Byla 3K-3-340/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Česlovo Jokūbausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Šilo bitė“ ir A. D. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui ir uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“ dėl pažeistos dalykinės reputacijos bei garbės ir orumo gynimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ 2006 m. rugsėjo 12 d. numeryje 208 (4775) straipsnyje „Agentai užspeitė paslaptingąją „Šilo bitę“. VSD direktorius „Lietuvos rytui“ prabilo apie skandalą sukėlusią operaciją“ išspausdinto interviu su tuomečiu Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) generaliniu direktoriumi A. P., kuriame nurodoma, kad į dienraščio korespondentės (publikacijos autorės) B. V. klausimą VSD generalinis direktorius A. P. atsakė: „Yra žinomi „Šilo bitės“ ryšiai su kai kuriomis bendrovėmis, kurias iki šiol valdo buvę kadriniai KGB darbuotojai. Kai kurie jų susiję su bendrove „Status“.

6Ieškovai UAB ,,Šilo bitė“ ir A. D. (UAB „Šilo bitė“ akcininkas ir direktorius) 2006 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti dienraštyje atsakovo VSD vadovo paskleistą žinią neatitinkančia tikrovės, pažeidžiančia UAB ,,Šilo bitė“ dalykinę reputaciją ir žeminančia A. D. garbę bei orumą, ir įpareigoti atsakovą VSD savo lėšomis dienraščio ,,Lietuvos rytas“ pirmame puslapyje išspausdinti paneigimo tekstą, nurodant, kad pirmiau minėtos paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

7Atsakovas Valstybės saugumo departamentas su pareikštais reikalavimais nesutiko, nurodydamas, kad dienraštyje išspausdinta tuomečio VSD generalinio direktoriaus korespondentei B. V. išsakyta informacija atitinka tikrovę, nes yra paremta VSD turimais duomenimis, t. y. buvo žinomas UAB „Šilo bitė“ ir UAB „Verslo prognozės“ ryšys, pasireiškęs tuo, kad UAB „Šilo bitė“ ne tik disponavo UAB „Verslo prognozės“ parengta informacija, bet ir platino ją leidinyje „Laisvas laikraštis“. Atsakovas taip pat nurodė, kad kokio nors asmens sąsajų su buvusiais KGB darbuotojais paminėjimas ar net jų turėjimas savaime nežemina tokio asmens dalykinės reputacijos, garbės ir orumo. Atsakovo VSD nuomone, jis yra netinkamas atsakovas byloje, nes straipsnio (interviu), kuriame yra ginčo teiginys, autorė – korespondentė B. V., savo vardu ir pavarde paskelbusi straipsnį.

8Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ su ieškiniu nesutiko, be kitų argumentų, nurodydamas, kad ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes ieškovai nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinės bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos, t. y. nereikalavo paneigti tikrovės neatitinkančias ir ieškovų garbę bei orumą, dalykinę reputaciją žeminančias žinias taip, kaip tai nustatyta Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnyje (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino, t. y. pripažino neatitinkančia tikrovės, pažeidžiančia ieškovo UAB „Šilo bitė“ dalykinę reputaciją bei žeminančia ieškovo A. D. garbę ir orumą atsakovo Valstybės saugumo departamento dienraščio „Lietuvos rytas“ 2006 m. rugsėjo 12 d. numeryje 208 (4775) paskleistą žinią: „Yra žinomi „Šilo bitės“ ryšiai su kai kuriomis bendrovėmis, kurias iki šiol valdo buvę kadriniai KGB darbuotojai“; įpareigojo atsakovą Valstybės saugumo departamentą per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis dienraščio ,,Lietuvos rytas“ pirmame puslapyje tokio pat dydžio raidėmis, kaip ir 2006 m. rugsėjo 12 d. ,,Lietuvos ryto“ straipsnio, išspausdinti tokį paneigimo tekstą: ,,Dienraščio ,,Lietuvos rytas“ 2006 m. rugsėjo 12 d. numeryje straipsnyje ,,Agentai užspeitė paslaptingąją ,,Šilo bitę“ paskleistos žinios ,,Yra žinomi ,,Šilo bitės“ ryšiai su kai kuriomis bendrovėmis, kurias iki šiol valdo buvę kadriniai KGB darbuotojai“ neatitinka tikrovės. LR Valstybės saugumo departamentas“. Teismas sprendė, kad atsakovas VSD nepaneigė CK 2.24 straipsnio l dalyje įtvirtintos prezumpcijos, t. y. neįrodė, jog paskleisti duomenys atitinka tikrovę, nes atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina UAB ,,Šilo bitė“ ir UAB ,,Verslo prognozės“ ryšių. Teismo teigimu, vien UAB ,,Verslo prognozės“ parengto rašto radimas bendrovėje ,,Šilo bitė“ nepatvirtina ryšio tarp šių bendrovių buvimo, kol nėra įrodytas faktas, kad šis dokumentas bei kita informacija į UAB ,,Šilo bitė“ pateko būtent iš UAB ,,Verslo prognozės“, o ne iš kitų šaltinių. Teismas laikė, kad paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios akivaizdžiai žemina ieškovų dalykinę reputaciją, pažeidžia garbę ir orumą, nes paskleistų žinių turinys kiekvienam protingam, moraliam žmogui sukelia mintį, kad UAB ,,Šilo bitė“ yra susijusi su KGB darbuotojais, o KGB, kaip ir kitos SSRS valstybės saugumo organizacijos (NKVD, NKGB, MGB), yra pripažįstama nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Teismas atmetė atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ argumentą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, nurodydamas, kad asmuo, apie kurį paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, turi teisę nesinaudoti CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta replikos teise ir iš karto kreiptis į teismą, jei visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytas duomenis paskelbusio asmens citatas. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju masinės informavimo priemonės neiškreipė VSD atstovo interviu teksto, todėl sprendė, jog atsakovas VSD yra atsakingas už paskleistas žinias.

11Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 10 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo VSD teiginius dėl netinkamo atsakovo byloje, nurodydama, jog ieškovai, laisvai disponuodami procesinėmis teisėmis, turi teisę pasirinkti tokį civilinių teisių gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jiems atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas tik vykdo išaiškinimo pareigą, bet neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą, keisti ieškinio dalyką. Taip pat teisėjų kolegija atmetė atsakovo VSD argumentus, kad jis negali būti įpareigotas paneigti žinias ten, kur jų neskleidė, ir tokia forma, kuria nesinaudojo. Kolegija nurodė, kad buvęs VSD vadovas tikrovės neatitinkančias žinias paskleidė per visuomenės informavimo priemonę, todėl ieškinys pagrįstai pareikštas abiem atsakovams: ir VSD, ir UAB „Lietuvos rytas“, nepažeidžiant CK 2.24 straipsnio 2 dalies nuostatų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, todėl pagrįstai tenkino ieškovų pareikštus reikalavimus. Grįsdama šią išvadą, kolegija nurodė, kad buvusio VSD vadovo A. P. dienraščiui duoto interviu turinys iš esmės analogiškas jo pasisakymo Lietuvos Respublikos Seime plenarinio posėdžio metu turiniui; pats atsakovas VSD atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė: „A. P., duodamas interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“, išsakė lygiai tokį patį savo požiūrį į susidariusią situaciją bei pateikė tokius pat vertinimus, kurie, savo ruožtu, buvo išsakyti ir Seime plenarinio posėdžio metu“, todėl, net ir nesant interviu garso įrašo, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinus visus bylos įrodymus, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, turi būti daroma išvada, kad visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytus buvusio VSD generalinio direktoriaus žodžius. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartimi palikta nepakeista Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimo dalis, kuria pripažintos neatitinkančiomis tikrovės ir pažeidžiančiomis ieškovų dalykinę reputaciją, žeminančiomis garbę ir orumą iš esmės analogiškos atsakovo VSD vadovo viešai Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 12 d. posėdyje Nr. 207 paskleistos žinios: „departamentui buvo žinomi „Šilo bitės“ ryšiai su buvusių KGB darbuotojų valdomomis bendrovėmis – „Verslo prognozės“, „Statusas“. <...> Šios bendrovės parūpindavo ne mažą dalį įvairios skandalingos informacijos, kurios po to pasirodydavo leidinyje“. Atsižvelgiant į tai, kad VSD atsiliepime į ieškinį pripažino dienraštyje paskelbtų teiginių ir Seimo posėdyje išsakytų vertinimų tapatumą, įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimas, priimtas dėl iš esmės analogiškų žinių paskleidimo, turi prejudicinę reikšmę.

12III. Kasacinio skundo argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalis, pažeidė CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Procesine prasme CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nurodyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka, todėl asmuo, nepasinaudojęs CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalyse įtvirtinta replikos teise, neįgyja teisės ginčyti savo tariamai pažeistų teisių teisme. Dėl to ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas.
  2. Teismai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes vertino ne įrodymus, o prielaidas (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Teismai nepagrįstai sprendė, kad dienraštis „Lietuvos rytas“ perteikė neiškraipytus buvusio VSD generalinio direktoriaus žodžius. Byloje nebuvo pateikti korespondentės tariamo interviu su VSD generaliniu direktoriumi garso įrašai, kurie patvirtintų, kad ginčo teiginį interviu metu išsakė buvęs VSD generalinis direktorius ir kad šį teiginį jis suformulavo būtent taip, kaip nurodyta straipsnyje. Lietuvos Respublikos Seimo posėdžio metu buvusio VSD generalinio direktoriaus išsakyti žodžiai nėra tapatūs šios civilinės bylos ginčo teiginiui.
  3. Teismai nepagrįstai įpareigojo atsakovą paneigti informaciją / žinias ten, kur jis jų neskleidė, ir tokia forma, kuria jis nesinaudojo. Straipsnis, kuriame yra ginčo teiginys, buvo parengtas ir paskelbtas ne VSD, o korespondentės B. V. iniciatyva, kuri savo vardu šį straipsnį pasirašė. Be to, tariamas interviu vyko ne viešai.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų –yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

17Nagrinėjamoje byloje kasaciniame skunde keliami teisės normų, reglamentuojančių išankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarką garbės ir orumo gynimo bylose (CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalys) bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–185 straipsniai), aiškinimo bei taikymo klausimai. Tai yra teisės klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

18Dėl CK 2.24 straipsnio 2 ir 4 dalių, įtvirtinančių išankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarką garbės ir orumo gynimo bylose, aiškinimo ir taikymo

19Kasatorius, nesutikdamas su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais, teigia, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes ieškovas nepasinaudojo CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta privaloma išankstine tokio pobūdžio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Nagrinėjant šį kasatoriaus keliamą klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad, kaip jau yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinę pažeistos teisės gynimo tvarką lemia tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo ir asmens pasirinkti teisių gynybos būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. UAB ,,Roseba“, bylos Nr. 3K-3-498/2010). Dėl to būtina nagrinėti, koks duomenų paskleidimo būdas ir kokios ieškovo pasirinktos teisių gynybos priemonės įpareigotų ieškovą prieš kreipiantis į teismą dėl garbės ir orumo teisių gynimo naudotis išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

21Pirmoji sąlyga, lemianti procesinę pažeistos teisės gynimo tvarką, – tai tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo būdas. Kasacinis teismas ne vienoje nutartyje yra pabrėžęs, kad pareiga naudotis išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka atsiranda tik tuo atveju, kai tikrovės neatitinantys duomenys yra paskleidžiami per visuomenės informavimo priemones, o procesine prasme CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka tokiais atvejais. Šioje teisės normoje įtvirtinta vadinamoji replikos teisė, kai asmuo, manantis, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, pirmiausia turi kreiptis į visuomenės informavimo priemonę, kad ši ne vėliau kaip per dvi savaites paneigtų tokius duomenis, ir tik atsisakius tai padaryti asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. I. S.–Ž., UAB ,,Lietuvos žinios“, kt., bylos Nr. 3K-3-94/2006; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB ,,Šiaulių naujienos“, bylos Nr. 3K-3-488/2007; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Z. O., V. O. v. UAB ,,Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; kt.).

22Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų aiškinimo praktiką, pripažintina, kad ne bet koks duomenų paskleidimas per visuomenės informavimo priemones lemia būtinybę ieškovui naudotis privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, nes turi būti įvertinama ir tai, kas yra paskleistų duomenų šaltinis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta replikos teise privalo pasinaudoti tik tada, jeigu duomenis paskelbė visuomenės informavimo priemonė. Jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytas duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje L. P. v. M. A. P., bylos Nr. 3K-3-65/2006).

23Taigi pirmoji sąlyga, lemianti pareigą ieškovui naudotis privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka asmens garbės ir orumo gynimo bylose, yra ne tik tai, kad tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemones, tačiau taip pat turi būti nustatyta faktinė aplinkybė, jog visuomenės informavimo priemonė buvo paskleistos informacijos šaltinis, o ne tik duomenų paskleidimo priemonė (įrankis), perteikusi neiškraipytas duomenis paskelbusio asmens citatas. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl šios sąlygos buvimo, būtina turėti omenyje ir tai, jog visuomenės informavimo priemonė kontroliuoja informacijos šaltinį, todėl kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai tikrovės neatitinkančias žinias paskleidė visuomenės informavimo priemonė, esant reikalavimui dėl žinių paneigimo, atsakovas visada yra ir visuomenės informavimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. L. J., E. J., bylos Nr. 3K-3-507/2006). Tačiau tai, kad paskleistus duomenis suformulavo ne visuomenės informavimo priemonė, o kitas asmuo (pirminis duomenų šaltinis), turi reikšmės sprendžiant visuomenės informavimo priemonės atsakomybės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. I. S.–Ž., UAB ,,Lietuvos žinios“, kt., bylos Nr. 3K-3-94/2006). Sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, būtina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Tačiau yra atvejų, kai visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija. Taigi, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams.

24Antroji sąlyga, lemianti procesinę pažeistos teisės gynimo tvarką, – ieškovo pasirinkti asmens teisių gynybos būdai. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 2.24 straipsnio 1 dalį, išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai, būtent – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. K. v. UAB „TV progrupė“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, bylos Nr. 3K-3-569/2006; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Šiaulių naujienos“, bylos Nr. 3K-3-488/2007; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. UAB ,,Roseba“, bylos Nr. 3K-3-498/2010). Be to, vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (CPK 13 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai visuomenės informavimo priemonė nėra duomenų paskleidėja, o tik duomenų paskleidimo priemonė, ir nereiškiamas reikalavimas dėl duomenų paneigimo per visuomenės informavimo priemones, o reiškiamas reikalavimas tik pirminiam informacijos šaltiniui (duomenų autoriui) atlyginti padarytą neturtinę žalą, tai ieškovo nepasinaudojimas replikos teise negali būti laikomas teisės normos pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. L. J., E. J., bylos Nr. 3K-3-507/2006). CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka netaikytina ir tuo atveju, kai asmuo, gindamas pažeistas teises CK 2.24 straipsnyje nustatytais pagrindais, reiškia reikalavimą teismo sprendimu pripažinti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę bei orumą, ir prašo priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. UAB ,,Roseba“, bylos Nr. 3K-3-498/2010).

25Taigi ieškovo pareiga naudotis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka priklauso nuo ieškovo pasirinkto teisių gynybos būdo (keliamų reikalavimų) ir asmens, kuriam ieškovas reiškia savo reikalavimus (atsakovo). Jei ieškovas savo reikalavimus reiškia visuomenės informavimo priemonei, jis privalo naudotis įstatymuose nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tuo tarpu, jei reikalavimai keliami ne visuomenės informavimo priemonei, o asmeniui, kurio teiginiai buvo cituojami visuomenės informavimo priemonės, tokia tvarka naudotis nėra privaloma. Toks teisinis reguliavimas logiškai išplaukia iš pačios replikos teisės esmės ir paskirties, nes tokia teisė – tai galimybė ne teismo tvarka pašalinti asmens teisės pažeidimą, padarytą būtent visuomenės informavimo priemonės: tuo atveju, kai visuomenės informavimo priemonė pripažįsta pagrįstu asmens reikalavimą dėl paskleistų duomenų neatitikties tikrovei, ji gali viešai, tokiu pat būdu kaip duomenys buvo paskleisti, juos paneigti. Tuo atveju, kai visuomenės informavimo priemone pasinaudojo kitas asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis, replikos teisė neatliktų savo funkcijos ir iš esmės būtų reikalavimas, keliamas ne asmens teisių pažeidimą padariusiam asmeniui.

26Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė faktą, kad visuomenės informavimo priemonė neiškraipydama perteikė kasatoriaus tuometinio vadovo išsakytus teiginius. Publikaciją, kuriame cituojami ginčo teiginiai, išspausdinęs laikraštis neiškraipė VSD atstovo interviu teksto, todėl kasatorius yra atsakingas už paskleistas žinias, t. y. civilinio teisinio santykio dalyviai yra ieškovai ir kasatorius, o ne visuomenės informavimo priemonė. Ieškovai savo reikalavimus reiškė ne visuomenės informavimo priemonei, o kasatoriui, kurio vadovas paskelbė ieškovų garbę ir orumą žeminančias, dalykinę reputaciją pažeidžiančias ir tikrovės neatitinkančias žinias. Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, kad duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo (kasatorius), duomenys visuomenės informavimo priemonėje perteikti jų neiškraipant, jokie reikalavimai ginčo publikaciją išspausdinusiam laikraščiui nebuvo pareikšti, taip pat įvertinus duomenis paskleidusio asmens (kasatoriaus) statusą ir funkcijas valstybėje, protingumo bei profesionalumo kriterijus atitinkantį visuomenės informavimo priemonių pasitikėjimą kasatoriaus oficialaus atstovo teikta informacija, laikytina, kad asmuo, apie kurį paskelbti ginčo duomenys, turėjo teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, jog teismas pripažintų ginčo teiginius neatitinkančiais tikrovės ir įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai juos paneigti. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame šis teismas atmetė kasatoriaus argumentus dėl išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymo ir būtinybės ieškinį palikti nenagrinėtą. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo kitokiai išvadai ir yra atmestini.

27Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo

28Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes procesiniuose sprendimuose pateikė ne įrodymų, o prielaidų vertinimą (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas), ir nepagrįstai konstatavo, jog dienraštis „Lietuvos rytas“ perteikė neiškraipytus buvusio VSD generalinio direktoriaus žodžius.

29Kilus tokio pobūdžio ginčui, pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; ir kt.).

30Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų ir kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo tinkamumo ir išvadų pagrįstumo, nenukrypo nuo minėtų įrodymų vertinimo taisyklių bei principų. Iš skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai įvertino tiek kasatoriaus, tiek ieškovų paaiškinimus, tyrė ir vertino visus šalių pateiktus įrodymus. Teismai atskirai įvertino kasatoriaus pateiktus įrodymus, kuriais šis grindė ginčo teiginių atitiktį tikrovei: kratos protokolą bei kratos metu rastus lapus su tekstu, 2007 m. birželio 11 d. UAB „BVS info“ raštą, duomenis iš Lietuvos ypatingojo archyvo apie UAB „Verslo prognozės“ dirbusius KGB darbuotojus, „Laisvame laikraštyje“ publikuotą straipsnį „Ūkio bankas – milžinas molinėmis kojomis“ ir kt. Teismai pasisakė dėl įrodymų tinkamumo bei įrodomosios galios, šiais įrodymais patvirtinamų aplinkybių ir sprendė, kad kasatoriaus pateikti duomenys nebuvo pakankami išvadai dėl UAB „Šilo bitė“ ir UAB „Verslo prognozės“ ryšio buvimo, t. y. kasatorius nepaneigė CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos.

31Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų byloje surinktų įrodymų kontekste taip pat pasisakė dėl kasatoriaus nurodytų argumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje išsakytų ir ginčo publikacijoje išspausdintų teiginių turinio tapatumu, bei įvertino kasatoriaus nurodomą aplinkybę, jog byloje nėra pateikto interviu su buvusiu VSD vadovu garso įrašo. Kolegija, spręsdama, kad šio įrodymo nebuvimas neduoda pagrindo kitaip vertinti situacijos, rėmėsi ginčo publikacijoje esančių teiginių ir Seimo posėdyje pateiktos informacijos, užfiksuotos posėdžio protokoluose, turinio atitiktimi, paties kasatoriaus procesiniuose dokumentuose nurodoma aplinkybe dėl interviu dienraščiui metu ir Seimo posėdyje išsakytų teiginių tapatumo. Atsižvelgdamas į kitus byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo, teismas laikė, kad ir nesant interviu garso įrašo, įvertinus visus įrodymus pagal CPK įtvirtintas taisykles, darytina išvada, jog visuomenės informavimo priemonė pateikė neiškraipytus buvusio VSD vadovo žodžius.

32Tuo tarpu iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nekelia naujų įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų, turinčių reikšmės teismų praktikai, nenurodo teismų padarytų teisės normų pažeidimų vertinant konkrečius įrodymus, o, nesutikdamas su teismų pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismai. Kasatorius nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje išsakyti bei ginčo publikacijoje išspausdinti teiginiai netapatūs, tačiau tokių savo teiginių niekaip neargumentuoja. Iš esmės kasatorius remiasi vieno įrodymo – interviu garso įrašo – nebuvimu, dėl to teismų išvadą dėl Seimo posėdžio metu išdėstytų ir ginčo publikacijoje išspausdintų teiginių turinio tapatumo laiko prielaida, kuria, kasatoriaus nuomone, teismai negalėjo remtis. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos kasacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimo taisyklių taikymu teismuose, pažymi, kad, kaip buvo nurodyta anksčiau, teismas, vertindamas įrodymus, turi remtis visais byloje surinktais įrodymais ir turi diskreciją vertinti pateiktų įrodymų pakankamumą, priimdamas sprendimą pagal vidinį savo įsitikinimą. Dėl to vieno įrodymo buvimas ar nebuvimas, teismui įvertinus kitus byloje esančius įrodymus, nėra priežastis abejoti teismo išvadų pagrįstumu, jei nėra įrodyta priešingai. Nagrinėjamu atveju kasatorius skunde nenurodo argumentų dėl teismų išvadų netinkamumo, remiasi vien garso įrašo nebuvimo faktu, neneigia savo paties procesiniuose dokumentuose pateiktų ir teismų įvertintų paaiškinimų. Minėta, kad kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl, kasatoriui nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimų, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu.

33Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius nepagrindė savo teiginių dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, pažeidimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismai rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

34Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad kasatoriaus argumentai dėl to, jog teismai įpareigojo jį paneigti informaciją / žinias ten, kur jis jų neskleidė, ir tokia forma, kuria jis nesinaudojo, jog straipsnis, kuriame yra ginčo teiginys, buvo parengtas ir paskelbtas ne VSD, o korespondentės iniciatyva ir vardu, jog interviu vyko ne viešai, neduoda pagrindo kitaip vertinti situacijos. Šie kasatoriaus teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, kasatorius skunde kaip kasacijos pagrindo nenurodo teismų padarytų konkrečių teisės normų pažeidimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti juos kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

36Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

37Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 68,75 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Priteisti valstybei iš kasatoriaus Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (juridinio asmens kodas 188675233) 68,75 Lt (šešiasdešimt aštuoni litai 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ 2006 m. rugsėjo 12... 6. Ieškovai UAB ,,Šilo bitė“ ir A. D. (UAB „Šilo bitė“ akcininkas ir... 7. Atsakovas Valstybės saugumo departamentas su pareikštais reikalavimais... 8. Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ su ieškiniu nesutiko, be kitų argumentų,... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 21 d. sprendimu... 11. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 12. III. Kasacinio skundo argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 17. Nagrinėjamoje byloje kasaciniame skunde keliami teisės normų,... 18. Dėl CK 2.24 straipsnio 2 ir 4 dalių, įtvirtinančių išankstinę ginčo... 19. Kasatorius, nesutikdamas su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais,... 20. Nagrinėjant šį kasatoriaus keliamą klausimą, būtina atsižvelgti į tai,... 21. Pirmoji sąlyga, lemianti procesinę pažeistos teisės gynimo tvarką, – tai... 22. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų... 23. Taigi pirmoji sąlyga, lemianti pareigą ieškovui naudotis privaloma... 24. Antroji sąlyga, lemianti procesinę pažeistos teisės gynimo tvarką, –... 25. Taigi ieškovo pareiga naudotis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka... 26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė... 27. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų... 28. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė... 29. Kilus tokio pobūdžio ginčui, pažymėtina, kad civiliniame procese... 30. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų ir... 31. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų... 32. Tuo tarpu iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nekelia naujų... 33. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius... 34. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad kasatoriaus argumentai dėl to, jog... 35. Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamus pirmosios... 36. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo... 37. Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų,... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 40. Priteisti valstybei iš kasatoriaus Lietuvos Respublikos valstybės saugumo... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...