Byla 2A-853/2013
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Orenesta“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-326-210/2012 pagal ieškovo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Langvesta“ administratoriaus ieškinį atsakovui M. Ž. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Orenesta“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilęs ginčas dėl žalos, padarytos bankrutavusios įmonės darbuotojo veiksmais, atlyginimo.

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 21 369,32 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad UAB „Orenesta“ buvo skolinga ieškovui 34 304,67 Lt. Pareikalavus grąžinti skolą, UAB „Orenesta“ pateikė įrodymus, kad pagal 2008 m. gruodžio 19 d. debetinį dokumentą serija ORE Nr. 2007703 grąžino ieškovui prekes 21 369,32 Lt sumai. Prekes priėmė UAB „Langvesta“ direktorius prekybai atsakovas M. Ž. (šiose pareigose jis dirbo nuo 2008 m. liepos 7 d. iki 2009 m. sausio 12 d.). Prekės nebuvo įtrauktos į UAB „Langvesta“ buhalterinę apskaitą ir nebuvo perduotos bankroto administratoriui, dėl to UAB „Langvesta“ padaryta 21 369,32 Lt žala.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 3 501,57 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų procesines palūkanas. Nurodė, UAB „Langvesta“ prekiavo „PRESPOR“ kaminų sistemomis, kurias sandėliavo UAB „Orenesta“. Kaminai buvo laikomi UAB „Orenesta“ sandėlyje ir tik paėmus didesnį kiekį kaminų vėliau buvo išrašomas dokumentas. Už prekių paėmimą iš UAB „Orenesta“ sandėlio buvo atsakingas atsakovas. Todėl jis, pasirašydamas debetinį dokumentą, veikė savo įgaliojimų ribose. Tačiau nei nurodyta debetinė sąskaita, nei joje surašytos prekės į UAB „Langvesta“ buhalteriją ir sandėlį nepateko, dokumentai į buhalteriją neatnešti. Teismas konstatavo, jog atsakovas pasirašė debetinį dokumentą, neįsitikinęs, jog prekės tikrai grąžintos į UAB „Langvesta“ sandėlį. Vėliau jis nebuvo tiek rūpestingas, kad tinkamai ir atskaitingai jo pasirašytas debetinis dokumentas būtų perduotas ir apskaitytas bendrovės buhalterijoje, kad pasidomėtų, kur vis dėlto šios prekės buvo padėtos. Atsakovas, įmonės direktorius prekybai, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekdamas išsaugoti įmonės turtą. Atsakovas dirbo įmonėje pagal darbo sutartį, todėl jo materialinė atsakomybė kyla Darbo kodekso normų pagrindu. Jo kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma, todėl Darbo kodekso 255 straipsnio 1 dalis netaikoma, o iš jo priteistina jo trijų vidutinių mėnesinių atlyginimų suma žalos atlyginimui (DK 254 str.). Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad bankroto administratoriaus saugomos kaminų dalys tapačios jo pasirašytame debetiniame dokumente nurodytoms prekėms. Atlikta ekspertizė nustatė, kad kaminų sistemų dalys, paimtos pas įmonės vadovą A. P. ir saugomos bankroto administratoriaus, bei dalys, nurodytos debetiniame dokumente serija ORE Nr. 2007703, gali būti tapačios (bet ne tos pačios), jų kiekiai ir dalys neatitinka debetiniame dokumente nurodytiems.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau- apeliantas) prašo panaikinti sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą . Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Bankroto administratoriaus saugomos kaminų sistemos dalys yra tos pačios, kurios nurodytos debetiniame dokumente. Nėra įrodymų, kam priklauso saugomos pas bankroto administratorių kaminų sistemos dalys, pagal kokius dokumentus ir kas juos įgijo.

112. Teismas turėjo vertinti A. P. parodymus kritiškai, nes jis užsiiminėjo prekyba kaminų sistemos dalimis, jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, jis buvo UAB „Langvesta“ vadovas.

123. Byloje nėra įrodymų apie apelianto atsakomybę už UAB „Langvesta“ veiklą. Nėra materialinės atsakomybės sutarties. Įrodymų, kad apeliantas pavogė ar pasisavino įmonės turtą, nėra.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais.

141. Teismas debetinio dokumento ir aprašymo kaminų sistemos nesutapimą tyrė ir vertino visų bylos aplinkybių kontekste, tame tarpe ir L. L. parodymus, kad pagal teismui pateiktas nuotraukas iš A. P. paimtos kaminų detalės nėra tokios pat, kokias jis veždavo užsakovams. Nuotraukose esanti produkcija yra supakuota gamyklinėje pakuotėje, tuo tarpu vairuotojai gaudavo paprasta pakuote apvyniotas gaminių sistemas.

152. Apeliantas nepagrįstai mano, kad nesant materialinės atsakomybės sutarties nekyla atsakomybė atlyginti padarytą žalą bendrovei. Darbo kodekso normos numato ne tik visišką, tačiau ir dalinę darbuotojo atsakomybę už darbuotojo padarytą žalą.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

18Nagrinėjamoje byloje ieškovas turtine žala, kurią patyrė dėl apelianto kaip įmonės darbuotojo kaltės, nurodo pagal apelianto pasirašytą 2008 m. gruodžio 19 d. debetinį dokumentą serija ORE Nr. 200773 (toliau- Debetinis dokumentas) priimtų iš UAB „Orenesta“ (t. 1, b.l. 9), tačiau įmonei neperduotų ir į buhalterinę apskaitą neįtrauktų prekių vertę.

19Apeliacinis skundas netenkintinas.

20Darbo kodekso (toliau –DK) 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

21DK 246 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sąlygos Tik nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra atskira turtinės atsakomybės rūšis.

22Teismas nustatė, kad apeliantas dirbo UAB „Langvesta“ direktoriaus prekybai pareigose pagal 2008 m. liepos 8 d. pasirašytą darbo sutartį Nr. 109, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad žalos ieškovui padarymo atveju apeliantas ją privalėtų atlyginti pagal DK normas. Esminis ginčas yra kilęs dėl to, ar apskritai ieškovas yra patyręs žalą, o jei taip – ar dėl apelianto atliktų veiksmų. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles ieškovas turi įrodyti žalos faktą, jos dydį, neteisėtus asmens veiksmus, tuo tarpu žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Darbo teisėje žalos padarymo atveju darbdavio kaltė yra preziumuojama, o darbuotojo kaltę paprastai turi įrodyti darbdavys, tačiau pastaroji nuostata netaikytina, kai asmuo gauna materialines vertybes. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog atsiskaitymo už gautas materialines vertybes faktą turi įrodyti asmuo, kuris šia aplinkybe remiasi (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2007). Todėl apeliantas turėtų įrodyti arba kad prekių realiai jis negavo, arba jas, jei gavo, perdavė įmonei. Tuo tarpu iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jie iš esmės grindžiami tuo, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimų.

23Ieškovas pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius, kad apeliantas pasirašė Debetinį dokumentą, pagrindžiantį prekių grąžinimą 21 369,32 Lt sumai. Atsakovas neneigė pasirašęs šį dokumentą, taip pat nurodė, kad jame nurodytų prekių jis įmonei neperdavė ir negalėjo perduoti, nes prekių realiai negavo. Tačiau iš Debetinio dokumento turinio matyti, kad apeliantas pasirašė ne tik už tai, kad gavo šį dokumentą, bet ir už tai, kad prekes iš UAB „Orenesta“ priėmė, o šį dokumentą išrašęs asmuo prekes išdavė, t.y. apeliantas, pasirašydamas Debetinį dokumentą, jokių išlygų apie faktinį prekių negavimą nenurodė. Pažymėtina, kad apeliantas neteigė, kad ir patį Debetinį dokumentą jis būtų teikęs įmonės buhalterijai ar kitiems įmonės darbuotojams, tuo tarpu jo aiškinimas apie šio dokumento perdavimą įmonės vadovui A. P. yra prieštaringas. Liudytoju apklaustas A. P., kuriam apeliantas pirmosios instancijos teisme 2011 m. rugsėjo 8 d. teigė perdavęs Debetinį dokumentą (t. 2, b.l. 71), šį faktą (ir apskritai apie aplinkybes, susijusias su šiuo dokumentu) neigė, nurodydamas tuo metu buvęs užsienyje. Pastarąją aplinkybę 2010 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje buvo nurodęs ir apeliantas (t. 1, b.l 117-127). Taigi, apelianto aiškinimas apie Debetinio dokumento perdavimą A. P. ne tik nėra įrodytas, bet ir abejotina, ar realiai tuomet apskritai galėjo būti įvykdytas. Pastebėtina, kad iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Debetinis dokumentas išduotas jau esant teismui paduotam pareiškimui dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo.

24Kaip matyti iš bylos duomenų inter alia paties apelianto paaiškinimų, prekės iš UAB “Orenesta” buvo vežamos palaipsniui ir tik paėmus jų didesnį kiekį buvo išrašomi dokumentai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog daryti išvadą, kad Debetiniame dokumente nurodytos prekės jo pasirašymo metu ir buvo faktiškai gautos, nėra pakankamo pagrindo. Teismas taip pat konstatavo, jog už prekių paėmimą iš UAB „Orenesta“ atsakingas buvo apeliantas. Šios aplinkybės apeliantas savo skunde neginčija, pats apeliantas 2010 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje nurodė, kad nuveždavo ir išveždavo kaminus, „tada atvažiuodavau pasirašyti, nes tai buvo mano reikalas“ (t. 1, b.l. 119). Taigi, apeliantas bet kuriuo atveju – ar jam prekės buvo perduotos Debetinio dokumento pasirašymo metu, ar jis šiuo atveju pasirašė už anksčiau išvežtas prekes – turėtų įrodyti, jog šiame dokumente nurodytų prekių iš UAB „Orenesta” apskritai nebuvo imta arba jos buvo perduotos įmonei ar gautos kitaip panaudotos įmonės interesais. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui pasirašius už prekių gavimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prekėms nepatekus į ieškovo sandėlį, nepateikus įmonei dokumentų apie jų paėmimą iš UAB „Orenesta“, taigi, faktiškai prekių nesant ir apeliantui sąmoningai ar ne nepateikiant įmonei jų paėmimo faktą patvirtinantį dokumentą, atsakomybė už jas tenka apeliantui kaip asmeniui, dokumente nurodžiusiam, jog jis yra prekes priėmęs.

25Apeliantas žalos nebuvimą šioje byloje įrodinėjo ta aplinkybe, kad pas A. P. paimtos prekės yra tos pačios kaip ir nurodytos Debetiniame dokumente. Kaip minėta, tokiu atveju šią aplinkybę turėtų įrodyti apeliantas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingų šiam klausimui išaiškinti aplinkybių visumą, su tokiais teiginiais nesutiko, teisėjų kolegijos vertinimu – pagrįstai.

26Liudytojas L. L. teigė, kad pagal teismui pateiktas nuotraukas iš A. P. paimtos kaminų detalės nėra tokios pat, kokias jis veždavo užsakovams, nuotraukose esanti produkcija yra supakuota gamyklinėje pakuotėje, tuo tarpu vairuotojai gaudavo paprasta pakuote apvyniotas kaminų sistemas, nes jas reikėdavo išardyti komplektuojant kaminų ilgius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir remdamasis paties apelianto aiškinimu – tiek nagrinėjant bylą pirmąjį kartą, tiek jos nagrinėjimo metu antrąjį kartą iki teismo atliktos iš A. P. paimtų prekių apžiūros apeliantas teigė apie PRESPOR firmos gaminius, tuo tarpu apžiūros metu tiek apeliantas, tiek trečiojo asmens nurodė, kad iš A. P. paimtos prekės nėra šios firmos gaminiai (t. 2, b.l. 66), ir tik po to apeliantas pradėjo teigti anksčiau aiškinęs neteisingai ir prisiminęs apie prekių partiją iš „Hurt“ firmos (t. 2, b.l. 86).

27Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apelianto atsakomybės sąlygų egzistavimo, nes jos padarytos visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes. Kiti apeliacinio skundo argumentai – dėl A. P. atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, pas jį rastų prekių, apgaulingos apskaitos vedimo, nebuvimą įrodymų apie apelianto pasisavinimą nurodytų Debetiniame dokumente prekių - minėtoms išvadoms tiesioginės reikšmės neturi ir jų nepaneigia. Taip pat apelianto atsakomybės apimties nepaneigia ta aplinkybė, kad su juo nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, nes skundžiamu sprendimu visiška materialinė atsakomybė ir netaikyta.

28Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

30Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilęs ginčas dėl žalos, padarytos bankrutavusios įmonės darbuotojo... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau- apeliantas) prašo panaikinti sprendimą... 10. 1. Bankroto administratoriaus saugomos kaminų sistemos dalys yra tos pačios,... 11. 2. Teismas turėjo vertinti A. P. parodymus kritiškai, nes jis užsiiminėjo... 12. 3. Byloje nėra įrodymų apie apelianto atsakomybę už UAB „Langvesta“... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, o... 14. 1. Teismas debetinio dokumento ir aprašymo kaminų sistemos nesutapimą tyrė... 15. 2. Apeliantas nepagrįstai mano, kad nesant materialinės atsakomybės... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas turtine žala, kurią patyrė dėl apelianto... 19. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 20. Darbo kodekso (toliau –DK) 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė... 21. DK 246 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra... 22. Teismas nustatė, kad apeliantas dirbo UAB „Langvesta“ direktoriaus... 23. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius, kad apeliantas... 24. Kaip matyti iš bylos duomenų inter alia paties apelianto paaiškinimų,... 25. Apeliantas žalos nebuvimą šioje byloje įrodinėjo ta aplinkybe, kad pas A.... 26. Liudytojas L. L. teigė, kad pagal teismui pateiktas nuotraukas iš A. P.... 27. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 28. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti...