Byla 2A-667-345/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovei R. A., atsakovui G. A. ir jo atstovui adv. Valerijui Kuvšinčikovui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. A. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui G. A., dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti 1992-06-06 sudarytą santuoką T. rajono valdybos CM skyriuje (akto įrašas Nr. 194) su atsakovu G. A. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtą G. pavardę, po santuokos nutraukimo išlaikymo nereikalavo. Santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų G. A., gim. ( - ) ir S. A., gim. ( - ) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisti po 500 Lt periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis : ieškovei natūra priteisti butą, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), bei žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 13,38 arus žemės, esančius ( - ) o atsakovui – žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį SB „Smiltynė“, ( - ) Ieškovė įsipareigojo atsakovui išmokėti kompensaciją už jam natūra tenkančią mažesnę turto dalį, atsižvelgiant į tai, kad santuokoje įgyto buto vertė yra 8 000 Lt, žemės sklypo, esančio ( - ) vertė yra 2000 Lt, 13,38 arų žemės sklypo, esančio ( - ) vertė pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra 26 826,88 Lt, ½ ūkinio pastato, esančio tuo pačiu adresu vertė yra 757 Lt. Iš viso atsakovui įsipareigojo sumokėti 16 791,94 Lt piniginę kompensaciją.

5Ieškovė nurodė, kad tarp šalių santuokinis gyvenimas nutrūko dėl skirtingų pažiūrų ir vidinių įsitikinimų įvairiais šeimyninio gyvenimo klausimais. Ieškovė su atsakovu nuo 2006 m. sausio mėnesio nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, gyvena atskirai, šalys kreditorių neturi. Auklėdama savo vaikus, stengiasi didelį dėmesį skirti mergaičių lavinimui ir ugdymui, todėl per mėnesį vaikų išlaikymui išleidžia apie 1000 litų. Ieškovės nuomone bendravimo tvarkos su vaikais nustatyti nereikia, nes ginčo dėl to tarp šalių nėra.

6Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. sutiko, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutiko mokėti vaikų išlaikymui po 300 Lt periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, taip pat, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Prieštaravimus pareiškė dėl santuokoje įgyto turto vertės. Nurodė, kad vieno kambario buto vertė ( - ) yra 75 000 Lt, 13,38 arų žemės sklypo ( - ) vertė 29 425 Lt, ½ ūkinio pastato ( - ) vertė 1 000 Lt, o žemės sklypo, esančio ( - ) vertė 2 000 Lt. Santuokoje įgyto turto vertė sudaro 107 425 Lt. Sutiko, kad santuokoje įgytas vieno kambario butas, 13,38 aro žemės ir ½ ūkinio pastato, esantys ( - ) natūra atitektų ieškovei, o jam natūra atitektų žemės sklypas SB „Smiltynė“. Prašė priteisti jam už jam tenkančios mažesnės dalies turto 52 712,50 Lt kompensaciją. Nurodė, kad jis neturi kur gyventi, o gavęs kompensaciją už sutuoktinei tenkančią didesnę turto dalį galės įsigyti gyvenamąjį būstą. Neprieštaravo, kad sutuoktinė po santuokos nutraukimo pasiliktų ikisantuokinę pavardę. Kadangi ginčo dėl bendravimo su vaikais nėra, neprašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos.

7Išvadą teikianti institucija – Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė sutiko, kad tarp šalių santuoka būtų nutraukta, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina bei vaikų išlaikymui būtų priteistos piniginės lėšos atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį bei atsižvelgiant į vaikų poreikius.

8Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.1992-06-06 ieškovo ir atsakovės sudarytą santuoką T. r. CMS (įrašo Nr. 194) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką G. A. paliko A. pavardę, o R. A. ikisantuokinę G. pavardę. Nustatė nepilnamečių vaikų G. A. ir S. A. gyvenamąją vietą su motina R. G., jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš G. A. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. A., ir S. A. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė R. G. uzufrukto teise vaikams tvarkyti G. A. ir S. A. turtą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, Trakų rajono apylinkės teismo 2009-04-10 nutartimi atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – po 300 Lt priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, panaikino, atsakovo sumokėtas sumas įskaitė į vaikams priteistą išlaikymą. Santuokoje įgytą turtą – 8000 Lt vertės butą, unikalus Nr. ( - ), 757 Lt vertės ½ dalį prie buto ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), 26 826,88 Lt vertės 13,38 arus žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) ir 2000 Lt vertės 0606 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį SB „Smiltynė“, ( - ) tarp ieškovės ir atsakovo padalijo lygiomis dalimis priteisiant turtą natūra: 8000 Lt vertės butą, unikalus Nr. ( - ) su 757 Lt vertės ½ dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), bei 26 826,88 Lt vertės 13,38 arus žemės sklypo dalį, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) priteisė R. G. asmeninės nuosavybės teise. 2000 Lt vertės žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį SB „Smiltynė“, ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui G. A.. Priteisė iš ieškovės atsakovui 16 791,94 Lt piniginę kompensaciją. Priteisė iš atsakovo iš ieškovei 267 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 923 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (144 Lt žyminio mokesčio už vaikams tenkantį išlaikymą, 43,50 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 835 Lt žyminio mokesčio už ieškovei tenkančio turto dalį).

9Konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymas atitinka vaikų interesus, todėl ieškovės prašymą šioje dalyje tenkino. Teismas įvertinęs byloje esančius šalių paaiškinimus, įrodymus, šalių turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir galimybes uždirbti, konstatavo, kad abu tėvai turi galimybę teikti vaikams po 400 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis. Kadangi prieštaravimų dėl 2 000 Lt vertės žemės sklypo SB „Smiltynė“ ginčo nebuvo, teismas šį turtą priteisė atsakovui natūra. Santuokoje įgyto 44,46 kv. m. buto vertę nustatė remiantis 2004 m. pirkimo-pardavimo sutartimi. Šalys minėtą butą 2004 metais įsigijo už 8000 Lt. Kadangi per visą laiką, kol šalys gyveno kartu, šio buto nepagerino, jo neremontavo ir neprižiūrėjo, teismas laikė, kad nutraukiant šalių santuoką jo vertė turėtų būti 8000 Lt. UAB „Domus optima“ turto vertinimu nesirėmė, nes nepakankamai įvertintos visos aplinkybės įgalinančios įtvirtinti nuostatą, kad šio buto vertė yra tikrai 75 000 Lt. Konstatavo, jog 13,38 a žemės sklypo dalies vertė, remiantis VĮ Registro centro duomenimis yra 26826,88 Lt. Neatsižvelgė į UAB „Domus optima“ turto vertinime nurodytą šio sklypo vertę, nes įvertinta ne 13,38 arų dalis sutuoktiniams priklausančio žemės sklypo, o visas 31,83 arų sklypas, kuris valdomas kartu su bendraturčiais. Kadangi ½ sutuoktiniams priklausanti ūkinio pastato dalies vertė UAB „Domus optima“ turto vertinimo ataskaitoje nepagrįsta jokiais įrodymais, teismas nustatydamas ½ dalį ūkinio pastato vertę, taip pat rėmėsi 2006-07-18 VĮ Registro centro duomenimis ( ½ dalies ūkinio pastato vertė 757 Lt). Preziumavo, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl laikė, jog ieškovei ir atsakovui priklauso 18 791,94 Lt vertės turtas kiekvienam. Kadangi šalių sutarimu turtą dalijant natūra ieškovei priteisė turto už 35 583,88 Lt, o atsakovui – 2000 Lt, iš ieškovės atsakovui priteisė 16 791,94 Lt piniginę kompensaciją. Atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą kuriuo ieškovei natūra priteisti 75 000 Lt vertės 44,69 kv.m. butą, 757 Lt vertės ½ dalį ūkinio pastato bei 29 425 Lt vertės 13,38 arų žemės sklypą, esančius ( - ). Atsakovui natūra priteisti 2000 Lt vertės žemės sklypą SB „Smiltynė“, ir iš ieškovės atsakovui 51 597 Lt vertės piniginę kompensaciją. Vaikų išlaikymui priteisti po 300 Lt periodinių išmokų. Nurodo, jog teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nurodo, jog teismas vaikų išlaikymui iš tėvų negali priteisti daugiau, nei leidžia tėvų turtinė padėtis. Teismas neatsižvelgė, jog atsakovo pajamos sumažėjo. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog vaikų išlaikymui išleidžia apie 1 000 Lt, bet to ieškovės vidutinės mėnesio pajamos sudaro tik apie 1070 Lt, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, jog vaikų išlaikymui išleidžia apie 1000 Lt. Atsakovas sutinka vaikų išlaikymui teikti po 300 Lt periodinių išmokų.

11Teismas dalindamas šalių turtą rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis ir dalintino turto vertę nustatė 2004 m. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta turto kaina. Tokiu būdu pažeidė LR CK 3.119 str. reikalavimus ir suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo praktiką. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo pateiktas turto vertinimo ataskaitas. Kadangi dalintino turto vertė sudaro 107 182 Lt, atsakovui iš ieškovės priteistina 51 597 Lt kompensacija.

12Nurodo, jog liko neišspręstas atsakovo bylinėjimosi išlaidų klausimas.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

15Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

16Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką su atsakovu bei santuokos nutraukimo pasekmių. Tarp šalių iškilęs ginčas dėl dalinto turto vertės bei vaikams išlaikymo priteisto išlaikymo dydžio.

17Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).

18Šalių dalintiną turtą sudaro 44,69 kv.m. butas ( - )), minėtam butui priklausanti ½ dalis ūkinio pastato ( - ), ir 13,38 arų žemės sklypas ( - )), esantys ( - ), taip pat 0606 ha žemės sklypas ( - )) esantis SB „Smiltynė“, ( - )

19Bylos nagrinėjimo metu šalys susitarė, jog 2000 Lt vertės 0606 ha žemės sklypas, esantis SB „Smiltynė“, būtų priteistas natūra atsakovui, o butas su ūkiniu pastatu, bei 13,38 arų žemės sklypu, ( - ), būtų priteistas ieškovės asmeninėn nuosavybėn, priteisiant atsakovui iš ieškovės kompensaciją pinigais. Tarp šalių iškilęs ginčas dėl dalinto buto vertės.

20Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą vertino UAB „Domus Optima“ bei VĮ „Registrų centro“ duomenis, apie minėto buto vertę, tačiau priimdamas sprendimą rėmėsi šalių 2004 m. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 8000 Lt buto verte.

21LR CK 3.119 str. nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl valstybėje vykusių ekonominių procesų nuo 2004 m. iki 2010 m., nekilnojamojo turto kainos tai ženkliai augo, tai mažėjo, todėl šiai dienai dalintino turto vertė nuo 2004 m. yra pasikeitusi. Taigi, remiantis 2004 m. kainomis nustatyta dalintino turto vertė nepagrįstai, nes realiai neatitinka šiai dienai šio turto vertės. Nustatant minėto buto rinkos vertę, būtina nustatyti kainą, už kurią galėtų būti parduotas šis turtas sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių jį pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, bei nustatyti kokia šio turto vertę priverstinio pardavimo atveju. Remiantis UAB „Domus optima“ 2009-10-27 išvada, ginčo buto vertė 2009-10-27 dienai yra 75 000 Lt. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas konstatavo, jog turto vertintojų nustatyta 75 000 Lt buto vertė yra nustatyta neįvertinus visų aplinkybių, lemiančių šio turto vertę. Kolegija nesutinka su šia pirmos instancijos teismo išvada. Turto vertintojo, veikiančio pagal išduotą licenciją, įstatymo nustatyta tvarka parengta turto vertinimo ataskaita yra rašytinis dokumentas, kuriame yra faktiniai duomenys apie svarbias bylai aplinkybes, t.y., dalijamo turto vertę. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įst. 24 str. 1 d. nuostata, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 str. nurodytus reikalavimus, o pagal 24 str. 3 dalį – laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, reiškia, kad turto vertinimo ataskaita yra tinkama įrodinėjimo priemonė, nes atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus (LR CPK 197 str. 1 d.). Kolegija pripažįsta, jog Turto vertinimo ataskaita byloje turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais, tačiau šiuo atveju naujesnių ir išsamesnių duomenų, kaip UAB „Domus optima“ pateiktos turto vertinimo ataskaitos išvados, byloje nepateikta. Taigi šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo nesiremti UAB „Domus ataskaita“ (2t., b.l.161-164), o turto vertes nustatyti remiantis šešių metų senumo duomenimis.

22Vadovaujantis 2009-10-27 UAB „Domus optima“ išvada dėl turto vertės, 31,83 a. žemės sklypo vertė 70 000 Lt. Ieškovei iš 31,83 arų priklauso 13,38 arai šio sklypo. Kadangi ieškovei priklausančios sklypo dalies vertės atskirai nėra nurodyta, dalies sklypo vertė nustatoma proporcingai atsižvelgiant į visą turto vertę (70 000 Lt : 31,83 a = 2199 Lt x 13,38 a. = 29 425 Lt.

23Šalių susitarimu 1/2 ūkinio pastato dalies vertė 757 Lt. Minėta vertė nustatyta šalių susitarimu, be to neprieštarauja 2009-10-27 UAB „Domus optima“ išvadoje pateiktai šio turto vertei, todėl laikytina, jog 1/2 ūkinio pastato dalies vertė yra 757 Lt.

24Viso dalintino turto vertė 107 182 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių nebuvo ginčo dėl turto padalijimo natūra, t.y., jog 2000 Lt vertės žemės sklypas sodų bendrijoje atitenka atsakovui, o likęs turtas (butas, ½ dalis ūkinio pastato, 13,38 a. žemės sklypas) ieškovei, atsakovui iš ieškovo turėjo būti priteista 51 597 Lt kompensacija ( 107 182 Lt : 2 - 2000 Lt), todėl kolegija tenkina apeliacinį skundą šioje dalyje, ir atsakovui iš ieškovės priteistą kompensaciją padidina nuo 16 791,94 Lt iki 51 597 Lt.

25Atsakovas nesutinka su pirmos instancijos priteista po 400 Lt suma nepilnamečių vaikų išlaikymui, nurodydamas, jog gali teikti tik po 300 Lt išlaikymą vaikams.

26Vadovaujantis LR CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Teismas nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t.y., kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ir kitiems poreikiams. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Taigi, norint patenkinti minimalius vaiko poreikius, iš atsakovo turi būti priteista ne mažesnė kaip 400 Lt suma. Vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

27Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas dirba UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, atsakovui nuo 2009 m. sausio iki 2009 m. gruodžio mėnesio buvo išmokėta per mėnesį vidutiniškai po 1637,52 Lt (atskaičius mokesčius). S. A. sukaks ( - ) metų, o G. A. sukako ( - ) metų. Tokio amžiaus vaikų išlaikymo išlaidos ir jų poreikiai paprastai yra didesni nei mažamečių vaikų. Sumažinus priteistą išlaikymą iki 300 Lt nebūtų patenkinti net minimaliausi mergaičių poreikiai. Pagal LR CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju atsakovo gaunamas darbo užmokestis leidžia iš atsakovo priteisti vaikams po 400 Lt periodinių išmokų, taigi nėra pagrindo keisti sprendimo šioje dalyje.

28Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepriteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidų. Kolegija pažymi, kad šalys dalijasi bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, sprendžia klausimą, dėl vaikų išlaikymo ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių. Taigi, šiuo atveju tikslinga šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas palikti kiekvienai iš šalių, nekeičiant pirmos instancijos teismo sprendimo šioje dalyje.

29Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės nuostatas dėl dalintino šalių turto vertės, neteisingai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, todėl yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą.

30Sutinkamai su LR CPK 93 str., atsakovui iš ieškovės priteistinas 1044 Lt žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 3 p., kolegija,

Nutarė

33Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui G. A. a.k. ( - ) iš ieškovės R. A. a.k. ( - ) priteista 16 791,94 Lt piniginė kompensacija, pakeisti, priteisiant atsakovui G. A. iš ieškovės R. A. 51 597 Lt piniginę kompensaciją, nustatant, jog buto, esančio ( - ) kurio unikalus Nr. ( - ), vertė yra 75 000 Lt.

34Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

35Priteisti iš ieškovės R. A. atsakovui G. A. 1 044 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei iš ieškovės R. A. ir atsakovo G. A. po 5,55 Lt valstybei pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti... 5. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių santuokinis gyvenimas nutrūko dėl... 6. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. sutiko, kad nepilnamečių... 7. Išvadą teikianti institucija – Trakų rajono savivaldybės administracijos... 8. Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį... 9. Konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vaikų... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m.... 11. Teismas dalindamas šalių turtą rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis ir... 12. Nurodo, jog liko neišspręstas atsakovo bylinėjimosi išlaidų klausimas.... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Trakų rajono apylinkės... 14. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. ... 15. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme... 16. Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama... 17. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į... 18. Šalių dalintiną turtą sudaro 44,69 kv.m. butas ( - )), minėtam butui... 19. Bylos nagrinėjimo metu šalys susitarė, jog 2000 Lt vertės 0606 ha žemės... 20. Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą vertino UAB „Domus Optima“... 21. LR CK 3.119 str. nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal... 22. Vadovaujantis 2009-10-27 UAB „Domus optima“ išvada dėl turto vertės,... 23. Šalių susitarimu 1/2 ūkinio pastato dalies vertė 757 Lt. Minėta vertė... 24. Viso dalintino turto vertė 107 182 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių... 25. Atsakovas nesutinka su pirmos instancijos priteista po 400 Lt suma... 26. Vadovaujantis LR CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo... 27. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas dirba UAB... 28. Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepriteisė atsakovui... 29. Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus,... 30. Sutinkamai su LR CPK 93 str., atsakovui iš ieškovės priteistinas 1044 Lt... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str.... 33. Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria... 34. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 35. Priteisti iš ieškovės R. A. atsakovui G. A. 1 044 Lt bylinėjimosi...