Byla eI-1329-583/2017
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Dianai Šėperienei, dalyvaujant pareiškėjos R. V. atstovei advokatei Jelenai Pališaitienei, atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei, trečiųjų suinteresuotų asmenų M. J. ir UAB „Alovė“ atstovui advokato padėjėjui Giedriui Valiūnui, 2017 m. rugsėjo 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. patikslintą skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. J., UAB „Alovė“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu, priimtu 2017 m. liepos 5 d. nutartimi, kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2017 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (8.6)-D3-V-6502-1749 „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti atsakovą patvirtinti natūra grąžintinų A. K. nuosavybės teise iki 1940 m. valdytos posesijos ribose, geodeziniais matavimais suformuotų 0.1115 ha ploto, sklypo Nr. 2501/0024, Palangos mieste, ( - ) ir 0.0970 ha ploto, sklypo, Nr. 2501/0024, Palangos mieste, ( - ), žemės sklypo planus pagal UAB „Topo erdvės“ atliktus geodezinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pateikti pasiūlymus dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM) Palangos žemėtvarkos skyriui.

4Pareiškėja nurodo, kad yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į Antanui Kubiliui iki 1940 m. nuosavybės teise priklausiusią žemę. 2008 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 2137 natūra atkurtos nuosavybės teisės į 0.2133 ha laisvą neužstatytą žemės sklypą, esantį ( - ), Palanga; 2010 m. balandžio 8 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 2729 natūra atkurtos nuosavybės teisės į 0.0681 ha laisvą neužstatytą žemės sklypą, esantį ( - ), Palangos mieste. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) normomis, nuosavybes teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančiais dokumentais, pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į 2.3350 ha A. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės plotą, likęs neatkurtas plotas – 2.0335 ha.

5Pareiškėja pabrėžia, kad atsakovas ir NŽT prie ŽŪM vilkina nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 12 d. nutarime konstatavo, jog laisva žemė miestuose, kuriai nėra konkretaus visuomenės poreikio bei kuri buvo neteisėtai nusavinta, turi būti grąžinama savininkams ar jų teisių paveldėtojams. Atsakovas 2015 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (4.1.7)-D3-3220 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. A1-110 pradėtas rengti žemės sklypų formavimo ir patvarkymo projektas ( - ), Palangoje, kurio tikslas suformuoti žemės sklypus pastatų, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pastatų tiesioginę paskirtį. Dalis planuojamos teritorijos patenka į A. K. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ribas. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė 2017 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (8.6.)-D3-V-6502-1749 informavo pareiškėją, kad teritorija ( - ), Palanga, patenka į A. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės, posesijos Nr. 11, ribas ir pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir už ją bus atlyginta vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nuostatomis.

6Pareiškėja su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pozicija nesutinka, pažymi, kad atsakovas nepagrįstai atsisako vykdyti jam teisės aktais pavestas funkcijas. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis pateikia galutinį ir išsamų sąrašą atvejų kada žemė turi valstybės išperkamos žemės statusą. Aukščiau paminėto straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad iš piliečių išperkama žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta. Nei Atkūrimo įstatymas, nei kiti teisės aktai nesuteikia teisės savivaldybių administracijai suteikti teritorijoms valstybės išperkamos žemės statuso ne detaliaisiais teritorijų planavimo dokumentais, todėl atsakovo atsisakymas formuoti žemės sklypus, remiantis Palangos miesto bendrojo plano sprendiniais yra nepagrįstas bei neteisėtas.

7Žemės sklypas gali būti priskirtas valstybės išperkamai žemei tik tokiu atveju, jeigu yra konkretus visuomenės poreikis ir tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tikslas, kuriam numatyta priskirti gražintinus žemės sklypus t. y. ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai, negali būti laikomas būtinu visuomenės poreikiu. Atsižvelgiant į šias ir kitas skunde išdėstytas aplinkybes pareiškėja pabrėžia, kad atsakovas nepagrįstai neužbaigė žemės sklypų formavimo ir patvirtinimo procedūros.

8Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Jelena Pališaitienė nurodė, jog palaiko skundą jame nurodytų argumentų pagrindu prašo skundą tenkinti. Atkreipia dėmesį, jog nekilnojamojo turto objektai, esantys ( - ), Palanga, yra apgailėtinos būklės, prie jų yra pastatyti nelegalūs priestatai, kurie nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Prašoma suformuoti žemės sklypus, žemės sklypo, esančio ( - ), Palanga, sąskaita, o skundo rezoliucinėje dalyje yra padaryta klaida nurodant, jog sklypai formuotini Vytauto g. 123, Palanga. Akcentuoja, kad UAB „Topo erdvės“ atlikti geodeziniai matavimai neprieštarauja Palangos miesto bendrojo plano sprendiniams. Sutinka, jog teritorija, kurioje yra UAB „Alovė“ priklausanti kiemo aikštelė yra priskirtina valstybės išperkamai žemei.

9Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą su jame išdėstytais reikalavimais nesutinka, prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjos siekiama natūra susigražinti žemė faktiškai yra užstatyta UAB „Alovė“ priklausančiais statiniais. Dėl šios teritorijos apie 5 metus vyko teisminiai ginčai su gretimos posesijos Nr. 12 pretendentais. Posesijos Nr. 12 pretendentų prašymu nuo 2009 m. teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė vykdyti žemės sklypo formavimo prie UAB „Alovė“ statinių procedūras. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-21-609/2013, konstatavo, kad civilinio proceso tvarka yra ginčijama UAB „Alovė“ nuosavybės teisė į kiemo aikštelę, tačiau tokia UAB ‚Alovė“ teisė nėra nuginčyta bei tokio statinio registracija nėra panaikinta. Šioje byloje buvo konstatuota, kad ginčo žemės plotas yra priskirtinas valstybės išperkamai, nes atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytas sąlygas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi aukščiau paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir konstatavo, kad ginčo teritorija yra suplanuota galiojančiais ir Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais - Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu bei Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu. Be to, teritorijai galioja Palangos miesto bendrojo plano ir specialiojo plano sprendiniai. Pagal minėtus teritorijų planavimo dokumentus ginčo teritorijoje yra UAB „Alovė“ priklausantys statiniai.

10Teismo posėdžio metu atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas Vytautas Korsakas nurodė, kad su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog siekiant išspręsti kilusi ginčą, pirmiausia turi būti suformuoti žemės sklypai prie esamų statinių ( - ), Palangoje, parengiant teritorijų planavimo dokumentą ir tik po to vertintina ar liko laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtu galima laikyti laisva neužstatyta, kuri galėtų būti grąžinama natūra pretendentams. Dėl nuolatinių teisminių ginčų iki šiol nepavyksta parengti ginčijamos teritorijos detalaus plano.

11Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius (toliau – ir Palangos skyrius) atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą nurodė, jog su jame išdėstytais argumentais nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriui 1999 m. birželio 16 d. pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises į Antano Kubiliaus iki nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste. Patikslintame skunde pareiškėja nurodo klaidingą neatkurtos žemės sklypo dalį, teigdama, kad tik Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gegužės 26 d. ir 2010 m. balandžio 8 d. sprendimais buvo atkurta nuosavybės teisė į dalį A. k. priklausiusio žemės sklypo dalį. Pareiškėja nepaminėjo, jog NŽT prie ŽŪM 2015 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 2729 atkurta nuosavybės teisė R. V. į 0.0201 ha žemės natūra ( - ), Palangoje, o NŽT prie ŽŪM 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 16S-176-(14.16.3) pareiškėjai atkurta nuosavybės teisė į 0.1142 ha žemės natūra adresu ( - ), Palangoje. Palangos skyrius nurodo, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nuosavybės teisės iki šiol nėra atkurtos į 1.9193 ha žemės plotą, o ne į 2.0335 ha, kaip teigia pareiškėja.

12Atsakovas 2016 m. birželio 21 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-1903 informavo pareiškėjos įgaliotą atstovą J. V., kad pagal A. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės Palangos mieste, posesijos Nr. 11 ribas, teritorija, esanti tarp žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) ir ( - ), yra laisva bei neužstatyta žemė ir gali būti grąžinta jo paveldėtojams. Atsakovas aukščiau minėtame rašte taip pat nurodė, jog Palangos mieste ( - ) ir ( - ) teritorijoje yra įregistruoti statiniai, kurie yra ( - ), priklausiniai, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Alovė“ ir M. J.. Palangos skyriaus nuomone atsakovas pagrįstai teigia, kad teritorija esanti tarp ( - ) ir ( - ), Palangos mieste, yra priskirtina valstybinei žemei ir natūra negrąžinama. Pažymi, kad pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32, minėtoje teritorijoje yra numatytas privažiavimas į aukščiau paminėtus žemės sklypus.

13Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Vaičikauskaitė nurodė, kad su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog palaiko atsakovo atstovo teismo posėdyje išdėstytą poziciją, kad pirmiausia turėtų būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo suformuojamas žemės sklypas esamų pastatų ( - ), Palanga eksploatavimui, o po to vertinama ar yra laisvos valstybinės žemės nuosavybės teisių atkūrimui.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alovė“ atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą, prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą. UAB „Alovė“ atsiliepime nurodo, kad atsakovo 2017 m. gegužės 17 d. raštas Nr. Nr. (8.6)-D3-V-6502-1749 „Dėl informacijos pateikimo“ yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo dalykas administraciniame teisme. Taip pat pažymi, jog pareiškėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių patvirtinti natūra gražinamų A. K. nuosavybės teise iki 1940 m. valdytos posesijos ribose geodeziniais matavimais suformuotus 0.1115 ha ir 0.0970 ha ploto žemės sklypų planus pagal UAB „Topo erdvės“ atliktus geodezinius matavimus ir atlikti kitus veiksmus, yra nepagrįstas, kadangi žemė, kurioje numatytas žemės sklypų formavimas, yra priskirta valstybės išperkamai ir negali būti grąžinama natūra. Akcentuoja, jog pareiškėjos skunde išdėstytos aplinkybės prieštarauja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto esmei ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Teigia, kad pareiškėja skunde nenurodo jokių savarankiškų skundžiamo atsakovo rašto neteisėtumą patvirtinančių argumentų.

15Teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų M. J. ir UAB „Alovė“ atstovas advokato padėjėjas Giedrius Valiūnas nurodė, kad su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog visa teritorija esanti prie pastatų ( - ), Palangoje, yra reikalinga pastatų eksploatavimui.

16Teismas,

konstatuoja:

17Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas ar žemės plotas, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, yra laisva (neužstatyta). Pareiškėjos nuomone Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 17 d. rašte Nr. (8.6)-D3-V-6502-1749 „Dėl informacijos pateikimo“ nepagrįstai teigia, kad teritorija ( - ), Palangoje, patenkanti į A. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės, posesijos Nr. 11, ribas, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas yra priskirta valstybės išperkamai žemei.

18Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

19Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir ją atlyginamą pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje

20Tvarkos 106 punktas numato, kad NŽT prie ŽŪM sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūrą turėtoje vietoje, priima gavusi iš savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui. Analizuojant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus prašymą, privalo įvertinti galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, atsižvelgti į realiai egzistuojančią situaciją ir tik nustatęs, kad teritorijoje, kurioje pilietis pretenduoja susigrąžinti žemę natūra, yra laisvos žemės, kuri nepriskirtina valstybės išperkamai, privalo pateikti informaciją apie tai teritoriniam skyriui, o vėliau ir patvirtinti laisvų žemės sklypų planus, dydžius, apribojimus ir t.t.

21Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę buvusiems savininkams susigrąžinti žemę natūra (žr. pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimas). Kita vertus, Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją (žr. pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Pasirenkant ribotos restitucijos būdą, nustatant nuosavybės teisių atstatymo sąlygas bei tvarką, buvo siekiama atsižvelgti į pakitusias socialines ir teisines realijas, taip pat užtikrinti, kad atstatant vienų asmenų teises nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės (žr. pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. birželio 20 d. nutarimas), kadangi per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma (žr. pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai). Iš nurodytos Konstitucinio Teismo praktikos galima daryti išvadą, jog atkuriant nuosavybės teises į nusavintą turtą prioritetas turi būti teikiamas buvusių savininkų teisei atkurti nuosavybės teises natūra. Kita vertus, tam tikros objektyvios priežastys gali lemti, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra nebus įmanomas.

22Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 1999 m. birželio 16 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste, iš viso pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2.3350 ha žemės. Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 2137 pareiškėjai natūra atkurtos nuosavybės teisės į 0.2133 ha žemės sklypo dalį, esančią ( - ), Palanga; Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 2729 pareiškėjai atkurta nuosavybės teisė į 0.0681 ha ploto žemės sklypą adresu ( - ), Palangoje; NŽT prie ŽŪM 2015 m. spalio 26 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos miesto pilietei R. V.“ Nr. 16S-277, pareiškėjai natūra grąžintas 0.0201 ha žemės sklypas ( - ), Palangoje, vakarinėje gretimybėje; NŽT prie ŽŪM 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei R. V.“ Nr. 16S-176-(14.16.3), pareiškėjai natūra atkurta nuosavybės teisė į 0.1142 ha žemės sklypų dalis. Konstatuotina, kad pareiškėjai nėra atkurtos nuosavybės teisės į 1.9193 ha ankstesniam savininkui priklausiusios žemės.

23Pareiškėjos įgaliotas atstovas J. V. 2015 m. liepos 28 d. NŽT prie ŽŪM Palangos skyriui pateikė prašymą rengiant žemės sklypo ( - ), Palanga, formavimo ir pertvarkymo projektą, išnagrinėti galimybę suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra A. K. paveldėtojams. NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius pareiškėjos atstovo prašymą 2015 m. liepos 30 d. raštu Nr. 16SD-1237-(14.16.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemę natūra“ persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti atsakovui. Atsakovas 2015 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (4.17)-D3-3220 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėjos įgaliotą atstovą, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. A1-110 pradėtas organizuoti teritorijos, esančios ( - ), Palangoje, žemės sklypų pertvarkymo projektas, kurio tikslas suformuoti žemės sklypus esamiems pastatams eksploatuoti pagal tikslinę jų paskirtį bei nustatyti žemės servitutus. Pažymėjo, kad dalis planuojamos teritorijos patenka į A. K. nuosavybės teise valdytos žemės sklypo ribas, todėl prašo NŽT prie ŽŪM Palangos skyrių atsižvelgti į pateiktą prašymą ir formuoti žemės sklypus reikalingus esamiems pastatams eksploatuoti, paliekant laisvos žemės nuosavybės teisių atkūrimui.

24Remiantis teismui pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija, registro Nr. ( - ), turiniu nustatyta, jog adresu ( - ), Palangoje, registruoti 3 nekilnojamojo turto objektai, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Objektų unikaliais Nr. ( - ) bei Nr. ( - ) savininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alovė“, o objektą Nr. ( - ) nuosavybės teise valdo trečiasis suinteresuotas asmuo M. J.. Atsakovas 2016 m. birželio 21 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-1903 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo NŽT prie ŽŪM Palangos skyrių ir J. V., kad teritorijoje, esančioje tarp ( - ) ir ( - ), Palangoje, yra įregistruoti inžineriniai – kiemo statiniai, kurie yra pastato ( - ), Palangoje, priklausiniai ir šioje teritorijoje pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32, sprendinius numatytas privažiavimas į žemės sklypus. Pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas teritorija esanti tarp ( - ) ir ( - ), Palangoje, yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Iš esmės atsakovas analogiškas aplinkybes nurodo ir skundžiame 2017 m. gegužės 17 d. rašte Nr. (8.6)-D3-V-6502-1749 ‚Dėl informacijos pateikimo“, konstatuodamas, kad teritorija ( - ), Palanga, patenkanti į A. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės, posesijos Nr. 11, ribas, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas priskirta valstybės išperkamai žemei ir už ją atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį.

25Vertinant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą būtina įvertinti ar žemė, į kurią pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises, priskirtina valstybės išperkamai. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas nustato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Administracinėje byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, taip pat Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtintas Palangos miesto bendrasis planas. Aukščiau paminėtų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai apima ir ginčo teritoriją bei UAB „Alovė“ bei M. J. priklausančių pastatų teritoriją. Byloje nėra duomenų, kad teritorijų planavimo dokumentai būtu pakeisti ar panaikinti. Atkreiptinas dėmesys, kad ištraukoje iš informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę M1:5000, patvirtintoje Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 25, nurodyta, kad A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės, posesijos Nr. 11, dalis į kurią patenka teritorija prie UAB „Alovė“ ir M. J. priklausančių pastatų, nėra pažymėta kaip laisva (neužstatyta) žemė. Atsakovas atsiliepime pažymi, kad UAB „Alovė“ iniciatyva šiuo metu yra vykdomos žemės sklypo formavimo prie ( - ), Palanga esančių statinių procedūros ir teismui pateikto Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. A1-159 "Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto ( - ), Palangoje, rengimo reikalavimo“ turinys patvirtina šią aplinkybę. Paminėtina, kad projekto tikslas – suformuoti žemės sklypus, esamiems pastatams, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir nustatyti žemės servitutus. Pabrėžtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-526-386/2008, tenkino UAB „Alovė“ skundą ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą, prie UAB „Alovė“ priklausančių pastatų, adresu ( - ), Palangoje, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-444-1503/2009, atmetė Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimą nepakeistą.

26Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ginčijama teritorija nėra detaliai suplanuota. Pareiškėja skunde akcentuoja, jog Atkūrimo įstatymas nenumato galimybės savivaldybių administracijoms, nesant detaliojo planavimo dokumentams, suteikti teritorijai valstybės išperkamos žemės statuso, todėl atsakovas nepagrįstai atsisako formuoti prašomus žemės sklypus, remdamasis Palangos miesto bendrojo plano sprendiniais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teisminę praktiką panašaus pobūdžio bylose ir aiškindamas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytą sąlygą - kad žemė yra išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra nurodęs, kad detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. Aiškinant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra tik ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-7-276-04, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1089-525/2017). Įvertinus aukščiau nurodytą, daryta išvada, jog pareiškėjos skundo argumentas, kad savivaldybės administracijos neturi teisės teritorijos pripažinti valstybės išperkama žeme, jei šioje teritorijoje nėra galiojančio detaliojo teritorijų planavimo dokumento, kuriame ši teritorija pažymėta kaip valstybės išperkama, atmestinas kaip nepagrįstas.

27Iš UAB „Topo erdvės“ parengtos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastrinių matavimų bylos projekto turinio bei pareiškėjos atstovės advokatės Jelenos Pališaitienės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad į planuojamo suformuoti 0.0970 ha, sklypo Nr. 2501/0024, teritoriją patenka ir UAB „Alovė“ nuosavybės teise priklausantis kiemo įrenginys – kiemo aikštelė. Paminėtina, jog civilinio proceso tvarka buvo ginčijamos UAB „Alovės“ nuosavybės teises į kiemo aikštelę, tačiau Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-217-890/2013, atmetė ieškinį dėl UAB „Alovė“ nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą – kiemo aikštelę, unikalus Nr. ( - ), panaikinimo. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-32-460/2014, nutarė Palangos miesto apylinkės teismą palikti nepakeistą. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, jog UAB „Alovė“ nuosavybės teise nėra nuginčyta ir tokio statinio registracija nėra panaikinta, todėl pareiškėja nepagrįstai siekia atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos A. K. priklaususią žemę, UAB „Alovė“ priklausančios kiemo aikštelės sąskaita.

28Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme jau buvo nagrinėtas ginčas dėl aplinkybės ar teritorija esanti adresu ( - ), Palanga, yra priskirtina valstybės išperkamai žemei. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-21-609/2013, konstatavo, kad žemė esanti adresu ( - ), Palangoje, yra priskirtina valstybės išperkamai, nes ji atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytas sąlygas - Palangos miestui buvo priskirta iki 1995 m. birželio 1 d. ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintais detaliaisiais planais yra užimta žemės sklypu, reikalingu pastatams, statiniams bei įrenginiams eksploatuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-552-2176/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Be to, prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai. Taigi pagal bendrąją taisyklę įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl ginamų teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3022-520/2017). Nagrinėjamoje byloje dalyvaujančios ir aukščiau paminėtoje Klaipėdos apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje dalyvavusios proceso šalys nėra analogiškos, tačiau byloje Nr. I-21-609/2013 nustatyta aplinkybė, kad žemė esanti Vytauto g. 123A, Palanga, priskirtina valstybės išperkamai žemei, kadangi ji užimta pastatams eksploatuoti reikalingu žemės sklypu, laikytina prejudiciniu faktu sukeliančiu teisinius padarinius ir byloje nedalyvavusiems asmenims t. y. pareiškėjai.

30Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo žemė yra priskirtina valstybės išperkamai, nes ji atitinka Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytas sąlygas – Palangos miestui priskirtina iki 1995 m. birželio 1 d. ir yra užimta statiniais, kurių eksploatavimui formuojamas žemės sklypas. Pažymėtina, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. A1-159 "Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto ( - ), Palangoje, rengimo reikalavimų“ pradėtos žemės sklypo formavimo ( - ), Palanga statinių eksploatavimui procedūros ir būtent teritorijų planavimo dokumento rengimo metu bus įvertinta koks žemės sklypo plotas reikalingas esamų statinių eksploatavimui, taip pat ar lieka laisvos valstybinės žemės, kurioje galima suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą.

31Remiantis aukščiau išdėstytu konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (8.6)-D3-V-6502-1749 „Dėl informacijos pateikimo“. Netenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl atsakovo 2017 m. gegužės 17 d. rašto panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinio skundo reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą patvirtinti natūra grąžintinų A. K. nuosavybės teise iki 1940 m. valdytos posesijos ribose, geodeziniais matavimais suformuotų 0.1115 ha ploto, sklypo Nr. 2501/0024, Palangos mieste, ( - ) ir 0.0970 ha ploto, sklypo, Nr. 2501/0024, Palangos mieste, ( - ), žemės sklypo planus pagal UAB „Topo erdvės“ atliktus geodezinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pateikti pasiūlymus dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais pateikti juos NŽT prie ŽŪM Palangos žemėtvarkos skyriui.

32Remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos R. V. patikslintas skundas visa apimtimi yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

Nutarė

34Pareiškėjos R. V. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu, priimtu... 4. Pareiškėja nurodo, kad yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į Antanui... 5. Pareiškėja pabrėžia, kad atsakovas ir NŽT prie ŽŪM vilkina nuosavybės... 6. Pareiškėja su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus... 7. Žemės sklypas gali būti priskirtas valstybės išperkamai žemei tik tokiu... 8. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Jelena Pališaitienė... 9. Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos... 10. Teismo posėdžio metu atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos... 11. Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 12. Atsakovas 2016 m. birželio 21 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-1903 informavo... 13. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alovė“ atsiliepime į pareiškėjos... 15. Teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų M. J. ir UAB... 16. Teismas,... 17. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas ar žemės plotas, į... 18. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių... 19. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemė iš šio... 20. Tvarkos 106 punktas numato, kad NŽT prie ŽŪM sprendimą atkurti nuosavybės... 21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad... 22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 1999 m.... 23. Pareiškėjos įgaliotas atstovas J. V. 2015 m. liepos 28 d. NŽT prie ŽŪM... 24. Remiantis teismui pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų... 25. Vertinant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą būtina įvertinti ar žemė,... 26. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad... 27. Iš UAB „Topo erdvės“ parengtos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo)... 28. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme jau... 29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra... 30. Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija... 31. Remiantis aukščiau išdėstytu konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo... 32. Remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu,... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 34. Pareiškėjos R. V. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 35. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...