Byla 2A-715-601/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Algimanto Kukalio teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. U. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo ir 2015 m. gruodžio 9 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. U. patikslintą ieškinį atsakovui L. U. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo L. U. patikslintą priešieškinį santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvais, išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymo, santuokinio turto padalijimo, išlaikymo iš sutuoktinio nustatymo, išvadą byloje teikiant Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriams.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė K. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:

  1. nutraukti santuoką dėl atsakovo L. U. kaltės,
  2. trijų nepilnamečių vaikų – A., A. ir L. – gyvenamąją vietą nustatyti su ja;
  3. nustatyti tokią vaikų su atsakovu bendravimo tvarką:
- atsakovas, suderinęs su ieškove prieš dvi dienas, kiekvieno mėnesio porinių savaičių (2 ir 4) penktadienį, 17 val., pasiima visus tris nepilnamečius vaikus – L., A. ir A. U. – iš jų gyvenamosios vietos ir privalo parvežti juos į ją tos pačios savaitės sekmadienį, iki 17 val., vaikų ligos atveju susitikimas perkeliamas į sekantį savaitgalį; - atsakovas, suderinęs su ieškove prieš penkias dienas, per vaikų ugdymo įstaigose nustatytas kasmetines atostogas bendrauja su vaikais nepertraukiamai iki 7 dienų, vasaros laikotarpiu – iki 14 dienų, tačiau ne daugiau kaip pusę vaikų atostogų laiko; - atsakovas, suderinęs su ieškove prieš dvi dienas, pasiima nepilnamečius vaikus – L., A. ir A. U. – iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir privalo parvežti juos į ją tą pačią dieną iki 20 val. šių švenčių dienomis: neporiniais metais – sausio 1 d., Velykų pirmą dieną, gegužės 28 d., liepos 1 d., liepos 30 d., gruodžio 24 d.; poriniais metais – Velykų antrąją dieną, gegužės 29 d., liepos 2 d., liepos 31 d., lapkričio 1 d., gruodžio 25 arba 26 d., gruodžio 31 d., ir kiekvienais metais – gegužės 14 d. bei Tėvo dieną; - atsakovas, suderinęs su ieškove prieš dvi dienas, su nepilnamečiais vaikais praleidžia savo artimųjų giminaičių gimimo dienų šventimo dienas, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir parveždamas į ją tos pačios dienos 20 val.; - ieškovė įsipareigoja nedaryti kliūčių ir sudaryti tinkamas sąlygas atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais: L., A. ir A. U.;
  1. nuo ieškinio teisme gavimo dienos priteisti iš atsakovo vaikų – A. ir L. – išlaikymui po 116 Eur, o A. išlaikymui – 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teismo posėdyje padidino prašomo priteisti vaikams išlaikymo dydį – A. ir L. – išlaikymui po 162 Eur, o A. išlaikymui – 182 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės;
  2. padalinti santuokoje įgytą turtą, nukrypstant nuo lygių dalių principo: L. U. priteisti1/3, o K. U. – 2/3 turto dalis; bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį:
- 2 896,20 Eur rinkos vertės 1999 m. gamybos automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. ( - ), registruotą L. U. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui; bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 10 136,70 Eur rinkos vertės 2010 m. gamybos automobilį Honda Accord, valst. Nr. ( - ), registruotą L. U. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei; - bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, t. y. 57,92 Eur rinkos vertės indaplovę, įsigytą 2010 m., 57,92 Eur rinkos vertės skalbimo mašiną, įsigytą 2009 m., 20,27 Eur rinkos vertės konvekcinę krosnelę, įsigytą 2009 m., 28,96 Eur rinkos vertės pirktą naudotą indaują, 20,27 Eur rinkos vertės dulkių siurblį, 144,81 Eur rinkos vertės televizorių „Samsung“, įsigytą 2011 m., 28,96 Eur rinkos vertės 1 dalį medinės sekcijos, įsigytą 2010 m., 28,96 Eur rinkos vertės dvigulę lovą, įsigytą 2010 m., 2,9 Eur rinkos vertės iš gatvės parsineštą televizoriaus stalelį, 14,48 Eur rinkos vertės įsigytą naudotą drabužinę, 14,48 Eur rinkos vertės neveikiantį televizorių „Samsung“, 14,48 Eur rinkos vertės 2001 m. vaikams pirktą televizorių „Sony“, 14,48 Eur rinkos vertės kilimą, pirktą 2010 m., iš viso 448,89 Eur vertės turtą priteisti L. U.;
  1. atsakovui priteisti 1 148,84 Eur piniginę kompensaciją už didesnę ieškovei atitenkančio turto dalį, nukrypstant nuo lygių dalių principo;
  2. priteisti ieškovei 1500 Eur neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir visas bylinėjimosi išlaidas;
  3. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti U. pavardę.

5Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė:

  1. santuoką nutraukti dėl ieškovės K. U. kaltės, neskiriant šalims termino susitaikymui;
  2. nepilnamečių vaikų – A., L. ir A. U. – gyvenamąją vietą nustatyti su juo jo gyvenamojoje vietoje ir nustatyti bendravimo su vaikais tvarką;
  3. priteisti vaikams materialinį išlaikymą iš ieškovės periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 90 Eur, kasmet indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, priklausomai nuo infliacijos;
  4. santuokoje įgytus kilnojamuosius neregistruotinus daiktus (baldus, buitinę techniką, įvairius buities reikmenis, indus, knygas), kurių vertė 18 825,30 Eur, priteisti ieškovei, pas kurią jie šiuo metu ir yra;
  5. santuokoje įgytas transporto priemones padalinti, jam priteisiant 2010 m. automobilį Honda Accord, valst. Nr. ( - ) (vertė 10 136,70 Eur (35 000 Lt), ieškovei priteisti automobilį JEEP Grand Cherokee, valst. Nr. ( - ), 2 896,20 Eur (10 000 Lt) vertės.
  6. priteisti iš ieškovės jam 450,35 Eur kompensaciją už gaunamą mažesnę bendro santuoktinio turto dalį.
  7. palikti ieškovei turimą santuokinę U. pavardę, priteisti iš ieškovės teismo ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

6Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu K. U. ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo L. U. priešieškinį tenkino iš dalies (t. 4, b. l. 97-116).

  • Nutraukė K. U. ir L. U. santuoką, sudarytą ir įregistruotą ( - ) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinė metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
  • Po santuokos nutraukimo K. U. paliko santuokinę pavardę – U., L. U. paliko pavardę – U..
  • Nutarė išieškoti iš L. U. po 150 Eur nepilnamečių vaikų A. U., A. U. ir L. U. išlaikymui iki jų pilnametystės, t. y. kiekvienam vaikui mokant po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, kasmet indeksuojant LR vyriausybės nustatytą tvarka, išlaikymą mokant nuo 2014 m. spalio 10 d.
  • Nustatė L. U. bendravimo tvarką su vaikais: 1) atsakovas, suderinęs su ieškove prieš dvi dienas, kiekvieno mėnesio porinių savaičių (2 ir 4) penktadienį, 17 val., pasiima visus tris nepilnamečius vaikus – L., A. ir A. U. – iš jų gyvenamosios vietos ir privalo parvežti juos į ją tos pačios savaitės sekmadienį, iki 17 val., vaikų ligos atveju susitikimas perkeliamas į sekantį savaitgalį; 2) atsakovas, suderinęs su ieškove prieš penkias dienas, per vaikų ugdymo įstaigose nustatytas kasmetines atostogas bendrauja su vaikais nepertraukiamai iki 7 dienų, vasaros laikotarpiu – iki 14 dienų, tačiau ne daugiau kaip pusę vaikų atostogų laiko; 3) atsakovas, suderinęs su ieškove prieš dvi dienas, pasiima nepilnamečius vaikus – L., A. ir A. U. – iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir privalo parvežti juos į ją tą pačią dieną iki 20 val. šių švenčių dienomis: neporiniais metais – sausio 1 d., Velykų pirmą dieną, gegužės 28 d., liepos 1 d., liepos 30 d., gruodžio 24 d.; poriniais metais – Velykų antrąją dieną, gegužės 29 d., liepos 2 d., liepos 31 d., lapkričio 1 d., gruodžio 25 arba 26 d., gruodžio 31 d., ir kiekvienais metais – gegužės 14 d. bei Tėvo dieną; 4) atsakovas, suderinęs su ieškove prieš dvi dienas, su nepilnamečiais vaikais praleidžia savo artimųjų giminaičių gimimo dienų šventimo dienas, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir parveždamas į ją tos pačios dienos 20 val.; 5) ieškovė įsipareigoja nedaryti kliūčių ir sudaryti tinkamas sąlygas atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais: L., A. ir A. U..
  • Santuokoje įgytą turtą padalino taip:

7K. U. priteisė 11 100 Eur vertės automobilį Honda Accord, valst. Nr. ( - ), ir visą 445,99 Eur rinkos vertės šalių įgytą santuokoje neregistruotiną turtą;

8L. U. priteisė 3 120 Eur vertės automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. ( - ).

9Iš K. U. priteisė L. U. 4 000 Eur piniginę kompensaciją.

10Priteisė iš L. U. K. U. 573,46 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį.

11Iš ieškovės K. U. valstybei priteisė 274,38 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalį.

12Iš L. U. valstybei priteisė viso 92,98 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalį.

13Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. papildomu sprendimu (t. 4, b. l. 131-133):

  • Nepilnamečių vaikų – A. U., A. U. ir L. U. gyvenamąją vietą nustatė su jų motina K. U..
  • Nepilnamečių vaikų – A. U., A. U. ir L. U. – išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskyrė K. U..
  • Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pavedė vykdyti skubiai.

14Teismas vertino, kad šalys viena kitą kaltina netinkamu elgesiu, šeimos negerbimu bei neištikimybe, bet nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas laikė, kad abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek vaikų tėvas, tiek mama geba ir gali savo trims nepilnamečiams vaikams sukurti tinkamas, saugias ir vaikui tinkamai vystytis reikalingas sąlygas, vaikai prisirišę prie abiejų tėvų, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgdamas į tai, jog vaikai faktiškai jau gyvena su motina ir nėra būtino bei neišvengiamo pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą, sprendė, jog visų šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina, kuri vaikais rūpinasi nepertraukiamai, turi darbą, yra įsigilinusi į vaikų problemas ir geba užtikrinti normalų vaikų vystymąsi. Teismas, spręsdamas dėl vaikų bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo sutiko su Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kad bendravimas gali būti maksimalus. Teismas pažymėjo, kad tėvai kol kas negali gražiuoju susitarti dėl bendravimo su vaikais, vaikams toks konfliktas kenkia. Sprendė, kad nustatytina ieškovės patikslintame ieškinyje pasiūlyta bendravimo tvarka, kuri atitinka atsakovo siūlytą bendravimo su vaikais tvarką, jai neprieštaravo vyresnieji vaikai. Dėl išlaikymo. Teismas vertino, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės, su kuria likę gyventi trys vaikai, kas savaime riboja darbo paieškas, verčia daug savo laiko skirti buitiniams darbams ir pan. Teismas konstatavo, kad atsakovas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo gali prisidėti proporcingai didesne dalimi ir maksimaliai užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jo pajamos yra du kartus didesnės nei nustatytas minimalus atlyginimas, todėl lėšos skirtos vaiko išlaikymui neturi būti ribojamos minimaliu išlaikymo dydžio nustatymu. Teismas laikė, kad ieškovė iš esmės nepateikė pagrindžiančių duomenų, kodėl A. U. turi būti priteistas didesnis išlaikymas nei kitiems vaikams, sprendė, kad iš atsakovo vaikų L., A. ir A. išlaikymui priteistina po 150 Eur per mėnesį iki jie sulauks pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos. Dėl turto padalijimo. Bendrosios sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgijo tokį turtą: 1999 m. gamybos automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. ( - ), 2010 m. gamybos automobilį Honda Accord, valst. Nr. ( - ), registruotus L. U. vardu, ir neregistruotiną kilnojamąjį turtą, dėl kurio sudėties šalys nesusitaria. Atsakovas prašo atsižvelgti į jo pateiktą UAB „Kraustymo komanda“ 2011 m. birželio 22 d. priėmimo–perdavimo aktą ir į 2011 m. birželio 21 d. draudimo poliso kopiją, iš kurių matyti, kad krovinys buvo apdraustas 100 000 Lt. Atsakovas prašė laikyti, kad dalintino neregistruotino turto vertė yra 18 536 Eur. Tačiau teismas sprendė, kad negalima sutikti su atsakovo nurodyta turto verte. Bet kokius protingumo kriterijus paneigia, kad nuo 2011 m. birželio 21 d. visi daiktai yra išlikę ir tokios pačios būklės, kokie buvo pergabenimo metu. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad iš kilnojamųjų neregistruotinų daiktų yra išlikę tik tie, kuriuos nurodė ieškovė. Teismas į dalintino turto balansą įtraukė ir ieškovės nurodytus neveikiančius daiktus: 20,27 Eur rinkos vertės dulkių siurblį, 144,81 Eur rinkos vertės televizorių „Samsung“, įsigytą 2011 m., 14,48 Eur rinkos vertės televizorių „Samsung“, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad šie daiktai sugedę nebepataisomai. Nustatydamas automobilio Honda Accord, valst. Nr. ( - ) vertę, teismas vadovavosi UAB „Capital vertinimas“ 2015 m. spalio 8 d. nustatyta automobilio verte 11 100 Eur. Nesant kitų duomenų dėl automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. ( - ) vertės, teismas vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis dėl 3 120 Eur vertės. Teismas laikė, kad K. U. ir L. U. santuokos metu įgyto turto vertė iš viso yra 14 665,99 Eur: automobilio Honda Accord, valst. Nr. ( - ), – 11 100 Eur, automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. ( - ), – 3 120 Eur, kilnojamojo neregistruotino turto – 445,99 Eur. Teismas konstatavo, kad ieškovė pagrindė savo prašymą priteisti jai automobilį Honda Accord, valst. Nr. ( - ), tačiau nesutiko su ieškovės pozicija, kad kilnojamieji neregistruotini daiktai būtų priteisti atsakovui, visi šie daiktai yra pas ieškovę, atsakovui šie daiktai nereikalingi, todėl sprendė, kad patikslintame priešieškinyje išvardinti kilnojamieji neregistruotini daiktai priteistini ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka 8 425,99 Eur verte didesnė turto dalis, pusė šios sumos iš jos turėtų būti priteista atsakovui kaip kompensacija (t. y. 4 213 Eur). Ieškovė prašo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, tačiau teismas sprendė, kad iš esmės nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant santuokinį turtą teismas nemato pagrindo, tačiau sumažino iš jos priteistiną kompensaciją iki 4 000 Eur.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

15Atsakovas L. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-11-30 sprendimą ir 2015-12-09 papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-28-753/2015 dalyje dėl ieškovės K. U. ir atsakovo L. U. santuokos nutraukimo šalių kaltės, jų vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymo bei santuokinio turto padalinimo ir priimti naują sprendimą - patenkinti atsakovo 2015-04-22 patikslinto priešieškinio, 2015-04-30 ir 2015-10-13 prašymuose bei paaiškinimuose pateiktus reikalavimus (t. 4, b. l. 139-146).

16Motyvuose nurodė:

  1. Teismo teiginys, kad ieškovė gyvena tinkamesnėmis vaikams vystytis sąlygomis nei atsakovas, neatitinka tikrovės. Vaikams geriau gyventi su atsakovu. Vaikai prisirišę prie atsakovo, kuris gyvena erdvesniame trijų kambarių bute. Vaikai skundžiasi, kad ieškovė prirūko gyvenamas patalpas. Ji nevengia vartoti alkoholį. Ieškovės elgesys ir būsena pagrįstai kelia abejonių dėl jos galimybių pačiai auginti tris vaikus. Atsakovo tarnybos specifika leistų žymiai daugiau laiko praleisti su vaikais. Teismas neįvertino ieškovės ir atsakovo asmeninių galimybių, sudarant vaikams sąlygas mokytis, vystytis, turėti medicininę priežiūrą bei buities sąlygas.
  2. Neaišku, kodėl nustatant automobilių vertę VšĮ ,,Emprekis“ pažymos laikytos neoficialiomis. UAB ,,Capital vertinimas“ pažymoje, nurodyta tik automobilio numeris ir padangų protektoriaus gylis, kitų rodiklių nėra. Šio vertintojo kaina įvertinta ne Lietuvos Respublikos, o Europos Sąjungos mastu. Be to, UAB ,,Capital vertinimas“ lyginamuosius koeficientus naudoja paimtus iš VšĮ Emprekis“ duomenų bazės. Nesuprantama, kodėl teismas priėmė mažesnę automobilio kainą, o ne VšĮ ,,Emprekis“ nustatytą kainą, kuri skirta Lietuvos vartotojams. Automobiliu Honda Accord ieškovė naudojosi, pateko į autoįvykį ir nesvarbu, ar vairuotojas kaltas ar ne, bet automobilis jau apgadintas, todėl sumažinta dalintino turto vertė.
  3. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įgijo daug kilnojamųjų neregistruotų daiktų, daiktai UAB ,,Kraustymo komanda“ buvo paimti Vokietijoje ir pristatyti Lietuvoje, krovinys įkainotas 100 000 Lt, nuo 2011 m. daiktai yra dalinai nusidėvėję, jų vertė sudaro 18 825,30 Eur. Visi daiktai yra pas ieškovę, iš pradžių jų atiduoti ieškovė geruoju nesutiko, o kai daugelio iš jų neliko – siūlo atsakovui pasiimti. Teismui atsakovas pateikia nusidėvėjmo paskaičiavimą pagal Pelno mokesčio įstatymo nustatytą metodiką, tačiau teismas nepagrįstai vertina, kad tai nėra oficialus turto vertinimas.
  4. Santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, kuri buvo neištikima. Ieškovė nepateikė jokių su atsakovo neištikimybe bei žiauriu elgesiu susijusių įrodymų. Ieškovės ir jos motinos teiginiai apie atsakovą yra šmeižiantys. Atsakovas, skirtingai nei ieškovė, nuo šeimos sukūrimo pradžios rūpinosi mažamečiais vaikais, dirbo pastovų darbą, vaikai yra prisirišę prie tėvo. Ieškovė neatsakingai tvarkėsi su pinigais, naudojo alkoholinius gėrimus, iš namų dingdavo nežinia kur, vedė netinkamą gyvenimo būdą. Teismas elgėsi šališkai, ribodamas ar nepasisakydamas dėl ieškovės neištikimybės įrodymų surinkimo atsakovui galimybės.

17Ieškovė atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apelianto L. U. apeliacinį skundą atmesti (t. 4, b. l. 167-171).

18Motyvuose nurodė:

  1. Apelianto argumentai apie netinkamas vaikams gyvenimo sąlygas su ieškove nepagrįsti. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-05-15 išvadoje nurodė, kad nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu neatitiktų vaikų interesų, vaikai patirtų didesnę emocinę įtampą bei stresą. Vaikai gyvendami su ieškove gyventų jiems įprastoje aplinkoje, jiems sudarytos tinkamos buitinės sąlygos. Apeliantas tik iš dalies žino apie vaikų poreikius ir problemas, tuo tarpu ieškovė absoliučiai visiškai dalyvauja vaikų gyvenime ir nepertraukiamai jais rūpinasi.
  2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad jam neleidžiama matytis su vaikais. Atsakovas viso teismo proceso metu galėjo iš anksto pranešęs ir suderinęs laiką matytis ir netrukdomai bendrauti su vaikais, tačiau jis jokio noro neišreiškė. Ir dabar jam sudarytos sąlygos matytis su vaikais, atsižvelgiant į tai, kad negyvenantis kartu su vaiku tėvas ar motina turi teisę bei pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti juos auklėjant.
  3. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta automobilio HOND Accord valst. Nr. ( - ) bei kito kilnojamojo turto verte, tačiau nepateikia jokių pagrįstų argumentų ar jo pagrindžiančių dokumentų. Teismas siūlė pateikti papildomus įrodymus, tačiau apeliantas nepateikė. Teismas teisingai vertino 2011 m. birželio 21 d. buvusius daiktus bei jų vertę, taip pat teisingai pažymėjo, kad pateikti ilgalaikio turto nusidėvėjimai yra neoficialūs. Priešingai, ieškovė teismui pateikė oficialų automobilio vertinimą.
  4. Teismas pagrįstai nustatė abipusę kaltę, sutuoktiniams netinkamai vykdžius ar nevykdžius santuokinių pareigų. Apeliaciniame skunde atsakovas pateikia tuos pačius nepagrįstus ir absurdiškus kaltinimus ieškovės atžvilgiu, t. y. kad ieškovė buvo neištikima, tačiau nurodydamas šiuos kaltinimus atsakovas nepateikia nė vieno pagrįsto įrodymo.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

22Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl: 1) vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, 2) automobilio Honda Accord ir kilnojamųjų neregistruotinų daiktų vertės nustatymo, 3) santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės.

23Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

24Apeliantas nurodo, kad santuoka turėjo būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo neištikima, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

25Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

26Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

27Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius deklaratyvius teiginius dėl ieškovės neištikimybės, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teisme; jokių naujų aplinkybių nenurodė; pagrįsti savo teiginius įrodymų nepateikė. Taigi, byloje nėra įrodymų, jog atsakovė buvo neištikima. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė išduoti liudijimą atsakovui dėl tam tikrų įrodymų gavimo, nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą, ar pripažinti, jog ieškovė buvo neištikima. Be to, tai neužkerta galimybės apeliantui rinkti ir pateikti teismui įrodymus. Iš pirminio apelianto priešieškinio matyti, kad jis prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir tik vėliau pakeitė savo nuomonę bei ėmė kaltinti ieškovę neištikimybe, kas taip pat sudaro pagrindą abejoti apelianto nurodomomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad šioje dalyje (nustatant neištikimybės faktą) teismas neturi pareigos būti aktyvus, šiuo atveju šalys turi įrodyti sutuoktinio neištikimybės faktą.

28Dėl automobilio Honda Accord ir kilnojamųjų neregistruotinų daiktų vertės nustatymo.

29Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad nustatant automobilio Honda Accord vertę reikėjo vadovautis ne ieškovės pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita, o VšĮ „Emprekis“ nurodomais duomenimis. Pažymėtina, kad VšĮ „Emprekis“ teikiami duomenys negali būti laikomi tiksliais, nes juose transporto priemonės kaina nurodoma, neatsižvelgiant į individualius konkrečios transporto priemonės požymius (kokia įranga, kokia automobilio rida, būklė ir pan.), todėl esant ginčui šalys turi teikti įrodymus apie turto vertę, kuri būtų nustatyta, atsižvelgiant į konkretaus turto individualius požymius. Ieškovė pateikė transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 15-R10-21, kurią atliko asmuo turintis specialių žinių (kilnojamojo turto vertintojas), apžiūrėjęs transporto priemonę ir atsižvelgęs į individualias automobilio savybes, jo būklę, todėl ši vertinimo ataskaita neabejotinai yra tikslesnė ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas ja vadovavosi, nustatant šalių turto (automobilio) vertę.

30Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai dėl šalių įgytų nekilnojamųjų daiktų, kurių vertė apelianto teigimu yra 18 825,30 Eur. Pirma, apeliantas nenurodo, kokie gi daiktai sudaro šią apelianto nurodomą kainą. Ieškovė nurodo, kad pas ją yra likę tik 57,92 Eur rinkos vertės indaplovė, įsigyta 2010 m., 57,92 Eur rinkos vertės skalbimo mašina, įsigyta 2009 m., 20,27 Eur rinkos vertės konvekcinė krosnelė, įsigyta 2009 m., 28,96 Eur rinkos vertės naudota pirkta indauja, 28,96 Eur rinkos vertės 1 dalis medinės sekcijos, įsigyta 2010 m., 28,96 Eur rinkos vertės dvigulė lova, įsigyta 2010 m., 14,48 Eur rinkos vertės naudota įsigyta drabužinė, 14,48 Eur rinkos vertės 2001 m. vaikams pirktas televizorius „Sony“, 14,48 Eur rinkos vertės kilimas, pirktas 2010 m., 20,27 Eur rinkos vertės neveikiantis dulkių siurblys, 144,81 Eur rinkos vertės neveikiantis televizoriaus „Samsung“, įsigytas 2011 m., 14,48 Eur rinkos vertės neveikiantis televizoriaus „Samsung“, kurių bendra vertė 445,99 Eur. Pažymėtina, kad dalijamas tik tas turtas, kuris faktiškai egzistuoja. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad yra daugiau turto, negu ieškovė nurodo, todėl visiškai pagrįstai buvo padalintas ieškovės nurodytas kilnojamasis turtas. Antra, apeliantas nepagrįstai remiasi UAB „Kraustymo komanda“ 2011 m. birželio 22 d. priėmimo-perdavimo aktu ir 2011 m. birželio 21 d. draudimo polisu, kuriuose nurodyta pervežamo iš Vokietijos kilnojamojo turto itin didelė vertė, o patys daiktai neidentifikuoti. Tai nėra turto vertę, esant ginčui, nustatantys dokumentai, be to, šie dokumentai yra 2011 metų, kai turto vertė turi būti nustatyta 2014 m. kainomis. Apeliantui, siekiant paneigti, ieškovės nurodytas turto vertes, kurios iš esmės nekelia abejonių, turėjo būti pateiktas šio turto vertinimas atliktas turto vertintojų arba prašoma skirti ekspertizę nustatyti šio turto vertę. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesirėmė apelianto pateiktu ilgalaikio turto nusidėvėjimo paskaičiavimu, nes dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.), o ne skaičiuojant turto nusidėvėjimą.

31Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

32Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-138/2014).

33Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja. Pažymėtina, kad vaikai nėra išreiškę noro gyventi su apeliantu, tačiau netgi išreiškus vaikams norą gyventi su apeliantu, teismas turėtų įvertinti, ar šis noras neprieštarauja jų interesams. Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais (teismas nenustatė priešingų aplinkybių), jiems sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog vaikų įprastos gyvenamosios vietos pakeitimas atitiktų jų interesus. Tai, kad apeliantas išsinuomojo erdvesnį butą, negu gyvena ieškovė su vaikais, nėra pagrindas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su apeliantu bei spręsti, jog pas apeliantą yra geresnės gyvenimo sąlygos. Sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti.

34Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas bei papildomas teismo sprendimas paliktini nepakeisti, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

36Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą bei 2015 m. gruodžio 9 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė K. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
    5. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė:
    1. santuoką... 6. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu K.... 7. K. U. priteisė 11 100 Eur vertės automobilį Honda Accord, valst. Nr. ( - ),... 8. L. U. priteisė 3 120 Eur vertės automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (... 9. Iš K. U. priteisė L. U. 4 000 Eur piniginę kompensaciją.... 10. Priteisė iš L. U. K. U. 573,46 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį.... 11. Iš ieškovės K. U. valstybei priteisė 274,38 Eur žyminio mokesčio ir... 12. Iš L. U. valstybei priteisė viso 92,98 Eur žyminio mokesčio ir procesinių... 13. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. papildomu... 14. Teismas vertino, kad šalys viena kitą kaltina netinkamu elgesiu, šeimos... 15. Atsakovas L. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono... 16. Motyvuose nurodė:
      1. Teismo teiginys, kad ieškovė gyvena... 17. Ieškovė atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti... 18. Motyvuose nurodė:
        1. Apelianto argumentai apie netinkamas... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 22. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 23. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.... 24. Apeliantas nurodo, kad santuoka turėjo būti nutraukta dėl ieškovės... 25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio... 26. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas... 28. Dėl automobilio Honda Accord ir kilnojamųjų neregistruotinų daiktų vertės... 29. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad nustatant automobilio Honda... 30. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai dėl šalių įgytų... 31. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. ... 32. Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi... 33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas... 34. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 35. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325... 36. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą bei...