Byla e2A-685-232/2018
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „SiTiBalt“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Hermitrans“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Hermitrans“ ieškinį atsakovui UAB „Kazand“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „SiTiBalt“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 13 860 Eur skolos, 1790,19 Eur palūkanų ir 8,05 procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad suteikė trečiajam asmeniui pervežimo paslaugų, už kurias trečiasis asmuo buvo skolingas iš viso 34 650 Eur. Pasiūlė trečiajam asmeniui galimybę atsiskaityti su didele nuolaida per tam tikrą laiko tarpą. Šiuo tikslu ieškovas ir trečiasis asmuo 2015 05 11 pasirašė susitarimą, pagal kurį trečiasis asmuo galėjo atsiskaityti su ieškovu taikant 40 proc. dydžio nuolaidą, sumokėdamas 20 790 Eur, vietoje visos 34 650 Eur sumos iki 2015 06 15. 2015 05 11 garantiniu raštu atsakovas garantavo ieškovui, kad trečiajam asmeniui neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal nurodytą susitarimą, atsakovas apmokės ieškovui visą trečiojo asmens skolą be nuolaidų. Trečiasis asmuo susitarime nurodytu laiku skolų nepadengė, 2015 06 17 (praėjus dviem dienoms po termino pabaigos) sumokėjo ieškovui 15 790 Eur, 2015 07 10 – dar 5 000 Eur. Pažymėjo, kad ieškovas suteikė nuolaidą būtent terminuotam – greitesniam skolų padengimui. Nurodė, kad iš pradžių dėl skolos padengimo bendravo su trečiuoju asmeniu ir tik po trečiojo asmens bankroto bylos iškėlimo pretenzijas pareiškė atsakovui (garantui). Pabrėžė, atsakovo kad į bylą pateikti pokalbių įrašai pažeidžia įrodymų leistinumo taisykles.
  2. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad trečiasis asmuo savo prievolę ieškovui pagal 2015 05 11 susitarimą įvykdė tinkamai ir ieškovas priėmė prievolės įvykdymą. Pažymėjo, kad atsakovo vadovas A. K., kuris buvo ir trečiojo asmens bendrovės akcininkas, nuolatos bendravo su ieškovo vadovu dėl skolų padengimo, teikdavo jam informaciją apie skolų dengimą ir vėlavimo priežastis. Atsakovo nuomone, iš jo pateiktų garso įrašų matyti kaip ieškovo vadovas, sužinojęs iš atsakovo vadovo atitinkamą informaciją, nurodė, jog viskas gerai ir, kad lauks įmokų. Atsakovo teigimu, ieškovas siekė bendradarbiauti su trečiuoju asmeniu ir faktiškai suteikė papildomą terminą 2015 05 11 susitarimui įvykdyti – priimdamas įmokas po termino pasibaigimo nelaikė to susitarimo pažeidimu. Pažymėjo, kad susitarimo tikslas buvo ne nuolaidos laikinumas, o trečiojo asmens skolos dalies ieškovui grąžinimas (trečiajam asmeniui turint sunkumų skolas padengti visiems savo kreditoriams). Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad trečiasis asmuo neįvykdė prievolės ir kad nurodyta prievolė nepasibaigusi ir galioja, todėl atsakovas kaip garantas neturi pareigos sumokėti pagal garantinį raštą.
  3. Trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovo argumentus. Nurodė, kad 2015 05 11 susitarimas nebuvo terminuota prievolė, kurios terminui pasibaigus susitarimas nustotų galioti, t. y. susitarime nenurodyta jokių sankcijų dėl pavėluoto susitarimo įvykdymo. Pažymėjo, kad iš 2015 05 11 pokalbio įrašo aiški ieškovo valia atgauti 60 proc. skolos. Atkreipė dėmesį, kad trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla, todėl ieškovas savo reikalavimą turėtų pirmiau pateikti trečiojo asmens (skolininko) bankroto byloje ir tik vėliau garantui.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovo 1 980,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovo 1 025 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo 2015 05 11 pasirašė susitarimą dėl trečiojo asmens skolų apmokėjimo ieškovui iki 2015 06 15 su 40 proc. nuolaida. Susitarime nurodė, kad bendra trečiojo asmens skola 34 650 Eur, kad pritaikoma 40 proc. nuolaida (13 860 Eur) ir kad trečiojo asmens apmokama iki 2015 06 15 suma 20 790 Eur. 2015 05 11 atsakovas pasirašė garantinį raštą, kuriame nurodė, kad pagal ieškovo ir trečiojo asmens susitarimą atsakovas garantuoja apmokėjimą ieškovui, jeigu savo įsipareigojimų neįvykdys trečiasis asmuo, visai skolos sumai be nuolaidų. Visą įsipareigojimą, t. y. 34 650 Eur, atsakovas įsipareigojo sumokėti lygiomis dalimis po 6 930 Eur iki 2015 08 15, 2015 09 15, 2015 10 15, 2015 11 15 ir 2015 12 15. Trečiasis asmuo 2015 06 17 sumokėjo ieškovui 15 790 Eur, o 2015 07 10 – 5000 Eur.
  3. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog susitarimą parengė būtent trečiasis asmuo ir kad susitarimas pasirašytas trečiojo asmens patalpose, kad atsakovas pasiūlė greitą skolų apmokėjimą pritaikant nuolaidą. Sprendė, kad ne ieškovas, o atsakovas ir (arba) trečiasis asmuo pasiūlė ieškovui sudaryti susitarimą dėl greitesnio trečiojo asmens skolų padengimo ieškovui, šiam pritaikant tam tikras nuolaidas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neginčijo atsakovo teiginių, jog 2015 05 11 susitarimo sudarymo metu trečiojo asmens turtinė-finansinė būklė buvo itin sunki. Nurodė, kad ieškovas patvirtino, jog jam buvo žinoma apie trečiojo asmens bendrovės sunkią būklę. Padarė išvadą, kad tikrasis susitarimo tikslas (susitarimo šalių tikrieji ketinimai) buvo ne ieškovo suteikiamos skolų nuolaidos laikinumas, bet trečiojo asmens įsipareigojimas (esant trečiojo asmens sunkumams atsiskaityti su visais tuomečiais kreditoriais) skirti dalį turėtų lėšų atsiskaitymui būtent su ieškovu, taip suteikiant ieškovui tam tikrą prioritetą prieš kitus trečiojo asmens kreditorius.
  4. Sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad susitarimo šalys nuo 2015 06 16 būtų traktavusios pasiektą susitarimą kaip pasibaigusį (netekusį teisinės galios). Atsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo pervedė ieškovui sulygtą skolų dalį, t. y. vis dėlto suteikė ieškovui tam tikrą prioritetą prieš kitus trečiojo asmens kreditorius, o ieškovas tokį trečiojo asmens prievolės įvykdymą priėmė.
  5. Kadangi trečiojo asmens skolos ieškovui buvo pradelstos, tai skolų (jų dalies) padengimą ne per sutartą vieną mėnesį, o per du mėnesius teismas vertino kaip iš esmės atitinkantį 2015 05 11 susitarimo esmę ir jo šalių siektus tikslus bei tikruosius ketinimus.
  6. Aplinkybė, kad ieškovas tik 2016 02 23 pateikė trečiajam asmeniui pretenziją, o į atsakovą kreipėsi tik 2016 07 01, teismo vertinimu, patvirtino, jog ieškovas sutiko su 2015 05 11 susitarime nurodyto skolų grąžinimo termino pratęsimu, priėmė grąžinamas skolas ir tai vertino kaip tinkamą sudaryto susitarimo įvykdymą.
  7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog skolininko prievolė (padengti visas egzistavusias skolas, neatsižvelgiant į skolų nuolaidą, kurią ieškovas pritaikė mainais už trečiojo asmens suteiktą prioritetą – skolų ieškovui grąžinimą pirmiau negu kitiems trečiojo asmens kreditoriams) vis dar galioja.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad aiškinant tarp šalių susiklosčiusius santykius turėjo būti tinkamai įvertinama aplinkybė, kad ne apeliantas inicijavo susitarimo sudarymą bei galimybę atsiskaityti su apeliantu susitarime nustatytomis sąlygomis ir terminais.
  3. Paaiškino, kad iki susitarimo sudarymo trečiasis asmuo turėjo pareigą sumokėti apeliantui 34 650 Eur sumą (skolą), kuri atsirado iš tarp šalių susiklosčiusių sutartinių pervežimo paslaugų teisinių santykių. Sudarius susitarimą buvo sukurta nauja terminuota prievolė, kurios galiojimas buvo susietas su aiškiai nustatytu naikinamuoju terminu ir kurios tinkamas įvykdymas būtų nulėmęs ir pagrindinės prievolės (be nuolaidų) pabaigą. Susitarime buvo aiškiai nustatytas jo įvykdymo terminas (iki 2015 06 15). 2015 05 11 garantiniame rašte buvo detalizuota, jog susitarimo galiojimo data iki 2015 06 15, o susitarimo neįvykdžius atsakovui garantiniame rašte buvo numatyta pareiga sumokėti visą 34 650 Eur sumą.
  4. Pažymėjo, kad apelianto ir trečiojo asmens suderintos valios išraiška buvo susitarimas su naikinamuoju terminu, kuris galiojo tik iki 2015 06 15, o neįvykdžius minėto susitarimo iš jo atsiradusi prievolė (su nuolaida) pasibaigė dėl termino suėjimo (CK 6.124 straipsnis). Apeliantas turėjo teisėtą lūkestį už tinkamai trečiajam asmeniui suteiktas paslaugas iki 2015 06 15 sulaukti sąskaitų apmokėjimo bent jau su 40 proc. nuolaida, o nesulaukus apmokėjimo iki 2015 06 15, gauti visa sumą už tinkamą savo įsipareigojimų įvykdymą, tačiau šis apelianto teisėtas lūkestis buvo pažeistas.
  5. Nurodė, kad suėjus prievolės su nuolaida, atsiradusios iš susitarimo, įvykdymo terminui ir jai pasibaigus, trečiasis asmuo ir toliau turėjo pareigą tinkamai įvykdyti prievolę apeliantui be susitarime numatytos nuolaidos. Nepaisant susitarime nustatyto termino suėjimo, trečiasis asmuo turėjo kitą galiojančią prievolę (be nuolaidos) apelianto atžvilgiu dėl visų sąskaitų apmokėjimo.
  6. Paaiškino, kad garantiniu raštu atsakovas (garantas) įsipareigojo atsakyti už visą (be nuolaidų) trečiojo asmens prievolę apeliantui. Prievolę (be nuolaidų) trečiasis asmuo įvykdė netinkamai, t. y. apeliantui sumokėjo tik dalį skolos sumos, todėl atsakovo užtikrinta pagrindinė prievolė yra netinkamai įvykdyta. Atsakovo prievolės apimtis apeliantui pagal garantinį raštą yra likusi trečiojo asmens neįvykdytos 34 650 Eur dydžio prievolės dalis – 13 860 Eur.
  7. Atsakovas atsiliepimu prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  8. Nurodė, kad nepakanka remtis vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, bet būtina įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais.
  9. Paaiškino, kad iš garso įrašų yra aiškiai girdėti, kad atsakovo direktorius A. K., kuris tuo pačiu yra ir UAB „SiTiBalt“ akcininkas, sužinojęs aplinkybę, kad UAB „SiTiBalt“ nesugebės laiku ir 2015 05 11 susitarime nustatytais terminais įvykdyti prievolės, siekdamas išvengti neigiamų padarinių, nedelsiant susisiekė su ieškovo direktoriumi A. Ž. ir informavo pastarąjį apie susidariusią situaciją. Nurodė priežastis, dėl kurių UAB „SiTiBalt“ vėluos įvykdyti susitarimą ir nurodė, kada prievolė bus įvykdyta, t. y. pasinaudojo teise inicijuoti susitarimo pakeitimą — nukeliant prievolės įvykdymo terminą. Ieškovo direktorius A. Ž. gavęs iš atsakovo pranešimą, nurodė atsakovo direktoriui, kad viskas gerai, ieškovas lauks mokėjimo. Toks ieškovo elgesys, nereiškiant pretenzijų nei trečiajam asmeniui, nei atsakovui kaip garantui ir nereikalaujant sumokėti visos sumos be nuolaidos reiškia, kad ieškovas sutiko prievolės pagal 2015 05 11 susitarimą įvykdymą priimti vėliau nei šalys susitarė ir toks prievolės įvykdymo būdas jam buvo tinkamas ir priimtinas.
  10. Paaiškino, kad trečiasis asmuo vykdydamas 2015 05 11 susitarimą ir informavęs apeliantą apie tai, kad jam reikia daugiau laiko prievolės pagal 2015 05 11 susitarimą įvykdymui, iš esmės atsiklausė apelianto dėl tokio prievolės įvykdymo būdo pakeitimo (vėlesnio įvykdymo), o apeliantas tam neprieštaravo ir nurodė, jog lauks mokėjimų. t. y. neužsiminė apie tai, kad nuolaida pagal 2015 05 11 susitarimą nebegalioja ir reikia sumokėti visą sumą.
  11. Nurodė, kad nors ir nėra rašytinio apelianto ir trečiojo asmens susitarimo dėl vėlesnio 2015 05 11 susitarimo įvykdymo (termino pratęsimo), tačiau tai nedaro tokio žodinio šalių susitarimo negaliojančiu, kadangi iš byloje esančių garso įrašų, taip pat ieškovo elgesio, yra aiškiai matyti, kad ieškovo valia (sutikimas) dėl vėlesnio 2015 05 11 susitarimo įvykdymo buvo realizuota ieškovo žodiniu pritarimu ir konkliudentiniais veiksmais.
  12. Nurodė, kad ieškovas gavo iš trečiojo asmens sumą, nurodytą 2015 05 11 susitarime. Ieškovo elgesys (konkliudentiniai veiksmai) ir nuolatinis šalių bendravimas bei bendradarbiavimas, patvirtina, kad ieškovas sutiko, jog trečiasis asmuo prievolę pagal 2015 05 11 susitarimą įvykdys vėliau. Toks prievolės įvykdymo būdas buvo suderintas su ieškovu ir ieškovo buvo priimtas bei jam buvo tinkamas (CK 6.39 straipsnio 2 dalis). Ieškovas dėl to nei trečiajam asmeniui, nei atsakovui pretenzijų ir reikalavimų, kylančių iš garantinio rašto, nereiškė. Tai reiškia, kad prievolė pagal 2015 05 11 susitarimą buvo priimta ir pasibaigė tinkamu įvykdymu. Pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigė ir garantija.
  13. Trečiasis asmuo atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 05 26 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  14. Nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė, kad 2015 05 11 trečiojo asmens finansinė padėtis buvo sunki, o susitarimas buvo sudarytas tikslu apeliantui gauti bent dalinį savo reikalavimų patenkinimą, pirmiau už kitus kreditorius. Iš susitarimo teksto ir trečiojo asmens bei atsakovo paaiškinimų aiškiai matyti, kad šalys susitarė dėl sąskaitų apmokėjimo termino ir sumos, šią aplinkybę patvirtino ir apeliantas, tačiau susitarime nėra numatyta ar aptarta jokių sankcijų ar pavėluoto jo įvykdymo pasekmių.
  15. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo ir atsakovas nuolat informuodavo apeliantą apie situaciją, kad mokėjimai nebus atlikti iki 2015 06 15, tačiau apeliantas jokių pretenzijų nei per praleistą terminą, nei per protingą terminą po susitarimo įvykdymo, nereiškė. Apeliantas akceptavo pavėluotus mokėjimus, o pretenziją trečiajam asmeniui pareiškė tik 2016 02 23, o atsakovui – 2016 07 01, t. y. jau vykstant civilinės bylos nagrinėjimui.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Ginčas byloje yra kilęs dėl garanto (apelianto) atsakomybės pagal paprastą (sąlyginę) garantiją sąlygų buvimo ir tinkamo jų įvykdymo.
  3. Remiantis 6.90 straipsnio.1 dalyje suformuluota garantijos sąvoka garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais).
  4. Garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016).
  5. Paprastosios (sąlyginės) garantijos atveju užtikrinto sandorio neįvykdymas yra iš tokios garantijos kylančios garanto prievolės sąlyga. Dėl to garantas kreditoriui atsako tik tada, jeigu skolininkas prievolės, už kurią garantuojama, neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, o garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės sąlygų, neįvykdymo apimties ir kitų iš pagrindinės prievolės turinio kylančių aplinkybių (CK 6.90 straipsnio 1 dalis).
  6. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, todėl jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos. Griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016; kt.).
  7. Kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus ir panašiai. Jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą (CK 6.92 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).
  8. Tais atvejais, kai ginčas kyla tarp garanto ir kreditoriaus, kai kreditoriui pareikalavus garantas atsisako įvykdyti savo prievolę pagal garantijos sutartį ir kreditorius ginčija tokį garanto atsisakymą ir prašo teismo įpareigoti garantą įvykdyti jo prievolę, teismas turi nagrinėti (priklausomai nuo ieškinio pagrindo): ar kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai atitinka garantijos sąlygas (CK 6.92 straipsnio 4 dalis), ar pateikti nepasibaigus garantijos terminui, taip pat ar nebuvo CK 6.92 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, leidžiančių garantui nevykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).
  9. Byloje nėra ginčo kad trečiasis asmuo BUAB „SiTiBalt“ buvo skolingas 34 650 Eur sumą už suteiktas pervežimo paslaugas. Abi šalys taip pat pripažįsta, kad trečiasis asmuo turėjo finansinių sunkumų, kad tarp trečiojo asmens ir ieškovo 2015 05 11 pasirašyto susitarimo esmė buvo ta, jog ginčo susitarime numatyta 40 proc. nuolaida buvo pritaikyta su sąlyga, kad 20 790 Eur. trečiasis asmuo (skolininkas) sumokės iki 2015 06 15. Taigi iš esmės susitarimo šalys susitarė dėl nuolaidos taikymo termino, nes nuolaidą ieškovas pritaikė su sąlyga, kad visa suma gaunama pritaikius šią nuolaidą bus sumokėta iki 2015 06 15, o atsakovas, pasirašydamas garantiją garantavo, jog trečiajam asmeniui minėtos sumos iki nuolaidos galiojimo laiko neįvykdžius jis sumokės visą įsiskolinimo sumą be nuolaidos.
  10. Šiuo atveju skolininkas, trečiasis asmuo byloje iki 2015 05 11 susitarime aptarto nuolaidos galiojimo laiko - 2015 06 15, prievolės neįvykdė ir nesumokėjo nieko, todėl po šio termino, trečiajam asmeniui prievolės neįvykdžius ieškovui atsirado teisė kreiptis į garantą (atsakovą) dėl prievolės įvykdymo už skolininką (atsakovą) visoje apimtyje jeigu prievolės neįvykdys pats skolininkas.
  11. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Atsakovės išduota garantija (vienašalis sandoris) atitinka įstatymo reikalavimus, ir nėra pagrindo ją apriboti kitų subjektų šiuo atveju atsakovo ir trečiojo asmens neva sudarytais žodiniais susitarimais. Šiuo atveju garantas skolininkui (trečiajam asmeniui byloje) nevykdžius susitarimo 2015 05 11 sąlygų įsipareigojo visą skolą 34 650 Eur pervesti per 5 mokėjimus lygiomis dalimis (po 6 930 Eur) pradedant 2015 08 01 ir baigiant 2015 12 15.
  12. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad ir po susitarime numatyto termino -2015 05 11, ieškovo ir trečiojo asmens vadovai bendravo telefonu ir ieškovo vadovas nurodė, jog priims trečiojo asmens skolos mokėjimus ir vėliau juos priėmė nereiškia, jog buvo pratęstas susitarimo dėl nuolaidos, pasirašyto tarp ieškovo ir trečiojo asmens galiojimo terminas, nes paties skolos fakto skolininkas neneigia. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas priimdamas įsiskolinimo mokėjimą dalimis konkliudentiniais veiksmais pritarė tolesniam nuolaidos taikymui. Be to, Susitarimas dėl nuolaidos skolininkui taikymo buvo sudarytas raštu, todėl, remiantis CK 6.192 straipsnio 4 dalies nuostata, jo pakeitimas pratęsiant jo galiojimo terminą turėjo būti įformintas raštu nustatant naują susitarimo terminą.
  13. Taip pat nėra duomenų, kad šalys būtų susitarę dėl garantijos negaliojimo, jos atšaukimo. CK 6.91 straipsnis numato jog garantija turi būti rašytinė. Šio reikalavimo nesilaikymas garantiją daro negaliojančią, kas reiškia kad ir susitarimas dėl garantijos negaliojimo turėtų būti rašytinis.
  14. Byloje taip pat nėra ginčo jog pagrindinis skolininkas (trečiasis asmuo byloje) yra nemokus ir nėra sumokėjęs viso įsiskolinimo ieškovui.
  15. Garantijoje nenustatytas jos galiojimo terminas, kas reiškia, jog ji galioja iki visiško prievolės įvykdymo.
  16. Taip pat nėra ginčo, kad Susitarimo galiojimo laikotarpiu, nuo 2015 05 11 iki 2015 06 15, trečiasis asmuo įsipareigojimų pagal susitarimą neįvykdė, kas reiškia, jog šalių susitarimas dėl nuolaidos taikymo turėjo nebegalioti ir remiantis garantiniu raštu atsakovui atsirado prievolė išmokėti skolą už trečiąjį asmenį, ko jis garantijoje prisiimtais įsipareigojimais nėra įvykdęs.
  17. Todėl kreditorius, kurio reikalavimas yra užtikrintas garantija privalėjo pareikšti pretenziją tiek skolininkui tiek garantui, ką ieškovas yra atlikęs 2016 02 03 pareikšdamas pretenziją skolininkui, o 2016 07 04 garantui.
  18. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo įvardijami tikslai, kurių teismo nuomone siekė ieškovas pasirašydamas 2015 05 11 susitarimą neturi teisinės reikšmės sprendžiant ieškinio garantijos galiojimo ir reikalavimų garantui pagrįstumo klausimą.
  19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas priteisiant įsiskolinimą bei palūkanas.
  20. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
  21. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 160 Eur byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidos bei žyminis mokestis: už ieškinio pareiškimą bei 352 apeliacinį skundą taip pat 352 Eur, teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme 1 500 Eur, apeliacinės instancijos teisme 750 Eur. Viso priteisiama 3 114 Eur bylinėjimosi išlaidų
  22. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

13Ieškinį tenkinti.

14Priteisti ieškovo UAB „Hermitrans“, juridinio asmens kodas 302469558, naudai iš atsakovo UAB „Kazand“, juridinio asmens kodas 302323763, 13 860 Eur (trylika tūkstančių aštuonis šimtua šešiasdešimt eurų) skolos, 1 790,19 Eur (vieną tūkstantis septynis šimtai devyniasdešimt eurų 19 ct) palūkanų, 8,05 proc. metines palūkanas už priteistą 15 650,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 114 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą keturiolika) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai