Byla e2A-2451-803/2016
Dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onutės Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo R. M. ieškinį dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

        1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl darbuotojo teisės į darbo užmokestį už tai, kad jo žinioje ne darbo metu buvo gamybinis automobilis ir mobilus telefonas, siekiant užtikrinti sistemų nepertraukiamą darbą ir dėl to galimų skambučių, susijusių su galimais sistemos trukdžiais, priėmimą, šį darbą prilyginant budėjimui.

52. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-01-19 sprendimą Nr. ( - ) darbo byloje Nr. APS-36-21582, 2) priteisti jo naudai 10843,99 Eur darbo užmokesčio už budėjimą namuose bei darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2015-11-23, proporcingai neišmokėtai darbo užmokesčio daliai

63. Ieškovas paaiškino, kad nuo 2009-06-29 dirbo akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo Eksploatavimo tarnybos Pabradės skyriaus (Molėtų g. 10, Pabradė, Švenčionių r.) vadovaujančiuoju inžinieriumi, o nuo 2014-08-01 iki 2015-11-23 – vyresniuoju įrenginių eksploatavimo meistru. Ieškovui buvo nustatyta 40 valandų darbo savaitės trukmė, darbo laikas pirmadieniais-ketvirtadieniais buvo nuo 7.30 val. iki 16.30 val., penktadieniais nuo 7.30 val. iki 15.15 val. Pareiginiuose nuostatuose aprašytos ieškovo darbo funkcijos apėmė operatyvų reagavimą į pranešimus tarnybiniu jam priskirtu mobilaus ryšio telefonu ir, gavus AB „Lietuvos dujos“ Operatyvinio valdymo centro pranešimą apie avariją, sutrikimą ar kitą įvykį dujų sistemoje, priskirtu gamybiniu automobiliu vykimą nedelsiant į įvykio vietą, nuolatinį operatyvinio ryšio palaikymą su AB „Lietuvos dujos“ Operatyvinio valdymo centru, šio nurodymų ir pavedimų, susijusių su lokalizavimo darbais, vykdymą (Vyresniojo įrenginių eksploatavimo meistro pareiginių nuostatų 22 punktas). Nors pareiginiai nuostatai nenumatė darbo funkcijų vykdymo pasibaigus darbo valandoms, tačiau minėtas funkcijas ieškovas vykdė ne tik darbo laiku, bet ir, darbdavio reikalavimu, pakaitomis su kitais darbuotojais, poilsio laiku (naktį, poilsio ir švenčių dienomis): kiekvieną pirmadienį darbuotojai perleisdavo paeiliui vienas kitam tarnybinį mobilaus ryšio telefoną ir gamybinį automobilį, kuriuos laikydavo savo žinioje iki kito pirmadienio. Tokiu būdu gamybinis automobilis ir telefonas ieškovo žinioje buvo 21 savaitę, per kurias jis 3 kartus vyko pagal iškvietimus ne darbo laiku. Atsakovas apmokėjo ieškovui tik už faktinį išvykimo į iškvietimo vietą ne darbo metu laiką (viršvalandinį darbą, darbą poilsio ar švenčių dienomis), tačiau nesumokėjo už likusį laiką, kurį ieškovas poilsio laiku laukė pranešimų apie iškvietimus, nors jų ir nebuvo. Ieškovas įrodinėja, kad jam turi būti sumokėta papildomai taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 155 straipsnio nuostatas (el. b. T. 1, b.l. 1-3).

74. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašė juos atmesti, o DGK sprendimą palikti nepakeistą, apeliavo ir į ieškinio senaties termino praleidimą (T.2, b.l. 186-195). Nurodė, kad ieškovo atvejis nėra priskirtinas budėjimui, kaip tai numato DK 155 straipsnio 1 dalis, nes tai ne nuolatinio darbo funkcija, ieškovo pareigos ir ši jo funkcija buvo apspręsti darbo sutartyje ir pareiginėje instrukcijoje, numatyta vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ieškovui, kaip darbuotojui, iki 2014-08-01 dirbusiam padalinio vadovaujančiu inžinieriumi, t.y. buvus atsakingu ir koordinuojančiu asmeniu, tai negalėjo būti nežinoma. Avarinių tarnybų paskirtis ir funkcijos kitos, joms tiesiogiai priskirta nuolatinio operatyvinio reagavimo funkcija, todėl ieškovas savęs lyginti su šiomis tarnybomis ir jų atliekamomis funkcijomis negali.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

95. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. sprendime konstatavo, jog ieškinys atmestinas.

106. Teismas nurodė, kad pritaria Darbo ginčų komisijos sprendimui nepriteisti 7748,06 Eur už budėjimą namuose bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, nes budėjimas nėra darbuotojo tiesioginių darbo funkcijų atlikimas, ir tik dėl susiklosčiusios įmonėje padėties, jam gali būti pavesta atlikti tam tikrus būtinus ir neatidėliotinus darbus, kurie atsiranda ypatingais, išskirtiniais atvejais, todėl nėra tiesiogiai įtraukti į darbuotojo pareigas ir nėra nurodyti darbo sutartyje.

  1. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, jog prieš pradėdamas dirbti vyresniojo įrenginių eksploatavimo meistro pareigose, ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su Pareiginiais nuostatais, kuriose išdėstytos vyresniojo įrenginių eksploatavimo meistro pagrindinės darbo funkcijos, teisės, pareigos ir atsakomybė, jis raštu patvirtino, kad su Pareiginiais nuostatais susipažino, suprato ir įsipareigojo juos vykdyti, supažindintas ir su Eksploatavimo tarnybos bei Eksploatavimo tarnybos Pabradės skyriaus nuostatais (bei tarnybinio automobilio, mobilaus telefono naudojimosi tvarka. Taip pat AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo direktoriaus 2014-08-04 įsakymu Nr. 13P-135 patvirtintų AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo Darbo tvarkos taisyklių IV skyriaus, nustatančio darbuotojų darbo ir poilsio laiką, 26 p. nurodoma, kad „Eksploatavimo tarnybos darbuotojai, galintys lokalizuoti avarijas, sutrikimus, kitus įvykius dujų sistemoje, vadovaujasi AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintu „AB „Lietuvos dujos“ filialų Eksploatavimo tarnybų avarijų, sutrikimų bei kitų įvykių (gedimų) dujų skirstymo sistemose lokalizavimo tvarkos aprašu“, „AB „Lietuvos dujos“ filialų Eksploatavimo tarnybų darbuotojų, atliekančių avarijų, sutrikimų bei kitų įvykių (gedimų) lokalizavimą, tarnybinio mobilaus telefono naudojimo tvarkos aprašu“ bei „AB „Lietuvos dujos“ filialų Eksploatavimo tarnybų darbuotojų, atliekančių avarijų, sutrikimų bei kitų įvykių (gedimų) lokalizavimą, gamybinio automobilio naudojimo tvarkos aprašu. Su minėtomis Darbo tvarkos taisyklėmis ieškovas taip pat pasirašytinai supažindintas. Taigi tiesioginė ieškovo funkcija buvo užtikrinti sistemų nepertraukiamą darbą. Į ieškovo darbo pareigas pagal darbo sutarties sąlygas, pareigų aprašymą įėjo pareiga būti pasiekiamam darbdaviui tam tikromis aplinkybėmis, t.y. operatyviai reaguoti į pranešimus tarnybiniu mobilaus ryšio telefonu ir, gavus Operatyvinio valdymo centro pranešimą apie avariją, sutrikimą ar kitą įvykį dujų sistemoje, priskirtu gamybiniu automobiliu nedelsiant vykti į įvykio vietą, nuolat palaikyti operatyvinį ryšį su Operatyvinio valdymo centru, vykdyti kitus šio centro nurodymus ir pavedimus, susijusius su lokalizavimo darbais.
  2. Taigi teismas konstatavo, jog ieškovo darbas namuose (t.y. po darbo, poilsio ar švenčių dienomis), reaguojant (atsiliepiant mobiliuoju telefonu) ir išvykstant pagal iškvietimus, įėjo į tiesiogines jo, kaip darbuotojo, pareigas (funkcijas), numatytas darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose, priskirtas jam kitais atsakovo lokaliais aktais. Taip pat teismas sprendė, kad prašoma priteisti suma nepakankamai motyvuota, be aiškaus ir suprantamo pagrindimo.

119. Atsižvelgdamas į tai, kad Darbo ginčų komisija priėmė ieškovo prašymą nagrinėjimui ir išnagrinėjo jį iš esmės, nepaisant atsakovo nurodytų argumentų dėl senaties terminų ir dėl to nepasisakydama, o ginčą nagrinėjęs teismas šiuo sprendimu revizavo ginčo sprendimą visa apimtimi, teismas sprendė, kad nėra teisiškai reikšminga plačiau analizuoti atsakovo argumentus dėl senaties termino praleidimo.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1310. Ieškovas R. M. pateiktame apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

1411. Pažymėjo, jog byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad pareigų vykdymas: užtikrinti sistemų nepertraukiamą darbą, skambučių, susijusių su galimais sistemos trukdžiais, priėmimą, buvo po darbo valandų, o toks ieškovo darbas neįėjo į tiesiogines jo pareigas (funkcijas).

1512. Ieškovui lokaliniais aktais buvo nustatytas 40 darbo valandų per savaitę darbo laikas (Darbo tvarkos taisyklių 22 p., t.y. pirmadieniais-ketvirtadieniais buvo nuo 7.30 val. iki 16.30 val., penktadieniais nuo 7.30 val. iki 15.15 val.). Ieškovo pareiginiuose nuostatuose aprašytos jo darbo funkcijos darbo metu, tame tarpe, ir pareiga nuolat palaikyti operatyvinį ryšį su bendrovės operatyvinio valdymo centru (Pabradės skyriaus vyresniojo įrenginių eksploatavimo meistro pareiginių nuostatų 22 p.). Laisvą nuo darbo laiką darbuotojas naudoja savo nuožiūra (DK 156 str.), t.y. jis nėra įpareigotas nuostatų laikytis ne darbo metu, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad „ieškovo darbas namuose (t.y. po darbo, poilsio ar švenčių dienomis), reaguojant (atsiliepiant mobiliuoju telefonu) ir išvykstant pagal iškvietimus, įėjo į tiesiogines jo, kaip darbuotojo, pareigas (funkcijas), numatytas darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose, priskirtas jam kitais atsakovo lokaliais aktais“.

1613. Apeliantas mano, kad vykdant pareigą būti pasiekiamu po darbo valandų pagal tarpusavyje atsakingų darbuotojų suderintą tvarkaraštį, šis laikas turi būti laikomas darbo laiku ir už jį atitinkamai kompensuojama. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ad hoc darbo funkcijos vykdymas (išvykimas likviduoti gedimų) neatsiejamai susijęs su namuose laukiant iškvietimo praleistu laiku (pareiga būti pasiekiamam), nors pripažino, kad tuo laiku Ieškovas vykdė darbdavio nurodymus laukti iškvietimo ir šios darbo funkcijos vykdymas turėjo tęstinį pobūdį. Laikas tarp iškvietimų negali būti traktuojamas kasdieniu (tarp pamainų) poilsiu, nes tai nėra laisvas nuo darbo laikas, kurį darbuotojas galėtų naudoti savo nuožiūra (t.y. neįeinantis į kasdieninį darbo laiką). Atitinkamos kompensacijos galiojantis DK nenumato, pagal analogiją taikytinas DK 155 straipsnis, kompensacijos dydį nustatant pagal tai, kad darbas atliekamas (budint) namuose.

1714 Taip pat apeliantas nurodė, kad dėl nepakankamai aktyvaus pirmosios instancijos teismo vaidmens negalima sutikti ir su sprendimo motyvacija dėl nurodomos ginčo sumos pagrindimo stokos. Bylos nagrinėjimu metu šio klausimo nekilo, teismas nereikalavo ieškovo detalizuoti reikalaujamą sumą. Tuo tarpu ieškovas kartu su ieškiniu pateikė pakankamai detalią kompensacijų apskaičiavimo lentelę pagal laikotarpius, kuriais atliko darbo funkcijas, už kurias reikalauja apmokėjimo. Šioje lentelėje yra nurodyti konkretūs laikotarpiai ir budėjimo (t.y. laiko, kai ieškovo žinioje buvo tarnybinis mobilusis telefonas ir automobilis) valandų skaičius, atitinkamai kompensacijos dydis, atsižvelgiant į valandinį darbo užmokestį. Todėl nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovas nepateikė jokio prašyme DGK nurodytos ir ieškiniu atkartotos bei prašomos priteisti sumos pagrindimo, ar kad ieškovas siekia dvigubo apmokėjimo.

1815. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad iki DGK sprendimo priėmimo el. paštu pateikė DGK patikslintą prašymą, kuriame suma atitiko ieškiniu prašomą sumą, taip pat kad DGK patikslintas prašymas buvo gautas, nors į jį ir neatsižvelgta.

1916. Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai netenkino prašymo įtraukti Valstybinę darbo inspekciją išvadai byloje duoti; dėl to byla galėjo būti netinkamai išnagrinėta.

2017. Atsakovas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Paaiškino, jog budėjimas namuose nėra tiesioginis darbas, nes tai iš esmės yra pavedimas atlikti būtinus ir neatidėliotinus darbus, o darbuotojams už faktiškai atliktą darbą iškvietimuose buvo apmokėta. Atsakovas dėl kitų aplinkybių pakartojo atsiliepimo į ieškinį argumentus.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2318. Nustatyta, kad byloje kilo ginčas dėl 10 843,99 eurų sumos, apeliantui įrodinėjant, jog jam priklauso apmokėjimas už tai, kad jis kaip darbuotojas ne darbo metu turėjo savo žinioje gamybinį automobilį ir telefoną viso 21 savaitę, ir per šį laikotarpį 3 kartus vyko pagal iškvietimus. Byloje įrodyta, kad atsakovas apmokėjo ieškovui už faktinį išvykimo į iškvietimo vietą ne darbo metu laiką (viršvalandinį darbą, darbą poilsio ar švenčių dienomis).

2419. DK 186 straipsnio 2 dalis numato, jog „darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą“. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi būti nurodomos darbo sutartyje taip, jog būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008).

2520. Šalys darbo sutartyje sulygo dėl 40 val. darbo laiko per savaitę, po 8val. per dieną. Darbo tvarkos taisyklių 22 punkte darbo laikas numatytas: pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 7.30 val. iki 16.30 val., penktadieniais nuo 7.30 val. iki 15.15 val.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovui buvo žinoma, kad viena iš jo funkcijų bus jo pasiekiamumas 24 val. per dieną 7 dienas iš eilės kas trečią savaitę, rotacijoje numatytu laikotarpiu ieškovas neprivalėjo atlikti aktyvių sistemos palaikymo ar taisymo darbų, darbuotojai rotacijoje numatytu laikotarpiu (tame tarpe ir ieškovas) neprivalėjo būti darbo vietoje ar namuose, į darbuotojo mobiliojo telefono numerį atitinkamu metu galėjo būti peradresuojami pagalbos skambučiai tikintis, kad jis atsilieps į skambučius, jei bus tokių.

2621. Apeliantas įrodinėja, kad jo darbas namuose po darbo, poilsio ar švenčių dienomis, reaguojant (atsiliepiant mobiliuoju telefonu) ir išvykstant pagal iškvietimus, neįėjo į tiesiogines jo, kaip darbuotojo, pareigas (funkcijas), numatytas darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose, priskirtas jam kitais atsakovo lokaliais aktais.

2722.Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu tokį apeliacinio skundo argumentą. AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo Eksploatavimo tarnybos Pabradės skyriaus vyresniojo įrenginių eksploatavimo meistro pareiginiuose nuostatuose buvo nustatyta apelianto pareiga dalyvauti avarijų, sutrikimų ir kitų įvykių (gedimų) dujų sistemose lokalizavimo ir likvidavimo procese (Pareiginių nuostatų 21 p.); operatyviai reaguoti į pranešimus tarnybiniu mobilaus ryšio telefonu ir, gavus bendrovės Operatyvinio valdymo centro pranešima apie avariją, sutrikimą ar kitą įvykį dujų sistemoje, priskirtu gamybiniu automobiliu nedelsiant vykti į įvykio vietą; nuolat palaikyti operatyvinį ryšį su bendrovės Operatyvinio valdymo centru, vykdyti bendrovės Operatyvinio valdymo centro nurodymus ir pavedimus, susijusius su lokalizavimo darbais (Pareiginių nuostatų 22 p.). Prieš pradėdamas dirbti vyresniojo įrenginių eksploatavimo meistro pareigose, ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su Pareiginiais nuostatais, kuriose išdėstytos vyresniojo įrenginių eksploatavimo meistro pagrindinės darbo funkcijos, teisės, pareigos ir atsakomybė, jis raštu patvirtino, kad su Pareiginiais nuostatais susipažino, suprato ir įsipareigojo juos vykdyti (2014-07-31 įrašas Pareiginių nuostatų paskutiniame lape, d.b.l. 80), supažindintas ir su Eksploatavimo tarnybos bei Eksploatavimo tarnybos Pabradės skyriaus nuostatais (d.b.l. 81, 82, 83, 84-87, 95, 99) bei tarnybinio automobilio, mobilaus telefono naudojimosi tvarka (d.b.l. 100, 101-102, 14-106).

2823.Pažymėtina, kad šalių sudaryta darbo sutartimi taip pat nebuvo sulygta dėl budėjimų, tačiau apeliantui iš vidaus administravimo teisės aktų buvo žinoma, jog dėl susiklosčiusios įmonėje padėties, jam gali būti pavesta atlikti tam tikrus būtinus ir neatidėliotinus darbus, kurie įeina į jo tiesiogines pareigas. AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo direktoriaus 2014-08-04 įsakymu Nr. 13P-135 patvirtintų AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo Darbo tvarkos taisyklių (d.b.l. 119-128) IV skyriaus, nustatančio darbuotojų darbo ir poilsio laiką, 26 p. nurodoma, kad „Eksploatavimo tarnybos darbuotojai, galintys lokalizuoti avarijas, sutrikimus, kitus įvykius dujų sistemoje, vadovaujasi AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintu „AB „Lietuvos dujos“ filialų Eksploatavimo tarnybų avarijų, sutrikimų bei kitų įvykių (gedimų) dujų skirstymo sistemose lokalizavimo tvarkos aprašu“, „AB „Lietuvos dujos“ filialų Eksploatavimo tarnybų darbuotojų, atliekančių avarijų, sutrikimų bei kitų įvykių (gedimų) lokalizavimą, tarnybinio mobilaus telefono naudojimo tvarkos aprašu“ bei „AB „Lietuvos dujos“ filialų Eksploatavimo tarnybų darbuotojų, atliekančių avarijų, sutrikimų bei kitų įvykių (gedimų) lokalizavimą, gamybinio automobilio naudojimo tvarkos aprašu. Su minėtomis Darbo tvarkos taisyklėmis apeliantas pasirašytinai supažindintas (d.b.l. 100, 101-102, 14-106).

2924.DK 35 straipsnio 1 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

3025.Taigi tiesioginė ieškovo funkcija buvo užtikrinti sistemų nepertraukiamą darbą, todėl skambučių, susijusių su galimais sistemos trukdžiais, priėmimas taip pat buvo tiesioginė ieškovo darbo dalis. Tokiu atveju pripažįstama kaip pagrįsta teismo išvada, jog darbuotojo pareiga būti pasiekiamu po darbo valandų pagal tarpusavyje atsakingų darbuotojų suderintą tvarkaraštį buvo reguliaraus, tęstinio pobūdžio, kaip nuolatinės ir įprastos verslo funkcijos, sutartinių ieškovo darbo sąlygų bei jo pareigų pobūdį atitinkanti dalis, kuriai nėra taikomas DK 155 straipsnis (CPK 12, 178 straipsniai).

3126.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantui už tris faktinius iškvietimus buvo sumokėta. Darbo ginčų komisija nustatė, kad apeliantas neteikdavo ataskaitų, kai nebūdavo pavedimų – užduočių. Tiek darbuotoją, tiek darbdavį tenkino sutartos darbo apmokėjimo sąlygos (DK 95 straipsnio 3 dalis). Apeliantas neįrodinėja, kad apmokėjimas už tris faktinius iškvietimus pažeidė teisingo darbo apmokėjimo principą (DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tačiau mano, kad vien už pareigą būti pasiekiamu po darbo valandų, pagal tarpusavyje atsakingų darbuotojų suderintą tvarkaraštį, privalo būti atitinkamai kompensuojama, t.y. mokant darbo užmokestį, kaip už faktiškai dirbtą laiką, prilyginant jį budėjimui namuose. Teisėjų kolegija atmeta tokį argumentą, kadangi, kaip minėta, jis neatitinka sudarytos darbo sutarties nuostatų ir DK 186 straipsnio 2 dalies. Iš šalių 2006-06-29 sudarytos darbo sutarties Nr. 6 nustatyta, jog už darbą vadovaujančio inžinieriaus pareigose buvo sutarta 3400 Lt mėnesinės alga, o darbo sutarties sąlygose apibrėžtas naudojimasis automobiliu. Nuo 2014-08-01 už darbą vyresniojo įrenginių eksploatavimo meistro pareigose darbdavys įsipareigojo mokėti 2900 Lt mėnesinį atlyginimą. Kaip jau minėta, su vidaus administravimo teisės aktais, numatančiais tiek naudojimasi gamybiniu automobiliu, tiek telefonu, apeliantas supažindintas, todėl daroma išvada, kad šalys susitarė dėl tokių darbo sąlygų, nustatydamos darbo užmokesčio sumą, atsižvelgdamos į atsakovo vykdomos veiklos specifiką. Taip pat byloje nėra paneigta aplinkybė, jog darbuotojui (apeliantui) rotacijos numatytu laikotarpiu nereikėjo būti namie ar darbovietėje. Į mobiliojo telefono numerį atitinkamu metu galėjo būti peradresuojami pagalbos skambučiai. Už nepertraukiamą sistemų darbą yra atsakingi trys darbuotojai, kurie iš eilės dalijosi pareiga pagal eiliškumą prižiūrėti sistemą, todėl, esant šioms sąlygoms, konstatuojama, jog nėra teisinio pagrindo taikyti kompensacijos pagal DK 155 straipsnį.

3227.Apeliantas mano, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikoma įsigaliosianti naujojo Darbo kodekso 118 straipsnio nuostata dėl darbo laiko režimo budint pasyviai namie, apmokant ne mažiau kaip dvidešimt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokį argumentą, nes darbo sutartimi šalys neapsibrėžė tokios darbo pareigų vykdymo tvarkos ir apmokėjimo už ją, todėl tai prieštarautų DK 95 straipsniui. Be to, įsigaliosiantis teisės aktas negali būti taikomas a priori prezumiuojant teisinio reguliavimo vizijos teisingumą šiam atvejui kaip analogija (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovas apmokėjo apeliantui už faktiškai dirbtą laiką kaip už viršvalandinį darbą poilsio ir švenčių dienomis. Ginčo dėl to nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad atsakovas turėtų apmokėti apeliantui už laikotarpį, kai jo žinioje ne darbo metu buvo gamybinis automobilis ir mobilus telefonas, siekiant užtikrinti sistemų nepertraukiamą darbą ir skambučių, susijusių su galimais sistemos trukdžiais, priėmimu, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

3328. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas turėjo pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą atitinkančią normą, kad atsakovas nebūtų atleistas nuo pareigos atsiskaityti su ieškovu už darbą, atliktą viršijant normalią darbo laiko trukmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas pats nurodė kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-681/2015), kurioje išaiškinta, jog darbuotojas nėra atleistas nuo pareigos nurodyti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, sprendė, kad ieškovo nurodomu laikotarpiu jam buvo mokamas įprastinis atlyginimas, todėl papildomai gautinų sumų nėra pagrindo priteisti. Taigi byloje pripažino, kad apelianto reikalavimas negali būti patenkintas pagal galiojančias teisės normas. Teisėjų kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos išvada yra teisinga CPK 185 straipsnis).

3429. Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus ir pats turėjo išsiaiškinti aplinkybes dėl reikalaujamos ginčo sumos. Teisėjų kolegija dėl šio argumento nurodo, kad atmetus reikalavimą apmokėti ne tik už faktinius iškvietimus, tačiau ir vykdant pareigą būti pasiekiamu po darbo valandų pagal tarpusavyje atsakingų darbuotojų suderintą tvarkaraštį, šį laiką prilyginant darbo laikui ir už jį atitinkamai kompensuojant, aplinkybės dėl ginčo sumos tampa teisiškai nereikšmingos. Taip pat apeliantas nepagrindė, kodėl byla galėjo būti netinkamai išnagrinėta, teismui atmetus reikalavimą įtraukti Valstybinę darbo inspekciją išvadai byloje duoti, todėl teisėjų kolegija atmeta argumentą dėl nepakankamo teismo vaidmens, kaip neįrodytą (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

3530. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

3731. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, nes nėra pateikti įrodymai, jog jos buvo patirtos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

39ieškovo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

40Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė
          5. 2. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos... 6. 3. Ieškovas paaiškino, kad nuo 2009-06-29 dirbo akcinėje bendrovėje (toliau... 7. 4. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. sprendime... 10. 6. Teismas nurodė, kad pritaria Darbo ginčų komisijos sprendimui nepriteisti... 11. 9. Atsižvelgdamas į tai, kad Darbo ginčų komisija priėmė ieškovo... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. 10. Ieškovas R. M. pateiktame apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto... 14. 11. Pažymėjo, jog byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad pareigų vykdymas:... 15. 12. Ieškovui lokaliniais aktais buvo nustatytas 40 darbo valandų per savaitę... 16. 13. Apeliantas mano, kad vykdant pareigą būti pasiekiamu po darbo valandų... 17. 14 Taip pat apeliantas nurodė, kad dėl nepakankamai aktyvaus pirmosios... 18. 15. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad iki DGK sprendimo priėmimo el.... 19. 16. Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai netenkino prašymo įtraukti... 20. 17. Atsakovas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23. 18. Nustatyta, kad byloje kilo ginčas dėl 10 843,99 eurų sumos, apeliantui... 24. 19. DK 186 straipsnio 2 dalis numato, jog „darbo užmokestis apima... 25. 20. Šalys darbo sutartyje sulygo dėl 40 val. darbo laiko per savaitę, po... 26. 21. Apeliantas įrodinėja, kad jo darbas namuose po darbo, poilsio ar... 27. 22.Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu tokį apeliacinio skundo argumentą. AB... 28. 23.Pažymėtina, kad šalių sudaryta darbo sutartimi taip pat nebuvo sulygta... 29. 24.DK 35 straipsnio 1 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei... 30. 25.Taigi tiesioginė ieškovo funkcija buvo užtikrinti sistemų... 31. 26.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantui už tris... 32. 27.Apeliantas mano, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikoma... 33. 28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas turėjo pritaikyti išdėstytą... 34. 29. Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai... 35. 30. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 37. 31. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinį... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 39. ieškovo R. M. apeliacinį skundą atmesti.... 40. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą palikti... 41. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....