Byla e2S-196-253/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės DNB banko ir J. T. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-24 nutarties, priimtos civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Minibank“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Mokilizingas“, akcinė bendrovė DNB bankas, uždaroji akcinė bendrovė ,,4finance“, uždaroji akcinė bendrovė ,,General financing“, antstolė N. V., J. T., antstolė Vida Daugirdienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėja prašė iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti P. V.. Pareiškėja nurodė, kad esant sunkiai jos turtinei padėčiai, su UAB ,,Mokilizingas“ 2014-08-18, 2014‑11‑05 sudarė vartojimo kredito sutartis, 2014-11-12 su UAB „Minibank“ sudarė vartojimo kredito sutartį, gautas lėšas naudojo asmeniniams savo ir dukros šeimos poreikiams tenkinti. Kadangi vyko teisminis ginčas dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, siekdama apginti savo teises, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, už advokato paslaugas sumokėjo lėšas, gautas sudarius sutartis su kreditus teikiančiomis bendrovėmis. 2015-02-17 sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB „SB lizingas“, 2015-04-14 – su UAB „General Financing“, 2015‑09-03 – su UAB „4finance“. Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-05-27sprendimu iš jos sutuoktinio J. T. naudai buvo priteista 6 512,83 Eur skolos dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir šiuo metu vykdomas priverstinis išieškojimas, skolos likutis 6 476,73 Eur, o antstolei N. V. 653,17 Eur vykdymo išlaidų. Be to, tuo pačiu sprendimu pripažinta solidaria sutuoktinių prievolė pagal 2009-05-15 sudarytą kredito sutartį, kurios pagrindu buvo suteiktas 34 754,40 Eur kreditas gyvenamajam namui pirkti. 2016-03-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš jos priteista buvusio sutuoktinio J. T. naudai 7 902,94 Eur skolos ir 1 278 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likutis skolos J. T. yra 9 528,94 Eur, o bankui 18 174,67 Eur. Antstolės Vidos Daugirdienes kontoroje yra vykdomas Molėtų rajono apylinkes teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-8-732 dėl 1 953,31 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš pareiškėjos Valstybines Mokesčių inspekcijos naudai. Šiai dienai pareiškėjos pradelsta skola Valstybinei mokesčių inspekcijai siekia 1 953,31 Eur ir 426 Eur skola antstolei Vidai Daugirdienei.
  2. Ieškovė nurodė, kad iki 2016 m. gegužės mėnesio sąžiningai mokėjo įmokas kreditoriams, tačiau šiuo metu nebeišgali sumokėti skolų kreditoriams, nes neatskaičius mokesčių jos pajamas sudaro 430 Eur per mėnesį, be to, augina ir išlaiko neįgalų anūką, kurio globa jai pavesta, gyvena nuomojamame bute, jai nebeužtenka pajamų net būtiniausioms reikmėms. Susidariusi jos skola kreditoriams – 19 637,82 Eur, t. y. įsipareigojimų vertė viršija Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą dydį ir ji tokios sumos išmokėti negali. Jai priklausantis nekilnojamasis turtas areštuotas, jos vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, turi 50 procentų UAB „Jurijus ir Ko“ akcijų. Nurodo, jog jos poreikių tenkinimui reikalinga 355 Eur suma per mėnesį. Pareiškėjos nuomone, jos siūlomas bankroto administratorius P. V. atitinka visus bankroto administratoriui keliamus reikalavimus.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-10-24 nutartimi iškėlė A. T. bankroto bylą; paskyrė bankroto administratoriumi P. V.; nustatė 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus; patvirtino 200 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti A. T. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos; patvirtino 295 Eur lėšų sumą reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė keturių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti tvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektą.
  2. Teismas nustatė, kad pareiškėjos turimų įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, dydis sudaro 22 576,20 Eur, turimo likvidaus turto vertė yra mažesnė už pareiškėjos skolas kreditoriams, pareiškėjos gaunamų pajamų neužtektų visiems jos įsipareigojimams padengti ir konstatavo, kad pareiškėja A. T. yra nemoki. Teismas nenustatė pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu. Nustatyta, kad kreditų ėmimas lemtas pareiškėjos gyvenimo sąlygų bei vietos pasikeitimo, taip pat prisiėmimo globoti savo dukros neįgalų vaiką, tad pareiškėja pasiskolintas lėšas naudojo būtiniausiems, kasdieniams poreikiams tenkinti. Neįrodyta, kad pareiškėja naujas prievoles prisiėmė neketindama jų vykdyti. Vertinta, kad pareiškėjos nemokumą sukėlė Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-05-27 sprendimu iš pareiškėjos priteista jos buvusiam sutuoktiniui 6 512,83 Eur skola dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016‑03‑08 sprendimu priteista 7 902,94 Eur suma J. T., kurią jis buvo sumokėjęs bankui už pareiškėją pagal kredito sutartį, kuri buvo sudaryta 2009-05-15 santuokos metu gyvenamojo namo įsirengimui. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos siūlomo bankroto administratoriaus administravimo išlaidoms siūlytina suma yra mažesnė, nei kreditoriaus siūloma bankroto administratoriui skirtina lėšų suma, įvertinęs, kad pareiškėja nurodė, jog pasitiki siūlomu administratoriumi, teismas bankroto administratoriumi skyrė pareiškėjos siūlomą kandidatą.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. T. prašo panaikinti 2016-10-24 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti naują nutartį, kuria būtų atsisakyta iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjos elgesį sąžiningu, o jos finansinę būklę – nemokia. Teigia, kad pareiškėjos sunkią turtinę padėtį sukėlė jos sąmoningi ir nesąžiningi veiksmai prisiimant greituosius kreditus, kadangi ji, nevertindama savo galimybių įvykdyti savo esamus ir galimus kilti įsipareigojimus, prisiėmė naujus finansinius įsipareigojimus būtent tada, kai kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo. Be to, aplinkybė, kad pareiškėja, būdama skolinga kreditoriui, sąmoningai prisiimta papildomų nebūtinų įsipareigojimų, o senųjų (įsipareigojimų kreditoriui) nevykdo, savaime suponuoja jos nesąžiningumą kreditoriaus atžvilgiu. Nesutinka su teismo išvadomis, paremtomis tik pareiškėjos žodiniais paaiškinimais, kad pareiškėjai buvo būtina prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų naujiems kreditoriams.
  2. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-24 nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir šį klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos bankroto administratore paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“ bei patvirtinti šios administratorės pasiūlytą administravimo išlaidų sąmatą. Mano, kad pareiškėjos pasiūlytas administratorius galimai gins išimtinai pareiškėjos interesus, tad administratoriumi turėjo būti skiriamas kandidatas, kurį pasiūlė didžiausias pareiškėjos kreditorius, kuriam įkeistas pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas. Mano, kad pareiškėjos pasiūlytas administratorius dėl pakankamai didelio užimtumo gali neturėti pakankamai laiko ir išteklių tuo pačiu metu administruoti ir pareiškėjos bankroto bylą. Nesutinka, kad pareiškėjos pasiūlytas bankroto administratorius pasiūlė mažesnę administravimo išlaidų sąmatą ir teigia, kad teismas neanalizavo administravimo išlaidų sąmatos ir jos pagrįstumo.
  3. Atsiliepimu pareiškėja A. T. prašo atmesti kaip nepagrįstą suinteresuoto asmens AB DNB bankas atskirąjį skundą. Nurodo, kad teismo paskirto bankroto administratoriaus asmeniškai nepažįsta. Teigia, kad nėra objektyvaus ir pagrįsto pagrindo abejonėms, kad pareiškėjos pasiūlytas administratorius galimai gins ir atstovaus išimtinai pareiškėjos interesus. Paskirtas bankroto administratorius neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Nesutiktina su argumentais dėl bankroto administratoriaus užimtumo ir darbo krūvio, taip pat su motyvais dėl bankroto administravimo išlaidų. Mano, kad teismas diskrecijos teisę parinkti bankroto administratorių įgyvendino tinkamai.
  4. Atsiliepimu pareiškėja A. T. prašo suinteresuoto asmens J. T. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad mėnesinės įmokos kreditoriams buvo mokamos sąžiningai, tačiau, kai buvo priteista skola J. T. ir išieškojimas perduotas vykdyti antstoliams, ji neišgalėjo mokėti visiems kreditoriams mėnesinių įmokų ir grąžinti prisiteistą skolą J. T. naudai. Nesutinka su skundo argumentais dėl jos elgesio prisiimant greituosius kreditus vertinimo. Pažymi, kad jos nekilnojamojo turto dalies vidutinė rinkos vertė pareiškimo pateikimo dieną buvo 10 689 Eur. Pareiškėja iš turimų 50 vnt. bendrovės akcijų jokių dividendų negauna, todėl neaišku, kaip dažnai kinta akcijų nominali vertė.
  5. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašo tenkinti suinteresuotų asmenų J. T. ir AB DNB banko atskiruosius skundus. Bendrovės nuomone, pareiškėja piktybiškai nustojo vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, dėl to pradėjo kauptis skolos. Taip pat mano, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjos mokumą. Sutinka su atskirajame skunde išsakyta nuomone, kad pareiškėjos elgesys negali būti vertintinas kaip sąžiningas, bei palaiko atskirajame skunde dėl bankroto administratoriaus skyrimo išdėstytą nuomonę.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirieji skundai netenkintini.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
  2. Skundžiama Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-24 nutartimi pareiškėjai A. T. iškelta fizinio asmens bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius ir išspręsti kiti procesiniai klausimai. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (kreditorius) J. T. nesutinka su bankroto bylos pareiškėjai iškėlimu, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) AB DNB bankas skundžia nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, prašo ją panaikinti ir paskirti kitą bankroto administratorių.

13Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

  1. Atskirąjį skundą apeliantas J. T. iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos elgesį pripažino sąžiningu, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja yra nemoki. Apeliantas akcentuoja, kad realizavus pareiškėjai priklausantį turtą, pradelstų skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėja negalėtų vykdyti, būtų per pusę mažesnė negu FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatyta suma.
  2. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ numatytų pagrindų, kuriems esant atsisakoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Tad fizinio asmens nemokumui konstatuoti būtina nustatyti, jog fizinio asmens skolų suma viršija 25 MMA, skolų mokėjimo terminai pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi galimybės šias skolas padengti.
  3. Nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjos skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminas suėjęs sudaro, 22 576,20 Eur. Pareiškėjos skolų suma viršija numatytą 25 MMA. Apeliantas teigia, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertė, sudėjus pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto bei akcijų vertę, sudaro 17 884 Eur. Pareiškėja atsiliepime į šį skundą nurodo, kad nekilnojamojo turto vertė pareiškimo pateikimo dieną buvo mažesnė, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, be to, akcijų nominali vertė gali būti kintanti.
  4. Nustatyta, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-05-27 sprendimu tarp pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio J. T. padalytas nekilnojamas turtas ir kiekvienam priteista po ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, pavėsinės, dviejų ūkinių pastatų ir kiemo statinių; taip pat A. T. priteista ½ UAB „Jurijus“ ir Ko akcijų. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad pareiškėjai tenkanti nekilnojamojo turto dalies (1/2 dalies) vidutinė rinkos vertė sudarytų 13 579,50 Eur, turto objektų verčių nustatymai atlikti 2009-05-20. Byloje taip pat pateikti VĮ Registrų centre prieš pareiškimo pateikimą teismui atliktos paieškos pagal unikalų nekilnojamojo turto objekto numerį duomenys apie objektų vertes pagal 2016 m. verčių žemėlapius. Pagal šiuos duomenis pareiškėjos penkių nekilnojamojo turto objektų dalies vertė 10 678 Eur. Minėtu būdu nenustatyta dviejų nekilnojamojo turto objektų (pavėsinės ir kiemo statinių) 1/2 dalies vertė pagal anksčiau nurodytus Nekilnojamojo turto registro duomenis papildomai sudaro tik 13,50 Eur (5 Eur + 22 Eur). Tad byloje yra pateikti duomenys, jog šiuo metu galima ir mažesnė pareiškėjos nekilnojamojo turto vertė.
  5. Remiantis į bylą J. T. pateiktos UAB „Apskaitos ir verslo sprendimų biuras“ 2016-09-05 išvados duomenimis apie 2015-12-31 buhalterinę UAB „Jurijus ir Ko“ vienos akcijos vertę (86,09 Eur), pareiškėjos turimų 50 vnt. akcijų vertė, sudarytų 4 304,50 Eur. Kita vertus, iš 2016-03-01 duomenų apie UAB „Jurijus“ ir Ko akcininkus, taip pat iš 2016-05-23 UAB „Jurijus ir Ko“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo duomenų matyti, kad bendrovės įstatinio kapitalo suma yra 2 896 Eur (10 000 Lt), pagal tai vienos akcijos nominali vertė nurodyta 28,96 Eur (100 Lt), tad 50 vnt. akcijų nominali vertė sudarytų tik 1 448 Eur. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja gauna dividendų iš turimų bendrovės akcijų. Įvertinus duomenų apie pareiškėjos turto vertę visumą, negalima daryti kategoriškos išvados, jog pareiškėjos turimo turto pakaktų jos finansiniams įsipareigojimams padengti.
  6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑561/2014; 2015-04-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė pareiškėjos turto ir gaunamų pajamų santykį, taip pat įvertino pareiškėjos galimybes toliau vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei galimybes juos įvykdyti.
  7. Anksčiau nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę. Pareiškėjos turto vertės nepakaktų skoliniams įsipareigojimas padengti. Byloje esanti 2013-11-05 darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad A. T. darbinga tik iš dalies, laikotarpiui nuo 2013-10-17 iki 2033-02-19 nustatytas jos netektas darbingumas sudaro 60 proc., jai išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis buvo minimalus. Pareiškėjos 2016‑08‑01 iki 2016-09-14 banko sąskaitos duomenimis už 2016 m. liepos mėnesį pareiškėjai išmokėta 340,68 Eur, o už 2016 m. rugpjūčio mėnesį iš viso 372,94 Eur darbo užmokesčio, taip pat ji gauna 184,54 Eur išmoką už invalidumą. Be to, nustatyta, kad be tėvų globos likusiam pareiškėjos anūkui nuo 2014-12-29 nustatyta laikinoji globa ir pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-01-12 įsakymu paskirta neįgalaus savo anūko globėja. Pareiškėjos 2016-08-01 iki 2016-09-14 banko sąskaitos duomenimis pareiškėjai išmokama 152 Eur išmoka už vaiko globą ir pervedamos 262 Eur lėšos skirtos anūkui.
  8. Byloje pateikti duomenys, kad antstolių kontorose yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas iš pareiškėjos pagal priimtų teismų sprendimų pagrindu išduotus kelis vykdomuosius dokumentus. Pareiškėja nurodė, jog iš jos pajamų atliekamos išskaitos siekia 50 proc. nuo jos gaunamų mėnesių pajamų. Be to, pareiškėja taip pat skolinga kreditus teikiančioms bendrovėms. Tad, įvertinus pareiškėjos pajamas, pareiškėjos skolų dydį, aplinkybę, kad pareiškėjai būtinos lėšos ir pragyvenimui bei tai, kad ji turi globotinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos gaunamų pajamų neužtektų visiems jos įsipareigojimams dengti per protingą terminą.
  9. Apeliantas teigia, kad pareiškėjos sunkią turtinę padėtį nulėmė jos nesąžiningas elgesys. Apeliantas šią poziciją dėl pareiškėjos nesąžiningumo motyvuoja tuo, kad prasidėjus teisminiams ginčams su J. T., pareiškėja, nevertino savo galimybių atsiskaityti su kreditoriumi, sudarė dar septynias greitųjų kreditų sutartis, o atėjus laikui vykdyti įsipareigojimus kreditoriui, jų visiškai nevykdė.
  10. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtis sudaryti sąlygas sąžiningų fizinių asmenų mokumui atkurti. Teismui sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, taip pat vertinama, ar pareiškėja tapo nemoki elgdamasi sąžiningai. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
  11. Apeliantas nurodo, kad į Molėtų rajono apylinkės teismą dėl 4 025,72 skolos priteisimo kreipėsi 2014-01-20. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas tuo pagrindu iškeltoje byloje buvo priimtas 2015-05-27, apeliacinės instancijos Panevėžio apygardos teismo nutartis dėl šio sprendimo priimta 2015-11-25 ir iš pareiškėjos jos buvusiam sutuoktiniui J. T. civilinėje byloje priteista 6 512,83 Eur skola dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Nustatyta, kad po apelianto nurodomo kreipimosi į teismą pareiškėja kreditą paėmė praėjus net pusei metų, t. y. 2014-08-18. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2015‑07-13 iškelta civilinė byla, kurioje Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-08 sprendimu iš A. T. priteisė J. T. 7 902,94 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7 902,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 278 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  12. Įvertinęs pareiškėjos įsiskolinimų susidarymo aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos nemokumą sukėlė Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-05-27 sprendimu bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-08 sprendimu iš A. T. priteistos J. T. ženklios pinigų sumos. Nors nurodytų civilinių bylų nagrinėjimo laikotarpiu pareiškėja sudarė net keletą kredito sutarčių, tačiau kartu įvertintini byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, jog pareiškėja pagal sudarytas kredito sutartis prisiimtus finansinius įsipareigojimus vykdė. Pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai J. T. teismų sprendimais dar nebuvo konstatuoti. Be to, pareiškėja paaiškino, kad dalies gautų kreditų panaudojimas susijęs su minėtų civilinių bylų nagrinėjimu – pareiškėja atsiskaitė už advokato suteiktas teisines paslaugas.
  13. Apeliantas J. T. teigia, kad pareiškėja dėl teisinių paslaugų suteikimo galėjo kreiptis į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą. Atsiliepimu į šį atskirąjį skundą pareiškėja nurodė, jog tokių veiksmų ėmėsi, tačiau jai nebuvo suteikta nemokama teisinė pagalba, nes jai buvo paaiškinta, jog pareiškėja turi nekilnojamojo turto. Tokias aplinkybes pareiškėja nurodė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nekilnojamasis turtas buvo registruotas pareiškėjos vardu. Tad nėra pagrindo abejoti šiais pareiškėjos paaiškinimas.
  14. Apeliantas taip pat reiškia argumentus dėl pareiškėjos gautų lėšų panaudojimo pobūdžio, 2014‑11-05 UAB „Mokilizingas“ suteikto 2 606,58 Eur kredito panaudojimą planšetiniam kompiuteriui anūkui nupirkti. Atsiliepime pareiškėja nurodė, kad planšetiniam kompiuteriui pirkti panaudota mažesnė kito kredito suma nei akcentuoja apeliantas. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog kreditai pareiškėjai buvo reikalingi dėl jos persikraustymo iš ( - ) į ( - ), kadangi pareiškėja gyvena ( - ) nuo 2012 m., o pirmas kreditas paimtas tik 2014-08-18. Tačiau nustatyta, kad 2016-10-17 teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiškėja paaiškino, jog lėšų būtiniausiems pragyvenimo poreikiams jai trūko nuo persikėlimo, buvo paimta paskola iš kredito įstaigos, po to, kad mažiau mokėtų, pareiškėja pasiskolino iš kitos kredito įstaigos mažesnėmis palūkanomis ir atidavė, taip ir vertėsi.
  15. Pirmosios instancijos teismas analizavo ir sąžiningumo aspektu įvertino pareiškėjos veiksmų visumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie pareiškėjos gautas pajamas kreditų pasiėmimo laikotarpiu, taip pat byloje esančius rašytinius pareiškėjos banko sąskaitų duomenis bei pareiškėjos paaiškinimus apie lėšų panaudojimą, duomenis apie pareiškėjos turimą globotinį nenustatė pagrindo abejoti, kad pareiškėjos gautos kreditų lėšos panaudotos kasdieniams būtiniesiems poreikiams. Be to, esant nagrinėjamoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog turi būti nustatytas asmens nesąžiningo elgesio reikšmingą įtaka nemokumui (priežastinis ryšys). Siekiančio bankrutuoti asmens sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys, kurie mokumo požiūriu reikšmingos įtakos mokumui neturėjo, neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos prisiimti kreditiniai įsipareigojimai buvo vykdomi ir įsiskolinimai dengiami, kol nesusidarė reikšmingai pareiškėjos mokumą pakeitusi finansinė padėtis iš pareiškėjos priteisus ženklias pinigų sumas buvusiam sutuoktiniui ir pradėjus jų priverstinio išieškojimo procesą. Tad nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėja siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aptarti pareiškėjos veiksmai nepakankami, kad užkirstų pareiškėjai kelią bankrutuoti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas.

14Dėl bankroto administratoriaus kandidatūros.

  1. Atskiruoju skundu kreditorius DNB bankas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2016‑10‑24 nutarties dalimi, kuria administruoti bankroto procedūras paskirtas pareiškėjos pasiūlytas bankroto administratorius P. V.. Kreditorius AB DNB bankas bankroto administratore siūlė skirti UAB „Karaliaučiaus grupė“. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pirmenybę suteikė pareiškėjos pasiūlytam kandidatui, o ne didžiausio pareiškėjos kreditoriaus siūlomai kandidatūrai.
  2. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 straipsnio 2 dalis). Spręsti dėl paskirtino bankroto administratoriaus diskrecijos teisė suteikta teismui. Teismas, skirdamas bankroto administratorių, privalo patikrinti ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialiuosius reikalavimus (FABĮ 2 straipsnio 3 dalis), ar nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens bankroto administratoriumi (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalis), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 straipsnio 5 dalis) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas.
  3. Administratoriaus ir bankrutuojančio fizinio asmens tarpusavio pasitikėjimas, bendradarbiavimo galimybė nelaikytinas objektyviu administratorių apibūdinančiu kriterijumi. Didžiausius finansinius reikalavimus turinčio kreditoriaus nuomonė dėl bankroto administratoriaus kandidatūros gali būti vienas iš kriterijų sprendžiant tokį klausimą, tačiau taip pat nelaikytina pirmenybine, nes finansinio reikalavo dydis besąlygiškai negali paneigti įstatyme teismui suteiktos administratoriaus skyrimo diskrecijos teisės.
  4. Atsiliepime į šio kreditoriaus atskirąjį skundą pareiškėja A. T. nurodo, jog teismo paskirto bankroto administratoriaus asmeniškai nepažįsta, su juo nebuvo susitikusi ir nebendravo. Tiek pareiškėjos, tiek kreditoriaus AB DNB banko pasiūlyti kandidatai deklaravo neturintys suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi. Be to, iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas byloje siūlomas bankroto administratorių kandidatūras įvertino remdamasis ir kitais teisinės reikšmės turinčiais objektyviais kriterijais apie administratorių užimtumą, darbo patirtį, užbaigtų bankroto procedūrų kiekį ir konstatavo, jog abu administratoriai turi pakankamai patirties.
  5. Apelianto AB DNB banko nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjos pasiūlyto bankroto administratoriaus administravimo išlaidų sąmata mažesnė. Nustatyta, kad bankroto administratorius P. V. sutiko, kad būtų patvirtinta 200 Eur išlaidų suma, reikalinga bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Kreditoriaus siūlomas bankroto administratorė pateikė pažymą apie administruojamo fizinio asmens bankroto procedūros įkainius, joje nurodyta iš viso 220 Eur suma. Apeliantė pažymi, kad pareiškėjos pasiūlyto bankroto administratoriaus prašoma skirti suma yra nedetalizuota. Tačiau šio administratoriaus siūloma administravimo išlaidų suma yra fiksuota ir šiek tiek mažesnė už kreditorės pasiūlyto bankroto administratoriaus nurodytą sumą, neviršija FABĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatyto dydžio.
  6. Objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti teismo paskirto bankroto administratoriaus suinteresuotumu bankroto proceso baigtimi apeliantė nepateikė. Nenustatyta, kad paskirtas administratorius negalės tinkamai atlikti jam pavestų funkcijų. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas pareiškėjos pasiūlytą bankroto administratorių, iš esmės būtų netinkami įgyvendinęs savo diskrecijos teisę.
  7. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar ją keisti, dėl to ji paliktina nepakeista, o kreditorių atskirieji skundai atmestini (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  8. Suinteresuotas asmuo J. T. pateikė prašymą priteisti 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai atlyginti. Šio suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

16Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-24 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai