Byla e3K-3-224-469/2016
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Berolaida“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Seesam Insurance AS“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei R. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Berolaida“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovas „Seesam Insurance AS“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialą, prašė priteisti iš atsakovės R. P. 3982,95 Lt (1153,54 Eur) turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 16 d. kelio Šalčininkai–Butrimonys–Eišiškės 24 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovei R. P. priklausanti višta (išbėgusi į kelio važiuojamąją dalį) atsitrenkė į V. T. vairuojamo automobilio „Mercedes Benz 313 Sprinter“, valst. Nr. ( - ) priekinę dalį ir jį apgadino. Dėl šio įvykio R. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nurodyta sumokėti 70 Lt (20,27 Eur) baudą. Atsakovė baudą sumokėjo 2013 m. rugsėjo 5 d. Kadangi automobilis buvo apdraustas automobilių savanoriškuoju draudimu (draudikas – „Seesam Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialą, draudėja – UAB „Berolaida“), ieškovas 2013 m. rugpjūčio 21 d. apžiūrėjo įvykio metu apgadintą transporto priemonę ir apgadinimus užfiksavo Transporto priemonės techninės apžiūros protokole. Automobilio savininko prašymu ieškovas 2013 m. lapkričio 4 d. pervedė automobilį remontavusiai bendrovei UAB „Silberauto“ 3982,95 Lt (1153,54 Eur) draudimo išmoką ir 2013 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydamas atlyginti 2013 m. rugpjūčio 16 d. įvykio metu padarytą žalą.
  4. Atsakovė R. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškinyje nenurodytas joks dokumentas, pagal kurį atsakovė pripažinta kalta dėl eismo įvykio, ieškovas nepagrįstai remiasi administracinio teisės pažeidimo protokolu. Vairuotojas, vairuodamas automobilį, smarkiai viršijo greitį, todėl atsakovės veiksmai nebuvo pagrindinė sąlyga, dėl kurios įvyko eismo įvykis. Ieškovo nurodytas žalos dydis neatitinka faktinių aplinkybių, kurių metu buvo nustatyti apgadinimai: apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis apgadintas nežymiai, todėl ieškovas nurodo didesnę žalą nei faktinę, jei ji apskritai buvo padaryta dėl to, kad automobilis atsitrenkė į vieną vištą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 1153,54 Eur žalos atlyginimo, 26,07 Eur žyminio mokesčio bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą 1153,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. gegužės 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovas išmokėjo draudimo išmoką eismo įvykyje apgadintą automobilį remontavusiai bendrovei, atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo, tačiau žalos ieškovui neatlygino, todėl konstatavo, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl 1153,54 Eur žalos atlyginimo tenkinti (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažino savo kaltę dėl jos naminio paukščio padarytos žalos, tačiau, nesutikdama su padarytos žalos dydžiu, tiksliai nenurodė, su kokiais UAB „Silberauto“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros punktais nesutinka, nepateikė padarytos žalos apskaičiavimo variantų.
  3. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės R. P. apeliacinį skundą, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  4. Atsižvelgusi į tai, kad: atsakovė baudą sumokėjo; aplinkybių, jog įvykio dieną buvo nežymūs automobilio apgadinimai, neneigė; įvykio dieną automobilio apgadinimus užfiksavo policijos pareigūnai, teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškinyje nurodyta žala nesusijusi su 2013 m. rugpjūčio 16 d. eismo įvykiu. Kolegijos vertinimu, atsakovės nurodomoje PVM sąskaitoje faktūroje esantis prierašas, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. klientui išbėgo aušinimo skystis (pramušta žarna, nulūžęs kairės pusės viršutinis difuzoriaus fiksatorius ant radiatoriaus ir kt.), savaime nepaneigia fakto, kad minėti gedimai nesusiję su 2013 m. rugpjūčio 16 d. eismo įvykiu ir nepatvirtina aplinkybių, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. įvyko kitas eismo įvykis, kuriame galėjo būti apgadintas automobilis „Mercedes Benz 313 Sprinter“, valst. Nr. GEK 633. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d. Transporto priemonės techninės apžiūros protokole pažymėta, jog pažeidimai ir defektai nurodyti automobilį apžiūrėjus išoriškai, todėl galimi defektai, kurie galėjo išaiškėti automobilio remonto metu.
  5. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė, neneigdama 2013 m. rugpjūčio 16 d. įvykio fakto, tačiau nesutikdama su padarytos žalos dydžiu, neįrodė savo atsikirtimuose nurodytų aplinkybių.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovė R. P. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1010.1. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojančios priežastinio ryšio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. AB „Lietuvos telekomas“, bylos Nr. 3K-3-266/2004; 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. , bylos Nr. 3K-3-764/2003; 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. ir kt. v. O. M. ir kt. bylos Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai, priteisdami iš atsakovės turtinę žalą, motyvuotai nepasisakė ir nenustatė aplinkybių, ar buvo priežastinis ryšys tarp 2013 m. rugpjūčio 16 d. eismo įvykio ir ieškovui kilusių neigiamų padarinių – tokios žalos, kokia nurodyta ieškinyje.

1110.2. Teismai neatsižvelgė į CK 6.247 straipsnio nuostatas, nes ieškovas neįrodė, kad būtent 2013 m. rugpjūčio 16 d. kelyje Šalčininkai–Butrimonys–Eišiškės automobiliui „Mercedes Benz 313 Sprinter“, valst. Nr. ( - ) susidūrus su viena višta buvo padaryta ieškinyje nurodyto dydžio žala. 2013 m. spalio 24 d. UAB „Silberauto“ PVM sąskaitoje faktūroje padarytas prierašas patvirtina, kad buvo atlikti remonto darbai, susiję su automobilio gedimais Kauno m. 2013 m. rugpjūčio 27 d., o tai reiškia, kad tarp 2013 m. rugpjūčio 16 d. eismo įvykio ir Kauno m. 2013 m. rugpjūčio 27 d. atliktų remonto darbų jokio priežastinio ryšio nėra (nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio eismo įvykio automobilis buvo eksploatuojamas, eismo įvykį užfiksavęs policijos pareigūnas patvirtino, kad automobilio apgadinimai buvo nežymūs, automobilis buvo apžiūrėtas ir techninės apžiūros protokolas surašytas tik 2013 m. rugpjūčio 21 d.). Teismai turėjo nustatyti, ar automobilio vairuotojas padarė viską, kad išvengtų žalos, ar jo veiksmai neturėjo neatsargumo požymių, ar jis neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidinimo.

  1. Ieškovas „Seesam Insurance AS“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialą, atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundo netenkinti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1211.1. Visų trijų kasacinio teismo bylų, kurias mini kasatorė (žr. šios nutarties 10.1. punktą), faktinės aplinkybės kardinaliai skirtiasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Galima tik bandyti atspėti, ką kasatorė turėjo omenyje teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo jos minimose nutartyse suformuotos praktikos dėl priežastinio ryšio nustatymo – kasaciniame skunde visiškai nepateikti argumentuoti motyvai.

    1. Kasatorė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį remiasi tik pačios iškeltomis, absoliučiai niekuo neparemtomis prielaidomis, neva vištai atsitrenkus į automobilį negali kilti tokios pasekmės, kokios kilo automobiliui „Mercedes Benz 313 Sprinter“. Kasatorė turėjo galimybę pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad šis automobilis 2013 m. rugpjūčio 27 d. Kaune buvo patekęs į eismo įvykį, arba prašyti teismo išreikalauti tai patvirtinančius įrodymus, jeigu pati negalėjo jų gauti; taip pat galėjo prašyti skirti ekspertizę, kuri patvirtintų, kad dėl 2013 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio eismo įvykio galėjo kilti atitinkamos pasekmės; taip pat galėjo pasinaudoti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (2013 m. rugpjūčio 16 d. į važiuojamą kelio dalį išbėgo kasatorei priklausančios vištos), žala (į automobilį „Mercedes Benz 313 Sprinter“ atsitrenkusi višta jį apgadino) bei priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu, kai į važiuojamąją kelio dalį išbėgo ir buvo partrenktas R. P. priklausantis naminis paukštis).

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Dėl draudiko regresinio reikalavimo pagrįstumo vertinimo

  1. Nagrinėjamas ginčas kilo dėl CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, v. UAB „Senamiesčio ūkis“, bylos Nr. e3K-3-690-415/2015). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.
  2. Šioje byloje nėra ginčo, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu kasatorei priklausanti višta atsitrenkė į trečiojo asmens (draudėjo) automobilį ir jį apgadino. Kasatorė neginčija ir to, kad pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį, ji, kaip naminio gyvūno savininkė, turi atlyginti jo padarytą žalą. Tačiau atsakovė kasaciniu skundu ginčija priežastinį ryšį tarp eismo įvykio ir žalos bei priteistos žalos atlyginimo dydį. Todėl teisėjų kolegija turi įvertinti, ar bylą nagrinėję teismai, nustatydami šias deliktinės atsakomybės sąlygas, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas.
  3. Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, inter alia, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. G. B. , bylos Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „If P&C Insurance AS“ v. UAB Šeimyniškių verslo centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2013).
  4. Spręsdamas dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių teismas turi vadovautis CPK normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą, bei jas aiškinančia teismų praktika. Nagrinėjamu atveju aktualios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei įrodymų pakankamumo reikalavimas.
  5. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės.
  6. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti tik įvertinęs įrodymų visetą ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikšmės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; kt.).
  7. Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą.
  8. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindė tuo, kad kasatorė administracinę baudą sumokėjo, įvykio dieną automobilio apgadinimus užfiksavo policijos pareigūnai. Be to, teismo vertinimu, PVM sąskaitoje faktūroje esantis prierašas apie papildomai nustatytą aplinkybę, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d., t. y. po 2013 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio eismo įvykio, kliento automobiliui išbėgo aušinimo skystis ir buvo konstatuoti kiti apgadinimai (pramušta radiatoriaus žarna, nulūžęs kairės pusės viršutinis difuzoriaus fiksatorius ant radiatoriaus ir kt.), savaime nepaneigė fakto, kad minėti gedimai nesusiję su 2013 m. rugpjūčio 16 d. eismo įvykiu, ir nepatvirtina aplinkybių, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. įvyko naujas eismo įvykis, kuriame galėjo būti apgadintas automobilis „Mercedes Benz 313 Sprinter“, valst. Nr. ( - ).
  9. Vertinant nurodytų teismo išvadų atitikimą civilinio proceso įrodinėjimo taisyklėms, pirma, pažymėtina, kad teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo deliktinės atsakomybės bylose taisyklę: žalos faktą ir priežastinį ryšį kreditorius turi įrodyti pakankamais ir patikimais įrodymais, o teismais, pripažindamas atitinkamas aplinkybes įrodytomis, turi tai tinkamai argumentuoti (žr. šios nutarties 16 punktą); šios civilinės atsakomybės sąlygos nepreziumuojamos, todėl teiginys, kad skolininkas nepaneigė, jog žala susijusi su įvykiu, nepakankamas konstatuoti, kad įrodytas priežastinis ryšys. Antra, pripažindamas įrodytu priežastinį ryšį tarp įvykio ir visų ieškovo nurodytų automobilio apgadinimų, teismas pažeidė įrodymų pakankamumo reikalavimą.
  10. Nagrinėjamoje byloje teismas turėjo patikrinti, ar pagal smūgio mechanizmą galėjo atsirasti ieškinyje nurodyta žala. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo nurodytą žalą sudaro dvi grupės automobilio apgadinimų: pirma, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad į kelio važiuojamąją dalį išbėgusi višta atsitrenkė į automobilio priekinę dalį ir apgadino jo priekinį kairės pusės žibintą, apdailos detalę po priekiniu kairiu žibintu ir priekinį buferį; antra, nuo eismo įvykio praėjus dešimčiai dienų nustatyti automobilio radiatoriaus detalių apgadinimai. Antrosios grupės apgadinimai nustatyti nuo įvykio praėjus gana ilgam laiko tarpui, jie nebuvo pastebėti automobilio apžiūros metu, apgadintas radiatorius yra toliau nuo smūgio vietos (priekinio kairės pusės žibinto), automobilio remonto sąmatoje nurodyta, kad buvo keičiama ir priekinė radiatoriaus grotelių apdaila, o šios detalės apgadinimo eismo įvykio nuotraukose nefiksuota. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl priežastinio ryšio tarp įvykio ir aptariamų apgadinimų. Įrodymai, pakankami konstatuoti priežastinį ryšį tarp įvykio ir pirmosios grupės automobilio apgadinimų, nelaikytini pakankamais konstatuoti priežastinį ryšį tarp įvykio ir antrosios grupės apgadinimų. Pažymėtina ir tai, kad į automobilį atsitrenkė nedidelio svorio gyvūnas – višta, todėl kelia abejonių techninė galimybė, kad, jai atsitrenkus į mikroautobuso kairįjį žibintą galėjo būti sugadintas automobilio radiatorius. Visos šios abejonės bylą nagrinėjusių teismų liko neįvertintos.
  11. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto sužalojimas; nuostoliai, kaip piniginė žalos išraiška, yra turėtos būtinosios išlaidos sugadinto automobilio remonto darbams, medžiagoms, keičiamoms dalims bei detalėms, reikalingoms suremontuoti (atstatyti) dėl kaltojo asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo) sugadintą turtą iki būklės, buvusios prieš žalą sukėlusį įvykį. Taigi atlyginant žalą dėl automobilio sugadinimo mokėtini nuostoliai apskaičiuojami iš naujų detalių įsigijimo išlaidų atimant automobilio nusidėvėjimą atitinkančią sumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, v. UAB „Senamiesčio ūkis“, bylos Nr. e3K-3-690-415/2015). Iš bylos duomenų neaišku, koks buvo pakeistų detalių nusidėvėjimo procentas ir kokia naujų detalių kainos dalis turėtų būti atlyginta kasatorės.
  12. Konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neištyrė įrodymų, kurie patvirtintų konkretaus dydžio draudimo išmokos pagrįstumą, atsiranda pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į nutartyje išdėstytus išaiškinimus, bylą pakartotinai nagrinėsiantis teismas turi, tinkamai paskirstęs įrodinėjimo naštą tarp ginčo šalių, visapusiškai ištirti įrodymus ir nustatyti, ar egzistuoja pakankamas priežastinis ryšys tarp eismo įvykio bei automobilio sugadinimų, ir tai, koks yra teisingas atlygintinos žalos dydis.
  13. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neanalizuoja kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų, nes jie neatitinka CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Perduodamas bylą nagrinėti iš naujo kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palieka spręsti apeliacinės instancijos teismui.
  2. Byloje kasacinis teismas patyrė 4,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. pažyma). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

19Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai