Byla 2A-697-196/2016
Dėl turto pardavimo be varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės, Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Baltic Agro“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-336-267/2016, pagal ieškovės UAB „Baltic Agro“ ieškinį atsakovams antstoliui R. K., A. P., tretiesiems asmenims Ž. J., antstolėms D. P. ir V. Š., „BTA Baltic Insurance Company“, UAB „Žvalguva“, Kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ dėl turto pardavimo be varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Baltic Agro“ 2015 m. gegužės 19 d. pareiškė ieškinį atsakovams antstoliui R. K. ir A. P. dėl pripažinimo negaliojančiais 2015-04-02 antstolio surašytų Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų Nr. S-5928-15, Nr. S-5938-15, Nr. S-5942-15, Nr. S-5943-15, Nr. S-5939-15, Nr. S-5940-15, Nr. S-5936-15, Nr. S-5937-15, Nr. S-5941-15, Nr. S-5944-15, pagal kuriuos skolininko Ž. J. turtas – dešimt žemės sklypų, esančių ( - ), buvo parduotas skolininko pasiūlytai pirkėjai, atsakovei A. P.. Taip pat prašė taikyti restituciją – grąžinti skolininkui Ž. J. atsakovei A. P. perleistą turtą.
  1. UAB „Baltic Agro“ nurodė, kad antstolis R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 11, 12 straipsnių nuostatas, nes skolininko Ž. J. pasiūlytai pirkėjai A. P. pardavė skolininko turtą, nepranešęs apie tai ieškovei ir antstolei D. P., kuri buvo areštavusi minėtus žemės sklypus, vykdydama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinant ieškovės UAB „Baltic Agro“ pareikštą ieškinį Ž. J. dėl 856 011,76 Eur skolos priteisimo ir sąmoningai suklaidinęs antstolę D. P. pranešimu apie tariamas varžytines. Be to, ieškinyje nurodoma, kad skolininkas neturėjo teisės siūlyti pirkėjo, nes 2014-09-16 teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam buvo pavesta saugoti areštuotą turtą. Antstolis pažeidė Civilinio kodekso (toliau – CK) 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eiliškumą ir suteikė prioritetą vienam kreditoriui, pažeisdamas ieškovės teises bei teisėtus interesus, nes skolininkas Ž. J., išieškotoja UAB „Žvalguva“, antstolis R. K. ir skolininko pasiūlyta pirkėja, kuri yra UAB „Žvalguva“ vadovo dukra, veikė iš anksto susitarę prieš ieškovės UAB „Baltic Agro“ interesus ir realizavo skolininko Ž. J. turtą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovės byloje.
  1. Atsakovas R. K. atsiliepimu į pareikštą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad vykdydamas išieškojimą iš skolininko Ž. J. turto, jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir esminių ieškovės teisių nepažeidė. Atsakovas teigia, kad ieškinyje netinkamai aiškinamos teisės normos, reglamentuojančias vykdymo procesą ir klaidinamas teismas nurodant šioje byloje netaikytinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus. Atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad antstolio kontoroje vykdomos trys skolininko Ž. J. vykdomosios bylos – viena dėl 37 845,46 Eur skolos išieškojimo trečios eilės išieškotojui UAB „Agropulsas“ ir dvi atitinkamai dėl 853 994,00 Eur ir 155 469,61 Eur skolų išieškojimo trečios eilės išieškotojui UAB „Žvalguva“. Atsakovas, priėmęs vykdyti išieškotojo UAB „Agropulsas“ vykdomąjį dokumentą – 2014-11-06 Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą, areštavo skolininko Ž. J. pinigines lėšas kredito įstaigoje, o 2015-01-09 areštavo skolininkui priklausančius žemės sklypus. Atsakovas nesutiko ir su ieškovės teiginiais, kad vykdymo procese buvo pažeistos Instrukcijos 11 ir 12 punkto nuostatos. Nurodė, kad apie planuojamas varžytines informavo tiek antstolę V. Š., kuri prisijungė prie išieškojimo iš skolininko Ž. J. išieškotojos Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ naudai, tiek D. P., kuri vykdė 2014-09-16 teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas nurodė, kad pasiūlyti parduodamo turto pirkėją iki varžytinių pradžios yra skolininko teisė, reglamentuota CPK 704 straipsnio 1 dalyje, o antstolis tokiu atveju privalo patikrinti ar skolininko pasiūlytam pirkėjui išduotas leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, ar pirkėjas nepatenka į asmenų, nurodytų CPK 709 straipsnyje, ratą, taip pat ar pateikta žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracija. Atlikęs šiuos veiksmus antstolis R. K. 2015-04-02 išdavė atsakovei A. P. šioje byloje ginčijamus Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus ir iš pirkėjos gautas lėšas proporcingai paskirstė išieškotojams UAB „Agropulsas“, UAB „Žvalguva“ ir antstolei V. Š..
  1. Trečiasis asmuo antstolė D. P. pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Baltic Agro“ pareikštą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį patenkinti, vadovaujantis CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis. Antstolė nurodė, kad vykdydama vykdomąją bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko Ž. J. turtui UAB „Baltic Agro“ naudai 2014-09-25 surašė turto aprašą, į kurį buvo įtraukti ginčo žemės sklypai. Nors antstolė pripažįsta, kad nebuvo areštavusi Ž. J. turto ir prisijungimo institutas šiuo atveju neturėjo būti taikomas, tačiau mano, kad antstolis R. K., realizuodamas ginčo sklypus, pažeidė Instrukcijos 12 p. imperatyvų reikalavimą – informuoti kreditorių UAB „Baltic Agro“ apie Ž. J. turto pardavimą, dėl ko buvo pažeistos esminės ieškovės UAB „Baltic Agro“ teisės. Be to, antstolė teigia, kad 2015-09-16 teismo nutartyje nurodyta, kad areštuotas turtas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo perduodamas saugoti skolininkui Ž. J., o tai reiškia, kad iki 2015-04-28 Ž. J. neturėjo teisės siūlyti pirkėją ir inicijuoti turto realizavimo.
  1. Trečiasis asmuo antstolė V. Š. taip pat pateikė atsiliepimą į byloje pareikštą ieškinį ir nurodė, kad ji nėra susipažinusi su antstolio R. K. vykdomųjų bylų dokumentais, patvarkymais dėl lėšų paskirstymo, todėl negali pasisakyti ar reikia naikinti ginčijamus aktus ir palieka tai spręsti teismo nuožiūra.
  1. Trečiasis asmuo Ž. J. su byloje pareikštais ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytinių ir CPK 704 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip varžytinių procedūros ypatumas, kuris neprieštarauja bendrosioms varžytinių organizavimo ir vykdymo taisyklėms. Ž. J. nurodė ir tai, kad ieškovė UAB „Baltic Agro“ siūlė jam surasti pirkėją, o bendrovės atstovė A. K. pati pageidavo būti pasiūlyta žemės sklypų pirkėja, tačiau šis pasiūlymas nebuvo realizuotas, nes ji neturėjo visų reikiamų leidimų žemės ūkio paskirties žemei įsigyti. Ž. J. mano, kad antstolis R. K. nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, o atsakovė A. P. nepatenka į asmenų ratą, kuriems pagal CPK 709 straipsnio nuostatas draudžiama dalyvauti įsigyjant turtą vykdymo procese.
  1. Trečiasis asmuo „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje nustatytas faktas, jog antstolis R. K., pranešęs apie numatomas skelbti 2015-03-13 varžytines ir vėliau jų nepaskelbęs, neatšaukė savo pranešimo, jokių teisinių pasekmių ieškovei UAB „Baltic Agro“ nesukėlė, nes teismo sprendimas dėl skolos išieškojimo iš Ž. J. ieškovės naudai įsiteisėjo tik 2015 m. balandžio 20 d.
  1. Trečiasis asmuo Kredito unija „Žemdirbio gerovė“ atsiliepimu į pareikštą ieškinį prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Vykdymo procese pardavus skolininko turtą, trečiojo asmens manymu, turto pardavimo kaina (488 855 Eur) buvo per maža.
  1. Trečiasis asmuo UAB „Žvalguva“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovės pareikštas ieškinys nepagrįstas. Atkreipė teismo dėmesį, kad antstolis R. K., vykdydamas išieškojimą iš skolininko Ž. J. turto išieškotojų UAB „Žvalguva“ ir UAB „Agropulsas“ naudai, ginčo turtą areštavo pirmas, todėl turėjo teisę realizuoti šį turtą, o skolininkas turėjo teisę pasiūlyti pirkėją. Be to, nurodė, kad, remiantis Instrukcijos 12 punktu, kito arešto uždėjimas turto realizavimo nestabdo. UAB „Verslavita“ pateiktos išvados dėl realizuoto turto vertės vykdymo proceso dalyviams abejonių nesukėlė, o UAB „Baltic Agro“ argumentai dėl realizuoto turto vertės yra nepagrįsti, todėl atmestini.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė; panaikino Šiaulių apygardos 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; priteisė iš ieškovės UAB „Baltic Agro“ atsakovei A. P. 1 170, 68 Eur advokato pagalbos išlaidas; priteisė iš ieškovės UAB „Baltic Agro“ 34,24 Eur procesinių dokumentų išlaidas valstybės naudai.
  1. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014-09-15 ieškovė UAB „Baltic Agro“ Šiaulių apylinkės teisme iškėlė civilinę bylą

    8Nr. L2-8191-294-2014 dėl 2 502 581,54 Lt / 856 011,76 Eur skolos priteisimo iš atsakovo Ž. J., o Šiaulių apylinkės teismas 2014-09-16 pritaikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštavo Ž. J. turtą (CPK 179 str. 3 d.).

  1. 2014-09-25 antstolė D. P., vykdydama Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014-09-16 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. L2-8191-291/2014 pagal UAB „Baltic Agro“ pareiškimą dėl 856 011,76 Eur skolos priteisimo iš skolininko Ž. J., sudarė skolininko Ž. J. turto aprašą ir įregistravo 11 žemės sklypų areštą Turto arešto aktų registre. Šiaulių apylinkės teismas 2014-11-03 nutartimi civilinę bylą Nr. L2-8191-294-2014 perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
  1. 2015-04-28 įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo 2015-03-02 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-520-210/2015 dėl 856011,76 Eur skolos išieškojimo iš skolininko Ž. J. UAB „Baltic Agro“ naudai.
  1. 2015-05-07 ieškovė pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tą pačią dieną teismas išdavė UAB „Baltic Agro“ vykdomąjį raštą (LITEKO duomenys, Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-520-210/2015).
  1. 2014-11-06 buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl 378 455,46 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš Ž. J. UAB „Agropulsas“ naudai. 2015-01-16 išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl 852 288 skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko Ž. J. išieškotojo UAB „Žvalguva“ naudai. 2015-02-24 buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl 155 469,61 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko Ž. J. išieškotojo UAB „Žvalguva“ naudai.
  1. Antstolio R. K. kontoroje vykdomos trys vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko Ž. J.: nuo 2014-11-28 Vykdomoji byla Nr. 98-1942/2014 dėl 37 845,46 Eur skolos išieškojimo trečios eilės išieškotojui UAB „Agropulsas“ ir vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui; nuo 2015-01-20 Vykdomoji byla Nr. 98-202/2015 dėl 853 994,00 Eur skolos išieškojimo trečios eilės išieškotojai UAB „Žvalguva“ ir vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui; nuo 2015-02-25 vykdomoji byla Nr. 98-460/2015 dėl 155 469,61 Eur skolos išieškojimo trečios eilės išieškotojui UAB „Žvalguva“ ir vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui; 2015-01-09 turto arešto aktu antstolis R. K. areštavo ir aprašė 11 žemės sklypų, priklausančių skolininkui Ž. J..
  1. 2015-01-29 antstolė V. Š. areštavo tuos pačius žemės sklypus, vykdydama 98 866,33 Eur skolos išieškojimą trečiojo asmens šioje byloje, Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“, naudai iš skolininko Ž. J. pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014-11-10 įsakymą.
  1. 2015-02-04 Patvarkymu Nr. S-2179-15 Dėl areštuoto turto vertinimo antstolis nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymą pavedė atlikti turto vertintojui UAB „Verslavita“. 2015-02-12 atlikta nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizė.
  1. antstolė D. P. 2015-03-16 gavo antstolio R. K. 2015-03-06 pranešimą Nr. S-4611-15 apie 2015-03-13 nuo 9:00 iki 14:00 internetiniame portale planuojamas skelbti skolininko Ž. J. turto varžytines. Varžytinės nebuvo paskelbtos, nes skolininkas Ž. J. 2015-03-09 pasiūlė parduodamų sklypų pirkėją – atsakovę šioje byloje A. P..
  1. 2015-03-12 skolininko Ž. J. pasiūlyta pirkėja A. P. sumokėjo į antstolio R. K. sąskaitą 498 093 Eur. 2015-03-27 antstolis R. K. gavo antstolės V. Š. 2015-03-24 patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo ir vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš to paties skolininko Ž. J. išieškotojos Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ naudai.
  1. 2015-04-02 antstolis R. K. pardavė 10 skolininkui Ž. J. priklausančių sklypų skolininko pasiūlytai pirkėjai A. P., surašydamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus: 1) aktą Nr. 2S-5928-15 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), plotas 15,5000 ha, kaina – 47740 Eur; 2) aktą Nr. 2S-5936-15 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), plotas – 1,92363 ha, kaina – 5845 Eur; 3) aktą Nr. 2S-5937-15 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), plotas – 4,4051 ha, kaina – 13387 Eur; 4) aktą Nr. 2S-5938-15 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), plotas – 57,6000 ha, kaina – 177408 Eur; 5) aktą Nr. 2S-5939-15 dėl žemės sklypo 226/17330 dalį, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), plotas – 17,3300 ha, kaina – 6765 Eur; 6) aktą Nr. 2S-5940-15 dėl žemės sklypo 5031/19600 dalį, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), plotas – 19,6000 ha, kaina – 15289,00 Eur; 7) aktą Nr. 2S-5941-15 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), plotas – 1,5100 ha, kaina – 4589,00 Eur; 8) aktą Nr. 2S-5942-15 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), plotas – 17,3271 ha, kaina – 55 967 Eur; 9) aktą Nr. 2S-5943-15 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), plotas – 33,9000 ha, kaina – 109 497 Eur; 10) aktą Nr. 2S-5944-15 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), plotas – 22,3034 ha, kaina – 52 368 Eur;
  1. 2015-04-02 Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. NM-19/15, NM-1041/15, 1-12787/14 antstolis R. K. paskirstė išieškotą 498 093,00 Eur sumą sekančiai (vykdomosios bylos Nr. 98-202-2015, 2 t., b. l. 23, 24): 1) trečios eilės išieškotojui UAB „Žvalguva“ 348 869,00 Eur skolos ir 192 51,27 Eur vykdymo išlaidų. Liko 506 553,46 Eur skolos ir 158 31,01 Eur vykdymo išlaidų; 2) trečios eilės išieškotojui UAB „Žvalguva“ 638 00,71 Eur skolos ir 94,06 Eur vykdymo išlaidų. Liko 92 218,06 Eur skolos ir 00 Eur vykdymo išlaidų; 3) trečios eilės išieškotojui UAB „Agropulsas“ 157 97,09 Eur skolos ir 103,18 Eur vykdymo išlaidų. Liko 22 448,34 Eur skolos ir 15 520,00 Eur vykdymo išlaidų; 4) antstolei V. Š. 39 636,40 Eur skolos trečios eilės išieškotojai Kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ naudai ir 1 303,29 Eur vykdymo išlaidų. Liko 60 381,09 Eur skolos ir 0 Eur vykdymo išlaidų; 5) pirkėjai A. P. grąžino 9 238,00 Eur.
  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo šalys pripažįsta nurodytus bylai reikšmingus faktus, o nagrinėjamos bylos ir pridėtų vykdomųjų bylų Nr. 98-1942-2014, Nr. 98-460-2015, Nr. 98-202-2015, Nr. 66-628-2014 medžiaga patvirtina šias aplinkybes, todėl teismas minėtas faktines aplinkybes laikė nustatytomis ir su jomis susijusių įrodymų plačiau neanalizavo (CPK 182 str., 187 str.).
  1. Teismas nesutiko su ieškovės pateikta argumentacija dėl skolininko turto realizavimo eiliškumo pažeidimo (CPK 662 str., 664 str.), nes byloje nustatyta, kad su ginčo turto pardavimu sutiko visi vykdymo procese dalyvavę asmenys, taip pat ir skolininkas Ž. J. (CPK 662 str. 4 d.). Be to, pridėtos vykdomosios bylos Nr. 66-628/2014 duomenys patvirtino, kad ieškovės nurodomo kilnojamo turto neužtektų išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 662 str. 4 d.).
  1. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškinio argumentais, kad atsakovės A. P. giminystės ryšys su išieškotojo UAB „Žvalguva“ valdymo organais ir lėšų pirkiniui įsigijimo būdas turi būti vertinamas kaip pagrindas panaikinti ginčijamus turto pardavimo aktus, nes žemės sklypus įsigijusi A. P. nepatenka į CPK 709 straipsnio 2 dalyje išvardintų asmenų, kuriems draudžiama dalyvauti varžytinėse, sąrašą, o skolintis pinigus įsigyjant turtą vykdymo procese taip pat nedraudžiama (CK 1.5 str.).
  1. Bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo vertinimu, paneigė ieškovės argumentus dėl tariamai atsakovų suplanuoto, antstolės D. P. suklaidinimo, kai antstolis R. K. neinformavo apie varžytinių atšaukimą ir turto pardavimą skolininko pasiūlytai pirkėjai A. P.. Atsakovas pripažino, kad jis neatšaukė antstolėms išsiųsto pranešimo apie numatomas skelbti varžytines ir tik 2015-03-12 išsiuntė antstolėms D. P. ir V. Š. pranešimą apie turto pardavimą skolininko pasiūlytai pirkėjai. Antstolio R. K. paaiškinimus dėl kontoros darbuotojų klaidos siunčiant pranešimus nagrinėjamu atveju patvirtino teismo posėdyje ir antstolė D. P., nurodžiusi, kad 2015-04-02 jos surašytas Patvarkymas Nr. (3.9)SDP-82/2015 – sustabdyti lėšų išmokėjimą, antstolio R. K. kontoroje buvo gautas tik 2015-04-16 taip pat dėl kontoros darbuotojų klaidos. Minėtos aplinkybės netapo kliūtimi antstolei V. Š. prisijungti prie išieškojimo iš skolininko Ž. J. turto ir lėšų, gautų realizavus šio asmens turtą, vykdžiusiai skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš to paties skolininko trečiojo asmens KU „Žemdirbio gerovė“ naudai.
  1. Nustatęs faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos kontekste nustatytos bylos aplinkybės negali būti vertinamos kaip esminiai pažeidusios suinteresuoto asmens – ieškovės UAB „Baltic Agro“ teises, nes ieškovė buvo pakankamai informuota apie antstolio R. K. kontoroje vykdomus skolų išieškojimus iš skolininko Ž. J. išieškotojų UAB „Žvalguva“ ir kt. naudai. Turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš turto, kuris yra areštuotas. Aplinkybes, kad ieškovės atstovė advokatė A. K. aktyviai domėjosi antstolio R. K. vykdomu išieškojimo procesu ir netgi siekė būti pasiūlyta parduodamo turto pirkėja teisminio nagrinėjimo metu patvirtino atsakovas antstoliai R. K., D. P., trečiasis asmuo Ž. J.. Šį faktą teisme pripažino ieškovės UAB „Baltic Agro“ atstovė.
  1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijami 2015-04-02 turto pardavimo aktai buvo surašyti, kai ieškovės UAB „Baltic Agro“ reikalavimas Ž. J. dar nebuvo patvirtintas teisme, vykdytiną skolos išieškojimo dokumentą ieškovė gavo tik 2015-05-07 ir tai pagal CPK 759 straipsnio nuostatas reiškia, kad antstolė D. P. iki 2015-05-07 negalėjo pasinaudoti prisijungimo prie išieškojimo institutu ir sudaryti galimybę ieškovei dalyvauti antstoliui R. K. paskirstant lėšas, gautas realizavus skolininkui priklausančius žemės sklypus. Dėl šių aplinkybių ieškinyje pateiktus terminų, susietų su planuota varžytinių paskelbimo data, skaičiavimus, teismas vertino, kaip siekį formaliais pagrindais panaikinti ginčijamus turto pardavimo aktus.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Baltic Agro“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-336-267/2016 ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės UAB „Baltic Agro“ ieškinį dėl antstolio R. K. surašytų Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; priteisti iš atsakovo antstolio R. K. bei A. P. ieškovei UAB „Baltic Agro“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino esminių ieškovės argumentų, kad antstolis R. K. pažeidė Instrukcijos 12 punkto 3 dalies imperatyvias nuostatas bei apie išieškojimo nukreipimą į turtą, kuriam yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, raštu neinformavo UAB „Baltic Agro“, t.y. kreditoriaus, kurio naudai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
    1. Šiaulių apygardos teismas neteisingai įvertino antstolio R. K. veiksmus, susijusius su Instrukcijos 11 punkto 1 dalies pažeidimu, t.y. antstolis žinodamas, jog turtas bus parduodamas skolininko pasiūlytai pirkėjai A. P., iš kurios jau buvo gauti pinigai, sąmoningai suklaidino antstolę D. P., išsiųsdamas jai klaidinantį pranešimą apie neva skelbiamas skolininko žemės sklypų pardavimo varžytynes.
    1. Šiaulių apygardos teismas visiškai nevertino antstolio R. K. padarytų Instrukcijos 11 punkto 1 dalies ir 12 punkto 3 dalies pažeidimų pasekmių, t.y. esminių UAB „Baltic Agro“ teisių pažeidimo.
    1. Pirmosios instancijos teismas nevertino argumentų, pagrįstų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusių su antstolio vykdomos turto realizavimo procedūros išviešinimo svarbia, siekiant vykdymo proceso tikslų.
    1. Teismas formaliai įvertino svarbias aplinkybes, susijusias su tuo, jog skolininko pasiūlyta pirkėja A. P. yra giminystės ryšiais susijusi su išieškotoja UAB „Žvalguva“ bei lėšas sklypams pirkti paskolinusios UAB „Agrospelta“ savininkais bei vadovais bei nevertino argumentų, paaiškinusių antstolio R. K. vykdyto turto pardavimo slaptumo priežastis, tai leido išieškotojai UAB „Žvalguva“ per susijusius asmenis ne tik perimti skolininko Ž. J. žemės sklypus, bet ir atgauti beveik visą už šiuos sklypus sumokėtą pinigų sumą.
    1. Šiaulių apygardos teismo priimtame sprendime yra ne viena išvada, absoliučiai prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams bei dalyvaujančių byloje asmenų duotiems paaiškinimams.
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino R. K. veiksmus, susijusius su išieškojimo iš skolininko turto eiliškumu (CPK 664 str.) bei visiškai nevertino aplinkybių, jog antstolis pažeidė Instrukcijos 12 punkto 3 dalies nuostatas, neleidžiančias nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, kuris yra aprašytas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu skolininkas turi kito turto.
    1. Skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl to, ar skolininkas, kuris teismo nutartimi buvo paskirtas areštuoto turto saugotoju iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, gali imtis iniciatyvos, kad jo saugomas turtas būtų kuo greičiau realizuotas kitoje vykdomoje byloje ir naudotis CPK 704 straipsnyje numatyta teise siūlyti areštuoto turto pirkėją.
    1. Šiaulių apygardos teismas priimtame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizę vykdymo procese gali atlikti asmuo neturintis vertintojo eksperto kvalifikacijos. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog turto įkainojimo procedūros atlikimą bei nustatytą skolininko turto kainą antstolis R. K. slėpė nuo kitų skolininko Ž. J. kreditorių bei antstolių.
  1. 2016 m. spalio 4 d. ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad apie antstolio R. K. vykdomąją bylą dėl 852 288 Eur skolos išieškojimo iš skolininko Ž. J. išieškotojo UAB „Žvalguva“ naudai sužinojo tik 2015-04-13, kai antstolė D. P. pranešė apie tai, jog antstolis R. K. pardavė skolininko žemės sklypus, kuriems buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei išregistravo šių sklypų areštus iš Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro.
  1. Atsakovė A. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės UAB „Baltic Agro“ apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad buvo pažeista turto realizavimo tvarka. Išieškojimo eilę reglamentuoja CPK 662 straipsnio, 664 straipsnio nuostatos, pagal kurias išieškotojas turi teisę iki priverstinio vykdymo pradžios nurodyti, iš kokio turto išieškoti pirmiausia. Išieškotojai nurodė pirmiausia išieškoti iš žemės sklypų. Skolininkas Ž. J. pasiūlė areštuotų sklypų pirkėją, sutiko, kad būtų realizuoti žemės sklypai, 2015 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje nurodė, kad jis pats norėjo, kad žemės sklypai būtų kuo greičiau realizuoti ir atsiskaityta su kreditoriais.
    1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad skolininko paskyrimas areštuoto turto saugotoju iki teismo sprendimo įsiteisėjimo yra kliūtis antstoliui vykdyti išieškojimą ir realizuoti turtą CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka. Faktas, kad skolininkas Ž. J. buvo paskirtas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areštuoto turto saugotoju, neapribojo skolininko tesiės rūpintis turto realizavimu vykdomojoje byloje, neužkirto kelio antstoliui vykdyti išieškojimą.
    1. Bylos nagrinėjimo metu Šiaulių apygardos teisme ieškovė neneigė aplinkybės, kad jai buvo žinoma apie pas antstolį R. K. vykdomą išieškojimą iš skolininko Ž. J., domėjosi eiga, ieškovės atstovė advokatė lankėsi kartu su skolininku antstolio kontoroje (2015-12-08 teismo posėdžio garso įrašas). Šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė nežinojo apie atliekamus antstolio R. K. vykdymo veiksmus bei nepatvirtina apeliacinio skundo argumento, kad ieškovė neteko galimybės pasinaudoti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nustatyta laikinąja apsaugos priemone – išieškojimo vykdymo procese sustabdymu.
    1. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl antstolės D. P. suklaidinimo, įvertino atsakovo R. K. veiksmus, taip pat ir trečiojo asmens D. P. veiksmus dėl pavėluoto pranešimų išsiuntimo. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, susijusių su trukdymu antstolei prisijungti prie vykdomo išieškojimo, teisingai pažymėjo, kad pavėluotas išsiuntimas netapo kliūtimi antstolei V. Š. prisijungti prie išieškojimo iš skolininko Ž. J. turto ir lėšų trečiojo asmens Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ naudai.
    1. Ieškovės samprotavimai apie A. P. giminystės ryšius nėra teisiškai pagrįsti ir neleidžia teigti, kad buvo siekiama iš vykdymo eliminuoti kitą skolininko Ž. J. kreditorių UAB „Baltic Agro“, o atsakovų veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Šią aplinkybę patvirtina ir trečiojo asmens Ž. J. teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad jam bendraujant su A. P. dėl žemės sklypų, jam nebuvo žinoma, kad A. P. yra artimais giminystės ryšiais susijusi su UAB „Žvalguva“ vadovu V. L. ir tai jam tapo žinoma tik gavus UAB „Baltic Agro“ ieškinį. Be to, Ž. J. nurodė, kad pati UAB „Baltic Agro“ siūlė Ž. J. išduoti ieškovei vekselį, siekė perimti žemės sklypus, eliminuojant kitus kreditorius, t.y. UAB „Žvalguva“, su kuo Ž. J. nesutiko.
    1. Ieškovė ginčija UAB „Verslavita“ turto įvertinimą, tačiau ieškovė apeliacinio skundo argumentams pagrįsti nepateikė priešingų įrodymų nei nustatė teismas, nepateikė įrodymų, kad UAB „Verslavita“ turto vertintojos nustatyta kaina yra neproporcinga turto vertei, neįrodinėjo kitokios nei nustatyta turto vertės bei nepagrindė teiginio, kad skolininko pasiūlyta pirkėja A. P. žemės sklypus įsigijo už UAB „Verslavita“ ekspertizės akte nurodytą minimalią kainą. Apelianto argumentai, kad ekspertizę surašiusią įmonę surado išieškotoja UAB „Žvalguva“, nereiškia, kad nustatyta neteisinga turto kaina. Atsakovė nesutinka, kad ieškovės teisės buvo pažeistos, kadangi UAB „Žvalguva“ padengė skolininko Ž. J. skolą Nacionalinei žemės tarnybai tą pačią dieną, kai UAB „Agropulsas“ paskolino pinigines lėšas pirkėjai A. P. tiems patiems žemės sklypams, nes nedraudžiama trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininką, dėl priverstinės hipotekos išregistravimo nebuvo neteisėtų antstolio, skolininko Ž. J. ir UAB „Žvalguva“ veiksmų.
    1. Pateiktus įrodymus išreikalavo antstolė, kuri net nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl antstolės D. P. veiksmų teisėtumo. Ieškovės pateikti įrodymai niekaip nepatvirtina jų pateikimo būtinybės apeliacinėje instancijoje.
  1. Atsakovas antstolis R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Apeliantės skundo argumentas apie tai, kad antstolis jai registruotu laišku privalėjo pranešti apie turto pardavimą iš varžytynių ir paaiškinti antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarką, kaip numatyta Instrukcijos 13 punkto 3 dalyje yra visiškai nepagrįstas. Areštavus skolininko turtą, ieškovės atstovai (advokatė ir teisininkas) antstolio R. K. akivaizdoje vedė derybas dėl galimybės perimti skolininko turtą bet kokiu būdu, tačiau skolininkas, siekdamas nepažeisti kitų kreditorių interesų, siūlymo atsisakė. Šis faktas civilinės bylos proceso metu buvo išviešintas ir ieškovė to net neneigė.
    1. Apeliantės argumentai dėl antstolio R. K. atliktų veiksmų, pažeidžiant išieškojimo iš skolininko turto eiliškumą (CPK 664 str.), nepagrįsti ir atmestini. Kadangi skolininkas ir išieškotojai verčiasi ta pačia žemės ūkio veikla ir vieni apie kitus turi pakankamai objektyvios informacijos, tiekiant vykdomuosius dokumentus išieškotojai informavo atsakovą, kad išieškojimas turėtų būti nukreiptas į skolininko nekilnojamąjį turtą. Vykdymo proceso eigoje antstolis nustatė, kad skolininko sąskaitose piniginių lėšų nėra, transporto priemonės bevertės, o žemės ūkio technikai – skutikui taikyta hipoteka, todėl areštavo skolininko Ž. J. turimą nekilnojamąjį turtą – vienuolika žemės sklypų.
    1. Apeliantės argumentai apie tai, kad teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl skolininko, kaip paskirto areštuoto turto saugotojo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, veiksmų, tai yra iniciatyvos, pasinaudoti CPK 704 straipsnyje numatyta teisė pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, yra niekuo nepagrįsti. Atsakovo manymu, antstolei D. P. aprašant skolininko turtą pagal 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, niekas kitas ir negalėjo būti paskirtas nekilnojamojo turto saugotoju. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad skolininkas Ž. J., veikdamas savarankiškai kažkokiu būdu prarado aprašytą turtą.
    1. Ieškovės pateiktą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdė antstolė D. P. ir ji, žinodama, kad atsakovas R. K. vykdo išieškojimą iš skolininko Ž. J., prie antstolio R. K. vykdomo išieškojimo neprisijungė, t. y. nei patvarkymo dėl prisijungimo, nei vykdomojo dokumento kopijos antstoliui R. K. neatsiuntė. Duodama paaiškinimus teisme antstolė patvirtino, kad ji 2015-03-06 atsakovo pranešimą apie planuojamas skelbti skolininko turto varžytynes gavo, kad ir pavėluotai, tačiau jokių veiksmų dėl prisijungimo prie antstolio R. K. vykdomo išieškojimo neatliko ir neketino jokių veiksmų imtis dėl to, kad vykdomoji byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pilnai įvykdyta jai aprašius skolininko turtą, todėl ji ieškovės vykdomąją bylą, kaip pilnai įvykdytą, 2015 m. balandžio 2 d. užbaigė.
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 3 ir 14 straipsnių nuostatas atlikti ekspertizes, susijusias su turto įvertinimu, gali ne tik asmuo, kuriam priskirti vertintojo eksperto kvalifikacijos darbai, bet ir reikiamą kvalifikaciją turintis kitas turto vertintojas. Ieškovės argumentai yra subjektyvūs ir nepagrįsti jokiais kitais įrodymais.
  1. Tretysis asmuo „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apygardos 2016 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad vykdymo procese pirmasis skolininko nekilnojamąjį turtą areštavo antstolis R. K., o antstolė D. P. tik aprašė skolininko turtą, vykdydama Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. L2-8191-291/2014, antstolio R. K. veiksmai realizuojant Ž. J. turtą laikytini teisėtais.
    1. Antstolė D. P. vykdė ne skolos išieškojimą iš to paties skolininko, o Šiaulių miesto apylinkės nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl jokio turto ji nebuvo areštavusi, nes ieškovės UAB „Agro Baltic“ reikalavimas dar nebuvo patvirtintas teisme.
    1. Draudiko nuomone, aplinkybė, kad ginčo turto pirkėją A. P. su vienu iš kreditorių – UAB „Žvalguva“ vadovų, sieja artimi giminystės ryšiai, nėra kliūtis jai įsigyti skolininko turtą, parduodamą varžytynėse. CPK 709 straipsnio 2 dalyje įvardinti asmenys, kurie neturi teisės dalyvauti varžytynėse, o sąrašas yra baigtinis, tačiau pirkėja į šį sąrašą nepatenka.
  1. Trečiasis asmuo UAB „Žvalguva“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2016 vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
    1. Instrukcijos 12 punktas nustato, kad antstolis, nukreipęs išieškojimą į turtą, kuris yra aprašytas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po varžytynių šiam turtui paskelbimo skolininkui, išieškotojui ir kreditoriui, kurio naudai yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, registruotu laišku pranešta apie turto pardavimą iš varžytynių, taip pat paaiškina antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarką. Skolininkas Ž. J. 2015 m. kovo 9 d., t. y. iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje (pagal antstolio R. K. 2015-03-06 pranešimą Nr. S-4611-15 pirmosios varžytynės turėjo būti skelbiamos 2015-03-13) pasiūlė areštuotų žemės sklypų pirkėją, kuris sumokėjo pinigų sumą už žemės sklypus, todėl areštuotų žemės sklypų varžytynės nebuvo paskelbtos. Antstolis R. K. šiuo atveju neturėjo pranešti apie turto pardavimą iš varžytynių ir paaiškinti antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarką.
    1. Atmestinas ieškovės argumentas, kad atsakovas antstolis R. K. parengė ir išsiuntė žinomai tikrovės neatitinkantį pranešimą ir tokiais savo veiksmais siekė suklaidinti antstolę D. P.. Antstoliui R. K. negalėjo būti ir nebuvo žinoma, kad 2015 m. kovo 6 d. pranešimas Nr. S-4611-15 buvo išsiųstas antstolei D. P. 2016-03-13, o antstolei V. Š. 2015-03-16, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis parengė ir išsiuntė žinomai tikrovės neatitinkantį pranešimą ir tokiais savo veiksmais siekė suklaidinti antstoles.
    1. Nei CPK nei Instrukcija nenumato antstoliui pareigos atšaukti savo pranešimo apie planuojamas skelbti varžytynes. Instrukcijos 11,12 punktai nustato antstoliui pareigą pranešti kitiems antstoliams , vykdantiems išieškojimą iš to pateis skolininko, skolininkui ir kreditoriui, kurio naudai taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pranešti apie varžytynių paskelbimą. Atsakovas antstolis R. K. turėjo pareigą siųsti antstolėms D. P. ir V. Š., UAB „Baltic Agro“ pranešimą apie paskelbtas varžytynes, o ne apie planuojamas skelbti varžytynes. Kadangi varžytynės nebuvo paskelbtos, nebuvo siųstas ir pranešimas.
    1. Antstolė D. P., gavusi 2015-03-06 pranešimą Nr. S-4611-15 apie planuojamas skelbti varžytynes, tačiau negavusi pranešimo apie paskelbtas varžytynes, galėjo pasidomėti, ar varžytynės iš tikrųjų buvo paskelbtos. Antstolė D. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nesidomėjo ir netikrino internete, ar varžytynės iš tikrųjų buvo paskelbtos.
    1. Tečiasis asmuo nurodė, kad nesutinka, jog ieškovės pateikti nauji įrodymai būtų prijungti apeliacinės instancijos teisme. Šie įrodymai yra vykdomojoje byloje bei nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų, kad buvo išankstinis išieškotojos UAB „Žvalguva“, skolininko Ž. J. ir antstolio R. K. susitarimas per susijusius asmenis perimti skolininko Ž. J. žemės sklypus bei kad buvo netesėtai išvengta kreditoriaus UAB „Baltic Agro“ prisijungimo prie išieškojimo iš skolininko turto.
  1. Trečiasis asmuo D. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad visiškai sutinka su ieškovės apeliaciniu skundu ir prašo jį patenkinti.
  1. Trečiasis asmuo Ž. J. prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Atsakovas antstolis R. K. prieš pradėdamas vykdymo veiksmus išaiškino trečiajam asmeniui CPK 643 straipsnyje numatytas tesies, o taip pat CPK 704 straipsnyje numatytą teisę iki varžytynių paskelbimo specialiame internetiniame puslapyje pačiam surasti areštuoto turto pirkėją, kuris areštuotą turtą nupirktų už turto arešto akte nurodytą turto vertę (remiantis CPK 681 straipsnio 4 dalimi, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė).
    1. Nagrinėjamu atveju antstolė D. P., o ne UAB „Baltic Agro“ turėjo jungtis prie antstolio R. K. vykdomo išieškojimo ar kitaip ginti UAB „Baltic Agro“ teises vykdymo procese (kaip nurodo pati antstolė sustabdyti lėšų išmokėjimą). Nurodytų veiksmų antstolė nepadarė ir padarė UAB „Baltic Agro“ žalą, kurią būtent antstolė D. P. ir privalo atlyginti.
    1. Trečiasis asmuo nurodo, kad sutiko, jog būtų realizuoti trečiajam asmeniui priklausantys žemės sklypai, nes norėjo, kad žemės sklypai būtų kuo greičiau realizuoti ir atsiskaityta su kreditoriais, atsižvelgiant dar į tai, kad kiti trečiajam asmeniui priklausantys kilnojamieji daiktai buvo beverčiai, dalis jų buvo įkeista ir kilnojamojo turto nebūtų užtekę išieškotojų reikalavimams padengti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas antstolis R. K. turėjo teisę realizuoti skolininkui priklausančius žemės sklypus.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad antstolis R. K. nepažeidė Instrukcijos 12 punkto 3 dalies imperatyvių nuostatų bei apie išieškojimo nukreipimą į turtą, kuriam yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, raštu neinformavo UAB „Baltic Agro“, t.y. kreditoriaus, kurio naudai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

12Dėl Instrukcijos 12 punkto 3 dalies reikalavimų

  1. CPK 626 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Instrukcijos nustatyta tvarka. Instrukcijos 12 punkto 3 dalis nustato, kad jeigu skolininko turtas yra aprašytas, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo tos pačios reikalavimų eilės išieškotojams nukreipti į turtą, kuris yra aprašytas taikant laikinąsias apsaugos priemones, galima tik tais atvejais, jeigu skolininkas kito turto neturi ar kito turto nepakanka išieškojimui įvykdyti arba išieškojimą nukreipiant į kitą skolininko turtą būtų pažeista CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė. Antstolis, nukreipęs išieškojimą į turtą, kuris yra aprašytas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po varžytynių šiam turtui paskelbimo skolininkui, išieškotojui ir kreditoriui, kurio naudai yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, registruotu laišku praneša apie turto pardavimą iš varžytynių, taip pat paaiškina antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarką. CPK 690 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie jam nustatyti apribojimai. Paaiškėjus faktui, kad skolininko turtui yra nustatyti apribojimai, antstolis įgyja pareigą nustatyti, ar šie apribojimai nėra kliūtis atlikti tolimesnius vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininkui priklausančio turto, ar nėra teisinio pagrindo vykdomąją bylą sustabdyti. Taigi, antstolis, nustatęs tam tikro turto priklausymo skolininkui faktą ir šiam turtui nustatytus apribojimus, įgyja tolesnę pareigą veikti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos stabdymo pagrindus, yra konstatavęs, kad antstolis CPK normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti svetimu turtu ir po turto arešto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. antstolis R. K., bylos Nr. 3K-3-417/2008). Pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas. Turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas antstolis R. K., vykdydamas piniginių sumų išieškojimą iš skolininko Ž. J., realizavo skolininkui Ž. J. priklausantį turtą, areštuotą Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-15 nutartimi, taikant laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. L2-8191-291/2014, kurioje buvo sprendžiamas UAB „Baltic Agro“ ir Ž. J. ginčas dėl 856 011,76 Eur skolos priteisimo. Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-15 nutartį civilinėje byloje Nr. L2-8191-291/2014 vykdė antstolė D. P., kuri aprašiusi skolininko turtą, vykdomąją bylą, kaip visiškai įvykdytą 2015-04-02 užbaigė. Kaip nurodyta ankščiau apeliacinės instancijos teismo šioje nutartyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netrukdo realizuoti areštuoto turto, vykdant pinginių sumų išieškojimą tos pačios eilės išieškotojams. Be to, svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2015-03-02 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-520-210/2015 dėl 856 011,76 Eur skolos priteisimo iš trečiojo asmens Ž. J. ieškovės UAB „Baltic Agro“ naudai įsiteisėjo tik 2015-04-28, vykdomasis raštas išduotas 2015-05-07 (CPK 179 str. 3 d.), t. y. tada, kai jau atsakovas antstolis R. K. 2015-04-02 pardavė skolininkui Ž. J. priklausančius 10 žemės sklypų skolininko pasiūlytai pirkėjai A. P., surašydamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus ir patvarkymais Nr. NM-19/15, NM-1041/15, 1-12787/14 paskirstė išieškotas lėšas (vykdomosios bylos Nr. 98-202-2015 2 t., b. l. 23–24).

13Dėl išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės

  1. Taip pat ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas antstolis R. K. pažeidė CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, nes CPK 664 straipsnio 4 dalis numato, jog iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės išieškoma tik ketvirtąja eile. Be to, iš 2015-05-12 Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų akto registro išrašo matyti, kad trečiasis asmuo Ž. J. turėjo ne vien nurodytus 11 žemės ūkio paskirties sklypų, tačiau ir kito turto, kurio butų užtekę UAB „Agropulsas“ reikalavimams užtikrinti: ratinį traktorių Massey Ferguson – 1134 (vertė 50 000 Lt), automobilius Ford Tarnsit, Volkswagen Golf, piniginių lėšų kredito unijoje „Savas rūpestis“ (vertė 1 835,96 Lt), MIG suvirinimo pusautomatį (vertė 2 406,80 Lt), skutiką (vertė 55 525,54 Lt), diskinį kultivatorių (vertė 8 813,70 Lt), kieto kuro ketinį katilą SOLIDA (vertė 2 454,20 Lt) (1 t., b. l. 25–35). Pasak apeliantės, atsakovas antstolis R. K. net nesistengė nukreipti išieškojimo ne į skolininkui priklausančius 11 žemės sklypų, bet į kitą turtą. CPK 662 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškotojas, laikydamasis šio CPK 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, antstolis vykdymo eigoje nustatęs, kad skolininko sąskaitose piniginių lėšų nėra, transporto priemonės bevertės, o žemės ūkio technikai – skutikui, taikyti apribojimai, pagrįstai areštavo skolininkui Ž. J. priklausančius 11 žemės sklypų. Be to, trečiojo asmens turto (neskaitant žemės sklypų), net vertinant apeliantės nurodytomis kainomis, nebūtų užtekę net kreditoriaus UAB „Agropulsas“ reikalavimams patenkinti. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jis neprieštaravo, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas būtų parduotas varžytynėse.

14Dėl antstolės D. P. informavimo ir galimybės prisijungti prie išieškojimo

  1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas antstolis R. K. sąmoningai neinformavo trečiojo asmens antstolės D. P. apie vykdomus piniginių sumų išieškojimus iš skolininko Ž. J. išieškotojų UAB „Žvalguva“ ir UAB „Agropulsas“ naudai tam, kad antstolė D. P. negalėtų prisijungti prie vykdomų išieškojimų. Su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Atsakovas antstolis R. K., vykdydamas išieškojimą iš trečiojo asmens Ž. J. 2015 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. S-2179-15 paskyrė Ž. J. turto ekspertizę. Gavęs ekspertizės aktą, antstolis šalis ir suinteresuotus antstolius – V. Š. ir D. P. pranešimais informavo apie tai, kad 2015-03-13 planuojamos skelbti skolininkui priklausančio turto varžytynės. Pranešime antstolis skolininkui išaiškino CPK 704 straipsnyje numatytą teisę pasiūlyti savo pirkėją. Nepasibaigus pranešime nustatytam terminui, skolininkas Ž. J. pateikė pasiūlymą dėl turto pardavimo jo pasiūlytam pirkėjui ir antstoliui skelbti varžytynes neliko pagrindo. Ieškovės argumentus, kad jai nebuvo žinoma, jog atsakovas antstolis R. K. vykdė piniginių sumų išieškojimus iš skolininko Ž. J. kreditoriaus UAB „Žvalguva” naudai paneigia 2015-12-08 ieškovės atstovo D. K. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kuriuose ieškovės atstovas nurodė, kad nors derybų su trečiuoju asmeniu Ž. J. metu, trečiasis asmuo Ž. J. nenurodė aplinkybės, kad iš jo buvo vykdomas išieškojimas UAB „Žvalguva“ naudai, tačiau ieškovei apie trečiojo asmens Ž. J. kreditorius tapo žinoma iš atsakovo antstolio R. K. (2015-12-08 teismo posėdžio, įvykusio nuo 8 val. 37 min. iki 10 val. 58 min. 27 sek. (pertraukos)) garso įrašas 1 val. 36 min. iki 1 val. 37 min. 32 sek.). Šalys neginčija faktinių aplinkybių, kad atsakovas antstolis R. K. tik 2015-03-13 išsiuntė antstolėms D. P. ir V. Š. pranešimą apie turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Pranešimą antstolė D. P. gavo 2015-03-16, o antstolė V. Š. – 2015-03-17. Nepaisant šių aplinkybių, 2015-03-27 atsakovas antstolis R. K. gavo antstolės V. Š. 2015-03-24 patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo ir vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš skolininko Ž. J. išieškotojos Kredito unijos „Žemdribio gerovė“ naudai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodyta aplinkybė dėl atsakovo antstolio R. K. pavėluoto pranešimo antstolėms išsiuntimo netapo kliūtimi antstolei V. Š. prisijungti prie vykdomo išieškojimo iš skolininko Ž. J. turto ir lėšų, gautų realizavus šio asmens turtą, vykdant išieškojimą trečiojo asmens Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ naudai. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl priverstinės hipotekos ginčo žemės sklypams išregistravimo, dėl UAB „Agrospelta“ paskolintų lėšų atsakovei A. P. žemės sklypams įsigyti, dėl UAB „Žvalguva“ vadovo ir atsakovės A. P. giminystės ryšių (dalį šių aplinkybių ieškovė grindžia apeliacinės instancijos teisme pateiktais įrodymais) nepaneigia anksčiau šioje nutartyje nustatyto fakto, kad ieškovės antstolei D. P. jau 2015-03-16 buvo žinoma apie atsakovo antstolio R. K. vykdomą išieškojimą iš trečiojo asmens Ž. J. išieškotojos UAB „Žvalguva“ naudai. Laikytina, kad antstolei D. P. tinkamai bendradarbiaujant su ieškove laikotarpis nuo 2015-03-16 (pranešimo gavimo antstolės D. P. kontoroje) iki 2015-04-02 (turto pardavimo aktų skolininko pasiūlytam pirkėjui surašymo ir lėšų išieškotojams paskirstymo) buvo pakankamas laiko tarpas ieškovei, kaip Ž. J. kreditorei, apginti savo teises vykdymo procese (pvz. Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-520-210/2015 nagrinėjimo metu prašyti sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kurią vykdė antstolis R. K. dėl pinginių sumų išieškojimo iš trečiojo asmens Ž. J.). Be to, vertinant ieškovės galimybę prisijungti prie vykdomo išieškojimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Instrukcijos 11 ir 12 punktai, kurių pažeidimu ieškovė grindžia apeliacinio skundo argumentus, reguliuoja vykdomųjų bylų dėl piniginių sumų išieškojimo procedūras, kai tuo tarpu vykdomasis raštas ieškovei buvo išduotas tik 2015-05-07. Taip pat ieškovės apeliaciniame skunde esanti nuoroda į Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. P2-175-772/2015 nėra tinkama nes vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vien formalus atsakovo antstolio R. K. veiksmų vertinimas negali būti pagrindas pripažinti atsakovo antstolio R. K. veiksmus neteisėtais.

15Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytai pirkėjai

  1. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad turtas (skolininko Ž. J. dešimt žemės sklypų) negalėjo būti parduotas skolininko pasiūlytai pirkėjai A. P., kadangi ji giminystės ryšiais susijusi su UAB „Žvalguva“ vienu iš savininkų bei valdybos narių V. L. ir yra jo dukra. Su šiais ieškovės nurodyto apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. CPK 704 straipsnio 1 dalis nustato, kad iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. CPK 709 straipsnio 2 dalis nustato, kad varžytynėse neturi teisės dalyvauti antstolis, organizuojantis tas varžytynes, taip pat vienoje antstolių kontoroje su juo dirbantys kiti antstoliai, darbuotojai ir šioje dalyje išvardytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai (sugyventiniai). Atsakovė A. P. nepatenka į CPK 709 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąrašą asmenų, kurie neturi teisės dalyvauti varžytynėse. Trečiasis asmuo Ž. J., pasiūlydamas pirkėją, pasinaudojo CPK 704 straipsnio 1 dalyje numatyta teise. Ieškovė, manydama, kad trečiasis asmuo, kaip turto saugotojas, pažeidė 2014-09-16 Šiaulių apygardos teismo nutartyje nustatytą įpareigojimą – saugoti turtą, turėjo teisę trečiojo asmens veiksmus ginčyti civilinėje byloje Nr. L2-8191-291/2014.

16Dėl ekspertizės

  1. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas antstolis R. K., vykdydamas išieškojimą iš trečiojo asmens Ž. J. turto, 2015 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. S-2179-15 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymą pavedė atlikti turto vertintojui UAB „Verslavita“. 2015-02-12 vertinimo ekspertizės aktą pasirašė turto vertintoja D. M. ir UAB „Verslavita“ direktorė G. G.. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą vertintojas turi teisę savarankiškai vertinti tam tikros turto srities objektus arba verslą, todėl laikytina, kad ekspertė D. M. turėjo teisę vertinti trečiojo asmens Ž. J. turtą. Be to, ieškovė nenurodė aplinkybių, kodėl UAB „Verslavita“ atliktas nekilnojamojo turto vertinimas yra netinkamas ir nepateikė teismui kito nekilnojamojo turto vertinimo negu nurodyta ekspertizėje.
  1. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 6 047 Eur žyminio mokesčio (4 t., b. l. 28), 5 989,50 Eur advokato pagalbos išlaidas (4 t., b. l. 46). Atsakovė A. P. apeliacinės instancijos teisme turėjo 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (4 t., b. l. 125 – 127). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovei A. P. iš ieškovės priteistinos 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.) Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei A. P. (a. k. ( - ) iš ieškovės UAB „Baltic Agro“ (į. k. 111547089) 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai