Byla 3K-3-138/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Rimvydo Norkaus ir Vinco Versecko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei A. L. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo; institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti jo sūnaus M. J., gimusio 2005 m. rugpjūčio 3 d., gyvenamąją vietą su juo; nustatyti ieškinyje nurodytu būdu atsakovės bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovas nurodė, kad su atsakove susipažino 2004 metais, santuokos nesudarė. 2005 m. rugpjūčio 3 d. jiems gimė sūnus. Iki 2010 m. sausio 20 d. visi trys gyveno bute, esančiame ( - ). Nuo 2007 m. atsirado ieškovo ir atsakovės nesutarimų dėl sūnaus auginimo ir auklėjimo, nes, ieškovo teigimu, atsakovė aplaidžiai žiūrėjo į savo kaip motinos pareigas; bendravo su kitais vyrais; dėl atsakovės neištikimybės šalys nesudarė santuokos. Atsakovės psichinė būklė labai pablogėjo: ji tapo irzli, nekantri, naudojo prieš vaiką fizinį smurtą. Ieškovo nuomone, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, nes jis sūnumi visapusiškai rūpinasi, turi butą, nuolatinių pajamų, vaikas išreiškė norą gyventi kartu.

7Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį ir prašė nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo sūnui išlaikyti po 850 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų bei 1500 Lt išlaikymo skolą; 1547,20 Lt vaiko sveikatos priežiūros išlaidų atlyginimą. Atsakovės teigimu, šalių santykiai pašlijo dėl ieškovo būdo, jo psichologinio ir fizinio smurto. Pagal šalių sudarytą sutartį nuo 2008 metų atsakovė su vaiku gyvena atskirai; nors buvo susitarta, kad ieškovas teiks dalį išlaikymo, tačiau jo beveik neteikė, todėl susidarė 1500 Lt išlaikymo skola ir 1547,20 Lt skola už vaiko sveikatos priežiūrą. Atsakovės nuomone, priešingai nei ieškovas, ji tinkamai rūpinasi, auklėja ir prižiūri sūnų nuo gimimo, nenaudoja prieš jį fizinio smurto, nuomoja butą, turi nuolatinių pajamų, studijuoja, vaikas išreiškė norą gyventi su ja.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė nepilnamečio vaiko M. J. gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisė iš atsakovės sūnui išlaikyti 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovui, išlaikymą skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos; nustatė atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; atsakovės priešieškinį atmetė.

10Teismas nustatė, kad 2008 m. rugpjūčio 22 d. šalys sudarė sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant; susitarė, jog vaikas gyvens su atsakove. Tuo metu nebuvo šalių ginčo dėl netinkamo vienos jų tėvų valdžios vykdymo. Šalių santykiai pablogėjo ir tapo konfliktiški po to, kai atsakovė su vaiku išsikraustė iš buto, esančio ( - ) (nuo 2010 m. sausio 20 d.). Pasisakydamas dėl ieškovo argumento, kad atsakovė 2009 m. gruodžio mėnesį ir 2010 m. vasario 23 d. naudojo prieš vaiką fizinį smurtą ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, teismas nurodė, jog byloje nėra tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų – ikiteisminis tyrimas nepabaigtas ir atsakovei kaltinimai nepateikti. Teismas pažymėjo, kad liudytojų parodymai dėl smurto prieš vaiką naudojimo, šalių ryšio su juo prieštaringi: ieškovo nurodyti liudytojai teigiamai vertina jo ir vaiko santykius, atsakovės – jos ir vaiko santykius. D. J. (ieškovo motina) nurodė, kad atsakovė mušė vaiką 2007 metais, suduodama jam per galvą, apie prieš jį naudojamą smurtą pasakojo ir vaikas. Liudytoja V. V. (ieškovo pusbrolio žmona) paaiškino, kad ji girdėjo, kaip atsakovė vaiką aprėkė, o 2008 m. sodyboje matė, kaip ji sudavė jam ranka per užpakalį, vadino kvailiu, panašiu į tėvą. Remiantis liudytojo A. G. paaiškinimais, jis dažnai mato ieškovą su vaiku, jų santykiai šilti, artimi, ieškovas juo rūpinasi. Liudytojas J. J. (ieškovo draugas) nurodė, kad neseniai matė ieškovą su vaiku jo tėvų sodyboje, jų santykiai šilti, ieškovas su vaiku leidžia savo laisvalaikį; liudytojas yra girdėjęs, kaip atsakovė ant vaiko šaukė. Liudytojas S. J. (ieškovo tėvas) nurodė, kad kai vaikui buvo dveji treji metai jis matė, kaip atsakovė trenkė jam per galvą; liudytojo teigimu, atsakovė buvo sumušusi vaiką ir dėl to buvo kreiptasi į policiją; kai vaikas, pabuvęs su atsakove, atvažiuoja pas tėvą, jis negražiai kalba, tampa irzlus, nesukalbamas. Liudytojas G. A. (ieškovo tėvų draugas) patvirtino, kad ieškovo ir jo sūnaus santykiai puikūs, taip pat kad vaiko elgesys labai pasikeičia (pablogėja), jam pabuvus su atsakove. Liudytoja A. K. (berniuko krikšto motina) paaiškino, kad atsakovė su vaiku bendrauja gerai, šalims gyvenant kartu, ji, o ne ieškovas būdavo su vaiku lauke; šalys išsiskyrė dėl ieškovo pykčio protrūkių, jis atsakovę skriausdavo; liudytojos teigimu, ji niekada nematė atsakovės naudojant smurtą prieš vaiką. Liudytoja Z. M. (atsakovės motina) nurodė, kad, šalims gyvenant kartu, vaiku labiausiai rūpinosi atsakovė, o ieškovas prieš ją naudojo smurtą; vaiko santykiai su atsakove geri, šilti, vaikas su ja jaučiasi saugiai. Liudytoja I. M. (atsakovės bendradarbė) paaiškino, kad atsakovė yra rūpestinga, myli vaiką, šis jos nebijo. Liudytojas T. P. (atsakovės bendradarbis) parodė, kad jis nematė atsakovės smurtaujančios prieš vaiką, ji yra rūpestinga mama, girdėjo, jog ieškovas šiurkščiai elgėsi su atsakove ir neleido vaikui būti su ja.

11Teismas nurodė, kad teismo paskirtos Psichologinės ekspertizės metu apklausus vaiką nustatyta, kad jo santykiai su kiekvienu tėvų yra šilti ir betarpiški. Berniukui vienodai reikšmingi abu tėvai, jis neigiamai neatsiliepia nė apie vieną iš jam reikšmingų asmenų (tėvus, senelius). Nors berniukas teigia, kad nori gyventi su tėvu (ieškovu), tačiau pagal savo amžių dar negali visapusiškai teisingai suvokti byloje nagrinėjamos situacijos reikšmės, todėl negali savarankiškai suformuluoti savo nuomonės dėl nuolatinės gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo. Teismas, atsižvelgdamas į šias Psichologinės ekspertizės išvadas, sprendė, kad šalių pateikti antstolių surašytų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kuriuose pateikti šalių (jų artimųjų) pokalbiai su vaiku, nevertintini kaip įrodymai, patvirtinantys vaiko nuomonę dėl to, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi; vaiko nuomonei galėjo turėti įtakos aplinka, kurioje jis buvo: būdamas su atsakove, vaikas išreikšdavo norą gyventi su ja, būdamas pas ieškovą ar senelius – su ieškovu. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akto išvados paneigia aplinkybes, jog atsakovė smurtauja prieš vaiką, nes tokiu atveju vaikas jos bijotų ir jam būtų reikšmingesnis ieškovas (tėvas), ne atsakovė (motina). Vaikui atsakovė yra svarbi, jis ją myli, siekia jos dėmesio.

12Teismas nustatė, kad ieškovas vienas gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame (nuo 2011 m. gegužės 13 d.) dviejų kambarių bute; atskiro kambario vaikui bute neskirta, tačiau jam sudarytos visos sąlygos augti ir lavintis. Bylos nagrinėjimo metu vaikas gyveno po savaitę su kiekvienu tėvų. Kai vaikas būna pas ieškovą, jį prižiūri ieškovas ir seneliai (ieškovo tėvai), kartais ieškovas kartu su vaiku vyksta į darbą. Šios aplinkybės, teismo nuomone, sudaro pagrindą išvadai, kad, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, vaikas gyventų jam žinomoje, įprastoje gyvenamojoje aplinkoje. Ieškovas yra neteistas, sveikas, nėra duomenų, kad turi žalingų įpročių, baustas administracinėmis baudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jo vardu registruoti du automobiliai ir butas. Ieškovas dirba ir nuolat gauna pajamų. Pagal savo darbo pobūdį jis gali pakankamai laiko skirti vaikui. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė neturi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, jį nuomoja. Šiame bute, be atsakovės, gyvena jos draugas R. L. su sūnumi. R. L. pradėjo dirbti vienos bendrovės vadovu, mokosi kartu su atsakove Lietuvos edukologijos universitete ketvirtame kurse. Jo sūnus E. L. , gim. 1998 m. vasario 26 d., po tėvų santuokos nutraukimo liko gyventi su tėvu ir ketina mokytis ( - ). Abu nepilnamečiai vaikai turi atskirą kambarį su reikalingais baldais, jiems sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui ir žaisti. Šiuo metu atsakovė miega kartu su sūnumi, norėdama, kad jis įprastų miegoti vaikams skirtame kambaryje. Pagal savo darbo pobūdį atsakovė gali skirti vaikui pakankamai laiko. Kai vaikas būna pas atsakovę, ji juo rūpinasi ir prižiūri, kartais vaikas vyksta kartu su atsakove į darbą (į jos organizuojamus renginius vaikams). Atsakovė neteista, sveika, žalingų įpročių neturi, bausta administracinėmis baudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jos vardu registruotas vienas automobilis, dirba, nuolat gauna pajamų, mokosi; ketina sukurti šeimą su R. L. , tai reiškia, kad, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, vaikas gyventų šioje šeimoje. Teismas nustatė, kad R. L. teistas už sunkų nusikaltimą dešimties metų laisvės atėmimo bausme (netikrų pinigų ar vertybinių popierių laikymas arba paleidimas apyvarton). Bausmę jis atliko, teistumas išnyko 2008 m. liepos 18 d. Teismas pažymėjo, kad šalių sūnus su juo negyveno, nežinomas vaiko požiūris į jį kaip į motinos būsimą sutuoktinį (draugą), kaip ir R. L. požiūris į vaiką bei tai, ar nebus vaikui daroma neigiama įtaka. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, jam tektų gyventi kartu su atsakovės sutuoktinio (draugo) vaiku, kuris yra vyresnis, viename kambaryje. Prie R. L. vaiko šalių sūnus nepripratęs, jie kartu negyveno, nėra jų emocinių ryšių. Kadangi šalių sūnus yra labai jautrus, jam sunkiai sekasi susidraugauti, sunkiai pripranta prie naujos aplinkos, tai, gyvenant nuomojamame bute, motinos (atsakovės) šeimoje su svetimais žmonėmis, jam būtų sudarytos blogesnės sąlygos augti ir vystytis, nei gyvenant su tėvu (ieškovu) jam įprastoje aplinkoje. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, sprendė, kad abu tėvai vienodai myli vaiką ir juo rūpinasi. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu, taip jam bus sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos.

13Teismas, įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes, konstatavo, kad vaiko interesai geriau bus užtikrinti nustatant jo gyvenamąją vietą su ieškovu, o atsakovei turėtų būti suteikiama galimybė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Nustatydamas vaiko ir atsakovės bendravimo tvarką, teismas nurodė, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neužtikrina atsakovės teisės visapusiškai dalyvauti vaiką auklėjant, bendrauti su juo, todėl, įvertinęs tai, jog ieškovas neprieštarauja ir kitokios bendravimo tvarkos nustatymui, nustatė atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką savo nuožiūra; nors ieškovas nereikalavo priteisti iš atsakovės sūnui išlaikymo, tačiau teismas sprendė, kad, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, yra pagrindas peržengti pareikštų reikalavimų ribas ir jį priteisti.

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinio netenkino, priešieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečio vaiko M. J. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė iš ieškovo sūnui išlaikyti 700 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti atsakovei, išlaikymą skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos (2013 m. lapkričio 6-osios); nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką.

15Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, šalys pateikė naujų įrodymų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priėmė CPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas spręstinas atsižvelgiant į byloje pateiktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šalių galimybės išlaikyti sūnų, nustatė, kad atsakovė turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, užsiima individualia veikla, iš kurios nuolat gauna pajamų. Ieškovas turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra dviejų bendrovių akcininkas, iš kurių gauna per mėnesį labai nedaug pajamų, turi lėšų kredito įstaigose. Aplinkybių, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su namu, esantys ( - ), taip pat butas, esantis ( - ), teisėjų kolegija nevertino kaip galėjimo suteikti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas, nes tinkamos gyvenimo sąlygos turi būti sudarytos ten, kur vaikas gyvena, o, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, tokios sąlygos sudarytos tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovę, be to, tėvų materialinė padėtis nėra lemiama aplinkybė, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalys 2012 m. rugpjūčio 31 d. sudarė susitarimą dėl sūnaus pradinės mokyklos lankymo ir užklasinės veiklos; atsižvelgdamos į vaiko amžių, brandumą, sugebėjimus, talentus ir pažiūras, abi siekia užtikrinti tinkamą vaiko teisę į mokslą, poilsį ir laisvalaikį, sveikatos apsaugos, higienos, maitinimo sąlygas. Taigi, abi šalys turi finansinių galimybių išlaikyti sūnų ir suteikti jam visas reikalingas sąlygas sveikai augti ir vystytis.

16Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kiekvienos šalių gyvenamosios aplinkos sąlygų, vaiko prisirišimo prie ieškovo ir atsakovės, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko nuomonė dėl to, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, buvo formuojama jo gyvenamosios aplinkos (senelių ir tėvų), todėl negali būti vertinama kaip objektyvi. Byloje pateiktos ekspertizės išvados, vaikų ir šeimos psichologės A. Ž. konsultacijos patvirtina, kad vaikui reikšmingi abu tėvai, su kiekvienu jų jis šiltas, bendraujantis, aktyvus, prieraišus, apie abu tėvus atsiliepia vienodai teigiamai, išreiškė norą gyventi tiek su motina, tiek su tėvu, tačiau negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl nuolatinio gyvenimo su vienu jų. Aplinkybę, kad vaikas neapsisprendęs, su kuriuo tėvų nori likti gyventi, be kita ko, patvirtino teismo posėdyje apklausta ekspertė D. T., nurodydama, jog vaikas yra prisirišęs prie abiejų tėvų. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtinta, jog atsakovė prieš vaiką naudojo smurtą ar jo akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, t. y. rodė netinkamą pavyzdį.

17Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, nes atsakovės sutuoktinis (santuoka sudaryta 2011 m. gruodžio 1 d.) buvo teistas už sunkų nusikaltimą, o tai gali daryti neigiamą įtaką šalių nepilnamečiam sūnui, padaryta neištyrus ir neįvertinus reikšmingų aplinkybių; pažymėjo, kad kai tėvai turi kitus sutuoktinius, teismas turi išsiaiškinti tų asmenų požiūrį į vaiką, surinkti duomenis apie jų asmenines, dorovines savybes, ar jie nori dalyvauti auklėjant vaiką ir gyventi kartu su juo, o jei sutuoktinis turi savų vaikų ir vaikui gali tekti gyventi kartu su jais, išsiaiškinti vaikų tarpusavio santykius, tačiau pirmosios instancijos teismas šios pareigos neatliko. Nors iš Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2012 m. kovo 9 d. rašto matyti, kad, įvertinus šalių sūnaus psichologinę būklę, nustatyta, jog 2012 m. kovo 5 d. jis apie atsakovės šeimą atsiliepė neigiamai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo daryti išvados, kad vaikas, gyvendamas su atsakove, nuolat patiria stresą, yra skriaudžiamas. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikiamos išvados, kad šalių sūnus į naujus asmenis motinos (atsakovės) gyvenime reaguoja neutraliai, su R. L. ir jo sūnumi sutaria neblogai, užsiima bendra veikla. Nors šiose išvadose nurodoma, kad R. L. šalių sūnų sudrausmina, tačiau taip pat elgiasi ir su savo sūnumi. Teismo posėdžio metu R. L. paaiškino, kad nejaučia, jog atsakovės šeima jam būtų svetima, kartu žaidžia žaidimus, sportuoja, bendrauja, jei vaikai daro kažką ne taip, sudrausmina, su abiem elgiasi taip pat. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas priešišką atsakovės šeimos aplinką grindžia antstolio faktinių aplinkybių protokolais, ieškovo motinos D. J. dienoraščių išrašais, tačiau iš jų turinio matyti, jog daugelis vaikui užduotų klausimų menami, jo atsakymams įtakos turėjo aplinka, kurioje jis buvo. R. L. teistumas išnykęs, jo padarytas nusikaltimas nesmurtinis. R. L. šiuo metu dirba UAB „Investrum“, 2012 metais vidutiniškai per mėnesį gaudavo 250 Lt, o 2013 m. – 304 Lt, taip pat papildomai dirba užsienyje įmonėje Yellow Plant Sales LTD, per mėnesį uždirba 600 svarų; 2013 m. R. L. įgijo išsilavinimą Lietuvos edukologijos universitete; byloje nėra duomenų, kad baustas administracine ar kita tvarka.

18Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyrių dėl

19E. L. fizinio ir psichologinio smurto panaudojimo prieš šalių sūnų, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti; aplinkybė, kad E. L. prieš šalių sūnų nenaudoja fizinio smurto, patvirtina ir VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2012 m. kovo 16 d. pažyma Nr. 5, kurioje M. J. nepatvirtina, kad įbrolis jį skriaudžia; nurodė, jog jie pykstasi, erzinasi, E. L. mušasi, tačiau jie kartu žaidžia, klausosi muzikos ir kita. Mokymo įstaigų E. L. charakterizuojamas teigiamai, kaip stropus, pareigingas, sąžiningas, mandagus ir gerai besimokantis mokinys, lanko Š. M. krepšinio akademiją. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad tarp vaikų nėra didelio priešiškumo, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių jie negalėtų gyventi kartu. Įvertinusi atsakovės sutuoktinio požiūrį į vaiką, jo užimtumą, įgytą išsilavinimą, tiek atsakovės, tiek jos sutuoktinio norą tobulėti, teisėjų kolegija sprendė, kad vaikui gyvenant atsakovės šeimoje nekils grėsmės jo interesams, šeimos narių santykiai nekonfliktiški, R. L. sugebės tinkamai auklėti šalių sūnų ir jį prižiūrėti. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas yra neigiamai nusiteikęs prieš atsakovę ir jos šeimą, jai skirtu laiku trukdo atsakovei bendrauti su sūnumi, kreipdamasis į įvairias institucijas su skundais, siekia suformuoti apie atsakovę neigiamą nuomonę.

20Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, šalių paaiškinimus teismo posėdžiuose, teisėjų kolegija sprendė, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista, ją nustatant su atsakove; pažymėjo, jog, remiantis bylos duomenimis, ieškovas galbūt bendrauja su kita moterimi, kuri turi vaiką, apie kurį ieškovas neigiamai atsiliepia, tai reiškia, kad, nustačius šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, jis turėtų gyventi dar kitoje šeimoje, prie jos prisitaikyti, sukurti naujus emocinius ryšius. Byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad vaiko gyvenimas su motina (atsakovę) prieštarautų jo interesams.

21II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22Kasaciniu skundo ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

23Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, pažeidė Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalį, draudžiantį teikti privilegijas dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatytą teismo pareigą vadovautis vaiko interesais, Vaiko teisių konvencijos 19, 33, 34, 36-37, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43–47 straipsnius, CPK 177–185 straipsnius, nukrypo nuo ginčo klausimu formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos:

241. Kasatorius turi jam nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame šiuo metu gyvena ir kuriame gyventų vaikas, jeigu jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su kasatoriumi. Atsakovė gyvena nuomojamame bute, tai reiškia, kad vaikas neturi ir ateityje neturės į jį jokių teisių. Buto nuomos sutartis sudaroma trumpam terminui (vėliau pratęsiama), todėl vaikas turės nuolat keisti gyvenamąsias vietas, todėl patirs stresą ir psichologinę įtampą. Be to, kasatorius gyvena vienas, o atsakovė – su sutuoktiniu R. L. ir jo keturiolikos metų sūnumi E. L. Remiantis psichologės A. Ž., Teismo psichologinės ekspertizės akto išvadomis, E. L. skriaudžia šalių sūnų, jį muša, pravardžiuoja, vaikas bijo likti vienas su juo. Tai reiškia, kad atsakovės aplinka vaikui nesaugi, kelia jam baimę ir psichologinę įtampą. Šios išvados apeliacinės instancijos teismo nepaneigtos. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju nereikšmingos aplinkybės, kaip E. L. yra charakterizuojamas mokymo įstaigų, nes šioje byloje yra siekiama nustatyti, kuris iš tėvų vaikui gali užtikrinti saugią ir jo poreikius užtikrinančią aplinką. R. L. yra teistas už nusikaltimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad tai neturės neigiamos įtakos šalių sūnui, tokios išvados nemotyvavo (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, nors ir nustatęs, kad šalys turi iš esmės vienodas galimybes tinkamai pasirūpinti jų sūnaus gyvenimo sąlygomis ir auklėjimu, taip pat kad atsakovės aplinkoje vaikas patiria stresą ir su juo elgiamasi priešiškai, jo gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, taip, be kita ko, pažeidė Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus veiksmus (kreipimąsi į įvairias institucijas) nepagrįstai vertino kaip trukdymą atsakovei bendrauti su vaiku, o ne apsaugoti jo interesus. Tai, kad R. L. turi aukštąjį išsilavinimą ir dirba, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, neturi teisinės reikšmės, nes R. L. jokių teisių ar pareigų vaikui neturi ir negali turėti.

252. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 35 patvirtintoje Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium apžvalgoje nurodyta, kad, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, pirmiausiai turi būti akcentuojami vaiko interesai ir jų paisoma; sprendžiant šio pobūdžio bylas negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų; būtina atsižvelgti į tai, kuris iš tėvų gali užtikrinti vaikui nuolatinę gyvenamąją vietą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

262009 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009, išaiškinta, kad vaiko interesus kiekvienoje byloje reikia individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdieninių rūpesčių ir pan. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. T. v. D. I. , bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. G. v. V. N. , bylos Nr. 3K-3-506/2008, suformuluotos taisyklės, kad sprendimą nekeisti vaiko aplinkos lemia šie kriterijai: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas vaiko gyvenamąją vietą, šiais išaiškinimais nesivadovavo.

273. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas: iš kasatoriaus nepagrįstai priteistas atsakovei ekspertizės išlaidų atlyginimas – 610,40 Lt, nes už ekspertizės atlikimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo kasatorius, taip pat neaišku, kodėl atsakovei priteistas iš kasatoriaus 7000 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas, nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje nuspręsta priteisti 6000 Lt.

28Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

291. Atsakovės teigimu, pateiktas kasacinis skundas negalėjo būti priimtas, nes neatitinka CPK 347 straipsnio 3 dalies reikalavimų, t. y. tinkamai nepasirašytas. Kasacinio skundo kasatorius nepasirašė, jį pasirašiusi advokatė A. I. neįgaliota atstovauti kasatoriui kasaciniame teisme. Kartu su kasaciniu skundu pateikta atstovavimo sutartis, sudaryta su advokatu V. M., kuria advokatui pavesta atstovauti kasatoriui apeliacinės instancijos teisme, o advokatas V. M. šiuos veiksmus – atstovauti kasatoriui apeliacinės instancijos teisme – pavedė atlikti advokatei A. I. . Taigi, advokatė A. I. neturėjo įgaliojimo nei surašyti kasacinį skundą, nei jį pasirašyti. Be to, kasatorius sumokėjo žyminį mokestį tik už vieną neturtinį reikalavimą, nors atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo už du, t. y. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

302. Kasaciniame skunde ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustatinėja, pasisako tik dėl teisės aiškinimo ir taikymo pažeidimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kurių, atsakovės nuomone, kasatorius nenurodė ir nepagrindė.

313. Atsakovės įsitikinimu, aplinkybė, kad ji nuomoja butą, nepaneigia bylą nagrinėjusių teismų išvadų, jog atsakovė visą laiką suteikė sūnui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, rūpinosi jo sveikata, gebėjimų lavinimu. Kasatoriaus teiginys, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovė turės išsikraustyti, nepatvirtintas jokiais konkrečiais duomenimis. CK 6.482 straipsnyje nustatyta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį, todėl atsakovė galės ja pasinaudoti. Šalių sūnus nuo bylos nagrinėjimo teisme pradžios neturėjo stabilios nuolatinės gyvenamosios vietos, nes pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką vieną savaitę gyvendavo su kasatoriumi, kitą – su atsakove. Po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo vaikas jau pusantro mėnesio gyvena su atsakove, priprato prie gyvenamosios aplinkos ir naujos bendravimo su kasatoriumi tvarkos. Dėl to šiuo metu vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas pažeistų jo teisę į saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką. Be to, neaišku, kokią įtaką vaiko emocinei būsenai ir jos raidai turėtų tai, kad kasatorius bendrauja su moterimi, kurios sūnui jaučia priešiškumą. Kasatoriaus argumentas, kad vaikas bijo atsakovės sutuoktinio, grindžiamas VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2012 m. kovo 9 d. raštu, kuris parengtas kasatoriaus iniciatyva, jam be atsakovės žinios nuvykus su sūnumi pas psichologę, atsakovei nedalyvaujant, neturint galimybės jai ir teismui suformuluoti reikšmingų klausimų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šiuo raštu nesirėmė. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad kasatorius ir jo artimieji siekia neigiamai nuteikti vaiką prieš atsakovę ir jos sutuoktinį bei jo sūnų. Šalių vaikas neigia, kad įbrolis prieš jį smurtauja, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vaikai nenusiteikę priešiškai, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negalėtų gyventi kartu. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip konkrečiai R. L. teistumas gali turėti įtakos vaiko raidai. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad šalių sūnus yra netinkamai auklėjamas. Tai, kad atsakovės sutuoktinio sūnus gerai mokosi, sportuoja, patvirtina sutuoktinio atsakingą požiūrį į vaikų auklėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės sutuoktinio gebėjimą dalyvauti vaikus auklėjant, pagrįstai jo teistumo nevertino kaip esminės aplinkybės, atsižvelgė į tai, kad R. L. bausmę atliko dar 2005 m., įgijo aukštąjį išsilavinimą, dirbo dviejuose darbuose, apibūdinamas teigiamai, vienodai vertina abu vaikus. Apeliacinės instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad kasatorius yra priešiškai nusiteikęs prieš atsakovę ir jos šeimą, turėdamas galimybę, trukdo atsakovei bendrauti su vaiku, siekia suformuoti vaikui apie ją neigiamą nuomonę. Atsakovės teigimu, ji niekada netrukdė kasatoriui bendrauti su vaiku, laikėsi nustatytos bendravimo tvarkos. Kasatorius bendravimo tvarkos nesilaikė, todėl, atsakovės nuomone, tikėtina, kad, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, nesilaikys jos ir toliau, taip nebus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais, kils grėsmė, kad vaikui bus formuojama neigiama nuomonė apie atsakovę ir kitus jos šeimos narius. Be to, atsakovės teigimu, reikšminga ir tai, kad dėl kasatoriaus darbo pobūdžio – renginių suaugusiesiems organizavimas – jam tenka dažnai vykti į darbą vakare ar net naktį, todėl jis negali tinkamai pasirūpinti mažamečiu vaiku. Atsakovė darbo dienomis dirba iki 17 val. darželyje, todėl turi galimybę pasirūpinti sūnumi po pamokų ir savaitgaliais, yra įgijusi aukštąjį universitetinį sveikos gyvensenos pedagogikos išsilavinimą, dirba su mažamečiais vaikais, todėl gali geriau pasirūpinti sūnaus auklėjimu ir mokymu. Vaiko sveikata silpna, jam reikalinga nuolatinė priežiūra.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl šeimos aplinkos sąlygų, kaip vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų nustatymo kriterijaus

34CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio

352 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013).

36Remiantis įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos ir nuosekliai išplėtotos esminės taisyklės bei kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turi nagrinėti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų bylas. Kasaciniame skunde keliamas vieno iš vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų – šeimos aplinkos sąlygų – aiškinimo ir taikymo klausimas.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

38Kasaciniame skunde, nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakove (motina), nurodoma, jog atsakovės materialinės ir šeimos aplinkos sąlygos neužtikrina vaiko teisės sveikai augti ir vystytis, t. y. atsakovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio būsto, jos sutuoktinis yra teistas už nusikaltimą, kartu gyvena atsakovės sutuoktinio nepilnametis sūnus, kuris yra vyresnis už šalių sūnų ir jį skriaudžia (pravardžiuoja, muša ir kt.). Remiantis pateiktais kasacinio skundo argumentais, darytina išvada, kad kasatorius iš esmės kelia klausimus, susijusius su faktinių aplinkybių nustatymu ir jų įvertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas nenustatinėja ir nesprendžia iš naujo dėl faktinių bylos aplinkybių, o pasisako tik dėl klausimų, susijusių su teisės aiškinimu ir taikymu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pasisako dėl pirmiau nurodytų kasacinio skundo argumentų tik tuo aspektu, ar teismai tinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–185 straipsniai), taip pat reikšmingas ginčui spręsti materialiosios teisės normas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų turinį, pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, tyrė ir vertino įrodymus, patvirtinančius kiekvieno tėvų gyvenimo sąlygas ir finansines galimybes patenkinti būtinuosius vaiko poreikius, bei priėjo prie išvados, jog abiejų tėvų gyvenimo sąlygos ir finansinės galimybės užtikrinti vaiko interesus panašios: abi šalys turi aukštąjį išsilavinimą, dirba ir gauna pajamų, turi nuolatines gyvenamąsias vietas, kurios tinkamai įrengtos nepilnamečio vaiko poreikiams (poilsiui, ugdymuisi, žaidimams ir kt.) patenkinti. Dėl to teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kasatoriumi, vaikui bus sudarytos daug geresnės gyvenimo sąlygos, nei jam gyvenant su atsakove. Aplinkybė, kad kasatorius turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą, o atsakovė su šeima gyvena nuomojamame bute, savaime nevertintina kaip pakankamas pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su kasatoriumi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. L. Š. , bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Šiuo atveju, minėta, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamojo būsto ir tinkamų gyvenimo sąlygų poreikiai gali būti patenkinami abiejų šalių.

39Bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kurio iš tėvų gyvenamojoje aplinkoje labiausiai bus užtikrinti vaiko emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, priėjo prie skirtingų išvadų: pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė turi naują šeimą – susituokė su

40R. L. , kuris turi nepilnametį sūnų ir visi gyvena kartu, sprendė, jog nurodyti poreikiai bus geriau užtikrinami tėvo (kasatoriaus) aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad naujojoje atsakovės šeimoje šalių sūnaus sveikai emocinei ir psichinei raidai keliama grėsmė, tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai nepritarė. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo sprendime, pirmosios instancijos teismo išvada, jog vaiko saugumo ir emocinio stabilumo poreikiai bus labiau užtikrinti, jam gyvenant su kasatoriumi, padaryta nenustačius visų reikšmingų tokiai išvadai padaryti aplinkybių ir nesurinkus visų reikalingų įrodymų, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad neaišku, koks yra atsakovės sutuoktinio požiūris į šalių sūnų ir koks yra vaiko požiūris į jį, kaip vaikas sutaria su sutuoktinio sūnumi, ar vaikui nebus daromas neigiamas poveikis, tačiau jokių šiuos duomenis galinčių suteikti įrodymų iš šalių nereikalavo ir savo iniciatyva nerinko. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo turi būti grindžiama visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šį įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo taisyklių pažeidimą, jį ištaisė, surinkdamas papildomus įrodymus byloje: VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2012 m. kovo 9 d. raštą, paskirdamas Teismo psichiatrijos ekspertizę, atsižvelgdamas į R. L. paaiškinimus. Ištyręs ir įvertinęs šiuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės gyvenamojoje aplinkoje nebus užtikrintas vaiko fizinis ir socialinis saugumas.

41Kasatorius, be kita ko, nurodo, kad R. L. yra teistas už nusikaltimą, todėl, šalių sūnui gyvenant kartu su juo, nebus užtikrintas tinkamas vaiko dorovinis, moralinis vystymasis. Teisėjų kolegija sutinka, kad vieno iš skyriumi gyvenančių tėvų ar jų naujųjų partnerių ar sutuoktinių teistumas, yra viena iš aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti ir kartu su kitais įrodymais byloje įvertinti, spręsdamas dėl šeimos aplinkos sąlygų vaiko tinkamam doroviniam, moraliniam vystymuisi tinkamumo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad R. L. 2000 m. buvo nuteistas už nusikaltimą finansų sistemai (netikrų pinigų ar vertybinių popierių laikymas arba paleidimas apyvarton), bausmę jis atliko, teistumas išnyko 2008 m. liepos 18 d. Atlikęs bausmę, R. L. mokėsi, dirbo, byloje nėra duomenų ir bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad šiuo metu jo elgesys gali turėti žalingą poveikį šalių sūnaus vystymuisi ir moralinių nuostatų formavimuisi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai R. L. teistumo nevertino kaip aplinkybės, turinčios didesnę reikšmę nei kitos aplinkybės, sprendžiant dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo.

42Dėl kitų bylą nagrinėjusių teismų nustatytų ir reikšmingų, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, kriterijų (pvz., vaiko noro), tinkamo aiškinimo ir taikymo šioje byloje ginčo nėra ir kasacinio skundo argumentų nepateikta, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

43Atsiliepime į kasacinį skundą, be kita ko, pateikiama argumentų, kad kasatoriaus kasacinis skundas pateiktas neįgalioto asmens, nes kartu su kasaciniu skundu nepateikta advokatės

44A. I. ir kasatoriaus sudaryta atstovavimo sutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius patvirtino, jog advokatė A. I. yra jo atstovė, įgaliota atstovauti jam kasaciniame teisme, todėl nėra pagrindo spręsti, jog kasacinis skundas pateiktas neįgalioto asmens. Kiti atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų taip pat nepasisako.

45Atsižvelgdama į aktualias ginčui spręsti teisės aktų nuostatas, ginčo klausimais išdėstytus teisinius argumentus ir byloje teismų nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog šiuo metu vaiko interesus labiausiai atitinka jo gyvenamosios vietos su atsakove nustatymas, tinkamai aiškino ir taikė vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias materialiosios bei proceso teisės normas, šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl, atsižvelgiant į kasaciniame skunde suformuluotus argumentus, nėra pagrindo panaikinti ar iš esmės pakeisti skundžiamą sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nuspręsta priteisti iš kasatoriaus atsakovei 6000 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų jos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje priteista 7000 Lt, todėl ši apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis keistina, priteisiant atsakovei iš kasatoriaus 6000 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo; atsižvelgiant į tai, kad už Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo kasatorius (T. 2 t., b. l. 188; T. 3 t., b. l. 20), tačiau šios ekspertizės atlikimo išlaidų atlyginimas priteistas iš kasatoriaus atsakovei, tai apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista atsakovei iš kasatoriaus 1935,90 Lt už ekspertizės atlikimą, keistina, priteisiant atsakovei iš kasatoriaus už ekspertizės atlikimą 1325,50 Lt. Atsakovė prašo priteisti atstovavimo išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą, tačiau nepateikia jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 23,38 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kuria priteistas atsakovei A. L. (a. k. ( - ) iš ieškovo S. J. (a. k. ( - ) 7000 (septynių tūkstančių) Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas ir 1935,90 Lt (vienas tūkstantis devyni šimtai trisdešimt penki litai 90 ct) už ekspertizės atlikimą, pakeisti bei priteisti atsakovei A. L. (a. k. ( - ) iš ieškovo S. J. (a. k. ( - ) 6000 (šešis tūkstančius) Lt atstovavimo išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą ir 1325,50 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt penkis litus 50 ct) už ekspertizės atlikimą apeliacinės instancijos teisme.

49Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

50Priteisti iš ieškovo S. J. (a. k. ( - ) 23,38 Lt (dvidešimt tris litus 38 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą valstybei. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

51Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių vaiko gyvenamosios... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti jo sūnaus M. J., gimusio... 7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį ir prašė... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad 2008 m. rugpjūčio 22 d. šalys sudarė sutartį dėl... 11. Teismas nurodė, kad teismo paskirtos Psichologinės ekspertizės metu... 12. Teismas nustatė, kad ieškovas vienas gyvena jam asmeninės nuosavybės teise... 13. Teismas, įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes, konstatavo, kad vaiko... 14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 15. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos... 16. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kiekvienos šalių gyvenamosios aplinkos... 17. Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios... 18. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus... 19. E. L. fizinio ir psichologinio smurto panaudojimo prieš šalių sūnų,... 20. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į... 21. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 22. Kasaciniu skundo ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 23. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas vaiko... 24. 1. Kasatorius turi jam nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame šiuo... 25. 2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr.... 26. 2009 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. P. v. V. P.,... 27. 3. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė... 28. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir skundžiamą... 29. 1. Atsakovės teigimu, pateiktas kasacinis skundas negalėjo būti priimtas,... 30. 2. Kasaciniame skunde ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nustatytos... 31. 3. Atsakovės įsitikinimu, aplinkybė, kad ji nuomoja butą, nepaneigia bylą... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl šeimos aplinkos... 34. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir... 35. 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą,... 36. Remiantis įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos... 38. Kasaciniame skunde, nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 39. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kurio iš tėvų gyvenamojoje aplinkoje... 40. R. L. , kuris turi nepilnametį sūnų ir visi gyvena kartu, sprendė, jog... 41. Kasatorius, be kita ko, nurodo, kad R. L. yra teistas už nusikaltimą, todėl,... 42. Dėl kitų bylą nagrinėjusių teismų nustatytų ir reikšmingų,... 43. Atsiliepime į kasacinį skundą, be kita ko, pateikiama argumentų, kad... 44. A. I. ir kasatoriaus sudaryta atstovavimo sutartis. Teisėjų kolegija pažymi,... 45. Atsižvelgdama į aktualias ginčui spręsti teisės aktų nuostatas, ginčo... 46. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nuspręsta... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 49. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 50. Priteisti iš ieškovo S. J. (a. k. ( - ) 23,38 Lt (dvidešimt tris litus 38... 51. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...