Byla 2A-968-524/2013
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą 2-23-669/2013 pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui Č. Š. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 114 328,48 Lt žalos atlyginimo bei 1 815 Lt išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Nurodė, kad 2010-07-27 Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, ( - ), atsakovas savo žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) vykdė žemės kasimo darbus. Žemės kasimo darbai vykdyti nesilaikant suderintos schemos sprendimų: išplatintas melioracijos griovys – kanalas, naujai kasta kūdra, buvusi valoma kūdra ir melioracijos griovys – kanalas sujungti į visumą, dėl to vandens naudmenų plotas minėtame žemės sklype padidėjo nuo 10 iki 43 arų. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 1, 2.1, 2.2, 2.3 punktus, už nustatytus pažeidimus atsakovui 2010-08-17 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 51 pagal ATPK 76 str. 2 d., juo paskirta 220 Lt bauda, bei pasiūlyta atlyginti 5 647,25 Lt aplinkai padarytą žalą. Atsakovas baudą sumokėjo. Ieškovas su apskaičiuota žala gamtai nesutiko ir kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydamas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skirti lėšų tvenkinio tūrio apskaičiavimo pagal topografinę nuotrauką darbų pirkimui. Ieškovas 2011-08-02 sudarė sutartį Nr. 08/02 su UAB „Projkelva“ dėl minėtų darbų pirkimo. Vadovaudamasis UAB „Projkelva“ atliktais matavimais, ieškovas apskaičiavo, kad nuostoliai, padaryti gamtai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, siekia 119 975,73 Lt, taigi liko neatlyginta 114 328, 48 Lt gamtai padarytos žalos.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pareigūno S. J. 2010-08-17 jam surašytą administracinį teisės pažeidimo protokolą Nr. 51 padarytą aplinkai 5 647 Lt žalą jis yra atlyginęs, su ieškovo atliktu žalos apskaičiavimu nesutinka. Taip pat paaiškino, jog kūdros iškasimui, kanalų, senos kūdros išvalymui bei grunto paskleidimui vietoje visus reikiamus leidimus turėjo. Darbų atlikimą buvo suderinęs su nacionalinio parko direkcija, Aplinkos apsaugos agentūra, savivaldybės Žemės ūkio skyriumi. Kadangi darbus atliko per kelis etapus, dėl durpingo grunto ir lietingų sezonų dalis grunto buvo suplauta atgal į valomus ir kasamus objektus, todėl tvarkant krantines buvo pažeistos ribos, už tai ir buvo nubaustas administracine nuobauda.

5Trečiasis asmuo Aplinkos ministerija su ieškiniu sutiko iš esmės ieškovo motyvais. Pažymėjo, kad atsakovas paties žalos padarymo fakto neginčija, šį faktą jis pripažino sutikdamas atlyginti S. J. apskaičiuotus nuostolius. Jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti UAB „Projkelva“ atliktų matavimų duomenų pagrindu apskaičiuotus nuostolius gamtai, atsakovas nepateikė.

6Trečiasis asmuo Žemaitijos nacionalinio parko direkcija nurodė, kad nėra įgaliota ir nevertina kitų Valstybinių aplinkos apsaugos kontroliuojančių institucijų, valstybinių aplinkos apsaugos pareigūnų darbo ir jų ieškinių, taip palikdama ieškinį spręsti teismui savo nuožiūra. Pažymėjo, jog atsakovui išdavė suderintą leidimą išsikasti prašomą 3 arų dydžio kūdrą ir išvalyti melioracijos griovius, o ne juos rekonstruoti ar perstatyti. Atsakovas savavališkai, ne pagal suderintus projektus minėtus objektus pakeitė, net ir esant tam objektyvioms sąlygoms, turėjo kreiptis į juos suderinimo, pritarimo, ko nepadarė.

7Plungės rajono apylinkės teismas 2013-02-13 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog kūdros kasimas ir griovių valymas jam priklausančiame žemės sklype buvo leistina ūkinė veikla, kuri nelaikytina neteisėtais veiksmais. Duomenų, kad iškasant kūdrą, išvalant minėtus griovius būtų pažeista žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo sąlygos, nenustatyta. Administracinės teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, reikšmingų nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėtinoms aplinkybėms dėl gamtai padarytos žalos sunaikinus ar sužalojus kraštovaizdžio kompleksus ar objektus nustatyti bei pažeidus žolinę augmeniją. 2010-08-17 patikrinimo akte konstatuoti tik nukrypimai nuo projektuose nurodytų išmatavimų. Akte nefiksuota jokių aplinkybių apie faktinį arba galimą neigiamą poveikį kraštovaizdžio objektams, o konkrečiai tos vietos reljefui. Byloje nėra dokumentų, kurių pagrindu būtų patvirtintos iškasto grunto (jo dalies) faktinio ar galimo paskirstymo aplinkai, neigiamos įtakos (žalingo poveikio) gamtinei aplinkai (vietovės augmenijai) aplinkybės. Ar buvo pakenkta kraštovaizdžio reljefui ar augmenijai dėl kūdrų iškasimo, kanalų išvalymo ir žemių paskirstymo nesilaikant kasimo projektuose numatytų parametrų, byloje nebuvo įrodinėjama. Taip pat nebuvo įrodinėjama, ar atsirado pakenkimai kraštovaizdžio augmenijai, tam tikrą kiekį iškasto žemės sluoksnio paskleidus aplink kūdros įrengimo ir kanalų išplatinimo vietose. Be to, atsakovui gavus pritarimą darbams, grunto paskleidimas vietoje nevertintas kaip galimas pavojus esančiai augmenijai. Aplinkos ministerija ikiteisminio tyrimo pareigūnus informavo, kad atsakovui priklausančiame sklype Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų nėra, nėra įregistruota saugomų augalų augaviečių, teritorijoje vyravo sukultūrintiems, nusausintiems, tačiau menkai prižiūrimiems laukams būdinga augmenija. Grunto paskleidimas teritorijoje yra antrinis, laikino sukultūrinto kraštovaizdžio pokytis. Raštą pasirašęs Aplinkos viceministras nurodo, kad dėl padidėjusių vandens telkinių plotų žemės naudmenų vertė nesumažėjo, vizualinės taršos objektų neatsirado, o bendra gamtinės aplinkos ir kraštovaizdžio būklė pagerėjo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė pakenkimo augmenijai, kaip kraštovaizdžio objektui, fakto, taip pat žalos gamtinei aplinkai padarymo fakto.

8Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Skunde iš esmės atkartoja savo ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų nenurodo. Pažymi, kad žala buvo apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos ministerijos 1998-03-13 įsakymu Nr. 45 patvirtinta metodika, atsakovas žalos padarymo fakto neginčija, įrodymų, galinčių paneigti UAB „Projkelva“ atliktų matavimų duomenų pagrindu apskaičiuotus nuostolius gamtai, nepateikė.

9Atsakovas atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti iš esmės pirmosios instancijos teismo motyvais. Pažymi, kad apeliantė nepagrįstai akcentuoja aplinkybę, kad atsakovas sumokėjo jam skirtą baudą ir neskundė administracinio teisės pažeidimo nutarimo, nes pats ieškovas, nors ir manydamas, kad Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pareigūnas S. J. apskaičiavo ne tokią žalą, kuri neva buvo padaryta aplinkai, administracinio nutarimo neskundė, S. J. atsakovui surašytas pasiūlymas atlyginti aplinkai padarytą žalą iki šiol yra nepakeistas ir nepanaikintas.

10Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą tenkinti.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Byloje nustatyta, kad 2010-08-17 atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo pagal ATPK 76 str. 2 d. atsakovas buvo nubaustas bauda už tai, kad 2010-07-27 Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, ( - ), atsakovas savo žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) vykdė žemės kasimo darbus. Ieškinyje nurodoma, kad žemės kasimo darbai vykdyti nesilaikant suderintos schemos sprendimų: išplatintas melioracijos griovys – kanalas, naujai kasta kūdra, buvusi valoma kūdra ir melioracijos griovys – kanalas sujungti į visumą, dėl to vandens naudmenų plotas minėtame žemės sklype padidėjo nuo 10 iki 28 arų, bei atsakovas, vadovaudamasis 2006 m. suderinta schema, iš naujo atliko griovių valymo darbus ir po griovių išvalymo darbų vandens naudmenų plotas padidėjo dar 15 a. ir sudarė 43 a. 2010-09-13 ieškovės priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, joje konstatuota, jog atsakovas jam nutarime nurodytais veiksmais, sudarančiais ATPK 76 str. 2 d. sudėtį, padarė 5647,25 Lt žalą gamtai (t.1, b.l.7), kurią atsakovas sumokėjo (t.1, b.l.8). Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra papildomai po paminėtų protokolo ir nutarimų 2011-08-18 nustatytas kitas 119 975,73 Lt žalos dydis. Nutarimas, priimtas baudžiamojoje byloje nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovės darbuotojui, apskaičiavusiam 5647,25 Lt žalą, ( baudžiamosios bylos t.2, b.l.135-140) įrodo, jog vyriausiasis specialistas, apskaičiuodamas tokio dydžio žalą nusikalstamų veiksmų -piktnaudžiavimo tarnyba neatliko.

13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 str. 1 d., 260 str. ir 284 str. 2 d., ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Tokie pat teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo principai yra įtvirtinti CK 1.2 str. 1d. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija. Ginčas šioje byloje vyksta dėl žalos, padarytos gamtai, dydžio, tačiau ieškovė neįrodė, jog atsakovo, padaryta gamtai žala ir sumokėta , buvo apskaičiuota ne pagal administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotus ir atsakovui inkriminuotus veiksmus. Paminėtame protokole nurodyta, jog atsakovas buvo baustas administracine tvarka pagal ATPK 76 str.2 d. už tai, kad atliko žemės kasimo darbus nesilaikant suderintos schemos sprendinių vykdant protokole nurodytus darbus dar 2006-2007 metais bei dėl 2010-07-27 pradėtų žemės kasimo darbų išvalytas ir išplatintas šiaurinėje dalyje esantis griovys (8 arai) ir iškastas griovys pietrytiniame sklypo kampe -7a. Žemės kasimo – lyginimo darbai vykdyti 1,24 ha plote: 81 a žemės lyginimo darbai, 43 a kanalų (melioracijos griovių), kūdrų valymo darbai. Be to, apie 3 arus užpilta gruntu Telšių miškų urėdijos miško sklype. Šio tikrinimo rezultatai buvo surašyti protokolo dalyje, kurioje buvo konstatuota, kad žemės darbai vykdyti 1, 24 ha plote, 81 a lyginimo (grunto) darbai, 43a melioracijos griovių, kūdrų valymas, platinimas, gilinimas. Be to, šiame protokole nurodyta, kokios techninės priemonės buvo panaudotos pažeidimui išaiškinti ir užfiksuoti (t.1, b.l.5). Nutarime nurodyta žala buvo apskaičiuota Aplinkos ministerijos 1998-03-13 įsakymu Nr. 45 patvirtinta „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“ ir žalos dydį ieškovės pareigūnas S. J. nustatė pagal joje nustatytus kriterijus bei dydžius bei baudžiamojoje byloje (t.1, b.l.85) pateikė žalos dydžio skaičiavimą bei šio skaičiavimo paaiškinimą (t.1, b.l.88-90). Paaiškinime nurodo, jog iškasto grunto kiekis buvo nustatytas apytiksliai GPS imtuvu, kurio panaudojimas buvo nurodytas administracinių teisės pažeidimų protokole ir jis nustatytas kaip iškastas neteisėtai 30 procentų. Ieškovė tik 2011-08-02 sudarė darbų sutartį su UAB ,,Projkelva‘‘ ir pagal padarytą topografinę nuotrauką nustatė savavališkai iškasto ir paskleisto grunto tūrį - 6731 kubinius metrus bei aplinkybę, jog šis gruntas paskleistas 0,6673 ha plote sunaikinant ten buvusią žolinę augmeniją, tačiau šis kiekis nebuvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, ir nėra byloje susietas priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtais veiksmais. Paminėtame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo užfiksuota, jog apie 3 arus užpilta gruntu Telšių miškų urėdijos miško sklype, todėl dėl 0,6673 ha ploto sunaikintos žolinės augmenijos byloje įrodymų nėra. Taip pat šiame protokole nurodyta, jog neteisėtai nukasto grunto buvo 15 arų ( 7 arai ir 8 arai), šiuo mato vienetu ir buvo apskaičiuotas 2010-08-17 žalos atlyginimas pagal formulę, nurodytą 1998-03-13 įsakymu Nr. 45 patvirtintoje nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikoje, todėl pagal formulę apskaičiuota, jog neteisėtai nukasto grunto buvo 1425 kūbiniai metrai (baudžiamoji byla, t.1, b.l.85), o ne 6731 kūbiniai metrai, kaip nurodyta naujai parengtame pačios ieškovės skaičiavime (t.1, b.l.38). Nepagrįsti ieškovės motyvai nurodyti pretenzijoje (t.1, b.l.38) ir dėl netinkamai pritaikyto indekso. ATPK 76 str. dispozicijoje nurodyta šiame straipsnyje inkriminuojama veika turi būti taikoma tada, kai padaroma žala aplinkai, o pagal 2010 m. II ketvirčio aplinkosauginių mokesčių indeksavimo koeficientus už žalą, padarytą aplinkai, taikomas koeficientas 1,321, o ne 1,695, kuris taikomas už žalą sunaikinus kraštovaizdžio kompleksus. Byloje atsakovas buvo baustas pagal ATPK 76 str. 2d., todėl ši norma negali būti aiškinama plečiamai. Neteisėtas ieškovės veiksmas teisėtų lūkesčių, teisinio apibrėžtumo (CK 1.2 str.) ir CK 1.5 str. nustatytų principų prasme, jog pasitelkus tobulesnę techniką, pakeitus padarytos žalos skaičiavimo mato vienetą, nurodytą administracinių teisės pažeidimų protokole bei nutarime, būtų galima reikalauti didesnio žalos atlyginimo. Byloje neįrodyta, kad ieškovės atstovas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nutarimą, apskaičiavęs žalą, būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, todėl subjekto, atliekančio žalos dydžio apskaičiavimą pasikeitimas ir nesudaro teisinių prielaidų taikyti kitus žalos atlyginimo būdus ir metodus, nei taikė pats ieškovas tirdamas atsakovui iškeltą administracinę bylą. Ieškovo prašomas priteisti kitas žalos dydis, kildinamas iš administracinių teisinių santykių, todėl turi būti susietas priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovo veiksmais, todėl išanalizavus šios bylos įrodymus, šalių teisinį santykį negalima padaryti išvados, jog toks ieškovės reikalavimas yra teisėtas.

14Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

15Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

16Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai