susiję su jo daikto – žemės sklypo – valdymu. Teismas taip pat pripažino ieškovą neturint teisės ginčyti valstybinėje žemėje atliekamų bet kokių darbų teisėtumo, kol neįrodyta, kad tie darbai pažeidžia jo kaip savininko įstatymu ginamas teises, nesutiko su ieškovo Statybos įstatymo 1 straipsnio 1dalies, 2 straipsnio 27 dalies nuostatų, reglamentuojančių statinio projekto sąvoką bei su tuo susijusį statybos procesą, vertinimu, priėjęs prie išvados, jog valstybinėje žemėje statomam nesudėtingam statiniui sutikimo nereikia.

23Vertindama nurodytus apskųsto teismo procesinio sprendimo motyvus, kuriais motyvuotas ieškinio atmetimas, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 135 straipsnį kiekviename ieškinyje turi būti nurodyti ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas (ieškinio elementai), kurie apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas. Faktinis ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių turinį ir apimtį lemia faktinės pažeidimo aplinkybės. Reikalavimas turi būti grindžiamas faktais, patvirtinančiais asmens turimą teisę ar interesą, taip pat faktais, patvirtinančiais asmens teisės ar intereso pažeidimą arba ginčijimą. Ieškinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieškovo įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas – teisė, kurią teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus. Reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas tokia apimtimi, kokia buvo pažeistos ar ginčijamos ieškovo teisės ar teisėti interesai. Jis yra nukreiptas daromam pažeidimui nutraukti ar padaryto pažeidimo padariniams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012, 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo reikalavimus jo pateikiamų faktinių aplinkybių kontekste, daro išvadą, kad šios bylos esmė – sklypo savininko (ieškovo) teisių ir teisėtų interesų pažeidimas kaimyninėje valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje pastatyto nesudėtingo statinio (nutiestų inžinierinių tinklų) statybos teisėtumo pažeidimu, pasireiškiančiu įstatyme nustatytų atstumų nuo kaimyninio sklypo ribos nesilaikymu (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Iš pareikšto ieškinio (jo patikslinimo) turinio matyti, kad, formuluojant faktinį ieškinio pagrindą, be kita ko, akcentuota aplinkybė, jog atsakovai nesilaikė norminiuose teisės aktuose nustatytų atstumų iki jo žemės sklypo ribos. Ieškovas visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad tokiu atveju vadovaujantis Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, kurio 1 priede numatyti imperatyvaus pobūdžio minimalių atstumų nuo jame išvardintų statinių iki kaimyninio sklypo ribos reikalavimu, kuris yra sklypo savininko teisių pasaugos įstatyme numatyta garantija, yra būtinas jo, kaip kaimyninio sklypo savininko, sutikimas raštu, kurio atsakovai nesilaikė. Šią aplinkybę ieškovas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 ir kt.), grindė 2011 m. gegužės 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 174/11/17 (t. 2, b. l. 33-37), UAB „Orkanas“ inžinieriniu topografiniu planu (t. 2, b. l. 97), tvirtindamas, jog inžinieriniai tinklai buvo suprojektuoti ir pastatyti arčiau nei 1 (vieno) metro atstumu iki ieškovo sklypo ribos, neturint būtino tokiu atveju jo rašytinio sutikimo, nors buvo visos galimybės ir techninės sąlygos statinį (inžinierinius tinklus) suprojektuoti ir atlikti statybos darbus nepažeidžiant norminiais teisės aktais nustatyto 1 (vieno) m. atstumo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šių ieškovo visos bylos nagrinėjimo metu tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu akcentuotų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Dar daugiau, bylos nagrinėjimo metu netinkamai įgyvendino kooperacijos (bendradarbiavimo) principą (CPK 8 str.) – nevykdė pareigos tinkamai išaiškinti atsakovams ir tretiesiems asmenims jų pareigą pateikti atsikirtimus į ieškovo nurodomas aplinkybes, o būtent, jog atsakovai nesilaikė norminiuose teisės aktuose nustatytų atstumų iki jo žemės sklypo ribos, kadangi iš atsakovų bei trečiųjų asmenų (išskyrus SB „Vitaminas“) atsiliepimuose išdėstytų atsikirtimų matyti, kad dėl šios esminės ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės ir ją pagrindžiančių įrodymų atsakovų ir trečiųjų asmenų argumentai nepateikti. Be to, teismas visiškai ignoravo ir kitus byloje esančius netiesioginius šią ieškovo aplinkybę, kuria jis grindžia savo reikalavimą, patvirtinančius įrodymus: Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojo A. S. 2010 m. vasario 9 d. raštą Nr. A51-2759-(3.3.16.5-BR4) (t. 1, b. l. 53) bei Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus 2009 m. kovo 9 d. raštą Nr. A51-5481(2.9.3.19-UK2). Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys ir į LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 19 punkto, kuriame nustatyta kad požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona – žemės juosta, kurios plotis – po 1 metrą nuo linijos konstrukcijos kraštinių taškų. Nuotolis nuo šios linijos iki pastatų ir statinių – 0,6 metro“ bei į 1994 m. birželio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo sutarties (registracijos Nr. 4-3718) 3 punkto, kuriame ieškovas įsipareigojo laikytis sodo sklypo naudojimosi tvarkos ir apribojimų, nustatytų norminiais aktais – palikti 6 metrų laisvą plotą (skaičiuojant nuo kelio ašies) požeminių ar antžeminių komunikacijų įrengimui, santykį, kurį teismas turi ištirti ieškovo teisių ir teisėtų interesų kontekste.

24Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje teismas pareikšto ieškinio faktinį pagrindą traktavo per siaurai ir padarė nepagrįstą išvadą, ieškovą neturint teisės ginčyti valstybinėje žemėje atliekamų bet kokių darbų teisėtumo, visiškai ignoruodamas jo nurodytą aplinkybę, kad atsakovai nesilaikė norminiuose teisės aktuose nustatytų atstumų iki jo žemės sklypo ribos, netyrė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Netinkamas ieškinio faktinio pagrindo identifikavimas lėmė, kad byloje nebuvo nustatinėjamos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės – ar nagrinėjamoje byloje 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede numatyti imperatyvaus pobūdžio reikalavimai minimaliems atstumams nuo jame išvardintų statinių (inžinierinių tinklų) iki kaimyninio sklypo ribos buvo išlaikyti; kas tokiu atveju atsakingas už šio reikalavimo pažeidimą; ar tuo atveju, jei minėtas atstumas nebuvo išlaikytas, nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu ir minimalių atstumų nustatymo viešaisiais tikslais (CK 1.5 str.) gali būti pripažintas nelemiančiu statybos neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007); ieškovo reikalavimas nebuvo įvertintas Statybos įstatymo 281 straipsnio 3 dalies aspektu, kuri nustato, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Teismas šių aplinkybių nenustatinėjo ir nenustatė, todėl nebuvo atskleista bylos esmė.

25Visų išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas, netinkamai taikydamas proceso teisės normas, netinkamai identifikavo ieškinio pagrindą, ir dėl to neatskleidė bylos esmės. Tai yra pagrindas naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p. 326 str. 1 d. 4 p.).

26Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas D. V. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu,... 4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko,... 5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 6. Atsakovas L. G. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad statybos (kasimo) darbus... 7. Atsakovas K. Š. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad kabelis buvo tiesiamas... 8. Atsakovas AB ,,Lesto“ (buvusi AB „Rytų skirstomieji tinklai) su ieškiniu... 9. Trečiasis asmuo UAB ,,Neiluva“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad iš... 10. Trečiasis asmuo SB ,,Vitaminas“ su ieškiniu sutiko, nurodė, kad projektas... 11. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovo... 12. Ieškovas D. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1... 13. Atsakovai K. Š., L. G. ir trečiasis asmuo G. Z. firma atsiliepimu į ieškovo... 14. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 15. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 16. Atsakovas AB ,,Lesto“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus... 17. Trečiasis asmuo SD „Vitaminas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 18. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo... 19. Bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir... 21. Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise... 22. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad... 23. Vertindama nurodytus apskųsto teismo procesinio sprendimo motyvus, kuriais... 24. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje teismas pareikšto ieškinio... 25. Visų išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad... 26. Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų... 27. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą...