Byla e2-280-889/2017
Dėl turtinės žalos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė,

2sekretoriaujant Dovilei Paliokienei,

3dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės atstovui advokatui Rimantui Tumėnui,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Valstybės įmonei „Klaipėdos regiono keliai“, tretieji asmenys A. N., uždaroji akcinė bendrovė „ALD Automotive“, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, ADB „Gjensidige“, uždaroji akcinė bendrovė „Lemminkainen Lietuva“, dėl turtinės žalos priteisimo.

5Teismas

Nustatė

6ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1485,62 Eur turtinės žalos atlyginimo, 110,14 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2015-03-18 transporto priemonė ( - ), valst. Nr. ( - ) važiuodama valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 2219 Kretingalė–Plikiai–Smilgynai maždaug 1 km nuo Plikių mst. įvažiavo į kelyje esančią duobę. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai ištyrę eismo įvykio aplinkybes vairuotojos A. N. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Įvykio metu transporto priemonė ieškovės buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu buvo nustatyta, kad per eismo įvykį sugadinta (reikalinga keisti): 1) priekinis bamperis, 2) priekinis kairės pusės posparnis su prailginimu, 3) priekinis dešinės pusės posparnis su prailginimu, 4) variklio apsauga, 5) priekinė apsauga po bamperiu, 6) plastmasinis priekinis panelis, 7) oro srauto nukreipėjas, 8) karterio apsauga, 9) kondicionieriaus radiatorius, 10) aušinimo radiatorius, 11) tarpinio aušinimo radiatorius, 12) oro srauto paėmėjas; sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis kairės pusės žibintas. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovei pateikta: 1) PVM sąskaita-faktūra serija SOL Nr. 065824 1735,2 Eur sumai patvirtina remonto išlaidas; 2) PVM sąskaita-faktūra serija AA-15 Nr. 0648 62,4 Eur sumai patvirtina transportavimo išlaidas. Ieškovė kompensavo draudėjui atsiradusią žalą išmokėdama 1485,62 Eur (išskaitytas 311,98 Eur PVM) draudimo išmoką. Pakeistos dalys nenuvertintos dėl nusidėvėjimo, kadangi įvykio metu transporto priemonė buvo eksploatuojama mažiau nei vienerius metus. Pagal Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 284 redakcija) 423 punktą valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 2219 Kretingalė–Plikiai–Smilgynai valdo, naudoja ir juo disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės. LR susisiekimo ministras 2004-08-31 įsakymu Nr. 3-447 „Dėl įgaliojimų suteikimo Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos“ įgaliojo Kelių direkciją įgyvendinti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių, tarp jų ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, savininko teises ir pareigas. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ vykdo Klaipėdos apskrityje esančių valstybinės reikšmės kelių ir jų statinių priežiūrą, eksploataciją, remontą. Teigia, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės pareiga užtikrinti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2219 Kretingalė–Plikiai–Smilgynai priežiūrą. Ieškovė ragino atsakovę atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovė atsakė ją atlyginti.

7Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovės pateiktą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad autoįvykis kilo dėl transporto priemonę vairavusio asmens nepasirinkto saugaus greičio. Teigia, kad 2015-03-18 jokie kelio darbai kelyje Nr. 2219 Kretingalė-Plikiai-Smilgynai 6,00 km nebuvo vykdomi, o jo priežiūra vykdoma griežtai laikantis norminių aktų reikalavimų. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, kad žala draudėjui atsirado būtent dėl kelio trūkumų. Tuo pačiu, nėra nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos. Šiuo atveju, draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką automobilio draudėjui neįvertinusi, kad nėra pakankamai duomenų dėl eismo įvykio aplinkybių, t.y. koks faktiškas žalos dydis, kas kaltas dėl autoįvykio ir pan. Ieškovė 1485,62 Eur dydžio draudiminę išmoką trečiajam asmeniui UAB „ALD Automotive“ išmokėjo 2015-04-10. Nuo to momento turėtų būti skaičiuojamas 1 metų ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2016-04-10. Teismui ieškinys yra pateiktas 2016-08-08, iš to darytina išvada, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą tokio pobūdžio reikalavimams.

8Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau - Kelių direkcija) nėra atsakinga už žalą, padarytą minėtu eismo įvykiu. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybinės reikšmės kelius turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja ne Kelių direkcija, o regioninės valstybės įmonės, iš jų ir atsakovė. Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. V - 161 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių, kurių naudojimo priežiūrą atlieka Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, sąrašo patvirtinimo ir valstybės tarnautojų vykdyti šių kelių (statinių) naudojimo priežiūrą skyrimo“ valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2219 Kretingalė-Plikiai-Smilgynai atkarpą nuo 0 km iki 11,770 km prižiūri valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai“. Atsakovė nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleista dėl paties vairuotojo didelio neatsargumo vairuojant automobilį. Be to pažymi, kad Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalis numato, jog kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenumato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Mano, jog eismo įvykį sąlygojo ne duobės buvimas, o neatsargus vairuotojo vairavimas, todėl laikytina, kad ieškovė išmokėjusi A. N. 1485,62 Eur draudimo išmoką, veikė savo rizika, todėl atsakovė neprivalo šios sumos atlyginti ieškovei.

9Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2014-03-13 su atsakove sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas ( - )), kuria laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2015-03-31 buvo apdrausta atsakovės vykdoma kelių ir gatvių statybos ir remonto darbų veikla. Draudimo sutartyje nustatytas išplėstinis pranešimo terminas 30 kalendorinių dienų. Ši draudimo sutartis sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034 pagrindu, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Kadangi draudimo sutartyje buvo nustatytas išplėstinis 30 dienų pranešimo terminas, todėl pranešimas apie 2015-03-18 įvykį draudikui vėliausiai turėjo būti pateiktas 2015-04-30. Taigi nors 2015-03-18 įvykis įvyko draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, tačiau apie jį draudikui nebuvo pranešta savalaikiai. Apie įvykį draudikas sužinojo tik susipažinęs su šios civilinės bylos medžiaga. Tuo tarpu, pretenziją ieškovė atsakovei pareiškė dar 2015-04-30. Draudimo sutartimi nustatyta draudimo apsauga negali būti taikoma 2015-03-18 įvykiui. Nagrinėjamu atveju, nėra tenkinamos sąlygos, būtinos kilti civilinei atsakomybei. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, į kokią duobę (tiksli vieta, gylis, plotis) įvažiavo automobilis. Ieškovė nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai. Iš byloje esančių duomenų, darytina išvada, kad už įvykio metu padarytą žalą yra atsakinga apgadinto automobilio vairuotoja, kuri nepasirinko saugaus greičio, tinkamai neįvertino kelio būklės ir jame esančių kliūčių.

10Trečiasis asmuo UAB „Lemminkainen Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinio reikalavimą atmesti, pritaikius ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad kitame valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 2212 Klaipėda-Triušiai-Kretinga pagal 2014-09-09 Rangos sutartį, sudarytą tarp trečiųjų asmenų LAKD prie SM ir UAB „Lemminkainen Lietuva“, buvo vykdomi kelio Nr. 2212 rekonstrukcijos darbai. Ginčo laikotarpiu statybos darbus vykdė ir eismą reguliavo rangovas UAB „Lemminkainen Lietuva“. Pagal policijos pareigūnų nubraižytą schemą bei pateiktus kelio ženklų aprašymus matyti, kad eismo įvykis, iš kurio kildinama šiuo ieškiniu reikalaujama atlyginti žala, įvyko kelyje Kretingalė – Plikiai maždaug 1 km atstumu nuo Plikių mstl. kelio ruože, kuriame buvo pastatyti tokie kelio ženklai: „Ribotas greitis 50 km/h“ (schemoje pažymėta (3)); „Nelygus kelias“ (schemoje pažymėta (4)); „Sankryža su pagrindiniu keliu“ (schemoje pažymėta (5)). Policijos tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad kelyje buvo vykdomi kelio remonto darbai. Atsakovės atstovas daro prielaidą, kad eismo įvykis galimai įvyko kelių Nr. 2212 ir 2219 sankryžoje, ir, esą, už tai yra atsakinga kelyje Nr. 2212 remonto darbus atlikusi bendrovė

11UAB „Lemminkainen Lietuva“. Teigia, kad jokių rašytinių įrodymų, kad eismo įvykis įvyko kelių Nr. 2212 ir 2219 sankryžoje, kaip ir įrodymų, kad duobė atsirado dėl kelyje Nr. 2212 vykdomų rekonstrukcijos darbų, nepateikta. Byloje visiškai nėra jokių duomenų, kokio dydžio, kokio gylio buvo duobė ir kokia jos kilmė (ar tai remonto darbų pasekmė, ar tai natūraliai atsiradusi duobė), neaiški ir tiksli šios duobės buvimo vieta. Taip pat nėra jokių duomenų, kiek dar automobilių nukentėjo ar galėjo nukentėti dėl minėtų kelių sankryžoje neva esančios neaiškios kilmės ir neaiškių matmenų duobės. Policijos pranešimuose nurodyta, jog eismo įvykis įvyko kelyje Nr. 2219 apie 1 km atstumu nuo Plikių miestelio. Kelių žemėlapyje yra pažymėta kelio Nr. 2212 atkarpa, kurioje UAB „Lemminkainen Lietuva“ vykdė kelio rekonstrukcijos darbus (ruožas nuo 10,63 iki 14,78 km), bei 1 km atstumas aplink Plikių mstl. Iš šio žemėlapio akivaizdžiai matosi, kad kelių Nr. 2212 ir 2219 sankryža yra gerokai (daug daugiau, nei 1 km) nutolusi nuo Plikių mstl. Šalia šios sankryžos yra Kuršelių ir Šimkų mstl., kurie neminimi policijos pranešimuose, kaip galimi atskaitos taškai. Plikių mstl. prieigose yra kelio Nr. 2219 (kaip šalutinio kelio) ir kelio Nr. 217 (kaip pagrindinio kelio) sankryža. Įvertinant ir greičio ribojimo iki 50 km/h kelio ženklo buvimą (policijos schemoje pažymėtas (3)), darytina išvada, kad eismo įvykis įvyko Plikių mstl. prieigose esančioje kelių Nr. 2219 ir Nr. 217 sankryžoje, kas atitinka policijos pranešime nurodytą atstumą - apie 1 km nuo Plikių mstl., ir schemoje pateiktą kelio ženklinimą „Sankryža su pagrindiniu keliu“ (pagal KET Nr. 203) „Duoti kelią“ - vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu), ir tai reiškia, kad eismo įvykis įvyko visai kitoje sankryžoje, nei teigia atsakovės atstovas. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ atlieka kelių priežiūros ir nedidelio remonto darbus, todėl tipiniu atveju jie naudoja kelio ženklą Nr. 120 „Nelygus kelias“ (reiškiantį - kelio ruožas su važiuojamosios dalies nelygumais (kelio bangos, kalneliai, duobės, nesklandžios sandūros su tiltais ir kita)), kuris policijos ir buvo užfiksuotas eismo įvykio vietoje (schemoje pažymėtas (4)). Tuo tarpu UAB „Lemminkainen Lietuva“ neatlieka kelių priežiūros ir nevykdo smulkių remonto darbų, o pagal rangos sutartis su LAKD prie SM atlieka kelių kapitalinio remonto darbus, ir rekonstruojamas kelio atkarpas visuomet žymi kelio ženklu Nr. 106 „Darbai kelyje“ (reiškiantį - kelio ruožas, kuriame dirbama). Tokio ženklo eismo įvykio vietoje užfiksuota nebuvo. Eismo įvykio metu padaryta žala yra visiškai nesusijusi su kelio Nr. 2212 10,63 - 14,78 km ruože vykdytais rekonstrukcijos darbais. Eismo įvykis yra įvykęs kelyje Nr. 2219, už kurio priežiūrą, saugų eismą, kelio ženklinimus ir pan. yra atsakinga atsakovė -

12VĮ „Klaipėdos regiono keliai“. Teigia, kad atliekant kelių kapitalinio remonto darbus, niekuomet nėra paliekamos atviros iškasos sankryžose po darbo valandų. Jeigu būtų buvę priešingai šiuo konkrečiu atveju, tuomet būtų nukentėję ir daugiau automobilių. Tuo tarpu UAB „Lemminkainen Lietuva“ nėra pateikta jokių pretenzijų ar reikalavimų atlyginti žalą, vykdant kelio Nr. 2212 rekonstrukcijos darbus.

13Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti.

14Teismas

konstatuoja:

15iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2015-03-18 transporto priemonė ( - ), valst. Nr. ( - ) įvažiavo į kelyje esančią duobę. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai ištyrę eismo įvykio aplinkybes vairuotojos A. N. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Įvykio metu transporto priemonė ieškovės buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu buvo nustatyta, kad per eismo įvykį sugadinta (reikalinga keisti): 1) priekinis bamperis, 2) priekinis kairės pusės posparnis su prailginimu, 3) priekinis dešinės pusės posparnis su prailginimu, 4) variklio apsauga, 5) priekinė apsauga po bamperiu, 6) plastmasinis priekinis panelis, 7) oro srauto nukreipėjas, 8) karterio apsauga, 9) kondicionieriaus radiatorius, 10) aušinimo radiatorius, 11) tarpinio aušinimo radiatorius, 12) oro srauto paėmėjas; sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis kairės pusės žibintas. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovei pateikta: 1) PVM sąskaita-faktūra serija SOL Nr. 065824 1735,2 Eur sumai patvirtina remonto išlaidas; 2) PVM sąskaita-faktūra serija AA-15 Nr. 0648 62,4 Eur sumai patvirtina transportavimo išlaidas. Ieškovė kompensavo draudėjui atsiradusią žalą išmokėdama 1485,62 Eur (išskaitytas 311,98 Eur PVM) draudimo išmoką. Pakeistos dalys nenuvertintos dėl nusidėvėjimo, kadangi įvykio metu transporto priemonė buvo eksploatuojama mažiau nei vienerius metus. 2015-03-18 Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos II-ojo būrio specialisto tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 18:52 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojų dalies buvo gautas pranešimas, kad kelyje Kretingalė – Plikiai, maždaug apie 1 km nuo Plikių mstl., įvyko eismo įvykis, automobilio vairuotoja apgadino automobilį įvažiavusi į duobę. Automobilio ( - ), valst. Nr. (( - ) vairuotoja A. N. paaiškino, kad vairavo savo automobilį nuo Kretingalės mstl. Plikių mstl. link, važiuodama nepastebėjo, kad vykdomi kelio darbai ir įvažiavo į duobę. Eismo įvykio metu apgadino automobilį, kuris draustas Kasko draudimu. Klaipėdos AVPK 2015-03-25 nutarimu nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo sutemos, nebuvo darbų vietoje apšviesta, vairuotojui nebuvo galimybės įvertinti kelio dangos. 2015-03-18 18:00 val. eismo įvykio vietos schemoje pažymėtas automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) stovintis už 42 metrų nuo duobės, atsiradusios dėl kelio darbų. Prieš duobę pastatyti kelio ženklai „Ribotas greitis 50 km/h“, „Nelygus kelias“, „Sankryža su pagrindiniu keliu“.

16Dėl pašalinimo iš byloje dalyvaujančių asmenų

17Trečiasis asmuo UAB „Lemminkainen Lietuva“ prašo pašalinti jį iš proceso, kadangi neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Pažymėtina, kad atsakovė laiko, kad žalą padarytą dėl automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ) apgadinimo turi atlyginti UAB „Lemminkainen Lietuva“, todėl sprendimas šioje gali turėti įtakos nurodyto juridinio asmens teisėms ir pareigoms, todėl prašymas atmestinas (CPK 47 str. 2 d.).

18Dėl senaties termino

19Atsakovė teigia, kad nagrinėjamu atveju taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, įstatymo pagrindu perėjo draudėjo teisė į žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju draudėją ir atsakovę sieja iš žalos atlyginimo prievolės atsiradę teisiniai santykiai. Šiuo atveju ieškovė, kuriai perėjo draudėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įstojo vietoje savo draudėjo į deliktinę prievolę. Vadovaujantis LR CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatomis ieškovo padėtis yra tokia pati, kokia būtų draudėjo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Todėl ieškovė subrogacijos teisę turi įgyvendinti pagal deliktinės atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. CK 1.125 straipsnyje 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką draudėjui, įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už žalą atsakovę, ir perėmė draudėjos teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo per trejų metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007). Todėl prašymas taikyti ieškinio senaties terminą atmestinas kaip nepagrįstas.

20Dėl žalos atlyginimo

21Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 2219 Kretingalė–Plikiai–Smilgynai valdo, naudoja ir juo disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2004-08-31 įsakymu Nr. 3-447

22„Dėl įgaliojimų suteikimo Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos“ įgaliojo Kelių direkciją įgyvendinti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių, tarp jų ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, savininko teises ir pareigas. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ vykdo Klaipėdos apskrityje esančių valstybinės reikšmės kelių ir jų statinių priežiūrą, eksploataciją, remontą. Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. V - 161 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių, kurių naudojimo priežiūrą atlieka Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, sąrašo patvirtinimo ir valstybės tarnautojų vykdyti šių kelių (statinių) naudojimo priežiūrą skyrimo“ valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2219 Kretingalė-Plikiai-Smilgynai atkarpą nuo 0 km iki 11,770 km prižiūri valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai“.

23Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena 2015-03-25 nutarimu buvo nutraukta ir jame nustatyta, kad 2015-03-18 apie 18.00 val., Kretingalė – Plikiai kelyje, maždaug 1 km. nuo Plikių miestelio, automobilis ( - ), valstyb. Nr. ( - ) vairuojamas A. N., kelio atkarpoje, kur vykdomi kelio darbai, įvažiavo į kelio duobę ir apgadino transporto priemonę. Nutarime nurodoma, kad eismo įvykio metu buvo sutemos, nebuvo darbų vietoje apšviesta, vairuotojai nebuvo galimybės įvertinti kelio dangos (t. 1, b . l. 29). 2015-03-18 policijos pareigūnų sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra Klaipėdos rajono savivaldybės rajoniniame kelyje Kretingalė-Plikiai-Smilgynai 6,00 km (t. 1, b. l. 160). Schemoje kelyje pažymėtas automobilis, kelio darbai ir duobė, kelio ženklai “Sankryža su pagrindiniu keliu”, „Nelygus kelias“ ir „Ribotas greitis 50km/h”.

24Ieškovė teigia, kad eismo įvykis įvyko kelyje Nr. 2219 apie 1 km atstumu nuo Plikių miestelio.

25Atsakovė teigia, kad 2015-03-18 jokie kelio darbai kelyje Nr. 2219 Kretingalė-Plikiai-Smilgynai 6,00 km nebuvo vykdomi, o jo priežiūra vykdoma griežtai laikantis norminių aktų reikalavimų. Nurodė, kad tikėtina, jog eismo įvykio schemoje yra nubraižyta kelio Nr. 219 „Kretingalė – Plikiai – Smilgynai“ ir kelio Nr. 2212 „Klaipėda – Triušiai – Kretinga“ sankryža, kuri yra 3,7 km. nuo Plikių k. Atsakovės atstovas daro prielaidą, kad eismo įvykis galimai įvyko kelių Nr. 2212 ir 2219 sankryžoje, ir už tai yra atsakinga kelyje Nr. 2212 remonto darbus atlikusi bendrovė UAB „Lemminkainen Lietuva“. Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad kitame valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 2212 Klaipėda-Triušiai-Kretinga pagal 2014-09-09 Rangos sutartį, sudarytą tarp trečiųjų asmenų LAKD prie SM ir UAB „Lemminkainen Lietuva“, buvo vykdomi kelio Nr. 2212 rekonstrukcijos darbai. Ginčo laikotarpiu statybos darbus vykdė ir eismą reguliavo rangovas UAB „Lemminkainen Lietuva“.

26Trečiasis asmuo UAB „Lemminkainen Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad eismo įvykis įvyko Plikių mstl. prieigose esančioje kelių Nr. 2219 ir Nr. 217 sankryžoje, kas atitinka policijos pranešime nurodytą atstumą - apie 1 km nuo Plikių mstl., ir schemoje pateiktą kelio ženklinimą „Sankryža su pagrindiniu keliu“ (pagal KET Nr. 203) „Duoti kelią“ - vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu), ir tai reiškia, kad eismo įvykis įvyko visai kitoje sankryžoje, nei teigia atsakovės atstovas. Be to, trečiasis asmuo

27UAB „Lemminkainen Lietuva“ nurodė, kad neatlieka kelių priežiūros ir nevykdo smulkių remonto darbų, o pagal rangos sutartis su LAKD prie SM atlieka kelių kapitalinio remonto darbus, ir rekonstruojamas kelio atkarpas visuomet žymi kelio ženklu Nr. 106 „Darbai kelyje“ (reiškiantį – kelio ruožas, kuriame dirbama). Tokio ženklo eismo įvykio vietoje užfiksuota nebuvo.

28Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 str. 1 d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą daro nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. LAT, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

29Bylos duomenimis UAB „Lemminkainen Lietuva“ 2014-10-01 – 2015-10-19 laikotarpiu turėjo atlikti rekonstrukcijos darbus kelio Nr. 2212 ruože nuo 10,63 iki 14,78 km (t. 1, b. l.176, 192). Trečiasis asmuo su atsiliepimu į ieškinį pateikė kelių žemėlapį, kuriame yra pažymėta kelio Nr. 2212 atkarpa, kurioje UAB „Lemminkainen Lietuva“ vykdė kelio rekonstrukcijos darbus (ruožas nuo 10,63 iki 14,78 km), bei visai kitoje vietoje esančia eismo įvykio vieta 1 km atstumu aplink Plikių mstl. (t. 2, 109). Byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio metu padaryta žala yra susijusi su kelio Nr. 2212 10,63 - 14,78 km ruože trečiojo asmens vykdytais rekonstrukcijos darbais. Nagrinėjamoje situacijoje neturi esminės reikšmės kurioje tiksliai kelio Nr. 2219 vietoje

30(1 km., 3,7 km ar 6 km) nuo Plikių miestelio kelyje įvyko eismo įvykis, nes remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančiais policijos pareigūnų rašytiniais paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema bei fotonuotraukų duomenimis, konstatuotina, kad kelyje buvo atliekami kelio remonto darbai ir jame buvo duobė ir labiausiai tikėtina, kad eismo įvykis įvyko būtent kelyje Nr. 2219, o ne kuriame nors kitame kelyje (CPK 185 str.).

31Teismas konstatuoja, kad 2015-03-18 eismo įvykis yra įvykęs kelyje Nr. 2219, už kurio priežiūrą, saugų eismą ir kelio ženklinimą yra atsakinga atsakovė - VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, todėl ji yra atsakinga dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimo.

32Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Civilinio kodekso 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnis 1 dalis). Pagal delikto, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

33Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 34 punkte nustatyta, kad įspėjamieji ženklai, išskyrus ženklus Nr. 138, 139, 146–149, gyvenvietėse įrengiami 50–100 m atstumu, o ne gyvenvietėse – 150–300 m atstumu prieš pavojingo ruožo pradžią. Jeigu ženklus įrengti nurodytu atstumu dėl kokių nors priežasčių sudėtinga, juos leidžiama įrengti ir kitokiu atstumu, tačiau tuo atveju po ženklu turi būti papildoma lentelė Nr. 801, nurodanti atstumą iki pavojingo ruožo pradžios. Byloje nėra duomenų, kad kelio ženklas Nr. 120 „Nelygus kelias“ ar kiti įspėjamieji ženklai buvo įrengti nurodytu atstumu nuo kelio duobės, dėl kurios 2015-03-18 įvyko eismo įvykis. Iš to darytina, išvada, kad buvo nesilaikyta taisyklių 34 punkte nurodyto reikalavimo pastatyti kelių ženklą nurodytu atstumu nuo kelio duobės. Atsakovė – kelio valdytoja – turėjo įrodyti, kad nėra jos kaltės dėl duobės kelyje 2015-03-18 įvykusio eismo įvykio ir atsiradusios žalos, tačiau tokių įrodymų nepateikė (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl trečiojo asmens A. N. kaltės ir dėl jos pažeistų kelių eismo taisyklių ji įvažiavo į duobę kelyje, dėl to apgadino automobilį.

34Bylos duomenimis prie 2015-03-18 eismo įvykio vietos schemos papildomuose duomenyse apie įvykį nurodyti eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti apgadinimai: priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, radiatorius, dugno apsauga, išsilieję skysčiai (t. 1, b. l. 161). Pagal ieškovės pateiktus duomenis, 2015-03-23 transporto priemonės ( - ), valst. Nr. ( - ) techninės apžiūros metu buvo nustatyta, kad per eismo įvykį sugadinta (reikalinga keisti): 1) priekinis bamperis, 2) priekinis kairės pusės posparnis su prailginimu, 3) priekinis dešinės pusės posparnis su prailginimu, 4) variklio apsauga, 5) priekinė apsauga po bamperiu, 6) plastmasinis priekinis panelis, 7) oro srauto nukreipėjas, 8) karterio apsauga, 9) kondicionieriaus radiatorius, 10) aušinimo radiatorius, 11) tarpinio aušinimo radiatorius, 12) oro srauto paėmėjas; sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis kairės pusės žibintas (t. 1, b. l. 30). 2015-03-30 UAB „Solorina“ remonto sąmatoje išvardinti sugadinimus atitinkantys automobilio ardymo-surinkimo, remonto, dažymo darbai ir keičiamos dalys, už kuriuos buvo išrašyta 2015-04-03 sąskaita faktūra 1735,20 Eur automobilio savininkui (1434,05 Eur + 301,15 PVM) sumai (t. 1, b. l. 32-35). UAB „Altas assistance“ išrašė automobilio savininkei 2015-03-23 sąskaitą faktūrą 62,40 Eur sumai (51,57 Eur + 10,83 PVM) už ( - ) automobilio transportavimą 2015-03-19 iš Trušelių Smeltaitės g. 124 į UAB „Solorina“ Klaipėdoje (t. 1, b. l. 36).

35Ieškovė kompensavo draudėjui atsiradusią žalą išmokėdama 1485,62 Eur (išskaitytas 311,98 Eur PVM) draudimo išmoką (t. 1, b. l. 37-38). Atsakovei kilo abejonių dėl žalos dydžio, tačiau ji nepateikė įrodymų dėl kitokios sumos pagrindimo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apie po eismo automobiliui užfiksuotus apgadinimus ir išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovės prašomas priteisti

361485,62 Eur žalos dydis iš atsakovės yra įrodytas ir pagrįstas, todėl priteistinas iš atsakovės ieškovei (CK 6.249 straipsnis).

37Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistinos 110,14 Eur palūkanos, kadangi atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

38Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

39Nustatyta, kad ieškovė patyrė 455,58 Eur išlaidas už teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 48), 36 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidas (t. 1, b. l. 47). Šios išlaidos pagrįstos, todėl patenkinus ieškinį priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).

40Ieškovė taip prašo priteisti 47,96 Eur ieškovės atstovės kelionės išlaidas vykstant iš Kauno į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Šios išlaidos laikytinos nepagrįstomis, kadangi ieškovė turėjo galimybę susirasti advokatą Klaipėdoje, kuriam nereikėtų į teismo posėdžius vykti iš kito miesto, todėl šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.

41Trečiasi asmuo prašo priteisti jai 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš bylą pralaimėjusios šalies. Atsižvelgus į tai, kad trečiojo asmens advokatė parengė atsiliepimą į ieškinį, kuris yra 6 lapų apimties ir nėra ypatingai sudėtingas dėl teisės taikymo ar faktinių aplinkybių analizės, prašoma priteisti suma mažintina iki 600 Eur pagrįsto išlaidų dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

42Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

Nutarė

43tenkinti ieškinį.

44Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ 1485,62 Eur turtinės žalos atlyginimo, 110,14 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1595,76 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-08-09 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 491,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

45Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Lemminkainen Lietuva“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo Valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“.

46Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė,... 2. sekretoriaujant Dovilei Paliokienei,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 5. Teismas... 6. ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1485,62 Eur turtinės žalos... 7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo taikyti ieškinio... 8. Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo... 9. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 10. Trečiasis asmuo UAB „Lemminkainen Lietuva“ pateikė atsiliepimą į... 11. UAB „Lemminkainen Lietuva“. Teigia, kad jokių rašytinių įrodymų, kad... 12. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“. Teigia, kad atliekant kelių kapitalinio... 13. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir... 14. Teismas... 15. iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta,... 16. Dėl pašalinimo iš byloje dalyvaujančių asmenų... 17. Trečiasis asmuo UAB „Lemminkainen Lietuva“ prašo pašalinti jį iš... 18. Dėl senaties termino... 19. Atsakovė teigia, kad nagrinėjamu atveju taikytinas vienerių metų ieškinio... 20. Dėl žalos atlyginimo... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr.... 22. „Dėl įgaliojimų suteikimo Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie... 23. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena 2015-03-25 nutarimu buvo... 24. Ieškovė teigia, kad eismo įvykis įvyko kelyje Nr. 2219 apie 1 km atstumu... 25. Atsakovė teigia, kad 2015-03-18 jokie kelio darbai kelyje Nr. 2219... 26. Trečiasis asmuo UAB „Lemminkainen Lietuva“ atsiliepime į ieškinį... 27. UAB „Lemminkainen Lietuva“ nurodė, kad neatlieka kelių priežiūros ir... 28. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 29. Bylos duomenimis UAB „Lemminkainen Lietuva“ 2014-10-01 – 2015-10-19... 30. (1 km., 3,7 km ar 6 km) nuo Plikių miestelio kelyje įvyko eismo įvykis, nes... 31. Teismas konstatuoja, kad 2015-03-18 eismo įvykis yra įvykęs kelyje Nr. 2219,... 32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį... 33. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.... 34. Bylos duomenimis prie 2015-03-18 eismo įvykio vietos schemos papildomuose... 35. Ieškovė kompensavo draudėjui atsiradusią žalą išmokėdama 1485,62 Eur... 36. 1485,62 Eur žalos dydis iš atsakovės yra įrodytas ir pagrįstas, todėl... 37. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistinos 110,14 Eur palūkanos, kadangi... 38. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės procesinės... 39. Nustatyta, kad ieškovė patyrė 455,58 Eur išlaidas už teisinę pagalbą (t.... 40. Ieškovė taip prašo priteisti 47,96 Eur ieškovės atstovės kelionės... 41. Trečiasi asmuo prašo priteisti jai 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų... 42. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas... 43. tenkinti ieškinį.... 44. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės... 45. Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Lemminkainen Lietuva“ 600 Eur... 46. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...