Byla 2YT-2769-490/2017
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4paveldėjimo teisės tikslu pareiškėja A. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. M., a. k. ( - ) mirusio 2001 m. balandžio 10 d., mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė D. Z. M., a. k. ( - ) mirusi 2015 m. liepos 29 d., faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (b. l. 46–48).

5Patikslintame pareiškime nurodė, kad pareiškėjos motina D. Z. M mirė 2015 m. liepos 29 d., o jos sutuoktinis P. M. mirė 2001 m. balandžio 10 d. D. Z. M su P. M. bendrų vaikų neturėjo. P. M. vaikų neturėjo. 1999 m. balandžio 16 d. pareiškėjos motina D. Z. M surašė testamentą, pagal kurį visą savo turtą paliko savo dukrai, pareiškėjai A. K.. 2000 m. lapkričio 28 d. D. Z. M įsigijo 2 kambarių butą ( - ). 2000 m. liepos 28 d. P. M. surašė testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį 5 ha žemės sklypą ( - )., paliko krikšto dukrai B. D., a. k. ( - ). Po P. M. mirties likusį palikimą priėmė jo sutuoktinė D. Z. M. Mirus sutuoktiniui, visas jo turtas – asmeniniai daiktai liko pas D. Z. M. Po P. M. mirties butu ( - )., rūpinosi jo sutuoktinė D. Z. M, t. y. mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, butą išlaikė ir jame gyveno iki pat savo mirties. Pareiškėjos motina D. Z. M priėmė palikimą, likusį po jos sutuoktinio P. M. mirties, faktiniu valdymu.

6Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodydamas, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo P. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. Z. M paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad D. Z. M priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius po sutuoktinio mirties, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (b. l. 52–53).

7Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

8Pareiškimas tenkintinas.

9Remiantis pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos motina D. Z. M, a. k. ( - ) 1963 m. gruodžio 31 d. įregistravo santuoką su V. S., gim. ( - ).. (b. l. 6). D. Z. M. ir P. M., gim. ( - ). įregistravo santuoką 1980 m. spalio 4 d. (b. l. 7). 2000 m. lapkričio 28 d. D. Z. M. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-8815 įsigijo 2 kambarių butą (43,98 kv. m, su rūsiu, unikalus Nr. ( - ).) ( - ). (b. l. 8–10, 11, 61–62). 2000 m. liepos 28 d. P. M. sudarė testamentą (registro Nr. 3424), pagal kurį P. M. privačios nuosavybės teise priklausantį 5 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ).), esantį ( - ).., paliko B. D., a. k. ( - ) (b. l. 12). 1999 m. balandžio 16 d. pareiškėjos motina D. Z. M surašė testamentą, pagal kurį visą savo turtą paliko savo dukrai, pareiškėjai A. K., a. k. ( - ) (b. l. 13). Pareiškėjos motina D. Z. M mirė 2015 m. liepos 29 d. (b. l. 16), o jos sutuoktinis P. M. mirė 2001 m. balandžio 10 d. (b. l. 14). D. Z. M su P. M. bendrų vaikų neturėjo (b. l. 17). P. M. vaikų neturėjo (b. l. 15). D. Z. M turi dvi dukras V. T., gim. ( - ).., ir A. K., gim. ( - ).. (b. l. 17, 18, 19, 20). 2015 m. rugpjūčio 27 d. notaro Z. B. išduotas liudijimas, registro Nr. ZB-2700, patvirtina, kad po D. Z. M mirties yra užvesta ir tvarkoma paveldėjimo byla Nr. 136/2015, kurioje paveldėti mirusiosios turtą kreipėsi dukra A. K. (b. l. 21, 22, 23). 2017 m. rugpjūčio 10 d. notarė V. P. išdavė liudijimą apie palikimo nepriėmimą (registro Nr. VP-5042), kad po P. M. mirties paveldėjimo byloje įpėdiniai pagal įstatymą palikimo nepriėmė, palikimą į 5 ha žemės sklypą, esantį ( - ). pagal testamentą priėmė tik testamentinė įpėdinė B. D. (b. l. 24). Mirus sutuoktiniui, visas jo turtas – asmeniniai daiktai liko pas D. Z. M. Pareiškėjos paaiškinimu, po P. M. mirties, butu ( - )., rūpinosi jos motina D. Z. M, t. y. mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, butą išlaikė ir jame gyveno iki pat savo mirties. Taip atvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 25–40). Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prieštaravimų pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui nepareiškė.

10Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnis 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

11Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

12Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

13Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos motina D. Z. M po sutuoktinio P. M., mirusio 2001 m. balandžio 10 d., mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (( - ) straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

14Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. Z. M, a. k. ( - ) po sutuoktinio P. M., a. k. ( - ) mirusio 2001 m. balandžio 10 d., mirties, priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą sutuoktinės turtą.

15Remiantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 1,67 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjos nepriteistinos.

16Vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Nutarė

17Pareiškimą tenkinti.

18Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Z. M, a. k. ( - ) mirusi 2015 m. liepos 29 d., po sutuoktinio P. M., a. k. ( - ) mirusio 2001 m. balandžio 10 d., mirties, priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

19Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Proceso dalyviai
Ryšiai