Byla e2A-343-943/2019
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantys tretieji asmenys ‑ uždaroji akcinė bendrovė „G.“, Y. B. (J. B.)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1086-259/2018 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantys tretieji asmenys ‑ uždaroji akcinė bendrovė „G.“, Y. B. (J. B.).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo G. K. 41 444,61 Eur skolą, 8 833,53 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

82018 m. balandžio 20 d. teisme buvo gautas ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y. dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 22 966,86 Eur skolą ir 4 643,47 Eur palūkanas, apskaičiuotas nuo 22 966,86 Eur sumos, už pradelstas atsiskaityti dienas. Ieškovė nurodė, kad egzistuoja faktiniai duomenys, patvirtinantys, jog pagal Sutartį Nr. 2, 22 966,86 Eur sumą, UAB „G.“ 2013 m. rugsėjo 11 d. sumokėjo tiesiogiai trečiajam asmeniui J. B., o ne atsakovui, todėl ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų dėl 22 966,86 Eur skolos ir 4 643,47 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 22 966,86 Eur sumos, už pradelstas atsiskaityti dienas priteisimo iš atsakovo G. K. ir prašė šioje dalyje bylą nutraukti.

93.

10Kauno apygardos teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Likusį reikalavimą ‑ priteisti iš atsakovo 18 477,75 Eur skolą, 4 190,06 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovė palaikė ir prašė tenkinti.

114.

12Ieškovė nurodė, jog ji atsakovui, kurį pažįsta apie 20 metų ir kuris dirbo ieškovės sutuoktinio J. B. apsaugoje, 2012 m. kovo 13 d. išdavė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atsakovą parduoti uždarajai akcinei bendrovei (toliau ‑ UAB) „G.“ jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, pasirašyti pirkimo pardavimo sutartis, gauti pinigus. Įgaliojimas G. K. buvo išduotas tam, kad jis perleistų žemės sklypus ieškovės ir jos sutuoktinio įsteigtai bendrovei UAB „G.“, kurią buvo planuojama perduoti dukrai V. Ieškovė paaiškino, kad ji pati neturėjo galimybės sudaryti sandorių, nes retai būdavo Lietuvoje. Ieškovė teigė, kad ji nesidomėjo, kodėl nekilnojamąjį turtą reikėjo perleisti būtent UAB „G.“, taip veikti nurodė jos sutuoktinis J. B..

135.

14Ieškovės teigimu, atsakovas pagal suteiktą įgaliojimą 2012 m. lapkričio 5 d. ieškovės vardu sudarė pirkimo pardavimo sutartį (toliau - Sutartis Nr. 1), kuria perleido UAB „G.“ 38 žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius ( - ); 2013 m. rugsėjo 11 d. ieškovės vardu sudarė pirkimo pardavimo sutartį (toliau ‑ Sutartis Nr. 2), kuria perleido UAB „G.“ ieškovei priklausančias dalis kitos paskirties žemės sklypo, esančio ( - ); 633/1605 dalis 0,1605 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ); žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ); kitus statinius (inžinerinius) - pavėsinę, esančius ( - ).

156.

16Ieškovė nurodė, kad 2014 metais, susipažinusi su minėtomis pirkimo-pardavimo sutartimis, sužinojo, jog jai pagal Sutartį Nr. 1 turėjo būti sumokėta 18 477,75 Eur suma, kurios ji iš atsakovo negavo, nors Sutarties Nr. 1 punkte 2.1. nurodoma, jog visa pirkimo kaina už turtą yra sumokėta iki atitinkamos sutarties pasirašymo. Ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2012 m. lapkričio 5 d. laikomas pažeidęs prievolę atsiskaityti su ieškove, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo skolą, palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo.

177.

18Atsakovas G. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė buvo pateikusi teismui ieškinį dėl 2012 m. lapkričio 5 d. ir 2013 m. rugsėjo 11 d. pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, o šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė pagal sandorius, kurie, jos nuomone, yra negaliojantys, prašo priteisti skolą bei palūkanas, kas rodo ieškovės nesąžiningumą. Atsakovas teigia, jog jis B. šeimai dirba labai seniai ir nuo 1993 metų buvo B. šeimos narių apsaugos poskyrio vadas. Daugiau kaip 20 metų jis vykdė ieškovės ir jos vyro nurodymus, todėl pasirašyti dokumentus už I. B. ar už J. B. jam nebuvo neįprasta.

198.

20Atsakovas teigė, kad gavęs iš ieškovės įgaliojimą, pavedimą įvykdė ir žemės sklypus pardavė, parduodamos žemės vertė buvo nustatyta pagal Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenis. Atsakovas paaiškino, kad pinigus už parduotą žemę jis gavo iš J. B.. Tąkart J. B. paprašė atsakovo papildomai pasirašyti pinigų gavimo kvitą, nes to reikėjo UAB „G.“ buhalterijai. Įvykdęs ieškovės pavedimą, už parduotą turtą gautus pinigus jis, J. B. pavedimu, perdavė pačiai I. B., tai buvo 2012 m. lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje. Ieškovei pinigai (18 246 Eur arba 63 000 Lt) buvo perduoti ( - ) esančioje B. viloje, jai grįžus iš Rusijos, kur tuo metu ieškovė gyveno nuolat. Atsakovas nurodė, kad jis B. apsaugos darbuotojams buvo liepęs pranešti, kada ieškovė bus viloje, kad galėtų perduoti pinigus. Gavęs pranešimą iš apsaugos darbuotojo, kad ieškovė atvyko į vilą, atsakovas nuvyko į ( - ) esančią vilą ir I. B. perdavė pinigus. Jokio dokumento apie pinigų perdavimą iš ieškovės negavo, tai buvo įprasta nusistovėjusi praktika tarp jo ir B. šeimos narių. Atsakovas mano, kad šis ieškinys yra nepagrįstas, kadangi jis įvykdė tiek ieškovės, tiek jos sutuoktinio pavedimus, pinigus ieškovei perdavė.

219.

22Trečiasis asmuo UAB „G.“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama santuokos, sudarytos tarp ieškovės ir jos sutuoktinio, nutraukimo ir bendro turto padalijimo byla. UAB „G.“ santuokos nutraukimo byloje yra įtraukta atsakovu, kadangi ieškovė joje ginčija kitas su UAB „G.“ sudarytas sutartis. Aptariamoje santuokos nutraukimo byloje J. B. yra paaiškinęs, jog jam ir ieškovei nusprendus skirtis, jie abipusiu susitarimu išsprendė viso santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimus. Šiam susitarimui įgyvendinti buvo sudaryti byloje aptariami bei kiti sandoriai. Ieškovė visų sandorių sudarymui pritarė ir apie juos žinojo, tačiau vėliau persigalvojo ir nusprendė nesilaikyti geranoriškai sutarto ir abiejų sutuoktinių interesus atitinkančio turto padalijimo bei Lietuvos teismuose ėmė inicijuoti bylas, kurių vienintelis tikslas ‑ prisiteisti kuo daugiau turto ir išspręsti asmeninį konfliktą su J. B..

2310.

24Trečiojo asmens teigimu, Sutartis Nr. 1 ir Sutartis Nr. 2 buvo sudarytos teisėtai, UAB „G.“ siekiant įsigyti nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, pagal jas yra tinkamai atsiskaityta, o ginčijamomis sutartimis perleistas turtas yra apskaitomas ir teisėtai naudojamas įmonės veikloje. Sutartis Nr. 1 ir Sutartis Nr. 2 atitiko tiek jų turinį, tiek ir šalių valią, bei buvo įvykdytos. Tai, kad prasidėjus skyryboms ieškovė pakeitė savo nuomonę, dėl iš anksto suderinto sutuoktinių turto padalijimo, nėra tinkama priežastis ieškinio reikalavimus tenkinti.

2511.

26Bylą nagrinėjant teismo posėdyje, trečiojo asmens J. B. atstovas ieškinį prašė atmesti, paaiškino jog atsakovas B. dirbo daugiau nei 25 metus. Nurodė, kad ginčas kilęs ne dėl to, kad atsakovas neperdavė pinigų ieškovei po nekilnojamojo turto pardavimo sandorių, o dėl buvusių sutuoktinių ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalinimo kitoje byloje. Atstovo manymu byloje surinktų netiesioginių įrodymų visuma pagrindžia atsakovo teiginius, kad pinigai ieškovei buvo perduoti.

2712.

28Apklaustas 2018 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu liudytojas V. R. paaiškino, jog dirbo pas B. apsaugoje, pažįsta ieškovę ir atsakovą, kuris yra jo viršininkas. Nurodė, kad G. K. jam pavedė pranešti, kada ieškovė bus viloje ( - ). 2012 metų rudenį, pamatęs, kad ieškovė atvyko į vilą, pranešė apie tai atsakovui. Pastarasis atvyko ir susitiko su ieškove. Po to liudytojui atsakovas pasakė, kad atsikratė naštos perduoti pinigus ieškovei.

29II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3013.

31Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

3214.

33Pirmosios instancijos teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pagal kurią laikytina, kad įstatymu nenustatyta pareiga atstovui pateikti ataskaitą už įvykdytą pavedimą raštu, nusprendė, kad atsakovas nepažeidė prievolės pateikti ataskaitą už savo veiklą (informacinė pareiga) įgaliotojai.

3415.

35Vadovaudamasis byloje apklausto liudytojo duotais paaiškinimais, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog ieškovė beveik penkerius metus nuo turto perleidimo sandorio reikalavimo atsakovui perduoti pinigus nereiškė, teismas nusprendė, kad ginčo pinigai ieškovei buvo perduoti atsakovo nurodytu laiku, t. y. 2012 metų lapkričio pabaigoje – 2012 metų gruodžio pradžioje ( - ), B. sodyboje.

3616.

37Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė neginčijo ir neneigė fakto, jog su atsakovu nurodomu laiku buvo susitikusi minėtoje sodyboje, taip pat kitų atsakovo ir liudytojo nurodomų aplinkybių apie įvykius 2012 metų lapkričio – gruodžio pradžioje. Šios nustatytos aplinkybės teismo buvo įvertintos kaip įrodymai, netiesiogiai patvirtinantys atsakovo pinigų perdavimo ir ieškovės pinigų priėmimo faktą.

38III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3917.

40Ieškovė I. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai būtų tenkinti.

4118.

42Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4320.1. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė remdamasis vienas kitam prieštaraujančiais įrodymais (atsakovo bei liudytojo parodymais) bei prielaidomis ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles;

4420.2. Piniginių lėšų perdavimas (atsiskaitymas) kaip sandoris, o ne kaip kito sandorio (pirkimo - pardavimo) dalis, yra realinis sandoris, kuris turi būti patvirtintas konkrečiu dokumentu, pagrindžiančiu lėšų perdavimą, byloje nesant tokio įrodymo, ieškinio reikalavimai turi būti tenkinami.

4521.

46Atsakovas G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Skunde nurodyti galimi liudytojo ir atsakovo parodymų nesutapimai (šalys, apeliantės teigimu, nurodė skirtingą metų ir dienos laiką, kuomet įvyko susitikimas), gali būti nulemti ilgo laiko tarpo tarp įvykių, dėl kurių buvo duodami parodymai, ir teismo posėdžio.

4722.

48Trečiasis asmuo UAB „G.“ ir trečiasis asmuo J. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4923.

50Atsiliepimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

5123.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojo ir atsakovo nurodytos aplinkybės dėl pinigų perdavimo momento neprieštarauja, o papildo ir pagrindžia viena kitą, bei patvirtina faktą, kad pinigai ieškovei buvo perduoti.

5223.2. Teiginiai, kad atsakovo atsiskaitymas su ieškove turėjo būti patvirtintas rašytiniu dokumentu, nepagrįsti, kadangi tokio reikalavimo nenustato nei įstatymas, nei teismų praktika.

53Teisėjų kolegija

konstatuoja:

54IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5524.

56Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

57Dėl atstovo prievolei atsiskaityti su atstovaujamuoju nustatytos patvirtinimo formos

5826.

59Ginčas byloje kilo iš atstovavimo teisinių santykių. Civilinių teisių subjektai įgyja civilines teises ir pareigas ne tik veikdami tiesiogiai, bet ir per atstovus. Atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018 ir joje nurodyta praktika).

6027.

61Ieškovės reikalavimai atsakovui kildinami iš vidinių atstovaujamojo ir atstovo santykių. Jie grindžiami tuo, kad atsakovas, veikdamas pagal 2012 m. kovo 13 d. jam išduotą įgaliojimą, sudaręs atstovaujamosios (ieškovės) vardu turto perleidimo sandorius, neįvykdė CK 2.150 straipsnyje nustatytos pareigos ir neperdavė pagal atstovaujamosios vardu sudarytą sandorį gautų lėšų. Apeliacinės instancijos teisme keliamas atsiskaitymo pagal CK 2.150 straipsnį teisinės prigimties ir atsiskaitymo su atstovaujamuoju patvirtinimo formos klausimas.

6228.

63Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atstovavimo santykiai tarp atstovo ir atstovaujamojo grindžiami tarpusavio pasitikėjimo principu (fiduciariniai santykiai), kuris, be kita ko, reiškia, kad šalys privalo sąžiningai elgtis viena kitos atžvilgiu, atstovas privalo būti lojalus atstovaujamajam – ginti atstovaujamojo interesus, neveikti prieš atstovaujamąjį, vengti interesų konflikto ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002). Šalia šių pareigų, CK 2.150 straipsnyje nustatyta atstovo prievolė atsiskaityti atstovaujamajam. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolė atsiskaityti apima dvi pareigas – pirma, pateikti ataskaitą už savo veiklą (informacinė pareiga), antra, atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (turto perdavimo pareiga). Atstovaujamajam atsiskaitoma už tai, ką atstovas vykdydamas pavedimą gauna iš atstovaujamojo arba trečiųjų asmenų. Tai gali būti daiktai, pinigai ar kita. Atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolė ir turi būti vykdoma pagal prievolėms keliamus reikalavimus. Atstovo ir atstovaujamojo santykiuose dėl atsiskaitymo atstovaujamasis turi reikalavimo teisę ir yra kreditorius, o atstovui tenka pareiga, todėl jis yra skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009).

6429.

65Įstatymai, reglamentuojantys atstovavimo santykius ir atsiskaitymą tarp atstovo ir atstovaujamojo, nereikalauja rašytinės atsiskaitymo formos. Tai taikoma tiek visai atstovo pareigai atsiskaityti, tiek ir konkrečiam pareigos atsiskaityti elementui – pareigai perduoti turtą atstovaujamajam, įskaitant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009).

6630.

67Remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir aptarta kasacinio teismo praktika, nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, jog atsiskaitymas privalėjo būti patvirtintas raštu. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad atstovaujamojo atsiskaitymas pagal CK 2.150 straipsnį nėra laikytinas savarankišku sandoriu, kaip teigia apeliantė. Įstatyme įtvirtinta atstovaujamojo pareiga atsiskaityti nustatyta kaip išvestinė vidinių, atstovaujamąjį ir atstovą siejančių, teisinių santykių prievolė, kuriai patvirtinti, kaip minėta, nereikalaujama rašytinės formos. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apeliantės dėmesį, kad argumentai dėl to, jog atsiskaitymas turi būti privalomai patvirtintas rašytine forma, laikytini nepagrįstais ir dėl to, kad nei prievolių teisės bendrosiose nuostatose, nei CK 6.929 straipsnyje, specialiai reglamentuojančiame atsiskaitymų teisinius santykius, nenustatyta, kad piniginis atsiskaitymas turi būti įforminamas ar patvirtinamas raštu.

68Dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taikymo sprendžiant dėl atstovo pareigos atsiskaityti su atstovaujamuoju įvykdymo

6931.

70Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teigia, kad jos reikalavimai buvo atmesti remiantis prielaidomis ir liudytojo parodymais, kurie, apeliantės teigimu, yra prieštaringi atsakovo bylos nagrinėjimo metu duotiems paaiškinimams ir dėl to jais neturėjo būti vadovaujamasi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

7132.

72Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieškovė buvo davusi atsakovui konkretaus turinio pavedimą, nėra. Todėl ieškovei teigiant, kad atsakovas, pardavęs turtą, neperdavė atstovaujamajai už jį gautų pinigų, atsakovui, atsikertant į pareikštus reikalavimus, teko pareiga įrodyti, jog apeliantės duotas pavedimas buvo įvykdytas ir pinigai perduoti. Teismas, spręsdamas šalių ginčą, turėjo įvertinti, ar atsakovas įrodė, jog įvykdė CK 2.150 straipsnyje jam kaip įgaliotiniui nustatytus įpareigojimus, t. y. ar įrodė pinigų perdavimo ieškovei faktą (CPK 178 straipsnis). Atsakovas šią aplinkybę (pinigų perdavimo faktą) įrodinėjo atsiliepime išdėstytais paaiškinimais, juos pagrindžiančiais įrodymais bei liudytojo parodymais.

7333.

74Prieš sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas laikėsi proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, teisėjų kolegija visų pirma išaiškina, kad nesant reikalavimo atsiskaitymui tarp atstovo ir atstovaujamojo už tai, kas yra gauta vykdant pavedimą, laikytis rašytinės formos, šių aplinkybių (atsiskaitymo pagal CK 2.150 straipsnį) įrodinėjimui CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribojimas (draudimas remtis liudytojų parodymais) netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009), todėl atsiskaitymo tarp atstovo ir atstovaujamojo faktas gali būti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis tarp jų ir liudytojų parodymais.

7534.

76Pasisakant dėl skundo argumentų, kuriais teigiama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas prieštaringais įrodymais ir prielaidomis, teisėjų kolegija nurodo, kad įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai), pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, ar įrodinėjamas faktas egzistuoja. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmiškos išvados padaryti neleidžia. Įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius reikšmingas sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016).

7735.

78Šiuo atveju, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik liudytojo parodymais, kaip teigia apeliantė, bet ir bylos šalių paaiškinimais, byloje pateiktais įrodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog sprendžiant dėl įrodymų tam tikrai išvadai priimti pakankamumo, turi būti atsižvelgta ir į šalies galimybę pateikti daugiau įrodymų apie įrodinėjamas svarbias bylos aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad dirbant ieškovės šeimoje, nebuvo įprasta už pavedimų įvykdymą atsiskaityti raštu, todėl rašytinių įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių atsakovo atsiskaitymą su ieškove, pagal jam pareikštą reikalavimą, byloje nėra pateikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje pateikto 2012 m. kovo 13 d. įgaliojimo turinio matyti, jog atsakovui buvo suteikti platūs įgaliojimai disponuoti ieškovei priklausančiu turtu (suteikta teisė nustatyti turto pardavimo kainą, gauti už parduotą turtą lėšas) (t. 1, b. l. 24-25). Įvertinusi šią aplinkybę ir atkreipusi dėmesį į tai, kad kaip minėta, atstovavimo santykiuose šalis sieja pasitikėjimo santykiai, kurie lemia tai, jog šalys dažniausiai neformalizuoja tarpusavio atsiskaitymo fakto, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas tikėti atsakovo teiginiais (kad atsiskaitymo pagal įgaliojimą faktas nebuvo patvirtintas raštiškai) ir todėl dėl byloje keliamo fakto nustatymo (ar atsakovas įvykdė CK 2.150 straipsnyje jam kaip įgaliotiniui nustatytus įpareigojimus) sprendžiama remiantis ir netiesioginiais įrodymais.

7936.

80Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009 ir joje nurodyta praktika). Be to, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008).

8137.

82Atsižvelgus į visų byloje surinktų, iš įvairių įrodinėjimo priemonių gautų faktinių duomenų tarpusavio ryšį, jų atitiktį ir prieštaravimus, darytina išvada, kad pagrindo vertinti liudytojo parodymus kaip nepatikimus ar prieštaringus kitiems byloje esantiems įrodymams bei paties atsakovo teiginiams nebuvo.

8338.

84Teisėjų kolegija susipažinusi tiek su atsakovo 2018 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais dėl šalis siejusių santykių ir atsiskaitymo fakto, tiek ir su liudytojo V. R. parodymais apie jam žinomas atsakovo atsiskaitymo su ieškove aplinkybes, nevertina jų kaip prieštaringų. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tiek atsakovas, tiek ir liudytojas dėstė tapačias aplinkybes: liudytojas nurodė, kad atsakovas jam buvo davęs nurodymą informuoti pastarąjį kada ieškovė bus sodyboje ( - ). Liudytojui sužinojus, kad ieškovė yra atvykusi, jis apie tai pranešė atsakovui. Atsakovas atvyko ir susitiko su ieškove, po šio susitikimo G. K. liudytojui teigė, kad „atsikratė naštos perduoti pinigus“ (2018 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 2.31 min. iki 2.39 min.). Iš esmės taip pat įvykius nupasakojo ir atsakovas (2018 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 1.26 min. iki 1.42 min.).

8539.

86Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pinigai buvo perduoti 2012 m. lapkričio mėnesio pabaigoje – gruodžio mėnesio pradžioje, „greičiausiai gruodžio mėnesio pirmąją savaitę“ (2018 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 1.37 min.), liudytojas taip pat nurodė, kad dėstomi įvykiai klostėsi 2012 m. rudenį (2018 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 2.33 min.), tačiau tikslaus laiko nurodyti negalėjo, teigė, „kad jau buvo vėsu, tačiau sniego nebuvo“, mano, kad tai galėjo vykti 2012 m. lapkričio mėnesį (2018 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 2.34 min.). Šį neatitikimą tarp nurodomo metų laiko (atsakovas nurodo gruodžio mėnesio pirmąją savaitę, o liudytojas lapkričio mėnesį) bei tai, kad atsakovas teigė, kad po susitikimo su ieškove, t. y. per pietus ar po pietų, gėrė kavą su liudytoju ir papasakojo jam atvykimo tikslą (2018 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 1.39 min.), tuo tarpu liudytojo teigimu, susitikimas su atsakovu įvyko iki pietų (2018 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 2.36 min.), ieškovė traktuoja kaip esminį neatitikimą tarp parodymų, dėl ko remiantis šiais įrodymais priimtas teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegija su šia nuomone nesutinka ir pažymi, kad 2018 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžio metu šalys ir liudytojas davė parodymus apie daugiau nei penkerių metų senumo įvykius, todėl akivaizdu, kad dėl ilgo laiko tarpo tam tikrų su aptariamu įvykiu susijusių aplinkybių galėjo neprisiminti ar klysti dėl jų. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovo paaiškinimai ir liudytojo parodymai buvo logiški, nuoseklūs ir vienas kitą papildantys, o ne prieštaraujantys vienas kitam, teisėjų kolegija nurodytų neatitikimų tarp paaiškinimų ir parodymų nelaiko esminiais ir mano, kad iš esmės jie patvirtina, kad 2012 metų pabaigoje, atsakovas buvo atvykęs į ( - ) esančią sodybą susitikti su ieškove ir po šio susitikimo bendraudamas su liudytoju nurodė, kad įvykdė pareigą ieškovei.

8740.

88Atsakovo dėstomas aplinkybes, kuriomis įrodinėjama, kad su ieškove buvo atsiskaityta, patvirtina bei pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžia byloje esantys duomenys, kurie įrodo, kad 2012 m. spalio 17 d. J. B. suteikė UAB „G.“ 18 477,75 Eur (63 800 Lt) paskolą, kurios paskirtis buvo atsiskaityti su I. B. už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą (t. 1, b. l. 102-103). Atsakovui 18 477,75 Eur (63 800 Lt) lėšos už perleistą turtą buvo perduotos, nurodant, kad šių lėšų perdavimo pagrindas yra atsakovui suteiktas 2012 m. kovo 13 d. įgaliojimas ir jos yra skirtos atsiskaitymui su I. B. už perleistą turtą (t. 1, b. l. 104). Atsakovo pozicija šiuo klausimu nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios buvo nuosekli, argumentuota bei paremta visais jam prieinamais šioje situacijoje rašytiniais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paties fakto, kad ji aptariamu laikotarpiu lankėsi sodyboje ( - ) ir ten buvo susitikusi su atsakovu neneigia. Be to, bylą nagrinėjant teisme, ieškovė nurodė, kad apie jos pavedimu atsakovo sudarytus sandorius jai buvo žinoma jau 2013 m. rugsėjo mėnesį (2018 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 46 min.), tačiau iki pat ieškinio teismui pateikimo (iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio), t. y. beveik keturis metus, nereiškė reikalavimo atsakovui perduoti už parduotą turtą gautų pinigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių dėl reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, kadangi apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinojęs apie pakankamai didelių sumų jam neperdavimą, nedelsdamas siektų jas išsireikalauti ar kreiptųsi dėl pažeistų teisių gynimo.

8941.

90Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

9142.

92Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visuma sudarė pirmosios instancijos teismui pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovas, įvykdęs apeliantės pavedimą ir gavęs lėšas už parduotą nekilnojamąjį turtą, 2012 metų pabaigoje, apeliantei grįžus į Lietuvą, atsiskaitė dėl 2012 m. kovo 13 d. įgaliojime nustatytų pavedimų įvykdymo ir perdavė už perleistą nekilnojamąjį turtą gautas lėšas. Šios pirmosios instancijos teismo išvados priimtos laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose ir teismų praktikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus bei byloje esančius įrodymus, nė vieno iš jų neišskirdamas ir nesuabsoliutindamas bei remdamasis jų visuma, pagrįstai sprendė, jog atsakovas su ieškove yra atsiskaitęs. Todėl nėra pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, dėl ko jis paliekamas nepakeistas.

93Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

9443.

95Apeliacinio skundo netenkinus, iš apeliantės trečiųjų asmenų naudai priteisiama atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). UAB „G.“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti už suteiktą teisinę pagalbą, sumokėtas 1 039,92 Eur dydžio išlaidas, J. B. pateikė įrodymus apie advokatui už suteiktą teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėtą 800 Eur sumą.

9644.

97Teisėjų kolegija šalių prašomas atlyginti atstovavimo išlaidas laiko pagrįstomis bei atitinkančiomis Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl priteisia jas atlyginti.

98Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

99Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

100Priteisti iš ieškovės I. B., asmens kodas ( - ) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „G.“, įmonės kodas ( - ), naudai 1 039,92 Eur (vieną tūkstantį, trisdešimt devynis eurus ir 92 centus), trečiojo asmens Y. B. (J. B.), asmens kodas ( - ) naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo G. K. 41... 7. 2.... 8. 2018 m. balandžio 20 d. teisme buvo gautas ieškovės atsisakymas nuo dalies... 9. 3.... 10. Kauno apygardos teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio... 11. 4.... 12. Ieškovė nurodė, jog ji atsakovui, kurį pažįsta apie 20 metų ir kuris... 13. 5.... 14. Ieškovės teigimu, atsakovas pagal suteiktą įgaliojimą 2012 m. lapkričio 5... 15. 6.... 16. Ieškovė nurodė, kad 2014 metais, susipažinusi su minėtomis... 17. 7.... 18. Atsakovas G. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė buvo pateikusi... 19. 8.... 20. Atsakovas teigė, kad gavęs iš ieškovės įgaliojimą, pavedimą įvykdė ir... 21. 9.... 22. Trečiasis asmuo UAB „G.“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus... 23. 10.... 24. Trečiojo asmens teigimu, Sutartis Nr. 1 ir Sutartis Nr. 2 buvo sudarytos... 25. 11.... 26. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje, trečiojo asmens J. B. atstovas ieškinį... 27. 12.... 28. Apklaustas 2018 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu liudytojas V. R.... 29. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 30. 13.... 31. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 32. 14.... 33. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir... 34. 15.... 35. Vadovaudamasis byloje apklausto liudytojo duotais paaiškinimais, atsižvelgęs... 36. 16.... 37. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė neginčijo ir neneigė fakto, jog su... 38. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 39. 17.... 40. Ieškovė I. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m.... 41. 18.... 42. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 43. 20.1. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė remdamasis... 44. 20.2. Piniginių lėšų perdavimas (atsiskaitymas) kaip sandoris, o ne kaip... 45. 21.... 46. Atsakovas G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti,... 47. 22.... 48. Trečiasis asmuo UAB „G.“ ir trečiasis asmuo J. B. prašo apeliacinį... 49. 23.... 50. Atsiliepimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:... 51. 23.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojo ir atsakovo... 52. 23.2. Teiginiai, kad atsakovo atsiskaitymas su ieškove turėjo būti... 53. Teisėjų kolegija... 54. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 55. 24.... 56. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 57. Dėl atstovo prievolei atsiskaityti su atstovaujamuoju nustatytos patvirtinimo... 58. 26.... 59. Ginčas byloje kilo iš atstovavimo teisinių santykių. Civilinių teisių... 60. 27.... 61. Ieškovės reikalavimai atsakovui kildinami iš vidinių atstovaujamojo ir... 62. 28.... 63. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atstovavimo santykiai... 64. 29.... 65. Įstatymai, reglamentuojantys atstovavimo santykius ir atsiskaitymą tarp... 66. 30.... 67. Remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir aptarta kasacinio teismo... 68. Dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų... 69. 31.... 70. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų... 71. 32.... 72. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieškovė buvo davusi atsakovui... 73. 33.... 74. Prieš sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas laikėsi proceso teisės... 75. 34.... 76. Pasisakant dėl skundo argumentų, kuriais teigiama, jog pirmosios instancijos... 77. 35.... 78. Šiuo atveju, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas... 79. 36.... 80. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas... 81. 37.... 82. Atsižvelgus į visų byloje surinktų, iš įvairių įrodinėjimo priemonių... 83. 38.... 84. Teisėjų kolegija susipažinusi tiek su atsakovo 2018 m. gegužės 31 d.... 85. 39.... 86. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pinigai buvo perduoti 2012 m.... 87. 40.... 88. Atsakovo dėstomas aplinkybes, kuriomis įrodinėjama, kad su ieškove buvo... 89. 41.... 90. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 91. 42.... 92. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų aplinkybių ir byloje esančių... 93. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 94. 43.... 95. Apeliacinio skundo netenkinus, iš apeliantės trečiųjų asmenų naudai... 96. 44.... 97. Teisėjų kolegija šalių prašomas atlyginti atstovavimo išlaidas laiko... 98. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 99. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 100. Priteisti iš ieškovės I. B., asmens kodas ( - ) trečiojo asmens uždarosios...