Byla e2-1773-577/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovėms bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui M. V., adv. Eglei Tamašauskaitei, atsakovui E. L., jo atstovui adv. padėjėjui A.T. P., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo Bankrutavusios E. L. IĮ “Informatyvus dizainas“ bankroto administratoriaus UAB „Adminova“ ieškinį atsakovui E. L. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas ieškiniu bei jo atstovės bylos nagrinėjimo metu prašo CK 2.50 str. 1 d. ir 4 d., 2.87 str. 1 d. ir 7 d., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.245 – 6.249 str. pagrindu priteisti iš atsakovo E. L. 62 407,80 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo E. L. BIĮ „Informatyvus dizainas“ naudai; taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovas, būdamas individualios įmonės savininku ir vadovu, netinkamai organizavo įmonės veiklą, veikė nerūpestingai, neapdairiai ir nesąžiningai, neužtikrino, kad būtų išsaugotas didelės vertės įmonės turtas, ko pasėkoje įmonei ir kreditoriams buvo padaryta 62 407,80 EUR žala, kuri lygi prarasto turto vertei. Jokio turto, iš kurio būtų galimas kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas, įmonėje nėra, o didelės vertės turtas, kurį būtų buvę galimą panaudoti kreditoriniams reikalavimams ar jų daliai padengti, prarastas dėl įmonės savininko ir vadovo kaltės. Todėl, ieškovo įsitikinimu, atsakovas E. L. turi asmeniškai atsakyti ir atlyginti įmonei bei jos kreditoriams padarytą žalą.

3Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Teigė, jog visi įmonės dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui; ginčo turtas buvo pristatytas bendrovei Tuco Composites pagal CMR važtaraštį, naudojantis tarptautiniam pervežimui oficialiai veikiančio vežėjo UAB „Uno transport Klaipėda“ paslaugomis, iškraunant jį gavėjo saugomoje aikštelėje, todėl mano, kad atsakovas ėmėsi visų būtinų saugumo ir rūpestingumo veiksmų, siekiant pateikti prekes užsakovui. Vėliau, negavęs atsiskaitymo už perduotą turtą, atsakovas kreipėsi į Danijos teisėsaugos įstaigas dėl turto išreikalavimo, tačiau atgauti turto nepavyko. Mano, kad ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti. Pasak atsakovo atstovo, turtas iki šiol nėra atgautas dėl bankroto administratoriaus neveikimo.

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-08-01 nutartimi iškėlė bankroto bylą E. L. IĮ „Informatyvus dizainas“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Adminova“.

6Ieškovo tvirtinimu, bankroto administratoriui patikrinus bankrutuojančios įmonės finansinius dokumentus paaiškėjo, jog 2009 m. įmonė turėjo 5 laivus – katerius; kadangi įmonės vadovas paaiškino administratoriui, kad aptariamas turtas buvo parduotas Danijos įmonei Tuco composites APS, kuri už parduotus laivus neatsiskaitė, bankroto administratorius laivų – katerių vertę sieja su finansiniuose dokumentuose 62 407,80 Eur (215 481,64 Lt) nurodyta suma, kuri apskaityta kaip Tuco composites APS debitorinis įsiskolinimas. Bankroto administratoriui dokumentai, patvirtinantys turto pardavimą, nebuvo perduoti, todėl, ieškovo įsitikinimu, turtas buvo prarastas, paslėptas ar iššvaistytas; ieškovas laiko ginčo turto vertę įmonei padaryta žala. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, tvirtindamas, kad pateikė pakankamai dokumentų, patvirtinančių turto pardavimą – perdavimą Danijos įmonei, todėl ieškovo reikalavimus laiko nepagrįstais. Pasak atsakovo, jis žalos įmonei nepadarė; turtą galima išreikalauti iš Danijos bendrovės, tuo tarpu bankroto administratorius nesiėmė jokių veiksmų dėl turto išreikalavimo iš Danijos įmonės.

7Visų pirma nagrinėjimo ginčo kontekste pažymėtina tai, kad individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 str. 4 d.), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas. Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Individuali įmonė yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Ji turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Individualios įmonės steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys). Įmonės vadovo turtinę atsakomybę ir jos apimtį nustato CK 2.87 straipsnis, numatantis, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Įmonės vadovo ir savininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais.

8Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog įmonės finansiniuose dokumentuose 2009 m. įmonėje buvo užpajamuoti 5 laivai Atlantic 570 (b.l. 12), vėliau fiksuotas 215 481,64 Lt debitorinis įsiskolinimas, skolininku nurodant TUCO COMPOSITES APS KROGSBJERCVEJ2 (b.l. 11). Atsakovo paaiškinimai dėl susidariusio debitorinio įsiskolinimo ir atsakovo veiksmų, kurių buvo imtasi dėl jo išieškojimo, buvo nenuoseklūs: atsakovas, nurodydamas, kad 2009 m. bendradarbiavo su Tuco composites APS, pradžioje paaiškino, kad ginčo turtas – 5 laivai buvo parduoti skolininkui, vėliau pakeitęs paaiškinimus atsakovas teigė, kad laivai buvo perduoti skolininkui platinimui, neva skolininkas dalyvavo įvairiose parodose ir taip turėjo galimybę realizuoti laivus. Atsakovas pripažino, kad jokios sutartys (pirkimo-pardavimo, komiso, tarpininkavimo, ar pan.) su skolininku sudarytos nebuvo, jokio laivų priėmimo-perdavimo akto, ar kitų dokumentų, patvirtinančių atsakovo nurodytą susitarimą su skolininku, nėra. Pažymėtina, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t.y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami. Nors atsakovas turėjo pareigą perduoti visus įmonės dokumentus bankroto administratoriui, bankroto administratoriui iškėlus bylą, atsakovas pateikė papildomus dokumentus, kurie bankroto administratoriui perduoti nebuvo.

9Atsakovas laivų perdavimo skolininkui faktui bei teiginiams dėl jo veiksmų siekiant atgauti prarastą turtą patvirtinti pateikė į bylą: 2009-09-25 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TOP020090854 (b.l. 29) kurioje Atlantic 325 Explorer, 445 Explorer, 480 Sport, 570 Explorer laivų pardavėju nurodomas TOPPLastas, pirkėju – E. L. įmonė; UAB „Uno Transport Klaipėda“ 2009-09-22 išrašytą E. L. IĮ PVM sąskaitą-faktūrą/inwoice Nr. UNO (b.l. 30), aprašyme nurodyta: už transporto paslaugas, Šalčininkai –Danija, transporto priemones Nr.-.; 2009-09-25 CMR važtaraštį, kuriame užsakovu nurodyta E. L. ĮĮ „Informatyvus dizainas“, gavėju – Tuco Composites ADS, vežėju – „Private Anterprise Voskovshuk S.F“ Rusija (b.l. 31), nuotraukas (b.l. 34), 2013-02-07 Fyns Policijos atsakymą, iš kurio turinio matyti, kad 2013-01-28 Policijos biuras gavo E. L. „IĮ Informatyvus dizainas“ prašymą dėl pagalbos ekstradicijai iš Tuco Composites AB, supranta, kad prekės buvo pristatytos minėtai bendrovei, tačiau bendrovė neatsiskaitė ir negrąžino prekių, patvirtina, kad prašymas turi būti nukreiptas į vykdomąjį ar civilinį teismą (b.l. 33). Taip pat atsakovo pateiktas jo atstovo 2016-03-24 prašymas Tuco Composites ADS (b.l. 61-662), iš kurio turinio matyti, kad atsakovo įmonei buvo pateiktos 2009-09-02 ir 2010-08-30 sąskaitos–faktūros, pagal kurias už skolą Tuco composites APS įsipareigojo pateikti 26 265 Eur vertės prekių, nurodoma, kad bendrovė įsipareigojimo neįvykdė. Taip pat nurodoma, kad pagal 2009-09-25 CMR važtaraštį E. L. įmonė pateikė bendrovei prekių (laivai) už 19 619,62 Eur. Prašo pateikti informaciją ir visus dokumentus, kam Tuco composites APS perleido nurodytas prekes – laivus ir kieno vardu jie buvo išregistruoti. Kitų įrodymų į bylą nepateikta. Teismo vertinimu, detalesnė pateiktų rašytinių įrodymų analizė nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pateikti įrodymai patvirtina atsakovo įrodinėjamus faktus. Taip antai, nei CMR važtaraštis, kuriame abstrakčiai nurodoma, kad vežami laivai, vežėju nurodyta visai kita įmonė, nei nurodo atsakovas, teigdamas, kad vežėjo paslaugas teikė UAB „Uno transport Klaipėda“, nei UAB „Uno transport Klaipėda“ išrašyta už transportavimo paslaugas sąskaita-faktūra, iš kurios negalima spręsti, dėl kokių prekių gabenimo buvo teikiamos transportavimo paslaugos, nei laivų pardavėjo TOPPLASTAS sąskaita-faktūra, išrašyta pirkėjui E. L. įmonei, nei Policijos atsakymas, nei pateiktos nuotraukos nesudaro galimybės identifikuoti ir pagrindo spręsti, kad būtent ginčo turtas buvo perduotas ar parduotas Tuco composites APS. Akcentuotina, jog atsakovas pats pripažino, jog jokių kitų dokumentų, patvirtinančių ginčo turto perdavimą ar apibūdinančių įsipareigojimus tarp atsakovo įmonės ir Tuco composites APS, ir t.t. net nebuvo sudaryta. Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliuoja į tai, kad atsakovas kaip įmonės vadovas bei savininkas nevykdė pareigos tinkamai organizuoti įmonės veiklą, veikti apdairiai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeisti įmonės ir jos kreditorių teisės bei teisėti interesai; neužtikrino, kad būtų išsaugotas didelės vertės įmonės turtas, t. y. prarado jam patikėtą didelės vertės turtą (net nėra galimybės nustatyti turto buvimo vietos), įmonė ne tik neteko turto, bet ir negavo pajamų iš minėto turto pardavimo, ko pasėkoje tiek įmonei, tiek kreditoriams buvo padaryta žalos. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su ieškovu. Akivaizdu, jog jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių būtent ginčo turto perdavimo faktą, nėra. Atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia jo pozicijos dėl turto pardavimo bei pristatymo Danijos įmonei; bylos duomenimis, ginčo laivai neregistruoti nei Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, nei Danijos jūrų laivybos tvarkomame laivų registre. Net padarius prielaidą, jog ginčo turtas galimai buvo perleistas Danijos įmonei, akivaizdu, jog atsakovas veikė neapdairiai ir nerūpestingai; tokiam didelės vertės sandoriui nepasirašė jokios rašytinės sutarties ar susitarimo, kurio pagrindu turtą perdavė užsienio įmonei, nereikalavo jokio avansinio mokėjimo ar kitokio neva sudaryto žodžiu sandorio užtikrinimo, net penkerius metus iki bankroto bylos iškėlimo nesiėmė jokių realių veiksmų dėl turto susigrąžinimo ar pinginių lėšų išieškojimo iš Danijos įmonės. Atsakovo teiginiai, kad kreiptis į teismą dėl skolos iš Danijos įmonės neturėjo finansinių galimybių, nesudaro pagrindo priešingam teismo padarytam atsakovo veiksmų (neveikimo) įvertinimui. Pritartina ieškovui, jog dėl ginčo prekių pardavimą, jų pristatymą Danijos įmonei, susitarimų ar sutarčių tarp ieškovo ir Danijos įmonės pagrindžiančių dokumentų stokos ieškovas neturi jokio faktinio ar teisinio pagrindo imtis atitinkamų veiksmų dėl prarasto turto ar jo vertės atgavimo.

10Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas E. L., būdama įmonės savininkas ir vadovas, nevykdė pareigos tinkamai organizuoti įmonės veiklą, veikti apdairiai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeisti įmonės ir jos kreditorių teisės bei teisėti interesai; neužtikrino, kad būtų išsaugotas didelės vertės įmonės turtas, t. y. prarado jam patikėtą didelės vertės turtą, įmonė ne tik neteko turto, bet ir negavo pajamų iš minėto turto pardavimo (CK 6.246 str. 1 d.), ko pasėkoje tiek įmonei, tiek kreditoriams buvo padaryta žalos (CK 6.247 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, remiantis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. individualios įmonės savininkas (CPK 178 str., 182 str. 4 d.), tačiau nagrinėjamu atveju jis to nepadarė.

11Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 62 407,80 Eur žalos, t.y. suma, įvardinta įmonės finansiniuose dokumentuose kaip neatgautas iš Tuco composites APS debitorinis įsiskolinimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo turtas buvo įgyjamas atsakovo įmonės už 68 606,90 Lt, t.y. 19 869,93 Eur (b.l. 29). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas inkriminuoja atsakovui turto praradimą, t.y. būtent 5 laivų, kurie buvo įmonės įsigyti už 19 869,93 Eur. Duomenų, leidžiančių spręsti, kad finansiniuose dokumentuose įrašytą debitorinio įsiskolinimo sumą sudaro tik minėtas turtas ar(ir) su juo susijusios įmonės negautos pajamos, byloje nėra. Kitų aplinkybių, susijusių su žalos dydžiu, ieškovas neįrodinėjo. Be to, pats ieškovas laiko ginčo turto vertę (nors ir sieja ją su debitorinių įsiskolinimu dydžiu) įmonei padaryta žala. Todėl, teismo vertinimu, ieškovo nurodytais pagrindais, šios bylos nustatytų faktinių aplinkybių, aptartų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kontekste spręstina, kad įmonei buvo padaryta 19 869,93 Eur dydžio žala (CK 6.249 str.).

12Esant nurodytam, ieškovo reikalavimai tenkintini dalyje dėl 19 869,93 Eur žalos iš atsakovo priteisimo, kitoje dalyje ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

13CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; CK 6.210 str. 1 d. pagrindu už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos iš atsakovo priteistinos 5 % dydžio metinės procesinės palūkanos.

14Vilniaus apygardos teismo 2015-12-22 nutartimi taikytos atsakovo turtui laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus keistinos, nustatant atsakovui priklausančio turto arešto mastą – 19 869,93 Eur, paliekant jas galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str.).

15Priteisti iš atsakovo valstybei 447 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str.). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 259, 260,269, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

16ieškinį tenkinti iš dalies.

17Priteisti iš atsakovo E. L., a.k. ( - ) E. L. BIĮ „Informatyvus dizainas“, j.a.k. 125401233, 19 869,93 Eur (devyniolika tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 93 centų) žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

19Vilniaus apygardos teismo 2015-12-22 nutartimi taikytas atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus pakeisti, nustatant atsakovui priklausančio turto arešto mastą – 19 869,93 Eur, paliekant laikinąsias apsaugos priemones galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20Priteisti iš atsakovo valstybei 447 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, sekretoriaujant... 2. Ieškovas ieškiniu bei jo atstovės bylos nagrinėjimo metu prašo CK 2.50... 3. Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė procesiniuose... 4. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 5. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-08-01 nutartimi... 6. Ieškovo tvirtinimu, bankroto administratoriui patikrinus bankrutuojančios... 7. Visų pirma nagrinėjimo ginčo kontekste pažymėtina tai, kad individualios... 8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog įmonės finansiniuose dokumentuose 2009 m.... 9. Atsakovas laivų perdavimo skolininkui faktui bei teiginiams dėl jo veiksmų... 10. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju... 11. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 62 407,80 Eur žalos, t.y. suma,... 12. Esant nurodytam, ieškovo reikalavimai tenkintini dalyje dėl 19 869,93 Eur... 13. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo... 14. Vilniaus apygardos teismo 2015-12-22 nutartimi taikytos atsakovo turtui... 15. Priteisti iš atsakovo valstybei 447 Eur žyminio mokesčio (CPK 96... 16. ieškinį tenkinti iš dalies.... 17. Priteisti iš atsakovo E. L., a.k. ( - ) E. L. BIĮ „Informatyvus... 18. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 19. Vilniaus apygardos teismo 2015-12-22 nutartimi taikytas atsakovo turtui... 20. Priteisti iš atsakovo valstybei 447 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...