Byla 2S-1799-555/2013
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VALBIS“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3874-775/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VALBIS“ patikslintą ieškinį atsakovei KAUNO AUDINIŲ PROJEKTAS, uždarajai akcinei bendrovei dėl nuomos sutarties nuostatų pakeitimo ir uždraudimo ją nutraukti, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė MEDIASHOP“, bei atsakovės priešieškinį dėl skolos priteisimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 4-25, t. IV) ir prašė teismo pakeisti tarp ieškovės ir atsakovės 2006 m. lapkričio 14 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. X-944/N-06/11/14 nuostatas, nustatant, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. pagrindinis nuomos mokestis yra 25,90 Lt (be PVM) už 1 kv. m, papildomas – 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m; uždrausti atsakovei nutraukti 2006 m. lapkričio 14 d. tarp šalių sudarytą nuomos sutartį, motyvuojant vien nuomos mokesčio nemokėjimu ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovė teismui pateikė priešieškinį (b. l. 31-41, t. IV), kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 382 072,16 Lt skolą už nuomą, 21 129,37 Lt delspinigių, 7,51 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti ieškovei 20 000 Lt dydžio baudą, 50 procentų baudos sumos skiriant atsakovei. Atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei priklausančias pinigines lėšas 403 201,53 Lt sumai, esančias ieškovės banko sąskaitose, nesant pakankamai piniginių lėšų, areštuoti kitas pinigines lėšas, ieškovei priklausantį turtą ir turtines teises, esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis. Atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė aplinkybėmis, kad nesiėmus apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes ieškovė sąmoningai neigia pareigą mokėti sulygtą nuomos kainą, t. y. vengia atsiskaityti dabar ir, tikėtina, vengs po teismo sprendimo priėmimo. Be to, priešieškinio suma yra didelė. Dėl ko egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius apsaugos priemonių ieškovė nebus pajėgi su atsakove atsiskaityti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi (b. l. 73-75, t. IV) atsakovės KAUNO AUDINIŲ PROJEKTAS, uždarosios akcinės bendrovės priešieškinio reikalavimo užtikrinimui – 403 201,53 Lt sumai areštavo ieškovės UAB „VALBIS“ nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, nesant turto ar jo esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo pinigines lėšas, priklausančias ieškovei, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti ir leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su atsakove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad ieškovė teismui pateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2012 metus, t. y. balansas sudarytas prieš 5 mėnesius, todėl duomenys negali atspindėti realios ieškovės finansinės būklės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Įrodymų, jog ieškovės turtinė padėtis nėra pasikeitusi, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, jog įmonės turtinė padėtis yra gera ir nekelia abejonių dėl galimai patenkintų reikalavimų įvykdymo, nėra pakankamo pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, galima teigti, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog reikalavimo suma gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kadangi ieškovės piniginių lėšų areštas gali turėti neigiamų pasekmių jos ūkinei veiklai, atsiskaitymams su valstybe, pirmiausia areštuotinas ieškovės turtas reikalavimo sumai, nesant turto ar jo esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuotinos piniginės lėšos, priklausančios ieškovei.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

9Ieškovė atskiruoju skundu (b. l. 77-80, t. IV) prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

  1. Didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Ieškovės pateikti 2011 ir 2012 metų finansinės atskaitomybės dokumentai pagrindžia gerą ieškovės finansinę padėtį, o tuo pačiu ir galimybes sumokėti priešieškiniu reikalaujamą sumą. 2012 m. pabaigoje ieškovės grynasis pelnas buvo 2 281 565 Lt ir tai yra net 1 855 727 Lt daugiau nei 2011 metais, ir net penkiais kartais daugiau nei priešieškinio suma. Tokie rodikliai byloja apie ieškovės pelningą veiklą. Be to, ieškovė visiškai padengė 2011 metais buvusius 17 652 776 Lt dydžio įsipareigojimus kredito įstaigoms. 2012 m. ieškovė uždirbo net 9 288 351 Lt pelno, o trumpalaikis turtas daugiau nei dvigubai viršija trumpalaikius įsipareigojimus.
  2. Teismas pažeidė pareigą ištirti ir įvertinti pateiktus įrodymus. Teismas nutartyje ieškovės finansinės padėties neanalizavo, prisidengdamas formalia priežastimi – didele ieškinio suma. Teismas neįvertino, kad 2012 metų finansinė atskaitomybė turi būti pateikta per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Taigi, ieškovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai iš esmės perteikia realius juridinio asmens finansinius duomenis. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų bent kiek pagrįstą prielaidą, kad ieškovės finansinė būklė pablogėjo, pablogės ar kad ieškovė ketina atlikti veiksmus, tikslingai orientuotus į finansinės būklės pablogėjimą. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, todėl bus areštuotos jos prekinės atsargos, būtinos tinkamam veiklos vykdymui. O tai sukeltų visiškai priešingą efektą, todėl apsaugos priemonės nėra adekvačios siekiamam tikslui, pažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principus bei proceso šalių interesų pusiausvyrą.

10Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 106-111, t. IV) prašo ieškovė atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad ieškovė nepaneigė objektyvios būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo dėl didelės reikalavimo sumos prezumpcijos. Ieškovės nurodyti finansiniai duomenys neatspindi tikrosios situacijos, neparodo įmonės pinigų judėjimo grynąja forma. Yra svarbu nustatyti, ar ieškovė pagal jos finansinius rodiklius teismo sprendimo priėmimo metu turės lėšų įvykdyti šį teismo sprendimą tinkamai ir laiku, todėl ieškovės galimybes atsiskaityti ateityje, įvykdyti galimai atsakovei palankų teismo sprendimą, parodo ne grynasis pelnas ar trumpalaikio turto bei trumpalaikių įsipareigojimų skirtumas, o kritinis likvidumo koeficientas ir apyvartinės lėšos. Šio koeficiento taikymo svarbą sprendžiant dėl apsaugos priemonių yra pripažinęs ir Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1676-527/2012. Ieškovės likvidumo koeficientas 2012 metais yra tik 0,2765, t. y. ieškovės galimybės įvykdyti teismo sprendimą yra neigiamos ir mažėjančios palyginti su 2011 metais. Tokia situacija yra dėl to, jog ieškovės turtą sudaro prekinės atsargos. Kadangi šios atsargos yra neinventorizuotos, kyla pagrįsta abejonė dėl didžiosios dalies ieškovės trumpalaikio turto atsargų tikrosios vertės. Be to, ieškovės išlaidos viršija įplaukas, o banko sąskaitų galutinis likutis visada yra nulinis arba labai mažas, tai reiškia, kad ieškovė neturi apyvartinių lėšų, ir atsižvelgiant į jos veiklos pobūdį, darytina išvada, kad tokių lėšų neturės ir ateityje. Ieškovė taip pat neįrodė, kad apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Būtinybę taikyti apsaugos priemones lemia ir ieškovės elgesys, atsakovės procesiniuose dokumentuose įvardintas kaip itin nesąžiningas, iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

13Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, priėmęs atsakovės priešieškinį dėl 382 072,16 Lt skolos ir 21 129,37 Lt delspinigių, priteisimo, turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą ieškovės turtui ir piniginės lėšoms.

14Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

15Nagrinėjamoje byloje priešieškinis pareikštas dėl 403 201,53 Lt sumos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino nurodydamas, kad priešieškinio suma (403 201,53 Lt) laikytina didele. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ieškinio (priešieškinio) reikalavimų dydis savaime nesudaro pagrindo taikyti ar atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į tai, ar šalies, kuriai taikomos apsaugos priemonės, turtinė padėtis yra tokia gera, jog net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia egzistavimą objektyvios grėsmės įvykdyti būsimam sprendimui, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228/2012). Apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė 2012 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį, kurį pirmosios instancijos teismas laikė nepakankamai nauju ir todėl nepakankamu pagrįsti atsakovės reikalavimo sumos dydžio apeliantei, palyginus su jos turimo turto verte, nereikšmingumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir į bylą pateiktus įrodymus, sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais teismo motyvais, todėl jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teismas papildomai nurodo, kad iš apeliantės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio nepaisant aplinkybės, kad jame nurodyta turto vertė buvo 22 634 158 Lt, negalima spręsti, jog šis turtas iš tikrųjų yra, tai pat, ar jis nėra apsunkintas ar į jį kitaip suvaržytos apeliantės teisės. Be to, kaip nurodo pati apeliantė, ji nekilnojamojo turto neturi, jos turto didžiąją dalį sudaro prekių atsargos, kas savaime sudaro pagrindą abejoti atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu ateityje. Kitokių įrodymų, kurie leistų teismui spręsti priešingai, apeliantė nepateikė. Atsižvelgus į nurodytą, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju priešieškiniu prašoma iš apeliantės priteisti suma laikytina didele ir sudaro pagrindą apeliantės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).

16Priešingai nei nurodo apeliantė, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų, kadangi neužtikrinus atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo, kai ieškovė neįrodė, kad tokio sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas, nepagrįstai ir neteisėtai būtų pažeistos atsakovės teisės. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pakeitė 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimo užtikrinimui, areštavo ieškovės turtą 699 960,89 Lt sumai.

17Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai