Byla 2-711/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (kreditoriaus) akcinės bendrovės Šiaulių bankas atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties, kuria pripažintas negaliojančiu 2013 m. lapkričio 15 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gabenitra“ kreditorių susirinkimo (protokolas Nr. 1) nutarimas 13.4 klausimu, civilinėje byloje Nr. B2-217-198/2014 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) A. L. skundą atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Gabenitra“, suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei Šiaulių bankas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gabenitra“ 2013 m. lapkričio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas byloje yra kilęs dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės kreditorių susirinkime priimto nutarimo dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo.

5Pareiškėjas prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. lapkričio 15 d. BUAB „Gabenitra“ kreditorių susirinkimo (protokolas Nr.1) nutarimą 13.4 klausimu, kuriuo nutarta: „Įkeistą nekilnojamąjį UAB „Gabenitra“ turtą – žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kurio vertė pagal hipotekos lakštą 71 000,00 Lt, ir nekilnojamąjį turtą – pastatą – gyvenamąjį namą (26 proc. baigtumo), esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kurio vidutinė rinkos vertė 102 000,00 Lt (VĮ Registrų centro duomenimis), pardavinėti varžytynėse kartu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) nustatant pradinę kainą 173 000,00 Lt. Nepardavus I-osiose varžytynėse ir hipotekos kreditoriui atsisakius perimti įkeistą turtą, turtą pardavinėti II-osiose varžytynėse kainą mažinant 10 procentų nuo paskutinių varžytynių kainos. Nepardavus turto abejose varžytynėse ir/ar neperdavus turto hipotekos turėtojui, tolesnį turto pardavimo klausimą spręsti sekančiame kreditorių susirinkime“. Nurodė, kad ginčijamas nutarimas prieštarauja tikrovei, nes gyvenamasis namas (26 proc. baigtumo), kuris stovi ant AB „Šiaulių bankas“ (toliau- Bankas) įkeisto žemės sklypo, Bankui nėra įkeistas. Neįkeistą įmonės gyvenamąjį namą pagal ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą pardavus kaip įkeistą, gauti pinigai atitektų Bankui, kuris yra trečios eilės kreditorius. Taip būtų pažeisti pirmesnės eilės kreditorių interesai, o tai yra neteisėta ir nesąžininga (CK 1.5 str.). Bankas, kurio daugumos balsais priimtas skundžiamas nutarimas, piktnaudžiauja turimomis teisėmis (CK 1.2 str., 1.137 str.3 d.). Be to, administravimo išlaidos turi būti dengiamos proporcingai tiek iš įkeisto turto pardavimo (perdavimo) gautų lėšų, tiek iš kitų bankroto procedūros metu gautų lėšų. Nurodo, kad ginčijamas nutarimas iškreipia bankrutuojančios įmonės įkeisto ir neįkeisto turto santykį, todėl ir dėl šios priežasties pripažintinas negaliojančiu.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino- pripažino negaliojančiu 2013 m. lapkričio 15 d. BUAB „Gabenitra“ kreditorių susirinkimo (protokolas Nr.1) nutarimą 13.4 klausimu ir perdavė šį klausimą kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo. Teismas nustatė, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ) ir kuris įkeistas Bankui, esantis pastatas – nebaigtas statyti 7 butų gyvenamas namas (baigtumas 26 proc., vidutinė rinkos vertė - 102000 Lt), kurio unikalus Nr. ( - ), Bankui kaip savarankiškas hipotekos objektas nėra įkeistas. Šią išvadą grindė šalių sudaryta 2011 m. sausio 7 d. kredito sutartimi Nr. KR03-004/11 ir jos pakeitimais. Nurodė, kad šios kredito sutarties 1.10 punkte numatytas minėtų objektų įkeitimas, tačiau 2011 m. kovo 14 d. Papildomu susitarimu Nr.1 prie 2011 m. sausio 7 d. Kredito sutarties Nr. KR03-004/11 buvo sutarta atsisakyti įkeitimo į pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), su jam priklausančiais priklausiniais, priklausantį UAB „Gabenitra“, turintį 47,83 kv.m., esantį ( - ). 2012 m. birželio 5 d. Papildomu susitarimu Nr. 2 prie 2011 m. sausio 7 d. Kredito sutarties Nr.KR03-004/11 buvo sutarta kredito gavėjo UAB „Gabenitra“ prievolių įvykdymo užtikrinimui palikti tą patį įkeistą turtą, atitinkamai pertvarkant hipotekos ir įkeitimo lakštus dėl kredito sutarties sąlygų pertvarkymo ir Bankas gavo kitą prievolės užtikrinimo priemonę paprastąjį neprotestuotiną vekselį 500 000 Lt sumai su 6 procentų metinėmis palūkanomis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis hipoteka įregistruota tik žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ), kuriame yra neįkeistas Bankui pastatas, unikalus Nr. ( - ). Kredito sutarties Nr.KR03-004/11 Papildomų susitarimų Nr.1 ir Nr.2 pagrindu 2011 m. kovo 21 d. buvo įregistruotas 1 priedas prie Sutartinės hipotekos lakšto Nr.04120110000477, kuriame nustatyta, kad kreditorius atsisako įkeitimo pastatui – gyvenamajam namui, unikalus N. ( - ) su priklausiniais. Todėl teismas sprendė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, protingumo, sąžiningumo principams, pažeidžia įmonės kreditorių, kurių prievolės nėra užtikrintos įkeitimu, teises ir interesus, nes neįkeistą pastatą pagal ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą pardavus kaip įkeistą gauti pinigai atitektų Bankui, nors turėtų atitekti visų kreditorių kreditorinių reikalavimų tenkinimui pagal ĮBĮ nustatytą eiliškumą (ĮBĮ 35 str.). Pažymėjo, kad dviejų kreditorių balsais priėmus ginčijamą nutarimą, kitų įmonės kreditorių teisės, jų lūkesčiai gauti savo reikalavimų patenkinimą yra pažeisti.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

9Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Bankas (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės- pareiškėjo skundą dėl BUAB „Gabenitra“ 2013 m. lapkričio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 13.4 darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti BUAB „Gabenitra“ 2013 m. lapkričio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog pastatas - nebaigtas statyti 7 butų gyvenamasis namas, kurio baigtumas 26 proc., esantis ant Bankui įkeisto žemės sklypo, nėra įkeistas apeliantui. Hipotekos lakštu, patvirtintu 2011 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto 6-ajame notarų biure, reg. Nr. 690, be kitų nekilnojamojo turto objektų buvo įkeistas žemės sklypas ( - ), nuosavybės teise priklausantis UAB „Gabenitra“. Turto savininkas šiame lakšte besąlygiškai sutiko, kad įkeičiant žemės sklypus kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jų esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti priklausiniai.

112. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.171 straipsnio 3 dalies nuostatą. Įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir joje esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip (CK 4.171 str. 12 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010). Naujas pastatas ant Bankui įkeisto žemės sklypo buvo pastatytas po hipotekos sutarties sudarymo su kreditoriaus (AB Ūkio banko) leidimu prieš tai nugriovus seną pastatą, kuris buvo įkeistas, ir kreditoriui davus sutikimą dėl rekonstrukcijos, statybų projektų rengimo žemės sklype.

123. Nors Nekilnojamojo turto registro duomenimis hipoteka įregistruota tik žemės sklypui, o šiame sklype įregistruotas pastatas nėra nurodytas kaip įkeistas Bankui, vien tokios sąlygos registre nenurodymas nepaneigia ir nepašalina hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti nukreipti skolos išieškojimą į įkeistus pagrindinių daiktų priklausinius, kurie aiškiai teisiškai nustatyti (įregistruoti kaip priklausiniai) Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011).

134. Teismas neįvertino įkaito davėjo skolinio įsipareigojimo apimties ir santykio su įkeisto turto verte, neįvertino tos aplinkybės, kad įkeisto turto nepakaks skoliniams įsipareigojimams apeliantui padengti. Visas Banko reikalavimas 558 366,91 Lt sumai yra užtikrintas hipoteka, jokių apelianto kaip trečios eilės kreditoriaus reikalavimų nėra patvirtinta.

14BUAB „Gabenitra“ ir pareiškėjas A. L. atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimai į atskirąjį skundą grindžiamasi šiais argumentais:

151. Apeliantas savo skunde klaidingai nurodo kai kurias faktines bylos aplinkybes - Nekilnojamojo turto registre nėra įrašo, kad pastatas yra žemės sklypo priklausinys.

162. Apeliantui yra įkeistas ne visas turtas, esantis ( - ) (tik žemės sklypas), ir tai patvirtina ne tik nekilnojamojo turto registro duomenys, bet ir kiti rašytiniai įrodymai. 2011 m. vasario 2 d. įregistruotos Sutartinės hipotekos lakšte yra Nr. 04/120110000477 8 punktu daikto savininkas įsipareigojo per 14 dienų po bet kokių įregistruotų statinių Bankui įkeistame žemės sklype įkeisti juos kreditoriui atskiru hipotekos lakštu. Tačiau vėlesniais susitarimais (2012 m. kovo 14 d. ir 2012 m. birželio 5 d.) pareiga įkeisti naują statinį buvo panaikinta.

173. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad vien sąlygos apie įkeitimą nenustatymas hipotekos lakšte nepaneigia ir nepašalina hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti nukreipti skolos išieškojimą į įkeistus pagrindinių daiktų priklausinius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010).

184. Apelianto kaip kreditoriaus lūkesčiai niekaip nebuvo pažeisti, nes atsisakius įkeitimo į planuojamą griauti pastatą, jis gavo kitą prievolės užtikrinimo priemonę - 500 000 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį su 6 procentų metinėmis palūkanomis. Hipotekos objektas nebūtinai turi garantuoti kreditoriaus reikalavimų visišką patenkinimą. Apelianto reikalavimas be eilės bus tenkinamas tik iš įkeisto turto realizavimo gautų lėšų, nepatenkinta įkaito turėtojo reikalavimų dalis bus tenkinama trečiąja eile.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

20CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

21Apeliacijos dalyku yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pripažintas negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimas dėl turto pardavimo tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22Atskirasis skundas tenkintinas.

23Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius įmonės klausimus, susijusius su tolesniu jos likimu, tiek ir einamuosius klausimus (ĮBĮ 23 str.). ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams. Tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, o taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus.

24Nagrinėjamu atveju iš kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 darbotvarkės matyti, kad kreditorių susirinkime 13 darbotvarkės klausimu buvo numatytas turto pardavimo tvarkos nustatymo klausimo svarstymas. Buvo nutarta dėl įkeisto UAB „Gabenitra“ nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir nekilnojamojo turto – pastato – gyvenamojo namo (26 proc. baigtumo) pardavimo - šį turtą pardavinėti varžytynėse kartu už pradinę kainą 173 000,00 Lt (71 000 Lt- žemės sklypas ir 102 000 Lt- nebaigtas pastatas), nepardavus I-osiose varžytynėse ir hipotekos kreditoriui atsisakius perimti įkeistą turtą, turtą pardavinėti II-osiose varžytynėse, kainą mažinant 10 procentų nuo paskutinių varžytynių kainos. Nepardavus turto abejose varžytynėse ir/ar neperdavus turto hipotekos turėtojui, tolesnį turto pardavimo klausimą spręsti sekančiame kreditorių susirinkime. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių procedūrinių pažeidimų, priimant šį BUAB „Gabenitra“ kreditorių susirinkimo nutarimą. Ginčo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo procedūrinių pažeidimų nekelia ir byloje dalyvaujantys asmenys.

25Kaip galima spręsti iš šalių procesinių dokumentų turinio, nė viena iš suinteresuotų šalių iš esmės nekvestionuoja nei šiuo nutarimu priimtos turto pardavimo tvarkos, būdo (t.y. jog žemės sklypas varžytynėse bus parduodamas kartu su jame esančiu nebaigtos statybos pastatu), nei šio turto nustatytos pirminės kainos (žemės sklypas - 71 000 Lt, o nebaigtos statybos pastatas - 102 000 Lt). Šiais aspektais nėra grindžiama ir skundžiama nutartis. Iš kreditorių susirinkimo protokolo ir BUAB „Gabenitra“ atsiliepimo į atskirąjį skundą turinio matyti, kad BUAB „Gabenitra“ bankroto administratoriaus siūlyta turto pardavimo tvarka, kaina faktiškai buvo analogiška skundžiamam kreditorių susirinkimo nutarimui, išskyrus tai, kad iš bankroto administratoriaus pasiūlymo prieš „nekilnojamąjį turtą – pastatą - gyvenamąjį namą (26 procentų baigtumo)“ buvo pašalintas žodis „neįkeistą“. Tokiu būdu iš esmės keliamas ginčas ne dėl turto pardavimo būdo, kainos, tvarkos, kas turėjo būti ir buvo svarstoma bei priimtas nutarimas, o dėl parduodamo nekilnojamojo turto-pastato teisinio statuso, kuris nėra kreditorių susirinkimo apsisprendimo ir priimto nutarimo dėl turto pardavimo tvarkos dalykas ir kuris niekaip nekeičia turto pardavimo būdo, kainos, tvarkos, t.y. neturi šiais aspektais jokios įtakos turto pardavimo galimybei ginčijamo nutarimo pagrindu. Klausimas dėl turto pripažinimo (ne)įkeistu apskritai negali būti išspręstas kreditorių susirinkimo nutarimu, nes turto įkeitimo tvarka yra reglamentuota teisės aktais, jo pripažinimas (ne)įkeistu, kilus ginčui, spręstinas teismine tvarka, o ne kreditorių susirinkime. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad svarstant turto pardavimo nustatymo tvarkos klausimą, parduodamo turto teisinis statusas, t.y. jo (ne)įkeitimo klausimas nėra aktualus ir gali tapti reikšmingu tik pardavus turtą bei po to sprendžiant galimus ginčus dėl gautų už parduotą turtą lėšų paskirstymo tvarkos. Tuo tarpu jau šiuo metu nuspręsti, kad ateityje bus pažeistos kitų kreditorių teisės dėl to, kad ginčijamame nutarime jis nurodytas kaip įkeistas ar kaip neįkeistas (arba tai nutarime apskritai nebūtų nurodyta), nėra pagrindo, nes bet kokiu atveju už parduotą turtą gauti pinigai automatiškai nepereina įkaito turėtojui, o patenka į bankrutuojančios įmonės sąskaitą ir kreditorių reikalavimai ĮBĮ nustatyta tvarka tenkinami tik iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų ir negali būti tenkinami grynaisiais pinigais (ĮBĮ 11 str. 3 d. 5 p.). Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai parduodamo turto teisinio statuso klausimą priskyrė kreditorių susirinkimo reguliuojamiems klausimams ir su tuo susiejo ginčijamo nutarimo (ne)teisėtumo klausimo išsprendimą. Akivaizdu, kad panaikinus ginčijamą nutarimą skundžiamos nutarties motyvais būtų sukurta situacija, kad kreditorių susirinkimas faktiškai turėtų spręsti ne turto pardavimo klausimą, nes dėl to ir ginčo nėra, o tai, koks turtas yra įkeistas, koks neįkeistas. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas šioje byloje dėl atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentų, susijusių su turto (ne)įkeitimu, nepasisako.

26Aplinkybė, kad ginčijamo nutarimo priėmimą nulėmė dviejų didžiausių atsakovo kreditorių balsai neleidžia per se preziumuoti kitų kreditorių teisių ir lūkesčių gauti savo reikalavimų patenkinimą pažeidimo. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Bankroto byloje kreditorių UAB „Golden capital“ ir Banko patvirtintų finansinių reikalavimų dydis suteikia jiems teisę daryti didesnę įtaką priimamiems sprendimams kreditorių susirinkime nei kitiems kreditoriams. Kadangi ši galimybė atitinka įstatyme numatytą kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką (ĮBĮ 24 str. 1, 4 d.), todėl vien tai, kad ginčijamas nutarimas priimtas didžiausią balsų skaičių turinčių dviejų kreditorių inter alia Banko balsais, savaime nedaro nutarimo negaliojančiu (naikintinu). Minėta, šioje byloje nenustatyta, kad ginčijamas kreditorių nutarimas būtų priimtas pažeidžiant ir kokius nors procedūrinius reikalavimus.

27Atsižvelgiant į tai, pakartotinis turto pardavimo klausimo svarstymas kreditorių susirinkime nėra nei būtinas dėl ginčijamo nutarimo neteisėtumo, nei tikslingas bankroto proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų aspektu, jis tik dirbtinai vilkintų bankroto procedūras. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, netenkinant pareiškėjo skundo dėl BUAB „Gabenitra“ 2013 m. lapkričio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 13.4 darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Nutarė

29Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo A. L. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gabenitra“ 2013 m. lapkričio 15 d. kreditorių susirinkim nutarimo 13.4 darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ginčas byloje yra kilęs dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 5. Pareiškėjas prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. lapkričio 15 d. BUAB... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjo... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai... 9. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Bankas (toliau – ir apeliantas) atskiruoju... 10. 1. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog pastatas - nebaigtas statyti 7... 11. 2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.171 straipsnio 3 dalies... 12. 3. Nors Nekilnojamojo turto registro duomenimis hipoteka įregistruota tik... 13. 4. Teismas neįvertino įkaito davėjo skolinio įsipareigojimo apimties ir... 14. BUAB „Gabenitra“ ir pareiškėjas A. L. atsiliepimais į atskirąjį... 15. 1. Apeliantas savo skunde klaidingai nurodo kai kurias faktines bylos... 16. 2. Apeliantui yra įkeistas ne visas turtas, esantis ( - ) (tik žemės... 17. 3. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad vien sąlygos apie įkeitimą... 18. 4. Apelianto kaip kreditoriaus lūkesčiai niekaip nebuvo pažeisti, nes... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 21. Apeliacijos dalyku yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 22. Atskirasis skundas tenkintinas.... 23. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius įmonės klausimus,... 24. Nagrinėjamu atveju iš kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 darbotvarkės... 25. Kaip galima spręsti iš šalių procesinių dokumentų turinio, nė viena iš... 26. Aplinkybė, kad ginčijamo nutarimo priėmimą nulėmė dviejų didžiausių... 27. Atsižvelgiant į tai, pakartotinis turto pardavimo klausimo svarstymas... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338... 29. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir...