Byla 3K-3-697/2013
Dėl įsakymo ir darbo sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiais bei žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių I. S. ir N. S. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Multiidėja“ ieškinį atsakovėms I. S., N. S. dėl įsakymo ir darbo sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiais bei žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas BUAB „Multiidėja“ pareikštu ieškiniu prašė:

61) pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ieškovo 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 08/12/22-1 bei ieškovo ir I. S. 2006 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytą Darbo sutarties Nr. 9 papildymą dėl 7246 Lt darbo užmokesčio nustatymo;

72) priteisti ieškovui iš atsakovių N. S. ir I. S. solidariai 38 476,26 Lt turtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

8Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2010 m. spalio 10 d., iškėlė UAB „Multiidėja“ bankroto bylą ir šios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Mikola“ (dabar – UAB „Insolvency Solutions“). Bankroto administratorius, vykdydamas jam Įmonių bankroto įstatymo pavestas funkcijas, nustatė, kad atsakovė I. S. 2006 m. rugsėjo 1 d. buvo priimta į UAB „Multiidėja“ vyriausiąja dizainere ir jai buvo nustatytas 600 Lt pagrindinis atlyginimas, kuris nuo 2007 m. spalio 1 d. buvo padidintas iki 1156,11 Lt. Laikinai einančios ieškovo direktorės pareigas atsakovės N. S. 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 08/12/22-1 I. S. pagrindinis atlyginimas nuo 2009 m. sausio 1 d. padidintas iki 7246 Lt. Nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 16 d. I. S. buvo priskaičiuota 45 728,22 Lt darbo užmokesčio, atsakovei nuo 2009 m. lapkričio 19 d. suteiktos vaiko priežiūros atostogos.

9Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2010 m. gruodžio 6 d. raštu informavo ieškovo bankroto administratorių, kad atsakovės atlyginimas palyginus su kitų įmonės darbuotojų atlyginimais buvo daug didesnis, todėl darytina prielaida, kad šis atlyginimas atsakovei buvo padidintas siekiant gauti iš biudžeto didesnę motinystės pašalpą. Administratorius, išanalizavęs įmonės dokumentus, sutiko su šia prielaida. Ginčijamu įsakymu I. S. darbo užmokestis buvo padidintas daugiau kaip šešis kartus, nenurodant jokių jo padidinimą pagrindžiančių priežasčių, nors 2008 m. ieškovo finansinės veiklos rezultatai pablogėjo ir Įmonių bankroto įstatymo prasme jis buvo finansinių sunkumų turinti įmonė. Atsakovei I. S. padidintas atlyginimas tiesiogiai lėmė išaugusias įmonės veiklos sąnaudas ir didelį patirtą nuostolį, buvo padaryta 38 476,26 Lt žala tiek ieškovui, tiek jo kreditoriams. Dėl šios priežasties įsakymas ir darbo sutarties pakeitimas nustatant 7246 Lt darbo užmokestį pripažintini negaliojančiais (CK 1.81 straipsnis, DK 186 straipsnio 3 dalis).

10Atsakovei I. S. mokėtiną darbo užmokestį padidino atsakovė N. S. 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymu, kurį pasirašė kaip laikinai einanti direktorės pareigas, nors šio įsakymo pasirašymo metu ji tokios teisės neturėjo, nes ėjo tik biuro vadovės pareigas. Kadangi nurodytu laikotarpiu ieškovo direktorės pareigas laikinai ėjo atsakovė I. S., o atsakovė N. S. neturėdama teisės ir tą žinodama pasirašė ginčijamą įsakymą, tai atsakovėms kyla deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Ieškovo patirta žala yra atsakovių bendrų veiksmų padarinys, todėl jos ieškovui padarytą žalą turi atlyginti solidariai.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

13Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad vien tai, jog darbdavys susitarė su darbuotoju dėl 7246 Lt darbo užmokesčio sumos, negali būti pripažįstama, kad tokia sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar moralei, o ieškovas neįrodė, kad toks sandoris prieštaravo įmonės tikslams. Teismas, įvertinęs atsakovės I. S. vykdomas darbo funkcijas, jos kvalifikaciją, darbo kokybę ir indėlį į įmonės veiklą bei rezultatus, darbdavio įsakymą ir darbo sutarties sąlygos, susijusios su darbo užmokesčio padidinimu, pakeitimą, laikė pagrįstu, teisėtu ir atitinkančiu DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą principą. Darydamas šią išvadą teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog įsakymas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, ar kad atsakovė I. S. realiai nedirbo UAB „Multiidėja“; pažymėjo, kad darbo užmokesčio padidinimas buvo nulemtas ne tik darbo krūvio padidėjimo, bet ir darbo apmokėjimo būdo pasikeitimo, rinkos situacijos; nurodė, kad iš pateiktų byloje autorinių sutarčių, sudarytų 2006 m., matyti, kad atsakovė gaudavo panašų darbo užmokestį kaip ir padidintas.

14Teismas ieškovo teiginį, kad darbo užmokesčio padidinimu buvo siekiama sudaryti sąlygas atsakovei gauti iš valstybės biudžeto padidintą motinystės pašalpą, vertino kaip prielaidą. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad darbo užmokesčio padidinimo metu atsakovė nežinojo, jog laukiasi; pažymėjo, kad ši aplinkybė buvo nustatyta ir atsakovei nutraukto ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00118-10 metu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas, įrodinėdamas nenaudingos sutarties sudarymą, nenurodė ir nepagrindė, koks turėjo būti objektyvus ir teisingas atsakovės darbo užmokestis, įvertinant jos kvalifikaciją bei tokios specialistės poreikį rinkoje. Teismo manymu, FNTT išvadoje tik konstatuota, kad įmonė buvo sudėtingoje finansinėje padėtyje ir negalėjo tokiu dydžiu padidinti I. S. darbo užmokesčio. Tačiau, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, susidarius sudėtingai finansinei situacijai įmonėje, sprendimus turėjo priimti įmonės administracija, kartu prisiimdama ir ekonominę riziką, ką ji ir padarė – norėdama tęsti savo veiklą, ji norėjo išlaikyti vyriausiąją dizainerę mokant sulygtą atlyginimą.

15Teismas taip pat padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį, nes dėl sudaryto sandorio – darbo užmokesčio padidinimo, ieškovo galimybė atsiskaityti su kreditoriais nesumažėjo, jo turto masė nepakito taip, kad tai būtų turėję įtakos įmonės mokumui, taip pat byloje nenustatyta kitų aplinkybių, patvirtinančių kitokį kreditorių teisių pažeidžiamą.

16Teismas, konstatavęs, kad ginčijami įsakymas ir darbo sutarties pakeitimas neprieštaravo viešajai tvarkai ar moralei, netenkino išvestinio reikalavimo atsakovėms dėl žalos atlyginimo; pažymėjo, kad net ir ieškinio tenkinimo atveju I. S. negali kilti solidarioji atsakomybė (DK 224 straipsnio 3 dalis); atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neįrodė N. S. civilinės atsakomybės sąlygų.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino visiškai:

181) pripažino ieškovo UAB „Multiidėja“ 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 08/12/22-1 ir ieškovo UAB „Multiidėja“ ir I. S. 2006 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytos darbo sutarties Nr. 9 papildymą dėl 7246 Lt darbo užmokesčio nustatymo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento;

192) priteisė iš atsakovių N. S. ir I. S. ieškovui UAB „Multiidėja“ solidariai 38 476,26 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas nuo 38 476,26 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad nuo 2005 m. balandžio 18 d. ieškovo direktoriaus pareigas ėjo J. S., kuri nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. iki 2010 m. birželio 10 d. buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų; šiuo laikotarpiu UAB „Multiidėja“ negalėjo likti be direktoriaus. Nors byloje nėra įsakymo ar kito dokumento, kuriuo būtų paskirtas konkretus asmuo atitinkamam laikotarpiui laikinai eiti ieškovo direktoriaus pareigas, tačiau teismas padarė išvadą, kad šias pareigas iki sūnaus gimimo (2009 m. spalio 2 d.) faktiškai ėjo atsakovė I. S.. Tai reiškia, kad darbo užmokesčio padidinimo atsakovei I. S. dieną, t. y. 2008 m. gruodžio 22-ąją d., būtent ji pati ėjo UAB „Multiidėja“ vadovės pareigas. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad vienai dienai šias pareigas pradėjo eiti atsakovė N. S.. Be to, atsakovė N. S., pasirašydama 2008 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitas faktūras, nurodė, kad ji eina biuro vadovės pareigas. Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad pati I. S. padidino sau atlyginimą.

21Teismas sprendė, kad UAB „Multiidėja“ laikinai paskirtai direktorei atsakovei I. S. darbo užmokestį galėjo nustatyti tik visuotinis akcininkų susirinkimas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalis); byloje duomenų, jog visuotinis akcininkų susirinkimas būtų pritaręs laikinai einančios direktorės pareigas I. S. darbo užmokesčio padidinimui, nėra. Teismas, nesant nenuginčijamų duomenų, jog darbo užmokestis atsakovei I. S. buvo padidintas pritarus visuotiniam akcininkų susirinkimui, padarė išvadą, kad ginčijami ieškovo įsakymas priimtas ir darbo sutarties pakeitimas pasirašytas nepagrįstai, t. y. nesant tam įstatyme nustatyto pagrindo (CPK 177, 178, 185 straipsniai, ABĮ 37 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad asmenų sudaryti sandoriai negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų; toks įstatymo reikalavimas taikomas ir juridiniam asmeniui, priimančiam savo vidinius sprendimus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Multiidėja“ 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 08/12/22-1 bei ieškovo ir I. S. 2006 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytos darbo sutarties Nr. 9 papildymas dėl 7246 Lt darbo užmokesčio nustatymo prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir pažeidžia ieškovo interesus, sprendė, jog ieškovo reikalavimas pripažinti juos negaliojančiais yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 1.78, 1.137 straipsniai, ABĮ 37 straipsnio 3 dalis).

22Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios atsakovių solidariosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: atsakovių neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiškia tuo, jog I. S. savavališkai inicijavo darbo užmokesčio pasididinimą sau, o atsakovė N. S., žinodama, jog ji, kaip biuro vadovė, neturi teisės pasirašyti įsakymo įmonės vardu dėl I. S. atlyginimo padidinimo, šį įsakymą pasirašė; dėl tokių neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė žalą, t. y. nepagrįstas išlaidas (CK 6.246–6.249 straipsniai).

23III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai

24Kasaciniu skundu atsakovė I. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nurodomi šie argumentai:

251. Dėl teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė pareigą motyvuoti priimamą procesinį sprendimą (CPK 263, 270 straipsniai, 331 straipsnio 4 dalis): teismas nenurodė teisinių ir faktinių argumentų bei motyvų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir priimti naują visiškai priešingą sprendimą; nenurodė, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei naikintinas; nepasisakė dėl visų atsakovių atsiliepimuose į ieškovo apeliacinį skundą išdėstytų argumentų; nemotyvavo, dėl kokių priežasčių atmetami atsakovės I. S. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo; abstrakčiai ir formaliai nurodė – „Kiti <...> argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui“; nenurodė argumentų ir motyvų, dėl kurių padarė išvadą, jog egzistuoja visos atsakovių solidariosios civilinės atsakomybės sąlygos.

262. Dėl įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 176, 178, 185 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dėl ko buvo netinkamai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės ir padarytos nepagrįstos teismo išvados:

272.1 dėl ginčo laikotarpiu UAB „Multiidėja“ vadovavusio asmens. Ieškovui vadovavusio subjekto teisingas nustatymas turi esminės reikšmės teisingo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimui. Dauguma byloje esančių įrodymų, kurių teismas tinkamai neįvertino, patvirtina, kad atsakovė I. S. dirbo UAB „Multiidėja“ vyriausiąja dizainere, o ne kad ginčo laikotarpiu ji laikinai ėjo ieškovo direktorės pareigas. Be to, atsakovė N. S. pripažino, kad tai ji ginčo laikotarpiu laikinai ėjo UAB „Multiidėja“ direktorės pareigas;

282.2 dėl atsakovės darbo užmokesčio padidinimo nesant visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, kas neva sudaro pagrindą atsakovių civilinei atsakomybei atsirasti. UAB „Multiidėja“ ginčo laikotarpiu priklausė vienintelei akcininkei (kartu ir direktorei) J. S., todėl dėl darbo užmokesčio padidinimo (jeigu atsakovė I. S. nurodytu laikotarpiu vis dėlto laikinai ėjo direktorės pareigas) reikėjo būtent jos, kaip akcininkės ir direktorės, pritarimo (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis). Bylos medžiaga patvirtina, kad įmonės vienintelė akcininkė ir direktorė žinojo apie atsakovei padidintą darbo užmokestį, tam neprieštaravo, be to, ji pati išmokėjo grynaisiais pinigais atsakovei padidintą darbo užmokestį už 2009 m. gegužės–liepos mėn.;

292.3 dėl ieškovui padarytos žalos dydžio. Teismas vadovavosi ieškovo pateiktu žalos apskaičiavimu, tačiau nenurodė, ar šis yra pagrįstas ir teisėtas, ar žalos ieškovas apskritai patyrė. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino atsakovių nurodytų argumentų dėl žalos fakto ir dydžio.

30Teismas taip pat neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), t. y. būtent ieškovas, reiškiantis reikalavimą priteisti iš atsakovės I. S., kaip solidariosios skolininkės (tariamą žalą padariusio asmens), turėjo įrodyti, kad: 1) būtent atsakovė ginčo laikotarpiu (nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. spalio 2 d.) laikinai ėjo UAB „Multiidėja“ direktorės pareigas; 2) būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar jos savavališka iniciatyva jai buvo padidintas darbo užmokestis, dėl ko ieškovas patyrė žalos (negalima solidariosios atsakomybės prezumpcija konkrečioje situacijoje); 3) ieškovui buvo padaryta žala; o ne atsakovė įrodinėti priešingas aplinkybes.

31Kasaciniu skundu atsakovė N. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nurodomi šie argumentai:

321. Dėl asmens, laikinai einančio direktoriaus pareigas, statuso. Teismas, spręsdamas, kad ginčo laikotarpiu laikinai direktorės pareigas faktiškai ėjo atsakovė I. S., todėl darbo užmokestį jai galėjo nustatyti tik visuotinis akcininkų susirinkimas, padarė Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalies pažeidimą, turintį esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Sistemiškai analizuojant nurodytą teisės normą, darytina išvada, kad, pirma, asmuo nelaikomas vadovu, jei nėra išrinktas tinkamo organo, antra, ši norma sieja išrinkimą ir darbo užmokesčio nustatymą, t. y. vadovas turi būti išrinktas akcininkų susirinkimo (valdybos, stebėtojų tarybos), kad akcininkų susirinkimas (valdyba, stebėtojų taryba) jam nustatytų atlyginimą. Jeigu akcininkų susirinkimas (valdyba, stebėtojų taryba) nėra paskyręs bendrovės vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, akcininkų susirinkimas (valdyba, stebėtojų taryba) nenustato jam darbo užmokesčio.

33Šioje byloje I. S. buvo laikinai einanti direktorės pareigas, tačiau akcininkų susirinkimo sprendimo paskirti ją įmonės vadove nebuvo, todėl atsakovė nebuvo UAB „Multiidėja“ vadovė, kaip vienasmenis valdymo organas. Ieškovo vadove, kaip vienasmenis valdymo organas buvo J. S., nes nebuvo akcininkų susirinkimo atšaukta, ji visada buvo registruota vadove Juridinių asmenų registre, grįžusi po atostogų ėjo direktorės pareigas. Nesant UAB „Multiidėja“ akcininkų sprendimo atšaukti J. S. iš direktorės pareigų, nebuvo juridinės reikšmės fakto, kurio pagrindu pasibaigė jos, kaip įmonės vadovės, įgaliojimai įmonės atžvilgiu. Aplinkybė, kad J. S. tam tikrą laikotarpį buvo vaiko priežiūros atostogose, nesudaro situacijos, kad UAB „Multiidėja“ tuo laikotarpiu buvo be vienasmenio valdymo organo – vadovo, nes atostogos yra teisiškai reikšmingos darbo santykių prasme, bet ne civilinių pavedimo santykių, siejančių įmonę ir jos vadovą, prasme. Nors dokumentų, patvirtinančių kodėl atsakovė I. S. įmonės dokumentus pasirašinėjo kaip laikinai einanti direktorės pareigas, byloje nėra, tačiau byloje yra 2006 m. gruodžio 28 d. įgaliojimas, kuriuo direktorė J. S. įgalioja I. S. būti jos atstove tvarkant įmonės reikalus, pasirašant įvairius dokumentus. Pats ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose pripažįsta, kad būtent šiuo įgaliojimu atsakovė faktiškai buvo įgaliota laikinai eiti direktorės pareigas. Dėl šios priežasties I. S. buvo įmonės direktorės įgaliotinė, o ne įmonės vadovė, kaip vienasmenis valdymo organas.

34Kadangi atsakovė I. S. nebuvo UAB „Multiidėja“ vadovė, kaip vienasmenis valdymo organas, nes nebuvo išrinkta visuotinio akcininkų susirinkimo, tai ir darbo užmokestį jai galėjo nustatyti ne tik visuotinis akcininkų susirinkimas, bet ir įmonės direktorė ar jos įgaliotas asmuo.

352. Dėl teisės į teisingą atlyginimą. Teismui nustačius, kad faktiškai direktoriaus pareigas ėjo atsakovė I. S., tačiau, patenkinus ieškinį ir priteisus žalos dydį sumokėto papildomo atlyginimo suma, buvo pažeistas teisės į teisingą atlyginimą principas (1996 m. Europos socialinės chartijos I dalies 4 punktas, II dalies 4 straipsnis, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). Nors I. S. atliko papildomas funkcijas, pareigas ir darbus, tačiau jai mokėtas papildomas atlyginimas buvo pripažintas neteisėtu. Pažymėtina, kad faktiškai svarbius sprendimus, net ir vaiko priežiūros atostogų metu, priiminėjo pagrindinė UAB „Multiidėja“ akcininkė ir direktorė J. S., kuri taip pat priėmė sprendimą padidinti I. S. darbo užmokestį. Atsakovė, N. S., įgaliota direktorės J. S., šį sprendimą tik įvykdė įformindama teisiškai, priimdama įsakymą. Be to, atsakovės I. S. darbo užmokesčio padidinimas iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo nebuvo ginčijamas, vadinasi, vadovės ar akcininkų buvo akceptuotas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginimo padidinimas buvo tik pajamų rūšies pasikeitimo įforminimas – vietoj atlygio už autorines sutartis buvo mokamas darbo užmokestis.

363. Dėl atsakovės N. S. atsakomybės. Nagrinėjamu atveju neteisėtais veiksmais galėjo būti laikomas darbo užmokesčio mokėjimas, už kurį atsakovė N. S. nėra atsakinga, o ne jos pasirašymas įsakyme (CK 6.247 straipsnis), todėl nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp šios atsakovės pasirašymo įsakyme ir galimų ieškovo nuostolių atsiradimo. N. S. veiksmai yra pernelyg nutolę ir nėra pakankama žalos atsiradimo priežastis, nes menama žala, kaip minėta, kilo būtent dėl padidinto darbo užmokesčio mokėjimo.

37Pažymėtina, kad teismas ginčijamus įsakymą ir darbo sutarties pakeitimą, kaip prieštaraujančius imperatyviosioms įstatymo normoms, pripažino negaliojančiais, todėl, remiantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti taikoma restitucija. Dėl šios priežasties atsakovei N. S. negalėjo būti taikoma civilinė atsakomybė. Kita vertus, atsižvelgiant į teismo išvadą, kad I. S. ėjo ieškovo vadovės pareigas, N. S. galimas atlygintinos žalos dydis negali būti didesnis kaip trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydis, nes neįrodytos DK 255 straipsnyje išvardytos išimtys (DK 254 straipsnis).

384. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo (CPK 185 straipsnis). Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes:

394.1. padarė nepagrįstą išvadą, kad laikinai direktorės pareigas ėjo atsakovė I. S., todėl jai darbo užmokestį galėjo nustatyti tik visuotinis akcininkų susirinkimas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo vienasmenis valdymo organas – vadovė – buvo J. S.;

404.2. neatsižvelgė į teisingo atlyginimo principą atsakovei I. S. atliekant papildomas funkcijas ir pareigas, atlyginimo apmokėjimo būdo pakeitimą.

41Atsakovė I. S. prisidėjo prie atsakovės N. S. kasacinio skundo.

42Atsiliepimais į kasacinius skundus BUAB „Multiidėja“ prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o kasacinius skundus atmesti. Nurodomi šie argumentai:

431. Teismo išvada, kad atsakovė I. S. ginčijamo įsakymo priėmimo metu laikinai ėjo ieškovo direktorės pareigas, padaryta tinkamai įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Be to, ši aplinkybė konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-587/2013, ir 2013 m. kovo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-548/2013. Teismas taip pat nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių pagrįstai konstatavo, kad darbo užmokestis šiai atsakovei buvo padidintas be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo.

44Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius tikslų jam padarytos žalos apskaičiavimą. Šią faktinę aplinkybę taip pat patvirtina byloje esanti 2011 m. vasario 15 d. FNTT specialisto išvada. Be to, atsakovė I. S. nei bylos nagrinėjimo pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme metu neįrodinėjo ieškovo pateikto žalos apskaičiavimo nepagrįstumo, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai kelia su žalos dydžiu susijusius klausimus.

452. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai motyvavo priimtą sprendimą. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą ir įvertinęs joje esančius įrodymus, nustatė, kad atsakovė N. S. neturėjo teisės padidinti darbo užmokesčio, o atsakovė I. S. faktiškai pati sau pasididino darbo užmokestį. Pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas nurodė konkrečius teisinius argumentus ir pritaikė atitinkamas ginčo santykį reguliuojančias teisės normas, t. y. pripažino ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Teismas, konstatavęs teisinį pagrindą pripažinti ginčijamą įsakymą ir darbo sutarties pakeitimą negaliojančiais nurodyto straipsnio pagrindu, nustatęs, kad juos sudarė tokios teisės neturėjęs asmuo, padarė pagrįstą išvadą, kad kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai nebeturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

463. Atsakovė N. S. neginčija aplinkybės, kad atsakovė I. S. vykdė tiek vidines, tiek išorines ieškovo valdymo funkcijas, todėl jos statusas turėtų būti prilyginamas vienasmeniam juridinio asmens valdymo organo statusui. Sistemiškai aiškinant ABĮ 37 straipsnio 3 dalies normą su 3, 15 straipsniais, 19 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 1 ir 8 dalimis darytina išvada, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą bendrovės vadovas bet kokiu atveju neturi teisės pats sau nusistatyti atlyginimo, nes atlyginimą jam nustato įmonės valdyba arba akcininkų susirinkimas.

47Nepriklausomai nuo to, ar įmonės vadovo pareigas laikinai einantis asmuo yra paskirtas įmonės akcininkų sprendimu, ar vadovo, kuris tuo metu dėl objektyvių priežasčių (komandiruotė, atostogos, liga ir pan.) negali eiti savo pareigų, įsakymu, atlyginimą tokiam asmeniui gali nustatyti tik įmonės akcininkai. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai konstatavo ABĮ 37 straipsnio 3 dalies pažeidimą ir ginčijamus sandorius pripažino negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu.

48Net ir tuo atveju, jeigu kasacinis teismas vis tik pripažintų, kad darbo užmokesčio atsakovei I. S. padidinimas neprieštaravo ABĮ 37 straipsnio 3 daliai, teisinis pagrindas pripažinti ginčijamus įsakymą ir darbo sutarties pakeitimą CK 1.80 straipsnio pagrindu neišnyktų, nes jie buvo sudaryti tokios teisės neturinčio asmens, t. y. atsakovės N. S., kuri šią aplinkybę pripažino.

494. Sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo, atsižvelgiama į darbuotojo kvalifikacijos ir darbo sukuriamą naudą, pareigą teisingai atlyginti už darbą ir realias įmonės galimybes. Darbuotojui atlyginimo padidinimas yra galimas, kai jį lemia objektyvios priežastys ir kai padidinto darbo užmokesčio išmokėjimas gali būti realiai įgyvendintas. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokių objektyvių priežasčių ir galimybių padidinti atsakovei I. S. jos gaunamą darbo užmokestį tiek, kiek jis buvo padidintas ginčijamais įsakymu ir darbo sutarties pakeitimu.

50Vien faktas, kad atsakovė autorinių sutarčių pagrindu papildomai teikė paslaugas kitoms įmonėms, neturi jokio ryšio su darbo užmokesčio padidinimu jai, kaip ieškovo darbuotojai, nes autorinis atlygis pagal sutartis su trečiaisiais asmenimis buvo mokamas sukurto kūrinio autoriui, t. y. atsakovei I. S. trečiųjų asmenų, o ne iš ieškovo ir ne ieškovui. Ieškovą ir šią atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai ir jai atlyginimas privalėjo būti mokamas nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje (DK 186 straipsnio 3 dalis).

515. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė CK 6.247 straipsnio nuostatų ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos priežastinio ryšio vertinimo klausimu, nes būtent atsakovės N. S. pasirašytas įsakymas, kai ji tokios teisės neturėjo ir apie tai jai buvo žinoma, sukūrė teisinį pagrindą išmokėti atsakovei I. S. padidintą darbo užmokestį.

526. CK 1.78–1.96 straipsniuose nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, aiškinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo vykdymo ir keitimo tvarką, sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima. Dėl šios priežasties teismas, pripažinęs ginčijamus įsakymą ir darbo sutarties pakeitimą negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, pagrįstai netaikė restitucijos ir, įvertinęs visas atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas, solidariai priteisė ieškovui iš atsakovių žalos atlyginimą.

53Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimo į kasacinius skundus nepateikė.

54Teisėjų kolegija

konstatuoja:

55IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

56Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta.

57Dėl teismo pareigos tinkamai motyvuoti priimtą procesinį sprendimą ir tinkamo įrodymų vertinimo

58Kasatorė I. S. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatą tinkamai motyvuoti savo išvadas, įvertinti visus byloje esančius įrodymus bei argumentus. Taip pat abi kasatorės savo kasaciniuose skunduose teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, reglamentuotas CPK 185 straipsnyje.

59Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Motyvų apeliacinės instancijos teismo sprendime (nutartyje) nebuvimas yra absoliutus tokio procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas; 340 straipsnio 5 dalis)

60Pasisakydamas dėl nurodytų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie nustatytas aplinkybes, įvertinimą, argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Teismas turi teisę neanalizuoti tik tų apeliacinio skundo argumentų, kurie visiškai nesusiję su byla arba yra draudžiami, tačiau kiekvienu atveju atsisakymas analizuoti apeliacinio skundo argumentus turi būti motyvuotas. Motyvuota nutartimi galima pripažinti tik tokią apeliacinės instancijos teismo nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek ir teisiniai, apeliacinio skundo argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. UAB „Baltijos TV“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-1181/2003; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. B. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-169/2005; 2006 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. ir kt. v. J. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-429/2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“; bylos Nr. 3K-3-231/2008; kt.).

61Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tikroji Vaivorykštė“ v. UAB „Lituanica“, bylos Nr. 3K-3-52/2011).

62Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2012 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. v. UAB „Druskininkų autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-47/2012; kt.).

63Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo procesinio sprendimo motyvavimui ir įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus bei jų aptartą aiškinimo praktiką, pirmiau nurodytus kasacinių skundų argumentus laiko nepagrįstais. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, atliko išsamią byloje pateiktų ir surinktų įrodymų vertinimo bei byloje taikytinų teisės normų analizę ir dėl to nepripažino pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pagrindinių nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių – asmens, vadovavusio ieškovui ginčo laikotarpiu; asmens, pasirašiusio ginčijamą įsakymą įgaliojimų; darbo užmokesčio padidinimo pagrįstumo; būtinųjų civilinės atsakomybės taikymui sąlygų egzistavimo. Taigi konstatuoti esminį apeliacinės instancijos teismo motyvacijos trūkumą pagrindo nėra, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes įrodinėjimo taisyklės nebuvo pažeistos (CPK 178, 183, 185, 331 straipsniai), teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir motyvavo priimtą sprendimą bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

64Dėl ginčo laikotarpiu ieškovui UAB „Multiidėja“ vadovavusio asmens ir atsakovės I. S. statuso

65Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu, t. y. 2008 m. gruodžio 22 d., atsakovė I. S. laikinai ėjo ieškovo direktoriaus pareigas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada.

66Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė I. S. nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d., t. y. nuo ieškovo direktorės J. S. išėjimo vaiko priežiūros atostogų, veikė kaip laikinai einanti UAB „Multiidėja“ vadovo (direktoriaus) pareigas, t. y. ji sudarinėjo darbo sutartis su darbuotojais, priiminėjo įsakymus, pasirašydavo sąskaitas faktūras, priėmimo–perdavimo aktus. Nors byloje nėra ieškovo akcininkų sprendimo skirti I. S. įmonės direktore ar laikinai eiti įmonės direktorės pareigas, tačiau tai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nustatyto fakto, kad būtent ji faktiškai laikinai ėjo šias pareigas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Plėtodamas šią praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas narys gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Barker textiles“ v. I. A., bylos Nr. 3K-3-427/2013).

67Atsakovės N. S. kasaciniame skunde nurodomas 2006 m. gruodžio 28 d. įgaliojimas, kuriuo tuometė įmonės direktorė J. S. įgaliojo atsakovę I. S. atstovauti pasirašant sutartis, perkant ir parduodant prekes, nepaneigia aplinkybės dėl atsakovės I. S. laikino vadovavimo įmonei ginčo laikotarpiu. Be to, apeliacinės instancijos teismo nustatyti atsakovės veiksmai valdant įmonę (įsakymų priėmimas, darbo sutarčių sudarymas, finansinės atskaitomybės pasirašymas), kurių atlikimo atsakovė neginčija, išeina už įgaliojime nurodytų veiksmų ribas. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nuo UAB „Multiidėja“ direktorės J. S. išėjimo vaiko priežiūros atostogų 2007 m. rugpjūčio 20 d. įmonė negalėjo likti be vadovo (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nurodytu laikotarpiu kitas asmuo, o ne atsakovė I. S. būtų buvęs paskirtas eiti ieškovo direktoriaus pareigas.

68Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, pagrįstai konstatavo, kad ginčo įsakymo ir darbo sutarties pakeitimo pasirašymo metu būtent atsakovė I. S. faktiškai laikinai vadovavo ieškovui.

69Dėl atsakovei I. S. darbo užmokesčio padidinimo nesant visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo bei teisės į teisingą atlyginimą

70Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė I. S., nors ir laikinai, tačiau faktiškai vykdė ieškovo vadovo funkcijas, todėl, sprendžiant klausimą dėl darbo užmokesčio jai padidinimo teisėtumo, turi būti atsižvelgta į specialų įmonės vadovo statusą, darbo sutarties sudarymo ir atlyginimo nustatymo ypatumus, reglamentuotus Akcinių bendrovių įstatymo. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atlyginimą bendrovės vadovui, jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba ar stebėtojų taryba, nustato visuotinis akcininkų susirinkimas. Tai reiškia, kad, nesant kitokio akcininkų sutarimo ir įgaliojimų perdavimo, atlyginimą vadovui gali nustatyti tik akcininkų susirinkimas. Nagrinėjamu atveju nei atsakovė I. S., laikinai ėjusi įmonės direktoriaus pareigas, nei atsakovė N. S., pasirašiusi ginčijamus įsakymus ir darbo sutarties pakeitimą, nebuvo ieškovo akcininkės, todėl negalėjo priimti sprendimo dėl atlyginimo atsakovei I. S. padidinimo, kuris priskirtas įmonės akcininkų kompetencijai. Byloje nėra duomenų apie kitokį akcininkų susitarimą ar įgaliojimų perdavimą. Aplinkybė, kad atsakovė I. S. tik laikinai ėjo direktorės pareigas, situacijos nekeičia, nes įstatymai nenustato kitokios darbo užmokesčio nustatymo įmonės vadovui tvarkos, negu pirmiau nurodyta, atsižvelgiant į tai, laikinai ar nuolat asmuo eina įmonės vadovo pareigas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ginčijamas įsakymas ir darbo sutarties pakeitimas pažeidė įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir tai sudarė pagrindą pripažinti juos negaliojančiais.

71Kasaciniame skunde atsakovė N. S. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė I. S. faktiškai ėjo direktorės pareigas, tačiau priteisdamas žalos dydį sumokėto padidinto darbo užmokesčio suma, pažeidė šios atsakovės Konstitucijoje įtvirtintą teisę į teisingą atlyginimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.

72Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažinta, kad ši nuostata piliečiams garantuoja kelis fundamentalius principus, kurie yra kitų konstitucinių teisių įgyvendinimo prielaidos. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi pirmiau nurodytame Konstitucijos straipsnyje įtvirtinta piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už atliktą darbą. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių, inter alia viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisę; asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai). Taigi ši teisė apima darbą atlikusio asmens teisę gauti teisingą apmokėjimą už atliktus darbus. Tačiau Konstitucija, kaip pagrindinis šalies įstatymas, taip pat konstitucinė doktrina nereglamentuoja apmokėjimo už atliktą darbą tvarkos, garantijų, kurios suteikiamos darbdaviams ir darbuotojams apimties bei jų teisių įgyvendinimo mechanizmo. Konstitucija įtvirtina svarbiausius santvarkos principus, o minėtus klausimus reglamentuoja atskiros teisės šakos – darbo teisė, civilinė teisė, socialinės apsaugos teisė ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. M. v. UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“, bylos Nr. 3K-3-411/2011).

73Remiantis DK 186 straipsniu, darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbuotojo pagal darbo sutartį atliekamą darbą, apimantis pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą; tai darbdavio ir darbuotojo laisva valia sutartas atlygis už darbuotojo atliekamą darbą, kuris tenkina abi darbo sutarties šalis ir kurį lemia darbuotojo atliekamo darbo kiekis ir kokybė, įmonės veiklos rezultatai, darbo paklausa ir pasiūla darbo rinkoje. Kaip teisingai nurodoma kasaciniuose skunduose, įstatymu neribojamos darbo sutarties šalių teisės sulygti dėl darbo užmokesčio dydžio, išskyrus minimalų jo dydį (DK 187 straipsnis); taigi darbo sutarties šalys sprendžia, kokį darbo užmokestį darbdavys mokės darbuotojui. Nors privatinės teisės normomis, reglamentuojančiomis darbo užmokestį, darbdavys nėra ribojamas, kokio dydžio darbo užmokestį turi mokėti darbuotojui, tačiau, kilus ginčui dėl darbo užmokesčio dydžio pagrįstumo, šių normų taikymas turi būti tikrinamas protingumo, teisingumo ir sąžiningumo aspektu (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. UAB „Marių Neptūnas“, bylos Nr. 3K-3-142/2013). Kilus ginčui dėl darbo užmokesčio padidinimo pagrįstumo ir teisėtumo teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi aiškintis, ar darbo sutarties šalių sulygtas darbo užmokestis atitiko darbuotojo atliekamo darbo kiekį ir kokybę tuometėje darbo rinkoje, kada jis nustatytas ir kiek laiko mokamas, įmonės realias galimybes mokėti nustatyto dydžio darbo užmokestį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

74Iš bylos duomenų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus specialisto 2011 m. vasario 15 d. išvados Nr. 51/22 nustatyta, kad 2009 metais ieškovas nebuvo pajėgus mokėti padidinto darbo užmokesčio. Atsakovės šio fakto neginčijo. Nors darbo užmokestis atsakovei I. S. buvo padidintas 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymu, o įmonės finansiniai duomenys 2008 metų pabaigoje bylos nagrinėjimo metu nebuvo vertinti, tačiau padidintas darbo užmokestis atsakovei buvo mokamas nuo 2009 m. sausio 1 d., t. y. jau to metu, kai įmonė nebebuvo pajėgi jo mokėti iki pat jos išėjimo motinystės atostogų (tai, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1, 3, 4 straipsniais, lėmė jai mokamų socialinio draudimo išmokų dydį) ir, atsižvelgiant į pablogėjusią įmonės finansinę padėtį, jis sumažintas nebuvo. Be to, atsakovės neįrodė, kad darbo užmokesčio padidinimo metu įmonės įmonėje būtų padidėjusios darbų apimtys, jos finansinė padėtis buvo tokia gera ir veikla tiek pelninga, kad buvo galimas toks svarus atlyginimo padidinimas (CPK 178 straipsnis).

75Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė I. S. autorines sutartis su ieškovu buvo sudariusi tik 2006 metais, o 2007 ir 2008 metais pagal tokias sutartis ieškovui jokių darbų neatliko, nesutinka su kasacinių skundų argumentais, jog ginčijamais įsakymais ir darbo sutarties pakeitimu iš esmės pasikeitė ne jos gaunamo darbo užmokesčio dydis, o tik jo mokėjimo būdas. Be to, jeigu atsakovė dalį savo pajamų 2008 metais gaudavo pagal autorines sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis, tai ji pajamas gaudavo būtent iš tų trečiųjų asmenų, o ne iš ieškovo. Pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip pat neįrodė, kad padidintas darbo užmokestis atitiko jos atliekamo darbo kiekį ir kokybę tuometėje darbo rinkoje (CPK 178 straipsnis).

76Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju darbo užmokesčio atsakovei I. S. padidinimas tuo metu, kai įmonė nebuvo pajėgi mokėti tokio dydžio darbo užmokesčio ir atsakovei neįrodžius, kad jos darbo apimtys padidėjo proporcingai padidintam atlyginimui, prieštarauja pagrindiniam ieškovo tikslui – pelno siekimui, buvo įmonei nenaudingas ir nuostolingas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir priteisdamas iš atsakovių žalos atlyginimą padidinto darbo užmokesčio suma, nepažeidė Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą atlyginimą.

77Dėl civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje

78Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

79Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovių žalą, patirtą dėl atsakovei I. S. neteisėtai padidinto darbo užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareikštą reikalavimą, nustatė, kad atsakovė I. S. faktiškai laikinai eidama ieškovo direktorės pareigas ginčijamu įsakymu ir darbo sutarties pakeitimu, kuriuos neturėdama tam teisės ir viršydama jai suteiktus įgaliojimus pasirašė atsakovė N. S., padidino sau mokamą darbo užmokestį nuo jai dirbant vyriausiąja dizainere nustatytų 1156,11 Lt iki 7246 Lt. Kadangi, kaip pirmiau nurodyta, atlyginimą įmonės vadovui nustato visuotinis akcininkų susirinkimas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalis), tai teismas pripažino negaliojančiu ginčijamą įsakymą ir darbo sutarties pakeitimą dėl 7246 Lt atlyginimo nustatymo. Atsakovių veiksmus priimant pripažintą negaliojančiais įsakymą ir darbo sutarties pakeitimą teismas kvalifikavo neteisėtais ir nustatė jų bei žalos, kurią ieškovas patyrė nepagrįstai išmokėdamas atsakovei I. S. padidintą darbo užmokestį, priežastinį ryšį. Išanalizavusi teismo išvadas, teisėjų kolegija atmeta kasatorių argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Taip pat atmestini yra kasacinių skundų argumentai dėl DK 254 straipsnio, kuriame numatytas darbuotojo atsakomybės ribojimas, taikymo, nes, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ginčijami įsakymas priimtas ir darbo sutarties pakeitimas pasirašytas tyčia, darbuotojo materialinės atsakomybės dydis tampa neribojamas (DK 255 straipsnio 1 punktas) ir nesiskiria nuo civilinės atsakomybės apimties. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei pagal DK 245, 253–255 straipsnių nuostatas atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija v. J. S., bylos Nr. 3K-3-535/2011).

80Kadangi ieškovui žala dėl ginčijimo įsakymo priėmimo, darbo sutarties pakeitimo ir jų pagrindu mokėto padidinto darbo užmokesčio buvo padaryta bendrais atsakovių veiksmais – atsakovė I. S., faktiškai laikinai ėjusi ieškovo direktoriaus pareigas, viršijusi kompetenciją neteisėtai pati sau padidino darbo užmokestį; atsakovė N. S., neturėdama teisės, viršijusi savo įgaliojimus ir tai žinodama, pasirašė ginčijamą įsakymą, kurio pagrindu būtent ir buvo mokamas padidintas darbo užmokestis, – tai teismas pagrįstai ją priteisė solidariai iš abiejų atsakovių (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

81Kiti kasacinio skundo argumentai, kaip neatskleidžiantys kasacijos pagrindų, teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, nenagrinėtini.

82Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

83Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

84Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 51,66 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinių skundų, šios bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteistinos valstybės naudai iš atsakovių I. S. ir N. S., t. y. po 25,83 Lt iš kiekvienos atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

85Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

86Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

87Priteisti iš atsakovių I. S. (asmens kodas ( - ) ir N. S. (asmens kodas ( - ) valstybei po 25,83 Lt (dvidešimt penkis litus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

88Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

89Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas BUAB „Multiidėja“ pareikštu ieškiniu prašė:... 6. 1) pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ieškovo 2008 m.... 7. 2) priteisti ieškovui iš atsakovių N. S. ir I. S. solidariai 38 476,26 Lt... 8. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 30 d.... 9. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2010 m.... 10. Atsakovei I. S. mokėtiną darbo užmokestį padidino atsakovė N. S. 2008 m.... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių... 14. Teismas ieškovo teiginį, kad darbo užmokesčio padidinimu buvo siekiama... 15. Teismas taip pat padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.66... 16. Teismas, konstatavęs, kad ginčijami įsakymas ir darbo sutarties pakeitimas... 17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 18. 1) pripažino ieškovo UAB „Multiidėja“ 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymą... 19. 2) priteisė iš atsakovių N. S. ir I. S. ieškovui UAB „Multiidėja“... 20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius... 21. Teismas sprendė, kad UAB „Multiidėja“ laikinai paskirtai direktorei... 22. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios atsakovių... 23. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai... 24. Kasaciniu skundu atsakovė I. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 25. 1. Dėl teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą pažeidimo. Apeliacinės... 26. 2. Dėl įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo.... 27. 2.1 dėl ginčo laikotarpiu UAB „Multiidėja“ vadovavusio asmens. Ieškovui... 28. 2.2 dėl atsakovės darbo užmokesčio padidinimo nesant visuotinio akcininkų... 29. 2.3 dėl ieškovui padarytos žalos dydžio. Teismas vadovavosi ieškovo... 30. Teismas taip pat neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą (CPK 178... 31. Kasaciniu skundu atsakovė N. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 32. 1. Dėl asmens, laikinai einančio direktoriaus pareigas, statuso. Teismas,... 33. Šioje byloje I. S. buvo laikinai einanti direktorės pareigas, tačiau... 34. Kadangi atsakovė I. S. nebuvo UAB „Multiidėja“ vadovė, kaip vienasmenis... 35. 2. Dėl teisės į teisingą atlyginimą. Teismui nustačius, kad faktiškai... 36. 3. Dėl atsakovės N. S. atsakomybės. Nagrinėjamu atveju neteisėtais... 37. Pažymėtina, kad teismas ginčijamus įsakymą ir darbo sutarties pakeitimą,... 38. 4. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo (CPK 185 straipsnis). Teismas... 39. 4.1. padarė nepagrįstą išvadą, kad laikinai direktorės pareigas ėjo... 40. 4.2. neatsižvelgė į teisingo atlyginimo principą atsakovei I. S. atliekant... 41. Atsakovė I. S. prisidėjo prie atsakovės N. S. kasacinio skundo.... 42. Atsiliepimais į kasacinius skundus BUAB „Multiidėja“ prašo apeliacinės... 43. 1. Teismo išvada, kad atsakovė I. S. ginčijamo įsakymo priėmimo metu... 44. Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius tikslų jam padarytos žalos... 45. 2. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai motyvavo priimtą sprendimą.... 46. 3. Atsakovė N. S. neginčija aplinkybės, kad atsakovė I. S. vykdė tiek... 47. Nepriklausomai nuo to, ar įmonės vadovo pareigas laikinai einantis asmuo yra... 48. Net ir tuo atveju, jeigu kasacinis teismas vis tik pripažintų, kad darbo... 49. 4. Sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo, atsižvelgiama į darbuotojo... 50. Vien faktas, kad atsakovė autorinių sutarčių pagrindu papildomai teikė... 51. 5. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 52. 6. CK 1.78–1.96 straipsniuose nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai... 53. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 54. Teisėjų kolegija... 55. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 56. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 57. Dėl teismo pareigos tinkamai motyvuoti priimtą procesinį sprendimą ir... 58. Kasatorė I. S. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 59. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės... 60. Pasisakydamas dėl nurodytų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo... 61. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 62. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, yra nurodęs, kad... 63. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo procesinio sprendimo motyvavimui... 64. Dėl ginčo laikotarpiu ieškovui UAB „Multiidėja“ vadovavusio asmens ir... 65. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu... 66. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė I. S. nuo 2007 m. rugpjūčio 20... 67. Atsakovės N. S. kasaciniame skunde nurodomas 2006 m. gruodžio 28 d.... 68. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad... 69. Dėl atsakovei I. S. darbo užmokesčio padidinimo nesant visuotinio akcininkų... 70. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė I. S., nors ir laikinai, tačiau... 71. Kasaciniame skunde atsakovė N. S. teigia, kad apeliacinės instancijos... 72. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali... 73. Remiantis DK 186 straipsniu, darbo užmokestis – tai atlyginimas už... 74. Iš bylos duomenų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus... 75. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė I. S. autorines... 76. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju darbo užmokesčio... 77. Dėl civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo... 78. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai... 79. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovių žalą,... 80. Kadangi ieškovui žala dėl ginčijimo įsakymo priėmimo, darbo sutarties... 81. Kiti kasacinio skundo argumentai, kaip neatskleidžiantys kasacijos pagrindų,... 82. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio... 83. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 84. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 51,66 Lt bylinėjimosi... 85. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 86. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 87. Priteisti iš atsakovių I. S. (asmens kodas ( - ) ir N. S. (asmens kodas ( - )... 88. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 89. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...