Byla 2-1171/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Sakret LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-4583-178/2010 pagal ieškovo ieškovo UAB „Sakret LT“ ieškinį atsakovui UAB „Ikoda“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas UAB „Sakret LT“ pareiškimu prašė teismo iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Ikoda“ ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Nurodė, kad atsakovas jam už parduotas prekes yra skolingas 240 322,83 Lt, tačiau neatsiskaitė net ir įspėtas apie bankroto bylos jam inicijavimą. Mano, kad atsakovas yra skolingas dideles pinigų sumas ir kitiems kreditoriams, yra nemokus.

5Atsakovas UAB „Ikoda“ atsiliepime į ieškovo pareiškimą nurodė, kad nors įmonė ir turi įsiskolinimų kreditoriams, tačiau jie yra mažinami, o turimas turtas nesukelia prielaidų bankroto bylos kėlimui. Be to, tarp UAB „Sakret LT“ ir UAB „Ikoda“ teisme yra byla dėl skolos UAB „Sakret LT“ priteisimo, kurioje atsakovas ginčija skolos dydį. Taigi, ieškovas, tuo pačiu metu kreipdamasis ir dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, piktnaudžiauja teise.

6Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė teismui įmonės balansą už 2009 m. metus ir finansinius duomenis iki 2010 m. kovo 31 d. Nurodė, kad įmonės turtinė padėtis gėrėja, kapitalo likutis yra teigiamas. Pagal 2010 m. kovo 31 d. duomenis įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2 381 761 Lt, o įmonės turto vertė – 3 579 562 Lt. Todėl įmonė yra moki.

7Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Ikoda“. Teismas nurodė, kad ieškovas UAB „Sakret Lt nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, kadangi tuo metu, kai tarp šalių nagrinėjama civilinė byla dėl 264789,78 Lt priteisimo iš atsakovo, pareiškė reikalavimą atsakovui iškelti bankroto bylą Nutartyje pažymima, jog sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą įmonei, vyrauja reabilitacinis tikslas, kuris reiškia, kad bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Teismo vertinimu, atsakovas 2010 m. kovo 31 d. kreditorių sąraše kaip kreditorius, kuriems skolos sumokėjimas yra pradelstas, nurodo ir tuos asmenis, kurių reikalavimus ginčija teismuose. Atsakovas nesutinka su UAB „Sakret LT“ reikalavimu, o iš atsiliepimo matyti, jog atsakovas nesutinka ir su UAB „Žvanga“ reikalavimu. Taigi, iš pateikto kreditorių sąrašo negalima tiksliai nustatyti, koks yra UAB „Ikoda“ pradelstų įsipareigojimų dydis ir kokia tikroji atsakovo turtinė padėtis. Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3506-262/2010 UAB „Ikoda“ yra pareiškusi ieškinį dėl 1 262 678,28 Lt priteisimo iš UAB „GLC Logistikos centras“. Ši byla taip pat dar nėra išnagrinėta, todėl ir dėl šios priežasties negalima tiksliai nustatyti, kokia yra atsakovo turtinė padėtis - ji labai priklauso nuo minėtos bylos baigties. Jeigu minėtoje byloje dėl tokios didelės sumos būtų priimtas UAB „Ikoda“ palankus sprendimas, UAB „Ikoda“ galėtų padengti nemažai savo įsipareigojimų inter alia ieškovui ir turėtų lėšų toliau vykdyti savo veiklą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dalis atsakovui pareikštų reikalavimų yra ginčijami ir kad dėl dalies debitorinių įsipareigojimų atsakovas yra pradėjęs teisminius procesus, teismas nutarė, jog negali konstatuoti, kad atsakovas UAB „Ikoda“ šiuo metu yra realiai, o ne formaliai nemokus, ir kad jis negalės toliau vykdyti savo veiklos bei atsiskaitinėti su kreditoriais.

8Ieškovas UAB „Sakret LT“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti bankroto bylą. Skundą grindžia šiais motyvais:

91) Atsakovo vadovas nepateikė teismui duomenų per teismo nustatytą terminą, tačiau teismas jam baudos neskyrė ir atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą.

102) Proceso įstatymai nedraudžia ieškovui reikšti reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, jei teisme nagrinėjamas reikalavimas dėl pinigų priteisimo iš šios įmonės.

113) Teismo motyvas, kad kitoje civilinėje byloje patenkinus UAB „Ikoda“ ieškinį dėl 1262678,28 Lt priteisimo iš UAB „GLC Logistikos centro, iš esmės pagerės UAB „Ikoda“ turtinė padėtis, pagrįstas tik prielaidomis ir spėjimais. Atsakovo turimo turto vertė sudaro 3 579 562 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 2 213 782 Lt. Todėl įmonė yra nemoki.

124) Atsakovas neatsiskaito ir su savo darbuotojais. Pagal 2010 m. kovo 31 d. duomenis įsiskolinimas darbuotojams sudaro 26 283 Lt. Įmonė taip pat nemoka mokesčių valstybei.

13Atsakovas UAB „Ikoda“ atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą, o atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

141) Atsakovo įsipareigojimai kreditoriams 2009 m. sudarė 7,9 mln. Lt, tačiau šie įsipareigojimai dabar sumažinti iki 2,9 mln. Lt. UAB „Ikoda“ sumažino savo įsipareigojimą ir ieškovui nuo 709 380 Lt iki 230 323 Lt. Atsiskaitymo terminai su atsakovo kreditoriais priklauso nuo atsakovo skolininkų mokumo. Būtent dėl to užtrunka įsipareigojimų vykdymas kreditoriams.

152) Apeliantas neteisingai aiškina UAB „Ikoda“ balanso duomenis. Įmonės nuosavas kapitalas sudaro 1 365 780 Lt, o tai reiškia, kad atsakovas yra pajėgus atsiskaityti su savo kreditoriais. Su ieškovu atsiskaityti šiuo metu nėra realios galimybės, kadangi atsakovas dėl dalies skolų bylinėjasi teismuose, o turimas turtas – tai sandėliuose esančios atsargos, kurioms realizuoti reikia laiko ir kurios yra areštuotos kitoje ieškovo iniciatyva atsakovui iškeltoje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo.

163)

17Apelianto nurodytas atsakovo 26 283 Lt įsiskolinimas darbuotojams neteisingas. Iš tiesų įmonė yra skolinga tik savo buvusiems darbuotojams, su kuriais atsiskaitymo terminai yra suderinti. Be to, įmonė atleistiems darbuotojams per pusantrų metų jau išmokėjo 386 432 Lt išeitinių kompensacijų.

184) Atsakovas turi 147 991 Lt ginčijamą mokesčių permoką VMI. Patvirtinus šią pinigų sumą, bus galima ne tik įvykdyti įsipareigojimus VMI, bet įmonė dar susigrąžins tam tikrą pinigų sumą iš valstybės.

19Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

20Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Tad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus.

21Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Tuo pačiu teismas gali vertinti ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie gali būti svarbūs sprendžiant šį klausimą (kiti įmonės finansiniai, taip pat veiklos dokumentai, dokumentai, kurie patvirtina įmonės debitorinių skolų ir kreditorinių įsipareigojimų dydį ir pan.). Įmonės iniciatyva prieš kitus asmenis pradėti teisminiai procesai, taip pat jos atžvilgiu vykdomi teisminiai procesai, kuriems pasibaigus įmonės turtinė padėtis gali pagerėti ar pablogėti, turi būti vertintini kaip papildomi duomenys, kurie gali būti reikšmingi tik tuo atveju, jeigu iš įmonės finansinėje atsakomybėje esančių duomenų nėra aišku, ar įmonė yra moki, ar ji vis dėlto nemoki.

22Taigi, visų pirma, teismas pagal finansinės atskaitomybės duomenis turi įvertinti įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojamas bankroto procesas, realią turtinę padėtį. Nustačius tik įmonės turto vertę, bet nenustačius jos pradelstų įsipareigojimų dydžio, ir atvirkščiai, negalima teisingai išspręsti nemokumo klausimo, o papildomi įrodymai, susiję su hipotetinėmis situacijomis, tokiu atveju nėra reikšmingi.

23Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovo nepripažino nemokiu, nes sprendė, jog negalima tiksliai nustatyti pradelstų įsipareigojimų dydžio dėl to, kad atsakovas ginčija UAB „Sakret LT“ ir UAB „Žvanga“ kreditorinio reikalavimo dydžius; be to, atsakovo iniciatyva vyksta teisminis procesas dėl didelės pinigų sumos priteisimo iš UAB „GLC Logistikos centras“. Jeigu atsakovas ginčija kreditorinius reikalavimus, teismas turi vertinti, ar juos įtraukti į pradelstų įsipareigojimų sąrašą. Jei atsakovas neteikia duomenų apie pradelstus įsipareigojimus, teismas turi imtis priemonių, kad šie duomenys būtų išreikalauti. Bet kuriuo atveju įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį teismas privalo nustatyti, kai sprendžiamas jos nemokumo klausimas, o ne vadovautis prielaidomis bei neesminę reikšmę turinčiais įrodymais.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tai reiškia, kad atsakovui ginčijant ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą atsakovo skolą ieškovui, reikia nustatyti, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamos skolos dydžio, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tuo atveju, jeigu iš teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, vis dėlto viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi būti keliama bankroto byla (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-859/2010).

25Iš atsakovo pateiktų 2010 m. kovo 31 d. duomenų matyti, kad atsakovo debitorinės skolos sudaro 2 260 780 Lt, o įsipareigojimai kreditoriams 2 213 782 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek per vienerius metus gautinos sumos (debitorinės skolos), tiek ir per vienerius metus mokėtinos sumos (kreditoriniai įsipareigojimai) yra įrašytos ir atsispindi balanse atitinkamai kaip turtas ir įsipareigojimai (b.l. 94-95, 97-98). Balanse neatsispindi ilgalaikėje įmonės veiklos perspektyvoje gautinos debitorinės skolos ir kreditoriniai įsipareigojimai. Vien tik remiantis balansu negalima tiksliai nustatyti ir atsakovo įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, dydžio. Tai turi padaryti teismas, gavęs atsakovo vadovo pateiktus duomenis apie pradelstus įsipareigojimus ir įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus.

26Žemesnės instancijos teismas nutartyje nenustatė atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio, todėl negalėjo teisingai išspręsti nagrinėjamo klausimo. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovas ginčija ieškovo kreditorinį reikalavimą. Atsakovas ginčija tik nedidelę ieškovo kreditorinio reikalavimo dalį. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2648-232/2010 išsprendė ginčą tarp šalių. Tuo pačiu pastebėtina, kad teismas nutartyje nepagrįstai akcentavo atsakovo iniciatyva pradėtą teisminį procesą prieš kitą įmonę dėl skolos priteisimo, nes, kaip minėta, debitorinės skolos balanse atsispindi kaip įmonės turtas, t. y. net ir visiškai patenkinus atsakovo reikalavimus, balanse atspindima įmonės turto vertė nepakistų. Tuo tarpu nepatenkinus šių atsakovo reikalavimų, balanse nurodyta turto vertė sumažėtų.

27Esant tokioms aplinkybėms, kai atsakovo nemokumo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino įmonės tikrosios turtinės padėties ir nenustatė jos pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžio, o apeliacinės instancijos teisme pagal esamus įrodymus negalima teisingai išspręsti šio klausimo, yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir pirmosios instancijos teismui perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui nagrinėti iš naujo (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 10 str. 8 d., CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str., 337 str. 3 p.). Spręsdamas šį klausimą, pirmosios instancijos teismas turi vadovautis aukščiau pateiktais išaiškinimais ir pareikalauti, kad atsakovo vadovas operatyviai nurodytų duomenis apie pradelstus kreditorinius įsipareigojimus, pateiktų juos pagrindžiančius įrodymus bei naujausius įmonės finansinės atskaitomybės duomenis (balansą, pelno nuostolių ataskaitą, aiškinamąjį raštą ir kitus).

28Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

29Vadovaudamasi Lietuvos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio aštuntąja dalimi ir 10 straipsnio aštuntąja dalimi, CPK 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Ikoda“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovas UAB „Sakret LT“ pareiškimu prašė teismo iškelti bankroto... 5. Atsakovas UAB „Ikoda“ atsiliepime į ieškovo pareiškimą nurodė, kad... 6. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė teismui įmonės balansą už 2009... 7. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė iškelti... 8. Ieškovas UAB „Sakret LT“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos... 9. 1) Atsakovo vadovas nepateikė teismui duomenų... 10. 2) Proceso įstatymai nedraudžia ieškovui... 11. 3) Teismo motyvas, kad kitoje civilinėje byloje... 12. 4) Atsakovas neatsiskaito ir su savo... 13. Atsakovas UAB „Ikoda“ atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą pirmosios... 14. 1) Atsakovo įsipareigojimai kreditoriams 2009 m.... 15. 2) Apeliantas neteisingai aiškina UAB... 16. 3)... 17. Apelianto nurodytas atsakovo 26 283 Lt įsiskolinimas darbuotojams neteisingas.... 18. 4) Atsakovas turi 147 991 Lt ginčijamą... 19. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto... 21. Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai... 22. Taigi, visų pirma, teismas pagal finansinės atskaitomybės duomenis turi... 23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovo nepripažino... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo... 25. Iš atsakovo pateiktų 2010 m. kovo 31 d. duomenų matyti, kad atsakovo... 26. Žemesnės instancijos teismas nutartyje nenustatė atsakovo pradelstų... 27. Esant tokioms aplinkybėms, kai atsakovo nemokumo klausimą sprendęs pirmosios... 28. Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nėra... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio aštuntąja... 30. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir...