Byla e2A-1756-259/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. S., L. S. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. S., L. S., A. J. ir K. K. patikslintus ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auto ABC“ dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės UAB „Auto ABC“:

7-

8ieškovui B. S. (kaip ieškovės K. S., mirusios ( - ), teisių perėmėjui) 9 840,61 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas;

9-

10ieškovui A. J. 4 308 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas;

11-

12ieškovams B. S. ir L. S. 12 825,58 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas;

13-

14ieškovei K. K. 5 663,81 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas;

152.

16Ieškovai nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu atkūrė K. S. nuosavybės teises natūra į žemės sklypą, esantį ( - ). Ieškovai nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį ( - ), įgijo 2014 m. kovo 21 d. ir 2014 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų su K. S., pagrindu. K. S. mirė ( - ). Po jos mirties palikimą priėmė ieškovas B. S. Atsakovė iki nuosavybės teisių K. S. atkūrimo naudojosi žemės sklype, ( - ), neįregistruotais statiniais – estakada, asfalto aikštele ir tvoromis. Ieškovų duomenimis, atsakovė žemės sklype esančių statinių naudojimo nenutraukė ir po to, kai sužinojo apie priimtą sprendimą atkurti K. S. nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį ( - ). Ieškovai nuolat ragino atsakovę arba atlaisvinti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, arba sumokėti jiems pinigus už žemės sklypo naudojimą pagal rinkoje galiojančias nuomos kainas, arba nupirkti ginčo žemės sklypą. Atsakovė nesutiko su ieškovais sudaryti nei nuomos, nei pirkimo–pardavimo sutarties, be to, nenutraukė ir neteisėto žemės sklypo naudojimo. Ieškovai A. J., L. S. ir B. S. jiems nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis pardavė 2017 m. liepos 21 d. UAB „( - )“. Ieškovų nuomone, atsakovės su K. S., mirusia ( - ), o vėliau ir su kitais ieškovais nesuderintas žemės sklypo naudojimas pažeidė jų teises ir teisėtus interesus. Ieškovai dėl atsakovės veiksmų (dėl to, kad pastaroji nenutraukė žemės sklypo naudojimo) negalėjo naudoti jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo dalių pagal paskirtį, negalėjo jų išnuomoti, parduoti. Atsakovė, piktybiškai nesudarydama su ieškovais jų siūlytos nuomos sutarties ir nemokėdama nuomos mokesčio, nepagrįstai praturtėjo, kadangi tokiu būdu sumažino savo veiklos sąnaudas. Tuo tarpu ieškovai negautų pajamų forma patyrė nuostolius, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovai prašomus priteisti nuostolių dydžius paskaičiavo remiantis 2017 m. spalio 31 d. teismo eksperto parengtu Turto ekspertizės aktu.

173.

18Atsakovė UAB „Auto ABC“ su ieškovų ieškiniais, patikslintais ieškiniais, pareiškimais dėl ieškinių dalyko pakeitimo nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad nėra sąlygų jos atžvilgiu taikyti deliktinę atsakomybę. Šiuo atveju ieškovai nenurodė, kuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai bei kaltė. Be to, atsakovės nuomone, ieškovai neįrodė ir tai, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė realius, negautų pajamų forma, nuostolius. Priešingai, atsakovės veiksmai visuomet atitiko ir atitinka teisės normų reikalavimus bei atidaus ir rūpestingo asmens elgesį. Atsakovė nuo 1987 metų naudojosi statiniais, estakada, asfalto bei žvyro aikštelėmis, tvoromis, esančiais žemės sklype ( - ), kuris, atsakovės nuomone, buvo neteisėtai suformuotas ir grąžintas K. S. Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą atkurti nuosavybės teises ir grąžinti natūra žemės sklypą, esantį ( - ), K. S. Taip pat atsakovė kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių į kiemo statinius, esančius minėtame žemės sklype, pripažinimo. Tai patvirtina, kad atsakovė nuosekliai gynė teismuose savo nuosavybės teises į statinius, esančius ginčo žemės sklype. Ieškovai niekada neketino išnuomoti ginčo žemės sklypo kitiems asmenims, o atsakovė - nuomotis žemės sklypo iš ieškovų. Šiuo atveju galioja sutarties laisvės principas, o pareigos atsakovei nuomotis ieškovų žemės sklypą nenustatė ir nenustato joks įstatymas. Atsakovė netrukdė ieškovams disponuoti ginčo žemės sklypu. Pažymėjo, kad ieškovams priklausančiam žemės sklypui niekada nebuvo taikytas areštas, todėl, nepaisant vykusių teismo procesų, ieškovai galėjo laisvai disponuoti savo turtu.

19II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

204.

21Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų K. K., A. J., L. S. ir B. S. lygiomis dalimis, t. y. po 680 Eur, bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Auto ABC“.

225.

23Teismas nurodė, kad ieškovų teigimu, atsakovė neteisėtai, be jų leidimo, sutikimo, nemokėdama nuomos mokesčio, naudojosi jiems priklausančiu žemės sklypu (jo dalimi), todėl ir privalo atlyginti jų prašomus priteisti nuostolius. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016 suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, teismas sprendė, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo nuostatų, o turi būti sprendžiamas klausimas dėl deliktinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo.

246.

25Teismas nurodė, kad ieškovai nuostolius, kuriuos prašė priteisti iš atsakovės, paskaičiavo remdamiesi žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuomos vertės nustatymo Turto ekspertizės aktu. Minėtame akte nurodyta, kad žemės sklypo nuomos rinkos vertės vidurkis buvo 0,396 Eur/kv. m per mėnesį. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti teismo eksperto V. Č. Turto ekspertizės akte padarytoms išvadoms dėl žemės sklypo nuomos rinkos vertės, tačiau, teismo vertinimu, ieškovai neišnuomojo, nepardavė ieškinyje nurodytais laikotarpiais jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalių ir negavo pajamų dėl nepakankamų savo pastangų, o ne dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo. Be to, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai patyrė prašomus priteisti nuostolius negautų pajamų forma dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

267.

27Teismo vertinimu, ieškovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad nurodytais laikotarpiais turėjo realią galimybę išnuomoti, parduoti žemės sklypą, jo dalį, kad vyko derybos dėl žemės sklypo su potencialiais nuomininkais ar pirkėjais. Nurodė, kad 2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu ieškovas B. S. teigė, kad nurodytu laikotarpiu nemėgino nei parduoti, nei išnuomoti kitiems asmenis jam su sutuoktine L. S. nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies. Analogiškas aplinkybes nurodė ir ieškovas A. J. bei ieškovės K. K. atstovas pagal įgaliojimą A. K. Minėto teismo posėdžio metu ieškovai B. S. ir A. J. pripažino, kad skelbimų (dėl žemės sklypo nuomos ar pirkimo–pardavimo) niekur nedėjo, su potencialiais nuomininkais ar pirkėjais iki 2016 m. birželio 7 d. (iki pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodyto termino) nebendravo. Kaip nurodė ieškovai, išsinuomoti arba nupirkti žemės sklypą siūlė tik pačiai atsakovei, kuri sudaryti sutartis su jais atsisakė. Ieškovės K. K. atstovas pagal įgaliojimą A. K. nurodė, kad K. K. žemės sklypo dalies pirkimu domėjosi liudytoja A. B.

288.

29Teismo vertinimu, liudytojos A. B. parodymai nepatvirtina fakto, kad ieškovai turėjo realią galimybę parduoti žemės sklypą, tačiau to nepadarė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų dėl šių priežasčių: visų pirma, įgaliotas asmuo A. K. buvo apklaustas 2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu, o liudytoja A. B. daugiau kaip po dviejų mėnesių, t. y. 2018 m. gegužės 30 d. A. K. apklausos metu ne vieną kartą pakartojo, kad su liudytoja A. B. nesutarė dėl žemės sklypo kainos, nes, kaip nurodė, jai buvo per brangu, be to, jai netiko įvažiavimas į žemės sklypą; antra, liudytoja A. B. nurodė, jog jai komercinei veiklai vykdyti reikalingi 8 arai žemės sklypo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (5 t., b. l. 111–112) patvirtina, kad ieškovės K. K. vardu yra registruota tik apie 4 arus žemės sklypo; trečia, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad jokie teisminiai ginčai tarp šalių, išskyrus nagrinėjamą bylą, 2017 m. birželio mėnesį nevyko ir šiuo metu nevyksta. Ši civilinė byla yra iškelta ne atsakovės, o pačių ieškovų iniciatyva. Šioje byloje ieškovai prašo priteisti iš atsakovės nuostolius negautų pajamų forma. Atsakovė šioje byloje ieškovų nuosavybės teisių į šį žemės sklypą neginčija. Klausimas dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo buvo išspręstas iki A. K. ir liudytojos A. B. susitikimo, kuris įvyko 2017 m. birželio mėn. Kaip minėta sprendimo 7 punkte, Kauno apygardos administracinis teismas dar 2016 m. gegužės 23 d. administracinėje byloje Nr. I-778-644/2016 priėmė sprendimą dėl atsakovės pateikto skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 29 d. priimto sprendimo atkurti K. S. nuosavybės teise į žemės sklypą. Sprendimas įsiteisėjo 2016 m. birželio 7 d. Be to, ieškovai šioje civilinėje byloje nereiškė ir nereiškia reikalavimų dėl žemės sklypo išreikalavimo iš atsakovės neteisėto valdymo; ketvirta, liudytoja A. B. buvo atvykusi apžiūrėti žemės sklypo 2017 m. birželio mėn., tuo tarpu ieškovai nuostolius pašo priteisti iki 2014 m. balandžio 4 d., 2016 m. birželio 7 d. ir 2017 m. vasario 6 d. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovų argumentai ir aplinkybės, kad jie negalėjo gauti ir negavo pajamų dėl atsakovės veiksmų, t. y. dėl to, kad atsakovė, kaip nurodė ieškovai, naudojosi jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, yra nepagrįsti, neįrodyti.

309.

31Teismas nurodė, kad ieškovų įrodinėjamas aplinkybes dėl žalos padarymo paneigia ir tas faktas, kad šiuo metu ieškovai B. S., L. S. ir A. J. jiems nuosavybės teise priklausiusią žemės sklypo dalį yra pardavę UAB „( - )“. 2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu ieškovas B. S. nurodė, kad patys savo iniciatyva žemės sklypo pirkėjų neieškojo. Juos susirado pati UAB „( - )“, paskambino telefonu ir pasiūlė nupirkti jų žemės sklypą. Su pirkėja suderino kainą ir žemės sklypą pardavė. Analogiškas aplinkybės dėl žemės sklypo pardavimo UAB „( - )“ nurodė ir ieškovas A. J. Teismo vertinimu, net nedėdami jokių pastangų ieškovai sugebėjo parduoti žemės sklypą, esantį ( - ). Tai patvirtina vertinimus, kad ieškovai nuostolių negautų pajamų forma neturėjo.

3210.

33Teismas taip pat nurodė, kad šalių, jų atstovų, liudytojų V. P. ir R. Č.-P. parodymai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp bylos šalių vyko ginčai ir derybos dėl žemės sklypo naudojimo, nuomos, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir atsiskaitymo su ieškovais. Šie įrodymai, teismo vertinimu, taip pat patvirtina tai, kad ieškovai turėjo interesą ir ketinimus gauti atlygį vienokiu ar kitokiu pagrindu būtent iš atsakovės, tačiau nepatvirtina ir negali patvirtinti fakto, kad ieškovai turėjo ketinimą parduoti ar išnuomoti kitiems asmenis jiems nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis. Ta aplinkybė, jog tarp ieškovų ir atsakovės nei nuomos, nei pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, neįrodo žalos [padarymo fakto, galioja sutarties laisvės principas ir priversti atsakovę sudaryti nuomos ar kitokią sutartį negalima, nes įstatymai tokios pareigos atsakovei nenumato. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovai neturi teisės ir pagrindo reikalauti iš atsakovės atlyginti nuostolius ir tuo pagrindu, kad atsakovė su jais po 2014 m. sausio mėn. įvykusio susitikimo nesudarė žemės sklypo nuomos sutarties.

3411.

35Be to, teismo vertinimu, ieškovai neįrodė ir kitos būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. ieškovai neįrodė, kad atsakovė nuolat, nepertraukiamai savo veiklai vykdyti (automobilių praktinio vairavimo pamokoms) be jų leidimo ir sutikimo naudojosi jiems nuosavybės teise priklausančiu žemė sklypu. Teismo vertinimu, atsakovės neteisėtų veiksmų nepatvirtina nei 2014 m. vasario 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-14-15 (1 t., b .l. 6–7), nei TV laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ (stop-kadrai) (2 t., b .l. 94–99), nei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai dėl šių priežasčių: visų pirma, protokole nurodyti statiniai, tokie kaip aikštelė, estakada, tvora, buvo pastatyti iki nuosavybės teisių į žemės sklypą K. S. atkūrimo, t. y. iki 2013 m. gegužės 29 d.; antra, ginčo žemės sklypu, o konkrečiau – jame esančiais statiniais, atsakovė naudojosi savo veiklai vykdyti iki atkuriant nuosavybės teises K. S. į žemės sklypą; trečia, protokole tik nurodyta, kad didesnėje aikštelės dalyje yra įvairiai išdėstyti nešiojami bokšteliai, skirti mokyti vairuoti transporto priemones, tačiau šis protokolas nepatvirtina nei kas, nei kokiu pagrindu, nei kada ant žemės sklypo sudėliojo fotonuotraukose matomus signalinius kelio kūgelius; ketvirta, kartu su protokolu pateiktose nuotraukose matosi viena transporto priemonė su „M“ ženklu ant stogo. Šis konstatuotas faktas, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad transporto priemonė priklausė atsakovei ir kad tuo metu būtent atsakovės darbuotojai darbo metu, o ne, pavyzdžiui, darbuotojai ne darbo metu, ar visai pašaliniai asmenys, vykdė praktines vairavimo pamokas ar kitokiu tikslu naudojosi ieškovų žemės sklype esančiais statiniais; penkta, protokolas buvo surašytas 2014 m. vasario 28 d. Tuo metu žemės sklypas priklausė tik K. S., todėl kiti ieškovai, siekdami įrodyti, kad atsakovė naudojosi jų žemės sklypu po to, kai jie tapo žemės sklypo savininkais, teismo vertinimu, remtis šiuo įrodymu net neturi pagrindo; šešta, liudytojų R. Č.-P, V. P. parodymai, nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas, 2012 m. balandžio 18 d. nuomos sutartis patvirtina, kad atsakovė savo veiklai tinkamai vykdyti (teikti vairavimo pamokas) jau nuo 2012 m. balandžio 18 d. turėjo ir šiuo metu turi kitą žemės sklypą, esantį ( - ). Šis žemės sklypas atsakovės internetiniame tinklalapyje www.autoabc.lt nurodytas kaip mokymo aikštelė. Todėl tikėtina, kad atsakovei, tinkamai vykdyti komercinę veiklą, t. y. teikti vairavimo pamokas, naudotis ieškovų žemės sklypu nebuvo neišvengiamai būtina; septinta, liudytojos R. Č.-P. parodymai ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos raštas (6 t., b. l. 8) patvirtina, kad 2015 m. kovo 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai adresu ( - ) vykdė prevencinę švietėjišką priemonę transporto priemonių vairuotojams „Vairavimas atliekant pašalinius veiksnius”. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovų į bylą pateikti TV laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ (stop-kadrai), taip pat nepatvirtina fakto, kad atsakovė ieškovų reikalaujamos priteisti žalos padarymo laikotarpiu aktyviai naudojosi ginčo sklypu savo komercinei veiklai vykdyti ir juolab, kad dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovai negalėjo parduoti ar išnuomoti žemės sklypo ir gauti iš to pajamas.

36III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3712.

38Apeliaciniame skunde ieškovai B. S., L. S. ir A. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – apeliantų patikslintą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3912.1.

40Teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad „ieškovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ieškiniuose, pareiškimuose dėl ieškinių dalykų pakeitimo nurodytais laikotarpiais turėjo realią galimybę išnuomoti, parduoti žemės sklypą, jo dalį, kad vyko derybos dėl žemės sklypo su potencialiais nuomininkais ar pirkėjais“. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovė nuolat naudojosi ginčo sklypu. Tiek ieškovų pakviesti liudytojai, tiek ir patys ieškovai bei jų atstovai nuosekliai teigė, kad ieškovai siekė išnuomoti arba parduoti ginčo sklypą būtent atsakovei, suprasdami, kad jai yra naudingiausia šį sklypą nusipirkti ir/ar išsinuomoti, kad jos veikla reikalauja tokio pobūdžio ir lokacijos teritorijos. Atsakovė 2014 m. sausio 3 d. susitikime atsakovės buveinėje nurodė, kad ieškos pirkimui reikalingų lėšų, tačiau sklypo nei pirko, nei pateikė kokį nors atsakymą dėl jo nuomos. Tai patvirtino ir atsakovės vadovai, teigdami, kad vyko derybos dėl sklypo pardavimo, tačiau jie pirkti jo neva nenorėjo.

4112.2.

42Teismas neišsamiai ir neobjektyviai vertino byloje surinktą medžiagą, dėl to padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors teismas akcentavo, kad patys ieškovai neieškojo sklypo nuomininko, tačiau gana sudėtinga yra ieškoti užimtam sklypui tiek pirkėjo, tiek nuomininko, žinant, kad realiai negalėsi aprodyti jiems svetimo asmens užimto sklypo. Iš šalių susirašinėjimo ir derybų fakto yra akivaizdu, kad ieškovai nuolatos siekė sklypo naudojimo atlygintinumo, pradedant 2013 m. gruodžio 2 d. pranešimu atsakovei bei vėlesniais 2014-2016 metų pranešimais bei reikalavimais. Galiausiai, į bylą buvo pateiktas pačios atsakovės 2014 m. vasario 7 d. Kauno apygardos teismui pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriame atsakovė teigia, jog „... priešingu atveju K. S. grasinosi užtverti UAB „Auto ABC“ šiuo metu naudojamą ir K. S. priklausantį žemės sklypą ir parduoti jį tretiesiems asmenims“. Yra ir kitų analogiškų dokumentų, kuriais atsakovė bandė realizuoti savo naudojimo teises į ginčo sklypą, prašydama teismų pripažinti jai nuosavybės teises į statinius jame, taip pat prašydama panaikinti 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą ar bent sustabdyti jo galiojimą.

4312.3.

44Teismas nepagrįstai nevertino antstolio protokole užfiksuotos aplinkybės apie atsakovės samdomo sargo elgesį, koncentruodamasis į kitą atskirą faktą – automobilį su skiriamaisiais atsakovės ženklais ir logotipu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šis „protokolas nepatvirtina nei kas, nei kokiu pagrindu, nei kada ant žemės sklypo sudėliojo fotonuotraukose matomus signalinius kelio kūgelius“. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad priversti atsakovę sudaryti nuomos ar kitokią sutartį negalima, nes įstatymai tokios pareigos atsakovei nenumato. Ieškovai net ir neprašė įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį su ieškovais. Ieškinio dalykas buvo nuostolių priteisimas, o ne įpareigojimas.

4512.4.

46Teismo sprendime paminėta aplinkybė, jog atsakovė savo veiklai tinkamai vykdyti (teikti vairavimo pamokas) jau nuo 2012 m. balandžio 18 d. turėjo ir šiuo metu turi kitą žemės sklypą, esantį ( - ). Šis žemės sklypas atsakovės internetiniame tinklalapyje ( - ) nurodytas kaip mokymo aikštelė, nesusijusi su faktine atsakovės veikla ginčo sklype. Atsakovė gali nuomotis dar ir daugiau sklypų Kaune ar kitame mieste, tačiau tai nereiškia, kad ji nebuvo neteisėtai užėmusi ginčo sklypo. Be to, byloje yra pateikti įrodymai, kad internetiniame tinklalapyje www.autoabc.lt atsakovė iki 2016 m. rugsėjo 8 d. reklamavo ir ginčo sklypo teritoriją, buvo įdėjusi jos nuotrauką, kurioje matyti automobilių vairavimo mokymo veiklai būdingos aplinkybės – automobiliai, stulpeliai, bokšteliai ir pan. Tokią aplinkybę patvirtina ir kiti įrodymai – ginčo sklypo skaitmeninės nuotraukos, kurių sukūrimo laikas 2014 m. gegužės 10 d.

4713.

48Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „AUTO ABC“ prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4913.1.

50Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ginčo aplinkybes dėl sklypo naudojimo ir statinių buvimo patvirtina 2005-10-20, 2009-02-24, 2014-02-27 antstolio M. P. surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai su nuotraukomis bei 2009-08-07 parengtas šio žemės sklypo planas bei ieškovų atstovo pranešimai atsakovei 2013 - 2014 m. K. S. žemės sklypas buvo grąžintas 2013-05-29, todėl rašytiniai įrodymai dėl sklypo naudojimo iki šios datos, kai K. S. neturėjo nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą, negali patvirtinti K. S. teisių perėmėjo reikalavimų pagrįstumo. Tas pats pasakytina ir apie kitus ieškovus, kurie nuosavybės teisę į sklypą įsigijo 2014 m. kovo-balandžio mėn.

5113.2.

52Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantai net nebando įrodinėti, kad turėjo galimybę išnuomoti žemės sklypą, o jiems sutrukdė atsakovė. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsakovė neteisėtai naudojosi apeliantams priklausančiu žemės sklypu, bet nutylimas ir neįrodinėjamas neturėjimas galimybės išnuomoti arba parduoti žemės sklypą tretiesiems asmenims. Atsakovės nuomone, šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp apeliantų turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo (sutaupymo). Apeliantai 2014 metais pirkimo-pardavimo sutartimis įsigydami žemės sklypo dalis iš K. S., žinojo, kad žemės sklypas visas užlietas betono danga ir žvyru, kad žemės sklypas nėra atskirtas nuo atsakovei priskirto žemės sklypo nei tvora, nei ženklais, kad betono aikštelė, esanti atsakovės teritorijoje vizualiai sudaro vientisą aikštelę su aikštelės dalimi, esančia apeliantų žemės sklype. Šias aplinkybes apeliantai žinojo ir matė, įsigydami žemės sklypą iš K. S. Atsakovė pažymi, kad apeliantai, įsigydami žemės sklypą bei parduodami jį, turėjo galimybę ne tik disponuoti juo (nuomoti bei parduoti, ką jie padarė), bet ir teisę naudotis šiuo žemės sklypu.

5313.3.

54Apeliantai, 2014 metais įsigydami žemės sklypą iš K. S., žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė, kad pardavėjo ir pirkėjų teisė naudoti žemės sklypą yra apribota. Taip pat šiose apeliantų žemės sklypo įsigijimo sutartyse nėra užfiksuota, kad vyksta teismo procesai su atsakovu. Tokiu būdu apeliantai nepagrįstai remiasi antstolio M. P. 2014-02-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir dėl to, kad 2014-03-31, 2014-04-14 K. S. sudarytose žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyse juridinių faktų dėl perleidžiamo žemės sklypo naudojimosi teisės apribojimo bei ginčų teisme nenurodyta.

5513.4.

56Nepagrįstas apeliantų skundo argumentas, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, jog atsakovė buvo, pasak apeliantų, užėmusi žemės sklypą. Šį argumentą paneigia apeliantų pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemes sklypo įsigijimo 2014 metais ir pardavimo dabartiniam savininkui šios bylos proceso eigoje. Jeigu žemės sklypas būtų užimtas, apeliantai negalėtų jo perduoti pagal priėmimo-perdavimo aktus, tai yra pirkimas-pardavimas būtų negalimas.?

5713.5.

58Atsakovė nesutinka ir su apeliantų argumentu, kad faktinę aplinkybę dėl žemės sklypo neteisėto užėmimo patvirtina fotonuotraukos, pateiktos kartu su apeliaciniu skundu. Kaip matyti iš nuotraukų, jose pavaizduota aikštelė su automobiliu, bet tai ne apeliantams priklausantis žemės sklypas, nes jeigu tai būtų apeliantams priklausantis žemės sklypas, jame matytųsi per sklypo vidurį esantis statinys - didelė estakada, kurios šiose nuotraukose nėra.

5914.

60Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

61Teisėjų kolegija

konstatuoja:

62IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6315.

64Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Todėl teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

6516.

66Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl žemės savininkų turtinių teisių gynimo, prievolės atlyginti turtinę žalą sąlygų ir pagrindų nustatymo, įrodymų vertinimo.

6717.

68Kartu su apeliaciniu skundu apeliantai pateikė dvi fotonuotraukas, kuriose vaizduojama ginčo žemės sklypo teritorija (6 t. b. l. 50), prašė jas prijungti prie bylos. Prašymą teisėjų kolegija tenkina, kadangi dėl šios žemės sklypo dalies naudojimo ir atlyginimo už naudojimą vyksta ginčas. Papildomai apeliantų atstovas advokatas Kauno apygardos teismui 2018 m. spalio 9 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kartu pateikė antstolio 2018 m. liepos 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir ginčo žemės sklypo fotonuotraukas (6 t. b. l. 75-90), prašė prijungti prie bylos ir vadovautis bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Šių rašytinių įrodymų, pateiktų kartu su ieškovų atstovo advokato rašytiniais paaiškinimais teisėjų kolegija prie bylos neprijungia, tokius įrodymus ieškovai turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui.

6918.

70Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 88-(14.8.3)-105 atkūrė K. S. nuosavybės teises į 0,2485 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) (1 t., 32–33). K. S. vardu nuosavybės teisė į visą žemės sklypą, esantį ( - ), buvo registruota laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2014 m. kovo 21 d. (1 t., b. l. 10–13, b. l. 34–35). 2014 m. balandžio 3 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas nuo 2014 m. kovo 21 d. priklausė šiems bendraturčiams: 1/6 dalis V. Š. (2014 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu); 1/2 dalis K. S. (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3)-105 pagrindu); 1/6 dalis ieškovei K. K. (2014 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu), 1/12 dalis J. K. (2014 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu); 1/6 dalis ieškovui A. J. (2014 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu) (1 t., b. l. 10–13). K. S. 1/2 dalį žemės sklypo 2014 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2-4036 perleido ieškovams L. S. ir B. S.. 2015 m. rugsėjo 3 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklausė šiems bendraturčiams: 1/2 dalis ieškovams L. S. ir B. S. (2014 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu), 1/6 dalis ieškovei K. K. (2014 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu), 1/6 dalis ieškovui A. J. (2014 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu), 1/12 dalis J. K. (2014 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu), 1/12 dalis V. Š. (2014 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu) (1 t., b. l. 18–21). Tai, kad nuosavybės teises į konkrečias žemės sklypo dalis ieškovai įsigijo pagal sandorius, patvirtina į bylą pateikta 2014 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir 2014 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartis (2 t., b. l. 146–156, 2 t., b. l. 158–163). Ieškovai B. S., L. S. ir A. J. jiems nuosavybės teise priklausiusias žemės sklypo dalis 2017 m. liepos 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė uždarajai akcinei bendrovei „( - )“. Šios įmonės vardu šiuo metu yra registruotos 2/3 dalys žemės sklypo, esančio ( - ). Likusi, t. y. 1/3 dalis, žemės sklypo, esančio ( - ), yra registruota šių bendraturčių vardu: 1/6 dalis ieškovės K. K.; 1/12 dalis V. Š.; 1/12 dalis J. K. (5 t., b. l. 111–112).

7119.

72Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovų negautų pajamų iš nuosavybės teise turimų žemės sklypų nuomos ir galimo pardavimo dėl juose esančių atsakovei priklausančių statinių ir įrenginių – estakados, asfalto aikštelės ir tvorų turėjimo ir eksploatavimo. Ieškovai įrodinėjo, kad atsakovė be teisėto pagrindo naudojosi jų žemės sklypais, nesutiko sudaryti su ieškovais sklypų žemės nuomos sutarties, dėl to jie negalėjo naudoti jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo dalių pagal paskirtį, negalėjo jų taip pat išnuomoti ir kitiems asmenims, bei parduoti. Ieškovai byloje pareiškė reikalavimą atsakovei atlyginti nuostolius (1 t. b. l. 1-4, 57-60, 5 t. b. l. 68-70), prašė priteisti B. S. 9 840,61 Eur nuostolių sumą, A. J. 4 308 Eur sumą, B. S. ir L. S. 12 825,58 Eur sumą, K. K. 5 663,81 Eur sumą. Nuostolių (negautų pajamų) sumas ieškovai skaičiavo vadovaudamiesi žemės sklypo nuomos verte nustatyta Turto ekspertizės išvadomis (0,396 Eur/kv. m per mėnesį už 1 arą, 3 t. b. l. 115), atitinkamai pagal kiekvieno ieškovo nuosavybės teise valdytą žemės sklypo laiką iki 2016 m. birželio 7 dienos. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, sprendimo motyvuose nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog ėmėsi aktyvių veiksmų, dėl kurių pagrįstai turėjo ir galėjo gauti reikalaujamo dydžio pajamas, teismas taip pat nenustatė tarp negautų pajamų ir atsakovės veiksmų priežastinio ryšio. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovai, apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to sprendime padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas (skundo 16.2 punktas, 16.4 punktas); nepagrįsta teismo sprendimo išvada, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kad turėjo realią galimybę išnuomoti, parduoti žemės sklypą ar kad vyko derybos dėl žemės sklypo su potencialiais nuomininkais ar pirkėjais, teigia, jog byloje yra pateikti įrodymai, jog ieškovai siekė išnuomoti arba parduoti ginčo sklypą būtent atsakovei, suprasdami, kad jai yra naudingiausia šį sklypą nusipirkti ir/ar išsinuomoti (skundo 16.1 punktas); ieškovai byloje neprašė įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį su ieškovais, o reikalavo atlyginti padarytą žalą (skundo 16.3 punktas).

7320.

74Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir konkrečias priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Acumen“ v. UAB „Rovė“, bylos Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-156-687/2015; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Neiseris“ v. UAB „Ozo turtas“, bylos Nr. 3K-3-391/2013). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Klaipėdos viešbutis v. AB „Axis Industries“, bylos Nr. 3K-3-220/2014, 2015 m. gegužės 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. A. v. UAB „Verus gustus“ Nr. 3K-3-306-916/2015).

7521.

76Teisėjų kolegija nustatė, kad visų pirma negautas pajamas iš žemės sklypų nuomos santykių ieškovai įrodinėjo tomis aplinkybėmis, kad jie ilgą laiką vedė derybas su atsakove dėl turimų žemės sklypų išnuomavimo, 2014 metais lankėsi atsakovės ofise deryboms dėl sklypų nuomos, tačiau atsakovė galiausiai atsisakė sudaryti su jais žemės nuomos sutartis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs sutarties laisvės principą – sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytus sandorius, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys sprendžia, kokią sutartį sudaryti, su kuo ją sudaryti ir kokiomis sąlygomis sudaryti. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). CK 6.163 straipsnio 2 dalis numato, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tokiu teisiniu reglamentavimu sutarties laisvės principas įstatymu pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams ir kartu pašalinama grėsmė kilti teisinei atsakomybei vienai iš šalių atsisakius sudaryti sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų pozicija, kad jie norėjo sudaryti žemės nuomos sutartis su atsakove, reikalavo sutartis sudaryti, nesudarius sutarčių grasino sankcijomis (1 t. b. l. 23, 25, 116, 2 t., b. l. 4, b. l. 9). Tačiau ta aplinkybė, kad atsakovė atsisakė sudaryti žemės sklypo nuomos sutartis su ieškovais, nesudaro pagrindo atsirasti atsakovės civilinei teisinei atsakomybei ir negali būti pagrindu priteisti ieškovams iš atsakovės vidutinės žemės nuomos kainos dydžio negautas pajamas (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys, 6.163 straipsnio 2 dalis).

7722.

78Ieškovai byloje taip pat teigė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, jie neturėjo galimybės išnuomoti turimo žemės sklypo dalių kitiems tretiesiems asmenims ir tokiu būdu gauti pajamas iš nuomos teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, kad ieškovai nepateikė įstatymo leistinų įrodymų, jog ėmėsi konkrečių veiksmų ir priemonių, kad paviešinti siekį išnuomoti turimo žemės sklypo dalis potencialiems nuomininkams, surasti sklypo nuomininkus ir sudaryti nuomos sutartis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu ieškovai B. S., A. J., K. K. atstovas A. K. paaiškino, jog jie nesiėmė jokių priemonių, kad išnuomoti žemės sklypą kitiems asmenims, norėjo, kad tik atsakovė nuomotų ar pirktų jiems priklausančią žemę (2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 12 min 15 sek. iki 48 min. 5 sek, nuo 46 min.18 sek iki 48 min. 5 sek, nuo 1 val. 1 min. 20 sek. iki 1 val. 2 min. 20 sek.). Kaip jau buvo nurodyta pirmiau šioje teisėjų kolegijos nutartyje, asmens negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu jis įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek su apeliaciniu skundu ieškovai nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu buvo patalpinę skelbimus ir siūlymus tam tikruose informaciniuose portaluose apie galimybę išsinuomoti jų turimą žemės sklypą, kad vedė derybas su konkrečiais asmenimis dėl žemės nuomos sutarčių sudarymo ir kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų potencialūs nuomininkai atsisakė nuomoti jų turimą žemės sklypą (CPK 178 straipsnis). Spręsdama dėl ieškovų realios galimybės išnuomoti tretiesiems asmenims turimą neatidalintą 24 arų žemės sklypą ir taip gauti pajamas iš nuomos, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tas byloje nustatytas aplinkybes, kad jų turimas žemės sklypas yra natūroje neatidalintas, ieškovai ginčo laikotarpiu naudojasi skirtingomis idealinėmis žemės sklypo dalimis, į žemės sklypą įvažiavimas nebuvo ir nėra įrengtas (5 t. b. l. 90), kas apsunkina realias galimybes nuomoti žemės sklypą ir juo naudotis. Šios aplinkybės paneigia ieškovų realias galimybes išnuomoti turimą žemės sklypą kitiems tretiesiems asmenims ir taip gauti pajamas iš žemės sklypo nuomos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Ieškovai nepagrįstai siekia, kad atsakovė atlygintų negautas pajamas iš turimų žemės sklypo dalių nuomos nuo pirmos įgijimo nuosavybėn žemės sklypų dienos. Žemės sklypo įgijimo nuosavybėn data negali sutapti su žalos atsiradimo laiku, kadangi nėra realios fizinės galimybės gauti pajamas iš žemės sklypo nuomos nuo žemės sklypų įgijimo nuosavybėn datos. Teisėjų kolegija pirmiau nurodomų motyvų pagrindu sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą priteisti nuostolius, įrodinėjamus iš nuomos teisinių santykių negautų pajamų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

7923.

80Ieškovai ieškinį grindė ir tais argumentais, jog atsakovė be teisėto pagrindo iki 2016 m. birželio 7 d. naudojosi jų žemės sklypais, kas lėmė reikalaujamų priteisti nuostolių atsiradimą. Patikslintame ieškinyje (5 t. b. l. 68) ieškovai nurodė, kad 2016 m. birželio 7 d. atsakovė ieškovams priklausantį sklypą nuo savo teisėtai naudojamo valstybinio žemės sklypo atitvėrė metaliniais vamzdžiais ir nuo to laiko ieškovų žemės sklypo nenaudoja ir neužima. Atsakovė su ieškovų reikalavimu nesutiko, nurodė, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas taikyti atsakomybę jos atžvilgiu. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirminė žemės sklypo savininkė K. S. dar iki nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimas, 1 t., b. l. 32–33) ir kiti ieškovai, prieš įgydami pirkimo pardavimo sutartimis (2 t. b. l. 152, 161) nuosavybės teisę į žemės sklypo dalis, žinojo, kad jame yra kitiems asmenims priklausantys įrenginiai – estakada, asfalto aikštelė ir tvora, o žemės sklypas užlietas betonine danga. Ieškovai žinojo, kad dėl aikštelės naudojimo ir atlyginimo už naudojimą vyksta teisminiai ginčai, tai jie patvirtino 2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu (2018m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 12 min. 20 sek iki 1 val 3 min.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nei atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, nei bylos nagrinėjimo metu įstatymo nustatyta tvarka ieškovai nereiškė reikalavimo atsakovei pašalinti iš nuosavybės teise turimo žemės sklypo pirmiau minėtus įrenginius ar reikalavimo nutraukti neteisėtą naudojimąsi žemės sklypu (CK 4.37, 4.95 straipsniai).

8124.

82Reikalavimas atsakovei atlyginti ieškovams atsiradusius nuostolius dėl neteisėto naudojimosi žemės sklypu grindžiamas deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį ir tam įgyvendinti ieškovai turėjo įrodyti tris pagrindines sąlygas atsakovės teisinei atsakomybei atsirasti – atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Atsakovės neteisėtus veiksmus ieškovai įrodinėjo ta aplinkybe, kad atsakovė be jų sutikimo naudojasi žemės sklypu. Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovams priklausantis žemės sklypas niekada nebuvo atskirtas nuo atsakovei teisėtai priskirto naudotis žemės sklypo nei tvora, nei ženklais. Iš byloje pateiktų įrodymų visumos matyti, jog atsakovės veiklai naudojamas ir ieškovams priklausantis žemės sklypas vizualiai sudaro vientisą erdvę (1 t. b. l. 8 – 10, 28-31, 36, 46-48, 2 t. b. l. 116-119, 3 t. b. l. 128-132), vakarinėje pusėje jis ribojasi su UAB „Auto ABC“ valdomu žemės sklypu, vakarinėje pusėje nuo ginčo žemės sklypo yra UAB „Auto ABC“ naudojama vairavimo mokymo aikštelė, kuri yra vientisa su ieškovams priklausančiu žemės sklypu (1 t. b. l. 130). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, jog atsakovė kurį laiką naudojosi nenustatyta dalimi ieškovams priklausančio žemės sklypo ginčo laikotarpiu, žemės sklypo dalimi (išskyrus veją) naudojosi iki 2016 m. birželio 7 d., kai atsakovė ieškovams priklausantį sklypą nuo savo teisėtai naudojamo valstybinio žemės sklypo atitvėrė metaliniais vamzdžiais ir nuo to laiko ieškovų žemės sklypo nenaudoja ir neužima. Tačiau pats naudojimasis dalimi ieškovams priklausančio žemės sklypo negali būti pagrindu ieškovams reikalauti priteisti ieškinyje nurodomas sumas. Šios nutarties 22 pastraipoje minėta, kad ieškovai įstatymo nustatyta tvarka nereiškė reikalavimo atsakovei nutraukti naudojimąsi žemės sklypu, taip pat nesiėmė priemonių patys atitverti jiems priklausančio žemės sklypo nuo ieškovės naudojamo žemės sklypo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai nepagrindė leistinais įrodymais faktų, kad dėl atsakovės veiksmų jie turėjo nuostolių ar praradimų ir kad šie nuostoliai gali būti laikomi atsakovės veiksmų rezultatu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai neįrodė būtinų sąlygų atsakovės civilinei teisinei atsakomybei taikyti – nuostolių ir priežastinio ryšio taro neteisėtų veiksmų ir nuostolių (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Šias motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dėl nuostolių, padarytų neteisėtais atsakovės veiksmais, atlyginimo.

8325.

84Ieškovai patikslintą ieškinį grindė ir tuo teisiu pagrindu, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovų patirtų nuostolių apimtyje, nes, nemokėdama nuomos mokesčio už žemės sklypus, sumažino savo veiklos sąnaudas, tokiu būdu neteisėtai praturtėjo, prašė priteisti ieškinyje nurodomas sumas ir CK 6.242 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju, ieškovams įrodinėjant, kad ginčo turtu atsakovė naudojasi be ieškovų leidimo, nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto sprendžiant kilusį šalių ginčą dėl nuostolių atlyginimo.

8526.

86Teisėjų kolegija atmeta ir tuos apeliacinio skundo teiginius, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktų įrosimų visumą, ir dėl to ginčą byloje išsprendė neteisingai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis patvirtina, kad teismas išsamiai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, susijusias su įrodinėjamos žalos faktu ir dydžiu, nurodė, kuriais įrodymais vadovaudamasis priima sprendimą atmesti ieškinį ir kodėl. Ieškovai, nesutikdami su teismo sprendimu, kuriuo atmestas jų reikalavimas priteisti nuostolius, apeliaciniame skunde nepagrindė teismo vertinant įrodymus padarytų teisės normų pažeidimų, nenurodė konkrečių įrodymų, kurių teismas nebūtų įvertinęs ir kurie patvirtintų ieškovų reikalavimų pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, susijusios su nuostolių faktu, padarytos priešingos išvados, nei pirmosios instancijos teismo sprendime. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo atlyginti nuostolius, ir pagrįstai konstatavo, kad nuostolių fakto ir jo dydžio ieškovai neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai).

8727.

88Nustatyta, kad atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 580 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (6 t. b. l. 62, 63, 69, 70), prašo turėtas išlaidas priteisti iš apeliantų. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš B. S., L. S. ir A. J. (CPK 98 straipsnis).

89Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

90Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

91Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Auto ABC“ (į. k. 133819823) iš B. S. (a. k. ( - ) L. S. (a. k. ( - ) A. J. (a. k. ( - ) iš kiekvieno po 526,67 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

92Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės UAB „Auto ABC“:... 7. -... 8. ieškovui B. S. (kaip ieškovės K. S., mirusios ( - ), teisių perėmėjui) 9... 9. -... 10. ieškovui A. J. 4 308 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines... 11. -... 12. ieškovams B. S. ir L. S. 12 825,58 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų... 13. -... 14. ieškovei K. K. 5 663,81 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio... 15. 2.... 16. Ieškovai nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 17. 3.... 18. Atsakovė UAB „Auto ABC“ su ieškovų ieškiniais, patikslintais... 19. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 4.... 21. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 22. 5.... 23. Teismas nurodė, kad ieškovų teigimu, atsakovė neteisėtai, be jų leidimo,... 24. 6.... 25. Teismas nurodė, kad ieškovai nuostolius, kuriuos prašė priteisti iš... 26. 7.... 27. Teismo vertinimu, ieškovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad... 28. 8.... 29. Teismo vertinimu, liudytojos A. B. parodymai nepatvirtina fakto, kad ieškovai... 30. 9.... 31. Teismas nurodė, kad ieškovų įrodinėjamas aplinkybes dėl žalos padarymo... 32. 10.... 33. Teismas taip pat nurodė, kad šalių, jų atstovų, liudytojų V. P. ir R.... 34. 11.... 35. Be to, teismo vertinimu, ieškovai neįrodė ir kitos būtinos deliktinės... 36. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 37. 12.... 38. Apeliaciniame skunde ieškovai B. S., L. S. ir A. J. prašo Kauno apylinkės... 39. 12.1.... 40. Teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad „ieškovai nepateikė į bylą... 41. 12.2.... 42. Teismas neišsamiai ir neobjektyviai vertino byloje surinktą medžiagą, dėl... 43. 12.3.... 44. Teismas nepagrįstai nevertino antstolio protokole užfiksuotos aplinkybės... 45. 12.4.... 46. Teismo sprendime paminėta aplinkybė, jog atsakovė savo veiklai tinkamai... 47. 13.... 48. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „AUTO ABC“ prašo Kauno... 49. 13.1.... 50. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ginčo aplinkybes dėl sklypo naudojimo ir... 51. 13.2.... 52. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantai net nebando... 53. 13.3.... 54. Apeliantai, 2014 metais įsigydami žemės sklypą iš K. S., žemės sklypo... 55. 13.4.... 56. Nepagrįstas apeliantų skundo argumentas, kad byloje nustatytos aplinkybės... 57. 13.5.... 58. Atsakovė nesutinka ir su apeliantų argumentu, kad faktinę aplinkybę dėl... 59. 14.... 60. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.... 61. Teisėjų kolegija... 62. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 63. 15.... 64. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 65. 16.... 66. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl žemės savininkų... 67. 17.... 68. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantai pateikė dvi fotonuotraukas, kuriose... 69. 18.... 70. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog... 71. 19.... 72. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovų negautų pajamų iš... 73. 20.... 74. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens... 75. 21.... 76. Teisėjų kolegija nustatė, kad visų pirma negautas pajamas iš žemės... 77. 22.... 78. Ieškovai byloje taip pat teigė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, jie... 79. 23.... 80. Ieškovai ieškinį grindė ir tais argumentais, jog atsakovė be teisėto... 81. 24.... 82. Reikalavimas atsakovei atlyginti ieškovams atsiradusius nuostolius dėl... 83. 25.... 84. Ieškovai patikslintą ieškinį grindė ir tuo teisiu pagrindu, jog atsakovė... 85. 26.... 86. Teisėjų kolegija atmeta ir tuos apeliacinio skundo teiginius, jog pirmosios... 87. 27.... 88. Nustatyta, kad atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme... 89. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 90. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti... 91. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Auto ABC“ (į. k. 133819823) iš B.... 92. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....