Byla 2S-367-440/2016
Dėl dalies teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių melioracija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-1445-907/2016, pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių melioracija“ prašymą dėl dalies teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo.

2Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2015-09-02 sprendimu tenkino ieškovo J. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šiaulių melioracija“ ir įpareigojo atsakovę per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš servituto teritorijos, 2002 m. rugsėjo mėnesio Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), plane pažymėtos taškais 1-A-5-6-1, išgabenti 39 vienetus gelžbetoninių plokščių ir jų atliekų; iš servituto teritorijos, 2011-03-15 A. S. IĮ parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), paskirstymo plane pažymėtos taškais 14-15-16-17-18-C-14, išgabenti 5 vienetus gelžbetoninių sijų ir jų atliekų.
  2. 2016-01-19 atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“ pateikė teismui prašymą atidėti Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimo įvykdymą iki 2016-05-01 bei priteisti iš ieškovo J. S. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neleidžia vykdyti sprendimu nustatytų įpareigojimų, stabdo statybinių medžiagų perkėlimo darbus. Pažymėjo, kad reaguodamas į ieškovo savavaldžiavimą jau trečią kartą kreipėsi į policiją su pareiškimu. Pareigūnams nenustačius neteisėtų ieškovo veiksmų, pateikė skundą. Skundo netenkinus, tęs bylinėjimosi procesą iki ikiteisminio tyrimo teisėjo institucijos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašė atidėti teismo sprendimo įvykdymo terminą (1-3 b.l.).
  3. Ieškovas J. S. su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priimti atskirąją nutartį, kuria būtų kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl atsakovės atstovo A. K. ir UAB „Šiaulių melioracija“ direktorės D. Š. (J. V. dukros) nusikalstamos ir neteisėtos veiklos, kuri pasireiškė ieškovo ir policijos šmeižimu bei apkaltinimu nebūtais dalykais, išduoti vykdomąjį raštą dėl 2015-09-02 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo vykdymo. Nurodė, kad darbų atlikti netrukdė (30-33 b.l.).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016-02-04 nutartimi nutarė atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“ prašymą dėl dalies Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimo įvykdymo atidėjimo atmesti, taip pat atmesti ieškovo J. S. prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo, išduoti ieškovui J. S. vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusios Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimo dalies, kitoje dalyje prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti nutarčiai įsiteisėjus.
  2. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis nustatė, kad gelžbetoninės plokštės ir sijos nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Šiaulių melioracija“, jos yra sukrautos ant kelio servituto, skirto važiuoti transporto priemonėms, teritorijos ir ieškovui bei kitiems servituto naudotojams trukdo minėtu kelio ruožu naudotis, todėl turi būti pašalintos. Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimas yra įsiteisėjęs. Jo dalis dėl statybinių medžiagų pašalinimo iš servituto teritorijos turėjo būti įvykdyta per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2015-11-06, tačiau ji nėra įvykdyta iki šiol. Pareiškėja prašė atidėti Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimo dalies įvykdymą jau du kartus: Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-18 nutartimi teismo sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-801-907/2015 vykdymas buvo atidėtas iki 2015-11-30 dėl kito teismo sprendimo priėmimo ir Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-07 nutartimi teismo sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-801-907/2015 vykdymas buvo atidėtas iki 2016-01-15 dėl specialios technikos – sunkiasvorio krano negavimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja vėl kreipėsi į teismą vėl su prašymu atidėti Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimo dalies įvykdymą iki 2016-05-01, nes J. S. neleidžia vykdyti sprendimu nustatytų įpareigojimų.
  3. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiti duomenys patvirtina, kad atsakovė dėl galimai neteisėtų ieškovo veiksmų, atliktų vykdant sprendimą, kreipėsi į policiją, tačiau tokių veiksmų nebuvo nustatyta. 2015-12-21 priimtą nutarimą atsakovas apskundė Šiaulių apylinkės teismui, iš 2016-01-26 teismo posėdžio protokolo administracinėje byloje Nr. II-15-899/2016, iškeltoje pagal UAB „Šiaulių melioracija“ skundą, matyti, kad specialios technikos – sunkiasvorio krano, nors kaip teigė atsakovas, jo reikėjo perkeliant plokštes, net nebuvo įvykio vietoje, ieškovo automobilis, pasak liudytojų, stovėjo toliau ir atlikti perkrovimo darbus net netrukdė. Taip pat atsakovo atstovas pateikė 2016-01-22 nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad tarp šalių vyksta nuolatinis ginčas ir tęsiasi konfliktas, kurį bandoma spręsti visų įmanomų institucijų pagalba. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas trukdė įvykdyti teismo sprendimą, su prašymu pateikta nebuvo.
  4. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, bei tuo, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas tik esant išimtinėms aplinkybėms ir, kad kreipimasis į ikiteisminio tyrimo institucijas su skundais neužkerta kelio sprendimo vykdymui ir nesudaro pagrindo jo nevykdyti, teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, nepriskirtinos prie išimtinių aplinkybių, galinčių suteikti jai teisę nevykdyti teismo sprendimo dar tris mėnesius, prašymą dėl dalies sprendimo vykdymo atidėjimo iki 2016-05-01 atmetė kaip nepagrįstą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

8

  1. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas sąmoningai trukdė atsakovei vykdyti sprendimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas žinojo apie tai, kad atsakovė pradėjo sprendimo vykdymą ir nori perkelti jame nurodytas statybines medžiagas ant nuosavybės teise valdomų aikštelių b5 ir b6, ir sąmoningai pastatė ant minimų aikštelių savo automobilį, taip kliudydamas į jas perkelti statybines medžiagas, bei atsisakė pašalinti kliūti (automobilį) motyvuodamas tuo, jog nuomojasi žemę po aikštelėmis. Tiek administracinės bylos medžiaga - 2016-01-26 teismo posėdžio protokolas administracinėje byloje Nr. I-15899/2016, tiek paties ieškovo pozicija patvirtina, kad ieškovas trukdo vykdyti sprendimą perkeliant statybines medžiagas ant aikštelių b5 ir b6. Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus įvertino nevisapusiškai ir neobjektyviai, bylą nepagrįstai nenagrinėjo žodinio proceso tvarka.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas J. S. prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad nei Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendime, nei jokiame kitame teismo sprendime, nutarime ar nutartyje nėra jokio nurodymo statybines atliekas iš servituto teritorijos suvežti į UAB „Šiaulių melioracija“ neva priklausančias kiemo aikštelės b8, b9, b 10, b11, kurios yra ne tik ant ieškovo, bet ir ant kitų asmenų - UAB „Apsaga“, UAB „Garida“ ir V. R. išnuomotų žemės sklypų. Pažymi, kad vis dar vykstant teisminėms procedūroms dėl UAB „Šiaulių melioracija“ ir įmonės savininko J. V. nurodymu kitų įmonių suvežtų atliekų (350 - 400 m3) į ieškovo nuomos pagrindu valdomą 0,4126 ha ploto žemės sklypą ant aikštelių b5 ir b6, adresu ( - ), UAB „Šiaulių melioracija“ savininkas J. V. ir direktorė D. Š. (J. V. dukra) vėl stengiasi suvežti statybines atliekas į ieškovo nuomos pagrindu nuo 2012-02-27 valdomą 0,4126 ha ploto žemės sklypą ant aikštelių b5 ir b6, t. y į saugomą teritoriją, kurią ieškovas yra aptvėręs tvora, prižiūri, naudoja materialių vertybių saugojimui. Pabrėžia, kad šiuo metu UAB „Šiaulių melioracija" ieškinys, kuriame yra prašymas įpareigoti ieškovą J. S. leisti UAB „Šiaulių melioracija" naudotis ir disponuoti aikštelėmis b5 ir b6, esančiomis ( - ), yra nagrinėjamas Šiaulių apylinkės teisme, civilinė byla Nr. 2-51-291/2016 dar neišnagrinėtą, todėl atsakovės veiksmai braunantis į ieškovui nuomos pagrindu priklausančią teritoriją vertintini kaip savavaldžiavimas. Be to nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji neturi kito nuomos pagrindu valdomo žemės sklypo, į kurį galėtų susivežti statybines atliekas.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

10Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
  2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis numato teismo teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
  3. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės prašymu Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-801-907/2015, vykdymas atsakovei jau du kartus buvo atidėtas 2015-11-18 ir 2015-12-07 nutartimis. Šiuo atveju apeliantė prašo dar kartą atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą motyvuodama tuo, kad ieškovas trukdo 2015-09-02 sprendime nurodytas gelžbetonines plokštes, sijas ir jų atliekas perkelti į aikšteles b5 ir b6. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas laikosi pozicijos, jog jis šias aikšteles valdo nuomos sutarties pagrindu, todėl atsakovė neturi teisės vežti statybines atliekas į jam nuomos pagrindu priklausantį žemės sklypą.
  4. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis turi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė konkrečiu atveju nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės nurodomos aplinkybes dėl ieškovo trukdymo perkelti ginčo objektus į aikšteles b5 ir b6, gali būti priskirtinos prie išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.
  5. Visų pirma, kaip pagrįstai nurodė ieškovas, Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimu atsakovė yra įpareigota iš servituto teritorijos, 2002 m. rugsėjo mėnesio Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), plane pažymėtos taškais 1-A-5-6-1, išgabenti 39 vienetus gelžbetoninių plokščių ir jų atliekų bei iš servituto teritorijos, 2011-03-15 A. S. IĮ parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), paskirstymo plane pažymėtos taškais 14-15-16-17-18-C-14, išgabenti 5 vienetus gelžbetoninių sijų ir jų atliekų. Minėtame sprendime jokių įpareigojimų perkelti ginčo objektus į konkrečią vietą, t.y. aikšteles b5 ir b6, nėra nurodyta.
  6. Antra, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-51-291/2016 iškelta pagal ieškovės UAB ,,Šiaulių melioracija“ ieškinį dėl atsakovo J. S. įpareigojimo per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti aikšteles b5 ir b6, esančias ( - ), juosiančias metalo konstrukcijų tvoras bei leisti ieškovei naudotis ir disponuoti aikštelėmis b5 ir b6. Minėtoje byloje UAB ,,Šiaulių melioracija“ taip pat prašo teismo nustatyti, kad, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per penkias kalendorines dienas nuo įsiteisėjimo dienos, ji turi teisę atlikti tuos veiksmus atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas; pripažinti negaliojančia 2012 m. vasario 27 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN nuo jos sudarymo momento. J. S. civilinėje byloje Nr. 2-51-291/2016 yra pateikęs priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad 2011 m. gegužės 24 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 11/05-2 UAB „Šiaulių melioracija“ pardavė, o jis nupirko stoginę - sandėlį ir kiemo aikšteles, pažymėtas b5 (plotas 1764,60 kv. m), b6 (plotas 105,40 kv. m), ir aikštelės b7 (plotas 2009 kv. m) 1648/2009 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent minėtoje byloje yra sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į aikšteles b5 ir b6, esančias ( - ), galutinis sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad neesant priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-51-291/2016, tame tarpe ir dėl 2012-02-27 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN, kuria atsakovui J. S. buvo išnuomota 0,4126 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalis, pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, apeliantė nepagrįstai Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-02 sprendimo įvykdymą sieja su galimybe perkelti ginčo objektus į ieškovo J. S. nuomos pagrindu valdomas aikšteles b5 ir b6, taip pat su ieškovo veiksmais, kurie konkrečiu atveju, yra pagrindo vertinti, neturi jokios tiesioginės įtakos minėto sprendimo įvykdymui. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti duomenys, taip pat apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2016-03-04 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 05-2-00104/16 (76-77 b.l.) patvirtina, kad atsakovės kreipimasis į ikiteisminio tyrimo institucijas su skundais neužkerta kelio sprendimo vykdymui ir nesudaro pagrindo jo nevykdyti.
  7. Trečia, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji šiuo metu dėl objektyvių priežasčių neturi finansinių bei techninių galimybių išvežti iš servituto teritorijos ginčo objektus (CPK 178 straipsnis). Kas dar kartą patvirtina, jog nėra pagrindo atsakovės nurodytų sprendimo vykdymo atidėjimo priežasčių priskirti prie išimtinų aplinkybių.
  8. Remiantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2015-09-02 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas ir atidėjimas, atsižvelgiant į tai, kad jo vykdymas jau kelis kartu buvo atidėtas, faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą, be to, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo ir jo kreditorių interesai. Pažymėtina, kad vien tik atsakovės noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jiems prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovo interesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, yra pagrindo išvadai, kad elgdamasi sąžiningai bei siekdama tinkamai ir operatyviai įvykdyti savo prievolę, atsakovė šios prievolės įvykdymo neturėtų sieti tik su galimybe perkelti sprendime nurodytas gelžbetonines plokštes, sijas ir jų atliekas į aikšteles b5 ir b6, esančias ( - ), kurios šiuo metu yra kito civilinio ginčo objektai.
  9. Dėl apeliantės argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nenagrinėjo žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimai, jeigu jie nebuvo išspręsti teismo sprendimu, išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims; šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą. Nagrinėjamu atveju apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka bylos dalyviams buvo pranešta (13-24 b.l.), šalims buvo sudarytos visos galimybės teikti bylai reikšmingus įrodymus (34-39 b.l.), prašymų bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka nei viena iš šalių nereiškė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka pažeidė CPK nuostatas bei tokiu būdų apribojo šalių teises į tinkamą ir objektyvų bylos išnagrinėjimą.
  10. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
  11. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

12Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

14Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bylos dalyviams.

Proceso dalyviai
Ryšiai