Byla 2SA-294-115/2012
Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. balandžio 25 d. nutarimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. balandžio 25 d. nutarimo panaikinimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. balandžio 25 d. nutarimą pripažįstant jį negaliojančiu. Pareiškėjo nuomone, Generalinė prokuratūra neteisingai interpretuoja faktus, kurie pagrindžia būtinybę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-762-826/2011.

4II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi skundą atmetė.

6Anot teismo, kaip matyti iš Generalinės prokuratūros skundžiamo nutarimo motyvuojamosios dalies, prokuratūra pagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nurodžius, jog surinkti duomenys patvirtina, kad nėra nustatyta privalomųjų sąlygų, būtinų įstatymo nurodytai išimčiai tinkamai realizuoti, siekiant apsaugoti viešąjį interesą, t.y. pirma, turi būti siekiama apginti viešąjį interesą, ir antra, turi būti nurodomos atsiradusios ar paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios bet kurį CPK 366 str. 1 d. 1 - 9 p. nurodytą pagrindą atnaujinti procesą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde neįvardijo, kokie konkrečiai jo ar visuomenės dalies ar grupių interesai yra pažeisti, kad būtų galima pagrįstai daryti išvadą, kad būtina apginti viešąjį interesą, o antra, visos aplinkybes ir įrodymai, kuriuos jis nurodo skunde, buvo žinomi teismui, aptarti civilinėje byloje Nr. 2-762-826/2011 ir atitinkamai įvertinti. Skundu pareiškėjas siekia kitokio, jam priimtino tų pačių įrodymų vertinimo, kas nesudarė pagrindo prokuratūrai šias aplinkybes vertinti CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, pripažįstant, kad pareiškėjo interesas yra privatus, dėl ko prokuratūra pagrįstai atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Pareiškėjo 2009 m. psichiatrinė ekspertizė įrodė, kad pareiškėjui iš tikrųjų yra nustatyta šizofrenijos remisija, o remisija pagal 2003 m. „Psichiatrijos“ 270 psl. pateikiamą informaciją yra išgijimas. Taigi pareiškėjas yra visiškai sveikas. Kadangi teismai neteisėtai nenagrinėjo ekspertizės, tai nepaneigė ir jos išvadose patvirtintos remisijos, o kartu ir pareiškėjo išgijimo fakto. Jeigu būtų buvę laikomasi rungimosi principo, teismas būtų pastebėję, kad atsakovai nepateikė jokių galimos pareiškėjo psichinės ligos įrodymų. Jeigu pareiškėjas teismų nebūtų buvęs diskriminuojamas dėl 1981, 1988 m. susirgimų, pareiškėjo išreikalautos medicininės bylos kopijos pagal ekspertizės išvadas būtų buvusios išslaptintos ir nagrinėjamos kaip įrodymai, sprendimai būtų buvę kitokie. Šie veiksmai nebuvo atlikti, nes pareiškėjas bylos nagrinėjamu metu nepagrįstai buvo laikomas psichiniu ligoniu.

102. Pareiškėjas neprašo kitaip traktuoti teismų nustatytas aplinkybes, jis tik nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė aiškius materialinės teisės normų pažeidimus, kurių Klaipėdos apygardos teismas nepanaikino. Generalinė prokuratūra ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas taip pat ignoruoja neteisėtą ekspertizės nenagrinėjimą, nevertina kitų įrodymų, kurie patvirtina, kad buvo pažeistas CPK 182 str. 2 p.

113. Nors Generalinė prokuratūra žinojo apie neteisėtai iškeltą neveiksnumo bylą, tačiau negynė viešojo intereso, galimai pažeistų pareiškėjo teisių, todėl prisidėjo prie to, kad būtų sudarytos galimybės riboti, pažeisti pareiškėjo CPK, Konstitucijoje nurodytas teises. Pareiškėjas yra iš tų asmenų, kuriems neteisėtai buvo iškelta neveiksnumo byla, todėl jis yra iš turinčių apribotas galimybes ginti savo teises ir teisėtus interesus, iš tų, kurie nukentėjo nuo neteisėtų prokuratūros veiksmų, kuriems nebuvo tinkamai suteiktos sveikatos patikrinimo, diagnostikos ir gydymo paslaugos, kurie diskriminuojami dėl praeities susirgimų.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėjas nenurodo jokių pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą manyti, kad skundžiama teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Skunde pateikiami teiginiai yra pareiškėjo samprotavimai ir nepasitenkinimas dėl jam nepalankių teismo sprendimų civilinėje byloje Nr. 2-762-826/2011. Skundžiamoje nutartyje padaryta pagrįsta išvada, kad skundu pareiškėjas siekia kitokio – jam priimtino, tų pačių įrodymų vertinimo, kas nesudarė pagrindo prokuratūrai šias aplinkybes vertinti CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra pažeistas viešasis interesas.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

15Ginčas byloje yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atsisakymo ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-762-826/2011. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-762-826/2011 Klaipėdos mieto apylinkės teismas 2011 m. vasario 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo ieškinį, kuriuo pareiškėjas siekė pripažinti neteisėtomis, nepagrįstomis, diskriminacinėmis ir prieštaringomis 2006 m. gegužės mėn. Klaipėdos psichikos sveikatos centro, Klaipėdos Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų konsultacinių komisijų išvadas neleisti pareiškėjui dirbti muitinėje; pripažinti neteisėta, nepagrįsta ir klaidinga 1981 m. ligos diagnozę, nurodytą Klaipėdos psichiatrijos ligoninės ir Vilniaus psichiatrijos ligoninės epikrizėse; priteisti iš atsakovų 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio pagrindą sudarė aplinkybės, kad 2006 m. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę dalyvauti konkurse posto inspektoriaus pareigybei užimti, tačiau VšĮ Klaipėdos Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centras 2006 m. gegužės 31 d. padarė išvadą, jog pareiškėjas dirbti muitinėje negali. Minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį skundą. Šios faktinės aplinkybės tvirtina, jog pareiškėjas nesutikdamas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimu pasinaudojo instancine teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrole. Iš byloje pateikto pareiškėjo kreipimosi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-762-826/2011 matyti, kad jis grindžiamas tuo, kad teismai netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl pareiškėjo sveikatos būklės ir dėl to priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus.

16Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. įtvirtinta prokuroro teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą tais atvejais, kai nustatomas teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad prokuroras kreiptis į teismą tikslu apginti viešąjį interesą gali tik tais atvejais, kai yra juridinių faktų visetas, t.y. 1) teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai; 2) pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog viešasis interesas - tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d.; 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso gynimas – tai dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis. Viešojo intereso gynimą civiliniame procese gali nulemti įvairios priežastys, viena iš jų gali būti konkretaus civilinės teisės pošakio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikšmingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578-2007; 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010). CPK 365 str. 2 d. įtvirtinta prokuroro procesinė teisė teikti prašymus dėl proceso atnaujinimo su tikslu apginti viešąjį interesą. Paminėtos materialiosios bei procesinės teisės normos suponuoja išvadą, jog Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-762-826/2011 būtų buvęs nustačius, kad minėtoje civilinėje byloje egzistuoja viešasis interesas ir jis teismų procesiniais sprendimais yra pažeistas.

17Apygardos teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso pagal pareiškėjo pareiškimą, o pirmosios instancijos teismas nešališkai bei visapusiškai įvertinęs faktinę situaciją bei tinkamai aiškindamas ir taikydamas nagrinėjamam klausimui reikšmingas teisės normas priėjo teisingos išvados, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pagrįstai ginčijamu nutarimu atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

18Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nepaneigia aukščiau paminėtų išvadų. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog jis civilinės bylos Nr. 2-762-826/2011 nagrinėjime dalyvavo asmeniškai, jam buvo suteikta galimybė pasinaudoti apeliacijos teise, kuria jis ir pasinaudojo. Taigi pareiškėjui nebuvo kokiu nors būdu apribota galimybė ginti galimai savo pažeistas teises. Aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su teismų procesiniais sprendimais iš esmės tuo pagrindu, kad buvo atmestas jo pareikštas ieškinys, nesudaro pagrindo abejoti sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu ar bylas nagrinėjusių teismų nešališkumu.

19Ginčas civilinėje byloje Nr. 2-762-826/2011 buvo kilęs dėl gydytojų konsultacinių komisijų išvadų pripažinimo neteisėtomis, nepagrįstomis ir neturtinės žalos atlyginimo, t.y. ginčo pagrindas yra išimtinai asmeninio pobūdžio, neturintis jokių viešojo intereso požymių. Žinoma, viešasis interesas yra plataus pobūdžio socialinis – teisinis institutas, į kurio turinį tam tikrais atvejais gali papulti ir iš privatinių teisinių santykių atsirandantys ginčai bei su jais susiję pažeidimai, kurių šalinimas pagal Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. būtų priskirtas prokurorų kompetencijai, tačiau aptariamu atveju pareiškėjui nebuvo apribotos jų konstitucinės teisės į teisminę gynybą, pareiškėjai pasinaudojo iš esmės visomis CPK įtvirtintomis procesinėmis galimybės iš naujo peržiūrint bei įvertinant civilinės bylos Nr. 2-762-826/2011 medžiagą. Taigi visuma pateiktų argumentų bei nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neturėjo pagrindo inicijuoti proceso civilinėje byloje Nr. 2-762-826/2011 atnaujinimo, kadangi nebuvo nustatytas nei konkretus teisės pažeidimas, nei viešasis interesas, susijęs su teisės pažeidimo pašalinimu. Papildomai pažymėtina, kad savo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas grindė iš esmės ne teismų padarytomis teisės aiškinimo ir taikymo klaidomis, bet netinkamu įrodymu vertinimu, t.y. faktologiniu pagrindu, kuris nepapuola į CPK 366 str. 1 d. 9 p. reguliavimo sferą.

20Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės... 4. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi skundą... 6. Anot teismo, kaip matyti iš Generalinės prokuratūros skundžiamo nutarimo... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės... 9. 1. Pareiškėjo 2009 m. psichiatrinė ekspertizė įrodė, kad pareiškėjui... 10. 2. Pareiškėjas neprašo kitaip traktuoti teismų nustatytas aplinkybes, jis... 11. 3. Nors Generalinė prokuratūra žinojo apie neteisėtai iškeltą neveiksnumo... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos generalinė... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 14. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme... 15. Ginčas byloje yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro... 16. Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. įtvirtinta prokuroro teisė kreiptis į... 17. Apygardos teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras... 18. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nepaneigia aukščiau... 19. Ginčas civilinėje byloje Nr. 2-762-826/2011 buvo kilęs dėl gydytojų... 20. Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336... 22. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti...