Byla e2A-2484-855/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui R. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – M. A. N., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. N., kuriuo prašė šalių nepilnamečio sūnaus N. N., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo R. N. išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatyti uzufrukto teisę ieškovei ir vaikui trečiajam asmeniui M. A. N. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame ( - ), Vilnius, iki vaiko pilnametystės; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

51.1.

6Savo reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad šalims ( - ) gimė sūnus N. N.. Atsakovas vaikui išlaikymo neteikia, ieškovė su vaiku gyvenamosios vietos neturi, vaiko, turinčio specialiųjų poreikių, išlaikymu rūpinasi tik ji. Iki sūnaus gimimo ir po to iki 2019 m. sausio 18 d. šeima gyveno name, esančiame ( - ), Vilniuje, čia nuo 2013 m. balandžio 16 d. buvo deklaruota jų gyvenamoji vieta, kol atsakovas išvarė iš namų. Šiuo metu ji su vaiku gyvena Vilniaus miesto ( - ), nuo 2019 m. vasario 6 d. yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje, kadangi namo savininkė (atsakovo motina) M. A. N. ją išdeklaravo. Dirba UAB „( - )“, jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių, sudaro apie 929,00 Eur. Vaikas sparčiai auga, jo poreikiai kasdien didėja, todėl neturi galimybių patenkinti visų, ne tik būtinųjų, vaiko poreikių. Vaiko poreikiams kas mėnesį reikia 700,00 Eur, iš kurių: maistui apie 200,00 Eur, aprangai ir avalynei apie 50,00 Eur, už komunalines paslaugas vaiko daliai tenka apie 50,00 Eur, specialiųjų poreikių tenkinimui išlaidos sveikatai, vitaminams, reabilitacijai apie 330,00 Eur, higienos ir asmeninės priežiūros reikmėms ne mažiau kaip 20,00 Eur, papildomiems užsiėmimams, sporto, kultūros renginiams, teatrui, koncertams, vaikų atostogų stovykloms ne mažiau kaip 30,00 Eur per mėnesį, įvairioms šventėms apie 20 Eur per mėnesį. Vaikui nustatytas sunkus neįgalumas, sunkaus pobūdžio autizmas, jis lanko specialų darželį, jam reikia papildomai lankytis pas specialistus, medikamentų, vitaminų, higienos priemonių. Ieškovė pagal savo galimybes leidžia vaiką į privačią mokyklėlę, kad galėtų lavintis. Vaikui reikalingas specialus pedagogas, ergoterapeutas, viena pamokėlė kainuoja 15,00 – 30,00 Eur. Už darželį moka apie 30,00 Eur per mėnesį, privati mokyklėlė „( - )“ kainuoja apie 200,00 Eur per mėnesį. Ieškovės turimas nekilnojamasis turtas yra kūrybinės, negyvenamos, tuščios patalpos, kaip rūsys, jose nėra vandens, elektros, kaimynai neleidžia nuomoti. Dar turi ¼ dalį 20 kv. m. kambario, tai tėvo palikimas, dokumentai nesutvarkyti, kilęs ginčas tarp giminaičių. Ieškovės išsilavinimas vidurinis, baigusi daug kursų, pasirinko virėjos specialybę (anksčiau buvo masažuotoja, kirpėja, turėjo individualią įmonę).

72.

8Atsakovas R. N. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti iš dalies.

92.1.

10Nurodė, kad visiškai nesutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti uzufrukto teisę naudotis namu, esančiu ( - ), Vilniuje, kuris priklauso jo motinai. Nėra ir nebuvo jokių teisinių pagrindų nustatyti uzufrukto teisę, teiginys, kad prieš gimstant vaikui ieškovė gyveno nurodytame name, jokių teisių jai nesuteikia. Sutinka su reikalavimu vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, tačiau nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo vaikui dydžiu. Nurodo, kad turi dar du nepilnamečius vaikus – A. N., gim. ( - ), kuriam išlaikymas priteistas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2005-06-30 sprendimu (c. b. Nr. N-204270-566/2005) ir R. N., gim. ( - ), kuriam išlaikymas priteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-01-25 sprendimu (c. b. Nr. 2-72-559/2010). N. N. nuo 2019 m. sausio mėn. iki birželio mėn. teikia 50,00 Eur per mėnesį išlaikymą, tačiau daugiau lėšų skirti neišgali, nes turi kitų išlaikytinių, problemų su sveikata, t. y. dėl traumos dešinio kelio sąnario kryžminio raiščio plyšimo yra apribotas jo darbingumas, dėl to jis buvo išleistas į atsargą policijoje, turi sveikatos problemų su stuburu, tai trukdo susirasti darbą. Gauna pareigūno pensiją, kurios dydis yra 236,00 Eur, yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, kitų pajamų neturi. Atsakovo manymu, vaiko maistui 200,00 Eur per mėnesį yra per daug, užtektų apie 60,00 Eur, avalynei – 10,00 Eur per mėnesį, drabužiams – 100,00 Eur per metus (nebūtina pirkti brangių drabužių, galima pirkti padėvėtus), dėl būsto – nežino, kur ieškovė su vaiku gyvens, jei turėtų savo būstą, tai užtektų 50,00 Eur, dėl išlaidų sauskelnėms – ieškovė nuo mažens nemokė vaiko naudotis tualetu, jei būtų mokiusi, sauskelnių nereikėtų, medicininėms, higienos išlaidoms – apie 20,00 Eur per metus, vaikas stiprus, peršalimais sirgti nelinkęs, vaistai jam nereikalingi, vitaminus pirkdavo tik guminukus, mėnesiui su akcija 9,00 Eur. Sauskelnių 28 vnt. kainuoja 3,00 Eur, reikia tik dienos metu, paskutiniu metu deda rečiau, tai pakelio užtenka dviem mėnesiams. Ieškovė vaiko laisvalaikiu niekur neveda, tik gal du kartus buvo ant batutų, abejoja, ar ieškovė vaiką kur nors veš, pats planuoja su vaiku laisvalaikiu nebūti namie, važiuoti prie jūros ar pan. Šventėms reikalinga 40 Eur per metus. Vaikui iš viso galėtų skirti 50 Eur per mėnesį. Neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, akcijų, santaupų.

113.

12Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina ir prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. Ieškovės reikalavimas dėl vaiko išlaikymo yra pareikštas vaiko interesais, tačiau atsakovo sutikimas išlaikymui skirti 50,00 Eur per mėnesį patenkintų tik minimalius vaiko poreikius. Dėl uzufrukto – nustatoma, kai vaikui kyla grėsmė atsidurti gatvėje, tačiau įstatymuose nėra tiesiogiai nustatyta, kad uzufrukto teisė gali būti taikoma patalpai, priklausančiai tretiesiems asmenims.

134.

14Trečiasis asmuo M. A. N. (atsakovo motina) su reikalavimu dėl uzufrukto nustatymo nesutiko ir pažymėjo, kad namas, esantis ( - ), priklauso jai, su ieškove gyventi negalėtų. Ieškovė netinkamai elgiasi su vaikui, vaikas neįgalus dėl ieškovės elgesio su juo.

15II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

165.

17Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti nepilnamečio vaiko N. N. gyvenamąją vietą su motina I. K.; nustatyti atsakovo R. N. bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. N. tvarką; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. N. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 18 d. iki N. N. pilnametystės, išskaičiuojant pagal teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį, kurios neatskiriama dalis yra teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas laikinojo išlaikymo sumas, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja. Kitus reikalavimus teismas atmetė.

186.

19Teismas sprendė, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo. Be to, laikė, kad ieškovė neįrodė, jog ji neturi galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą nei nustatant uzufruktą trečiajam asmeniui priklausančiam nekilnojamajam turtui (nuomotis būstą, gauti papildomų pajamų iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, įsigyti būstą, realizuojant turimą turtą, gauti kreditą, išperkant, išsinuomojant, panaudos pagrindu ar kt. likusias ¾ dalis buto, esančio Marijampolėje, kt.).

207.

21Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo teismas pažymėjo, kad šalių sūnui 2019 m. sausio 14 d. nustatytas nepatikslintas įvairiapusis raidos sutrikimas: sutrikusi vaiko fizinė, motorinė, kalbos raida, vaikui nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2019-02-13, nustatytas sunkus neįgalumo lygis nuo 2019-02-13 iki pilnametystės. Medicinos specialistai pateikė rekomendacijas, kad vaikui yra reikalinga logopedo, specialiojo pedagogo pagalba, socialinis asistentas vaikų ugdymo kolektyve, nurodyta gerti žuvų taukus. Teismas laikė, kad šalių sūnus turi specialiųjų poreikių. Teismas sutiko su atsakovu, kad pagal bylos medžiagą ieškovė tik po to, kai kreipėsi į teismą ėmėsi aktyvių veiksmų, kad šalių sūnui būtų ištirta sveikatos būklė, diagnozuotas raidos sutrikimas, nustatyti specialūs poreikiai ir teikiamos atitinkamos paslaugos. Vis dėlto, teismo vertinimu, tai nepaneigia paties fakto, kad vaiko specialiems poreikiams patenkinti yra reikalingos papildomos paslaugos, kurios nurodytos medicinos dokumentuose.

228.

23Teismas nurodė, kad už darželį (maitinimą ir ugdymą) mokama po 1,755 Eur per dieną (atitinkamai 36,86 Eur už 21 darbo dieną). Taip pat pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko poreikis maistui gali būti patenkintas tik skiriant tam ne mažesnę nei 200,00 Eur per mėnesį sumą, jog vaiko poreikis rūbams ir avalynei gali būti patenkintas tik skiriant tam ne mažesnę nei 50,00 Eur per mėnesį sumą. Tačiau, darė išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog valstybė teikia finansinę pagalbą specialių poreikių turinčiam vaikui, neatleidžia tėvų nuo pareigos visokeriopai rūpintis savo vaiko sveikata, pripažino pagristu ieškovės reikalavimą dėl išlaidų, reikalingų vaiko laisvalaikiui, o ieškovės nurodytų išlaidų už komunalines paslaugas bei ugdymo išlaidas pripažino pagrįstomis. Įvertinęs aptariamas aplinkybes, teismas sprendė, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek specialiesiems, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) – patenkinti papildomai reikalingas apie 450,00 Eur išlaikymas per mėnesį. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. atsakovė turi teisę gauti 50,16 Eur išmoką vaikui iš valstybės iki jo pilnametystės, nepriklausomai nuo savo turtinės padėties, o tai sudaro pagrindą spręsti, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. valstybė skiria dalį lėšų vaikų poreikiams patenkinti ir tėvams tenkanti išlaikymo pareigos apimtis mažėja. Remdamasis bylos medžiaga ir įrodymų vertinimo taisyklėmis teismas daro išvadą, kad šalims tenkanti sūnaus išlaikymo dalis – 400 Eur per mėnesį.

249.

25Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad ieškovė turi transporto priemonę ( - ), asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 82,69 kv. m bendro ploto negyvenamąją patalpą – kūrybines dirbtuves, esančias ( - ), Klaipėdoje (rinkos vertė 37 300 Eur), įgytas 2013-01-18 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, ¼ dalį 28,82 kv. m. bendro ploto buto, esančio ( - ), Marijampolėje, įgyto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, bei dirba UAB „( - ) Lietuva“, kur gauna 929,00 Eur darbo užmokestį. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį teismas nustatė, kad atsakovas transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi, kas mėnesį gauna apie 236,41 Eur pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Jis nuo 2019 m. sausio 23 d. yra registruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo asmuo, tačiau nurodė, kad šiuo metu yra sulaukęs pasiūlymo dirbti elektriku už minimalią algą. Atsakovas turi dar du nepilnamečius išlaikytinius A. N., gim. ( - ), ir R. N., gim. ( - ), kuriems kas mėnesį moka 70,92 Eur išlaikymą. Nors atsakovas argumentams, jog negali susirasti gerai mokamo darbo dėl sveikatos problemų (dešinio kelio sąnario kryžminio raiščio plyšimo, problemų su stuburu) pagrįsti pateikė 2001 m. ir 2004 m. epikrizes, tačiau teismo vertinimu atsakovo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti reikiamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir dėl to visa išlaikymo našta turėtų būti perkelta motinai. Todėl, įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus teismas laikė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. N. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2710.

28Apeliaciniu skundu atsakovas R. N. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo R. N. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui N. N. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 18 d. iki N. N. pilnametystės, bei sumažinti išlaikymo dydį nuo 50 iki 100 Eur per mėnesį, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2910.1.

30Didžiąją dalį šiuo metu vaiko specialiems poreikiams, nurodytiems ieškinyje, reikalingų lėšų, vaikui skiria valstybė, be to, vaikas lanko specializuotą darželį. Nuo 2019 m. sausio 1 d. atsakovė turi teisę gauti 50,16 Eur išmoką vaikui iš valstybės iki jo pilnametystės, be to šios išmokos dar didės. Valstybės teikiamas išlaikymas padengia teismo nustatytą sūnaus išlaikymo dalį – 400,00 Eur per mėnesį.

3110.2.

32Ieškovė neįrodė, kad vaikui nurodytos papildomos paslaugos yra teikiamos, kad jos yra mokamos. Vaikas darželyje gali būti 21 dieną per mėnesį už 36,86 Eur maitinimą ir ugdymą. Kad sūnui teikiamos mokamos paslaugos, ieškovė nepateikė jokių įrodymų.

3310.3.

34Teismas į jo turtinę padėtį neatsižvelgė. Dėl dešinio kelio sąnario kryžminio raiščio plyšimo yra apribotas jo darbingumas, turi problemų su stuburu dėl ko negali susirasti geriau apmokamo darbo.

3510.4.

36Teismas neatsižvelgė į ieškovės turtinę padėtį, jos turimą turtą.

3710.5.

38Vaikui neįgalumas nustatytas bylos nagrinėjimo metu. Be to, vaiko pinigai ir praėjusiais metais valstybės buvo mokami po 30,00 Eur per mėnesį. Teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio yra neproporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo turtinei padėčiai, pažeis socialinio teisingumo, protingumo kriterijus, jo interesus.

3911.

40Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. K. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė 2019 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4111.1.

42Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes apie jų vaiko N. N. kasdienius ir specialiuosius poreikius, gaunamą valstybės paramą, jų turtinę padėtį, įsidarbinimo galimybes bei pastangas.

4311.2.

44Teismas tinkamai įvertino, jog nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas būtų mažesnis kaip 100 procentų, į darbo biržą jis registravosi tik pareiškus ieškinį teismui. Teismas pagrįstai atsižvelgė, jog vaikui nustatyti specialieji poreikiai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja, jai objektyviai tenka didesnė išlaikymo našta.

4511.3.

46Atsakovas nuolat dirba nelegaliai, atlieka statybos – montavimo darbus ir gauna žymiai didesnes pajamas nei deklaruota pensija, be to gyvena jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, todėl neabejotinai turi galimybes teikti išlaikymą.

4712.

48Trečiasis asmuo – M. A. N., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

49IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

50Apeliacinis skundas netenkintinas.

5113.

52Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5314.

54Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

5515.

56Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas pareikštas tik dėl sprendimo dalies, kuria nepilnamečiam šalių vaikui N. N. priteistas išlaikymas po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 18 d. iki N. N. pilnametystės. Apeliantas su priteisto išlaikymo dydžiu nesutinka ir mano, jog jis yra nepagrįstai didelis.

5716.

58Nustatyta, kad ieškovė I. K. ir atsakovas R. N. turi nepilnametį sūnų N. N., gimusį ( - ) Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šalių sūnui 2019 m. sausio 14 d. nustatytas nepatikslintas įvairiapusis raidos sutrikimas (sutrikusi vaiko fizinė, motorinė, kalbos raida), antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2019-02-13, taip pat sunkus neįgalumo lygis nuo 2019-02-13 iki pilnametystės. Nagrinėjamoje byloje šalys neginčija, kad jų sūnus turi specialiųjų poreikių (jam reikalinga tiek logopedo, tiek specialiojo pedagogo pagalba, socialinis asistentas, medicininiai preparatai, sauskelnės), kita vertus be specialiųjų poreikių, šalių vaikas N. N. turi ir būtinuosius, kiekvienam nepilnamečiam vaikui įprastus ir reikalingus poreikius.

5917.

60Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013)

6118.

62Nors apeliantas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad vaiko gaunama 350,00 Eur dydžio socialinė pašalpa, taip pat ieškovės gaunama 50,00 Eur dydžio išmoka vaikui pilnai padengia teismo nustatytą sūnaus išlaikymą, tačiau su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Visus atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl vaikui skirtos socialinės pašalpos fakto ir dydžio, atsakovės gaunamos 50,00 Eur dydžio išmokos vaikui, išlaidų darželiui, išlaidų būtiniesiems ir specialiesiems N. N. poreikiams patenkinti būtinumo bei pagrįstumo pirmosios instancijos teismas plačiai išanalizavo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl jų pakankamumo, jais įrodomų aplinkybių, taip pat sprendė, kad dalies vaiko poreikių dydžio neįrodė pati ieškovė I. K., ir apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo spręsti dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo netinkamumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas sprendime, be kita ko, sprendė, jog didžiąją dalį vaiko specialiesiems poreikiams tenkančių išlaidų šiuo metu dengia būtent valstybės skiriamos lėšos, tačiau taip pat pabrėžtina, kad šalių vaiko būtinųjų poreikių (maistui, būstui etc.) valstybės skiriamos lėšos nepadengia, o aplinkybės, kad valstybės skiriamų lėšų pakanka visiems vaiko poreikiams patenkinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė.

6319.

64Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, daryti priešingas išvadas nei darė bylą nagrinėjęs teismas, todėl teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta išsamia N. N. poreikių analize bei išvada, kad šalims tenkanti (valstybės nekompensuojama) sūnaus išlaikymo išlaidų dalis yra 400,00 Eur per mėnesį (į šią sumą įeina tiek išlaidos vaiko specialiesiems poreikiams, kurių nepadengia iš valstybės gaunamos lėšos, tiek išlaidos vaiko būtiniesiems / įprastiems poreikiams). Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013 etc.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalių vaiku išlaikyti reikalinga netgi mažesnė nei minimali mėnesinė alga suma – 400,00 Eur per mėnesį. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad tokios lėšos jo sūnui nebūtinos, nereikalingos, objektyviai per didelės, taip pat nepaneigė ir tokių aplinkybių įrodinėjimo pareigos. Deklaratyvūs apelianto R. N. teiginiai, kad ieškovė neįrodė sūnaus poreikių pagrįstumo, kad valstybės skiriamos paramos išlaikyti vaikui pilnai užtenka, yra nepagrįsti.

6520.

66Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad valstybės N. N. skiriama socialinė pašalpa savo esme, prigimtimi ir paskirtimi yra būtent vaikui priklausantis turtas, o ne jo tėvų teikiamas išlaikymas, kurio teikimo imperatyvią pareigą numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Tokios pašalpos (paramos) gavimo faktas neatleidžia vaiko tėvų nuo jų imperatyvios pareigos teikti vaikui išlaikymą. Tai, kad N. N. yra remiamas valstybės dėl jo neįgalumo ir nustatytų specialiųjų poreikių nereiškia, kad ši parama skirta būtent vaiko būtiniesiems poreikiams, tokiems, kaip maistas, apranga, laisvalaikis (atostogos, pramogos ir kt.), būstas, transportas ir pan., tenkinti, kuriuos turi kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo sveikatos būklės ir specialių poreikių buvimo. Pažymėtina, kad ir ieškovės gaunama 50,00 Eur išmoka vaikui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas, yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, o šio įstatymo 22 straipsnio 3 punktas numato, jog asmenys, kurie kreipiasi dėl išmokų ir kurie jas gauna, privalo išmokas naudoti pagal jų tikslinę paskirtį (nagrinėjamu atveju – vaiko poreikiams tenkinti), todėl šios lėšos negali būti priskiriamos prie ieškovės gaunamų pajamų, bei taip pat laikytinos šalių vaikui priklausančiu turtu.

6721.

68Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto R. N. pozicija, kad sprendime neatsižvelgta į jo turtinę padėtį, taip pat į tai, jog dėl dešinio kelio sąnario kryžminio raiščio plyšimo yra apribotas jo darbingumas, tai, kad jis turi problemų su stuburu dėl ko negali susirasti geriau apmokamo darbo. Pirmiausiai pažymėtina, kad atsakovo pateikti duomenys apie jo sveikatos būklę ir turimas sveikatos problemas atspindi labai senus duomenis (ieškovas teismui pateikė 2001 m. epikrizes ir gydymo stacionare istoriją, patvirtinančius jo dešinio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio dalinį plyšimą, taip pat 2004 m. epikrizę, patvirtinančią jo problemas su stuburu, jo skausmus). Tuo tarpu duomenų apie dabartinę apelianto sveikatos būklę, kuri per tuos beveik 15 metų galėjo pasikeisti, nagrinėjamoje byloje nėra. Antra, byloje nėra duomenų, kad dėl nurodytų sveikatos problemų apeliantas apskritai negalėtų dirbti, pavyzdžiui, sėdimo darbo. Be to, kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas būtų mažesnis kaip 100 procentų, t. y. kad apeliantui būtų nustatytas nedarbingumas.

6922.

70Teismas pažymi, kad atsakovas darbo biržoje apskritai užsiregistravo tik bylos nagrinėjimo metu. Taip pat, net ir atsižvelgiant į tai, kad apeliantas formaliai yra bedarbis, nėra duomenų, kad jis aktyviai ieškotų gerai apmokamo darbo, dėtų pakankamas pastangas išlaikyti tiek šalių nepilnametį vaiką N. N., tiek kitus turimus nepilnamečius vaikus. Be to, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali spręsti, kad bylos duomenys patvirtina pakankamas apelianto pastangas siekiant užsidirbti, gauti pajamas N. N. išlaikyti. Teismas taip pat pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

7123.

72Šioje byloje be kita ko, svarbu ir tai, kad ieškovė nurodo, jog apeliantas R. N. nuolat dirba nelegaliai, atlieka statybos – montavimo darbus ir gauna žymiai didesnes pajamas nei deklaruota pensija. Nors nagrinėjamoje byloje ir nėra objektyvių duomenų apie tokias atsakovo gaunamas pajamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tik bylos nagrinėjimo metu apeliantas užsiregistravo darbo biržoje, ilgą laiką jo oficialias pajamas sudarė tik gaunama pensija, pakankamai tikėtina, kad apeliantas tokių pajamų galėjo ir gali gauti. Tuo tarpu vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, bet kokios abejonės dėl tėvo (motinos) turtinės padėties turi būti vertintinos nepilnamečio vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 etc.). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas turi laikyti, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

7324.

74Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nevertino ieškovės turtinės padėties, jos turimo turto, kadangi bylą nagrinėjęs teismas analizavo tiek apelianto, tiek ieškovės turtinę padėtį, o argumentų, kurie rodytų, kad teismas šalių turtinės padėties vertinimą atliko netinkamai, apeliantas nepateikia. Iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų iš tiesų matyti, kad formaliai ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei apelianto (ji turi oficialų darbą, gauna stabilias, nors ir nedideles, pajamas, nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę), tačiau būtent jai tenka kasdienio neįgalaus, specialiųjų poreikių turinčio vaiko auginimo, rūpesčių ir išlaikymo našta, ji turi užtikrinti vaikui būstą, o šiuo metu, kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, po išsiskyrimo su apeliantu, ieškovė su vaiku nuolatinio būsto neturi, gyvena Vilniaus miesto ( - ). Svarbu tai, kad realiai jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalimi (ieškovei priklauso ¼ dalis 28,82 kv. m. bendro ploto buto, esančio ( - ), Marijampolėje) ieškovė naudotis negali, kitas jos turimas turtas, kūrybines dirbtuves, esančios ( - ), Klaipėdoje (rinkos vertė 37 300 Eur), – negyvenamosios paskirties. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr. e2-29961-861/2019) dėl namo, esančio ( - ), Vilniuje, pagerinimo išlaidų priteisimo ir nuostolių atlyginimo, tuo tarpu apeliantas yra kreipęsis su ieškiniu ieškovei į Klaipėdos apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-6762-911/2019), kuriuo prašo pripažinti, kad kūrybinės dirbtuvės, esančios ( - ), Klaipėda, unikalus Nr. ( - ), yra jo ir ieškovės bendroji dalinė nuosavybė bei nustatyti, kad ieškovui priklauso ¾ dalys šio turto, o atsakovei priklauso ¼ dalis. Tai reiškia, kad tarp šalių, be kita ko, vyksta teismo procesai dėl jiems bendrai gyvenant sukurto turto, o apeliantas laiko, kad jam priklauso ¾ dalys turto, kurio rinkos vertė yra apie 37 300 Eur, be to, reikšdamas ieškinį ieškovas siekia įrodyti, kad ieškovei priklauso tik ¼ kūrybinių dirbtuvių, t. y. apelianto vertinimu ieškovei turi priklausyti net ne visas nekilnojamasis turtas, kurį savo sprendime, vertindamas ieškovės turtinę padėtį, nurodė pirmosios instancijos teismas.

7525.

76Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia socialinio teisingumo, protingumo kriterijus, apelianto interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė visapusiškai pagrįstą ir motyvuotą teismo sprendimą, o šie deklaratyvūs apelianto argumentai nepaneigia aplinkybės, kad būtent apelianto elgesys, savo neįgalaus, specialiųjų poreikių turinčio sūnaus išlaikymo atžvilgiu, yra nepakankamai rūpestingas bei nesąžiningas.

7726.

78Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

7927.

80Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir skundžiamo sprendimo motyvais bei vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8128.

82CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nors apeliantas ir atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jam valstybės teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba, tačiau nagrinėjamu atveju jo apeliacinis skundas atmestinas, o ieškovė patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, duomenų, kad tokias išlaidas patyrė, nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos jai iš apelianto nepriteistinos.

83Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Nutarė

84Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. N., kuriuo... 5. 1.1.... 6. Savo reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad šalims ( - ) gimė sūnus N. N..... 7. 2.... 8. Atsakovas R. N. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti iš dalies.... 9. 2.1.... 10. Nurodė, kad visiškai nesutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti uzufrukto... 11. 3.... 12. Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir... 13. 4.... 14. Trečiasis asmuo M. A. N. (atsakovo motina) su reikalavimu dėl uzufrukto... 15. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. sprendimu nusprendė... 18. 6.... 19. Teismas sprendė, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko... 20. 7.... 21. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo teismas... 22. 8.... 23. Teismas nurodė, kad už darželį (maitinimą ir ugdymą) mokama po 1,755 Eur... 24. 9.... 25. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad ieškovė turi... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 27. 10.... 28. Apeliaciniu skundu atsakovas R. N. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės... 29. 10.1.... 30. Didžiąją dalį šiuo metu vaiko specialiems poreikiams, nurodytiems... 31. 10.2.... 32. Ieškovė neįrodė, kad vaikui nurodytos papildomos paslaugos yra teikiamos,... 33. 10.3.... 34. Teismas į jo turtinę padėtį neatsižvelgė. Dėl dešinio kelio sąnario... 35. 10.4.... 36. Teismas neatsižvelgė į ieškovės turtinę padėtį, jos turimą turtą.... 37. 10.5.... 38. Vaikui neįgalumas nustatytas bylos nagrinėjimo metu. Be to, vaiko pinigai ir... 39. 11.... 40. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. K. su apeliaciniu skundu... 41. 11.1.... 42. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes... 43. 11.2.... 44. Teismas tinkamai įvertino, jog nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas būtų... 45. 11.3.... 46. Atsakovas nuolat dirba nelegaliai, atlieka statybos – montavimo darbus ir... 47. 12.... 48. Trečiasis asmuo – M. A. N., institucija, teikianti išvadą byloje –... 49. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 50. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 51. 13.... 52. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 53. 14.... 54. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 55. 15.... 56. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas pareikštas tik dėl sprendimo... 57. 16.... 58. Nustatyta, kad ieškovė I. K. ir atsakovas R. N. turi nepilnametį sūnų N.... 59. 17.... 60. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos... 61. 18.... 62. Nors apeliantas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad vaiko gaunama 350,00 Eur... 63. 19.... 64. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti... 65. 20.... 66. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad valstybės N. N. skiriama socialinė... 67. 21.... 68. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto R. N.... 69. 22.... 70. Teismas pažymi, kad atsakovas darbo biržoje apskritai užsiregistravo tik... 71. 23.... 72. Šioje byloje be kita ko, svarbu ir tai, kad ieškovė nurodo, jog apeliantas... 73. 24.... 74. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad... 75. 25.... 76. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus,... 77. 26.... 78. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 79. 27.... 80. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu... 81. 28.... 82. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 83. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 84. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą palikti...