Byla 2-326-210/2012
Dėl bankroto UAB „Langvesta“ ieškinį atsakovui M. Ž., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Orenesta“ dėl nuostolių atlyginimo. Teismas

1Šiaulių apygardos teismas, pirmininkaujant teisėjui Vytautui Kursevičiui, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Romutei Lengvenienei, dalyvaujant: ieškovo LUAB „Langvesta“ atstovui bankroto administratoriui S. K., atsakovui M. Ž., atsakovo atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Orenesta“ atstovui N. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamos dėl bankroto UAB „Langvesta“ ieškinį atsakovui M. Ž., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Orenesta“ dėl nuostolių atlyginimo. Teismas

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas LUAB „Langvesta“ atstovaujantis bankroto administratorius S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. Ž. 21369,32 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Ieškovas nurodė, kad UAB „Langvesta“ iškėlus bankroto bylą, bendrovės vadybininkas A. P. perdavė administratoriui turtą, tame tarpe ir UAB „Orenesta“ 34304,67 Lt debitorinį įsiskolinimą. Pareikalavus UAB „Orenesta“ grąžinti skolą pastaroji įmonė administratoriui pateikė 2008-12-19 Debetinį dokumentą, kurio serija ( - ), patvirtinantį, kad likviduojamai įmonei „Langvesta“ grąžinta prekių už 21369,32 Lt. Debetinis dokumentas, patvirtinantis, kad prekės grąžintos UAB „Langvesta“, pasirašytas atsakovo M. Ž., tuo metu dirbusio UAB „Langvesta“ ( - ) (šiose pareigose jis dirbo nuo 2008-07-08 iki 2009-01-12). Kadangi grąžintos prekės nebuvo įtrauktos į UAB „Langvesta“ buhalterinę apskaitą ir nebuvo perduotos bankroto administratoriui, dėl šios priežasties LUAB „Langvesta“ padaryta 21369,32 Lt žala, už kurią atsakingas atsakovas dirbęs nurodytu laiku UAB „Langvesta“ ( - ) ir pagal debetinį dokumentą pasirašęs už prekių nurodytai sumai paėmimą iš UAB „Orenesta“.

5Atsakovas M. Ž. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad jis vykdydamas UAB „Langvesta“ direktoriaus A. P. nurodymą tik pasirašė UAB „Orenesta“ pateiktą Debetinę sąskaitą dėl prekių grąžinimo už 21369,32 Lt, tačiau jokios prekės pagal nurodytą sąskaitą jos pasirašymo metu UAB „Langvesta“ grąžintos nebuvo, jis jų nepaėmė, nes buvo išvežtos anksčiau. Paaiškindamas su tuo susijusias aplinkybes nurodė, kad UAB „Langvesta“, vykdydama savo veiklą, dalį prekių, šiuo atvejų kaminų sistemų dalių, sandėliavo UAB „Orenesta“ sandėliuose, iš kur jos buvo paimamos ir realizuojamos, dažnai paėmimo metu neišrašant jokių dokumentų, o vėliau sutikrinus likučius, būdavo išrašomos debetinės sąskaitos suderintai sumai. Toks atvejis šiuo atveju ir buvo, tačiau, kas išvežė prekes, jis nežino. Atsakovas M. Ž. taip pat nurodė, kad jis faktiškai jokių prekių negavo, todėl jos galimai ir nebuvo įtrauktos į UAB „Langvesta“ buhalterinę apskaitą. Teigia, kad ieškovo nurodomą Debetinę sąskaitą jis parvežė ir atidavė bendrovėje A. P., tačiau mano, kad ne jo pareiga tvarkyti buhalteriją ir apskaitą.

6Atsakovas taip pat patvirtino, kad visada pasitikėdavo UAB „Langvesta“ direktoriumi dirbusiu A. P., kuris, be kita ko, buvo ir jo ( - ). Nurodo, kad neturi jokių įrodymų, jog prekės iš viso nebuvo grąžintos į UAB „Langvesta“. Debetinį dokumentą pasirašyti telefonu liepė A. P.. Atsakovo manymu, nurodytos debetiniame dokumente kaminų sistemų dalys galėjo būti nuvežtos pas A. P., nes tokios pat, galimai tos pačios, iš A. P. buvo paimtos atliekant ikiteisminį tyrimą ir perduotos bankroto administratoriui. Tačiau tai ne visos medžiagos (kaminų sistemų dalys), kurios yra įrašytos debetiniame dokumente. Mano, kad tai tos pačios kaminų sistemų dalys, tai, jo nuomone, patvirtina ir ekspertizės išvada. Anksčiau teigdamas, kad tai ne tos pačios dalys jis suklydo. Šiuo metu tvirtina, kad tai tos pačios kaminų dalys, už kurių priėmimą jis pasirašė.

7Trečiojo asmens atstovas N. D. patvirtino, kad tarp UAB „Langvesta“ ir UAB „Orenesta“ buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2, pagal kurią UAB „Langvesta“ tiekdavo produkciją UAB „Orenesta“. Nors iš esmės UAB „Orenesta“ tik leido naudotis UAB „Langvesta“ savo sandėliais bei suteikdavo transporto paslaugas, jokio pirkimo – pardavimo santykių tarp bendrovių nebuvo. Minimu laiku, t. y. 2008 m. gruodžio mėnesį paskutinės prekės (kaminų konstrukcijų sudėtinės dalys) iš UAB „Orenesta“ sandėlio buvo paimtos ir išvežtos. Po išvežimo buvo surašytas Debetinis dokumentas Nr. ( - ), suderinant su UAB „Langvesta“ sandėliuojamų prekių likučius. Debetinį dokumentą pasirašė atsakovas. Bankroto administratoriui pareikalavus grąžinti prekes iš UAB „Orenesta“, jis pateikė nurodytą Debetinį dokumentą už 21369,32 Lt. Skirtumą dėl likučių neatitikimo dar turėjo padengti savo pinigais. Bankroto administratoriui ikiteisminio tyrimo pareigūnų perduotos kaminų konstrukcijų dalys yra tokios pat, kaip ir buvo sandėliuojamos bendrovėje „Orenesta“, tačiau ar tai tos pačios pasakyti negalima, nes jos individualių požymių neturi. Tačiau tai tik dalis debetiniame dokumente nurodytų kaminų konstrukcijų sudėtinių dalių.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9II. Dėl bylos šalių santykių teisinio kvalifikavimo.

10Byloje nustatyta, kad atsakovas M. Ž. dirbo UAB „Langvesta“ nuo 2008-07-08 iki 2009-01-12 ( - ) pareigose pagal 2008-07-08 pasirašytą darbo sutartį Nr. ( - ). Jo pareigybės aprašymo, taip pat duomenų apie tai, kad su darbuotoju buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis byloje nėra, tokių dokumentų teismui pareikalavus pateikta nebuvo. Tačiau šioje byloje pateiktas Debetinis dokumentas, kurio pagrindu keliamas ieškinio reikalavimas, pasirašytas atsakovo 2008-12-19, t. y. tuo metu, kai M. Ž. dirbo UAB „Langvesta“. Taigi Debetinio dokumento pasirašymo metu, tai yra ieškovo prašomos atlyginti žalos padarymo metu, atsakovą su ieškovu siejo darbo teisiniai santykiai. Debetinį dokumentą atsakovas pasirašė ieškovo vardu kaip jo atsakingas darbuotojas – ( - ), kuris turėjo teisę veikti UAB „Langvesta“ vardu jo įgaliojimų ribose (tai paneigiančių įrodymų byloje nėra), atlikti tam tikrus veiksmus, tame tarpe gauti ir priimti prekes, pasirašyti sąskaitas ir pan., bei pareigą atsiskaityti su bendrove už savo atliekamus veiksmus. Byloje nėra ginčo dėl nurodyto Debetinio dokumento tikrumo ir jo turinio, taip pat dėl atsakovo veiksmų pasirašant Debetiniame dokumente prekių gavėjo grafoje. Tačiau kyla ginčas dėl atsakovo veiksmų apimties ir jo civilinės atsakomybės pagrindų bei laipsnio, kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas Debetinio dokumento pasirašymo metu iš tiesų minimų dokumente prekių realiai nepaėmė ir jų iš UAB „Orenesta“ nevežė, nes jos jau buvo paimtos ir išvežtos anksčiau. Aptariamu dokumento pasirašymo laiku vyko tik likučių suderinimo procedūra, kurią, tikėtina, atsakovas, būdamas atsakingu įmonės darbuotoju žinojo arba turėjo žinoti. Kartu pagal byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą galima konstatuoti, kad byloje nėra ginčo ir dėl prekių, nurodytų debetiniame dokumente realaus paėmimo, tačiau ne nurodytu debetiniame dokumente laiku, bet anksčiau. Tačiau kas nurodytas prekes paėmė ir kieno nurodymu nustatyti nepavyko. Tokias aplinkybes patvirtino byloje apklaustas trečiojo asmens atstovas N. D., jų nepaneigė atsakovas M. Ž., bei byloje apklausti liudytojai, dalyvaudavę išvežant prekes. Byloje apklaustas liudytoju A. P. taip pat nurodė, kad jam nėra žinoma nei apie nurodomą Debetinę sąskaitą, nei apie grąžintas pagal ją prekes į UAB „Langvesta“ sandėlius. Apibendrinant šias atskleistas faktines aplinkybes konstatuotina, kad visuma šių duomenų akivaizdžiai patvirtina, jog UAB „Langvesta“ buvo padaryta materialinė žala jos darbuotojams netinkamai atlikus savo pareigas, o tai yra vienas iš civilinės atsakomybės pagrindų, suponuojančių teisę reikšti ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

11III. Dėl įrodymų ir jų teisinio vertinimo.

12Minėta, kad civiliniai teisiniai santykiai dėl visumos veiksmų, kurių pagrindu UAB „Langvesta“ susidarė 21369,32 Lt dydžio nuostoliai kilo atsakovui dirbant UAB „Langvesta“ atsakingu darbuotoju – ( - ) (apie tai liudija ir atsakovo prašymas priimti į darbą, ir darbo sutarties su atsakovu kopijos b. l. 57, t. 2; 10-11, t. 1 ir 59-60, t. 2 ir aprašytieji atsakovo veiksmai), t. y. vienu iš bendrovės vadovų. Jo priėmimo dokumentuose nurodoma, kad M. Ž. priimtas į darbą UAB „Langvesta“ ( - ) pareigoms nuo 2008-07-08 su 2000 Lt mėnesiniu darbo užmokesčiu, Darbų apimtis ir kitos ypatingos sąlygos sutartyje nenumatyti. Atžymos darbo sutartyje, kad su darbuotoju sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nėra. Todėl sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės pagrindus ir dydį būtina nustatyti atsakovo, kaip bendrovės darbuotojo, teisių bei pareigų apimtį, įvertinti, kokias realias darbo funkcijas iš tikrųjų jis atlikinėjo, jo santykį su įvykiu ir jo pasekmėmis, priežastinį ryšį tarp atliktų veiksmų ir pasekmių, nes šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant darbuotojo veiksmais padarytos žalos dydžio nustatymo bei apskritai materialinės atsakomybės klausimus.

13Teismas šioje byloje, siekdamas išaiškinti reikšmingus bylos išnagrinėjimui faktus priėmė nutartis išreikalauti iš bankroto administratoriaus ir Telšių apskrities VPK dokumentus, susijusius su atsakovo pareigomis, sudarytomis sutartimis ir jo pareigybės aprašymu, taip pat kitus dokumentus susijusius su nagrinėjama byla dėl UAB „Langvesta“ padarytos 21369,32 Lt materialinės žalos, tačiau nurodyti dokumentai, išskyrus informaciją apie atliekamo ikiteisminio tyrimo eigą, specialisto išvadas apie UAB „Langvesta“ ūkinę finansinę veiklą ir atsakovo priėmimą į darbą, teismui nebuvo pateikti, nes tokių dokumentų poėmio metu nebuvo rasta. Kartu taip pat nenustatyta, kad šioje byloje aptariamas Debetinis dokumentas serija ( - ) atliekant dokumentų poėmį UAB „Langvesta“ buvo surastas ir paimtas. Todėl spręsti apie atsakovo teisių ir pareigų apimtį, atsakovo atliekamo darbo UAB „Langvesta“ pobūdį galima tik įvertinus šalių šioje byloje gautus paaiškinimus, atsakovo konkrečiai atliekamą darbą bendrovėje ir jo konkrečius veiksmus pasirašant dokumentą, bei nurodant jame koks atsakingas asmuo jį pasirašo, taip pat pagal susiformavusią praktiką dėl tokio asmens pareigybės. Jau buvo teigta, kad atsakovas bendrovėje dirbo vienu iš vadovų, atsakingų už tam tikrą darbo sritį – prekybą (komerciją), vadinasi jo darbo pobūdį apsprendė jo pareigybė – ( - ). Panašiai savo darbą UAB „Langvesta“ apbūdino ir pats atsakovas, nurodęs, kad jis su A. P. organizavo bendrovės prekybą, tame tarpe ir prekybą kaminų sistemų dalimis, todėl teismas sprendžia, kad pasirašydamas Debetinį dokumentą atsakovas veikė savo įgaliojimų ribose.

14Nors atsakovo teigimu minimą dokumentą jis pasirašė A. P. nurodymu, kaip ( - ), tačiau šią aplinkybę A. P. neigė (b. l. 117-127, t. 1). Be kita ko jau buvo minėta, kad A. P., apklaustas byloje liudytoju, nurodė, kad su UAB „Orenesta“ buvo susiklostę pirkimo pardavimo teisiniai santykiai. Tačiau dėl minimos sąskaitos išėjo taip, kad UAB „Langvesta“ tik sandėliavo savo prekes. Už prekių paėmimą iš UAB „Orenesta“ sandėlio buvo atsakingas M. Ž. (b. l. 122, t. 1). Minėta ir tai, kad liudytojas taip pat paaiškino, kad nei nurodyta debetinė sąskaita, nei joje surašytos prekės į UAB „Langvesta“ buhalteriją ir sandėlį nepateko, dokumentai į buhalteriją neatnešti. Apie tokius M. Ž. veiksmus jis nieko nežinojo, nes tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos. Taigi, nenustačius kas ir kieno nurodymu prekes paėmė, atsakomybė už jas tenka atsakovui, kaip atsakingam asmeniui, pasirašiusiam už jų paėmimą.

15Atsakovas, iš dalies pripažindamas kai kurias faktines aplinkybes, taip pat paaiškino, kad jie, t. y. UAB „Langvesta“ tuo metu vieninteliai prekiavo „PRESPOR“ kaminų sistemomis, kurias sandėliavo UAB „Orenesta“. Buvo taip sutarta, kad kaminus padeda į sandėlius ir kai reikia juos paima. Ir tik paėmus didesnį kiekį kaminų, vėliau išrašomas dokumentas. Todėl, kai pasirašė Debetinį dokumentą, dalis šių prekių jau buvo išvežta (b. l. 70-71, t. 2). Nors atsakovas teigė, kad minėtą Debetinį dokumentą jis pateikė A. P., tačiau pastarasis šią aplinkybę neigė. Pažymėtina, kad atsakovas netvirtina, jog šį dokumentą pateikė bendrovės buhalterijai ar kitiems atsakingiems asmenims. Todėl teismas esamų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad byloje nebuvo paneigtas ieškovo teiginys dėl atsakovo atsakomybės dėl žalos bendrovei, nes esamų įrodymų pagrindu negalima teigti, jog atsakovas savo pareigas atliko iki pabaigos, t. y. tinkamai atliko savo darbo funkcijas, kurių neatlikimas iš dalies ir įtakojo žalos bendrovei padarymą netinkamai įforminant prekių paėmimą, jų išvežimą ir jas apskaitant kaip įmonės turtą.

16Kartu pažymėtina jog nenustatyta ir ta aplinkybė, kad atsakovas pats paėmė Debetiniame dokumente nurodytas prekes ir jas tyčia negrąžino bendrovei, tuo sukeldamas padarinius arba tyčia nuslėpė Debetinį dokumentą. Nors teisme apklaustas liudytojas A. P. patvirtino, kad niekada nebuvo pavedęs atsakovui pagal Debetinį dokumentą atsiimti kokį nors turtą iš UAB „Orenesta“ ir kad pagal Debetinį dokumentą prekės nebuvo grąžintos UAB „Langvesta“, tačiau kieno nurodymu ir kur jos buvo išvežtos bylos duomenų pagrindu nebuvo atskleista. Trečiojo asmens atstovo paaiškinimu dokumentus tokiais atvejais pasirašydavo atsakovas.

17Taip pat ir byloje apklaustas liudytojas L. J. patvirtino, kad kaminų sistemų pirkimu užsiiminėjo A. P. ir M. Ž..

18Atsakovas M. Ž., ginčydamas jam reiškiamą ieškinio reikalavimą, nurodė, kad minimos Debetiniame dokumente kaminų sistemų dalys galėjo būti nuvežtos pas A. P., o atliekant ikiteisminį tyrimą paimtos ir perduotos bankroto administratoriui. Jo teigimu, tai tos pačios kaminų sistemų dalys, dėl kurių jam reiškiamas ieškinys.

19Teismas aiškindamasis atsakovo nurodytus teiginius, dalyvaujant šalims, jų atstovams ir trečiojo asmens atstovui apžiūrėjo saugomas pas ieškovą paimtas ikiteisminio tyrimo metu iš A. P. kaminų sistemų dalis. Apžiūros metu atsakovas nurodė, kad tai ne tos pačios kaminų sistemų dalys, kuriomis jie tuo metu prekiavo, t. y. kad tai ne „PRESPOR“ firmos gaminiai. Tą faktą patvirtino ir trečiojo asmens atstovas N. D. (b. l. 66, t. 2). Vėliau atsakovas paneigė savo paaiškinimą nurodęs, kad buvo pamiršęs, jog bendrovė prekiavo ir kitokiais gaminiais, t. y. HART firmos gaminiais, todėl nurodė, kad tai gali būti tie patys gaminiai. Teismui paskyrus ekspertizę, ekspertas savo išvadoje konstatavo, kad ekspertinio tyrimo objektas – kaminų sistemų dalys paimtos pas A. P., saugomos bankroto administratoriaus ir nurodytos debetiniame dokumente serija ( - ) gali būti tos pačios, tačiau jų kiekiai ir dalys neatitinka debetiniame dokumente nurodytiems.

20Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors Debetiniame dokumente nėra nurodoma (į tai neakcentuojama ir eksperto išvadoje) kokio gamintojo gaminiai pagal šį dokumentą perduodami atsakovui, ir kokio gamintojo gaminiai buvo perduoti saugojimui bankroto administratoriui, tačiau teismas šiuo atveju vertindamas atsakovo argumentus dėl gaminių, saugomų bankroto administratoriaus ir paimtų pagal Debetinį dokumentą tapatumą, vertina visumą faktinių aplinkybių ir byloje ištirtų įrodymų, kurie verčia abejoti atsakovo sąžiningumu, paneigiant savo teiginius daiktų apžiūros metu.

21Todėl teismas, vertindamas šį atsakovo argumentą, visumos įrodymų pagrindu jį atmeta. Apibendrinant konstatuotina, kad ir ekspertizės išvada, ir apžiūros metu užfiksuoti šalių paaiškinimai dėl kaminų sistemų tapatumo, taip pat kitos faktinės aplinkybės paneigia atsakovo teiginius apie tai, kad saugomos bankroto administratoriaus kaminų sistemų dalys yra tos pačios, kurios nurodytos Debetiniame dokumente. Pažymėtina, kad ir anksčiau byloje apklaustas liudytojas L. L. patvirtino, kad pagal teismui pateiktas nuotraukas iš A. P. paimtos kaminų detalės nėra tokios pat, kokias jis veždavo užsakovams. Jis taip pat patvirtino, kad nuotraukose esanti produkcija yra supakuota gamyklinėje pakuotėje, tuo tarpu vairuotojai gaudavo paprasta pakuote apvyniotas kaminų sistemas, kadangi jas reikėdavo išardyti komplektuojant kaminų ilgius. Vertinant šiuos liudytojo parodymus su kitais, teismo naujai surinktais ir ištirtais įrodymais konstatuotina, kad jie sutampa ir su bankroto administratoriui perduotų kaminų sistemų aprašymu (b. l. 53 – 54, t. 1) ir ieškovo atstovo paaiškinimais. Todėl esant visumai šių įrodymų teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo atstovo teiginiu apie perduotų bankroto administratoriui, atliekant ikiteisminį tyrimą ir Debetiniame dokumente nurodytų kaminų sistemų dalių nesutapimą, todėl teismas sprendžia, kad Debetiniame dokumente (b. l. 9, t. 1) ir nurodytame aprašyme kaminų sistemos tik gali būti tapačios, tačiau nėra tos pačios.

22Bylos duomenimis šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo UAB „Langvesta“. Kartu ir dėl nurodyto Debetinio dokumento serija ( - ) – 21369,32 Lt sumos neįtraukimo į įmonės buhalterinę apskaitą. Tačiau bylos ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, apie jo pabaigą duomenų nėra, šiuo metu paskirta ekonominė ekspertizė, kuri akivaizdžiai truks ilgai, todėl stabdyti bylos nagrinėjimą pagrindo nėra. Juolab, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nurodomą Debetinį dokumentą serija ( - ), kurio pagrindu iškelta civilinė bylą, bankroto administratoriui pateikė UAB „Orenesta“. Vadinasi jo UAB „Langvesta“ nebuvo. Pažymėtina, kad šis dokumentas nebuvo pateiktas nei UAB „Langvesta“ vadovų, taip pat nėra duomenų, kad jis buvo surastas ir paimtas dokumentų poėmio metu atliekant ikiteisminį tyrimą. Todėl nustatyti, ar minimą dokumentą UAB „Langvesta“ buhalterijai neperdavė atsakovas, ar jis buvo prarastas kitu būdu galimybių nėra. Tačiau atsakovas buvo direktorius prekybai, jis kaip tinkamai įgaliotas asmuo privalėjo užtikrinti, kad visi dokumentai, kuriais apskaitoma įmonės ūkinė-finansinė veikla būtų ne tik tinkamai perduodami, bet ir tinkamai apskaitomi, tačiau to nepadarė. Ši aplinkybė suponuoja jam teisinės atsakomybės pareigą.

23IV. Dėl atsakovo materialinės atsakomybės sąlygų, pagrindų ir ribų (dydžio).

24Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo priteisti iš atsakovo nuostolius visa apimtimi ar taikyti dalinę atsakomybę, teismas analizuoja visas materialinės atsakomybės sąlygas, taip pat ir darbuotojo kaltę. Akivaizdu, - materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Materialinei atsakomybei kilti būtinos tokios sąlygos: žala, neteisėta veika, kuria žala padaroma, priežastinis ryšys, pažeidėjo kaltė, pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo santykiai ir žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Neteisėti veiksmai gali pasireikšti neteisėtu veikimu, kai asmuo veikia aktyviai, arba neveikimu, kai jis veikia pasyviai. Šiuo atveju atsakovas M. Ž. pasirašė Debetinį dokumentą, prisiimdamas atsakomybę už padarinius, kilsiančius šio dokumento pagrindu, nepasirūpino kad prekės būtų tikrai grąžintos į UAB „Langvesta“ sandėlį ir tinkamai apskaitytos. Galima konstatuoti ir tai, kad vėliau jis nebuvo tiek rūpestingas, kad pasidomėtų, kur vis dėlto šios prekės buvo padėtos ir ar jos buvo tinkamai apskaitytos. Kaip įmonės ( - ) atsakovas turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekdamas išsaugoti įmonės turtą. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (dokumento pasirašymo ir neužtikrinimo, jog prekės tikrai grąžintos ieškovui ir tikrai tinkamai apskaitytos, taigi sąlygų žalai atsirasti sudarymo) ir kilusių padarinių bendrovės nuostolių, administratoriui neradus nei prekių, nei dokumentų, egzistuoja priežastinis ryšys.

25Šiuo atveju ieškovo LUAB „Langvesta“ nuostolių atlyginimą reglamentuoja Darbo kodeksas, kurio 253 straipsnio 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, o to paties straipsnio 5 ir 6 punktuose nurodoma, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl netinkamo materialinių vertybių saugojimo ar jų netinkamos apskaitos. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju kyla Darbo kodekso 254 straipsnyje nustatytų darbuotojo materialinės atsakomybės ribų, kai darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus Darbo kodekso 255 straipsnyje, taikymo klausimas.

26V. Dėl kaltės formos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir žalos atsiradimo.

27Ieškovas prašė taikyti visišką materialinę atsakomybę, savo procesiniuose dokumentuose ir teisme teigdamas, kad žala padaryta tyčia. Tyčios buvimą grindė tokiais argumentais: atsakovo veiksmai priimant UAB „Langvesta“ priklausančias prekes iš UAB „Orenesta“ ir šių prekių neperdavimas UAB „Langvesta“, anot ieškovo, negali būti laikomi kaip atlikti kitai atsakovo kaltės formai, kaip tik atsakovo tyčiai. Atsakovas, ieškovo teigimu, suvokė, kad jo paimtos prekės priklauso juridiniam asmeniui, ir kad atsakovas turi pareigą šias prekes grąžinti UAB „Langvesta“, o šios pareigos nesilaikymas, prekių negrąžinimas laikytinas tyčiniu atsakovo veikimu (neveikimu), dėl ko sumažėjo ieškovo turtas. Ši sąlyga sudaro, anot ieškovo, pagrindą ir sąlygas taikyti atsakovui visišką materialinę atsakomybę.

28Tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės byloja kiek kitokius faktus dėl materialaus turto, nurodyto Debetiniame dokumente paėmimo ir išvežimo iš UAB „Orenesta“. Šių aplinkybių bylos šalys iš esmės nekvestionuoja. Aukščiau teismo sprendime aprašyti faktai liudija, kad atsakovas, pasirašydamas Debetinį dokumentą iš esmės tik įformino jau kažkieno atliktą veiksmą – nurodytų dokumente prekių išvežimą. Akivaizdu, kad elgdamasis neatidžiai ir nepasirūpindamas, kad dokumentai būtų tinkamai (atskaitingai) perduoti ir prekės apskaitytos (nekontroliuodamas situacijos, prie kurios kilimo iš dalies prisidėjo), jis elgėsi nerūpestingai, tačiau teigti, kad tokius veiksmus (neveikimą) jis atliko tyčia, negalima.

29Minėta, kad viena darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų yra pažeidėjo kaltė. Tai būtina sąlyga materialinei atsakomybei atsirasti pagal darbo teisę. Teisės teorija ja įprastai laiko asmens elgesio, veiklos ir siekiamų arba galimų žalingų padarinių – žalos atsiradimo psichinį santykį. Tai intelekto ir valios santykis, kuris atspindi kaltės pobūdį – tyčią ar neatsargumą. Šiuo tiriamu atveju nekyla abejonės dėl atsakovo kaltės, kuria pripažįstama tai, kad atsakovas nesugebėjo elgtis taip išbaigtai, kaip būtų galima iš jo tikėtis. Nors ir neturėdamas reikiamo išsimokslinimo, atsakovas turėjo vadybinių įgūdžių, darbo patirties, taigi ir apdairumo. Jo neapdairus elgesys šiuo atveju yra vertinamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo ir rūpestingumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis, išsaugant ieškovo turtą. Tačiau pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad jis tiesiogiai nekontaktuodamas su materialinėmis vertybėmis, pasirašydamas dokumentus elgėsi nerūpestingai ir neatsargiai, nenumatydamas, kad dėl tokių veiksmų gali kilti žalingi padariniai, bet kartu pagal savo pareigas turėjo ir privalėjo juos numatyti. Taigi jo kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma, o tai suponuoja jo dalinę materialinę atsakomybę pagal Darbo kodekso 254 straipsnį. Esant šiai kaltės formai ir atskleistomis žalos padarymo faktinėmis aplinkybėms atsakovui materialinė atsakomybė pagal Darbo kodekso 255 straipsnio 1 dalį netaikoma.

30Teismas primena, kad byloje nustatyta, jog atsakovas pasirašė Debetinį dokumentą, jį pasirašė neįsitikinęs, jog prekės tikrai grąžintos į UAB „Langvesta“ sandėlį. Vėliau jis nebuvo tiek rūpestingas, kad tinkamai ir atskaitingai jo pasirašytas Debetinis dokumentas būtų perduotas ir apskaitytas bendrovės buhalterijoje, kad pasidomėtų, kur, vis dėlto, šios prekės buvo padėtos. Kaip įmonės ( - ) atsakovas turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekdamas išsaugoti įmonės turtą. Taigi tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (Debetinio dokumento pasirašymo ir neužtikrinimo, jog prekės grąžintos ieškovui ir tinkamai apskaitytos, o Debetinis dokumentas atskaitingai perduotas įmonės buhalterijai) ir atsiradusių nuostolių, administratoriui neradus nei nurodytų dokumente prekių, nei dokumentų, egzistuoja priežastinis ryšys. Todėl esant visumai aukščiau ištirtų įrodymų ir aptartų sąlygų ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo priteistina ieškovui žalos atlyginimui jo trijų vidutinių mėnesinių atlyginimų suma.

31Apskaičiuojant atsakovo atlygintinos ieškovui žalos dydį, darbuotojo vidutinis mėnesinis atlyginimas skaičiuojamas už tris paskutinius mėnesius, ėjusius prieš žalos padarymą. Kadangi byloje konstatuota tik viena data, siejama su žalos atsiradimu – tai Debetinio dokumento pasirašymo data, atsakovo M. Ž. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuotinas už tris paskutinius jo dirbtus mėnesius – rugsėjį, spalį ir lapkritį. Teismui nebuvo pateikti atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo žiniaraščiai, todėl teismas dokumentus, pagrindžiančius atsakovo atlyginimą pareikalavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus. Šių dokumentų pagrindu atsakovo vidutinis darbo užmokestis už paskutinius iki žalos padarymo mėnesius, apskaičiuojant jį vadovaujantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.5 ir 6.8 papunkčius sudaro po 1167,19 Lt už kiekvieną mėnesį. Viso už tris mėnesius – 3501,57 Lt (1167,19x3=3501,57).

32Todėl tenkinant ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš dalies iš atsakovo priteistina ieškovui – LUAB „Langvesta“ 3501,57 Lt. Teismas taip pat pripažįsta pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

33Tenkinant ieškinį iš dalies, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. ( - ) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi ir su bylinėjimusi susijusių išlaidų mokėjimo. Ieškovas – BUAB „Langvesta“ vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu taip pat atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Todėl visos bylinėjimosi išlaidos tenka valstybei.

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

35Ieškinį tenkinti iš dalies.

36Priteisti iš atsakovo M. Ž. (a.k. ( - ), gyv. vieta ( - )) ieškovui likviduojamai dėl bankroto UAB „Langvesta“ (įmonės kodas 300009835, buveinė J.Jablonskio g. 8, Mažeikiai, kaupiamoji sąskaita Nr. ( - )) 3501,57 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3501,57 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2009-08-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

38Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismas, pirmininkaujant teisėjui Vytautui... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas LUAB „Langvesta“ atstovaujantis bankroto administratorius S. K.... 4. Ieškovas nurodė, kad UAB „Langvesta“ iškėlus bankroto bylą, bendrovės... 5. Atsakovas M. Ž. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad jis... 6. Atsakovas taip pat patvirtino, kad visada pasitikėdavo UAB „Langvesta“... 7. Trečiojo asmens atstovas N. D. patvirtino, kad tarp UAB „Langvesta“ ir UAB... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. II. Dėl bylos šalių santykių teisinio kvalifikavimo.... 10. Byloje nustatyta, kad atsakovas M. Ž. dirbo UAB „Langvesta“ nuo 2008-07-08... 11. III. Dėl įrodymų ir jų teisinio vertinimo.... 12. Minėta, kad civiliniai teisiniai santykiai dėl visumos veiksmų, kurių... 13. Teismas šioje byloje, siekdamas išaiškinti reikšmingus bylos... 14. Nors atsakovo teigimu minimą dokumentą jis pasirašė A. P. nurodymu, kaip (... 15. Atsakovas, iš dalies pripažindamas kai kurias faktines aplinkybes, taip pat... 16. Kartu pažymėtina jog nenustatyta ir ta aplinkybė, kad atsakovas pats paėmė... 17. Taip pat ir byloje apklaustas liudytojas L. J. patvirtino, kad kaminų sistemų... 18. Atsakovas M. Ž., ginčydamas jam reiškiamą ieškinio reikalavimą, nurodė,... 19. Teismas aiškindamasis atsakovo nurodytus teiginius, dalyvaujant šalims, jų... 20. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors Debetiniame dokumente nėra... 21. Todėl teismas, vertindamas šį atsakovo argumentą, visumos įrodymų... 22. Bylos duomenimis šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos... 23. IV. Dėl atsakovo materialinės atsakomybės sąlygų, pagrindų ir ribų... 24. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo priteisti iš atsakovo nuostolius visa... 25. Šiuo atveju ieškovo LUAB „Langvesta“ nuostolių atlyginimą reglamentuoja... 26. V. Dėl kaltės formos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir žalos... 27. Ieškovas prašė taikyti visišką materialinę atsakomybę, savo... 28. Tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės byloja kiek kitokius faktus... 29. Minėta, kad viena darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų yra... 30. Teismas primena, kad byloje nustatyta, jog atsakovas pasirašė Debetinį... 31. Apskaičiuojant atsakovo atlygintinos ieškovui žalos dydį, darbuotojo... 32. Todėl tenkinant ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš dalies iš... 33. Tenkinant ieškinį iš dalies, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 265,... 35. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 36. Priteisti iš atsakovo M. Ž. (a.k. ( - ), gyv. vieta ( - )) ieškovui... 37. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...