Byla 2S-1040-343/2013
Dėl antstolės N. B. veiksmų

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1665-752/2013 pagal pareiškėjo L. Š. skundą suinteresuotiems asmenims L. D., K. D., AB SEB bankas dėl antstolės N. B. veiksmų, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas L. Š. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų (b.l. 4-6) prašydamas pripažinti neteisėtais antstolės N. B. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0176/12/01407 dėl L. Š. priklausančio turto – 470,66 kv. m bendro ploto pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat nuosavybės teisės į likusį neužstatytą pastatu ar jo priklausiniais, pravažiavimais ir bendromis pastato aptarnavimo zonomis ir panašiai, žemės sklypo dalį lauke ir užstatytą pastatu ir jo priklausiniais žemės sklypo dalį – pardavimo iš varžytynių. Pareiškėjas nurodė, kad pirmiau paminėtas turtas priklauso jam nuosavybės teise, kadangi 2008 m. spalio 7 d. tarp jo ir L. D. buvo sudaryta preliminarioji autoremonto dirbtuvių pastato pirkimo – pardavimo sutartis dėl pirmiau nurodyto turto pardavimo, kuri buvo įregistruota valstybės įmonėje Registrų centras ir pagal kurią pareiškėjas sumokėjo L. D. 300 000 Lt dydžio užstatą, kuris pareiškėjui iki šiol negrąžintas. Nekilnojamojo turto perleidimo faktas buvo realus, pareiškėjas nuo 2008 metų gruodžio mėnesio visiškai disponuoja minėtu nekilnojamuoju turtu, pastatą naudoja kaip retai naudojamų daiktų saugyklą, todėl antstolė neturi teisės išieškoti iš pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto išieškotojo AB SEB bankas naudai vykdydama išieškojimą iš skolininkų L. D. ir K. D..

42012 m. gruodžio 11 d. patvarkymu dėl atsisakymo patenkinti skundą (b.l. 7-8) antstolė N. B. pareiškėjo skundo netenkino, vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0176/12/01407 nestabdė, o skundą kartu su vykdomąja byla perdavė Kauno miesto apylinkės teismui.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi (b.l. 52-54) pareiškėjo L. Š. skundą dėl antstolės N. B. veiksmų atmetė, priteisė valstybei iš pareiškėjo 30,29 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodydamas, kad tais atvejais, kai išieškojimas yra nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą arba į kitą registruojamą turtą, tokio turto priklausymas skolininkui nustatomas pagal registro įstaigos rašytinius duomenis. Antstolė, priėmusi vykdomąjį įrašą vykdymui, 2012 m. spalio 30 d. patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis apie skolininkui priklausantį turtą ir nustatė, kad turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso skolininkui L. D., o ne pareiškėjui L. Š.. Kadangi pagal 2008 m. spalio 7 d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas pagrindinė pastato pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ir notariškai patvirtinta ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d., tai nesant duomenų apie tai, kad pagrindinė pastato pirkimo – pardavimo sutartis būtų sudaryta ir kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui L. Š., konstatavo, kad antstolė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai. Teismas taip pat sutiko su antstolės patvarkyme nurodytu argumentu, kad pareiškėjas savo teises gali ginti CPK 603 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Atskiruoju skundu (b.l. 65-66) pareiškėjas L. Š. prašo panaikinti 2013 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu:

  1. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl L. D. ir L. Š. 2008 m. spalio 7 d. sudarytos preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine turto pirkimo – pardavimo sutartimi.

9Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Byloje ginčas kilęs dėl antstolio teisės nukreipti išieškojimą į turtą, kurio priklausomybė skolininkui yra ginčijama trečiojo asmens.

12Nustatyta, kad antstolės N. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0176/12/01407 pagal 2012 m. spalio 4 d. Kauno 6-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 8817 dėl 97 760,57 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už išieškomą sumą nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos (2012 m. spalio 4 d.) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo išieškojimo pagal 2006 m. gruodžio 13 d. hipotekos lakštą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. gruodžio 13d. įkeitimo lakštą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko L. D. išieškotojo hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus AB SEB bankas naudai (vykdomoji byla Nr. 0176/12/01407, b.l. 30). Prievolių pagal 2006 m. gruodžio 8 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymas buvo užtikrintas L. D. nuosavybės teise priklausančio turto – pastato – automašinų remonto dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu (hipotekos lakštas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (vykdomoji byla Nr. 0176/12/01407, b.l. 24-26) bei individualiai E. S. įmonei priklausančios turtinės teisės – nuomos teisės į 0,0220 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie įkeičiamo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu (vykdomoji byla Nr. 0176/12/01407, b.l. 27-29). Antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2012 m. spalio 26 d. skolininkui L. D. išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame skolininkas raginamas per vieną mėnesį nuo raginimo gavimo dienos į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėti 97 760,57 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei 852,88 Lt vykdymo išlaidų nurodant, jog per nustatytą terminą neįvykdžius nurodytų veiksmų bus taikomos priverstinio vykdymo priemonės (vykdomoji byla Nr. 0176/12/01407, b.l. 20). Remiantis vykdomojoje byloje esančiu 2012 m. spalio 30 d. valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (vykdomoji byla Nr. 0176/12/01407, b.l. 14-16) nustatyta, kad pastatas – automašinų remonto dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. D.. Nors minėtame išraše prie žymų yra nurodytas įrašas apie 2008 m. spalio 7 d. preliminariąją sutartį, sudarytą su L. Š., tačiau skundžiamų vykdymo veiksmų atlikimo metu duomenų apie tai, kad minėtas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausytų kitam asmeniui, o konkrečiai pareiškėjui L. Š., kad viešame registre esantys duomenys neatitinka tikrovės, nebuvo. 2012 m. spalio 30 d. turto arešto aktu antstolė areštavo minėtą nekilnojamąjį turtą (vykdomoji byla Nr. 0176/12/01407, b.l. 13). Remiantis 2008 m. spalio 7d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties nuostatomis nustatyta, kad pareiškėjas ir L. D. įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais sudaryti pagrindinę pastato pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. L. D. įsipareigojo parduoti, o pareiškėjas L. Š. įsipareigojo nupirkti pastatą, esantį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nuosavybės teisę į likusį neužstatytą pastatu ar jo priklausiniais, pravažiavimais ir bendromis pastato aptarnavimo zonomis ir pan., žemės sklypo dalį lauke ir užstatytą pastatu ir jo priklausiniais žemės sklypo dalį. Preliminarios sutarties 5.1 punkte šalys susitarė, kad pagrindinė pastato pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta ir notariškai patvirtinta ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. (vykdomoji byla Nr. 0176/12/01407, b.l. 4-6).

13Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas L. Š. antstolės N. B. veiksmus vykdant vykdomąjį dokumentą dėl skolos iš L. D. išieškojimo išieškotojo AB SEB bankas naudai skundė teigdamas, kad turtas, iš kurio planuojama išieškoti jį parduodant iš varžytynių, t. y. automašinų remonto dirbtuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), remiantis 2008 m. spalio 7d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso jam nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiamų veiksmų atlikimo metu viešo registro duomenimis minėto nekilnojamojo turto savininkas buvo skolininkas L. D., sprendė, kad antstolė tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir antstolės veiksmų nurodyto argumento pagrindu pripažinti neteisėtais nėra pagrindo. Vienintelis argumentas, kuriuo pareiškėjas grindžia atskirąjį skundą, yra tas, kad jis Kauno apylinkės teisme užvedė bylą dėl 2008m. spalio 7 d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine turto pirkimo – pardavimo sutartimi. Nors pareiškėjas prie atskirojo skundo nepateikia nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų, tačiau remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2013 m. kovo 4 d. yra gautas ieškovo L. Š. ieškinys atsakovui L. D., trečiajam asmeniui K. D. dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi, kuriuo prašoma pripažinti pagrindine L. Š. ir L. D. 2008 m. spalio 7 d. sudarytą preliminariąją autoremonto dirbtuvių pastato pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią L. D. įsipareigojo parduoti, o L. Š. įsipareigojo nupirkti pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 470,66 kv. m., o taip pat nuosavybės teisę į likusį neužstatytą pastatu ar jo priklausiniais, pravažiavimais ir bendromis pastato aptarnavimo zonomis ir panašiai, žemės sklypo dalį lauke ir užstatytą pastatu ir jo priklausiniais žemės sklypo dalį (civilinės bylos Nr. 2-6760-329/2013). Ieškinys nepriimtas, 2013 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Kaip galima spręsti iš pareiškėjo L. Š. veiksmų kreipiantis į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine, pareiškėjas savo teises vykdymo procese gina remdamasis CPK 603 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą teismas nagrinėja pagal ginčo teisenos taisykles. Pažymėtina, kad tiek antstolė savo patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tiek ir teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas savo teises gali ginti CPK 603 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. pripažino, kad pareiškėjas nėra vykdymo proceso dalyvis, kuris savo pažeistas teises vykdymo procese gali ginti pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų ar neveikimo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

14Pripažįstama, kad vykdymo proceso dalyviai ir kiti asmenys, manantys, kad antstolio procesiniais veiksmais buvo pažeistos jų teisės, turi teisę kreiptis į teismą. Ši teisė įgyvendinama keliais būdais ir visų pirma priklauso nuo to, ar asmuo, besikreipiantis į teismą, yra vykdymo proceso dalyvis, ar atsitiktinai antstolio atliekamų vykdymo veiksmų metu teisių arba teisėtų interesų pažeidimą patyręs asmuo, taip pat nuo teisės pažeidimo pobūdžio bei nuo to, koks antstolio veiksmas skundžiamas. CPK 633 straipsnyje nustatyta, kad išieškotojas ir skolininkas yra laikomi vykdymo proceso šalimis, o kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, - suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Visi šie asmenys yra vykdymo proceso dalyviai, kurių teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų yra numatyta CPK 510 straipsnyje. Kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiti asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviai) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Ši nuostata atsispindi ir teisės doktrinoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą dėl antstolės veiksmų pripažinimo neteisėtais reiškia remdamasis aplinkybe, kad turtas, iš kurio ketina išieškoti, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, o ne skolininkui, taigi spręstina, kad kelia klausimą dėl turto, iš kurio antstolė ketina vykdyti išieškojimą ir kurio areštas yra taikytas vykdomojoje byloje, nuosavybės teisės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra laikytinas vykdymo proceso dalyviu, spręstina, kad pareiškėjas savo teises gali ginti ne CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, bet savo teises gindamas CPK 603 straipsnyje nustatytu pažeistos teisės gynimo būdu ir tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad esant tokiai situacijai, kai asmuo savo teises turi ginti CPK 603 straipsnyje nustatyta, o ne CPK 510 straipsnyje nurodyta tvarka, teismas negali pareiškėjo skundo iš karto palikti nenagrinėtu, o tokiu atveju turėtų nustatyti terminą pareiškimo (skundo) trūkumams pašalinti ir pasiūlyti pareiškėjui pareikšti atitinkamą ieškinį. Kaip matyti iš pirmiau nurodytų duomenų, o kartu ir iš pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, jis yra kreipęsis į teismą ir pareiškęs ieškinį dėl civilinės teisės. Tai, kad asmuo kreipėsi į teismą su prašymu išnagrinėti jo skundą ypatingąja teisena, nors toks reikalavimas pagal įstatymą nagrinėtinas pareiškiant ieškinį, nagrinėtiną ginčo teisena, nėra pagrindas pareiškimą (skundą) iš karto palikti nenagrinėtą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokia situacija atitinka CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą, tačiau pagal šią normą ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (nepareiškia ieškinio nustatyta tvarka), ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytai situacijai ir sprendžiant, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad pareiškėjas savo teises turėtų ginti CPK 603 straipsnyje nustatyta tvarka, turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir pasiūlyti pareiškėjui pareikšti atitinkamą ieškinį. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesinės teisės normas, skundą, pareikštą tam teisės neturinčio asmens, dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo ypatingosios teisenos tvarka iš esmės, nors turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą suteikiant pareiškėjui teisę pareikšti ieškinį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, nurodyti skundžiamoje nutartyje, nevertinant nekilnojamojo turto priklausymo klausimo, yra teisingi, teismas pagrįstai sprendė, kad nesant įrodymų apie tai, kad turtas, iš kurio ketinama vykdyti išieškojimą nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, antstolė nepažeidė teisės aktų nuostatų atlikdama vykdymo veiksmus, o kadangi pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą su ieškiniu, apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra tikslinga laikytis pirmiau nurodytos praktikos ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Nors pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus, į tai, kad pareiškėjas savo teises gina pareikšdamas ieškinį, kurio pagrindu ginčo turtas būtų priskirtas jo nuosavybėn, t. y. savo teises realizuoja įstatymų nustatyta tvarka, teismo manymu, taikyti pirmiau nurodytą praktiką šiuo konkrečiu atveju yra netikslinga, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip iš esmės teisinga, palinktina galioti.

15Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Atskirąjį skundą atmesti.

17Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

18Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai