Byla 3K-3-417/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno (pranešėjas), sekretoriaujant Nijolei Radevič, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. K., E. S., suinteresuoto asmens atstovui D. Žiedui, išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio R. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys: E. S., R. P., L. P.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šiaulių apygardos teisme 2004 m. iškelta civilinė byla pagal UAB „Plusta“ akcininkų L. P. ir R. P. ieškinį atsakovams E. S. ir D. S. dėl priverstinio atsakovams priklausančių UAB „Plusta“ akcijų pardavimo ieškovams. Ieškiniui užtikrinti Šiaulių apygardos teismas 2004 m. kovo 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausančias UAB „Plusta“ paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienas iš jų turi po 800 vnt., uždraudžiant jas parduoti, perleisti, įkeisti, t. y. apribojant visas akcijų suteikiamas turtines teises. Ši teismo nutartis yra galiojanti. Šalių ginčas teisme dar neišnagrinėtas iš esmės.

5Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą kitoje civilinėje byloje Nr. 2-384-207/2007 pagal ieškovų R. P. ir L. P. ieškinį atsakovams E. S. ir D. S. dėl skolos priteisimo. Šiuo teismo sprendimu iš atsakovų ieškovams priteista 54 759,83 Lt skolos ir teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla. Antstolis R. K. 2007 m. gruodžio 12 d. areštavo atsakovei D. S. priklausančias 800 vnt. UAB „Plusta“ paprastųjų vardinių akcijų, jas įvertindamas 80 000 Lt. 2008 m. sausio 7 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo patvarkė šias akcijas parduoti iš varžytynių už 80 proc. pirmose varžytynėse.

6Atsakovė (pareiškėja) D. S. padavė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, juo prašė panaikinti antstolio R. K. 2008 m. sausio 7 d. patvarkymą dėl akcijų pardavimo iš varžytynių. Ji teigia, kad, esant galiojančiai ir visiems privalomai teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. akcijų arešto, draudžiant jas perleisti, antstolis neteisėtai, pažeisdamas CPK 585 straipsnio 3 dalį, priėmė patvarkymą parduoti šias akcijas iš varžytynių.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

8Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 15 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino: panaikino antstolio R. K. 2008 m. sausio 7 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių, parduodant skolininkei D. S. priklausančias UAB „Plusta“ akcijas, iš viso 800 vnt.

9Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl priverstinio akcijų pardavimo. Ginčas byloje yra natūrinis, t. y. nukreiptas į konkrečiais požymiais apibūdinamą daiktą - UAB „Plusta“ paprastąsias vardines akcijas. Šio daikto pakeitimas kitu neįmanomas. Šioje byloje teismas 2004 m. kovo 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovams priklausančias akcijas, uždraudžiant jas parduoti, perleisti, įkeisti, t. y. apribojant visas akcijų suteikiamas turtines teises. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir privaloma visoms valstybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, visiems fiziniams bei juridiniams asmenims (CPK 18 straipsnis). Išsprendus byloje ginčą ieškovų naudai, pirmenybė įsigyti akcijas įgauna būtent ieškovai, ir tai nepriklauso nuo kitų kreditorių, turinčių teisę pretenduoti į šį turtą, buvimo. Teismo nuomone, esant natūriniam ginčui, ieškovai turi pirmesnės eilės teisę prieš kitus kreditorius. Priešingu atveju, realizavus ginčo akcijas varžytynėse, pateiktas ieškinys praranda pagrindą, ir sprendimo civilinėje byloje įgyvendinimas tampa neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad antstolis, areštuodamas akcijas, nepatikrino, ar šiam turtui nėra taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolis, siekdamas išieškoti skolą iš atsakovų, būtų nustatinėjęs, ar atsakovai turi kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, lėšų ir pan.

10Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi antstolio atskirąjį skundą, 2008 m. balandžio 79 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo padarytomis išvadomis ir nutarties motyvacija.

11Teisėjų kolegija pažymėjo, kad antstolis pagrįstai atskirajame skunde teigia, jog Šiaulių apygardos teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartimi jam neuždrausta vykdyti įsiteisėjusį Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-384-207/2007, taip pat jog laikinosios apsaugos priemonės nestabdo vykdymo proceso. Tačiau civilinėje byloje dėl priverstinio akcijų pardavimo ginčas yra nukreiptas į konkrečiais požymiais apibūdinamą daiktą – ieškiniu siekiama, kad atsakovams priklausančios UAB „Plusta“ akcijos būtų perleistos būtent ieškovams. Realizavus skolininkės D. S. akcijas pagal antstolio patvarkymą, būtų pažeista Šiaulių apygardos teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartis, o ieškinys prarastų pagrindą ir galimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Dėl to konstatuotina, kad priverstinis išieškojimas iš skolininkei D. S. priklausančių akcijų šiuo metu negalimas.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Kasaciniu skundu antstolis prašo teismų nutartis panaikinti ir priimti naują sprendimą –pareiškėjos skundą atmesti. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai taikė procesinės teisės normas, nepagrįstai panaikino teisėtą antstolio patvarkymą, taip užkirto kelią kuo greičiau įsiteisėjusiam teismo sprendimui įvykdyti ir taikai tarp proceso šalių atkurti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13Teismai nepagrįstai išplėtė laikinųjų apsaugos priemonių apimtį ir suteikė joms pirmenybę prieš įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo sprendimą. Pagal CPK 626 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės nestabdo vykdymo veiksmų, o Šiaulių apygardos teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartimi neuždrausta antstoliui, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, realizuoti varžytynėse akcijas, į kurias apribotos tik atsakovų (skolininkų) turtinės teisės. CPK 626 straipsnyje išvardytų privalomų vykdomosios bylos stabdymo atvejų sąrašas yra baigtinis. Jame nenustatyta, kad negalima vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, jeigu kitoje byloje yra priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

14Teismo sprendimas – galutinis procesinis dokumentas, kuriuo šalių ginčas išsprendžiamas iš esmės. Tuo tarpu teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – procesinis dokumentas, kuriuo byla neišsprendžiama iš esmės (CPK 290 straipsnis). Šie teismo procesiniai dokumentai nėra lygus vienas kitam. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi didesnę juridinę galią, todėl teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo.

15CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Ginčijamu patvarkymu nebuvo pažeistos nė vieno vykdymo proceso dalyvio teisės. CPK XLVII skyriuje reglamentuojamos išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės. Tai – imperatyvios teisės normos, kurios yra privalomos antstoliui. Jose nėra draudimo išieškojimą nukreipti į akcinių bendrovių akcijas. Teisminis ginčas dėl priverstinio akcijų pardavimo nukreiptas ne į konkrečiais požymiais apibūdintą daiktą – UAB „Plusta“ akcijas, o į juridinio asmens dalyvius, kurių veiksmai prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams (CK 2.115 straipsnis). Taigi byloje nenustatyta jokių įstatyminių pagrindų, dėl kurių nebūtų galima nukreipti išieškojimo į skolininkės D. S. akcijas, taip pat vykdymo procese antstolio padarytų teisės normų pažeidimų, dėl kurių galima panaikinti priimtą patvarkymą.

16Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėja D. S. prašo teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

171. Teismai pagrįstai konstatavo, kad civilinėje byloje dėl priverstinio akcijų pardavimo ginčas kartu yra nukreiptas būtent į konkrečiais požymiais apibūdintą daiktą: ieškovai, būdami UAB „Plusta“ akcininkai, ieškiniu siekia, kad pareiškėjai D. S. priklausančios šios bendrovės akcijos būtų perleistos ieškovams. Realizavus akcijas pagal ginčijamą antstolio patvarkymą būtų pažeista Šiaulių apygardos teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartis, o teisme nagrinėjamas ieškinys prarastų pagrindą ir galimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.

182. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, privalėjo vertinti Šiaulių apygardos teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį. Esant kitoje civilinėje byloje priimtai teismo nutarčiai, draudžiančiai akcijų perleidimą, išieškojimas iš tokių akcijų negalimas, nes padarius priešingą išvadą būtų paneigiamas įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumas visiems asmenims bei jos vykdytinumas (CPK 18 straipsnis). Tokia išvada nepaneigia ir teismo sprendimo privalomumo, nes išieškojimas pagal tokį teismo sprendimą gali būti nukreiptas į kitą skolininko turtą. Antstolis nepaisė įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo ir vykdytinumo, sprendė klausimus, kurie priskirtini spręsti tik teismui. Pagal CPK 150 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos teismo, kurioje žinioje yra byla, nutartimi.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21

22Dėl CPK 18 straipsnio taikymo

23CPK 18 straipsnyje nustatytas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumas. Jis pasireiškia keliais aspektais: subjektams (valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims), teritorijai (Lietuvos Respublika) ir laiko atžvilgiu – tai turi būti įsiteisėję ir galiojantys teismo procesiniai dokumentai. Teismų procesinių dokumentų privalomumo principas atspindi tai, kad teismas yra viena iš valdžios institucijų, ir teismo sprendimas ar kitoks procesinis dokumentas yra visuotinai privalomas valstybės valdžios aktas.

24Šią savybę turi įsiteisėjęs teismo sprendimas ir įsiteisėjusi teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jeigu yra du teismo procesiniai dokumentai dėl to paties dalyko, tai iškyla klausimas dėl jų vykdymo eiliškumo ir tvarkos. Jis sprendžiamas pagal įstatymą arba teismo tvarka, bet teisinis reglamentavimas ar ginčo išsprendimas teisme nevertinamas kaip privalomumo principo paneigimas. Išimtinius atvejus, kai teismo sprendimas visa dalimi ar iš dalies nevykdomas, gali reglamentuoti įstatymas. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą skundo argumentą dėl CPK 18 straipsnio pažeidimo.

25

26Dėl turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės

27Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui vykdant sprendimą (CPK 675 straipsnis). Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar tik šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Jeigu turto areštu apribojamas disponavimas, tai šis draudimas gali būti taikomas skolininkui, konkretiems asmenims arba visiems. Disponavimo teisė įgyvendinama tiesiogiai ir netiesiogiai. Jeigu disponavimo teisė įgyvendinama tiesiogiai, tai valia disponuoti išeina iš turto savininko ar valdytojo, kurie patys turi tokią teisę. Disponavimo teisė įgyvendinama netiesiogiai, jeigu šią teisę savininkas ar valdytojas perduoda ar kitu būdu perleidžia kitam asmeniui (pvz., atstovui pagal pavedimo, atstovavimo, komiso ar kitokį sandorį). Jeigu disponavimo teisė ne savininkui suteikiama įstatymo pagrindu, tai įstatymo nuostatos nustato disponavimo ribas ir išimtis.

28Antstolio veiklą vykdymo procese reglamentuoja viešosios teisės normos – CPK. Antstolis CPK normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti svetimu turtu po turto arešto. CPK normos reglamentuoja, kad vykdymo procese tam tikri antstolio veiksmai atliekami pirmiau už kitus. Kai turtas areštuotas kelių kreditorių naudai, tai CPK 626 straipsnio 4 punkto nustatyta, jog pirmenybė suteikiama vykdyti to kreditoriaus naudai, kurio yra pirmesnė išieškojimo eilė. Ar konkretaus kreditoriaus išieškojimo eilė yra pirmesnė, sprendžiama pagal galiojančių procesinių ir materialinių įstatymų normų nuostatas.

29CPK 626 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus. Pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas. Turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas. Antstolio disponavimo teisę areštuotomis nurodytu atveju akcijomis varžo CPK ar jo normų pagrindu, esant pirmesnės eilės kreditoriui, priimta teismo nutartis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju turi būti taikomas CPK 626 straipsnio 4 punktas ir turi būti nustatyta, ar turtas areštuotas reikalavimo pirmumą turinčiam asmeniui. Pagal CPK nuostatas pirmesnis laiko atžvilgiu turto areštas nereiškia kreditoriaus reikalavimo pirmumo.

30Akcijų priverstinio pardavimo pagal CK 2.115 straipsnį tikslas – pašalinti tarp akcininkų atsiradusią padėtį, kai dėl vieno iš jų neteisėto veikimo – veiksmų ne bendrovės naudai – susidaro situacija, kuri niekaip kitaip neišsprendžiama, kaip tik priverstinio akcijų pardavimo būdu. Šis institutas užtikrina vieno akcininko pašalinimą iš akcininkų, bet neturi tikslo užtikrinti, kad akcijos atitektų būtent kitam akcininkui. Jeigu kitas akcininkas siekia įgyti akcijų, tai šia galimybe jis gali pasinaudoti dalyvaudamas priverstinai parduodant kito akcininkų akcijas – antstolio organizuojamose ir vykdomose varžytynėse. Jeigu teismo yra areštuotos akcijos siekiant užtikrinti ieškinį civilinėje byloje dėl priverstinio akcijų pardavimo ir kito antstolio šios akcijos areštuojamos vykdant išieškojimą iš šių akcijų savininko turto, tai teismo antstoliui, vykdančiam išieškojimą iš areštuotų akcijų vertės, neuždrausta realizuoti areštuotas akcijas per varžytynes, nes reikalavimo užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą tikslas – teismo keliu pašalinti vieną iš akcininkų, t. y. tą, kuris veikia ne bendrovės interesais. Jeigu toks draudimas teismo nustatytas, tai jis turėtų būti vertinamas kaip disponavimo teisės apribojimas skolininkui ar jo įgaliotam turto valdytojui, bet ne antstoliui, veikiančiam pagal CPK vykdymo normų nuostatas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kreditorius, siekiantis įgyti akcijų priverstinio akcijų pardavimo būdu ir kurio prašymu uždėtas akcijoms turto areštas, nėra pirmesnės eilės išieškotojas, nei kiti kreditoriai, kurių reikalavimams patenkinti yra CPK tvarka areštuotos ir varžytynių keliu turi būti parduotos akcijos (CK 2.115 straipsnis, CPK 626 straipsnio 4 punktas).

31Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 2 dalį pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai, jeigu bendrovės įstatuose nenustatyta kitaip. Pagal ABĮ 47 straipsnio 8 dalį šis straipsnis netaikomas, jeigu uždarosios akcinės bendrovės akcijos perleidžiamos vykdant teismo sprendimą. Šioje byloje akcijas siekiama perleisti vykdant teismo sprendimą, todėl išimtis dėl pirmumo netaikymo galioja.

32Pirmumo teisę tarp bendraturčių reglamentuojantis CK 4.79 straipsnis nesuteikia pirmumo teisės tais atvejais, kai turtas parduodamas iš viešų varžytynių. Nagrinėjamu atveju ginčo akcijos skolininkams priklauso ne bendraturčiams bendrosios, bet akcininkams asmeninės nuosavybės teise, todėl šio straipsnio normos netaikomos.

33Šių argumentų pagrindu daroma išvada, kad reikalavimą dėl priverstinio akcijų pardavimo pareiškęs asmuo, kurio prašymu yra areštuotos akcijos priverstinio jų pardavimo atveju, netampa pirmesnės eilės kreditoriumi pagal CPK, CK, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, nei tie išieškotojai, kurie turi pagal CPK vykdymo normų nuostatas vykdomus vykdomuosius dokumentus ir prašo įvykdyti teismo sprendimą iš antstolio realizuojamų varžytynėse akcijų vertės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 2.115 straipsnį. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

34

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Antstolis pateikė įrodymus, kad už kasacinio skundo surašymą ir atstovavimą kasacinės instancijos teisme sumokėjo advokatui 2000 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dalyvaujančiųjų byloje antstolio ir pareiškėjo procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingi, todėl bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Prašomas priteisti jų dydis neviršija rekomenduotino priteisti užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, bet pagal CPK 98 straipsnį nustatomas teismo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla gana sudėtinga, buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tam buvo būtinas papildomas ir specialus pasirengimas sudėtingais materialinės teisės taikymo klausimais, tačiau nagrinėjimo apimtis nedidelė, todėl pakankamas atlyginamų išlaidų dydis pagal šiuos kriterijus būtų 1000 Lt.

37

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

39

40Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti.

41Pareiškėjos D. S. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

42Priteisti iš pareiškėjos D. S. antstoliui R. K. 1000 (vieną tūkstantį) Lt atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šiaulių apygardos teisme 2004 m. iškelta civilinė byla pagal UAB... 5. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą... 6. Atsakovė (pareiškėja) D. S. padavė teismui skundą dėl antstolio veiksmų,... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 8. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 15 d. nutartimi... 9. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla... 10. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad antstolis pagrįstai atskirajame skunde... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Kasaciniu... 13. Teismai nepagrįstai išplėtė laikinųjų apsaugos priemonių apimtį ir... 14. Teismo sprendimas – galutinis procesinis dokumentas, kuriuo šalių ginčas... 15. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo... 16. Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėja D. S. prašo teismų nutartis... 17. 1. Teismai pagrįstai konstatavo, kad civilinėje byloje dėl priverstinio... 18. 2. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, privalėjo vertinti Šiaulių... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. ... 22. Dėl CPK 18 straipsnio taikymo... 23. CPK 18 straipsnyje nustatytas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo... 24. Šią savybę turi įsiteisėjęs teismo sprendimas ir įsiteisėjusi teismo... 25. ... 26. Dėl turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės... 27. Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones... 28. Antstolio veiklą vykdymo procese reglamentuoja viešosios teisės normos –... 29. CPK 626 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti... 30. Akcijų priverstinio pardavimo pagal CK 2.115 straipsnį tikslas – pašalinti... 31. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 2 dalį pirmumo teisę... 32. Pirmumo teisę tarp bendraturčių reglamentuojantis CK 4.79 straipsnis... 33. Šių argumentų pagrindu daroma išvada, kad reikalavimą dėl priverstinio... 34. ... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 36. Antstolis pateikė įrodymus, kad už kasacinio skundo surašymą ir... 37. ... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. ... 40. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį ir Šiaulių... 41. Pareiškėjos D. S. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.... 42. Priteisti iš pareiškėjos D. S. antstoliui R. K. 1000 (vieną tūkstantį) Lt... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...