Byla e2A-951-340/2017
Dėl neišmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, dėl neišmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 577,98 Eur neišmokėtos draudimo išmokos, 70 Eur turto vertinimo išlaidų, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad jo transporto priemonė BMW X5, v.n ( - ) buvo apdrausta atsakovo bendrovėje Sausumos transporto priemonių draudimu su besąlygine 130,33 EUR dydžio išskaita, variantu „Su nusidėvėjimu“, vadovaujantis Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 017. 2015 m. liepos 22 d. buvo pavogti ieškovo automobilio abiejų pusių veidrodėlių stiklai. Dėl šio įvykio draudimo sutarties pagrindu ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl priklausančios draudimo išmokos sumokėjimo bei pateikė visus būtinus duomenis, reikalingus žalos dydžiui įvertinti. 2015 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas gavo atsakovo atsakymą dėl paskaičiuoto žalos dydžio, kuris įvertintas 256,42 Eur dydžio suma, o iš šios sumos dar buvo minusuojama Sausumos transporto priemonių draudimo polise Nr. TPD 112496 nurodyta 130,33 Eur išskaita, todėl galima draudimo išmoka sudarė tik 26,09 Eur. Nesutikdamas su draudimo išmokos dydžiu, ieškovas 2015 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į turto vertintoją E. L. nustatyti vertinamo automobilio atstatymo kaštus 2015 m. liepos 22 d. datai. Turto vertintojas pateikė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą su PVM sudaro 1 834,40 Eur. Ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą, pateikdamas Vertinimo ataskaitą ir prašydamas šiuo pagrindu perskaičiuoti žalos dydį bei išmokėti rinkos kainomis pagrįstą draudimo išmoką, tačiau atsakovas tą padaryti atsisakė. Ieškovas su atsakovo apskaičiuotos draudimo išmokos dydžiu nesutinka, kadangi automobilis buvo apdraustas rinkos verte įvykio dienai, o tai reiškia, kad draudiko pareiga atlyginti dokumentais patvirtintas atlikto arba numatomo remonto išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių rinkos vertei, kokia ji buvo draudiminio įvykio metu, atkurti, atsižvelgiant į jų nuvertėjimą, tačiau atsakovo apskaičiuota draudimo išmoka akivaizdžiai prieštarauja faktinei keistų detalių ir darbo sąnaudų rinkos vertei.
  3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko.
  4. Pažymėjo, jog nurodytą įvykį pripažinus draudiminiu, vagystės metu transporto priemonei padarytos žalos dydis buvo įvertintas 256,42 Eur suma. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota kompiuterine „Audatex“ programa. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos punkte 4 numatyta, kad transporto priemonės vertinamos naudojantis šalyje įteisinta vertinimo metodika ir informacine medžiaga, tarp jų ir EUROTAX, AUDATEX ir DAT kompiuterinėmis programomis. Remonto sąmatą atsakovas sudarė vadovaudamasis Taisyklių 11.8. punktu. Akivaizdu, kad ieškovui buvo žinomas Taisyklių 11.8. punktas ir transporto priemonei padarytos žalos skaičiavimo metodika bei aplinkybė, kad trečiųjų asmenų pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis atsakovas yra įpareigotas vadovautis tik tuo atveju, jeigu atsakovo partnerių remonto įmonės atsisakytų remontuoti transporto priemonę. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas nuolat komunikavo su ieškovu vis primindamas, kad atlygintinos žalos dydis gali būti koreguojamas tik ieškovui pateikus remonto faktą įrodančius dokumentus, t.y. su atsakovu suderinus remonto darbų sąmatą prieš transporto priemonės remontą bei pateikus atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą už faktiškai atliktus remonto darbus. Ieškovo A. S. pateiktos turto vertintojo kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. L150827 2 punkte 4 pažymėta, kad: Vertinama transporto priemonė apžiūrai pateikta suremontuota. Sugadinimai užfiksuoti pagal užsakovo pateiktą medžiagą ir paaiškinimus. Akivaizdu, kad ieškovas atliko transporto priemonės remontą, t.y. veidrodžių stiklų keitimą, tačiau atsakovui nepateikė ir iki šiol nėra pateikęs transporto priemonės faktines remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų. Dėl to atsakovui nekilo pareiga vadovautis ieškovo pateikta turto vertintojo kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita kuri, akivaizdu, buvo atlikta jau po faktinio transporto priemonės remonto. Ieškovo 70 EUR išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu – neatlygintinos, nes tam nėra teisinio pagrindo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo A. S. atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, naudai 100 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.
  2. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovui įvykį pripažinus draudiminiu, vagystės metu transporto priemonei padarytos žalos dydis buvo įvertintas 256,42 EUR suma. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota kompiuterine „Audatex“ programa, tą leidžia Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 4 p. Šiuo atveju sąmatą sudarė atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 11.8. p. Ieškovas prieš sudarant draudimo sutartį, su draudimo liudijime nurodytų taisyklių sąlygomis buvo supažindintas, draudimo sutartyje yra nurodyta, kad taisyklių kopiją gavo, taigi ieškovui buvo žinomas (turėjo būti žinomos) Taisyklių 11.8. p., padarytos žalos skaičiavimo metodika.
  3. Ieškovas atliko transporto priemonės remontą, t.y. veidrodžių stiklų keitimą, tačiau atsakovui nepateikė ir iki šiol nėra pateikęs transporto priemonės faktines remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų. Pateikta turto vertintojo E. L. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L150827, buvo atlikta jau po faktinio transporto priemonės remonto.
  4. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad remontuojant ir vertinant padarytą žalą buvo kviečiamas atsakovo atstovas, arba jam nustatyta tvarka būtų pranešta. Iš to daroma išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimus (LR CPK 178 str.), dėl ko ieškinys negali būti tenkinamas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai

8

  1. Ieškovas A. S. pateiktu apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2016 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti; priteisti apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos apeliacinio skundo argumentus:
    1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamais motyvais, jog ieškovas prieš sudarant draudimo sutartį, su draudimo liudijime nurodytų taisyklių sąlygomis buvo supažindintas, draudimo sutartyje yra nurodyta, kad taisyklių kopiją gavo, taigi ieškovui buvo žinoma. Tai, kad ieškovas pasirašydamas draudimo sutartį buvo supažindintas su padarytos žalos skaičiavimo metodika, nesąlygoja, kad ieškovas visais atvejais turi sutikti su atsakovo paskaičiuotu žalos dydžiu, nors šis ir neatspindi realių rinkos kainų bei nekompensuoja konkrečių ieškovo praradimų, atsiradusių dėl draudžiamojo įvykio (vagystės);
    2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą nepagrįstai nevertino pačios žalos dydžio bei nepagrįstai neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių realų ieškovo patirtos žalos dydį;
    3. A. S. 2015 m. lapkričio 17 d. sutiko dėl neginčytinos draudimo išmokos, t.y. 126,09 Eur sumokėjimo, tačiau, kaip buvo nurodyta ieškinyje, ši suma neatspindi realios ieškovo patirtos žalos dydžio, todėl iš esmės nesutiktina, kad atsakovas yra tinkamai įvykdęs prievolę išmokėti draudimo išmoką už įvykusį draudžiamąjį įvykį. Atsakovo apskaičiuota draudimo išmoka akivaizdžiai prieštarauja faktinei rinkos vertei;
    4. Kaip papildomą įrodymą, pagrindžiantį, kad draudikas netinkamai apskaičiavo ieškovo patirtos žalos dydį, ieškovas pateikė ir UAB „Krasta Auto Vilnius" duomenis, pagal kuriuos matyti, kad vienas reikiamo modelio kairės pusės veidrodžio korpusas kainuoja 709,82 Eur, o tos pačios pusės veidrodžio stiklas kainuoja 462,63 Eur, taigi iš viso vienos pusės automobilio veidrodėlio komplektas rinkoje kainuoja 1172,45 Eur. Taigi, akivaizdu, jog priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas šių įrodymų taip pat tinkamai neįvertino;
    5. Atsakovas, apskaičiuodamas ieškovui tenkančią draudimo išmoką, šiuo atveju taip pat neapžiūrėjo ieškovo transporto priemonės, o vadovavosi tomis pačiomis fotonuotraukomis, kurios buvo pateiktos ir nepriklausomam turto vertintojui E. L. bei rėmėsi analogiškais duomenimis (transporto priemonės identifikavimo numeriu, pagaminimo metais ir pan. parametrais). Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių turto vertinimo ataskaitos atitiktį įstatymo reikalavimams, bei įrodymų, pagrindžiančių turto vertės nustatymo nepagrįstumą;
    6. Atsakovo pateiktas draudimo išmokos paskaičiavimas, paremtas vien tik kompiuteriniu modeliu „Audatex“, sudarytas realiai nepagrindžiant keistinų autodetalių kainų rinkos verte, laikytinas mažiau patikimu nei atestuoto turto vertintojo parengta ataskaita, kurioje remiamasi kelių šaltinių duomenimis. Byloje esantys įrodymai paneigia atsakovo žalos apskaičiavimo pagrįstumą ir atitiktį rinkos kainoms, kadangi atsakovo pateiktas žalos įvertinimas prieštarauja ne tik nepriklausomo vertintojo pateiktai ataskaitai;
    7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas, neva, neinformavo atsakovo apie planuojamą transporto priemonės įvertinimą, kadangi ieškovas A. S. tiek teismo posėdžio metu, tiek ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (ginčo šalių susirašinėjimas el. paštu) yra pagrindęs, kad atsakovas buvo informuotas, jog A. S. nesutinka su paskaičiuota draudimo išmoka, kad už tokią sumą neįmanoma sutvarkyti transporto priemonės bei apie tai, kad ketina kreiptis dėl realios žalos dydžio nustatymo.
  2. Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“, pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos atsiliepimo argumentus:
    1. Ieškovas, sudarydamas draudimo sutartį, su Taisyklėmis buvo supažindintas, jų kopiją gavo;
    2. Draudimo variantas „Su nusidėvėjimu“ pagal Taisyklių 6.1.2. p. reiškia, kad apskaičiuojant žalos dydį keičiamų detalių kainos skaičiuojamos neoriginalių arba naudotų detalių rinkos kainomis, ne didesnėmis nei naujų originalių detalių kaina išskaičiavus nusidėvėjimą, o remonto įmonę parenka BTA;
    3. Vertinant Taisyklių nuostatas, akivaizdu, kad šalys išreiškė valią draudimo išmoką skaičiuoti pagal konkretaus autoserviso sąmatą - remonto pasiūlymą, turintį ofertos reikšme (LR CK 6.167 str.) ir remonto išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl konkrečiam autoserviso pasiūlymui, remonto išlaidas pagrindžiantiems dokumentams, o ne kitiems išmokos dydžio skaičiavimo būdams privaloma teikti pirmenybe. Ieškovas į atsakovo pasiūlytus autoservisus nesikreipė, transporto priemonės veidrodėlius pakeitė savarankiškai; bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad juos buvo įsigijęs anksčiau. Transporto priemonės veidrodėlių/stiklų įsigijimo, kartu ir realių turėtų išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų, bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė;
    4. Pažymėtina, kad kartu su ieškiniu pateikti susirašinėjimai el. paštu patvirtina aplinkybę (ją patvirtino ir ieškovas bylos nagrinėjimo metu), kad atsakovas nuolat bendravo su ieškovu vis primindamas, kad atlygintinos žalos dydis (apskaičiuotas draudimo išmokos dydis pagal Taisyklių 11.8. p.) gali būti koreguojamas tik ieškovui pateikus remonto faktą įrodančius dokumentus, t.y. su atsakovu suderinus remonto darbų sąmatą prieš transporto priemonės remontą bei pateikus atsakovui PVM sąskaitą - faktūrą už faktiškai atliktus remonto darbus;
    5. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų Vilniaus apygardos teismo išnarinėtų bylų ratio decidendi nesutampa su Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtos civ. bylos Nr. 2-4120-235/2016 aplinkybėmis, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo jomis remtis.
    6. Pirmosios instancijos teismas 2016-03-15 sprendime pagrįstai konstatavo, kad pagal draudimo sutarties nuostatas ieškovui priklausiusią draudimo išmoką atsakovas jau yra išmokėjęs.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

10

  1. Apeliacinis skundas atmetamas.
  2. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
  3. Byloje nustatyta, jog ieškovas A. S. ir atsakovė „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, 2014 m. rugsėjo 26 d. sudarė lengvojo automobilio BMW X5, v.n. ( - ) draudimo sutartį. Minėtos draudimo sutarties pagrindu 2014 m. rugpjūčio 26 d. buvo išduotas Sausumos transporto priemonių draudimo liudijimas/polisas Nr. TPD 112496 (b.l.11-20). 2015 m. liepos 22 d. buvo pavogti ieškovo automobilio abiejų pusių veidrodėlių stiklai. Dėl šio įvykio draudimo sutarties pagrindu ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl priklausančios draudimo išmokos sumokėjimo. 2015 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas gavo atsakovės atsakymą el. paštu dėl paskaičiuoto žalos dydžio, kuris buvo įvertintas 256,42 Eur dydžio suma, o iš šios sumos buvo minusuojama Sausumos transporto priemonių draudimo polise Nr. TPD 112496 nurodyta 130,33 Eur išskaita. Nesutikdamas su draudimo išmokos dydžiu ieškovas 2015 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į turto vertintoją E. L. nustatyti vertinamo automobilio atstatymo kaštus 2015 m. liepos 22 d. datai. Turto vertintojas pateikė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad Transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą su PVM sudaro 1 834,40 Eur. Ieškovas parkartotinai kreipėsi į atsakovę, pateikdamas Vertinimo ataskaitą ir prašydamas šiuo pagrindu perskaičiuoti žalos dydį bei išmokėti rinkos kainomis pagrįstą draudimo išmoką, tačiau atsakovė tą padaryti atsisakė. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1 577,98 Eur neišmokėtos draudimo išmokos, 70 Eur turto vertinimo išlaidų, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ieškovas prieš sudarant draudimo sutartį, su draudimo liudijime nurodytų taisyklių sąlygomis buvo supažindintas, draudimo sutartyje yra nurodyta, kad taisyklių kopiją gavo, taigi ieškovui buvo žinomas (turėjo būti žinomos) Taisyklių 11.8. p., padarytos žalos skaičiavimo metodika. Teismas pažymėjo, jog ieškovas atliko transporto priemonės remontą, t.y. veidrodžių stiklų keitimą, tačiau atsakovei nepateikė ir iki šiol nėra pateikęs transporto priemonės faktines remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų. Be to, ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad remontuojant ir vertinant padarytą žalą buvo kviečiamas atsakovo atstovas, arba jam nustatyta tvarka būtų pranešta.
  5. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad prieš sudarydamas draudimo sutartį, jis buvo supažindintas su draudimo liudijime nurodytų taisyklių sąlygomis. Ieškovo teigimu, faktas, jog pasirašydamas draudimo sutartį jis buvo supažindintas su padarytos žalos skaičiavimo metodika, nesąlygoja, kad ieškovas visais atvejais turi sutikti su atsakovo paskaičiuotu žalos dydžiu, kadangi šis neatspindi realių rinkos kainų bei nekompensuoja konkrečių ieškovo praradimų, atsiradusių dėl draudžiamojo įvykio (vagystės). Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog draudimo sutarties specifika įpareigoja draudiką kitai šaliai - draudėjui tinkamai atskleisti standartines sutarties sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis. Draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006; kt.).
  7. Byloje nustatyta, jog ieškovui priklausanti transporto priemonė buvo apdrausta atsakovo bendrovėje Sausumos transporto priemonių draudimu (poliso Nr. TPD 112496), vadovaujantis Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 017, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog prieš sudarydamas draudimo sutartį, jis buvo supažindintas su draudimo liudijime nurodytų taisyklių sąlygomis, apeliantas nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų ar argumentų. Aplinkybę, jog apeliantui nebuvo žinomos Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 017, paneigia į bylą pateiktas Draudimo liudijimo polisas, kuriuo ieškovas patvirtino, jog prieš sudarant draudimo sutartį, su draudimo liudijime nurodytų taisyklių sąlygomis jis buvo supažindintas, jas suprato ir taisyklių kopiją gavo. Minėtą teiginį paneigiančių įrodymų apeliantas nei pirmosios instancijos teismas, nei su apeliaciniu skundu nepateikė. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neginčija apelianto teisės nesutikti su atsakovo paskaičiuotu žalos dydžiu, jeigu šis mano, kad jis yra nepagrįstas.
  8. Skunde apeliantas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai nevertino pačios žalos dydžio bei neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių realų ieškovo patirtos žalos dydį.
  9. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog Sausumos transporto priemonių draudimo variantas „Su nusidėvėjimu“ pagal Taisyklių 6.1.2. p. reiškia, kad apskaičiuojant žalos dydį keičiamų detalių kainos skaičiuojamos neoriginalių arba naudotų detalių rinkos kainomis, ne didesnėmis nei naujų originalių detalių kaina išskaičiavus nusidėvėjimą, o remonto įmonę parenka BTA. Šalių draudimo sutarčiai taikomų Taisyklių 11.7. p. numatyta, kad draudimo bendrovė įsipareigoja užtikrinti apgadintos transporto priemonės atitinkamos kokybės remontą BTA patvirtintoje remonto įmonėje, kurioje būtų atkurta transporto priemonė, buvusi prieš pat draudžiamąjį įvykį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovės pasiūlytus autoservisus, tačiau pavogtus draustus transporto priemonės veidrodėlius pakeitė savarankiškai. Byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovė bendradarbiavo su ieškovu, nurodydama, kad atlygintinos žalos dydis, kuris atsakovės buvo apskaičiuotas pagal Taisyklių 11.8. p., gali būti koreguojamas tik ieškovui pateikus remonto faktą įrodančius dokumentus, t.y. su atsakove suderinus remonto darbų sąmatą prieš transporto priemonės remontą bei pateikus atsakovei PVM sąskaitą - faktūrą už faktiškai atliktus remonto darbus. Tokių dokumentų atsakovei ieškovas nepateikė.
  10. Kartu su ieškiniu apeliantas pateikė 2015 m. rugsėjo 9 d. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L150827, kurioje nurodoma, kad transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą su PVM sudaro 1 834,40 Eur. Susipažinus su pateikta vertinimo ataskaita matyti, jog vertinama ieškovui priklausanti transporto priemonė apžiūrai buvo pateikta suremontuota, o sugadinimai užfiksuoti pagal užsakovo pateiktą medžiagą ir paaiškinimus. Be to, ataskaitoje pažymėta, kad nustatytos transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai yra preliminarūs ir gali skirtis nuo faktinių remonto kaštų, kurie būtų apskaičiuoti atliekant transporto priemonės remontą konkrečioje remonto įmonėje. Dėl išdėstyto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog turto vertintojo E. L. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L150827 buvo atlikta jau po faktinio transporto priemonės remonto. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms apelianto kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais negali būti remiamasi nustatant realų ieškovo patirtos žalos dydį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai plačiau nepasisakė dėl šių įrodymų.
  11. Skunde apeliantas taip pat nurodė, kad kaip papildomą įrodymą, pagrindžiantį, kad draudikas netinkamai apskaičiavo ieškovo patirtos žalos dydį, jis pateikė ir UAB „Krasta Auto Vilnius“ duomenis, pagal kuriuos matyti, kad vienas reikiamo modelio kairės pusės veidrodžio korpusas kainuoja 709,82 Eur, o tos pačios pusės veidrodžio stiklas kainuoja 462,63 Eur, taigi iš viso vienos pusės automobilio veidrodėlio komplektas rinkoje kainuoja 1172,45 Eur. Pasak apelianto, akivaizdu, jog priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas šių įrodymų taip pat tinkamai neįvertino.
  12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Taisyklių 11.3. punktas numato, kad nuostoliais dėl transporto priemonės ir jos dalių (papildomos įrangos) vagystės laikomi transporto priemonės ar jos dalių rinkos vertė draudžiamojo įvykio dieną, neviršijant draudimo sumos dydžio, išskaičius išskaitą, jeigu ji buvo numatyta draudimo sutartyje. Tuo tarpu Taisyklių 11.8. punkte nustatyta, kad jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, ne didesnius nei draudiko rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiai, ir draudiko nurodytus keičiamų detalių ir/ar dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir/ar dalis sumokėtų BTA. Kitų asmenų (nepriklausomų turto vertintojų, ne Draudiko rekomenduojamų remonto įmonių ir pan.) parengtais remonto kaštų apskaičiavimo dokumentais gali būti vadovaujamasi tik tais atvejais, kuomet Draudiko rekomenduojamos remonto įmonės atsisako atlikti apdraustos transporto priemonės remonto darbus. Akcentuotina, kad ieškovo pateiktuose duomenyse iš UAB „Krasta Auto Vilnius“, pateiktos naujų originalių reikiamo modelio kairės pusės veidrodžio korpuso ir tos pačios pusės veidrodžio stiklo kainos, o tai neatitinka Taisyklių 11.8 punkto.
  13. Pasak apelianto, atsakovės pateiktas draudimo išmokos paskaičiavimas, paremtas vien tik kompiuteriniu modeliu „Audatex“, sudarytas realiai nepagrindžiant keistinų autodetalių kainų rinkos verte, laikytinas mažiau patikimu nei atestuoto turto vertintojo parengta ataskaita, kurioje remiamasi kelių šaltinių duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.
  14. Pažymėtina, jog atsakovė draudimo išmoką apskaičiavo kompiuterine „Audatex“ programa. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos punkte 4 numatyta, kad transporto priemonės vertinamos naudojantis šalyje įteisinta vertinimo metodika ir informacine medžiaga, tarp jų ir EUROTAX, AUDATEX ir DAT kompiuterinėmis programomis. Minėta instrukcija yra patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir 2000-04-14 įsakymu Nr. 101. Instrukcijos 34 punkte numatyta, kad, skaičiuodamas remonto darbų išlaidas, transporto priemonių vertintojas taiko vidutinius remonto darbų įkainius, atitinkančius technologijos lygį, ir vadovaujasi gamyklų gamintojų rekomenduojamais laiko normatyvais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto pateiktoje Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. L150827 turto vertintojas E. L. taip pat nurodė, jog transporto priemonės remonto kaštai buvo apskaičiuoti taikant Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos skyriuje „Transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštų nustatymas“ aptarta metodika, tačiau, kaip jau minėta, turto vertintojas atliko transporto priemonės vertinimo ataskaitą jau po faktinio transporto priemonės remonto. Dėl išdėstytų aplinkybių atmestinas kaip neįrodytas apelianto teiginys, kad atsakovės atliktas draudimo išmokos paskaičiavimas laikytinas mažiau patikimu nei atestuoto turto vertintojo parengta ataskaita (CPK 178 straipsnis).
  15. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neinformavo atsakovės apie planuojamą transporto priemonės įvertinimą. Apelianto teigimu, tiek teismo posėdžio metu, tiek ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (ginčo šalių susirašinėjimas el. paštu) ieškovas yra pagrindęs, kad atsakovė buvo informuota, jog A. S. nesutinka su paskaičiuota draudimo išmoka, kad už tokią sumą neįmanoma sutvarkyti transporto priemonės bei apie tai, kad ketina kreiptis dėl realios žalos dydžio nustatymo.
  16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, sutinka, jog 2015-08-28 elektroniniu laišku ieškovas A. S. atsakovės atstovei J. K. nurodė: „< Už tokius pinigus sutaisyti mašiną neįmanoma. Aš ieškosiu servisą, kuris man galėtų sutvarkyti ir Jus informuosiu dėl išlaidų. >“. Nepaisant to, kaip jau nurodyta aukščiau, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų pateikęs atsakovei remonto faktą įrodančius dokumentus. Dėl išdėstyto, vien faktas, kad ieškovas informavo atsakovės atstovę apie ketinimą kreiptis dėl realios nustatymo, neatleidžia jo nuo pareigos pateikti draudikui tą įrodančius ir pagrindžiančius dokumentus.
  17. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
  18. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas byloje pateiktą apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  19. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  20. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai