Byla 2-3473-901/2014
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. V. ir E. R

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė, sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei, dalyvaujant atsakovui V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau Lietuvos draudikų biuras) ieškinį atsakovui V. R. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. V. ir E. R., ir

Nustatė

2ieškovas Lietuvos draudikų biuras prašo priteisti iš atsakovo V. R. 4742,25 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas nurodė, kad Vokietijoje 2012-12-22 dėl E. R., vairavusio V. R. vardu registruotą ir jam priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz 100, valst. Nr. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Minėta Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalies nuostatos. Kai užsienio valstybėje eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, iš pradžių žalą administruoja ir nukentėjusiems asmenims ją atlygina eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, kuris vėliau reikalavimą dėl išmokėtos žalos atlyginimo pateikia žalą sukėlusios nedraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos draudikų biurui reikalavimą 1373,45 EUR (4742,25 Lt) sumai, kurį ieškovas patenkino ir ieškiniu regreso tvarka prašo išieškoti iš atsakovo (nedraustos priemonės savininko). Ieškovo atstovo teigimu būtent Vokietijos draudikų biuras vertina žalos dydį, o Lietuvos draudikų biuras pagal Biurų tarybos Vidaus nuostatus neturi teisės revizuoti šios sumos.

3Atsakovas V. R. su ieškovo reikalavimais jo atžvilgiu nesutinka. Nurodė, kad nors eismo įvykio metu jis buvo transporto priemonės Mercedes Benz 100, valst. Nr. ( - ) savininkas, tačiau nuo 2012-12-07 šią transporto priemonę buvo išnuomavęs ir perdavęs E. V., kuris ir turėjo pareigą pagal sutartį šį automobilį drausti privalomuoju draudimu. Perduodant automobilį E. V., jis buvo apdraustas, tačiau nuomininkas prieš sudarydamas naują automobilio privalomojo draudimo sutartį kreipėsi į nuomotoją V. R., siūlydamas keisti nuomos sutartį, numatant automobilio išsipirkimo galimybę. Kadangi nuomininkas planavo su šiuo automobiliu vykti į užsienį, neturėjo finansinių galimybių iš nuomotojo automobilį nupirkti, nuomotojas su tuo sutiko ir atsakovo teigimu sudaryta automobilio nuomos sutartis pagal savo turinį tapo išperkamosios nuomos sutartimi. Todėl sutinkamai su TPVCAPDĮ 4 str. 2 d. išperkamosios nuomos sutarties pagrindu transporto priemonę naudojantis asmuo, t.y. E. V. yra atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, ir būtent jis, o ne atsakovas yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą ir turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Dokumento, kuris patvirtintų, kad nuomos sutartis buvo išperkamoji teismui atsakovas nepateikė, nes jo teigimu savo egzemplioriaus nėra išsaugojęs. Atsakovo teigimu E. V. ir E. R., kuris pripažintas kaltu dėl autoįvykio Vokietijoje, yra tas pats asmuo, tikras asmuo yra E. V., kuris Vokietijos policijai pateikė suklastotą dokumentą su R. pavarde (tokio asmens nėra). Jei teismas vis tik priteistų nuostolius ieškovui iš atsakovo, prašo sprendimo vykdymą išdėstyti pusei metų.

4Tretieji asmenys E. V. ir E. R. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, neatvykdavo į teismo posėdžius, jokių prašymų teismui neteikė, bylos eiga nesidomėjo.

5Ieškinys tenkintinas.

6Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2012-12-22 Vokietijoje dėl E. R., vairavusio V. R. vardu registruotą ir jam priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz 100, valst. Nr. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta transporto priemonė SZM Scania su priekaba Burg, valst. Nr. ( - ), padarant 1373,45 EUR (4742,25 Lt) žalos (9, 12-13, 24-25 b.l.). Byloje nekyla ginčo dėl autoįvykio kaltininko.

7Byloje atsakovas neginčija, kad minėto eismo įvykio jis buvo Mercedes Benz 100 savininkas ir kad automobilis įvykio metu nebuvo apdraustas. Atsakovo teigimu transporto priemonę Vokietijoje vairavo ir dėl autoįvykio kaltas tuo metu iš atsakovo transporto priemonę išsinuomavęs E. V.. Nuomininkas pagal 2012-12-07 nuomos sutartį buvo įsipareigojęs apdrausti šią transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu sumokant draudimo įmokas (52-53 b.l.). Atsakovas, kaip fizinis asmuo sudaręs sutartį su kitu fiziniu asmeniu, savo teiginių, kad su minėtu asmeniu buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis niekuo nepagrindžia, nes nepateikia nei naujos rašytinės sutarties, nei iš esamos sutarties nuostatų galima spręsti, kad nuomininkas siekė įgyti nuosavybę į minėta transporto priemonę (CPK 178 str., CK 5.522 str., 6.411 str., 6.526 str., 6.567 str.). Išperkamosios nuomos ir lizingo (ją gali sudaryti tik bankas ar kitas pelno siekiantis juridinis asmuo) sutartys turi būti rašytinės, todėl nesutiktina su atsakovo teiginiais, kad jo ir nuomininko žodiniu susitarimu dėl esamos automobilio nuomos pakeitimo, ši sutartis tapo išperkamosios nuomos sutartimi. Atsakovas taip pat niekuo nepagrindžia savo teiginių, kad E. V. ir E. R., kuris pripažintas kaltu dėl autoįvykio Vokietijoje, yra tas pats asmuo, ir kad tikras asmuo yra E. V., kuris Vokietijos policijai pateikė suklastotą dokumentą su Razmaičio pavarde ir kad E. R. tokio nėra (CPK 178 str.).

8Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku (kaip šiuo atveju atsakovas), gali gintis nuo jam pareikšto reikalavimo sandorio sudarymo faktu tik įrodęs, kad automobilį eismo įvykio metu naudojo asmuo, kuris transporto priemonę naudojo pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, ar kad savininkas eismo įvykio metu transporto priemonę buvo pardavęs, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, - tai tokio automobilio savininku yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis c.b. Nr. 3K-7-300/2010, 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010, 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010, kt.).

9Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normas ir TPVCAPDĮ 4 str. 3 d. viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms. Transporto priemonės nuomos atveju nuomininkas privalo mokėti draudimo įmokas, jeigu nuomos sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.526 str.). Nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas, tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Lietuvos draudikų biurui yra automobilio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis c.b. Nr. 3K-7-300/2010). Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p. (TPVCAPDĮ 23 str. 1 d.). Šioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Lietuvos draudikų biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Būtent transporto priemonės savininkui numatyta įstatyminė pareiga drausti transporto priemonę ir užtikrinti, kad tik apdraustą automobilį naudotų kiti asmenys su savininko žinia, sutarties ar kitu pagrindu. Jei transporto priemonės valdytojas (nuomininkas) neįvykdė sutartyje su transporto priemonės savininku įtvirtintos pareigos ją drausti, tai sukelia teisines pasekmes, t.y. sutartinę atsakomybę tik šios sutarties šalims (taikant sutartyje šalių numatytas sankcijas, nukreipiant atitinkamus regresinius reikalavimus), tačiau niekaip nepanaikina transporto priemonės savininko įstatyminės pareigos drausti transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o neįvykdžius šios pareigos jo atsakomybės Lietuvos draudikų biurui, atlyginusiam nedrausto automobilio padarytą žalą.

10Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia reikiamos apimties draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (TPVCAPDĮ 10 str. 1 d.). Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau žaliosios kortos sistemos) dalyvės. Vienas pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti nukentėjusiems asmenims jų patirtos žalos atlyginimo gavimą. Žaliosios kortos sistema pagrįsta tuo, kad eismo įvykio valstybės (šiuo atveju Vokietijos) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalų reguliavimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje sukeltus eismo įvykius pagal eismo įvykio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos - registracijos valstybės (šiuo atveju Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltų žalų atlyginimą. Kai užsienio valstybėje eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, iš pradžių žalą administruoja ir nukentėjusiems asmenims ją atlygina eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, kuris vėliau reikalavimą dėl išmokėtos žalos atlyginimo pateikia žalą sukėlusios nedraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju - ieškovui). Remiantis 2005-05-11 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/RB iš dalies keičiančia Tarybos direktyvas 72/166/EB, 84/5/EB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB, žalos atlyginimo reglamentavimas paliktas valstybių narių nuožiūrai. Taigi, vertinant, kokia atsakomybė taikytina atsakovui, reikia vadovautis minėtu TPVCAPD įstatymu.

11Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 str. (TPVCAPD įstatymo vadinama Bendradarbiavimo nuostatai, paskelbti 2003-07-28 Komisijos Sprendimu dėl Direktyvos 166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)), gavęs pretenziją, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos draudikų biurui reikalavimą 1373,45 EUR (4742,25 Lt) sumai, kurį ieškovas patenkino (27, 34-55 b.l.) ir prašo regreso tvarka išieškoti iš atsakovo - nedraustos priemonės savininko, Vokietijoje padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas. Kiekvienas Europos Sąjungoje esantis draudikų biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras (Bendradarbiavimo nuostatų 6 str. 1 d.). Kadangi žalą pradžiai administravo Vokietijos draudikų biuras, kuris pagal tos valstybės įstatymus atlikęs tyrimą atlygino nukentėjusiam asmeniui patirtus nuostolius, todėl ieškovas remiantis Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais negalėjo kvestionuoti atliktų remonto darbų, išlaidų dydžio, šią sumą sumokėjo, o teismui pateikė iš Vokietijos draudikų biuro gautą žalos administravimo medžiagą, kurioje detalizuota, kas sudaro remonto išlaidas.

12CK 6.280 str. 1 d. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Remiantis TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. ieškovas turi teisę nukreipti išieškojimą tiek į transporto priemonės faktinį valdytoją (vairuotoją) kaip įvykio kaltininką, tiek į transporto priemonės savininką, kaip pažeidusį draudžiamųjų ir imperatyvių teisės normų drausti automobilius bei neperduoti kitiems asmenims nedraustų reikalavimus, prašydamas žalą atlyginti regreso tvarka, tačiau ieškovas taip pat turi teisę reikalauti šią žalą priteisti ir iš vieno solidaraus atsakovo (CK 6.6 str. 4 d., 6.280 str. 1d., TPVCAPD 23 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-325/2008). Lietuvos draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis c.b. Nr. 3K-7-300/2010; LAT Teismų praktika Nr. 34, p.370).

13Nenustatyta, kad atsakovas, gavęs 2013-10-07 raštišką pretenziją, taip pat 2013-11-13 papildomą raštą (41, 54-56 b.l.) per nustatytą terminą būtų sumokėjęs Lietuvos draudikų biuro reikalautas sumas ar dalį jų. Teismas neturi pagrindo mažinti ieškovo reikalaujamų nuostolių atlyginimo regreso tvarka, ieškovo reikalavimas atsakovo atžvilgiu yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš atsakovo visą 4742,25 Lt (1373,45 EUR) nuostolių sumą.

14CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistina ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.).

15Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovo ieškovui priteisina 142,00 Lt žyminio mokesčio, 290,20 Lt dokumentų vertimo išlaidų, 161,00 Lt ieškovo atstovo kelionės į teismo posėdį išlaidų, viso 593,20 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 4, 42-43, 84-91 b.l.).

16Ieškovo ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovo valstybės biudžetui priteistina 25,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

17Atsakovas prašo teismo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pusei metų, kadangi šiuo metu jis gauna minimalias pajamas, nekilnojamo turto neturi ir jis neturi finansinių galimybių sumokėti visą nuostolių sumą su bylinėjimosi išlaidomis ir procesinėmis palūkanomis iš karto.

18Teismas atsižvelgdamas į priteistų iš atsakovo nuostolių su bylinėjimosi išlaidomis dydį (viso 5335,45 Lt), į tai, kad atsakovo sunki materialinė padėtis, tenkina atsakovo prašymą ir priteistų nuostolių vykdymą išdėsto šešių mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovą įpareigojant kas mėnesį mokėti ieškovui po 889,24 Lt, paskutinį mėnesį 889,25 Lt, taip pat atsakovą įpareigojant kas mėnesį mokėti ieškovui jo paskaičiuotas procesines palūkanas (CPK 271 str. 1 d.).

19Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str. – 270 str.,

Nutarė

20ieškinį tenkinti.

21Priteisti iš atsakovo V. R., a.k. ( - ) 4742,25 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt du litus, 25 centus) (1373,45 EUR) nuostolių atlyginimui, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (4742,25 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 593,20 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt tris litus, 20 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į.k. 125709291, naudai.

22Teismo sprendimo vykdymą – skolos ir bylinėjimosi išlaidų (viso 5335,45 Lt) bei procesinių palūkanų mokėjimą išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovą V. R. įpareigojant kas mėnesį ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui sumokėti po 889,24 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus, 24 centus), paskutinį mėnesį 889,25 Lt, nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų sumą, taip pat ieškovo paskaičiuotas tai dienai procesines palūkanas.

23Priteisti valstybei iš atsakovo V. R. 25,25 Lt (dvidešimt penkis litus, 25 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

24Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė, sekretoriaujant... 2. ieškovas Lietuvos draudikų biuras prašo priteisti iš atsakovo V. R. 4742,25... 3. Atsakovas V. R. su ieškovo reikalavimais jo atžvilgiu nesutinka. Nurodė, kad... 4. Tretieji asmenys E. V. ir E. R. atsiliepimų į ieškinį nepateikė,... 5. Ieškinys tenkintinas. ... 6. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad... 7. Byloje atsakovas neginčija, kad minėto eismo įvykio jis buvo Mercedes Benz... 8. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atsakovas,... 9. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normas... 10. Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė... 11. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus... 12. CK 6.280 str. 1 d. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą,... 13. Nenustatyta, kad atsakovas, gavęs 2013-10-07 raštišką pretenziją, taip pat... 14. CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės,... 15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 16. Ieškovo ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovo valstybės biudžetui... 17. Atsakovas prašo teismo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pusei metų,... 18. Teismas atsižvelgdamas į priteistų iš atsakovo nuostolių su bylinėjimosi... 19. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str. – 270 str.,... 20. ieškinį tenkinti.... 21. Priteisti iš atsakovo V. R., a.k. ( - ) 4742,25 Lt (keturis tūkstančius... 22. Teismo sprendimo vykdymą – skolos ir bylinėjimosi išlaidų (viso 5335,45... 23. Priteisti valstybei iš atsakovo V. R. 25,25 Lt (dvidešimt penkis litus, 25... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių...