Byla A-1089-525/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. ir E. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.) ir E. R. skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Ramuva“, A. B., A. B., uždarajai akcinei bendrovei ,,Cesta“, V. P. ir R. Ž. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, įsakymo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai R. J., Z. S., A. P. ir E. R. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą skundu, kurį patikslino, prašydami: 1) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) suformuoti bei patvirtinti 0,5104 ha žemės sklypą, esantį adresu: ( - ), pagal ginčo teritorijos schemą Nr. 1, nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimui; 2) įpareigoti Administraciją suformuoti bei patvirtinti 0,1443 ha žemės sklypą pagal ginčo teritorijos schemą Nr. 2 nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimui; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM), savivaldybės administracijos direktoriui suformavus bei patvirtinus žemės sklypą 0,5104 ha, esantį adresu: ( - ), pagal ginčo teritorijos schemą Nr.1 ir žemės sklypą 0,11443 ha pagal ginčo teritorijos schemą Nr. 2, priimti sprendimus įstatymo nustatyta tvarka atkurti L. J. (po mirties), G. M. (po mirties) bei E. P. (po mirties) nuosavybės teises natūra; 4) panaikinti Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. A-641 „Dėl žemės sklypo (šalia ( - ), ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pavedimų Architektūros ir urbanistikos skyriui“; 5) priteisti iš atsakovų Panevėžio miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT prie ŽŪM, solidariai 11 407 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų, priskaičiuotų nuo 2005 m. iki teismo sprendimo priėmimo, kas sudaro 3 137 Eur lygiomis dalimis pretendentų teisių perėmėjams R. J., Z. S., A. P., E. R.; 6) priteisti iš atsakovų Panevėžio miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT prie ŽŪM, solidariai po 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti lygiomis dalimis pretendentų teisių perėmėjams R. J., Z. S., A. P., E. R.; 7) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjai skunde nurodė, kad ginčo sklypai, kurie pareiškėjų teismui pateiktose ginčo teritorijos schemose Nr. 1 ir Nr. 2 iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė L. J. D., kuris yra L. J., E. P., G. J. M. tėvas. Pretendentai, siekiantys atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypą yra L. J. vaikai, kurių teisių perėmėjai - pareiškėjai šioje byloje. L. J. teisių perėmėjas yra jo sūnus R. J.. E. P. teisių perėmėjai yra sūnus A. P. ir duktė E. R., G. J. M. teisių perėmėja - duktė Z. S.. Pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į L. J. nuosavybės teise valdytą 33,56 ha žemę Panevėžio mieste. Iki šiol jiems nėra atkurtos nuosavybės teisės į 8,10 ha žemės. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - ir Atkūrimo įstatymas) 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - ir Vyriausybė) 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1475 nustatyta jo įgyvendinimo tvarka įpareigojo atsakovus įstatymo nustatyta tvarka ir terminais atlikti veiksmus, laisvą, neužstatytą žemę mieste, kuri nėra valstybės išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, formuoti grąžinimui natūra piliečiams turėtoje vietoje. Atkūrimo įstatymo 12 ir 16 straipsniai imperatyvia forma apibrėžė nekilnojamąjį turtą, kuris iš asmenų išperkamas įstatyme nustatytais būdais, todėl toks turtas turėjo būti išperkamas nepriklausomai nuo to, kokiu būdu asmuo pageidauja atkurti nuosavybės teises į jį. Pareiškėjai siekia, kad į žemės sklypus (0,5104 ha, esančius adresu: ( - ), ir šalia šio sklypo šiaurinėje pusėje esantį pagal ginčo teritorijos schemą Nr. 2 žemės sklypą (0,1443 ha)) būtų atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant šiuos sklypus natūra. Pareiškėjai prašymą, kuriuo išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, įstatymo nustatyta tvarka atsakovams teikė 1991 m. gruodžio 30 d., vėliau (2003 m. kovo 30 d.) nurodė, kad prašo atkurti natūra į visą laisvą neužstatytą žemę taip pat ir į ginčo teritoriją.

6Pareiškėjai nurodė, kad 0,5104 ha žemės sklypas, esantis adresu: ( - ) (ankstesnis adresas - ( - )) buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Nors šis žemės sklypas iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo pagal nuomos sutartis išnuomotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir iš dalies užstatytas statiniais, jis nelaikytinas valstybės išperkamu Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi šis žemės sklypas yra teritorijoje, kuri nėra detaliai suplanuota. Atsižvelgiant į ilgą laikotarpį, kai ginčo teritorijai nėra patvirtinto detalaus plano ar kito Vyriausybės nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano, teigia, kad ji nepriskirta valstybės išperkamai žemei, todėl turi būti grąžinta natūra pretendentams. Dėl tų pačių aplinkybių laisva neužstatyta žeme laikytina teritorija į šiaurę nuo sklypo, esančio adresu: ( - ), pažymėta schemoje Nr. 2. Pažymėjo, kad pretendentams ankstesniais sprendimais yra atkurtos nuosavybės teisės į greta esantį žemės sklypą, adresu: ( - ).

7Pareiškėjų teigimu, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. A-641 „Dėl žemės sklypo (šalia ( - ), ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pavedimų Architektūros ir urbanistikos skyriui“ turi būti panaikintas, kaip neteisėtas, nes juo yra keičiamas ginčo teritorijos, kuri pagal 2002 m. vasario 2 d. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas nebuvo priskirta valstybės išperkamai, statusas. Pareiškėjai mano, kad praėjus nemažai laiko po ankstesnių teismų sprendimų, kuriuose buvo konstatuotas visuomenės poreikis ginčo teritorijai, priėmimo, aplinkybės pasikeitė, ginčo teritorijai iki šiol nėra patvirtintų nei detaliųjų, nei specialiųjų planų, todėl visuomenės poreikis ginčo sklypams yra išnykęs, jie nebepriskiriami valstybės išperkamai žemei. Tačiau pareiškėjams kreipiantis į atsakovus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo teritoriją ir nurodant, kad šiai teritorijai nesant patvirtinto detalaus plano arba kito Vyriausybės nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano, kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą spręsti nuosavybės teisių į ginčo sklypus atkūrimo grąžinant juos natūra klausimą, atsakovai nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant sklypus natūra nesprendė, todėl pareiškėjai mano, kad jų nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemės sklypus natūra sprendimas yra vilkinamas. Pareiškėjai savo teisių pažeidimą, turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą sieja su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos neveikimu, vykdant jiems priskirtas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. pretendentams nuo 2002 metų ginčo teritorijoje nesuformavo žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui, o NŽT prie ŽŪM nekontroliavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veiksmų, nesikreipė į Vyriausybės atstovą ir pan. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovų sprendimas formuoti ginčo teritorijas, priskiriant jas pastatytų statinių eksploatavimui, teisėtu galėtų būti laikomas tik tuo atveju, jei pretendentams būtų atkurtos nuosavybės teisės į ginčo teritoriją, o pareiškėjams priėmus paveldėjimą į šį turtą jis būtų išpirktas iš jų rinkos kaina. Išperkant žemę iš savininko, turi būti mokama rinkos kaina pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio, 45-47 straipsnių nuostatas. Kadangi nuosavybės teisės jiems į ginčo sklypą natūra nėra atkurtos, bet dar gali būti atkurtos, įvertinus tai, kad sklypas yra išnuomotas ir kasmet savivaldybė gauna nuomos mokestį, o nuomos sutartimi nustatyti įsipareigojimai pagal Civilinį kodeksą pereina ir naujam žemės sklypo savininkui, prašo priteisti iš atsakovų solidariai turtinę 11 407 eurų žalą bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priskaičiuotos žalos dydžio, kas sudaro 3 137 eurus. Pareiškėjai skunde nurodė, jog jie taip pat patyrė ir neturtinę žalą, kadangi dėl paminėtų atsakovų veiksmų (neveikimo) turėjo didelių išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų, pablogėjo sveikata, sumažėjo galimybė bendrauti. Todėl jiems turi būti atlyginta ir neturtinė žala, kurią kiekvienas pareiškėjas vertina 5 000 Eur.

8Atsakovai NŽT prie ŽŪM ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT prie ŽŪM, pateiktame atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9Atsakovai atsiliepime nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos (likviduotos nuo 2010 m. liepos 1d.) Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau - ir Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, nuostatomis, R. J. ir kitų pareiškėjų 2003 m. kovo 30 d. ir 2003 m. balandžio 2 d. prašymus grąžinti natūra buvusio savininko L. J. turėtą žemę, 2003 m. balandžio 28 d. raštu Nr. S-310 persiuntė Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, pateikė kartografinę medžiagą su pažymėtomis L. J. turėtos žemės ribomis ir paprašė suformuoti grąžinamų natūra žemės sklypų ribas, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus bei pateikti duomenis, numatytus Tvarkos 106 punkte. Vėlesni prašymai grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę taip pat buvo persiųsti Panevėžio miesto savivaldybės administracijai. NŽT prie ŽŪM sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, taigi NŽT prie ŽŪM veiksmai yra išvestiniai iš savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų.

10Pažymėjo, kad buvęs žemės savininkas L. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis Panevėžio mieste valdė 33,5608 ha žemės. Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos buvo gauti nustatyta tvarka patvirtinti žemės sklypų planai ir duomenys, pagal kuriuos pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 25 žemės sklypus, už valstybės išperkamą žemę yra priimti sprendimai suteikti naujus žemės sklypus, priimtos išvados dėl žemės sklypų suteikimo kaimo vietovėje bei vertybiniais popieriais, atkurta iš viso nuosavybės teisės į 25,4744 ha turėtos žemės. Nuosavybės teisės neatkurtos į likusį 8,0864 ha žemės plotą. Mano, kad NŽT prie ŽŪM tinkamai vykdė jos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl skunde pareikšti reikalavimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ir žalos atlyginimo yra nepagrįsti, todėl turi būti atmesti.

11Pažymėjo, kad nepagrįstas ir atmestinas pareiškėjų reikalavimas dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. A-641 „Dėl žemės sklypo (šalia ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pavedimų Architektūros ir urbanistikos skyriui“ panaikinimo. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, vykdo nustatytas savarankiškas savivaldybės funkcijas ir sprendžia, kokioms miesto teritorijoms reikia rengti detaliuosius ar specialiuosius planus. Ginčo teritorija nėra detaliai suplanuota, žemės sklypas yra formuojamas esamoms susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti, t. y. jis formuojamas prie esamos ir visuomenės poreikiams naudojamos jau įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, todėl jis laikytinas užstatytu, valstybės išperkamu ir natūra negražintinas.

12Atsakovai Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir Panevėžio miesto savivaldybė, atstovaujama Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, atsiliepimuose į skundą su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13Atsakovai nurodė, kad remiantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, galimybė grąžinti laisvą, neužstatytą miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu. Visuomenės poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamos teritorijos detaliojo plano sprendiniuose, taip pat toks poreikis gali būti įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų, o jei teritorijos, kurioje yra žemės sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas iki toks detalusis planas su įtvirtintais visuomenės poreikį apibrėžiančiais sprendiniais nebus patvirtintas. Atkūrimo įstatymas niekada nenumatė galimybės atkurti nuosavybės teises natūra į miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtą užstatytą žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį visuomet buvo laikoma valstybės išperkama žeme. Žemės sklypas, esantis adresu: ( - ) (buvęs adresas: ( - )), plotas 0,5104 ha, į kurį pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, buvo suformuotas Panevėžio miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 288 v. Šis žemės sklypas apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 352 ž pagrindu įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Didžioji dalis ginčijamos teritorijos yra užstatyta statiniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintų „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių“ bei tuo pačiu nutarimu patvirtintos „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ pagrindais, dar iki tol, kol pareiškėjams atsirado subjektinė teisė atkurti nuosavybės teises, žemės sklypas pagal nuomos sutartis buvo išnuomotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Nuomos sutartys teismine tvarka nenuginčytos, yra galiojančios. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos darbo grupės teritorijų planavimo ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo klausimams spręsti posėdyje, įvykusiame 2015 m. rugpjūčio 4 d., buvo nutarta rengti teritorijos, esančios adresu: ( - ), detalųjį planą, įtraukiant į 2015 metų planuojamųjų rengti teritorijų planavimo dokumentų sąrašą. Detaliuoju planu bus nustatyta, kokio dydžio žemės sklypai reikalingi jame esančių statinių aptarnavimui ir eksploatacijai. Atstovė nurodė, jog šalia aptarto žemės sklypo šiaurinėje pusėje esantis 0,1443 ha ploto žemės sklypas, pareiškėjų pažymėtas ginčo teritorijos schemoje Nr. 2, yra išklotas trinkelėmis, atvykę apsipirkti į parduotuves, maitinimo įstaigas, gyventojai šioje aikštelėje stato automobilius. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. liepos 15 d. priėmė įsakymą Nr. A-641„ Dėl žemės sklypo ( šalia ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pavedimų Architektūros ir urbanistikos skyriui“, kuriuo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Planavimo tikslas yra suformuoti valstybinės žemės sklypą esamoms susisiekimo komunikacijoms, t. y. Panevėžio miesto gyventojų bendroms reikmėms naudotis automobilių stovėjimo aikštele. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2015 m. lapkričio 5 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 22-1508 dėl žemės sklypo (šalia ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ginčo žemės sklypai yra užstatyti statiniais, valstybės išperkami ir negrąžintini pareiškėjams.

14Atsakovai taip pat prašė atmesti pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. A-641, kadangi pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti ir neprašo atnaujinti praleistą terminą. Nurodė, kad apie pradedamo rengti žemės sklypo formavimo ir projektavimo projektą buvo paskelbta viešai 2015 m. liepos 23 d. Skelbime, kuris buvo pateiktas kartu su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 19 d. atsiliepimu Nr. 50-439 (4.30), buvo nurodyta, kad susipažinti su rengiamu projektu ir pateikti pasiūlymus galima žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje bei nurodytas jos adresas.

15Atsakovai atsiliepime dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti žalą nurodė, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims būtinosioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, kai jų nuosavybės teisės į dalį ginčo žemės dar nėra atkurtos, todėl akivaizdu, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra nepasibaigęs. Turtinė žala, kurią pareiškėjai nurodė skunde, dar realiai nėra kilusi ir ji yra grindžiama tik prielaidomis, o ne pagrįstais įrodymais. Vien pareiškėjų deklaratyvus nurodymas, kad jie patytė turtinę žalą – nuostolius dėl jų įvardijamų atsakovo neva neteisėtų veiksmų, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai patyrė turtinę žalą, kurią atsakovas privalo atlyginti. Pažymėjo, kad teismai, formuodami praktiką bylose dėl turtinės žalos atlyginimo, ne kartą yra konstatavę, jog nuostoliai turi būti realūs. Turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. Pareiškėjai nepateikė jokių pagrįstų įrodymų apie patirtą turtinę žalą. Pareiškėjai skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais ir jo nemotyvavo. Atsakovas nepripažįsta, kad Administracija netinkamai veikė vykdydama jai priskirtas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo procese, jog pažeisdama teisės aktų reikalavimus nuo 2002 metų ginčo teritorijoje nesuformavo pareiškėjams žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui. Ginčo teritorija, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, nėra laisva, ji yra užstatyta statiniais, todėl yra valstybės išperkama ir pareiškėjams negražintina. Atsakovo teigimu, žala, kurią įvardija pareiškėjai, galimai atsirado tik dėl pačių pareiškėjų kaltės, dėl nuosavybės teisių proceso vilkinimo, dėl jų neapsisprendimo, valios neišreiškimo bei inicijuotų teisminių procesų, kurie vyksta nuo 2000 metų.

16Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Ramuva“ atstovas teismo posėdyje su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis adresu: ( - ) mieste yra užstatytas statiniais ir pagal nuomos sutartis išnuomotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jis nėra laisvas, todėl negrąžintinas pareiškėjams.

17II.

18Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

19Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad buvęs žemės savininkas L. J. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis Panevėžio mieste valdė 33,5608 ha žemės, pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės į 25,4744 ha turėtos buvusio savininko žemės, liko neatkurtos nuosavybės teisės į 8,0864 ha žemės.

20Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei jį detalizuojančios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 nuostatomis, Konstitucinio Teismo nutarimais, nagrinėjamu klausimu suformuota teismų praktika bei nurodė, kad Atkūrimo įstatymo bei Tvarkos nuostatomis funkcija nustatyti laisvos (neužstatytos) žemės plotus bei juose suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra miesto teritorijoje priskirta miesto savivaldybės administracijai. Pareiškėjai pretenduoja atkurti natūra nuosavybės teises į vieną iš L. J. D. iki nacionalizacijos priklausiusių žemės sklypų - 0,5404 ha žemės sklypą, esantį adresu: ( - ) mieste, pagal pareiškėjų pateiktą ginčo teritorijos schemą Nr. 1. Panevėžio miesto valdyba 1996 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 288v remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka bei sklypų patvirtinimo komisijos 1996 m. birželio 27 d. ir 1996 m. liepos 11 d. protokolais nustatė sklypo ( - ), ribas ir apytikslį plotą - 0,51 ha. Šis žemės sklypas, esantis adresu: ( - ), 1997 m. gruodžio 17 d. įregistruotas Apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 352ž pagrindu, Lietuvos Respublikos vardu, nustatyta naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas komercinės paskirties objektų teritorija, užstatyta 0,5104 ha teritorija, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad ginčijama teritorija yra užstatyta statiniais, šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjai. Ginčo teritorija, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra išnuomota tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Šiuo metu nėra parengto ar rengiamo žemės sklypo, esančio adresu: ( - ), detaliojo plano. Administracijos darbo grupės teritorijų planavimo ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo klausimams spręsti 2015 m. rugpjūčio 4 d. posėdyje buvo nutarta rengti teritorijos, esančios adresu: ( - ), detalųjį planą, įtraukiant į 2015 metų planuojamųjų rengti teritorijų planavimo dokumentų sąrašą. Detaliuoju planu bus nustatyta kokio dydžio žemės sklypai reikalingi jame esančių statinių aptarnavimui ir eksploatacijai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai taip pat pretenduoja atkurti natūra nuosavybės teises ir į žemės sklypą 0,1443 ha ploto, besiribojantį šiaurinėje pusėje su žemės sklypu, esančiu adresu: ( - ), pagal pareiškėjų pateiktą ginčo teritorijos schemą Nr. 2.

21Teismas nustatė, kad ginčijama teritorija nėra detaliai suplanuota. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. liepos 15 d. priėmė įsakymą Nr. A-641„ Dėl žemės sklypo (šalia ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pavedimų Architektūros ir urbanistikos skyriui“, kuriuo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Planavimo tikslas yra suformuoti valstybinės žemės sklypą esamoms susisiekimo komunikacijoms, t. y. Panevėžio miesto gyventojų bendroms reikmėms naudotis automobilių stovėjimo aikštele. NŽT prie ŽŪM Panevėžio skyrius, gavęs 2015 m. liepos 29 d. Panevėžio miesto savivaldybės prašymą pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, vadovaudamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 2015 m. rugpjūčio 4 d. išdavė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Administracija 2015 m. lapkričio 5 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 22-1508 dėl žemės sklypo (šalia ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo. Pareiškėjai ginčija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. A-641, kaip neteisėtą, nes, jų nuomone, yra keičiamas ginčo teritorijos, kuri pagal 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas nebuvo priskirta valstybės išperkamai, statusas. Teismas pažymėjo, kad Administracija vykdo nustatytas savarankiškas savivaldybės funkcijas ir sprendžia kokioms miesto teritorijoms reikia rengti detaliuosius ar specialiuosius planus. Ginčo teritorija nėra detaliai suplanuota, žemės sklypas yra formuojamas prie esamos ir visuomenės poreikiams naudojamos jau įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Šios teritorijos naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, todėl ji laikytina užstatyta, valstybės išperkama ir natūra negražintina, todėl pareiškėjų teiginį, kad minėtų įsakymu yra keičiamas ginčo teritorijos statusas, vertino kaip nepagrįstą, sprendė, kad pareiškėjų nurodytais argumentais panaikinti skundžiamą įsakymą nėra pagrindo. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad žemės sklypas, esantis adresu: ( - ), yra užstatytas statiniais, teritorija į šiaurę nuo minėto sklypo, pažymėta pareiškėjų pateiktoje schemoje Nr. 2, užimta automobilių stovėjimo aikštele, todėl ginčo teritorija, į kurią pretenduoja pareiškėjai atkurti nuosavybės teises, negali būti traktuojama kaip laisva, ji naudojama statiniams, pastatams eksploatuoti, dėl ko atitinka valstybės išperkamos žemės kriterijus ir, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, priskiriama valstybės išperkamai žemei. Todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nuosavybės teisės natūra į šią teritoriją negali būti atkuriamos.

22Teismas konstatavo, kad pareiškėjų reikalavimai įpareigoti Administraciją suformuoti bei patvirtinti 0,5104 ha žemės sklypą, esantį adresu: ( - ), pagal ginčo teritorijos schemą Nr. 1, ir suformuoti bei patvirtinti 0,1443 ha žemės sklypą pagal ginčo teritorijos schemą Nr. 2 nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimui, įpareigoti NŽT prie ŽŪM, savivaldybės administracijos direktoriui suformavus bei patvirtinus minėtus žemės sklypus, priimti sprendimus įstatymo nustatyta tvarka atkurti L. J. (po mirties), G. M. (po mirties) bei E. P. (po mirties) nuosavybės teises natūra bei panaikinti Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. A-641 yra nepagrįsti, todėl jų netenkino.

23Teismas dėl pareiškėjų reikalavimo atlyginti žalą nurodė, kad nagrinėjamu atveju turtinės žalos atsiradimo faktas turi būti konstatuojamas nustačius pareiškėjų nurodytus valdžios institucijų (šiuo atveju - Administracijos ir NŽT prie ŽŪM) neteisėtus veiksmus, pareiškėjų patirtus nuostolius ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjų patirtų nuostolių. Remdamasis bylos medžiaga bei ginčui aktualiomis teisės normomis, teismas konstatavo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija, spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams į ginčo teritoriją klausimą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Teismas taip pat pažymėjo, kad NŽT prie ŽŪM neatsisakė ir neatsisako atkurti nuosavybės teises pareiškėjams, atlyginant jiems už valstybės išperkamą žemę Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytu būdu, todėl spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams į ginčo teritoriją klausimą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nenustačius Administracijos ir NŽT prie ŽŪM neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš privalomų sąlygų civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, atmestini pareiškėjų reikalavimai priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

24III.

25Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

26Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, kad šioje byloje keliami reikalavimai ir reikalavimai anksčiau išnagrinėtose bylose yra tapatūs, o ankstesnėse bylose nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais. Teismo argumentai, kad ginčo teritorija yra priskirta valstybės išperkamai, nes sklypas Nr. 1 yra užstatytas statiniais, o sklypas Nr. 2 formuojamas prie jau esamos ir visuomenės poreikiams naudojamos automobilių parkavimo aikštelės, nėra pakankami tai pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 9 d. nutartyje konstatavo, kad ginčo teritorija Nr. 1 nėra priskirta valstybės išperkamai, todėl jeigu pretendentai pageidauja atkurti nuosavybės teises į ją, jos turi būti atkuriamos. Jeigu žemė priskirta valstybės išperkamai, tai Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka per 6 mėnesius turėjo būti priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises kitais įstatyme nustatytais būdais. Šioje nutartyje taip pat pasisakyta, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalies ir 6.559 straipsnio nuostatos nedraudžia atkurti nuosavybės teises į išnuomotus žemės sklypus, jeigu jie nepriskirti valstybės išperkamai žemei. Šiuo atveju ginčo teritorija nėra priskirta valstybės išperkamai. Nors ginčo sklypas ir yra užstatytas statiniais, priklausančiais kitiems subjektams ir išnuomotas iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, tačiau nelaikytinas užstatytu ir nėra priskirtas išperkamam Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi sklypas yra teritorijoje, kuri nėra detaliai suplanuota.

27Teismas, remdamasis nepagrįstomis sprendime padarytomis išvadomis nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą įsakymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 0,1443 ha ginčo teritorija Nr. 2 nesuplanuota nei detaliuoju, nei specialiuoju planais, bendrajame miesto plane jai nustatyta komercinė paskirtis. Teritorija nelaikytina užstatyta, nes nėra tai patvirtinančio teisinio pagrindo, jog teritorijoje yra statinys, kurio eksploatacijai naudojamas žemės sklypas. Todėl byloje nebuvo pateikta jokio teisinio pagrindo šią teritoriją priskirti visuomenės poreikiui ar statiniams eksploatuoti. Reikalavimo dėl šios teritorijos anksčiau išnagrinėtose bylose pareikšta nebuvo.

28Pareiškėjai pažymi, kad nei viena teritorija negalėjo būti pripažinta valstybės išperkama net ir teismo sprendime nurodytam aiškinimui, nes iš byloje esančių duomenų aplinkybėms nustatyti nebuvo pagrindo. Savivaldybė informaciją pareiškėjams pateikė tik 2015 m. rugpjūčio 11 d., todėl toks informacijos pateikimo terminas neatitinka protingumo kriterijaus, todėl atsakovo veiksmai negali būti pripažinti teritorijos statuso – laisva (neužstatyta) žemė – pakeitimo teisėtu pagrindu. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad atsakovai, spręsdami nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams klausimą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimas į ginčo teritoriją turėjo būti atliekamas Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjai valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškė 2003 m. kovo 30 d. pateikdami prašymą. Nuosavybės teisės atkurtos į 2003 m. rugsėjo 19 d. sprendimu vertybiniais popieriais, nuo 2004 m. iki 2012 m. nuosavybės teisės atkurtos į 25 sklypus, tai patvirtina, kad atsakovai sąmoningai vilkino nuosavybės teisių atkūrimą į ginčo teritoriją ne tik natūra, bet ir kitais įstatyme nustatytais būdais. Jeigu ginčo teritorija būtų pagrįstai priskirta valstybės išperkamai, NŽT prie ŽŪM dar 2003–2004 metais turėjo priimti sprendimą, neatsižvelgiant į pareiškėjų valią, atlyginti pareiškėjams už išperkamą turtą Atkūrimo įstatymo nustatytais būdais.

29Pareiškėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad pirminiame skunde teismo prašė nustačius, kad nežymiai praleistas terminas reikalavimams pareikšti, jį atnaujinti, atsakovai prašė taikyti senaties terminą pareiškėjų reikalavimui dėl žalos priteisimo, tačiau teismas šiuo klausimu nepasisakė.

30Atsakovai Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir Panevėžio miesto savivaldybė, atstovaujama Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, atsiliepimuose į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepimuose į pareiškėjų skundą nurodytais argumentais.

31Atsakovai papildomai nurodė, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais dėl prejudicijos ir tapatumo, bei teisės aiškinimo ir taikymo nagrinėjamam teisiniam santykiui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visos sąlygos pripažinti anksčiau išnagrinėtose administracinėje ir civilinėje bylose teismų nustatytus faktus prejudiciniais šioje nagrinėjamoje byloje. Atsakovų teigimu, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas sprendimu nustatęs, jog ginčo teritorija priskirta valstybės išperkamai, todėl nuosavybės teisės pareiškėjams į ją negali būti atkurtos natūra, priėjo nepagrįstos išvados. Byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl galimybės formuoti bei atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypą, esantį adresu: ( - ) mieste, ir į 0,1443 ha ploto žemės sklypą, esantį minėto žemės sklypo šiaurinėje pusėje pagal pareiškėjų teismui pateiktas ginčo teritorijos schemas bei dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. A-641 „Dėl žemės sklypo (šalia ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pavedimų Architektūros ir urbanistikos skyriui“ teisėtumo ir pagrįstumo. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Pažymi, kad remiantis teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį, o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tais atvejais kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas.

32Pareiškėjai pretenduoja atkurti natūra nuosavybės teises į vieną iš L. J. D. iki nacionalizacijos priklausančių žemės sklypų - 0,5404 ha žemės sklypą, esantį adresu: ( - ) (pagal pateiktą schemą Nr. 1). Ginčijama teritorija užstatyta statiniais, kurie nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, šią aplinkybę patvirtina byloje esanti medžiaga. Taip pat iš teismų sprendimų matyti, kad ginčo teritorija, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra išnuomota tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nuomos sutartys teismų sprendimais nepanaikintos. Tuo tarpu teritorija į šiaurę nuo minėto sklypo (pažymėta pareiškėjo schemoje Nr. 2), užimta automobilių stovėjimo aikštele, kuri yra išklota trinkelėmis, atvykę apsipirkti į parduotuves, maitinimo įstaigas, gyventojai šioje aikštelėje stato automobilius, ir ši aikštelė naudojama statiniams eksploatuoti. Todėl teritorija, į kurią pretenduoja pareiškėjai atkurti nuosavybės teises, negali būti traktuojama kaip laisva, nes ji naudojama statiniams eksploatuoti, dėl ko atitinka valstybės išperkamos žemės kriterijus ir, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, priskiriama valstybės išperkamai žemei. Todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nuosavybės teisės natūra į minimas teritorijas negali būti atkuriamos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo teritorija priskirta valstybės išperkamai, ji negali būti traktuojama kaip laisva ir, kad nuosavybės teisės pareiškėjams į ją negali būti atkurtos natūra.

33Teismas taip pat pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. A-641 „Dėl žemės sklypo (šalia ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pavedimų Architektūros ir urbanistikos skyriui“. Panevėžio miesto savivaldybės administracija vykdo įstatymo nustatytas savarankiškas savivaldybės funkcijas ir sprendžia kokiomis miesto teritorijoms reikia rengti detaliuosius ar specialiuosius planus. Ginčo teritorija (pagal pareiškėjo pridėtą schemą Nr. 2) nėra detaliai suplanuota, žemės sklypas yra formuojamas prie esamos ir visuomenės poreikiams naudojamos jau įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Šios teritorijos naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, ji laikytina užstatyta, valstybės išperkama ir natūra negrąžintiną, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą. Pareiškėjų apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.

34Atsakovai NŽT prie ŽŪM ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT prie ŽŪM, pateiktame atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti jį nėra pagrindo.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV.

37Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo suformuoti žemės sklypus ir atkurti pareiškėjams nuosavybės teises į juos natūra, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. A-641 „Dėl žemės sklypo (šalia ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pavedimų Architektūros ir urbanistikos skyriui“ teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

38Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

39Pareiškėjai skunde teismui prašė įpareigoti Administraciją suformuoti bei patvirtinti 0,5104 ha žemės sklypą, esantį adresu: ( - ), pagal ginčo teritorijos schemą Nr. 1 bei 0,1443 ha žemės sklypą pagal ginčo teritorijos schemą Nr. 2 nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimui, įpareigoti NŽT prie ŽŪM Administracijos direktoriui suformavus bei patvirtinus minėtus žemės sklypus, priimti sprendimus įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises natūra, panaikinti Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. A-641 „Dėl žemės sklypo (šalia ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pavedimų Architektūros ir urbanistikos skyriui“ bei priteisti pareiškėjams turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjų teigimu, žemės sklypams, kuriuos skunde prašoma suformuoti, detalieji ar specialieji planai nėra patvirtinti, ji negali būti laikoma užstatyta, todėl žemė negali būti priskirta valstybės išperkamai, visuomenės poreikis ginčo sklypams yra išnykęs dėl pasikeitusių aplinkybių, jokių kliūčių suformuoti ir patvirtinti pareiškėjų nurodytus žemės sklypus jų pageidaujamoje vietoje nėra. Skundžiamu Administracijos įsakymu yra keičiamas ginčo teritorijos, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas nebuvo priskirta valstybės išperkamai, statusas, todėl jis naikintinas. Kadangi atsakovai vilkina nuosavybės teisių atkūrimą grąžinant žemės sklypus natūra, dėl to pareiškėjai patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti.

40Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčo teritorija, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra užstatyta statiniais, todėl žemės sklypai negali būti traktuojami kaip laisvi, žemė naudojama statiniams ir pastatams eksploatuoti, dėl to atitinka valstybės išperkamos žemės kriterijus ir pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas yra priskiriama valstybės išperkamai, o pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės natūra į ginčo teritoriją negali būti atkuriamos. Teismas sprendė, kad teritorijų planavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, nagrinėjamu atveju ginčo teritorija nėra detaliai suplanuota, skundžiamu įsakymu nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo (šalia ( - )) formavimo ir pertvarkymo projektą, sklypas formuojamas prie esamos ir visuomenės poreikiams naudojamos įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, teritorijos naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, teritorija laikytina užstatyta, valstybės išperkama ir natūra negrąžintina, todėl pareiškėjų teiginius, kad skundžiamu įsakymu yra keičiamas ginčo teritorijos statusas, vertino kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą. Nenustatęs neteisėtų atsakovų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese, pareiškėjų reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė.

41Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nustatytų aplinkybių vertinimu ir teigia, kad nors ginčo sklypai yra iš dalies užstatyti kitiems asmenims priklausančiais statiniais, žemės sklypas išnuomotas iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, tačiau ginčo teritorijos detaliuoju planu nėra suplanuotos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčo sklypams nustatytas konkretus visuomenės poreikis ir ji priskiriama valstybės išperkamai, atitinkamai nėra jokių kliūčių suformuoti pareiškėjų pageidaujamus sklypus ir atkurti nuosavybės teises į juos natūra. Tais pačiais argumentais, pareiškėjų teigimu, teismas turėjo panaikinti ir skundžiamą Administracijos įsakymą. Kadangi atsakovai vilkina nuosavybės teisių atkūrimo procesą pareiškėjams, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, todėl nepagrįstai nepriteisė prašomos žalos. Pareiškėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad skunde prašė, nustačius nežymius reikalavimo pateikimo praleidimo terminus, juos atnaujinti, atsakovai teigė, kad terminas skundui dėl Administracijos 2015 m. liepos 15 d. įsakymo paduoti praleistas, tačiau teismas dėl to nepasisakė.

42Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei ginčo santykių kvalifikavimu ir nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, atsako į pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus.

43Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis klausimas, kylantis šioje byloje, yra tai, ar žemė, kurioje pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovą Administraciją suformuoti jiems sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra turėtoje vietoje, yra laisva (neužstatyta) žemė Atkūrimo įstatymo prasme. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčijamai teritorijai, kurioje pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovus suformuoti jų pageidaujamus žemės sklypus ir atkurti jiems nuosavybės teises į juos natūra, detalieji planai nėra parengti. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas bei patvirtina byloje esantys įrodymai, pareiškėjų prašomi suformuoti ginčo sklypai yra užstatyti statiniais, šios aplinkybės, be kita ko, neneigia ir apeliaciniame skunde pripažįsta ir pareiškėjai.

44Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant analogiško ar panašaus pobūdžio bylas ir aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą, - kad žemė yra išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra nurodyta, kad „detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. Aiškinant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte“ (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7–276–04; Administracinių teismų praktika, 2004, Nr. 5, p. 151-177).

45Administracinėje byloje Nr. A11 – 263 ‑ 03 LVAT teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad „aiškinant šią įstatymo normą pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamuose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog pašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pav. toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte. Tais atvejais kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas“ (Administracinių teismų praktika, 2005, Nr. 8, p. 497, taip pat žr., pvz., 2010 m. vasario 1 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-305/2010).

46Kaip jau buvo minėta, teritorijai, kurioje pareiškėjai pageidauja suformuoti jiems žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, detalusis planas nėra parengtas, tačiau žemė yra užstatyta statiniais ir šią aplinkybę pripažįsta pareiškėjai, dalis žemės sklypo yra išnuomota tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nuomos sutartys yra galiojančios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo teritorija, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, negali būti vertinama kaip laisva (neužstatyta), todėl atitinka valstybės išperkamos žemės kriterijus, todėl remiantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nuosavybės teisės natūra į ginčo teritoriją negali būti atkuriamos.

47Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamu Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. A-641 Administracija, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis ir įgyvendindama savarankiškas savivaldybių funkcijas, be kita ko, ir teritorijų planavimo, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinius, sprendžia dėl detaliųjų ar specialiųjų planų rengimo miesto teritorijoms. Kadangi ginčo teritorija nėra detaliai suplanuota, skundžiamu įsakymu nuspręsta formuoti žemės sklypą prie esamos ir visuomenės poreikiams naudojamos įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, planuojamos teritorijos naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, todėl žemė laikytina užstatyta, valstybės išperkama ir natūra negrąžintina, atitinkamai nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiamas Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. A-641 yra neteisėtas arba juo keičiamas ginčo teritorijos statusas, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti pareiškėjų skunde nurodytais argumentais.

48Teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo vykdomas, NŽT prie ŽŪM neatsisakė ir neatsisako atkurti pareiškėjams nuosavybės teises Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytu būdu, o nuosavybės teisių atkūrimo procesas užtruko, be kita ko, ir dėl pareiškėjų inicijuotų teisminių procesų, todėl nenustatęs privalomų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjų skundą atmetė.

49Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, kad teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjų prašymo nustačius, kad terminas reikalavimas pareikšti nežymiai praleistas, juos atnaujinti, bei su termino praleidimu susijusių atsakovų argumentų, kadangi, kaip nustatyta bylos medžiaga, teismas, spręsdamas pareiškėjų 2015 m. gruodžio 28 d. teisme gauto patikslinto skundo priėmimo dėl reikalavimo panaikinti Administracijos 2015 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. A-641 klausimą, konstatavo, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas, todėl teismo sprendime šiuo klausimu pasisakyti neturėjo pagrindo.

50Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir padarytas išvadas vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

51Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

53Pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.) ir E. R. apeliacinį skundą atmesti.

54Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

55Nutartis neskundžiama.