Byla I-778-644/2016
Dėl sprendimo panaikinimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,

2sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

3dalyvaujant pareiškėjos UAB „AUTO ABC“ atstovei advokatei M. L.,

4atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. J.,

5tretiesiems suinteresuotiems asmenims: J. K., V. Š., Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei V. B., K. S., L. S. ir B. S. atstovui advokatui D. V., K. K. atstovei advokatei J. K., Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui A. B.,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „AUTO ABC“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis: Kauno miesto savivaldybės administracija, K. S., L. S., B. S., A. J., J. K., V. Š., K. K., Lietuvos Respublikos Vyriausybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, dėl sprendimo panaikinimo ir

Nustatė

7Pareiškėjos atstovė skundą palaikė ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-05-29 sprendimą atkurti K. S. nuosavybės teises ir grąžinti natūra 0,24825 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (t. 1 b. l. 7-11).

8Pareiškėjos atstovė skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) 2013-05-29 sprendimu K. S. buvo atkurta nuosavybės teisė natūra į 0,24825 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kurį pareiškėja UAB „AUTO ABC“ savo reikmėms visada naudojo ir dabar naudoja. Atsakovės sprendimu grąžintas 2485 kv. m. žemės sklypas nėra laisvas, šis sklypas yra užstatytas statiniais (estakada (( - )), asfaltbetonio aikštelė (( - )), žvyro aikštelė (( - )); ir tvoros (( - )) ir (( - ))), kuriuos pareiškėja 1993 metais perėmė reorganizacijos būdu iš Kauno vairuotojų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklos. Minėti statiniai buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, bet suinteresuotam asmeniui K. S. nuginčijus šių statinių įregistravimo pagrindą, statiniai šiuo metu yra išregistruoti. Tas faktas, kad UAB „AUTO ABC“ priklausantys išvardinti statiniai turi išregistruotų iš Nekilnojamojo turto registro statusą, neduoda pagrindo atsakovei laikyti ginčo žemės sklypą laisvu, neužstatytu. Atsakovė apie ginčo žemės sklype esančius statinius visada žinojo, bet spręsdama ar žemės sklypas užstatytas, vadovaujasi vien žemės sklype esančių statinių registracijos faktu.

9Pareiškėja taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-05-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-1002/2011 nustatė faktą, jog UAB „AUTO ABC“ inžinerinių kiemo statinių nestatė, juos 1993 metais perėmė reorganizacijos būdu iš Kauno vairuotojų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklos. Be to, minėtoje administracinėje byloje teismas paliko galioti Statybos inspekcijos sprendimą, kad statiniai esantys ginčo žemės sklype nėra savavališkai pastatyti, juos teisėtai 1987 metais pastatė UAB „AUTO ABC“ pirmtakė Kauno vairuotojų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo mokykla, kuri 1993 m. reorganizavosi į UAB „AUTO ABC“. Akcentavo, kad žemės sklypas yra užstatytas, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Aplinkybė, ar žemės sklypas užstatytas, yra teisinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė, todėl jos negalima pakeisti administraciniu. Ši faktinė aplinkybė nustatoma įvertinus pareiškėjos pateiktus įrodymus. Atsakovė priimdama neteisėtą sprendimą faktiškai atėmė iš UAB „AUTO ABC“ nekilnojamąjį turtą, esantį ginčo sklype.

10Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (t. 1 b. l. 75-79) bei atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad vadovaujantis nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012-10-19 įsakymu Nr. A-3887 „Dėl žemės sklypo VIII-7-50 A dalies prie ( - )“ (pakeistas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-13 sakymu Nr. A-4663) patvirtino apie 2485 kv. m. laisvos žemės sklypo VIII-7-50 A dalies prie ( - ) planą ir pasiūlė Nacionalinei žemės tarnybai spręsti žemės grąžinimo klausimą, remiantis patvirtintu sklypo planu. Patvirtintas planas yra galiojantis, ko pasėkoje pareiškėjo skundo tenkinimas jame nurodytais pagrindais neturėtų juridinės reikšmės ir nesukeltų pareiškėjui teisinių pasekmių, nes NŽT, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintu galiojančiu, teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytu laisvos (neužstatytos) žemės planu, būtų įpareigota atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypą, kuris yra suformuotas NŽT 2013-05-28 sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-297 „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“.

11Atsakovė taip pat akcentavo, kad pareiškėjo nurodomi statiniai, kurių buvimą jis nurodo ginčijamo sprendimo neteisėtumo ir panaikinimo pagrindu, yra neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, t. y. neįregistruoti nei patys statiniai, nei daiktinės teisės į statinius. NŽT, nei priimdama ginčijamą sprendimą neturėjo, nei šiuo metu neturi informacijos, patvirtinančios, kad statiniai yra suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka, nėra kitokių duomenų, patvirtinančių daiktų sukūrimą, todėl šių pareiškėjo nurodomų statinių eksploatacijai nebuvo ir nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą. Taip pat nurodė, kad esant priimtai įsiteisėjusiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-25 nutarčiai ir joje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, susijusioms su pareiškėjo UAB „AUTO ABC“ skunde nurodomų statinių daiktinėmis teisėmis, esant daiktinėms teisėms išregistruotoms iš Nekilnojamojo turto registro, visiškai nepagrįsti UAB „AUTO ABC“ teiginiai, kad šie statiniai pareiškėjui priklauso nuosavybės teise.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (t. 1 b. l. 122-125) bei jo atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo teritorijoje esantys statiniai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3837-451/2005 pagrindu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į statinius įgyjamosios senaties pagrindu. Atnaujinus procesą šioje civilinėje byloje ir bylą išnagrinėjus iš naujo, 2007 m. sausio 30 d. buvo priimtas naujas sprendimas - pareiškėjos pareiškimas atmestas. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-17-343/2008). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A14 -2323/2011 VĮ Registrų centro Kauno filialas buvo įpareigotas išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro. Šioje nutartyje teismas pasisakė, kad registro tvarkytojas, registruodamas asmens nuosavybės teises į statinius, turėjo turėti atitinkamą teisinį pagrindą: „Nei nagrinėjamoje administracinėje byloje, nei paminėtoje Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 240914 tokių (nurodytai registracijai atlikti leistinų ir pakankamų) duomenų nėra. Todėl nagrinėjamu atveju galima konstatuoti, kad pareiškėjos skundžiama kiemo statinių registracija Nekilnojamojo turto registre atsakovo buvo atlikta nesant tam pakankamo teisinio pagrindo.“ Ginčas dėl statinių teisinės registracijos buvo sprendžiamas ir Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-122-505/2012. Išnagrinėjęs bylą, teismas 2012 m. sausio 27 d. sprendime pažymėjo, kad „pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie būtų galėję patvirtinti daiktinių teisių atsiradimą“. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-2186/2012 konstatavo, jog „pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad statiniai yra suformuoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir yra priimtas administracinis sprendimas dėl daikto suformavimo, nėra kitokių dokumentų, patvirtinančių daikto sukūrimą ir pareiškėjo nuosavybės teisių į daiktą atsiradimą, todėl nėra pagrindo įregistruoti daiktą nekilnojamojo turto registre bei pareiškėjo daiktines teises į šį daiktą. <...> Pareiškėjas kaip Automobilininkų sąjungos individualios įmonės „Auto ABC“ teisių perėmėjas nepateikė statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, kurių pagrindu nekilnojamojo turto registre galima būtų įregistruoti ginčo statinius kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus ir pagrindinio daikto priklausinius“.

13Šie teismų procesiniuose sprendimuose konstatuoti faktai patvirtina, kad statinių suformavimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų nėra. Vien ta aplinkybė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nėra surašiusi savavališkos statybos akto, nepagrindžia statinių statybos teisėtumo ar pareiškėjos nuosavybės teisių į statinius. Tiek tvirtinant žemės sklypo ( - )planą nuosavybės teisėms atkurti, tiek priimant ginčijamą sprendimą, tiek ir šiuo metu teritorijoje, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės, jokių pastatų ar statinių, suformuotų kaip nekilnojamieji daiktai ir Įregistruotų Nekilnojamojo turto registre nebuvo ir nėra. LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nesant įregistruotų pareiškėjos statinių ginčo teritorijoje, nei Kauno miesto savivaldybės administracija, nei atsakovė neturėjo pagrindo dėl statinių teisinio statuso spręsti kitaip, nei nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja taip pat nepateikė jokių papildomų dokumentų ar naujų duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjos nurodyti statiniai buvo pastatyti teisėtai, pripažinti tinkamais naudoti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo laikyti šią teritoriją valstybės išperkama, kaip reikalingą joje esančių statinių eksploatavimui.

14Pažymėjo, jog taip pat nėra patvirtinto ir ginčo teritorijos detaliojo plano. Kauno miesto valdybos 1996 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 255 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų detaliųjų planų“ 1.1 punktu buvo patvirtintas 9400 kv. m žemės sklypo prie pastatų ( - ) detalusis planas, tačiau į detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo ribas ginčo statiniai nepateko, jie pastatyti už detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo ribų. Taigi, ginčo teritorija niekada nebuvo detaliai suplanuota, ji neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų kriterijų, pagal kuriuos žemė priskiriama valstybės išperkamai, todėl šiuo atveju taikyti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas nėra jokio pagrindo.

15Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. A-3887 (iš dalies pakeistu 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A-4663) patvirtino 2485 kv. m žemės sklypo ( - ) planą, kuriame nėra numatyta jokių sprendinių, susijusių su pareiškėjos nurodytų statinių eksploatavimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja šio dokumento nėra nuginčijusi teisės aktų nustatyta tvarka, vien ginčijamo sprendimo panaikinimas, nereiškiant reikalavimų dėl žemės sklypo plano teisėtumo, pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių ir tariamai pažeistos pareiškėjos teisės nebus apgintos.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą (t. 2 b. l. 64-67) pareiškėjos skundą prašė spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos į laisvą (neužstatytą) žemę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, kad sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo analizuotinas klausimas, ar ginčo sklypas Sprendimo priėmimo metu laikytinas užstatytu (nebuvo laisvas). Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu. Taip pat nurodė, kad jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti. Nurodė, kad yra teisinis pagrindas civilinėje byloje Nr. 2A-62-221/2016 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-38742-2014-8) nustatytomis aplinkybėmis dėl Statinių statybos teisėtumo nepagrįstumo remtis nagrinėjamoje byloje.

17Trečiųjų suinteresuotų asmenų K. S., L. S. ir B. S. atstovas bei K. K. atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Savo paaiškinimais nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra jokio pagrindo. Pareiškėjos argumentai, kad ginčo sklypas yra užstatytas statiniais yra niekuo nepagrįsti, todėl atmestini. Nurodė, kad pareiškėja neįrodė, jog ginčo sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas. Be to, ginčo sklype nėra jokių teisiškai įregistruotų statinių, todėl šis sklypas laikomas laisvu, dėl ko atsakovės priimtas sprendimas atkurti K. S. nuosavybės teises ir grąžinti natūra 0,24825 ha žemės sklypą, esantį ( - ) yra teisėtas.

18Tretieji asmenys J. K., V. Š. ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

19Pareiškėjos skundas atmestinas.

20Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012-10-19 įsakymu Nr. A-3887 „Dėl žemės sklypo VIII-7-50 A dalies prie ( - ) plano patvirtinimo“ (pakeistas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-13 įsakymu Nr. A-4663) patvirtino apie 2485 kv. m. laisvos žemės sklypo VIII-7-50 A dalies prie ( - ) planą ir pasiūlė Nacionalinei žemės tarnybai spręsti žemės grąžinimo klausimą, remiantis patvirtintu sklypo planu (t. 1 b. l. 81,82). Atsižvelgdama į patvirtintą planą, Nacionalinė žemės tarnyba 2013-05-28 sprendimu Nr. SK-(14.8.100)-297 suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo ( - ), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2009-08-07 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (t. 1 b. l. 98,99). Tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-19 įsakymas Nr. A-3887, tiek NŽT 2013-05-28 sprendimas Nr. SK-(14.8.100)-297 yra nenuginčyti, galiojantys, todėl atsižvelgiant į juos, Nacionalinė žemės tarnyba ginčijamu 2013-05-29 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-105 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei K. S.“ atkūrė nuosavybės teises K. S. į 0,2485 ha žemės sklypą turėtoje vietoje ( - ) (t. 1 b. l. 80).

21Ginčo byloje dėl to, kad K. S. turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą nėra, kaip ir nėra ginčo dėl to, kad ginčijamame 0,2485 ha žemės sklype nėra teisiškai įregistruotų statinių. Ginčas byloje kilęs dėl to, kad pareiškėjos manymu, grąžintas žemės sklypas nėra laisvas, nes šis sklypas yra užstatytas statiniais - estakada (( - )), asfaltbetonio aikštele (( - )), žvyro aikštele (( - )), tvoromis (( - )) ir (( - )) (toliau ir - Statiniai), kuriuos pareiškėja 1993 metais perėmė reorganizacijos būdu iš Kauno vairuotojų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklos. Pareiškėjos teigimu, tai teisėtai pastatyti statiniai, kurių eksploatavimui naudojamas ginčo žemės sklypas, todėl ši žemė laikytina valstybės išperkama, į ją nuosavybės teisės negalėjo būti atkuriamos.

22Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau ir – Atkūrimo įstatymas) bei jį lydinti LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau ir – Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka). Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktą dokumentų rengimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, rengimo procedūrose dalyvauja dvi valstybės institucijos – Nacionalinė žemės tarnyba (iki apskričių viršininko administracijų panaikinimo šią funkciją atliko minėtos institucijos) ir savivaldybių administracijos, pagal joms priskirtą kompetenciją. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktas reglamentuoja, kad NŽT žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą žemę), šioje medžiagoje turi pažymėti savininko turėtos iki nacionalizacijos žemėvaldos ribas ir pateikti medžiagą savivaldybės administracijai atlikti žemės sklypo suprojektavimo, kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypo plano parengimo ir patvirtinimo veiksmus. NŽT žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos patvirtintą žemės sklypo planą (kartu su žemės sklypo kadastro duomenų byla), turi priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentui (pretendentams) turėtoje vietoje. Taigi, NŽT žemėtvarkos skyrius gali priimti sprendimą atkurti natūra nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, tik tuo atveju, kai savivaldybės administracija pagal minėtą procedūrą nustačiusi, kad buvusio savininko žemė (atitinkama jos dalis) yra laisva (neužstatyta) ir pateikia patvirtintą šio sklypo planą.

23Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Pagal minėtą įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą miesto žemė turėtoje vietoje (natūra) pretendentui gali būti grąžinta, jei ji nėra užstatyta (išskyrus atvejus, kai užstatyta pretendentui priklausančiais statiniais) ir nėra priskirta valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais pagrindais. Nagrinėjamo ginčo atveju aktualus Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas pagal kurį žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta, be kita ko, pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

24Teismų praktikoje dėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto yra išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas yra naudojamas. Ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju apie tai, užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu (žr., pvz., LAT 2012 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-80/2012, 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-60/2011; 2006 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-431/2006 ir kt.). Be to, teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad tokio pobūdžio bylose turi būti nustatyta kokio dydžio žemės sklypas realiai reikalingas pastatų eksploatavimui (žr., pvz., LAT 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-428/2011).

25Pareiškėja pripažįsta, kad Statiniai yra išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau ši aplinkybė, pareiškėjos nuomone, nesudaro pagrindo teritorijos traktuoti kaip neužstatytos, nes ginčo žemės sklypas realiai yra užstatytas Statiniais, kurių eksploatacijai ir naudojamas šis žemės sklypas.

26Teisėjų kolegija šiuos pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

27Atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju Statinių, dėl kurių pareiškėja teigia ginčo žemės sklypą Sprendimo priėmimo metu buvus ne laisvą (užstatytą), statybos teisėtumas yra svarbi aplinkybė, nes tik esant nustatytai tokiai aplinkybei atsirastų pakankamo pagrindo spręsti dėl Statinių priklausymo pareiškėjui nuosavybės teise. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tam tikro asmens nuosavybės teisei į tam tikrą turtą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (LAT 1999-06-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-224/1999; 2007-09-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-340/2007; 2011-06-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-280/2011). Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) (LAT 2010-04-28 nutartis c b. Nr. 3K-3-143/2010).

28Pareiškėja siekdama įteisinti Statinius kaip savo nuosavybę, ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama pripažinti jai nuosavybės teisę į statinius – kiemo įrenginius (unikalus Nr. ( - )): aikšteles – ( - ), tvoras – ( - ), tepalo surinkimo rezervuarus – ( - ), mokymo estakadą – ( - ), auto estakadą – ( - ). Tačiau Kauno apylinkės teismas 2015-08-04 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-894-2014/2015) pareiškėjos ieškinį atmetė (t. 2 b. l. 15-23), o Kauno apygardos teismas 2016-01-14 nutartimi (civ. byla Nr. 2A-62-221/2016) Kauno apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimą paliko nepakeistą (t. 2 b. l. 24-28). Išnagrinėtoje civilinėje byloje teismai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog statiniai buvo pastatyti - teisėtai suformuoti - nurodytu laikotarpiu - 1985-1987 m. ir jis perėmė nuosavybės teisę į šiuos statinius iš buvusio savininko. Nesant tokių įrodymų, teismai įvertino, kad nėra pagrindo konstatuoti nuosavybės teisės buvimo. Kauno apygardos teismas 2016-01-14 nutartyje (civ. byla Nr. 2A-62-221/2016) pasisakė, jog ieškovas turėjo įrodyti ne tik, kad ginčo statinius perėmė reorganizacijos būdu iš Kauno vairuotojų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklos 1993 metais, bet ir tai, kad ginčo statiniai ankstesnio savininko buvo sukurti teisėtai ir jo valdyti nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai (CK 4.48 str.). Teismai konstatavo, kad UAB „AUTO ABC“ neįrodė, jog ginčo statiniai buvo suformuoti įstatymų nustatyta tvarka ir nusprendė, kad negali kilti tokios teisinės pasekmės, kurias sukelia teisėta statyba - atsirasti nuosavybės teisės į statybos procese teisėtai pastatytą statinį.

29Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-894-2014/2015 (Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-62-221/2016) ginčo dalyku buvo Statinių įteisinimo (nuosavybės teisių pripažinimo) klausimas, o dalyvaujančiais asmenimis tie patys asmenys (pareiškėjas ir kiti šioje nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys), todėl šioje civilinėje byloje konstatuotos aplinkybės laikytinos nustatytomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir neįrodinėtinomis nagrinėjamoje byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir- ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalį.

30Atsižvelgiant į tai, kad minėtoje civilinėje byloje konstatuota, jog „AUTO ABC“ nepateikė dokumentų patvirtinančių, nuosavybės teisių įgijimo pagrindų, remiantis kuriais būtų galima įregistruoti ginčo statinius ieškovės nuosavybės teise, bei, kad ginčo statiniai buvo suformuoti įstatymų nustatyta tvarka, ir atsižvelgiant į tai, kad tokie įrodymai nepateikti ir šioje nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija vertina, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjos nurodyti Statiniai buvo pastatyti teisėtai, pripažinti tinkamais naudoti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo laikyti šią teritoriją valstybės išperkama, kaip reikalingą joje esančių statinių eksploatavimui, dėl ko atsakovė pagrįstai nustatė, kad buvusio savininko žemė (atitinkama jos dalis) yra laisva (neužstatyta) ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą atkurti K. S. nuosavybės teises ir grąžinti natūra 0,24825 ha žemės sklypą, esantį ( - ), todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

Nutarė

32Pareiškėjos UAB „AUTO ABC“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

33Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjos UAB „AUTO ABC“ atstovei advokatei M. L.,... 4. atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 5. tretiesiems suinteresuotiems asmenims: J. K., V. Š., Kauno miesto... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 7. Pareiškėjos atstovė skundą palaikė ir prašė panaikinti Nacionalinės... 8. Pareiškėjos atstovė skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės... 9. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis... 10. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 11. Atsakovė taip pat akcentavo, kad pareiškėjo nurodomi statiniai, kurių... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija... 13. Šie teismų procesiniuose sprendimuose konstatuoti faktai patvirtina, kad... 14. Pažymėjo, jog taip pat nėra patvirtinto ir ginčo teritorijos detaliojo... 15. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. spalio 19... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama... 17. Trečiųjų suinteresuotų asmenų K. S., L. S. ir B. S. atstovas bei K. K.... 18. Tretieji asmenys J. K., V. Š. ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių... 19. Pareiškėjos skundas atmestinas.... 20. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius... 21. Ginčo byloje dėl to, kad K. S. turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą... 22. Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Piliečių nuosavybės teisių į... 23. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad... 24. Teismų praktikoje dėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto yra... 25. Pareiškėja pripažįsta, kad Statiniai yra išregistruoti iš Nekilnojamojo... 26. Teisėjų kolegija šiuos pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.... 27. Atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, teisėjų kolegija vertina, kad... 28. Pareiškėja siekdama įteisinti Statinius kaip savo nuosavybę, ieškiniu... 29. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.... 30. Atsižvelgiant į tai, kad minėtoje civilinėje byloje konstatuota, jog... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85... 32. Pareiškėjos UAB „AUTO ABC“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 33. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...