Byla 2S-425-656/2012
Dėl LR Generalinės prokuratūros nutarimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andriaus Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas R. V. Z. skundas dėl LR Generalinės prokuratūros nutarimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3pareiškėjas R. V. Z. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti LR Generalinės prokuratūros 2011-09-08 nutarimą Nr. 17.9-1870, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2011-04-15 nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą.

4Pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimas buvo priimtas nepagrįstai, atkūrus kitiems pretendentams nuosavybės teises į žemę, kurią jis nuomojosi iš valstybės, be pagrindo buvo pažeisti jo interesai, kurie leistų toliau vykdyti ūkininko veiklą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 13 d., jam žemė turėjo būti perduota nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui kaip šią žemę naudojančiam ūkininkui. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinuoju įstatymu, jis turėjo pirmumo teisę privatizuoti nuomojamus žemės plotus. Pareiškėjo teigimu, atsisakydama ginti viešą interesą LR Generalinė prokuratūra priėmė nepagrįstą nutarimą, todėl jis naikintinas.

5Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, skunde nurodomi tie patys argumentai, kaip ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros išnagrinėtame prašyme, todėl prašė jį atmesti.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi R. V. Z. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atmetė. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra išnagrinėjusi skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2011-04-15 nutarimo tinkamai pritaikė teisės normas ir pagrįstai nusprendė, kad nėra viešojo intereso pažeidimo. Teismas nurodė, kad dėl skunde išdėstytų aplinkybių yra įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo dar kartą nagrinėti tų pačių aplinkybių. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 str., pirmumo teisė privatizuoti naudojamus (nuomojamus) žemės sklypus atsiranda ir teisiškai realizuojama tik tais atvejais, kai dėl valstybinės žemės, dėl kurios pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nepateikti prašymai atkurti nuosavybės teises ją perduodant nuosavybėn neatlygintinai. Į pareiškėjo nuomotą žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės asmeninis, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, jog nebuvo pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog nepagrįstai prioritetas buvo suteiktas vienam iš žemės reformos būdų – nuosavybės teisių atkūrimui, o ne - žemės sklypų privatizavimo būdui. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje reglamentuotas asmenų, kuriems kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projekte formuojami žemės sklypai, eiliškumas. Šiame įstatyme pirmenybė suteikta asmenims, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, o žemės sklypų pardavimas numatytas paskesnėse eilėse. Teismo vertinimu, toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad prioritetas teikiamas nuosavybės teisių atkūrimui, todėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarime padarytą išvadą pripažino pagrįsta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo keliami ginčai labiau susiję su privačiu interesu, todėl viešo intereso gynimo inicijavimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui. LR Generalinėje prokuratūroje nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo išanalizuota, ar yra būtinos sąlygos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kadangi nesant bent vienai iš šių sąlygų proceso atnaujinimas nėra galimas. Nenustačius tokių sąlygų teismas neturi pagrindo įpareigoti prokurorą vykdyti veiksmus dėl viešojo intereso gynimo.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

9Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

10Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:

111. Valstybinė žemė piliečių nuosavybėn įstatymo pagrindu gali būti perduodama pagal du skirtingus teisinius pagrindus - nuosavybės teisių atkūrimo ir privatizavimo procesą. Teismas nepagrįstai rėmėsi kaip prejudiciniu faktu administraciniame teisme nustatytomis aplinkybėmis, nes Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo sprendžiamas žemės atkūrimo teisėtumo, o ne privatizavimo klausimas t.y. teisme buvo nagrinėjamos visai kitos faktinės aplinkybės bei šioms aplinkybėms taikytinas kitas analizuojamo įstatymo teisinis pagrindas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir Atkūrimo įstatymo 2, 4, 6, 10, 12, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Valstybės žinios, 2001-08-17, Nr. 71-2518) 4. 4 straipsnio 13 dalies papildymas - „laisvos žemės fondo žemė, kurią iki šio Įstatymo įsigaliojimo ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės naudojo nustatyta tvarka savo ūkius įregistravę ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šią žemę naudojantiems ūkininkams ar šią žemę naudojančių žemės ūkio bendrovių nariams“ - norma laikytina specialia norma.

122. Negavus jokio administracinio akto į pateiktą prašymą įsigyti žemę kaip ją naudojančiam ūkininkui, nebuvo galimybės ginčyti aktą, o teismai netyrė žemės privatizavimo procedūrų.

133. Nesutinko su teismo argumentu, kad šiuo atveju nėra viešojo intereso, o skundas yra susijęs tik su pareiškėjo asmeninėmis teisėmis.

14Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

15Atsiliepimo argumentai:

161. Apeliantas teigia, kad pagal Atkūrimo įstatymo 4 str. 13 d. jam žemė turėjo būti perduota nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui kaip šią žemę naudojančiam ūkininkui. Šie argumentai buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūroje ir Generalinėje prokuratūroje ir atmesti, motyvuojant tuo, kad dėl šių skunde nurodytų aplinkybių yra įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis. Todėl nebuvo ir nėra teisinio pagrindo dar kartą nagrinėti aplinkybių dėl pareiškėjo neįtraukimo į ( - ) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildyme numatytą pretendentų atkurti nuosavybės teises sąrašą ir tuo pačiu spręsti dėl nuomotos žemės perdavimo vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis.

172. Atmestini atskirojo skundo motyvai, kad išvada, jog žemė pirmumo teise parduodama jos naudotojams tik tuo atveju, kai nebuvo pretendentų, pateikusių prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę, nepagrįsta jokiu teisės aktu ar teismų praktika. Prokurorų nutarimuose ir teismo nutartyje yra nurodyta, kad pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas pirmumo teisė privatizuoti naudojamus (nuomojamus) žemės sklypus atsiranda ir teisiškai realizuojama tik tais atvejais, kai dėl valstybinės žemės, dėl kurios pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nepateikti prašymai atkurti nuosavybės teises ją perduodant nuosavybėn neatlygintinai. Į pareiškėjo nuomotą žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės asmenims, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą.

183. Atskirajame skunde teigiama, kad negavus jokio administracinio akto į pateiktą prašymą įsigyti žemę kaip ją naudojančiam ūkininkui, nebuvo galimybės ginčyti aktą, o teismai netyrė žemės privatizavimo procedūrų. Pareiškėjas, manydamas, kad, nesuformavus žemės sklypo pardavimui, pažeidžiami jo interesai, turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą.

194. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo prašymuose kelti klausimai yra susiję su viešuoju interesu, kadangi ūkininkai yra individualizuota, tam tikra asmenų grupė. Taip pat nesutinka su nutarties motyvais, kad teismas neturi pagrindo įpareigoti prokurorą vykdyti veiksmus dėl viešojo intereso gynimo. Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas yra nepateikęs viešojo intereso sampratos, ir įvertinus, kad Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai, įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti bylą ar ne, o bylą nagrinėjantiems teismams suteikiama diskrecija nustatyti, ar interesas, į kurį kėsinamasi, pripažintinas viešuoju interesu.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

21Atskirasis skundas netenkintinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str.).

23Skundžiama nutartimi teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl LR Generalinės prokuratūros 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2011 m. balandžio 15 d. nutarimą dėl atsisakymo kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Todėl nustatytina, ar nagrinėjamu atveju buvo pažeistas viešasis interesas ir ar pagrįstai buvo atsisakyta inicijuoti procesą ginant viešąjį interesą.

24Prokuroro teises inicijuoti procesą ginant viešąjį interesą reglamentuoja CPK 49 str. bei LR prokuratūros įstatymas. Pagal LR prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d., prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį viešąjį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Lietuvos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog viešasis interesas - tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (LR Konstitucinio Teismo 1998-06-18, 2001-04-02 nutarimai). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų - dispozytivumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesniosios šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus (LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-189 nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3k-3-578-2007; 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010).

25Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2011-02-18 pateikė pareiškimą Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrai, kuris persiųstas nagrinėjimui Vilniaus apygardos prokuratūrai, prašydamas išsiaiškinti ir ginti teisme viešąjį interesą, kuris pažeistas priimant Vilniaus apskrities viršininko 2006-07-25 ir 2006-10-02 įsakymus Nr.2.3-7281-74 ir Nr.2.3-9224-41 bei jų pasėkoje priimant lokalinius teisės aktus ir sudarant sandorius dėl pareiškėjo nuomoto žemės sklypo, patvirtinant projektą perduoti valstybinę žemę privačių subjektų nuosavybėn. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1992-05-04 buvo sudaręs žemės, esančios ( - ), nuomos sutartis. Žemės nuomos terminas baigėsi 2008-02-15. Jo tvirtinimu, nepagrįstai nuosavybės teisės atkurtos kitiems pretendentams į žemę. Valstybinė žemė gali būti įgyjama skirtingais pagrindais – atkuriant nuosavybės teises bei privatizavimo proceso pagalba. Jis siekia teisę realizuoti vadovaudamasis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies pagrindu (redakcija, galiojusi nuo 2007-07-05 iki 2009-05-25), nustatančiu, kad laisvos žemės fondo žemė, kurią iki šio Įstatymo įsigaliojimo ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės naudojo nustatyta tvarka savo ūkius įregistravę ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šią žemę naudojantiems ūkininkams ar šią žemę naudojančių žemės ūkio bendrovių nariams. Teismo vertinimu, pareiškėjui siekiant įgyti žemę kaip jos nuomotojui, nagrinėjamiems santykiams kaip specialioji norma taikytinas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas, kurio 5 straipsnis numatė galimybę pirmumo teise privatizuoti naudojamus (nuomojamus) žemės sklypus tik tais atvejais, kai dėl valstybinės žemės, dėl kurios pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nepateikti prašymai atkurti nuosavybės teises ją perduodant nuosavybėn neatlygintinai. Todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, jog šiuo atveju Atkūrimo įstatymo nuostatos taikytinos kaip specialiosios. Į pareiškėjo nuomotą žemės sklypą buvo pateikti prašymai atkurti nuosavybės teises asmenims, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Dėl šios priežasties pripažintina, jog pareiškėjas neturėjo galimybės pretenduoti pirmumo teise į nuomotos žemės įsigijimą.

26Pareiškėjas viešojo intereso pažeidimą kildina iš Vilniaus apskrities viršininko 2006-07-25 ir 2006-10-02 priimtų įsakymų Nr.2.3-7281-74 ir Nr.2.3-9224-41 bei vėlesnių aktų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 2.3-7281-74 nuspręsta paimti į laisvą valstybinį žemės fondą Vilniaus rajono ( - ) seniūnijos, ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus; patvirtintos ( - ) seniūnijos, ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribos bei plotas, sklypų sąrašas. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-9224-41 patvirtinti sąrašai piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, įsigyti asmeninio ūkio bei gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje ( - ) kadastro vietovėje, ( - ) rajone. Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 2.3-9320-(41) pervedė į laisvą valstybinės žemės fondą sklypus, papildė pretendentų į žemę sąrašą.

27Iš bylos medžiagos spręstina, kad pareiškėjas siekė būti įrašytaas į pretendentų sąrašus, todėl yra inicijavęs administracinį ginčą, kuriame, be kita ko, prašė pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 2.3-9320-(41) patvirtintą pretendentų atkurti nuosavybės teises sąrašą, į jį įtraukiant pareiškėją. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi teismai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų administracinių aktų bei aplinkybių teisėtumo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas bei LR Generalinė prokuratūra, dėl pareiškime nurodytų aplinkybių yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, turintis prejudicinę reikšmę, dėl ko jame išnagrinėtos aplinkybės nenagrinėtinos iš naujo.

28Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas viešasis interesas. Iš pareiškėjo skundo argumentų, byloje esančių rašytinių įrodymų, darytina išvada, kad pareiškėjas, siekdamas įpareigoti prokurorą kreiptis į teismą ginant viešajį interesą, kelia išimtinai privataus pobūdžio reikalavimus dėl teisės įsigyti asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, kurie negali būti vertinami, kaip susiję su visuomenės dalies interesų, t.y. viešojo intereso, gynimu.

29Teismas nesutinka ir su kitu atskirajame skunde išdėstytu argumentu, kad negavus jokio administracinio akto į pateiktą prašymą įsigyti žemę kaip ją naudojančiam ūkininkui, nebuvo galimybės aktą ginčyti, o teismai netyrė žemės privatizavimo procedūrų. Atkreiptinas dėmesys, jog administracine tvarka ginčijami ne tik administraciniai aktai, bet ir veiksmai. Todėl pareiškėjas, manydamas, kad atitinkamai institucijai nepriėmus administracinio akto ar neatlikus jos kompetencijai priskirtų veiksmų pažeidžiami jo interesai, turėjo teisę savarankiškai kreiptis į teismą ginčydamas atitinkamus viešojo administravimo subjektų veiksmus.

30Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį naikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Nutarė

32Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andriaus Ignotas rašytinio proceso... 2. I. Ginčo esmė... 3. pareiškėjas R. V. Z. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti LR... 4. Pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros... 5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi R. V.... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai... 9. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011... 10. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:... 11. 1. Valstybinė žemė piliečių nuosavybėn įstatymo pagrindu gali būti... 12. 2. Negavus jokio administracinio akto į pateiktą prašymą įsigyti žemę... 13. 3. Nesutinko su teismo argumentu, kad šiuo atveju nėra viešojo intereso, o... 14. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį... 15. Atsiliepimo argumentai:... 16. 1. Apeliantas teigia, kad pagal Atkūrimo įstatymo 4 str. 13 d. jam žemė... 17. 2. Atmestini atskirojo skundo motyvai, kad išvada, jog žemė pirmumo teise... 18. 3. Atskirajame skunde teigiama, kad negavus jokio administracinio akto į... 19. 4. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju nėra... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės... 21. Atskirasis skundas netenkintinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Skundžiama nutartimi teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl LR Generalinės... 24. Prokuroro teises inicijuoti procesą ginant viešąjį interesą reglamentuoja... 25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2011-02-18 pateikė... 26. Pareiškėjas viešojo intereso pažeidimą kildina iš Vilniaus apskrities... 27. Iš bylos medžiagos spręstina, kad pareiškėjas siekė būti įrašytaas į... 28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą,... 29. Teismas nesutinka ir su kitu atskirajame skunde išdėstytu argumentu, kad... 30. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 32. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti...