Byla 2-69/2013

Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta ir netesybų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-2247-585/2012 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams M. C. ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „IL Siciliano“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta ir netesybų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje pagal V. K. ieškinį atsakovams M. C. ir BUAB „IL Siciliano“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta ir netesybų priteisimo 2012 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atsakovui M. C. iš dalies patenkino, priteisė ieškovui V. K. iš atsakovo M. C. 20 000 EUR baudą bei 2 900 Lt bylinėjimosi išlaidų.

5Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 30 d. teismas priėmė papildomą sprendimą ir priteisė iš atsakovo M. C. ieškovui V. K. 5 procentų palūkanas už 2012 m. vasario 15 d. teismo sprendimu priteistą 20 000 EUR sumą nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

6Teisme gautas ieškovo V. K. prašymas išduoti Europos vykdomąjį raštą. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovui M. C. nuosavybės teise priklausantis turtas yra Italijos Respublikoje, siekdamas apsaugoti savo interesus, nori pradėti vykdyti teismo priimtus sprendimus Italijos Respublikoje.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovo V. K. prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo atmetė.

8Teismas nurodė, jog Europos vykdomojo rašto išdavimą reglamentuoja 2004 m. balandžio 21 d. Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004 ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl 2004 m. balandžio 21 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, įgyvendinimo. Minėto reglamento tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas. Tokiu būdu, reglamentas dėl Europos vykdomojo rašto gali būti taikomas tik dėl neginčytų reikalavimų – t. y. reikalavimams dėl konkrečios pinigų sumos mokėjimo, kuriems sukako terminas arba kuriems teismo sprendime, susitarime ar autentiškame dokumente yra nustatyta atitinkama data. Nors Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato atskiros bylų kategorijos – neginčytinos bylos, tačiau pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos parlamento ir tarybos reglamentą (EB) Nr. 805/2004 neginčytinomis bylomis laikytinos bylos, kuriose atsakovas pripažįsta ieškinį, bylos, kurios baigiamos taikos sutartimi, bylos dėl teismo įsakymo išdavimo, taip pat tos dokumentinio proceso tvarka nagrinėtos bylos, kuriose atsakovui nepateikus prieštaravimų įsiteisėja preliminarus teismo sprendimas, bei bylos, kuriose priimamas sprendimas už akių. Europos vykdomuoju raštu užtikrinama, kad valstybėje narėje būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas, susijęs su neginčytinais reikalavimais, t. y. ieškovo reikalavimus atsakovai turi pripažinti. Teismo priimtas sprendimas, kuris turi būti pripažintas Europos vykdomuoju raštu, privalo būti susijęs su neginčytinu ieškovo reikalavimu civilinėse arba komercinėse bylose.

9Vadovaujantis 2004 m. balandžio 21 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004 4 straipsniu, teismas sprendė, kad valstybės narės teismo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2247-585/2012 neatitinka reikalavimų, kurių pagrindu gali būti išduotas Europos vykdomasis raštas, todėl prašymą atmetė.

10Teismas pažymėjo, kad ieškovas V. K., vadovaudamasis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo, turi kreiptis į Italijos Respublikos įgaliotą instituciją dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo ir 2012 m. kovo 30 d. papildomo sprendimo pripažinimo bei vykdymo.

3. Atskirojo skundo argumentai

11Ieškovas V. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Bendrijos lygmeniu egzistuoja du alternatyvūs vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtų teismų sprendimų įvykdymo kitoje valstybėje narėje būdai, užtikrinantys, kad teismo sprendimas kitoje valstybėje turi būti vykdomas taip pat kaip ir nacionalinio teismo sprendimas, t. y. dėl priimto teismo sprendimo būtų išduotas Europos vykdomasis raštas arba gavimas vykdytinumo patvirtinimo toje valstybėje narėje, kurioje siekiama užtikrinti vykdymą, remiantis procedūra, nustatyta 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamente dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (EB) Nr. 44/2001. Vieno iš vykdymo būdų pasirinkimo teisė priklauso nuo kreditoriaus (išieškotojui).
2. Remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento EB Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą 27 straipsniu, Reglamentas EB Nr. 805/2004 netrukdo pagal Reglamentą EB Nr. 44/2001 siekti teismo sprendimo, kuris yra paskelbtas Europos vykdomuoju raštu ir kurio pagrindu išduotas Europos vykdomojo rašto pažymėjimas, pripažinimo ir vykdymo.
3. Šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento EB Nr. 805/2004, sukuriantį neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą.
4. Pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas suprantamas kaip bet koks valstybės narės teismo sprendimas, nepaisant to, kaip jis įvardijamas, įskaitant dekretą, įsakymą, nutartį ar vykdomąjį raštą, taip pat teismo pareigūno nutarimą dėl su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ar sąnaudų. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimas atitinka Reglamente įtvirtinto teismo sprendimo sąvoką.
5. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimas atitinka Reglamento 6 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, t. y. skolininkas M. C. buvo tinkamai pagal CPK nustatytus reikalavimus atstovaujamas ir neprieštaravo ieškovo pareikštiems reikalavimams. Taigi, reikalavimas laikytinas neginčytinu, be to, teismo sprendimas neprieštarauja jurisdikcijos taisyklėms, todėl yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis paliktina nepakeista.

14Bendrijos lygmeniu egzistuoja du alternatyvūs vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtų teismų sprendimų įvykdymo kitoje valstybėje narėje būdai, užtikrinantys, kad teismo sprendimas kitoje valstybėje turi būti vykdomas taip pat kaip ir nacionalinio teismo sprendimas. Konkretaus būdo pasirinkimo teisė priklauso kreditoriui (išieškotojui). Tuo tikslu kreditorius gali siekti, kad dėl priimto teismo sprendimo būtų išduotas Europos vykdomasis raštas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 805/2004), sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą arba gauti vykdytinumo patvirtinimą toje valstybėje narėje, kurioje siekiama užtikrinti vykdymą, remiantis procedūra, nustatyta Tarybos reglamente Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo. Nagrinėjamu atveju kreditorius prašė išduoti Europos vykdomąjį raštą.

15Reglamento Nr. 805/2004 1 straipsnyje nurodytas jo tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas. Pagal Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktus reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente.

16Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 805/2004 preambulės 9 punktą neginčytinų reikalavimų Europos vykdomojo rašto išdavimo procedūra siekiama sukurti procedūrą, turinčią daugiau privalumų palyginti su teisine procedūra, numatyta 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, nes nebūtinas kitos valstybės narės teisėjo patvirtinimas, reikalaujantis papildomo laiko ir išlaidų. Tačiau, kaip minėta, Reglamentas Nr. 805/2004 taikomas tik neginčytinų reikalavimų atžvilgiu, t. y. kai skolininkas su reikalavimu aiškiai sutiko ar niekada jam neprieštaravo (Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu nagrinėjamu iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovo M. C. kuratorius – advokatas N. A. su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad atsakovas BUAB „IL Siciliano“ pažeidė nuomos sutartį ir dėl to šiam nuomininkui tenka prievolė mokėti sutartyje nustatytą baudą, tačiau bauda turi būti mažinama, atsižvelgiant į tai, kad nuomojamos pagal sutartį patalpos net nebuvo perduotos nuomininkui, be to, bauda ir delspinigiai yra pernelyg dideli, ieškovui net preliminariai nenurodžius galimai realių nuostolių dydžio (b. l. 227, 228, t. 1). Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, teigti, jog atsakovas M. C. su pareikštu ieškinio reikalavimu sutiko ar aiškiai tam neprieštaravo, o reikalavimas nagrinėjamu atveju laikytinas neginčytinu, nėra teisinio pagrindo.

17Teisėjų kolegija taip pat paaiškina apeliantui, jog nagrinėjamu atveju, kai šalių ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ieškovui yra suteikta teisė kreiptis dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 nustatyta tvarka.

18Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti Europos vykdomąjį raštą, kadangi ieškovo reikalavimas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas neginčytinu ir byloje priimtas sprendimas neatitinka reikalavimų, kurių pagrindu ieškovui galėtų būti išduodamas Europos vykdomasis raštas.

19Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

20Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis paliktina nepakeista.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.