Byla 2A-519-357/2010

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus, sekretoriaujant Romutei Lengvenienei, dalyvaujant ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro atstovei prokurorei Romai Timofejavienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus atstovei R. Ž., atsakovės V.S. B. atstovui advokatui G. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-199-832/2010 pagal ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Telšių apskrities viršininko administracijai, V. S. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje K. Č. dėl administracinių aktų panaikinimo, kompensacijos priteisimo ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras ieškiniu prašė panaikinti :

4- 2000 m. balandžio 25 d. Telšių apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 61-8180, kuriuo V. S. B. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko A. R. 0,20 ha žemę, išmokant šios žemės sklypo vertės 9600,00 Lt kompensaciją,

5- 2003 m. balandžio 14 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Išvadą Nr. 3518, dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurioje nurodyta, kad pagal V. S. B. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus buvęs savininkas A. R. valdė nuosavybės teisėmis Mažeikių mieste 13,11 ha žemės ir Vidimanta S. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,47 ha žemės,

6- 2004 m. balandžio 5 d. Telšių apskrities viršininko įsakymą Nr. 786, kuriuo patvirtino AB „Šiaulių Hidroprojektas“ parengtą Mažeikių rajono Šerkšnėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, dalyje dėl suprojektuotų 3,86 ha ir 1,18 ha žemės sklypų V. S. B..

7- 2004 m. lapkričio 29 d. Telšių apskrities viršininko sprendimą Nr. V1-61-11965, kuriuo V. S. B. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko A. R. 1,47 ha žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,04 ha žemės sklypą.

8- priteisti iš V. S. B. 10698,00 Lt į valstybės biudžetą.

9- taikyti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais, t. y. priteisti iš V. S. B. nekilnojamojo turto vertę – 1512,00 Lt, gautus iš K. Č. pagal 2005 m. birželio 15 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-4982, į valstybės biudžetą.

10Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei V. S. B. iš valstybės biudžeto 1210,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad 2000-04-25 Telšių apskrities viršininko administracija sprendimu Nr. 61-8180, V.S. B. atkūrė nuosavybės teises į jai tenkančią buvusio savininko A. R. 0,20 ha žemės, išmokant šios žemės sklypo vertės 9600,00 Lt kompensaciją. Telšių apskrities viršininko administracija 2003-04-14 surašė Išvadą Nr. 3518, dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurioje nurodė, kad pagal V.S. B. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus buvęs savininkas A. R. valdė nuosavybės teisėmis Mažeikių mieste 13,11 ha žemės ir V.S. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,47 ha žemės. 2004-04-5 Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. 786, patvirtintas AB „Šiaulių Hidroprojektas“ parengtas Mažeikių rajono Šerkšnėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas 2004 m. patikslintame laisvame 392 ha valstybiniame žemės, miško, vandens telkinių fonde. 2004-11-29 Telšių apskrities viršininkas sprendimu Nr. V1-61-11965, V.S. B. atkūrė nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko A. R. 1,47 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,04 ha žemės sklypą. 1933-10-20 A. R. parašė testamentą, kuriuo visą savo turtą savo mirties dieną palieka savo žmonai R. R. ir jų devyniems vaikams. A. R. mirė 1934-01-22. Mažeikių apskrities Mažeikių valsčiaus Mažeikių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių 1938-06-02 sąraše įrašytas žemės savininkas A. R., valdęs 13,11 ha žemės.Teismas konstatavo, kad A. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylos originalo Nr. 17 duomenimis, 1993 m. rugpjūčio 24 d. susitarimu B. P., L. B., S. R., R. L., F. R., A. R. ir V. S. B. sutarė atstatyti nuosavybės teises į žemę.1954-02-08 testamentu R. R. visą savo turtą, kuris jos mirties dienai priklausys jai, tame tarpe ir namų valdą Mažeikių kaime, paliko savo dukrai B. P.. Teismas konstatavo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nuo 1996-10-24 iki 2002-03-07 Telšių apskrities viršininko administracija sprendimais atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko A. R. žemę. Šie sprendimai, tame tarpe ir ieškovo prašomi panaikinti 2000-04-25 ir 2004-11-29 sprendimai, priimti remiantis nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, kaip antai 1938 m. birželio 2 d. mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašu, kuriame 13,11 ha žemės sklypo savininku nurodytas A. R.. Kaip teisingai nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, jokių įrodymų, kad devyni palikėjo (A. R.) vaikai būtų atsisakę savo dalies motinos naudai, byloje nėra. Tačiau nėra ir įrodymų, kad pagal 1933-10-20 testamentą paveldėtojai būtų priėmę 1934-01-22 mirusio A. R. palikimą. Be to, byloje nėra įrodymų, kad A. R. žmona R. R. kitokiu būdu būtų priėmusi palikimą, kadangi tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Kad R. R. nebuvo priėmusi A. R. palikimo patvirtina ir Žemėtvarkos skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad 1940 m. liepos 22 d. žemės savininkas A. R. iš viso turėjo 13,11 ha. Teismas nurodė, kad nesant įrodymų, jog palikimas buvo priimtas pagal A. R. testamentą, nuosavybės teisių atkūrimas paveldėtojams, kurie per įstatymo nustatytus terminus kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, yra teisėtas, neprieštaraujantis nustatytai tvarkai bei įstatymams. Teismas konstatavo, kad ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausias prokuroras turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, todėl atsakovų argumentus, susijusius su viešojo intereso nebuvimu, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad prokuroras ėmėsi veiksmų ginčyti nepagrįstus nuosavybės teisių atkūrimo aktus, ir šie veiksmai buvo operatyvūs, nes pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo gautas 2009-08-13, o 2009-08-28 ir 2009-09-11 gavus papildomus duomenis viešajam interesui apginti, ieškinys teismui pateiktas 2009-10-06, taigi vieno mėnesio terminas skaičiuotinas nuo 2009-09-11, nėra praleistas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatavo, kad prokuroras ieškinio senaties termino nepraleido.

11Apeliaciniu skundu ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiuo argumentu:

121. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme turto savininkais negali būti laikomi asmenys, kurie iki turto nacionalizacijos buvo mirę. Mirties faktas yra juridinis faktas, sudarantis pagrindą mirusiojo subjektinei nuosavybės teisei dėl paveldėjimo pereiti kitiems asmenims. Dėl fizinio asmens mirties fakto jis nustoja būti turto savininku. Byloje įrodyta, kad A. R. mirė 1934 m. sausio 22 d. Tai reiškia, kad jis negalėjo būti nacionalizuoto turto savininkas. Įrašai dėl A. R. nuosavybės teisės, padaryti po jo mirties (1938 m. birželio 2 d. mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas) neįrodo, nepatvirtina ir negali patvirtinti jo nuosavybės teisės turto nacionalizavimo metu, jie neatitinka faktinės ir teisinės situacijos. Šie įrašai tik įrodo, kad nuosavybės teisė yra įforminta mirusiojo asmens vardu po jo mirties. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. R. 1934 m. sausio 22 d. mirė, todėl jis savininku 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos metu nebuvo. Būtent tai, kad atkuriant nuosavybės teises V. S. B. nebuvo nustatytas žemės savininkas žemės nacionalizavimo metu, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, o taip pat 2 ir 3 straipsnio nuostatos. Teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius ir taikė ne tas teisės normas, kurios reglamentuoja ginčo teisinius santykius, t.y. teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo taikyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, o ne teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. S. B. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepažeidė nei viešojo, nei privataus intereso, teisingai pritaikė teisės normas ir nenusižengė Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai teismų praktikai. Atsakovė nesutiko su tuo, kad jeigu civilinė byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, tai teismas negali remtis teisės normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius, nes tomis pačiomis teisės normomis ieškovas grindė ir savo ieškinį.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

151. Po A. R. mirties, pagal 1933-10-20 testamentą R. R. galimai valdė šią žemę, tačiau nuosavybės teisių į šį turtą nebuvo įregistravusi, nėra pateikta tai įrodančių dokumentų. Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad 13,11 ha žemės savininkė buvo R. R., Mažeikių apylinkės teisme 2004-02-09 nutartimi buvo nutraukta. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartimi paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2004 m. balandžio 1 d. nutartį dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 9 d. nutarties palikimo galioti. Šios nutarties pasėkoje nuosavybės teisių atkūrimas pretendentams į A. R. žemę buvo tęsiamas.

162. Jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantis A. R. 1933 metų testamentas pagal jo surašymo datą yra ankstesnis lyginant su 1938 metų Mažeikių apskrities Mažeikių valsčiaus Mažeikių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis 1938-06-02 sąrašu, kuriame nurodyta žemės savininku A. R.. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais atkuriant nuosavybės teises į A. R. žemę ir buvo vertinamas vėliausiai išduotas nuosavybės teises patvirtinantis 1938 metų dokumentas.

173. Bylos medžiagoje ieškovo nurodyta R. Č. 2003 m. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri pareiškėjai 2003 m. balandžio 9 d. nurodė, kad 1938-06-02 sąraše įrašytas žemės savininkas A. R., valdęs 13,11 ha. Nacionalinė žemės tarnyba, be to, rašte nurodė, kad niekas nepateikė kitų papildomų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, jog 1938-1940 m. R. R. pagal 1933 m. surašytą testamentą įsiteisino paveldėjimą. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams į A. R. žemę buvo priimti teisėtai ir sukėlė teisėtas turtines pasekmes.

184. Teismas turi ne tik nustatyti, ar ginčijami administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą, bet ir įvertinti, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t.y. realiai leis apginti viešąjį interesą. Nenustačius, kad aktų panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes viešojo intereso gynimui, prokuroro reikalavimas turi būti netenkinamas. Teismas taip ir pasielgė - ieškinio netenkino. Teismas, spręsdamas ar yra pagrindas tenkinti ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, privalo įvertinti, ar tokiu būdu nebus pažeista pusiausvyra tarp teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo bei viešojo intereso apsaugos, ar bus laikomasi proporcingumo principo.

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

21Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Kolegija tenkina apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje išsprendžia prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kita tvarka.

22Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad nuo 1996-10-24 iki 2002-03-07 Telšių apskrities viršininko administracija sprendimais atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko A. R. žemę. 2000-04-25 Telšių apskrities viršininko administracija sprendimu Nr. 61-8180, V. S. B. atkūrė nuosavybės teises į jai tenkančią buvusio savininko A. R. 0,20 ha žemės, išmokant šios žemės sklypo vertės 9600,00 Lt kompensaciją. Telšių apskrities viršininko administracija 2003-04-14 priėmė išvadą Nr. 3518, dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo atsakovei neatlygintinai nuosavybėn į buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis Mažeikių mieste valdytą 13,11 ha žemės sklypą, atsakovei V. S. B. nustatant teisę atkurti nuosavybės teises į 1,47 ha žemės. 2004-04-5 Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. 786, patvirtintas AB „Šiaulių Hidroprojektas“ parengtas Mažeikių rajono Šerkšnėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas 2004 m. patikslintame laisvame 392 ha valstybiniame žemės, miško, vandens telkinių fonde. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2004-11-29 Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr. V1-61-11965, V.S. B. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko A. R. 1,47 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,04 ha žemės sklypą. Byloje yra 1933-10-20 A. R. testamentas, kuriuo visą savo turtą savo mirties dieną paliko savo žmonai R. R. ir jų devyniems vaikams (I t., b. l. 16). Byloje pateikti duomenys, kad A. R. mirė 1934-01-22, o Mažeikių apskrities Mažeikių valsčiaus Mažeikių seniūnijos mokesniais apdėjimais paskirstytų žemių 1938-06-02 sąraše įrašytas žemės savininkas A. R., valdęs 13,11 ha žemės. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2005-06-15 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimi V. S. B. K. Č. pardavė 3,8600 ha ir 1,1800 ha žemės sklypus (I t., b. l. 23).

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje yra pasisakęs, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas, kurio tikslas – nors iš dalies panaikinti neteisėto nuosavybės atėmimo padarinius, grąžinti buvusiems savininkams neteisėtai nacionalizuotą ar kitaip nusavintą jų turtą ir taip apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumas ir istoriniai visuomeninių santykių pokyčiai lėmė tai, kad, Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. įstatymu „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ paskelbus iki okupacijos buvusių nuosavybės teisinių santykių tęstinumą, savaime jie nėra atkuriami – nuosavybės teisių atkūrimas vyksta specialiai šiam procesui skirtų viešosios teisės normų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kurių jos buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę – kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartyje pagal pareiškėjos R. Č. kasacinį skundą civilinėje byloje Nr.3k-3-427/2004 nurodė, kad buvęs žemės sklypo savininkas A. R. 1933 m. testamentu savo turtą paliko žmonai ir devyniems vaikams, jokių įrodymų, kad devyni palikėjo vaikai būtų atsisakę savo dalies motinos naudai, byloje nėra. Taip pat nurodė, kad Apskrities viršininko administracija pripažino, kad testamentas yra pakankamas įrodymas patvirtinantis jog pareiškėjos senelė nuosavybės teise valdė 1/10 dalį žemės ir į šią dalį atkūrė nuosavybės teisę B. P..

25Kolegija daro išvadą, kad minėtoje civilinėje byloje nebuvo nustatytas juridinis faktas apie konkrečius žemės savininkus, valdžiusius nuosavybės teisėmis iki žemės nacionalizavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra preziumuotos faktinės aplinkybės, nes kasacinio nagrinėjimo dalykas buvo kitas. Nutarties motyvuose pasisakyta dėl Įstatymo taikymo ir testamento reikšmės, kuriame nurodytas palikimo paskirstymas visiems įpėdiniams po vienodą dalį. Teismas byloje padarė išvadas tik dėl pareiškėjos B. P. teisės ir neturėjimo pagrindo atkurti didesnę žemės dalį už kitus pretendentus pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje yra nurodęs, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinės galios tik byloje dalyvavusiems asmenims taisyklės išlyga ,,išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims“ netaikoma teismo sprendime konstatuotiems faktams dėl byloje nedalyvavusio asmens nuosavybės teisės. Kolegija pažymi, kad 2004 metais nagrinėtoje civilinėje byloje valstybė nebuvo dalyvaujančiu asmeniu, nebuvo spręsta apie negrąžinamą žemės dalį, todėl darytina išvada, kad valstybės atžvilgiu faktinės aplinkybės nutartyje nebuvo preziumuotos.

27Kolegijos nuomone tam, kad nustatyti V. S. B. nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą tesėtumą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kiek įpėdinių valdė turtą žemės nacionalizavimo metu, kokiu būdu įpėdiniai priėmė ir įformino palikimą t.y. pagal testamentą ar pagal įstatymą faktiškai valdydami patys ar per įstatyminį atstovą, kiek pilnamečių įpėdinių buvo A. R. mirties dieną 1934 m. Neatmetama, kad galėjo susiklostyti istorinė situacija ir ne visi įpėdiniai įforminti palikimą dėl tam tikrų priežasčių. Byloje nepaneigta, kad A. R. palikimą priėmė ne 10, bet 7 įpėdiniai, kuriems tuo atveju atiteko ir nepriėmusių palikimo įpėdinių dalis. Atsiliepimuose šalys pagrįstai nurodo, jog iki žemės nacionalizavimo paveldėjimo santykius reglamentavo Rusijos imperijos civilinių įstatymo sąvado X tomo normos. Todėl pažymėtina, kad galiojo paveldėjimo tvarka ir turto įpėdiniams dėl įvairių priežasčių pasišalinus iš įpėdinių rato, turtas nepereidavo valstybei, bet buvo paveldimas. Tik įvertinus ir konstatavus šias faktines aplinkybes, galima būtų spręsti apie galiojančio teisės akto taikymo klaidą ir konstatuoti nuosavybės teisių į 1/7dalį atkūrimo pagrįstumą pretendentei V. S. B.. Tokio reikalavimo ieškovas nėra pareiškęs ir jis negalėtų būti nagrinėjamas šioje byloje vien tik atsakovės atžvilgiu, nes sukeltų teisines pasekmes visiems buvusio savininko A. R. žemės paveldėtojų įpėdiniams -pretendentams.

28Atsižvelgtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 31 d. civilinėje byloje Nr.3k-3-319/2009 priimtoje nutartyje yra pasisakęs, jei panaikinus administracinius aktus dėl pažeidimo ir pakartojus nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą iš naujo, atsakovams iš naujo būtų atkurtos nuosavybės teisės į tą pačią žemę, atsakovai, tinkamai išreiškę savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neturi patirti neadekvačių neigiamų padarinių dėl valstybės institucijos, įgaliotos vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, pareigūnų padarytų pažeidimų. Esminių nuosavybės teisių atkūrimo proceso nuostatų pažeidimą būtų pagrindas konstatuoti tada, jeigu nuosavybės teisės būtų atkurtos ne buvusiam savininkui, o administracinių aktų panaikinimas vien dėl formalaus pažeidimo, pakirstų piliečių pasitikėjimą valstybe, kartu neatitiktų viešojo intereso, reikalaujančio užtikrinti valstybės institucijų veikloje teisėtumą ir Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias valstybės institucijos turi tarnauti žmonėms.

29Prokuroro ieškinys dėl viešojo intereso gynimo pareikštas praėjus beveik penkiolika metų nuo nuosavybės teisių atkūrimo ir prokuroras turėjo atsižvelgti į konkrečios situacijos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų teisėtus interesus. Byloje ieškinys pareikštas dėl galimo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo taikymo pažeidimo, tačiau kolegija įvertina ir tą aplinkybę, kad pašalinus pažeidimą ir procedūrą atlikus iš naujo, teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą pasekmės būtų tos pačios. Nuosavybės teisė būtų atkurta į tą patį žemės sklypą, tuo pačiu būdu, išmokant analogišką kompensaciją ir galimai tomis pačiomis dalimis, būtų konstatuotas tik žemės savininko teisių perimamumas, o pretendentų ratas liktų tas pats.

30Įvertinusi aptartus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad Telšių apskrities viršininko priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovei neteisėtumas ir prieštaravimas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo taikymo principams, nėra įrodytas.

31Atmetus prokuroro ieškinį pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 96 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad prokuroras gindamas viešąjį interesą atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Todėl prokuroras reikšdamas ieškinį valstybės institucijos interesais – šiuo atveju buvusios Telšių apskrities viršininko administracijos ir jos teisių perėmėjo interesais, atleidžiamas nuo bylinėjimosi išlaidų. Teismui atmetus prokuroro reikalavimą, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).Tokiu būdu, iš sprendimo motyvuojamosios dalies ir rezoliucijos pašalintinas sakinys, kad bylinėjimosi išlaidas atsakovei turi atlyginti ieškinį viešajam interesui ginti pareiškęs asmuo – Šiaulių apygardos prokuratūra.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą

Nutarė

33Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Pašalinti iš sprendimo rezoliucinės dalies sakinį „bylinėjimosi išlaidas atsakovei turi atlyginti ieškinį viešėjam interesui ginti pareiškęs asmuo-Šiaulių apygardos prokuratūra“.

35Priteisti atsakovei V. S. B. iš valstybės biudžeto 1210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras ieškiniu prašė... 4. - 2000 m. balandžio 25 d. Telšių apskrities viršininko administracijos... 5. - 2003 m. balandžio 14 d. Telšių apskrities viršininko administracijos... 6. - 2004 m. balandžio 5 d. Telšių apskrities viršininko įsakymą Nr. 786,... 7. - 2004 m. lapkričio 29 d. Telšių apskrities viršininko sprendimą Nr.... 8. - priteisti iš V. S. B. 10698,00 Lt į valstybės biudžetą.... 9. - taikyti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais, t. y. priteisti iš V.... 10. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras prašo... 12. 1. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. S. B. prašo Mažeikių rajono... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie... 15. 1. Po A. R. mirties, pagal 1933-10-20 testamentą R. R. galimai valdė šią... 16. 2. Jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės... 17. 3. Bylos medžiagoje ieškovo nurodyta R. Č. 2003 m. kreipėsi į Nacionalinę... 18. 4. Teismas turi ne tik nustatyti, ar ginčijami administraciniai aktai... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, teisingai įvertino byloje... 22. Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad nuo 1996-10-24 iki 2002-03-07... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje yra pasisakęs, kad... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartyje pagal... 25. Kolegija daro išvadą, kad minėtoje civilinėje byloje nebuvo nustatytas... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje yra nurodęs, kad CPK 182... 27. Kolegijos nuomone tam, kad nustatyti V. S. B. nuosavybės teisių atkūrimo į... 28. Atsižvelgtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 31 d.... 29. Prokuroro ieškinys dėl viešojo intereso gynimo pareikštas praėjus beveik... 30. Įvertinusi aptartus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad Telšių apskrities... 31. Atmetus prokuroro ieškinį pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti... 34. Pašalinti iš sprendimo rezoliucinės dalies sakinį „bylinėjimosi... 35. Priteisti atsakovei V. S. B. iš valstybės biudžeto 1210 Lt išlaidų...