Byla 3K-3-440/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutarties ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui P. N. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Radviliškio rajono notarų biuro notarė D. V., Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras ir Šiaulių apskrities viršininko administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė teismą 2001 m. balandžio 18 d. ieškovo ir atsakovo sudarytą nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atkūrimą perleidimo sutartį pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi.

6Ieškovas nurodė, kad šia sutartimi atsakovas perleido ieškovui teisę į 10 ha žemės – J. M., A. V., K. V. nekilnojamojo turto – nuosavybės teisės atkūrimą. Sutartį patvirtino Radviliškio rajono notarų biuro notarė D. V. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2003 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į šią žemę, perduodant jam neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 9,18 ha žemės sklypą. 2006 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus parengtas pažymas, teisės perleidimo sutartį ir kt., taikyti restituciją ir grąžinti valstybei dalį žemės sklypo. Prokuroras 2001 m. balandžio 18 d. nuosavybės teisių į nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimą perleidimo sutartį traktavo kaip neatlygintinį sandorį, tačiau tai buvo nuosavybės teisių pirkimo–pardavimo sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normose, reglamentuojančiose tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių teisių perdavimą kitam asmeniui, turto perleidimo sandorio nenumatyta, todėl vertinant, kad šalių sandoris buvo sudarytas, reikėtų remtis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Iki sandorio sudarymo, ieškovas su atsakovu susitarė, kad už teisių perleidimą sumokės atsakovui 7000 Lt. Atsakovas šią sumą sumokėjo dalyvaujant liudytojams. Ieškovas yra sąžiningas įgijėjas, jam nebuvo ir neturėjo būti žinoma, kad atsakovas neturi teisės į nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

8Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 2150 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 18,15 Lt, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Teismas konstatavo, kad ieškovas, sudarydamas teisės perleidimo sutartį, atsakovui sumokėtus pinigus turėjo įforminti bent paprastu pakvitavimu. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovui buvo perduoti pinigai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarime ,,Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ nustatyta, kad ūkininkai, tvarkantys apskaitą pagal paprastąją sistemą, pildo pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalą. Jame registruojamos visos pirkimo ir pardavimo operacijos, skolų susidarymas ir sumokėjimas. Šis žurnalas pakeičia kasos knygą. Tvarkoje nurodyta, kad ūkininkų pagal pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartis gautos piniginės sumos nurodomos sutartyse. Teismas nurodė, kad ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos registre pažymėta, kad iš banko 2001 m. balandžio 18 d. buvo paimta 7000 Lt, iš įrašo matyti, kad jie skirti žemės dokumentams pirkti, tačiau nenurodyta, kas šiuos pinigus ir kada gavo, įrašas ūkininko pajamų–išlaidų registracijos registre neatitinka keliamų reikalavimų ir neįrodo, kad 7000 Lt buvo sumokėta atsakovui. Teismas konstatavo, kad ieškovas jokiais įrodymais neįrodė, jog už teisės į žemę dokumentus jis atsakovui mokėjo pinigus. Taip pat neįrodyta, kad atsakovas iš tiesų būtų skambinęs ieškovui, siūlęs pirkti teisės į žemę dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu notarė paaiškino, kad ieškovo ir atsakovo sutartį ji patvirtino kaip neatlygintinę sutartį, tai nebuvo pirkimo–pardavimo sutartis, nes šalys šios sutarties sudarymo metu turėjo nurodyti kainą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas buvo žemėtvarkininkės S. D. suklaidintas, kuri, siekdama savanaudiškų tikslų, juo pasinaudojo. Teismas nurodė, kad ištirti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtino, kad atsakovas dalyvavo šioje veikoje tik notaro biure pasirašydamas sutartį.

10Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovo atsakovui 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei – 13,52 Lt pašto išlaidų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios apylinkės teismas, tinkamai surinkęs ir įvertinęs įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas.

11III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

131. Pirmosios instancijos netinkamai aiškino įstatymo leidėjo vartojamą sąvoką ,,teisės perleidimas“ ir nepagrįstai nustatė, kad teisės perleidimo sutartis pagal prigimtį yra neatlygintinė. Sandorio sudarymą reglamentavo ne bendrosios civilinės teisės normos, o specialus įstatymas – 1999 m. gegužės 13 d. įstatymas Nr. VIII-1181, kuriame nustatyta pagal šį įstatymą turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą asmenų galimybė notariškai patvirtinta sutartimi šią teisę perleisti. Šiuo įstatymu remdamiesi ieškovas ir atsakovas sudarė ir notariškai patvirtino teisės į nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad įstatymo leidėjo vartojama sąvoka ,,perleidimas“ yra apibendrinamoji, civilinėje teisėje reiškianti nuosavybės teisės perdavimą kitam asmeniui, taip pat vienas iš būdų įgyvendinti savininkui disponavimo teisę tiek už atlyginimą, tiek ir neatlygintinai (2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003, Teismų praktika 19, p. 69).

142. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė 1964 m. Civilinio kodekso 253 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad atsakovas nebuvo 10 ha žemės savininkas ir kad neturėjo teisės šios žemės parduoti. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes ginčijamu sandoriu buvo perleista ne nuosavybės teisė į žemę, o teisė į nuosavybės teisių atkūrimą.

153. Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, nustatytas CK 6.193 straipsnyje. CK normose nenustatyta turto perleidimo sandorio, todėl teismai turėjo nustatyti tikrąją sandorio prigimtį. Teismai nenagrinėjo tikrųjų sutarties ketinimų, o rėmėsi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.

164. Teismai netinkamai aiškino ir taikė pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas, neteisingai aiškino ir vertino šalių sudarytą sandorį kaip neatlygintinį. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo notarės pateiktų aiškinimų dėl sandorio esmės. Notarė nurodė, kad sudarydama sandorį vadovavosi specialiuoju įstatymu, kuriame nurodyta ,,turto perleidimo“ sąvoka. Dėl įstatymų leidėjo nurodytos ,,turto perleidimo“ sąvokos sutartyje nebuvo nurodyta kaina, sutartis įvardyta kaip teisių perleidimo. Be to, kainos nenurodymas sutartyje savaime nedaro šios sutarties negaliojančios (CK 6.313 straipsnis).

175. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 159 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu draudžiama nukrypti nuo parengiamųjų procesinių dokumentų, ir CPK 141 straipsnį, kuriame nustatyta, kad keisti ieškinio dalyką ar pagrindą turi teisę tik ieškovas. Teismas nustatė, kad Radviliškio rajono žemėtvarkos skyrius pripažino atsakovui teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir išdavė atitinkamas pažymas kaip tokios teisės neturinčiam asmeniui, o atsakovas šią teisę perleido ieškovui. Sandoriai, kurių pagrindu atsakovas perleido ieškovui teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, nebuvo ginčijami, taip būdu teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų.

186. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, nes netinkamai vertino įrodymus, neišsamiai ir neobjektyviai nagrinėjo bylos aplinkybes, vertino įrodymus priešingai galiojančiam įstatymui. Teismai neteisingai aiškino ir taikė normas, susijusias su turto sąžiningo įgijėjo institutu, netaikė teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad neįrodyta, jog ieškovas už teisės į žemę perleidimą atsakovui mokėjo pinigus, jog pinigų perdavimo atsakovui faktas turėjo būti įformintas bent paprastu pakvitavimu. Pagal 1964 m. CK 43 straipsnio 2 dalį rašytinės sandorių formos reikalavimas netaikomas sandoriams, kurie įvykdomi tuo pačiu metu. Šalys sudarė sandorį tą pačią dieną, kai buvo sumokėti pinigai, dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisų atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ieškovas gavo ir žemėtvarkos tarnybai pateikė tuo pačiu metu.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 4 punkte nurodyta, kad teismas turi teisę netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jei tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Be to, CK 1.93 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata suteikia teismui teisę netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jei byloje yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų. Teismas nepagrįstai neįvertino notarės parodymų, kad tuo atveju, jeigu šalys būtų nurodžiusios kainą, notarė nebūtų galėjusi iš viso tvirtinti sandorio, nes specialiajame įstatyme įtvirtinta teisių perleidimo, o ne pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas nepagrįstai nepripažino ieškovo sąskaitos Lietuvos žemės ūkio banke išrašo ir įrašo ūkininko pajamų–išlaidų registracijos registre pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančiais įrodymais. Tai yra netiesioginiai rašytiniai įrodymai apie pinigų sumokėjimo atsakovui faktą.

207. Teismai, vertindami įrodymus, pažeidė šalių lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo, teisėtų lūkesčių principus.

21Teismas nepagrįstai netikėjo ieškovo parodymais, lygindamas juos su liudytojo apklausos protokoluose užfiksuotais ieškovo parodymais. Ieškovas iki sutarties sudarymo nuėmė nuo savo sąskaitos 7000 Lt ir dalyvaujant liudytojams sumokėjo atsakovui prieš sudarant sandorį. Ieškovas yra ūkininkas, teisinių žinių neturi, iškviestas į STT Šiaulių skyrių nežinojo, dėl kokių aplinkybių bus apklaustas, labai išsigando, pasimetė, be to, nuo sandorio sudarymo buvo praėję beveik penkeri metai. Ieškovo neklausė dėl pinigų turėjimo fakto, todėl jis ir nenurodė, kad pinigus ėmė iš banko. Ieškovo apklausos ikiteisminiame tyrime protokolai neturi prejudicinės galios (CPK 182 straipsnis), šiuos įrodymus teismai vertino, pažeisdami įrodymų sąsajumo taisyklę. Baudžiamoji byla, kurioje ieškovas buvo apklaustas kaip liudytojas, iki šiol neišnagrinėta.

22Teismai nepagrįstai kritiškai vertino ieškovo parodymus, o atsakovo parodymus – kaip neginčijamą įrodymų šaltinį. Teismai neįvertino, kad atsakovui pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje dėl neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir žemės perleidimo sandorių.

23Ieškovas yra sąžiningas turto įgijėjas. Tai pripažįsta ir Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras ieškinyje dėl pažymų dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiais. Ieškovas nemelavo, nesukčiavo, nesistengė nuslėpti tikrųjų sandorio sudarymo aplinkybių, tačiau teismas nepagrįstai neapgynė ieškovo teisių.

24Ieškovas pasitikėjo valstybės vardu veikiančiais žemėtvarkos skyriaus pareigūnais, pagrįstai tikėjosi, kad sudaromas sandoris atitinka visus įstatymo reikalavimus.

258. Teismas nepagrįstai laikė nepatikimais liudytojų B. S. ir G. B. parodymus. Teismo abejonės šių liudytojų parodymų sąžiningumu yra pagrįstos tik prielaidomis ir samprotavimais.

269. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 3 punkte išdėstytų išaiškinimų, nes neįvertino, kad ieškovas su atsakovu nėra giminės, iki šio sandorio sudarymo neturėjo jokių tarpusavio įsipareigojimų. Teisių į turtą perdavimas neatlygintinai svetimam žmogui neįprastas ir neatitinka papročių.

27IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

28Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti ginčijamus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

291. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo civilinę bylą, visiškai ir objektyviai išsiaiškino faktines aplinkybes, išnagrinėjo ir teisingai, objektyviai įvertino įrodymus, priėmė teisingą sprendimą. Teismai aiškiai ir motyvuotai aiškino sprendimo pagrindus.

302. Tiktai pradėjus nagrinėti apygardos prokuratūros iniciatyva iškeltą civilinę bylą, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu šioje civilinėje byloje.

313. Atsakovas teisių perleidimo neatlygintinę sutartį pasirašė todėl, kad veikė savo pažįstamos Radviliškio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus tarnautojos S. D. prašomas ir jos interesais. Atsakovas su ieškovu nesitarė dėl konkretaus žemės sklypo arba teisių į nuosavybės atkūrimą pardavimo, žemės sklypo ploto dydžio ar kainų ir paties sandorio sudarymo. Ieškovas atsakovui nemokėjo jokių pinigų.

324. Atsakovas nežinojo, kad S. D. atsakovo ir kitų asmenų vardu klastojo dokumentus. Vėliau paaiškėjo, kad buvo padaryti nusikalstami veiksmai, dėl kurių atsakovas taip pat įtariamas baudžiamojoje byloje.

335. Pirkimo–pardavimo sandorio atveju gi būtų buvusi sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis.

346. Teismas teisingai atkreipė dėmesį į atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje faktą ir esamus duomenis, kurie prieštarauja ieškovo teiginiams.

357. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas neturėjo teisės sudaryti sandorį, nes neturėjo teisės į išlikusio nekilnojamojo turto teisių atstatymą.

368. Teismas teisingai aiškino teisės normas dėl sandorių.

379. Teismai tinkamai vertino bylos duomenis, juos pripažindami tinkamais ir leistinais įrodymais, nepažeidė jų vertinimo taisyklių; teismas teisingai vertino byloje dalyvavusių liudytojų parodymus kritiškai.

3810. Teismas teisingai vertino duomenis dėl ieškovo nurodytų pinigų sumos nesumokėjimo.

3911. Sandoris įstatymo nustatyta tvarka buvo būtent rašytinis.

4012. Teismas pagrįstai rėmėsi pateiktais baudžiamosios bylos duomenimis.

4113. Teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

42Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras prašė kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

431. Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 166 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatose, taip pat šiuo metu galiojančio CK 6.156 straipsnio nuostatose nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir šiame kodekse nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Tokia sutartis, kokią sudarė šalys, buvo galima. Tą patvirtina ir teismų praktika, iš kurios matyti, kad sandorio sudarymo metu buvo sudarinėjami teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atkūrimą perleidimo sandoriai, tiek atlygintiniai, tiek neatlygintiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007, 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2003, 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2005).

442. Kasatorius be pagrindo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003, nes šioje civilinėje byloje nesprendžiamas analogiškas ginčas. Teismai pagrįstai padarė išvadą, kad ginčo sandoris buvo neatlygintinis, nenukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių. Teismai ne vien pažodžiui aiškino sutarties tekstą, bet ir nagrinėjo tikruosius šalių ketinimus, atsižvelgė į faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu ir kitais šalių veiksmais.

453. Teismas nevertino sutarties teisėtumo, jis įvertino tik sutarties sudarymo faktines aplinkybes, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų.

464. Teismai nepažeidė CPK 185 straipsnio nuostatų, pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, kad sutartis buvo neatlygintinė. Kasatorius nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad sutartis buvo atlygintinė, kokios aplinkybės jam trukdė į sutartį įtraukti esminę sąlygą – atlyginimo sumą už perleidžiamą teisę. Šalys dėl šios esminės sutarties sąlygos nesutarė, atsakovas ją neigė, notarė patvirtino, kad dėl tokios sutarties sąlygos šalys nesitarė.

47Kasatorius nepagrįstai remiasi 1964 m. CPK 43 straipsnio 2 dalimi. Sutartis yra vientisas aktas, jeigu ji sudaroma raštu, tai visos jos sąlygos į ją įtraukiamos, neatsižvelgiant į tai, kada jos yra vykdomos. Ginčo sutarčiai buvo privaloma notarinė forma, tai buvo nustatyta 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, todėl visi sutarties elementai, taip pat ir atsiskaitymo faktas, turėjo būti įtrauktas į šią sutartį. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį, ieškovas negalėjo remtis liudytojų parodymais, įrodinėdamas pinigų mokėjimo faktą. Byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta galimybė remtis liudytojų parodymais. Jokių sąlygų, trukdžiusių įtraukti į sutartį tam tikro jos elemento – pinigų mokėjimo fakto už perleidžiamą teisę, nebuvo.

485. Pirmosios instancijos teismo atlikta ieškovo parodymų, duotų nagrinėjant šią bylą, ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje metu, analizė duoda pagrindą abejoti jo sąžiningumu.

496. Kasatorius nepagrįstai nurodė, kad tuo pagrindu, kad dokumentus tvarkė žemėtvarkininkai, sutartį tvirtino notaras, sutartis turi atitikti visus įstatymo reikalavimus. Jeigu šalis sutartyje nenurodė sutarties kainos, vadinasi, dėl jos nebuvo susitarta.

50Teisėjų kolegija

konstatuoja:

51Šalių sutartis sudaryta 2001 m. balandžio 18 d. Tuo metu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta piliečių teisė notariškai patvirtinta sutartimi perleisti teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams ir kitiems asmenims, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Šioje normoje nenustatyta, kokia konkrečia sutartimi gali būti perleidžiama teisė atkurti nuosavybės teises. Joje taip pat nenustatyta, kad minėtos teisės perleidimo sutartis turi būti atlygintinė, todėl perleisti jas kitam asmeniui buvo galima atlygintinai arba neatlygintinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. S. T., B. K., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarė G. K., bylos Nr. 3K-3-181/2005; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, G. O., V. P. O., V. M., J. M., B. M., J. V. (M.), A. R, B. R., V. K., D. K., M. K.; tretieji asmenys – Finansų ministerija, valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė J. M., A. K., A. K., A. V., S. Ž., A. Ž., S. V., bylos Nr. 3K-3-149/2007).

52Ginčijama sutartis sudaryta notarine forma. Kasatorius teigia, kad ši sutartis buvo pirkimo-pardavimo, t. y. atlygintinė, tuo tarpu atsakovas teigia priešingai. Taigi kasaciniame skunde iš esmės keliama įrodinėjimo problema.

53CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindo, ieškinys netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kesko Agro Lietuva“ v. akcinė bendrovė „Tauragės grūdai“, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sekargas ir kompanija“, bylos Nr. 3K-3-199/2005; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, byloje Nr. 3K–3–208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. 939 ,,Pašilaičiai“, bylos Nr. 3K–3–398/2007 ir kt.).

54Ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui atitinkamus įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina, kad pinigai atsakovui buvo sumokėti. Teismai šiuos įrodymus tyrė ir vertino. Įrodymų tyrimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, t. y. pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl žemesnės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių.

55Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas – įrodymų įvertinimas. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvas įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K–3–208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Supla“, bylos Nr. 3K-3-350/2008 ir kt.). Kartu teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu pareiškėjo pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant, nei jos nesant. Būtent tokias išvadas padarė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus.

56Teisėjų kolegija, vertindama kasatoriaus argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti kasatoriaus nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo, nes teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tik tai, kad teismams įvertinus tam tikrus įrodymus nebuvo priimtas ieškovui palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės, nes iš byloje esančių teismų procesinių dokumentų motyvuojamųjų dalių matyti, kad teismai tyrė ir vertino visus įrodymus. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia teismų padaryto įrodymų įvertinimo teisingumo. Teismų sprendimai pagrįsti pakankamais įrodymais, todėl jie negali būti panaikinti remiantis tik kasatoriaus argumentais.

57Kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 4 punktu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktu. Senato nutarimai yra tik metodinė medžiaga, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama per kasacine tvarka išnagrinėtose bylose priimtas precedentines nutartis.

58Teismai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kaip to reikalaujama CPK 183 ir 185 straipsniuose. Teismai materialiąsias ir procesines teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl atsakovo kasacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktini galioti.

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

60Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartį ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistus.

61Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė teismą 2001 m. balandžio 18 d. ieškovo ir atsakovo... 6. Ieškovas nurodė, kad šia sutartimi atsakovas perleido ieškovui teisę į 10... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismo... 8. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas konstatavo, kad ieškovas, sudarydamas teisės perleidimo sutartį,... 10. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 11. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo... 13. 1. Pirmosios instancijos netinkamai aiškino įstatymo leidėjo vartojamą... 14. 2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė 1964 m. Civilinio kodekso... 15. 3. Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, nustatytas CK... 16. 4. Teismai netinkamai aiškino ir taikė pirkimo–pardavimo sutartį... 17. 5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio... 18. 6. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, nes netinkamai vertino įrodymus,... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56... 20. 7. Teismai, vertindami įrodymus, pažeidė šalių lygiateisiškumo,... 21. Teismas nepagrįstai netikėjo ieškovo parodymais, lygindamas juos su... 22. Teismai nepagrįstai kritiškai vertino ieškovo parodymus, o atsakovo... 23. Ieškovas yra sąžiningas turto įgijėjas. Tai pripažįsta ir Šiaulių... 24. Ieškovas pasitikėjo valstybės vardu veikiančiais žemėtvarkos skyriaus... 25. 8. Teismas nepagrįstai laikė nepatikimais liudytojų B. S. ir G. B.... 26. 9. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio... 27. IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 28. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė kasacinį skundą atmesti ir... 29. 1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo civilinę bylą,... 30. 2. Tiktai pradėjus nagrinėti apygardos prokuratūros iniciatyva iškeltą... 31. 3. Atsakovas teisių perleidimo neatlygintinę sutartį pasirašė todėl, kad... 32. 4. Atsakovas nežinojo, kad S. D. atsakovo ir kitų asmenų vardu klastojo... 33. 5. Pirkimo–pardavimo sandorio atveju gi būtų buvusi sudaryta... 34. 6. Teismas teisingai atkreipė dėmesį į atliekamo ikiteisminio tyrimo... 35. 7. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas neturėjo teisės sudaryti... 36. 8. Teismas teisingai aiškino teisės normas dėl sandorių.... 37. 9. Teismai tinkamai vertino bylos duomenis, juos pripažindami tinkamais ir... 38. 10. Teismas teisingai vertino duomenis dėl ieškovo nurodytų pinigų sumos... 39. 11. Sandoris įstatymo nustatyta tvarka buvo būtent rašytinis.... 40. 12. Teismas pagrįstai rėmėsi pateiktais baudžiamosios bylos duomenimis.... 41. 13. Teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.... 42. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų... 43. 1. Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 166 straipsnio, 4 straipsnio 2... 44. 2. Kasatorius be pagrindo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m.... 45. 3. Teismas nevertino sutarties teisėtumo, jis įvertino tik sutarties sudarymo... 46. 4. Teismai nepažeidė CPK 185 straipsnio nuostatų, pagrįstai ir teisėtai... 47. Kasatorius nepagrįstai remiasi 1964 m. CPK 43 straipsnio 2 dalimi. Sutartis... 48. 5. Pirmosios instancijos teismo atlikta ieškovo parodymų, duotų nagrinėjant... 49. 6. Kasatorius nepagrįstai nurodė, kad tuo pagrindu, kad dokumentus tvarkė... 50. Teisėjų kolegija... 51. Šalių sutartis sudaryta 2001 m. balandžio 18 d. Tuo metu Lietuvos... 52. Ginčijama sutartis sudaryta notarine forma. Kasatorius teigia, kad ši... 53. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 54. Ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui atitinkamus įrodymus, kurie,... 55. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas – įrodymų įvertinimas. CPK 185... 56. Teisėjų kolegija, vertindama kasatoriaus argumentus dėl apeliacinės... 57. Kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29... 58. Teismai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kaip to reikalaujama... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 61. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...