Byla A-2627-575/2018
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas D. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 10).

72.

8Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2013 m. birželio 21 d. jis Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas perpildytose kamerose, t. y. nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl to nuolatos jautėsi blogai, žeminamas, kankinamas. Kamerų plotai buvo apie 12,5 kv. m ir jose bausmę atliko daigiau nei 5–6 asmenys, dėl ko kildavo konfliktai tarp nuteistųjų. Be to, kameros plotą užėmė baldai, tualetas. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Kauno tardymo izoliatoriaus trečiajame aukšte ventiliavimo sistema kėlė didelį triukšmą.

93.

10Lietuvos valstybę atstovaujantis Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime (b. 1. 12–17) prašė taikyti ieškinio senaties terminą, o likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

114.

12Atsakovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Kauno TI buvo atvykęs du kartus ir apie 60 procentų viso buvimo šioje kalinimo įstaigoje laiko pareiškėjui tekęs plotas atitiko nustatytą minimalią normą (3,6 kv. m). Nurodė, jog nėra nuostatos kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą reikia atmesti kameros baldų ir įrangos užimamus plotus. Pažymėjo, kad pareiškėjas tuo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų į administraciją nesikreipė. Teigė, jog Kauno tardymo izoliatoriuje yra įrengti dviejų tipų langai – atidaromi ir neatidaromi. Kameros su atidaromais langais ventiliuojamos per langus, kamerose, kuriose langai neatsidaro, veikia mechaninė ventiliavimo sistema, be to, įrengtos ventiliavimo grotelės. Atsakovo teigimu, pareiškėjas patirtą neturtinę žalą argumentavo nekonkrečiai, nenurodė, kokią žalą jis patyrė ir nepateikė patirtos žalos įrodymų. Pažymėjo, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, patvirtinančių neigiamą įtaką pareiškėjo sveikatai dėl laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygų. Atsakovo manymu, Kauno TI pareigūnų veiksmai buvo teisėti, todėl prašymas dėl žalos atlyginimo nepagrįstas.

13II.

145.

15Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė D. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 65 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 67–72).

166.

17Teismas atsižvelgė į atsakovo prašymą pareiškėjo skundui taikyti ieškinio senaties terminą. Nustatė, jog pareiškėjas skundėsi, kad jis buvo kalinamas Kauno TI netinkamomis sąlygomis, nurodydamas laikotarpį nuo 2013 m. birželio 21 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo kalinimo pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į minėtos įstaigos administraciją. Byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Šios aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo Kauno TI pradžios, t. y. kaip nurodė pareiškėjas nuo 2013 m. birželio 21 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2017 m. kovo 27 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie jo kalinimo sąlygų Kauno TI trūkumus. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o tai, kad pareiškėjas tik vėliau galimai suvokė, kad kalinimo sąlygos pažeidė jo teises, nebuvo pagrindas pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.131 str. 2 d.). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Teismas atsakovo prašymą tenkino ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 21 d. iki 2014 m. kovo 26 d. taikė ieškinio senaties terminą. Pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį atmetė kaip nepagrįstą (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.). Teismas darė išvadą, kad sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingas ir analizuotinas pareiškėjo kalinimas Kauno TI laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2014 m. spalio 7 d.

187.

19Teismas nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Kauno TI buvo laikomas nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2014 m. spalio 7 d. išskyrus laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Teismas iš į bylą pateiktos pažymos apie pareiškėjo kalinimo sąlygas nustatė, jog pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Kauno TI iš viso buvo kalinamas 56 paras, iš kurių 8 paras jo kalinimo sąlygos neatitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkto reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad pareiškėjo kalinimo Kauno TI metu (pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas) vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo 2,83 kv. m, taigi Kauno TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Teismas konstatavo, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam privalėjo būti užtikrinta ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto norma, tenkanti vienam asmeniui. Pareiškėjui nagrinėjamu laikotarpiu teko ir 4,72 kv. m, 5,15 kv. m, 3,86 kv. m, 8,43 kv. m, 5,51 kv. m, 4,13 kv. m, 8,27 kv. m, t. y. atskirais laiko tarpais pareiškėjui Įsakymu Nr. V-124 numatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriuje nebuvo mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, sprendė, jog iš tiesų nagrinėjamu laikotarpiu suimtiesiems tenkantis plotas 8 paras buvo itin mažas, jie beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikru laikotarpiu pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjui kalint Kauno TI nebuvo tam tikrą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje. Atsakovas taip pat neginčijo fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai buvo pažeisti. Byloje nebuvo duomenų, kad Kauno TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Iš byloje esančių duomenų, t. y. pareiškėjo asmens sveikatos istorijos buvo matyti, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. 2014 m. balandžio 18 d. buvo apžiūrėtas medicinos darbuotojų, kurie į jo asmens sveikatos istoriją įrašė, jog pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturi. Pats pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie sveikatos būklę, jos pablogėjimą, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. D. R. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas taip pat konstatavo, kad nustatytas pažeidimas nebuvo tęstinis, būnant atskirais laiko tarpais Kauno TI pareiškėjui tenkantis kameros plotas siekė ir 8,43 kv. m, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis.

208.

21Nors pareiškėjas taip pat kėlė ginčą dėl to, kad trečiajame aukšte įrengta ventiliavimo sistema kėlė didelį triukšmą, tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (ABTĮ 56 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, nenurodė, kada konkrečiai (bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu trečiojo aukšto kameroje Nr. 349 buvo laikomas nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2014 m. balandžio 17 d.) pasireiškė pažeidimai, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudarė pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismas pažymėjo, kad Kauno TI yra įrengta priverstinė kamerų ventiliavimo sistema, kurios keliamo triukšmo lygis atitinka sanitarines normas. Taip pat byloje nebuvo nustatyta, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl šie pareiškėjo teiginiai laikyti nepagrįstais.

229.

23Teismas darė išvadą, kad byloje yra įrodymų konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą dėl pareiškėjo neužtikrintos teisės aktuose nustatytos kameros ploto tenkančio vienam asmeniui normos, dėl to pareiškėjas neabejotinai galėjo patirti neigiamus išgyvenimus (stresą, pažeminimą). Aplinkybė, kad Kauno TI administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje minėtus teisės aktų reikalavimus, nebuvo pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovą nuo viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė, kad jo patirta žala, atsižvelgus į jo kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę, neteisėtų veiksmų pobūdį, turi būti įvertinta skunde nurodyta 4 500 Eur suma. Tokios žalos atlyginimo sumos, kompensuojančios pareiškėjo patirtą dvasinę skriaudą, patirtus išgyvenimus, taip pat nebuvo pagrindo priteisti ir atsižvelgus į jo nurodomus patirtus išgyvenimus, neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, individualiai įvertinęs būtent pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę – pareiškėjas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo kalinamas tik 8 paras, neteisėtus veiksmus, dėl kurių jis jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), į minimalios mėnesinės algos dydį, tai, kad nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, laikė, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis vertintinas 65 Eur.

24III.

2510.

26Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 74–77), prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į minimalaus ploto, tenkančio asmeniui kameroje, užtikrinimą buvo pažeista, o pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimo būdas (piniginė kompensacija) – neteisėtas, nes neproporcingas padarytai neturtinei žalai.

2711.

28Atsakovo manymu, neužtikrinus minimalaus gyvenamojo ploto, pareiškėjas galėjo patirti arba nepatirti papildomų neigiamų išgyvenimų, kurie savaime nulemti laisvės atėmimo bausmės vykdymo rėžimo ir suimtiesiems (nuteistiesiems) taikomų teisių suvaržymo. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, atsakovo teigimu, neturtinės žalos dydis (65 Eur) yra neproporcingas nusižengimo masto atžvilgiu. Vertindamas pažeidimo intensyvumą, pirmosios instancijos teismas neįvertino Kauno TI pateiktų dokumentų dėl įstaigoje galiojančios pasivaikščiojimų suteikimo tvarkos, suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į sporto kambarį, kompiuterių klasę ir pasivaikščiojimų kiemus su sportine įranga, naudojimosi biblioteka ir skaitykla, galimybės lankytis koplyčioje ir psichologinės terapijos užsiėmimuose. Atsakovas teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nepatogumai patirti trumpą laiką, nebuvo tęstiniai ir žymūs, tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas turėtų būti teismo sprendimu pripažįstamas asmens teisių pažeidimo faktas.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

3112.

32Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį pareiškėjui D. R., padarytos dėl netinkamų laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygų.

3313.

34Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, nustatė, kad 8 paras nebuvo užtikrintas reikalavimas dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto, ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 65 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3514.

36Atsakovas apeliacinį skundą grindžia teiginiu, jog, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo mastą ir trukmę, priteistas neturtinės žalos dydis yra neproporcingas ir šiuo atveju tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas turėtų būti asmens teisių pažeidimo pripažinimas.

3715.

38Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

3916.

40Atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2848-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).

4117.

42Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodinėjimo standartų laikėsi, kadangi, kaip minėta, materialiojo teisinio pobūdžio faktą – neturtinės žalos, pasireiškusios fiziniais nepatogumais, papildomu diskomfortu, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimu, pareiškėjui padarymą, grindė tokiais faktiniais duomenimis, kaip kad pareiškėjo laikymu 8 paras sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, keliamų vienam asmeniui kameroje tenkančiam plotui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.

4318.

44Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

4519.

46Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pažeidimo trukmę ir mastą (8 paras pareiškėjui Kauno TI kameroje teko 2,83 kv. m ploto), įvertinęs tai, kad šį plotą dar labiau mažino lovų ir kitų buitinių reikmenų užimamas plotas, teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju būtina priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino pažeidimo trukmę ir mastą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo metu pareiškėjui Kauno TI kameroje tekdavo tik 2,83 kv. m ploto, kameroje pareiškėjas buvo laikomas ne vienas, be to, pažeidimas truko nepertraukiamai 8 paras iš eilės, atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojami bendro pobūdžio, neindividualizuoti teiginiai apie užimtumo Kauno TI galimybes nėra pakankami kompensuoti byloje nustatytą ploto pažeidimą.

4720.

48Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į įkalinimo įstaigą, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, į nustatytą pažeidimą, jo pobūdį, mastą ir trukmę, į kitas reikšmingas žalos atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo aplinkybes, vertintina, jog tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

4921.

50Pridurtina, jog pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013). Todėl administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad laisvės atėmimo įstaigos argumentai, jog kalinimo įstaiga negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, sprendžiant viešosios atsakomybės klausimą, yra nereikšmingi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-207-822/2017, 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-800-858/2015 ir kt.). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2577-556/2017, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.), o ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1191-575/2015, 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1459/2013 ir kt.).

5122.

52Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

53Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

54Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.

55Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

56Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas D. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į... 7. 2.... 8. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2013 m. birželio 21 d. jis Kauno tardymo... 9. 3.... 10. Lietuvos valstybę atstovaujantis Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime (b. 1.... 11. 4.... 12. Atsakovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Kauno TI buvo... 13. II.... 14. 5.... 15. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu... 16. 6.... 17. Teismas atsižvelgė į atsakovo prašymą pareiškėjo skundui taikyti... 18. 7.... 19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Kauno TI buvo... 20. 8.... 21. Nors pareiškėjas taip pat kėlė ginčą dėl to, kad trečiajame aukšte... 22. 9.... 23. Teismas darė išvadą, kad byloje yra įrodymų konstatuoti atsakovo veiksmų... 24. III.... 25. 10.... 26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, pateikė apeliacinį... 27. 11.... 28. Atsakovo manymu, neužtikrinus minimalaus gyvenamojo ploto, pareiškėjas... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. 12.... 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal... 33. 13.... 34. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą,... 35. 14.... 36. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia teiginiu, jog, atsižvelgiant į... 37. 15.... 38. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas... 39. 16.... 40. Atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija... 41. 17.... 42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodinėjimo... 43. 18.... 44. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, jog asmens, kuris... 45. 19.... 46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pažeidimo... 47. 20.... 48. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į įkalinimo įstaigą, kurioje... 49. 21.... 50. Pridurtina, jog pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės... 51. 22.... 52. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 53. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 54. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus,... 55. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą... 56. Nutartis neskundžiama....