Byla 3K-3-76-421/2016
Dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio ir Donato Šerno (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės „NUKEM Technologies GmbH“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilogus“ ieškinį atsakovei „NUKEM Technologies GmbH“ dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimą, aiškinimo ir taikymo. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl to, ar teismo procesinis veiksmas, įformintas rezoliucija, kuria priimtas ieškinys, gali būti skundžiamas atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, jei šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui.
  2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 64 409,98 Lt skolą, 18 197,23 Lt palūkanų, 8,75 proc. procesines palūkanas. Ji nurodė, kad 2014 m. vasario 6 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo UAB „Yglė“ reikalavimą į atsakovės 64 609,98 Lt skolą už atliktus darbus. Atsakovė apie skolos perleidimą buvo informuota, tačiau atsiskaityti atsisakė.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 8 d. rezoliucija ieškinį priėmė. Atsakovė padavė atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo procesinio sprendimo (rezoliucijos) priimti ieškinį, kuriuo prašė šį procesinį sprendimą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą, teigdama, kad atsakovė ir pradinė kreditorė UAB ,,Yglė“ yra sudariusios galiojančią arbitražinę išlygą, kuri taikytina ir ieškovei, perėmusiai pradinės kreditorės reikalavimą. Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi tenkino atsakovės atskirąjį skundą, panaikino 2015 m. sausio 8 d. procesinį veiksmą dėl ieškinio priėmimo ir ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad atsakovė ir pradinė kreditorė UAB „Yglė“ buvo susitarusios ginčus spręsti pagal Paryžiaus tarptautinių prekybos rūmų arbitražo ir taikinimo taisykles, todėl, atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl bylos teismingumo, ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Ieškovė padavė atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties, kuriuo prašė šią nutartį panaikinti ir palikti galioti procesinį veiksmą, kuriuo buvo priimtas ieškinys ir iškelta civilinė byla, teigdama, kad arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti, nes tarp pradinės kreditorės ir atsakovės tik vyko derybos dėl sutarties sudarymo, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, atsakovė jos nepateikė, o bendrosios sąlygos, kurios, pasak atsakovės, kartu su derybų protokolu sudaro pagrindinę sutartį, yra pasirašytos tik atsakovės, bet pradinės kreditorės UAB ,,Yglė“ nepasirašytos.
  2. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, jį tenkino ir 2015 m. birželio 4 d. nutartimi Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį panaikino, ir apeliacinį procesą pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl ieškinio priėmimo nutraukė.
  3. Teismas nurodė, kad, pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį, ieškinio priėmimo klausimas išsprendžiamas rezoliucija. CPK 137 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas gali būti duodamas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, o CPK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjo rezoliucija neskundžiama. Kadangi įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja teisėjo rezoliucijos apskundimo negalimumą, pirmosios instancijos teismas be pagrindo priėmė atsakovės atskirąjį skundą ir jį tenkino. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šios aplinkybės paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
  4. Atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą, teismas panaikino skundžiamą nutartį, nurodydamas, kad atskirajame skunde išdėstyti teiginiai dėl arbitražinės išlygos bei skolos egzistavimo nagrinėtini bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovės atskirąjį skundą dėl ieškinio priėmimo, todėl pradėtas apeliacinis procesas pagal atsakovės „NUKEM Technologies GmbH“ atskirąjį skundą nutrauktinas.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Asmuo, byloje patrauktas atsakovu, turi procesinę teisę skųsti atskiruoju skundu teisėjo rezoliuciją priimti ieškovo ieškinį nagrinėti teisme, kai šalys buvo sutarusios tokį kilusį ginčą nagrinėti arbitraže. Tai liudija CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Komercinio arbitražo įstatymo nuostatos bei aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai.
    2. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatas, byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusios nutarties apeliacinės instancijos teismui, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnio 10 dalį komercinis arbitražas – komercinio ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į teismą, o į savo susitarimu arba šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtą arbitrą (arbitrus) (nesvarbu, ar arbitražo procesą organizuoja nuolatinė arbitražo institucija (institucinis arbitražas), ar vyksta ad hoc arbitražas), kuris (kurie) priima arbitražo teismo sprendimą, privalomą ginčo šalims.
    3. Įvertinus įstatymų leidėjo pateiktą arbitražo sampratą, darytina išvada, kad sutarties šalys, sudarydamos arbitražinę išlygą, išreiškia savo valią ateityje galimai kilsiantį ginčą perduoti spręsti ne teismui, bet kitam jų pasirinktam ginčo sprendėjui.
    4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007) yra nurodęs, kad kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos, nes šalys turi vykdyti šį susitarimą, t. y. kilus ginčui kreiptis į atitinkamą arbitražą.
    5. Taigi, teisėjo rezoliucija priimti ieškinį nagrinėti teisme, kai šalys yra sutarusios tokį ginčą nagrinėti arbitraže, turėtų būti vertinama kaip teismo procesinis veiksmas, kuriuo užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ginčo šalių sutartame arbitraže, todėl atsakovei turėtų būti suteikiama teisė apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui procesinį veiksmą priimti ieškinį nagrinėti teisme bei reikalauti šį procesinį veiksmą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą esant galiojančiam šalių sutarimui spręsti tokį ginčą arbitraže (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vien procesinio veiksmo įforminimas teisėjo rezoliucija neturėtų būti kliūtis atsakovei pasinaudoti teise į apeliaciją, nes klausimai, kurie CPK nustatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (CPK 290 straipsnio 6 dalis).
    6. Teisė atskiruoju skundu skųsti ieškinio priėmimo teisme procesinį veiksmą, kai bylos šalys yra sutarusios atitinkamą ginčą nagrinėti arbitraže, bei teisė kasaciniu skundu skųsti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2012, išaiškino, kad tais atvejais, kai šalys susitaria tarpusavio ginčą spręsti arbitraže, jos bylos nagrinėjimą perduoda arbitražui, todėl teismo nutartis, kuria, nesant šalių reikalavimo pripažinti arbitražinę išlygą negaliojančia, sprendžiama, kad ginčas yra teismingas išskirtinai teismui, užkerta galimybę nagrinėti bylą šalių pasirinktu būdu – ginčą spręsti ne teisme. Todėl, kai šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, tol, kol toks arbitražinis susitarimas galioja, teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad šalių ginčas teismingas išskirtinai teismui, turi būti aiškinama kaip užkertanti galimybę tolesnei bylos eigai CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010, nurodė, kad tuo atveju, kai teisėjas priima ieškinį, o šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, dėl tokios pirmosios instancijos teisėjo nutarties atskirąjį skundą turi teisę paduoti ir atsakovas.
    7. Nagrinėjamu atveju nė viena iš bylos šalių neprašo pripažinti arbitražinę išlygą negaliojančia, todėl darytina išvada, kad atsakovei turėjo būti suteikta teisė apskųsti Visagino miesto apylinkės teismo teisėjo rezoliuciją priimti ieškinį nagrinėti teisme.
    8. Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės 2015 m. kovo 24 d. atskirąjį skundą, panaikino Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį ir paliko galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. rezoliuciją, kuria ieškinys buvo priimtas teisme.
    9. Ieškinio priėmimo stadijoje nesprendžiama dėl arbitražinio susitarimo turinio ir jo reikšmės. Šie klausimai nagrinėjami ir sprendžiami tuo atveju, jeigu yra pareikštas reikalavimas dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Esant arbitražiniam susitarimui, teisėjas ieškinio priėmimo stadijoje išaiškina tik atsakovo požiūrį ir valią dėl ginčo nagrinėtinumo teisme. Jeigu atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme ir reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, teisėjas, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktu, turi atsisakyti priimti ieškinį. Dėl šios priežasties Panevėžio apygardos teismas turėjo atmesti ieškovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.
  1. Atsiliepimu ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. 2010 m. vasario 22 d. UAB „Yglė“ ir atsakovė „NUKEM Technologies GmbH“ sudarė derybų dėl sutarties protokolą, kuriuo buvo derinami darbai (darbų mastas, terminai, apmokėjimo klausimai ir pan. Sudarytame derybų protokole buvo nustatyta, kad derybų dėl sutarties protokolas nėra pagrindas pasirašyti sutartį su UAB „Yglė“. Pagrindinė UAB „Yglė“ ir atsakovės „NUKEM Technologies GmbH“ sutartis sudaryta nebuvo.
    2. Atsakovė, pateikdama 2014 m. vasario 27 d. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo procesinio veiksmo, pateikė teismui kelis bendrosios įrangos tiekimo sutarties lapus, tačiau iš jų nėra galimybės spręsti, kad UAB „Yglė“ buvo tokią sutartį pasirašiusi. Kadangi UAB „Yglė“ su šia sutartimi nebuvo supažindinta, jos nesudarė ir jos nepasirašė, sutartis negalioja, taigi negalioja ir arbitražinė išlyga.
    3. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti. Aiškindamas, kaip turi būti suprantamas niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad turi būti akivaizdu, jog toks susitarimas prieštarauja tos valstybės viešajai tvarkai ar imperatyviajai nacionalinės teisės normai.
    4. 2014 m. vasario 6 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Yglė“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę. Šioje reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodoma, kad jos pagrindas yra įsiskolinimas būtent pagal 2010 m. vasario 22 d. UAB „Yglė“ ir atsakovės susitarimą. Taigi, atsakovei netinkamai interpretavus arbitražinės išlygos buvimą (nebuvimą), Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. priėmė skundžiamą nutartį, nesiaiškindamas, ar arbitražinė išlyga yra galiojanti.
    5. CPK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjo rezoliucija yra neskundžiama, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo priėmė atsakovės atskirąjį skundą ir jį tenkino.
    6. Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose, kuriose yra galiojanti arbitražinė išlyga. Kadangi šioje byloje jos nėra, kasatorės nurodyta praktika neaktuali.
    7. 2000 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001) yra tiesioginio taikymo aktas, kuriuo remtis nacionaliniai teismai privalo ex officio. Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies d punkte nurodyta, kad Reglamentas netaikomas arbitražui. Kai šalys yra susitarusios tarpusavio ginčus perduoti arbitražui, teismas, spręsdamas dėl savo jurisdikcijos Reglamento Nr. 44/2001 taikymo prasme, turi nustatyti: pirma, koks yra pagrindinis ginčo objektas; antra, ar šis ginčo objektas patenka į Reglamento taikymo sritį. Taigi Lietuvos teismai, spręsdami dėl savo jurisdikcijos pripažinti arbitražinę išlygą negaliojančia klausimo Reglamento Nr. 44/2001 taikymo prasme, turi atsižvelgti tik į pagrindinio ginčo objektą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl teisės apskųsti teisėjo rezoliucija įformintą procesinį veiksmą priimti ieškinį, kai šalys yra sudariusios susitarimą ginčą spręsti arbitraže

  1. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas procesinį ieškinio priėmimo klausimą išsprendė, ieškinį priimdamas rezoliucija ir taip iškeldamas civilinę bylą, kaip tai nustatyta CPK 137 straipsnio 1 dalyje. Gavęs atsakovės atskirąjį skundą dėl procesinio sprendimo (rezoliucijos) priimti ieškinį, kuriuo atsakovė prašė šį procesinį sprendimą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą, teigdamas, kad tarp atsakovės ir pradinės kreditorės UAB ,,Yglė“ yra sudaryta galiojanti arbitražinė išlyga, kuri taikytina ir ieškovei, perėmusiai pradinės kreditorės reikalavimą, pirmosios instancijos teismas nutartimi panaikino procesinį veiksmą dėl ieškinio priėmimo ir ieškinį paliko nenagrinėtą tuo pagrindu, kad tarp atsakovės ir pradinės kreditorės buvo sudarytas susitarimas perduoti ginčą spręsti arbitražui. Apeliacinės instancijos teismas šią nutartį panaikino ir apeliacinį procesą pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl ieškinio priėmimo nutraukė, tokį procesinį sprendimą argumentuodamas tuo, kad įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja teisėjo rezoliucijos apskundimo negalimumą.
  2. Byloje dalyvaujančių asmenų teisė paduoti atskirąjį skundą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties nustatyta CPK 334 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal V. P. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2011).
  3. Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti; jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą.
  4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalys susitaria tarpusavio ginčą spręsti arbitraže, jos bylos nagrinėjimą perduoda arbitražui, todėl teismo nutartis, kuria, nesant šalių reikalavimo pripažinti arbitražinę išlyga negaliojančia, sprendžiama, kad ginčas yra teismingas išskirtinai teismui, užkerta galimybę nagrinėti bylą šalių pasirinktu būdu – ginčą spręsti ne teisme. Todėl kai šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, tol, kol toks arbitražinis susitarimas galioja, teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad tarp šalių kilęs ginčas teismingas išskirtinai teismui, turi būti aiškinama kaip užkertanti galimybę tolesnei bylos eigai CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Mažeikių nafta“ (teisių perėmėja AB ,,ORLEN Lietuva“) v. Liberty Mutual Insurance Europe Limited ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Z. v. Amplico Life Pierwsze Amerykansko–Polskie Towarzystwo Ubezpieczen Na Zycie i Reasekuraciji Spolka Akcyjna, bylos 3K-3-470/2012).
  5. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai teisėjas priima ieškinį, o šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, dėl tokios pirmosios instancijos teisėjo nutarties atskirąjį skundą turi teisę paduoti ir atsakovas. Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, atsakovas turi teisę paduoti ir kasacinį skundą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. Liberty Mutual Insurance Europe Limited ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2010).
  6. Vadovaujantis pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, iš esmės pagrįstas yra kasatorės teiginys, kad ieškinio priėmimas teisme, kai šalys yra sutarusios tokį ginčą nagrinėti arbitraže, turėtų būti vertinamas kaip teismo procesinis veiksmas, kuriuo užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ginčo šalių sutartame arbitraže, todėl atsakovei turi būti suteikiama teisė tokį procesinį veiksmą atskiruoju skundu skųsti apeliacinės instancijos teismui bei reikalauti panaikinti šį procesinį veiksmą bei atsisakyti priimti ieškinį ar ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
  7. Vien procesinio veiksmo įforminimas teisėjo rezoliucija neturėtų būti kliūtis atsakovei pasinaudoti teise į apeliaciją, nes klausimai, kurie CPK nustatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (CPK 290 straipsnio 6 dalis). Todėl nustačius, kad ieškinio priėmimu buvo užkirsta galimybė nagrinėti bylą šalių pasirinktu būdu – ginčą spręsti ne teisme, o arbitraže, atsakovei turi būti suteikta galimybė tokį procesinį veiksmą įforminusią rezoliuciją, kaip ir nutartį, apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui.
  8. Aiškinant, kad tokį procesinį veiksmą įforminanti teisėjo rezoliucija turėtų būti skundžiama ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės būtų pažeistas proceso ekonomiškumo principas.
  9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip jau minėta šioje nutartyje, Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą. Analogiška nuostata yra įtvirtinta CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Todėl teisėjas (teismas), nustatęs, kad dėl ginčo, dėl kurio ieškinys teisme jau yra priimtas, tarp šalių yra sudarytas arbitražinis susitarimas, tokį ieškinį turėtų palikti nenagrinėtą. Nagrinėjamoje byloje teismas tokią aplinkybę (arbitražinio susitarimo egzistavimą) nustatė, gavęs atsakovo atskirąjį skundą dėl procesinio veiksmo – teisėjo rezoliucijos, kuria buvo priimtas ieškinys. Atskiruoju skundu atsakovas, be kita ko, prašė palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtą. Taigi, teismas, gavęs tokį atskirąjį skundą ir šio skundo bei su juo pateiktų duomenų pagrindu nustatęs aplinkybę, kad šalys yra sudariusios susitarimą ginčą spręsti arbitraže, šių duomenų pagrindu galėjo spręsti klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, nespręsdamas procesinio veiksmo priimti ieškinį teisėtumo klausimo.
  10. Kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiama nutartimi padaręs išvadą, kad panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį ir nutraukdamas apeliacinį procesą pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl ieškinio priėmimo, pažeidė pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų apskundimo tvarką reglamentuojančias proceso teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl skundžiama nutartis naikinama, o byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad teisėjo rezoliucija negali būti apeliacinio apskundimo objektas, dėl šalių susitarimo perduoti ginčą spręsti arbitraže iš esmės nepasisakė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Kasaciniame teisme patirta 5,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

14Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

15Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai