Byla 2-1005/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. J. , A. P. , E. R. , G. J. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, civilinėje byloje Nr. 2-468-212/2008 pagal ieškovų R. J. , A. P. , E. R. , G. J. M. ieškinį atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Panevėžio apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Ramuva“, A. B. , A. B. , uždarajai akcinei bendrovei „Cesta“, V. I. , uždarajai akcinei bendrovei „Didriestė“, V. P. , tretiesiems asmenims R. Ž. , uždarajai akcinei bendrovei „SEB Lizingas“, valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekinėmis ir panaikinimo, turto teisinės registracijos panaikinimo, įpareigojimo atkurti nuosavybės teises.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovai R. J. , A. P. , E. R. , G. J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Panevėžio apskrities viršininko administracijai, UAB „Ramuva“, A. B. , A. B. , UAB „Cesta“, V. I. , uždarajai akcinei bendrovei „Didriestė“, V. P. , tretiesiems asmenims R. Ž. , UAB „SEB Lizingas“, VĮ Registrų centro Panevėžio filialui, prašydami pripažinti niekiniais sandorius ir panaikinti valstybinės žemės nuomos sutartis, pirkimo-pardavimo sutartį, panaikinti nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto teisinę registraciją, įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybę bei Panevėžio apskrities viršininko administraciją atkurti ieškovui nuosavybes teises į 1359/5104 dalį 0,5104 ha ploto žemės sklype, esančiame Klaipėdos g. 79, Panevėžyje, grąžinant šią dalį natūra. Ieškovai taip pat prašė atleisti juos nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

4Panevėžio apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nutarė įpareigoti ieškovus iki 2008 m. spalio 10 d. pašalinti prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo trūkumą – pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio pagrindžiančius dokumentus arba sumokėti 28 152 Lt žyminį mokestį.

5Panevėžio apygardos teismas 2008 m. spalio 7 d. nutartimi nutarė pratęsti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatytą terminą iki 2008 m. spalio 27 d.

6Ieškovai 2008 m. spalio 27 d. pateikė teismui prašymą atleisti ieškovus nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad ieškovė G. J. M. ir E. R. turtą prarado dėl politinių represijų, jos socialiai remtinos – G. J. M. yra pensininkė, E. R. – bedarbė, o R. J. ir A. P. neturi pakankamai pajamų sumokėti žyminį mokestį. Pažymėjo, kad R. J. augina nepilnametę dukrą, turi finansinių įsipareigojimų bankui, todėl turimų pajamų nepakanka apmokėti visą žyminį mokestį. Ieškovų teigimu, jie gina savo teises dėl prarasto turto, todėl jiems suteikta teisė prašyti atleisti juos nuo žyminio mokesčio. Nurodė, kad duomenų apie ieškovo A. P. santaupas pateikti negali, nes jis jų neturi. Ieškovai prašyme taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo.

7Panevėžio apygardos teismas 2008 m. spalio 29 d. nutartimi nutarė ieškovų prašymą atleisti juos iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atmesti; įpareigoti ieškovus iki 2008 m. lapkričio 17 d. sumokėti 28 152 Lt žyminio mokesčio; išaiškinti, kad nesumokėjus žyminio mokesčio per nustatytą terminą ieškinys bus paliktas nenagrinėtas. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad G. J. M. banko sąskaitų likutis yra 120 000 Lt, E. R. – 74 072 Lt, R. J. – 7 138 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovų vardu registruotas neareštuotas ir neįkeistas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas Kniaudiškių g. 2C, Panevėžyje, 34 300 Lt vidutinės rinkos vertės; žemės sklypas Kniaudiškių g. 4B, Panevėžyje, 47 700 Lt vidutinės rinkos vertės; žemės sklypas Klaipėdos g. 65A, Panevėžyje, 93 758 Lt indeksuotos vertės; žemės sklypas Klaipėdos g. 65C, Panevėžyje, 86 820 Lt indeksuotos vertės; butas ( - ), 8 190 Lt vidutinės rinkos vertės; butas ( - ), 72 152 Lt vidutinės rinkos vertės; žemės sklypas Klaipėdos g. 65E, Panevėžyje, 20 400 Lt vidutinės rinkos vertės; žemės sklypas Klaipėdos g. 71A, Panevėžyje, 90 900 Lt vidutinės rinkos vertės; žemės sklypas Klaipėdos g. 77A, Panevėžyje, 211 000 Lt vidutinės rinkos vertės; žemės sklypas Kniaudiškių g. 15A, Panevėžyje, 24 000 Lt vidutinės rinkos vertės; žemės sklypas Kniaudiškių g. 27B, Panevėžyje, 92 600 Lt vidutinės rinkos vertės; žemės sklypas Kniaudiškių g. 4F, Panevėžyje, 44 200 Lt vidutinės rinkos vertės; žemės sklypas Seinų g. 22A, Panevėžyje, 99 300 Lt vidutinės rinkos vertės; žemės sklypas Žvaigždžių g. 2A, Panevėžyje, 34 300 Lt vidutinės rinkos vertės; žemės sklypas Žvaigždžių g. 22A, Panevėžyje, 113 000 Lt vidutinės rinkos vertės; žemės sklypas Žvaigždžių g. 4A, Panevėžyje, 132 000 Lt vidutinės rinkos vertės; du žemės sklypai Bražuolės k., Trakų r. sav., 21 027 Lt ir 38 353 Lt vidutinės rinkos vertės; žemės sklypas Miciūnų k., Trakų r. sav., 15 830 Lt vidutinės rinkos vertės. Teismas konstatavo, kad esant tokiai ieškovų turtinei padėčiai atleisti ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nėra pagrindo, todėl ieškovai įpareigotini sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, t.y. 28 152 Lt, iki 2008 m. lapkričio 17 d., o žyminio mokesčio per nustatytą terminą nesumokėjus, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.

8Atskiruoju skundu R. J. , A. P. , E. R. , G. J. M. prašo apeliacinės instancijos teismą Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas privalėjo ieškoves E. R. ir G. J. M. atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, remiantis CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 7 punktu, kadangi minėtos ieškovės buvo tremtinės, o jų likęs bešeimininkis turtas buvo nacionalizuotas, t.y. ieškovės prarado turtą dėl politinių represijų. Be to, teismas turėjo pagrindą atleisti ieškoves E. R. ir G. J. M. nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgdamas į jų socialinę padėtį – G. J. M. yra pensininkė, o E. R. – bedarbė.
  2. Teismas nepagrįstai atsisakė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovus R. J. ir A. P. , kadangi teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad minėti ieškovai neturi pakankamai pajamų žyminiam mokesčiui sumokėti.

    9

10Atskirasis skundas tenkintinas ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis panaikintina ir atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas išspręstinas iš esmės.

11Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CPK 83 straipsnis. Pažymėtina, kad CPK 83 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, kadangi minėtos dalies 14 punktas numato, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami asmenys ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnį piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija; piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija. Minėto įstatymo 19 straipsnis reglamentuoja sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo tvarką ir numato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos ir šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Teisės dėl nuosavybės teisių atkūrimo teismine tvarka gali būti ginamos ne tik ginčijant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, bet ir ginčijant atsisakymą (veiksmus) priimti tokį sprendimą. Kai ieškinyje sujungti keli reikalavimai, svarbu nustatyti, ar ieškinį sudarantys reikalavimai yra savarankiški, ar jie nėra išvestiniai, neatskiriamai susiję su pagrindiniu reikalavimu ir atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Žyminiu mokesčiu neapmokestinami ne tik reikalavimai dėl minėto įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimų panaikinimo ar įpareigojimo priimti tokį sprendimą, bet ir su jais neatskiriamai susiję išvestiniai reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

12Ieškinio turinys patvirtina, kad ieškovai ieškiniu prašo pripažinti niekinėmis ir panaikinti ieškovų nurodytas valstybinės žemės nuomos sutartis, pirkimo-pardavimo sutartį, panaikinti nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto teisinę registraciją, įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybę bei Panevėžio apskrities viršininko administraciją atkurti ieškovams nuosavybės teises į žemę, žemę grąžinant natūra. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovų R. J. , A. P. , E. R. , G. J. M. ieškinyje pareikšti tiek neturtiniai reikalavimai dėl įregistruoto turto teisinės registracijos panaikinimo nekilnojamojo turto registre, tiek turtiniai reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra išvestiniai ir tiesiogiai susiję su pagrindiniu reikalavimu dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, todėl minėti reikalavimai atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 14 punktą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio antrąją dalį, ieškovai R. J. , A. P. , E. R. , G. J. M. yra įstatymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštą minėtą ieškinį. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl žyminio mokesčio už ieškovų ieškinį mokėjimo yra nepagrįstos.

13Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra tenkintinas, Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pripažintina, kad ieškovai R. J. , A. P. , E. R. , G. J. M. šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

15Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, kad ieškovai R. J. , A. P. , E. R. , G. J. M. šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu.

Proceso dalyviai
Ryšiai