Byla e2S-693-883/2016
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9802-650/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių būstas“ ieškinį atsakovams B. Z., N. D., A. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Šiaulių būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės B. Z. 338,46 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo N. D. priteisti 253,85 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo A. D. priteisti 169,23 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir proporcingai turimo turto daliai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Šiaulių apylinkės teismas 2015-12-18 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Šiaulių būstas“ iš atsakovės B. Z. 338,46 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (338,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,76 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo N. D. - 253,85 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (253,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo A. D. - 169,23 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (169,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
  3. Atsakovas A. D. teismui pateikė pareiškimą dėl 2015-12-18 sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodydamas, kad sprendimas yra nepagrįstas, nes jis priimtas dėl komunalinių patarnavimų įsiskolinimo, kuris susidarė butui ( - ). Atsakovas nurodė, kad šiame bute gyvena tik B. Z. šeima, o jis jame ne tik negyvena, bet ir neturi galimybių į šį butą patekti ir naudotis savo turto dalimi. 2012 metais jis iš minėto buto išsideklaravo ir laikotarpiu, už kurį Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių priteista skola, buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ( - ) savivaldybėje. Negyvendamas bute, atsakovas, nors ir būdamas bendraturtis, negali būti atsakingas už įsiskolinimą, susidariusį už komunalines paslaugas. Nurodė, kad B. Z. faktinės panaudos pagrindais valdo visą butą, todėl atsako ir už buto einamąją priežiūrą.
  4. Ieškovė UAB „Šiaulių būstas“ atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė atsakovo pareiškimą atmesti ir sprendimą už akių palikti nepakeistą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016-05-20 nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
  2. Teismas, įvertinęs tai, kad proceso metu buvo tinkamai išnaudotos visos procesinės priemonės, siekiant apie bylą informuoti visus atsakovus, tai, kad ir paties atsakovo elgesys neatitinka vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartų, viešoje erdvėje deklaruojant savo gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybėje, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovui galėjo būti žinoma naujoji atsakovo gyvenamoji vieta ( - ), nė vienam iš trijų atsakovų nepateikus atsiliepimo į ieškinį, konstatavo, kad ieškovei prašant, pagrįstai buvo priimtas sprendimas už akių.
  3. Teismas sprendė, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra pateikta teismui jokių naujų ar reikšmingų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Aplinkybė, kad atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą ne minėto buto adresu, nepatvirtina kitų atsakovo formalių teiginių, kad kitų buto gyventojų elgesys jo atžvilgiu yra priešiškas, kad jis savo turima buto dalimi nesinaudoja, todėl neprivalo ieškovei mokėti mokesčių už tenkančio buto dalį.
  4. Teismas konstatavo, kad su šiuo ginču iš esmės nesusiję atsakovo teikiami argumentai dėl skolos susidarymo už butui teikiamus vandens, šilumos, elektros energijos ir kitus komunalinius patarnavimus, nes ieškovė UAB „Šiaulių būstas“ nėra šių specializuotų paslaugų teikėja. Savo ieškinį ieškovė pagrindė iš esmės susidariusia skola už namo administravimo, eksploatavimo paslaugas, skaičiuojamas kiekvienam namo bendrasavininkiui už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą pagal savininkui tenkančią turto dalį.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu atsakovas A. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-20 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Apeliantas nežinojo apie jam pareikštą ieškinį ir vėliau priimtą sprendimą už akių, nes jam nebuvo įteikti jokie šios bylos procesiniai dokumentai – nei asmeniškai, nei viešo paskelbimo būdu – N. D. jokių teismo procesinių dokumentų jam neperdavė, nes nežinojo, kur jis gyvena, be to, N. D. neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes kartu su apeliantu negyvena, nėra jo šeimos narys, turi priešišką interesą byloje.
    2. Priimdamas sprendimą už akių teismas pažeidė apelianto teisę būti išklausytam, kadangi nežinodamas apie jam pareikštą ieškinį jis neturėjo galimybės ginti savo interesų.
    3. Atsakovas nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir nedelsiant kreipėsi į teismą, kai sužinojo apie teisminį procesą.
    4. Apeliantas bute ( - ) seniai negyvena, išsideklaravo dar 2012 metais, todėl negalima tokia padėtis, kai buto bendrasavininkas verčiamas mokėti už komunalines, bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir eksploatavimo paslaugas, nors jis jų negavo, o šių paslaugų vartotojai yra visiškai aiškūs – bute gyvenantys šio buto bendrasavininkė B. Z. ir jos šeimos nariai.
    5. Už suteiktas komunalines paslaugas privalo sumokėti tik šių paslaugų vartotojai pagal prievolių teisės normas, o ne visi bendraturčiai pagal daiktinės teisės normas.
    6. Atsakovė B. Z. faktinės panaudos pagrindais valdo visą butą, todėl kaip panaudos gavėja atsako ir už buto einamąją priežiūrą.
  2. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė UAB „Šiaulių būstas“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-20 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Galimybė siųsti teismo procesinius dokumentus pagal atsakovo turto buvimo vietos adresą, kai yra nežinoma reali arba deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta, yra numatyta įstatyme, be kita ko, teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovo šeimos nariui, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis, todėl CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą atsakovui, pažeistos nebuvo.
    2. Atsakovas nenurodo aplinkybių, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
    3. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo šeimos nariai yra priešiškai nusiteikę ir tai lėmė procesinių dokumentų jam neperdavimą, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta.
    4. Atsakovui pareiga mokėti mokesčius kyla iš įstatymo ir nepriklauso nuo aplinkybių, ar jis naudojasi, ar nesinaudoja bendro naudojimo objektais.
    5. Atsakovas nei prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei prie atskirojo skundo, nepridėjo įrodymų, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti, atsakovo argumentai laikytini teisiškai nepagrįstais ir negali būti pagrindu atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi pagrįsti subjektyviu vertinimu, prieštaraujančiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

9Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

11Atskirasis skundas tenkinamas.

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo A. D. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
  2. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik išsamiai ištyrus ir įvertinus aplinkybes, sukliudžiusias atsakovui atvykti į teismo posėdį, griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme tam numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.
  3. Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. CPK 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sąlyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, sprendimas už akių gali būti priimtas, kuomet būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti bylos nagrinėjimą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).
  4. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas susiklosčiusioje procesinėje situacijoje negalėjo tinkamai išspręsti šio ginčo priimdamas sprendimą ieškovui už akių.
  5. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nežinojo apie jam pareikštą ieškinį ir vėliau priimtą sprendimą už akių, nes jam nebuvo įteikti jokie šios bylos procesiniai dokumentai, jo brolis N. D. jokių teismo procesinių dokumentų jam neperdavė, nes nežinojo, kur jis gyvena, be to, N. D. kartu su apeliantu negyvena, nėra jo šeimos narys, turi priešišką interesą byloje.
  6. Asmens teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam – neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).
  7. Fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.), tačiau kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 str. 3 d.). Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 str. 5 d.). Byloje nustatyta, kad ieškinys su priedais ir pranešimu apie atsiliepimo įteikimą, adresuotas atsakovui A. D., buvo įteiktas 2015-11-26 pasirašytinai jo broliui atsakovui N. D., pastarajam atvykus į teismą atsiimti jam skirtų procesinių dokumentų. Byloje nėra neginčijamų duomenų, kad atsakovai N. D. ir A. D. gyvena kartu. Atsakovas N. D. deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ), o atsakovas A. D. savo gyvenamąją vietą deklaravęs prie ( - ), be to, apeliantas neigia, kad jo brolis gyvena su juo. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad teismo sprendimas už akių atsakovui N. D. ir A. D. registruota pašto siunta buvo išsiųstas sprendimo priėmimo dieną adresu ( - ), tačiau grįžo neįteiktas su žyma „negyvena“. Nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad brolis, kuris kartu negyvena su apeliantu, nėra priskirtinas prie asmenų, kuriems gali būti įteikiami procesiniai dokumentai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad apeliantas Šiaulių apylinkės teismui 2016-03-23 pateikė prašymą išduoti jam visas civilinės bylos Nr. e2-9802-650/2015 dokumentų kopijas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog apeliantas apie priimtą sprendimą už akių galėjo sužinoti, kaip pats nurodė, tik 2016-03-16, tuo labiau, kad ieškovės UAB „Šiaulių būstas“ prašymu 2016-01-21 byloje išduotas vykdomasis dokumentas Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-18 sprendimo už akių pagrindu. Apeliantas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nurodė savo gyvenamosios vietos adresą ( - ), kas leidžia daryti išvadą, jog dėl nežinomų priežasčių apelianto broliui N. D. neperdavus jam iš teismo gautų procesinių dokumentų, apeliantas apie pradėtą teismo procesą galėjo nežinoti, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas nesidomėjo bylos eiga, piktnaudžiavo procesu ir savo procesinėmis teisėmis.
  8. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino aplinkybes, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui A. D., dėl to netinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 285 str., 2 d.). Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, apelianto prašymas tenkintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės: sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

13Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti 2015-12-18 sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai