Byla 2-352/2010
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. ir 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarčių, kuriomis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bankrutuojančios Lietuvos ir Švedijos įmonės ,,Aibė“ bankroto byloje Nr. B2-350-622/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus A. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. ir 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarčių, kuriomis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bankrutuojančios Lietuvos ir Švedijos įmonės ,,Aibė“ bankroto byloje Nr. B2-350-622/2009.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui bendrai Lietuvos ir Švedijos įmonei „Aibė“, o administratoriumi paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Teismas 2009 m. vasario 10 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą, kartu patvirtindamas ir pirmos eilės kreditoriaus A. A. 3 438,85 Lt finansinį reikalavimą, kuris teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartimi patikslinus kreditorių sąrašą buvo padidintas iki 27 217,28 Lt (t. 1, b. l. 112, 155). Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi ši bendrovė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto.

4Bankroto administratorius 2009 m. liepos 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas patikslinti pirmos eilės kreditoriaus A. A. reikalavimą, patvirtinant 3 373,28 Lt dydžio reikalavimą (t. 2, b. l. 3). Administratorius nurodė, kad tvirtinant jo reikalavimą buvo padaryta rašymo klaida ir vietoj 2 717,28 Lt dydžio buvo patvirtintas 27 217,28 Lt dydžio reikalavimas.

5Teismas 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi patikslino pirmos eilės kreditorių finansinius reikalavimus ir patvirtino 3 373,28 Lt dydžio A. A. reikalavimą (t. 2, b. l. 6).

6Kreditorius 2009 m. spalio 15 d. kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti jo 5 197,42 Lt dydžio finansinį reikalavimą (t. 2, b. l. 20). Nurodė, kad dirbo įmonėje pagal darbo sutartį nuo 2007 m. liepos 23 d. iki 2008 m. lapkričio 28 d., tačiau nuo 2008 m. liepos 1 d. negavo atlyginimo, nesumokėta 1 600 Lt dydžio išeitinė išmoka.

7Bankroto administratorius su šiuo prašymu nesutiko ir nurodė, jog atsakovas A. A. liko skolingas 3 373,28 Lt, tai yra atlyginimą už 2008 m. spalio ir lapkričio mėnesius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę išmoką. Teigė, jog už atlyginimą, gautą už 2008 m. liepos – rugsėjo mėnesius kreditorius darbo užmokesčio žiniaraščiuose yra pasirašęs.

8Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi minėtą kreditoriaus prašymą patenkino iš dalies ir patvirtino jo 3 373,28 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Atsakovo 2008 m. gruodžio 23 d. pažymą dėl kreditoriui neišmokėtų pinigų, kuria rėmėsi šis kreditorius, teismas vertino kaip nepatikimą įrodymą (CPK 185 str.). Nurodė, jog teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartimi buvusiai atsakovo administracijos buvo skirta bauda už teismo įpareigojimo pateikti įmonės dokumentus nevykdymą, nustačius, kad bankroto administratoriui neperduoti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai bei turtas. Dėl to, teismo nuomone, administratorius, išduodamas minėtą pažymą, neturėjo galimybės įvertinti visų įmonės dokumentų ir nustatyti tikslius įmonės kreditorių reikalavimų. Teismas nurodė, kad administratorius pateikė 2008 m. liepos-lapkričio mėnesių A. A. išmokų, susijusių su darbo santykiais, suvestinę, pagal kurią jam buvo priskaičiuota 6 593,72 Lt išmokų, o atskaičius sumokėtas sumas ir privalomus mokesčius liko 3 373,28 Lt skola (t. 2, b. l. 57). Kreditoriui A. A. 2009 m. perskaičiuotą išmokėtiną 3 373,28 Lt sumą (išskaičiavus privalomus mokesčius) sudaro už 2008 m. spalio ir lapkričio mėnesį neišmokėtas 1 312 Lt (2 x 656 Lt) atlyginimas, 804,79 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 1 256,49 Lt išeitinė išmoka (t. 2, b. l. 57, 67–68). Suvestinėje ir darbo užmokesčio žiniaraščiuose nurodyta, kad už 2008 m. liepos-rugsėjo mėnesius kreditoriui priskaičiuota ir kas mėnesį išmokėta po 660,80 Lt (t. 2, b. l. 58, 60, 62, 63, 65), o atlyginimų išmokėjimo už 2008 m. liepos-rugsėjo mėnesius žiniaraščiuose yra kreditoriaus A. A. parašas, kad už tuos mėnesius sumokėtas visas atlyginimas (t. 2, b. l. 59, 61, 64).

9Atskiruoju skundu kreditorius A. A. prašo panaikinti minėtas teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. ir 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, klausimą išspręsti iš esmės ir patvirtinti jo 5 197,42 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Nurodo, kad jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už 2008 m. liepos – lapkričio mėnesius bei 1 600 Lt atostoginių. Savo reikalavimus apeliantas grindžia atlikto darbo dokumentais bei administratoriaus 2008 m. gruodžio 23 d. pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį. Apelianto teigimu, šis atlyginimas nebuvo mokamas, nes nebuvo pateikti atliktų darbų žiniaraščiai, o teismo posėdyje administratoriaus pateiktuose 2008 m. liepos-rugsėjo žiniaraščiuose jo parašai yra suklastoti ir byloje atsirado tik 2009 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje. Teigė, jog pinigų už šiuos mėnesius jis negavo.

10Atsiliepimo į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir skundžiamomis nutartimis patvirtindamas apelianto A. A. 3 373,28 Lt dydžio finansinį reikalavimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

13Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas A. A. 2007 m. liepos 23 d. darbo sutarties pagrindu buvo priimtas dirbti pas atsakovą bendrą Lietuvos ir Švedijos įmonę „Aibė“ neterminuotai ekskavatorininku, už Vyriausybės nustatytą minimalų atlyginimą (t. 1, b. l. 138). Buvo minėta, jog apeliantas, nesutikdamas su tuo, kad teismas 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi patenkino bankroto administratorius prašymą ir patikslino jo, kaip pirmosios eilės kreditoriaus patvirtintą finansinį reikalavimą, patvirtindamas 3 373,28 Lt dydžio reikalavimą, teigė, kad bankrutuojančios bendrovės skola jam yra 5 197,42 Lt dydžio. Teisėjų kolegija laiko, kad teismas, skundžiama nutartimi nepatenkindamas tokio apelianto prašymo, kruopščiai išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai rėmėsi bankroto administratoriaus pateiktais pirminiais bendrovės dokumentais, patvirtinančiais darbo užmokesčio skaičiavimą bei išmokėjimą (CPK 185 str.).

14Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto prašymą, pagrįstai rėmėsi CPK 185 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. (CPK 176 str.). Įrodymų vertinimo ypatumą nagrinėjamoje byloje nulemia tai, kad šis ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių dėl darbo užmokesčio paskaičiavimo bei jo išmokėjimo. Todėl taikant įrodymų vertinimo taisykles yra svarbios CPK 177 straipsnio nuostatos, apibrėžiančios įrodinėjimo priemonių leistinumą (Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4, 10 str.). Tokią nuostatą ne kartą yra išdėstęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šiais klausimais. Darbo užmokesčio apskaičiavimo, mokėjimo bei šių operacijų apskaitymo tvarka įstatyme taip pat yra griežtai reglamentuota (DK 201 str., Darbo sutarties įstatymas, Socialinio draudimo įstatymas). Taigi įstatymų leidėjas, preciziškai bei imperatyvai reglamentuodamas finansinių operacijų įforminimą, siekė, kad buhalterinė apskaita būtų tvarkoma tokiu būdu, jog iškilus ginčams dėl bendrovės pinigų panaudojimo teisėtumo, darbo užmokesčio paskaičiavimo bei išmokėjimo, kaip yra nagrinėjamu atveju ir kt., būtų galima tiksliai nustatyti bei patikrinti atliktų operacijų apimtis, pagrindą ir kt. Teisėjų kolegijos nuomone, griežtas minėtų įstatymų reikalavimų laikymasis yra reikšmingas ir viešajam interesui, nes tokiu būdu užtikrinamas veiklos skaidrumas, užkertamas kelias tarpusavio atsiskaitymams neteisėtai išvengiant privalomų mokėjimų (atsiskaitymas už darbą ,,vokeliais“, pajamų slėpimas ir kt.).

15Kaip žinoma, ginčuose, kylančiuose iš darbo teisinių santykių, darbdaviui, nagrinėjamu atveju bankrutuojančios bendrovės administratoriui, tenka pareiga pagrįsti minimų finansinių operacijų atlikimą (CPK 178, 410 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje, siekdamas pagrįsti savo argumentus, bankroto administratorius pateikė pakankamus įrodymus (darbo užmokesčio žiniaraščiai, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateikti dokumentai ir kt.), o taip pat argumentuotus bei bylos medžiaga pagrįstus paaiškinimus dėl minimos bankroto administratoriaus 2008 m. gruodžio 23 d. pažymos apie apeliantui paskaičiuotą darbo užmokestį išdavimo aplinkybes (CPK 177 str. 4 d.). Sprendžiant klausimą dėl paminėtų atsakovo pateiktų žiniaraščių įrodomosios vertės, pažymėtina tai, kad juose yra duomenys apie darbo užmokesčio paskaičiavimą ir sumokėjimą ne vien apeliantui, tuo tarpu byloje nėra duomenų, jog kiti atsakovo darbuotojai būtų kėlę klausimą dėl šių dokumentų klastojimo, ar kad įstatymo nustatyta tvarka būtų paneigtas apelianto parašo šiuose dokumentuose tikrumas. Apelianto pateikti ir byloje esantys atsakovo darbų vadovo A. B. paaiškinimai bei jo pasirašyti apelianto atliktų darbų žiniaraščiai, atsižvelgiant į anksčiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus, o taip pat paminėtos darbo sutarties sąlygas (darbo užmokesčio dalyje), neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą ir patenkinti apelianto atskirąjį skundą (CPK 185 str.).

16Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtas bei pagrįstas nutartis ir naikinti jas pareiškėjo A. A. atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

18Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. bei 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai