Byla e2A-1576-730/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. S., A. S., A. D., A. J

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. S., A. S., A. D., A. J..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po mamos sesers J. J. mirties priėmė jos palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Nurodo, kad teta J. J. vaikų neturėjo. Ji buvo jos krikšto mama. Iki mirties rūpinosi teta, dažnai ją lankydavo. Teta gyveno socialiniame būste. Ji palaidojo tetą jos tėvų kape. Po mirties perėmė jos asmeninius bei namų apyvokos daiktus. Kai kurių daiktų nebeturi, bet senovinę knygą, veidrodį, verpimo ratelį valdo iki šiol. Į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nekilnojamojo turto neturėjo. Po mirties ( - ) metais J. J. buvo atkurta nuosavybės teisė į dalį žemės sklypo (miško), esančio ( - ). Ji rūpinosi šiuo turtu, jį prižiūrėjo, naudojasi savo reikmėms. Kadangi žemės sklypas nebuvo atidalytas, pas matininką užsakė naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą, kuris jį parengė ir suderino su bendraturte. Pareiškėja prašo atmesti A. M. pareiškimą, nes jis tetos palikimo nepriėmė.

72.

8Suinteresuotas asmuo A. M. su pareiškėjos pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti, teigė, kad ji tetos palikimo nepriėmė. Bylos nagrinėjimo metu pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuriuo prašo nustatyti juridinį faktą, kad jis po J. J. mirties priėmė jos palikimą, 291/464 dalį 4,6400 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), ir jį valdo asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad jis dar tetai gyvai esant valdė jos turtą. Vėliau įregistravus žemės sklypą Registrų centre, toliau jį valdė. Prieš mirtį, jam padedant, teta pradėjo tvarkytis dokumentus dėl miško grąžinimo. Dalyvavo nustatant miško sklypo ribas. Vėliau, mirus J. J., mišką prižiūrėjo, išrinko išvirtusius medžius. 2005–2006 metais buvo iškirstas miško sklypas apie 30 arų, pats organizavo miško atsodinimo darbus, šiuo metu miške auga jo atsodinti juodalksniai. Kad pusseserė J. M. pradėjo tvarkyti miško įteisinimo dokumentus, sužinojo tik gavęs šaukimą į teismą. Visada buvo įsitikinęs, kad jis yra vienintelis miško savininkas.

93.

10Suinteresuotas asmuo M. S. pareiškėjos J. M. ir A. M. pareiškimams neprieštarauja. Teigė, kad tetą J. J. palaidojo pusseserė J. M., ji taip pat prisidėjo, kuo galėjo. J. J. palaidota bendrame šeimos kape, kur ir jos mama. Ji prižiūri šeimos kapą. Žinojo, kad J. J. turėjo mišką, tačiau kas po jos mirties juo naudojosi, tvarkė nuosavybės atkūrimo dokumentus, nežino.

114.

12Suinteresuoti asmenys A. S., A. D. ir A. J. sutinka su J. M. pareiškimu ir prieštarauja dėl A. M. pareiškimo. Nurodė, kad J. M. prižiūrėjo tetą J. J., jai mirus ją palaidojo, todėl jai priklauso tetos turtas. Pusbrolis A. M. meluoja, kad jis prižiūrėjo tetos mišką, jis jos palikimo nepriėmė.

13II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

145.

15Tauragės apylinkės teismas 2019 m. liepos 23 d. sprendimu tenkino J. M. pareiškimą, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. J. mirties jos palikimą priėmė dukterėčia J. M. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo. Teismas atmetė A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priteisė iš J. M. valstybei 20,20 EUR bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš A. M. valstybei 6,78 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

165.1.

17Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad ( - ) mirė J. J.. J. J. buvo pareiškėjos mamos O. R., mirusios ( - ), bei suinteresuoto asmens (pareiškėjo) A. M. mamos M. M., mirusios ( - ), sesuo. J. M. ir A. M. yra palikėjos J. J. seserų vaikai – dukterėčia ir sūnėnas, tai yra penktos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Nustatyta, kad mirus J. J. jos įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta. Po J. J. mirties liko jos asmeniniai, namų apyvokos daiktai ir jos turtinė teisė – teisė atkurti nuosavybės teises į mirusio sutuoktinio valdytą žemės sklypą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad J. J. priklausė 291/464 dalis 4,6400 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ).

185.2.

19Pirmosios instancijos teismas dėl J. M. pareiškimo pagrįstumo nurodė, kad faktas, jog pareiškėja siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises, patvirtina ir tai, kad ji apie J. J. palikimo priėmimą pranešė žemės sklypo bendraturtei A. L., abi rūpinosi žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimu. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja A. P., bendraturtės A. L. dukra. Iš pareiškėjos paaiškinimo, liudytojos A. P. parodymų, pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjos iniciatyva buvo parengtas žemės sklypo, esančio ( - ), naudojimosi tvarkos planas ir suderintas su bendraturte A. P.. Taigi būtent pareiškėja J. M. siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises į J. J. atkurtą nuosavybę. Ji atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėja priėmė tetos J. J. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

205.3.

21Pirmosios instancijos teismas dėl A. M. pareiškimo pagrįstumo nurodė, kad A. M. neįrodė, kad ir jis priėmė J. J. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 178 straipsnis). Apklausus J. M., A. M., suinteresuotus asmenis bei liudytojus A. P. ir V. M., ištyrus rašytinę bylos medžiagą nebuvo nustatyta, kad jis po tetos J. J. mirties per 6 mėnesių laikotarpį būtų priėmęs jos turtą ar turtines teises ir pareigas. A. M. pripažino, kad jis net nedalyvavo tetos laidotuvėse, jokių jos asmeninių daiktų nepasiėmė. Pareiškėjo A. M. parodymai, kad jis J. J. priklausantį žemės sklypą valdė dar jai esant gyvai, prieštarauja byloje esantiems dokumentams. Iš pateiktų dokumentų, kurių pagrindu buvo atkurtos J. J. nuosavybės teisės, nustatyta, kad iki J. J. mirties jai ir kitai bendraturtei nebuvo suteikta teisė naudotis žemės sklypu. Liudytoja, miško bendraturtė A. P. nurodė, kad miškas niekada nebuvo iškirstas ir vėliau atsodintas. Nors A. M. tvirtino, kad mišką atsodino kartu su V. M., tačiau teisme apklaustas šis liudytojas tokių aplinkybių nepatvirtino.

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

236.

24Apeliaciniu skundu apeliantas A. M. prašo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimą pakeisti ir nustatyti juridinį faktą, kad A. M. po J. J. mirties likusį palikimą, susidedantį iš 291/464 Miškų ūkio paskirties 4.6400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), priėmė ir jį valdo asmeninės nuosavybės teise. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

256.1.

26Apeliantas dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi J. M. paaiškinimais, ignoravo apelianto paaiškinimus. Teigia, kad J. J. dažnai būdavo apelianto namuose, ji apeliantu pasitikėjo, todėl apeliantas dalyvavo privatizuojant žemę. Teismas šiais argumentais nepatikėjo, nors yra realiai aišku, kad viena J. J. nebūtų susigaudžiusi, kur eiti, kam rašyti pareiškimą dėl žemės grąžinimo, nebūtų net kreipusis į Žemėtvarkos skyrių. Todėl teigia, kad tik su apelianto pagalba ji kreipėsi dėl žemės susigrąžinimo ir tik su apelianto pagalba buvo pradėta žemės grąžinimo procedūra. Nurodo, kad po J. J. mirties niekas jokio jos turto neperėmė, nes jokio turto ji ir neturėjo, gyveno Tauragės mieste, socialiniame būste, o mirė slaugos ligoninėje, nepalikdama jokio turto.

276.2.

28Apeliantas dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad J. J. apeliantui parodė, kur yra miškas, ir buvo sakiusi, kad jis atiteks apeliantui po jos mirties. Nurodo, kad dėl to pats mišką prižiūrėjo, išrinko išvirtusius medžius, gal apie 2005–2006 metus buvo iškirstas miško sklypas apie 30 arų, vėliau organizavo miško atsodinimo darbus, dabar jau apelianto sodinti medeliai yra išaugę, buvo sodinti juodalksniai. Nurodo, kad apklaustas liudytojas V. M. patvirtino aplinkybę, jog apeliantas turėjo mišką, jį prižiūrėjo ir laikė savo mišku. Niekada niekas į mišką nepretendavo ir jokių ginčų niekada nebuvo, jog miškas priklauso apeliantui, kad jį apeliantui paliko teta J. J. po savo mirties.

297.

30Pareiškėja J. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurio prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

317.1.

32Pareiškėja dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad apeliantas klaidingai interpretuoja byloje surinktus įrodymus, siekdamas suklaidinti teismą. Teigia, kad apeliantas melagingai nurodo, jog jis valdė J. J. turtą po jos mirties. Nurodo, kad pareiškėja rūpinosi J. J., be to, ją asmeninėmis lėšomis palaidojo. Teigia, kad melagingi apelianto argumentai, jog pareiškėja nežinojo, kur gyveno teta, kadangi šią aplinkybę paneigia ir liudytojų parodymai, kurie patvirtino, jog J. J. asmeninėmis lėšomis palaidojo pareiškėja, kuri ją pašarvojo savo namuose. Apeliantas taip pat klaidina teismą nurodydamas, jog dalyvavo J. J. žemės sugrąžinimo procedūroje, nors bylos nagrinėjimo metu liudytoja A. P. parodė, kad žemės nuosavybės atkūrimu rūpinosi jos mama A. L., o ne apeliantas A. M..

337.2.

34Pareiškėja dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad atsodino 30 arų iškirsto miško, kadangi šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pažymi, jog ginčo sklypas nebuvo atidalytas su sklypo bendraturte A. P., todėl pareiškėja uždarojoje akcinėje bendrovėje „Žemės matas“ užsakė Naudojimosi tvarkos žemės sklypu plano parengimą ir jos užsakymu planas buvo parengtas, suderintas su žemės sklypo bendraturte, tai pastaroji patvirtino ir teisme. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog pats dalyvavo, kai buvo matuojama, o teismo metu teisingai nurodė, jog žemės sklypu nesinaudojo.

358.

36Suinteresuotas asmuo M. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą patenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

378.1.

38Suinteresuotas asmuo dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad pareiškėja melagingai teisme paaiškino aplinkybes dėl rūpinimosi J. J., jos priežiūros ir palaidojimo aplinkybių. Teigia, kad J. J. mirė ( - ). Po jos mirties pareiškėja gavo laidotuvių pašalpą ir kartu su kitais asmenimis palaidojo J. J.. Teigia, kad laidotuvės pareiškėjos namuose buvo surengtos tuo tikslu, kad vėliau pareikalautų miško.

398.2.

40Suinteresuotas asmuo dėl juridinio fakto nustatymo nurodo, kad artimieji teisme nurodo melagingas aplinkybes. Nurodo, jog žinodama, kad J. J. paliko broliui A. M. mišką, būtent jis vienas ir gali pretenduoti į šį mišką.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42Apeliacinis skundas netenkinamas.

43IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

449.

45Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4610.

47CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

48Dėl apeliacinio skundo argumentų

4911.

50Apeliantas dėl įrodymų vertinimo pažeidimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas melagingų pareiškėjos paaiškinimų ir liudytojų parodymų, be to, teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus, dėl to klaidingai nustatęs faktines aplinkybes padarė neteisingas išvadas dėl pareiškėjos ir apelianto pareiškimų pagrįstumo. Pareiškėja su apelianto nurodytais argumentais nesutinka, teigia, kad apeliantas netinkamai interpretuoja faktines bylos aplinkybes, siekdamas suklaidinti teismą. Teigia, kad apelianto nurodytas aplinkybes paneigia rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai.

5112.

52Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 11 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, kurių pagrindu nustatė faktines aplinkybes spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

5313.

54Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo dalykas – juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad J. M. po mamos sesers J. J. mirties priėmė jos palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Su šiuo J. M. pareiškimu nesutinka A. M., kuris prašo pareiškimą atmesti nustatant juridinį faktą, kad jis po J. J. mirties priėmė jos palikimą, 291/464 dalį 4,6400 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) ir jį valdo asmeninės nuosavybės teise

5514.

56Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

5715.

58Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

5916.

60Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

6117.

62Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes.

6318.

64Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja faktiškai priėmusi palikimą – velionės J. J. asmeninius, namų apyvokos daiktus, palikimą priėmė ir siekė, kad būtų įgyvendintas palikimas – nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas, kadangi rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį. Teismas įvertinęs apelianto argumentus darė išvadą, kad A. M. neįrodė, kad ir jis priėmė J. J. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus su apelianto argumentais nesutinka.

6519.

66Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ( - ) mirė J. J., gimusi ( - ) (I e. tomas, e. b. l. 5). J. J. buvo J. M. mamos O. R., mirusios ( - ) bei suinteresuoto asmens (pareiškėjo) A. M. mamos M. M., mirusios ( - ), sesuo (I e. tomas, e. b. l. 4–8, 122–125, 125–136). J. M. ir A. M. yra palikėjos J. J. seserų vaikai – dukterėčia ir sūnėnas, tai yra penktos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Nustatyta, kad mirus J. J. jos įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta (I e. tomas, e. b. l. 7–8). Po J. J. mirties liko jos asmeniniai, namų apyvokos daiktai, taip pat liko ir jos turtinė teisė – teisė atkurti nuosavybės teises į mirusio sutuoktinio valdytą žemės sklypą. J. J. dar iki mirties, tai yra ( - ), buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo (I e. tomas, l. 9–10). 2000 m. spalio 12 d. Tauragės apskrities viršininko sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į J. J. tenkančią 2,91 ha miškų ūkio žemės sklypo dalį, iš 4,64 ha žemės sklypo ploto, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendraturte A. L. (I e. tomas, e. b. l. 85–86). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad J. J. priklausė 291/464 dalis 4,6400 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ). Kita dalis, tai yra 173/464 žemės sklypo, priklauso A. P. (A. L. turto paveldėtojai) (I e. tomas, e. b. l. 84). 2018 m. gruodžio 28 d. pareiškėja J. M. kreipėsi į uždarąja akcinę bendrovę „Žemės matas“ dėl minėto miškų ūkio žemės sklypo, esančio ( - ), naudojimosi tvarkos plano parengimo. Šis planas buvo parengtas 2019 m. sausio 5 d. ir suderintas su žemės sklypo bendraturte A. P. (I e. tomas, e. b. l. 87).

6720.

68Pirmiausia nesutinkama su apelianto argumentais, jog jis buvo aktyvus naudojantis ginčo mišku, jį tvarkė ir tokiu būdu priėmė palikėjos J. J. palikimą. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą (CPK 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis) nustatyta, kad apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus naudojant ir (ar) valdant ginčo mišką (nutarties 18 punktas). Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad apeliantas nors ir teigia, kad mišką sodino ir prižiūrėjo, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie pirktus sodinukus miškui, kitus reikmenis miško priežiūrai, kuriuos pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė pirkęs palikėjos miško priežiūrai (CPK 178 straipsnis). Taip pat neįrodytu laikomas ir apelianto argumentas, jog jis dalyvavo žemės grąžinimo procedūroje ir (ar) matuojant ginčo žemę (CPK 178 straipsnis). Priešingai – byloje pateiktame žemės sklypų paženklinimo-parodymo akte apeliantas nei kaip žemės sklypo naudotojas, nei kaip kviestinis asmuo nėra nurodytas (I e. tomas, e. b. l.150–151), su juo žemės sklypo ribos nebuvo derintos (I e. tomas, e. b. l.161). Apeliantas teigdamas, jog jis dalyvavo žemės privatizavimo procedūroje, tokių aplinkybių jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė (CK 178 straipsnis). Priešingai – iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pati palikėja J. J. kreipėsi dėl žemės grąžinimo, prašydama grąžinti 5 hektarų žemę arba išmokėti kompensaciją (I e. tomas, e. b. l.146). Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai iš esmės yra priešingi apelianto argumentams, ir į tai, kad apelianto argumentai dėl miško naudojimosi ir jo tvarkymo yra prieštaringi, nepagrįsti jokiais leistinais rašytiniais įrodymais, nesant jokių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų atmestini, kaip nepagrįsti.

6921.

70Antra, apeliantas nurodo, kad pareiškėja turto paveldėti negalėjo, nes faktiškai J. J. turto neturėjo. Su šiais apelianto argumentais nesutinkama. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po J. J. mirties liko jos asmeniniai daiktai ir turtinė teisė į žemės (miško) sklypą. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad po J. J. mirties jos asmeninius daiktus priėmė pareiškėja. Šias aplinkybes pagrindžia fotofiksacijos (I e. tomas, e. b. l.164–166), pareiškėjos paaiškinimai (pirmosios instancijos teismo posėdžio 2019 m. liepos 3 d. garso įrašo 52.20 min. 58.00 min.). Nors kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007), tačiau į šią aplinkybę atsižvelgiama vertinant byloje esančių įrodymų visetą – jog faktiškai palikėjos J. J. laidotuvėmis rūpinosi pareiškėja (pirmosios instancijos teismo posėdžio 2019 m. balandžio 2 d. garso įrašo 06.50 min. 07.20 min.), bei į tai, kad pareiškėja skolindavo savo daiktus (verpimo ratelį) palikėjai J. J. (pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 3 d. garso įrašo 56.00 min. – 58.00 min.), tai įrodo artimą jų tarpusavio ryšį, bei tai, kad pareiškėja priėmė palikėjos palikimą (CPK 185 straipsnis).

7122.

72Trečia, vertinant byloje esančius įrodymus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apelianto paaiškinimai teismo posėdyje dėl galbūt valdomo miško yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Ši išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 2 d. teismo posėdyje nurodė (28.55 min. - 31.00 min.), kad mišku nesinaudoja, tačiau pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 3 d. teismo posėdyje nurodė, kad mišką valydavo, sodindavo sodinukus (15.48 min. – 16.00 min.) Nagrinėjamoje byloje įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visetą (CPK 185 straipsnis), šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, vadovaujantis nutarties 17 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika nėra jokio objektyvaus pagrindo prielaidai, kad apeliantas po palikėjos J. J. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ar jis per 6 mėnesius nuo palikėjos mirties atliko kokius nors veiksmus, iš kurių būtų galima tvirtinti, kad jis perėmė nors kokį J. J. turtą (daiktą) ar turtines teises bei pareigas. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. M. po J. J. mirties faktiškai neperėmė jos turto ir nepradėjo jo valdyti, todėl teisingai ir objektyviai nusprendė atmesti A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

7323.

74Pažymėtina, kad, kaip nustatyta nutarties 21 punkte, palikėjos asmeninius daiktus perėmė pareiškėja, taip pat ji rūpinosi palikėjos laidotuvėmis. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo neleidžiama priimti iš dalies, pareiškėjai pradėjus valdyti palikėjos daiktus iš palikimo kaip savo turtą, siekė įgyvendinti turtines teises į žemės sklypą, yra pagrindas spręsti, kad pareiškėja palikimą priėmė visa apimtimi, iš jų ir turtinę teisę į miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ).

7524.

76Palikimo priėmimą faktiniu valdymu pareiškėja šiuo konkrečiu atveju įrodinėjo rašytiniais įrodymais, savo žodiniais paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Jais yra pagrindas tikėti, kadangi paaiškinimai yra logiški, informatyvūs, nuoseklūs, o tarp pateiktų įrodymų prieštaravimų nėra (CPK 185 straipsnis). Nors apeliantas iš esmės nesutiko su pareiškėjos pareiškimu, prašė nustatyti, kad būtent jis priėmė palikimą, tačiau jis nepateikė palikimo priėmimo veiksmus paneigiančių įrodymų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes (nutarties 19–21 punktai), atsižvelgiant kasacinio teismo išaiškinimus (nutarties 15–17 punktai) byloje esančių duomenų pakanka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl palikimo priėmimo J. M., todėl teisingai ir objektyviai nusprendė tenkinti J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

77Dėl procesinės bylos baigties

7825.

79Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

8026.

81Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

82Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

8327.

84Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja J. M., suinteresuotas asmuo M. S. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, pateiktais atsiliepimais į apeliacinį skundą jų priteisti neprašė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

85Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

86Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino,... 7. 2.... 8. Suinteresuotas asmuo A. M. su pareiškėjos pareiškimu nesutinka, prašo jį... 9. 3.... 10. Suinteresuotas asmuo M. S. pareiškėjos J. M. ir A. M. pareiškimams... 11. 4.... 12. Suinteresuoti asmenys A. S., A. D. ir A. J. sutinka su J. M. pareiškimu ir... 13. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. liepos 23 d. sprendimu tenkino J. M.... 16. 5.1.... 17. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad ( - )... 18. 5.2.... 19. Pirmosios instancijos teismas dėl J. M. pareiškimo pagrįstumo nurodė, kad... 20. 5.3.... 21. Pirmosios instancijos teismas dėl A. M. pareiškimo pagrįstumo nurodė, kad... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 23. 6.... 24. Apeliaciniu skundu apeliantas A. M. prašo Tauragės apylinkės teismo 2019 m.... 25. 6.1.... 26. Apeliantas dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 27. 6.2.... 28. Apeliantas dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad J. J. apeliantui parodė, kur... 29. 7.... 30. Pareiškėja J. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurio prašo... 31. 7.1.... 32. Pareiškėja dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad apeliantas klaidingai... 33. 7.2.... 34. Pareiškėja dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad apeliantas klaidina teismą... 35. 8.... 36. Suinteresuotas asmuo M. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo... 37. 8.1.... 38. Suinteresuotas asmuo dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad pareiškėja... 39. 8.2.... 40. Suinteresuotas asmuo dėl juridinio fakto nustatymo nurodo, kad artimieji... 41. Teisėjų kolegija... 42. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 43. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 44. 9.... 45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 46. 10.... 47. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 48. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 49. 11.... 50. Apeliantas dėl įrodymų vertinimo pažeidimo nurodo, kad pirmosios... 51. 12.... 52. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 11 punktas) daroma išvada,... 53. 13.... 54. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo dalykas – juridinę reikšmę... 55. 14.... 56. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai... 57. 15.... 58. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus... 59. 16.... 60. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais... 61. 17.... 62. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių... 63. 18.... 64. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja faktiškai priėmusi... 65. 19.... 66. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ( - ) mirė... 67. 20.... 68. Pirmiausia nesutinkama su apelianto argumentais, jog jis buvo aktyvus... 69. 21.... 70. Antra, apeliantas nurodo, kad pareiškėja turto paveldėti negalėjo, nes... 71. 22.... 72. Trečia, vertinant byloje esančius įrodymus dėl juridinę reikšmę... 73. 23.... 74. Pažymėtina, kad, kaip nustatyta nutarties 21 punkte, palikėjos asmeninius... 75. 24.... 76. Palikimo priėmimą faktiniu valdymu pareiškėja šiuo konkrečiu atveju... 77. Dėl procesinės bylos baigties... 78. 25.... 79. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo... 80. 26.... 81. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 82. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 83. 27.... 84. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 85. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331... 86. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimą palikti...